2b10bafe-b7e4-483e-afee-85ae31d1cecb · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-926/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38704-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir AuÅ¡ros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

R. (toliau – D. R.) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį ir nuteistas: - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, - pagal BK 284 straipsnį, 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, skiriant D.

R. subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, D. R. skiriant galutinę 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. R. skirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – po nuosprendžio paskelbimo nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžiu D. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 00.15 val. vieÅ¡oje vietoje-(duomenys neskelbtini), Å¡alia loÅ¡imo automatų salono „A. C.“, esančio -(duomenys neskelbtini), be priežasties prikibo prie R. D. ir sudavė R. D. kumščiu ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvos (veido) sritį, tuo nukentėjusiajam R. D. padarydamas muÅ¡tinę žaizdelę deÅ¡inio antakio srityje, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžimÄ , kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusįjį R. D., nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Be to, D. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 00.15 val., vieÅ¡oje vietoje – -(duomenys neskelbtini), Å¡alia loÅ¡imo automatų salono „A. C.“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad be priežasties prikibdamas prie R. D. ir suduodamas jam kumščiu ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvos (veido) sritį, tuo nukentėjusiajam R. D. padarydamas sužalojimus – muÅ¡tinę žaizdelę deÅ¡inio antakio srityje, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžimÄ , kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. iÅ¡ esmės praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendį ir taikyti jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , įpareigojant atlikti vieÅ¡uosius darbus ir taikant intensyvios priežiÅ«ros priemones. 3.1. Apelianto teigimu, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto, bendravo su nukentėjusiuoju, atsiprašė jo. Å iuo metu jis dirba, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jo sugyventinė laukiasi jųdviejų vaiko, jie rengiasi įregistruoti savo santuokÄ . Nors praeityje nuteistasis ir buvo teistas, tačiau sužinojęs, jog jo sugyventinė laukiasi, jis visiÅ¡kai pakeitė savo požiÅ«rį į gyvenimÄ .

4. Atsiliepimų į nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ negauta.

5. Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija Å¡ioje dalyje, neturi pagrindo. Å ie klausimai apeliacinės instancijos teisme iÅ¡samiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. R. skirta bausme, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti bei nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , todėl bausmės už atskiras BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, o taip pat subendrinta bausmė, jam skirtos teisėtai ir pagrįstai. Apylinkės teismo paskirtos bausmės nėra akivaizdžiai per griežtos ar neproporcingos apelianto padarytų nusikaltimų pobÅ«džiui bei pavojingumui, todėl jas keisti pagrindo nėra.

8. Bylos duomenims, D. R., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį baigtus nusikaltimus. Nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas aÅ¡tuonis kartus teistas, be kita ko, ir už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , neiÅ¡nykus ir esant nepanaikintam teistumui. Tai sudaro pagrindÄ spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimÄ , kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prieÅ¡ingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimÄ , todėl Å¡ių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimÄ , negalimas. Nusikalstamas veikas D. R. pradėjo daryti bÅ«damas jauno amžiaus (nepilnametis), kas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo bÅ«do bei ankstesnio elgesio pasekmė.

Å ių duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines D. R. nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Esant Å¡iems duomenims akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais D. R. ne kartÄ taikyta probacija (bausmės vykdymo atidėjimas) nebuvo pakankama siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertintina ir tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis vėlgi nepateisino, lygtinio paleidimo laikotarpiu padarydamas naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

9. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundÄ paminėtina ir tai, kad praeityje D. R. buvo ne tik teistas, bet ir eilę kartų baustas administracine tvarka, jam skirtų piniginių baudų, nors ir teigia vykdantis individualiÄ veiklÄ , iÅ¡ ko gaunÄ pajamas pragyvenimui, nemoka. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D.

R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). AnalogiÅ¡ku neteisėtu elgesiu apsvaigus nuo alkoholio D. R. pasižymėjo ir praeityje. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad jo neteisėtam elgesiui didelę įtakÄ daro alkoholis, tačiau, jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį požymį, tokiu bÅ«du, iÅ¡vengiant pakartotinio neteisėto elgesio, bÅ«damas laisvėje D. R. nededa. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡iuo metu nuteistasis su sugyventine laukiasi jųdviejų vaiko, kas apelianto teigimu, paskatins jį keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ .

Tačiau, įvertinus tai, kad savo neteisėto elgesio, prasidėjusio dar nuteistajam būnant nepilnamečiu, D. R. teigiama linkme nekoregavo praeityje, abejotina, jog vien tik šeimos egzistavimas sulaikys asmenį nuo tolesnio neteisėto elgesio. Ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamu nuosprendžiu D. R. skirtų bausmių švelninimui. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Å¡ių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ .

10. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistÄ jį ir jo veiksmų pavojingumÄ charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o kartu ir galutinė subendrinta bausmė, yra per griežtos. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo kaltės pripažinimÄ bei nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si kaip jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir į jÄ tinkamai atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas.

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto apysunkio ir BK 284 straipsnyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimų padarymÄ , įvertinus dvi jo atsakomybę sunkinančias ir vienÄ lengvinančiÄ aplinkybes, D. R. buvo paskirtos mažesnės už Å¡iuose straipsniuose numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, bausmės. Vertinti Å¡ias bausmes kaip aiÅ¡kiai per griežtas, nėra pagrindo – paskirtos bausmės, nėra per griežtos, jos neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. R. skirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos.

11. Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti D. R. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , Å¡ioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga.

Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Ä®vertinus tiek aukščiau aptartÄ D. R. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje jo atžvilgiu ne kartÄ taikytÄ bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti D. R. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

12. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė