2b17a25e-8b59-46f3-a0bd-4ce4096dbbc9 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5542-428/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00978-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) - REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 18 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. V. J. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

V. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3, 77-78). PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-06-26 iki kreipimosi į teismÄ dienos (2019-04-30) buvo laikomas Alytaus pataisos namų 7 lokalinio sektoriaus 6 bÅ«ryje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu ankÅ¡toje 30 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 9 vietos, o patalpos plotÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas, taigi pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Bendro naudojimo sanitarinio mazgo įrenginiais (6 klozetai, 1 pisuaras, 9 praustuvės) naudojosi 150 nuteistųjų, dėl to kilo nepatogumų laukiant eilėse. Patalpose buvo Å¡alta, prausykloje karÅ¡tas vanduo neteikiamas, o duÅ¡inėje leidžiama praustis tik kartÄ per savaitę grafike nustatytu laiku. 150 lokalinio sektoriaus nuteistųjų per nustatytÄ laikÄ (3 val.) nespėdavo nusiprausti po duÅ¡u, be to, ne visi duÅ¡o purkÅ¡tuvai veikė, o ant grindų kaupėsi vanduo. 7 lokalinis sektorius įrengtas virÅ¡ metalo apdirbimo dirbtuvių, dėl to kilo pavojus pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei.

Patalpų vidaus apdailai naudojamos medžiagos nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, dėl to plito buitiniai parazitai. Pasivaikščiojimo kiemelis mažas. MinkÅ¡tas inventorius susidėvėjęs, neÅ¡varus ir nedezinfekuotas. Minėtos kalinimo sÄ lygos sukėlė nepatogumus, sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmus, depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Atsakovo atstovas, Alytaus pataisos namai, atsiliepime (b. l. 7-13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, jog minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigÅ«no, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepÅ¡inio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikÅ¡telėse. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartÄ tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, o patalpas valo patys jose laikomi asmenys. VirÅ¡ darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniuose mazguose įrengtos 9 praustuvės, 5 unitazai, 1 pisuaras, o patalpose gyveno iki 157 nuteistųjų. 8 lokalinio sektoriaus sanitariniuose mazguose įrengtos 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 7 tualetai, 7 pisuarai. Minėtais sanitariniais įrenginiais naudojosi ne daugiau kaip 77 asmenys. Nuteistieji po Å¡iltu duÅ¡u prausiasi kartÄ per savaitę.

Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ventiliacija. Alytaus pataisos namuose esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normoje nustatytus reikalavimus. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo. Å ios įmonės paslaugomis pataisos namai naudojasi reguliariai. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017-06-26 iki kreipimosi į teismÄ dienos (2019-04-30). Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į Å¡ias bendrabučio tipo gyvenamÄ sias patalpas: nuo 2017-06-29 iki 2017-07-04 – 18 bÅ«rio (8 lokalinis sektorius) 9 miegamÄ jį, kurio plotas 35,00 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,88 kv. m ploto; nuo 2017-07-04 iki 2019-01-16 – 6 bÅ«rio (7 lokalinis sektorius) 3 miegamÄ jį, kurio plotas 28,16 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,12 kv. m ploto; nuo 2019-01-16 iki 2019-04-30 – 6 bÅ«rio (7 lokalinis sektorius) 1 miegamÄ jį, kurio plotas 30,29 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,36 kv. m ploto (b. l. 14-16).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 16 punktas nustato, kad oro temperatÅ«ra gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti 18-28°C.

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ ginčo laikotarpiu, tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, patalpose buvo Å¡alta. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymÄ si ir oro temperatÅ«ra atitinka nustatytus reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamos oro temperatÅ«ros iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 7 lokaliniame sektoriuje nebuvo pakankamai praustuvių, unitazų, pisuarų. Pažymėjo, kad duÅ¡u leidžiama naudotis kartÄ per savaitę, tačiau nuteistieji nespėdavo nusiprausti per nustatytÄ laikÄ , reikėjo laukti eilėse prie sanitarinių įrenginių. Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo Å¡ioje dalyje nenustatyta.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę ne daugiau kaip 15 asmenų, tualete – klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 6 bÅ«rio prausykla naudojosi 157 nuteistieji, joje įrengti 6 klozetai, 1 pisuaras, 9 praustuvės. Ä®vertinęs bÅ«riuose laikytų nuteistųjų skaičių ir sanitariniuose mazguose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių, teismas sprendžia, kad unitazų, pisuarų, praustuvių skaičius 6 bÅ«rio prausykloje neatitiko AprÅ«pinimo inventoriumi normoje nustatytų reikalavimų (sanitarinių įrenginių nuteistiesiems trÅ«ko), dėl ko pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų.

Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar duÅ¡inės. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovÄ dėl patiriamų nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, duÅ¡ine ar sugedusių duÅ¡o ragelių bei ant grindų besikaupiančio vandens. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos.

Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių (nepakankamo aprÅ«pinimo inventoriumi (sanitariniais įrenginiais)) bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami.

Pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens netiekimo prausyklose tinkamai asmeninei higienai palaikyti taip pat atmestini, kadangi teisės aktai nenumato karšto vandens atskiro įrengimo kiekvieno būrio prausykloje. Dėl pareiškėjo pretenzijų, jog minkštas inventorius nedezinfekuojamas, teismas pažymi, kad remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų duomenims (b. l. 18-20, 22-24), Alytaus pataisos namuose yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštas inventorius ir daiktai.

Pataisos namuose taip pat teikiamos skalbimo paslaugos, lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose vedamas Dezinfekuojamo minkÅ¡to inventoriaus apskaitos žurnalas (b. l. 18-20). Kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų aprÅ«pintas netinkamu naudojimui minkÅ¡tu inventoriumi, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose.

Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai atliekamas kenkėjų naikinimas ir pateikia duomenis, jog ginčo laikotarpiu tarp Alytaus pataisos namų ir UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ buvo sudaryta deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sutartis (b. l. 58-60). Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, ar, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie patalpose atliktas deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas, tame tarpe 6 ir 18 būriuose, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo (b. l. 95-61).

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo naikinimo. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o skundo argumentai dėl minėtų aplinkybių laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie gyvenamųjų ir buitinių patalpų neÅ¡varÄ , pelėsio plitimÄ (nehigienines sÄ lygas) teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad valymo priemonėmis nuteistieji aprÅ«pinami (b. l. 22-24).

Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patalpų sienų bÅ«klė buvo bloga, nebuvo galimybės jų nuvalyti. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas gyvenamÄ sias patalpas, netinkamÄ patalpų sienų bÅ«klę, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas. Atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjo argumentus atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad visos patalpos remontuojamos pagal poreikį.

Kita vertus, kaip jau buvo minėta, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas Alytaus pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pažymėtina, kad teisės aktai taip pat nereglamentuoja pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir prausyklų konstrukcinių ypatumų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad buvo apgyvendintas virÅ¡ gamybinio cecho. Atsakovo atstovas atsiliepimu paneigė pareiÅ¡kėjo argumentus ir pažymėjo, kad virÅ¡ darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administracijÄ dėl užterÅ¡to oro, triukÅ¡mo ar kitų nepatogumų dėl Alytaus pataisos namuose esančių dirbtuvių.

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvÅ«s. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 -04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmus, depresijÄ , tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Konkrečių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nėra. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. V. JakuÅ¡kos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėja Jolanta Medvedevienė