2024-10-09 Nr. AB-14481-3-61-3-07683-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-458-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07683-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. ADP1-178, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą atmetė.

Pareiškėjas S. M. 2024 m. gegužės 27 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą (teisme buvo gautas 2024 m. gegužės 28 d.), kuriame prašė Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

S. M. taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas paaiškino, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti suėjo 2024 m. gegužės 24 d., taigi apeliacinis skundas buvo teikiamas praėjus vienai darbo vienai po termino pasibaigimo. S. M. pažymėjo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai. Be to, šis terminas buvo praleistas netinkamai apskaičiavus paskutinę apeliacinio skundo pateikimo dieną ir per klaidą buvo pateiktas ne 2024 m. gegužės 24 d. (penktadienį), o 2014 m. gegužės 27 d. (pirmadienį). Pareiškėjas nurodė, kad aplinkybė, jog apeliacinis skundas buvo pateiktas iš karto po termino pasibaigimo, rodo, kad apeliantas proceso teisėmis nepiktnaudžiavo, o apeliacinio skundo laiku nepateikė dėl klaidos. S. M. pažymėjo, kad apsirikimą nulėmė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) gauto sprendimo data, kuri yra viena diena vėlesnė, nei pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo data. Pareiškėjas nurodė, kad atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, būtų užtikrinta jo teisė į tinkamą savo interesų teisminę gynybą. S. M. nuomone, jo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios ir objektyvios.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo S. M. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo panaikinimo paduoti netenkino ir jo apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, o viena iš teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų yra reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikomos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, termino atnaujinimo teisės normas turi taikyti taip, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas; įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatyme nustatytų kreipimosi į teismą terminų.

Teismas nurodė, kad siekiant ginti pažeistas teises teisme, įstatymas proceso dalyviui nustato ne tik teises, bet ir pareigas. Įstatymas nustato pareigą būti apdairiam, atidžiam ir rūpestingam, aktyviam, sąžiningai ir, nepiktnaudžiaujant turimomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 str. 2 d.). Teismas pabrėžė, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Teismas nustatė, kad sprendimas byloje buvo paskelbtas 2024 m. balandžio 24 d., todėl terminas jam apskųsti baigėsi 2024 m. gegužės 24 d., o apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas 2024 m. gegužės 28 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėją byloje atstovavo advokato padėjėjas Evaldas Malinovskis, todėl jam, be abejo, yra žinomi apeliacinio skundo padavimo terminai ir jų skaičiavimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad S. M. nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis – neteisingas termino paskaičiavimas, nėra objektyvi, nuo asmens valios nepriklausiusi aplinkybė, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti nebuvo atnaujintas. Netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, teismas jo apeliacinį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas S. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas pažymi, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti suėjo 2024 m. gegužės 24 d., o tai reiškia, jog S. M. apeliacinį skundą pateikė praėjus vos dienai darbo dienai po termino pasibaigimo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje teismo nutartyje yra klaidingai nurodyta, jog jis apeliacinį skundą pateikė 2024 m. gegužės 28 d., kadangi apeliacinis skundas buvo paduotas 2024 m. gegužės 27 d.

S. M. pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, jog teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Pareiškėjas akcentuoja, kad ne kartą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose yra konstatuota, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

S. M. akcentuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas labai nežymiai (apeliacinis skundas buvo teikiamas kitą darbo dieną po termino pasibaigimo); terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas apsiskaičiavus galutinę apeliacinio skundo pateikimo dieną ir jis per klaidą buvo pateiktas ne 2024 m. gegužės 24 d. (penktadienį), o 2014 m. gegužės 27 d. (pirmadienį). Pareiškėjo nuomone, termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimas yra neesminis ir jį lėmė skaičiavimo apsirikimas, o tai, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas iš karto po termino pasibaigimo, rodo, jog S. M. proceso teisėmis nepiktnaudžiavo, o apeliacinio skundo laiku nepateikė dėl žmogiškos klaidos.

Pareiškėjas pažymi, kad jis neturi teisinio išsilavinimo ir jo apsirikimą nulėmė per EPP gauto sprendimo data, t. y. 2024 m. balandžio 25 d., kuri yra viena diena vėlesnė, nei pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo data. S. M., pirmą kartą prisijungdamas prie EPP ir teikdamas apeliacinį skundą, pastebėjo, jog praleido įstatyme nustatytą terminą, todėl, siekdamas užtikrinti proceso ekonomiškumo principą, apeliaciniame skunde išreiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis pakankamai atidžiai ir sąžiningai įgyvendino savo teisę pateikti apeliacinį skundą, tačiau dėl žmogiškos klaidos suklydo skaičiuodamas terminą, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į procesinių terminų paskirtį, nėra pagrindo spręsti, jog atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, būtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas. S. M. nuomone, atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, būtų užtikrinama jo teisė į tinkamą savo interesų teisminę gynybą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str.), o jo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys turėtų būti laikomos svarbiomis ir objektyviomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, ir šio termino neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-525/2023).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, su kuriuo S. M. nesutinka, buvo priimtas ir paskelbtas 2024 m. balandžio 24 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl nurodyto teismo sprendimo pateikimo diena buvo 2024 m. gegužės 24 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą pasirašė ir teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2024 m. gegužės 27 d. 17.48 val., t. y. trečią dieną po to, kai jau buvo praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas kalendorinėmis, o ne darbo dienomis. Be to, jis skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo, todėl momentas, kada asmuo gavo teismo sprendimą ir su juo susipažino, neturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminus. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-815/2023). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-541-756/2021, 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2023).

Įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią S. M. laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, subjektyvus termino skaičiavimo suvokimas nėra laikoma svarbia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-602/2020).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. balandžio 24 d. pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Evaldui Malinovskiui per elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųstas teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo, kurio rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka – spendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą, nuorašas. Nors S. M. nurodo, kad jo apsirikimą dėl termino skaičiavimo nulėmė per EPP gauto sprendimo data, t. y. 2024 m. balandžio 25 d., kuri yra viena diena vėlesnė, nei pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo data, tačiau šis argumentas nėra pagrįstas, kadangi tiek ant teismo lydraščio buvo nurodyta, kad yra siunčiamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimas, tiek prie šio lydraščio buvo pridėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ant kurio yra nurodyta 2024 m. balandžio 24 d. data, o aplinkybė, kad šį sprendimą S. M. gavo ar su juo susipažino vėliau, kaip jau minėta, teisinės reikšmės neturi.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga ir advokato padėjėjas. Pažymėtina, kad advokato padėjėjas, kuriam ir buvo siunčiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokato padėjėjas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Advokato padėjėjui, kaip profesionaliam teisininkui, atsižvelgiant į pareiškėjo kelto ginčo pobūdį, turėjo būti žinoma pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo tvarka, o kilus abejonių dėl teismo nurodytos sprendimo apskundimo tvarkos, jis turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą šias abejones pašalinti ir pareiškėjui padėti tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (tai, pagal teismų praktiką, nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jeigu nėra nustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-442/2020, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-736-1047/2023).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo nustatytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku paduoti apeliacinį skundą teismui, o terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl S. M. nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, S. M. nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui S. M. neatnaujinęs termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakęs priimti jo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o S. M. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Egidijus Šileikis

Virginija Volskienė