2b145199-369c-4aca-94a0-53511d104f93 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-557/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01420-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Eugenijaus Antanausko, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,

gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. P. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies pridedant dalį – 6 mėnesius – šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir I. P. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžiu priteista iš I. P. civiliniam ieškovui V. K. 433 Eur žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. I. P. nuteista už tai, kad 2023-01-10 apie 22 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«dama V. K. namuose, pagrobė piniginėje buvusius V. K. priklausančius pinigus – 473 Eur, tuo padarydama nukentėjusiajam V. K. 473 Eur turtinę žalÄ .

I. A. skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. P. neneigia pavogusi V. K. pinigus, tačiau praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad taip pasielgė bÅ«dama afekto bÅ«senos, kai Å¡is pateikė jai neÅ¡vankų pasiÅ«lymÄ , todėl ji nutarė jį nubausti, pavogdama jo pinigus. Nurodo, kad 2023-01-10 apie 9 val. sutiko V. K. prie parduotuvės, jis pakvietė jÄ Ä¯ svečius. Pasakė, kad Å¡iandien turi gauti pensijÄ ir nori jÄ pavaiÅ¡inti. Å is V. K. pakvietimas jai nebuvo staigmena, nes su juo susipažino prieÅ¡ 4 mėnesius ir jis jau buvo pakvietęs jÄ Ä¯ svečius, todėl ji sutiko ir pasakė, kad ateis vakare. Kai ji apie 21–22 val. atėjo pas jį į svečius, iÅ¡ pradžių viskas buvo gerai, bet po to V. K. pradėjo prie jos seksualiai priekabiauti. Dėl to ji nutarė jį nubausti, pavogdama jo pinigus. Per pirmÄ apklausÄ ji, kaip moteris, gėdijosi viskÄ papasakoti tyrėjai, tačiau savo kaltę pripažino ir nieko neslėpė. Supranta, kad apimta pykčio pasielgė neteisingai, tačiau praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad ji nusikalto bÅ«dama afekto bÅ«senos.

3. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mę, atsižvelgdamas į Å¡ių aplinkybių kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be Å¡ių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ I. P. paskyrė griežčiausiÄ savo rÅ«Å¡imi bausmę – laisvės atėmimÄ . IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas A I. P. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę – 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta 1/3 ir nustatyta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, Å¡is teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apeliantės kaltės formÄ ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytÄ I. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino ir gailisi padariusi nusikaltimÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apeliantės asmenybę, t. y. kad ji nusikalto bÅ«dama praeityje 7 kartus teista, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė paleista lygtinai, neatlikusi 2 metų ir 6 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausta administracine tvarka, nedirba. Ä®vertinęs Å¡ias nuteistÄ jÄ I. P. apibÅ«dinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog visų Å¡ių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajai už padarytÄ tyčinį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ turi bÅ«ti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jai inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.

7. Taigi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajai I. P. skirtinos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų I. P. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , tiek nustatant konkretų Å¡ios bausmės dydį nuteistajai.

8. Pažymėtina, kad I. P. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiÅ¡ka. InkriminuotÄ nusikaltimÄ ji padarė bÅ«dama septynis kartus teista, iÅ¡ jų ne kartÄ už analogiÅ¡ko pobÅ«džio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei, naujÄ nusikaltimÄ , už kurį nuteista Å¡ioje byloje, padarė turėdama neiÅ¡nykusį teistumÄ , praėjus vos daugiau nei deÅ¡imt mėnesių po lygtinio paleidimo (2022-03-24 – b. l.

88) iÅ¡ pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos apygardos tesimo 2016-01-25 nuosprendį, kuriuo buvo nuteista už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymÄ 9 metų laisvės atėmimo bausme. Taigi akivaizdu, kad anksčiau I. P. skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, jos nepataisė ir nebuvo pakankamos sulaikyti jÄ nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip minėta, praėjus vos daugiau nei deÅ¡imt mėnesių po lygtinio paleidimo, ji ir toliau elgėsi nusikalstamai, siekdama savanaudiÅ¡kų tikslų.

Be to, ji praeityje ne kartÄ bausta administracine tvarka, iÅ¡ jų taip pat už nusižengimus nuosavybei – smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (b. l. 80–82), niekur nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio (pagal „Sodros“ duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2022-12-27, b. l. 79). Å ie duomenys rodo, kad apeliantės I. P. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jos poelgis, tai dėsningas jos elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

Taigi akivaizdu, kad I. P. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistosios susiformavusį nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir stoti į doros keliÄ , o tai atskleidžia tikrÄ jį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiÅ¡kam, ne kartÄ teistam asmeniui Å¡velnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės nuteistajai I. P. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka.

9. Apeliantės I. P. skunde nurodomos aplinkybės, jog ji nusikalto bÅ«dama afekto bÅ«senos, kai nukentėjusysis V. K. pateikė jai neÅ¡vankų pasiÅ«lymÄ ir pradėjo prie jos seksualiai priekabiauti, todėl ji nutarė jį nubausti, pavogdama jo pinigus, nesudaro pagrindo bausmės Å¡velninimui. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu I. P. buvo apklausta net tris kartus ir nė vienoje iÅ¡ apklausų apie tai, kad pavogė V. K. pinigus, norėdama jį pamokyti dėl jo nederamo elgesio, nenurodė, prieÅ¡ingai, pirmosios 2023-01-11 įtariamojo apklausos metu nurodė, kad atėjo pas V.

K., norėdama pasiskolinti pinigų, tačiau kadangi Å¡is buvo neblaivus, jo pinigų pasiskolinti neprašė, o juos tiesiog pavogė (b. l. 112), papildomos įtariamojo 2023-01-01 apklausos metu pripažino, kad nutarė apvogti V. K., nes žinojo, kad Å¡is gavo pensijÄ , t. y. nurodė: „Iki įvykio aÅ¡ buvau neseniai įsidarbinusi, todėl dar nebuvau gavusi algos, iÅ¡ kurios būčiau galėjusi pragyventi, dėl sunkaus pragyvenimo man ir kilo mintis pavogti pinigus. Apie tai, kad V. turėjo pinigų, jis pats man pasakė, tÄ patį vakarÄ , kai įvykdžiau vagystę, V. man sakė, kad Å¡iandienÄ gavo pensijÄ , dėl ko man ir kilo mintis pinigus pavogti.

AÅ¡ žinojau, kur V. laiko pinigus, kadangi esu mačiusi, kur jis juos laiko. Dėl to, kad įvykdžiau vagystę aÅ¡ labai gailiuosi, sutinku, kad iÅ¡ V. K. aÅ¡ pavogiau jam priklausančius pinigus.“ (b. l. 123). Todėl apeliantės teiginiai, kad ji nusikalto, bÅ«dama afekto bÅ«senos, kai nukentėjusysis pateikė jai neÅ¡vankų pasiÅ«lymÄ , siekdama jį pamokyti, kai ji pati apie tai nė vienoje iÅ¡ trijų apklausų ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, prieÅ¡ingai, pati pripažino nusprendusi apvogti V.

K., nes žinojo, jog Å¡is gavo pensijÄ , ir žinojo, kur jis laiko pinigus, o apklausiama teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama: „Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, gali teismas jais remtis.“, taip pat nurodė: „Atėjau pas jį į svečius, jis sakė, kad gavo pensijÄ , invalidumÄ , mačiau, kur buvo pinigai ir paėmiau. <...> Taip elgtis paskatino, nes reikėjo tikrai pinigėlių <...> Ne pilnÄ mėnesį dar dirbu, tai neužtenka pinigų.

Neprašiau aš jo, gal būtų nedavęs.“ (b. l. 138–139 – 2023-01-26 teisiamojo posėdžio protokolas), vertintini kaip deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Tuo labiau, tokius nuteistosios parodymus visiškai paneigia nukentėjusiojo V. K. parodymai, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo.

10. Dėl išvardytų motyvų skirti apeliantei I. P. švelnesnę bausmę teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra jos susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, I. P. nesistengia pakeisti, pasekmė.

11. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajai I. P. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pačios nuteistosios asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį. Keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistosios pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistosios I. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

12. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-04-28 pažyma APD-2023-07552 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teisme ginant I. P., sudaro 113,33 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ jos valstybei (b. l. 186). Kartu pateikta Å¡ių iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimo pažyma (b. l. 187–188).

13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286-696/2016, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-165-648/2015, 2K-406-507/2016, 2K-41-648/2022 ir kt.), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015). Pažymėtina, kad Å¡iuo aspektu yra aktuali nurodytų aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-12-697/2021). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

14. Spręsdama klausimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ I. P. teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinis procesas vyko iÅ¡imtinai pagal nuteistosios skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios I. P. interesus gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė D. Vaitkevičienė, taip pat į tai, kad I. P. yra darbingo amžiaus ir, bylos duomenimis, tam tikrais periodais dirbo ( „Sodros“ pažyma b. l. 79), byloje nėra duomenų apie sunkiÄ jos turtinę padėtį (nuteistoji jokių duomenų dėl sunkios finansinės padėties ar praÅ¡ymo nepriteisti iÅ¡ jos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinio proceso metu nepateikė), teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ I. P. proceso iÅ¡laidas, susijusias su jai valstybės suteikta antrine teisine pagalba apeliacinio proceso metu. Ä®vertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę ir rezultatÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad praÅ¡oma priteisti už I. P. suteiktÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga jos turtinei padėčiai. PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistosios I. P. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistosios I. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Iš I. P. išieškoti valstybei 113,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.

Teisėjai Eugenijus Antanauskas

Edita Lapinskienė

Linas Pauliukėnas