Legislator Case Law & Legislation
2b0f739e-030a-4f9b-a8ee-370dc05fed58 AI generated

2b0f739e-030a-4f9b-a8ee-370dc05fed58 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 2b0f739e-030a-4f9b-a8ee-370dc05fed58
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr.1-515-288/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24299-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.5.1; 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.5;1.1.10.5; 1.1.9.7;2.1.15.3.3.2;2.1.16.1.7;2.1.16.1.9 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Ruslanui Mazurov, nukentėjusiai-civ. ieÅ¡kovei S. Å . (dalyvaujant konferenciniu bÅ«du per „Skype“ programÄ ), jos atstovei advokatei Neringai MilaÅ¡ienei, teismo vaikų ir paauglių psichiatrei ekspertei Ramunei Drazdauskienei, psichologei ekspertei Agnei Å iaulytei, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

Legislator headnote

AI generated

2b0f739e-030a-4f9b-a8ee-370dc05fed58 · Kauno apylinkės teismas: Mamai visada svarbiausia pinigai ir darbas, nei vaikai. Dėl R. B. nubaudimo tai kaip jos advokatė pasakys, nes jai svarbu, kad žmogus liktų nubaustas, o ne taip paleisti, kad eitų per kitas mergaites. Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Liudytoja S. M. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jų santykiai geri. Jis yra buvęs jos motinos sugyventinis. 10 metų kartu gyveno. R. B. yra labai geras žmogus. Ji dirbo pas L. bare ir matė, kad kaltinamasis draugauja su L.. Nepergyvena, kad su jos mama jie iÅ¡siskyrė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr.1-515-288/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24299-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.5.1; 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.5;1.1.10.5; 1.1.9.7;2.1.15.3.3.2;2.1.16.1.7;2.1.16.1.9 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Ruslanui Mazurov, nukentėjusiai-civ. ieÅ¡kovei S. Å . (dalyvaujant konferenciniu bÅ«du per „Skype“ programÄ ), jos atstovei advokatei Neringai MilaÅ¡ienei, teismo vaikų ir paauglių psichiatrei ekspertei Ramunei Drazdauskienei, psichologei ekspertei Agnei Å iaulytei, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec.vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, nustatytas 2 grupės neįgalumas, 40 procentų darbingas, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje, Teismas nustatė: R. B. 2016 metais, laikotarpiu nuo liepos mėnesio pabaigos iki rugpjūčio mėnesio pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio bei teisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, panaudodamas fizinį smurtÄ , priėjęs iÅ¡ nugaros prie nepilnametės S. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) tyčia sugriebė jÄ rankomis, nutraukė nukentėjusios kÅ«nÄ dengiantį rankÅ¡luostį, jėga parvertė S. Å . ant lovos, laikė jos iÅ¡keltas rankas, taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, po to užgulė nepilnametę nukentėjusiÄ ir prieÅ¡ jos valiÄ Ä¯vedė savo varpÄ jai į makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusia prieÅ¡ jos valiÄ , tuo pačiu tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusios sveikatÄ , kadangi S. Å . buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su prievartiniu lytiniu santykiavimu, tokiu bÅ«du išžagino nepilnametę S. Å ..

Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad nukentėjusi yra jo sugyventinės L. Å . dukra. Kartu gyvena jau penkerius metus, bet pažįstami 15 metų. S. su jais niekados negyveno, gyveno atskirai. Å iuo metu S. gyvena Amerikoje. 2016 m. S. gyveno pas savo seserį Kačerginėje, o jis su sugyventine gyveno Kaune. Lampėdžiuose turėjo savo kioskÄ . TÄ vasarÄ jis važiavo į namus vandens, S. pasiprašė iÅ¡simaudyti. Davė jai nuo buto raktus, o pats nuėjo į garaÅ¾Ä . Kuri buvo diena neprisimena, laikas buvo apie pietus, viskas užtruko apie pusvalandį, į butÄ užėjęs nebuvo.

Po to S. vežė į Kačerginę, jos motina tuo metu dirbo Kačerginės bare. Atvežė ir paleido. Nežino nei kur ji buvo, nei su kuo. Po to jie dažnai susitikdavo, matydavosi. Po metų laiko sužinojo kuo kaltinamas. Sužinojo, kad gyvendama Amerikoje, S. dažnai pasilikdavo viena, tėvas dirbdavo, jo savaitėmis nebÅ«davo namuose, S. galėjo viskÄ iÅ¡sigalvoti. Lietuvoje leisdama laikÄ , S. vartodavo alkoholį, matydavo jÄ Lampėdžių bare alų geriant. Draugavo su virėjos sÅ«numi. Ä® jo klausimÄ ar turi draugÄ , S. pasipasakojo, kad su draugu J. turėjusi lytinius santykius.

Atvykusi į LietuvÄ S. gyvendavo pas savo seserį A.. Kai jai ko reikėdavo, tai gera bÅ«davo, o taip tai atsikalbinėdavo. Duodavo pastabas kai prieÅ¡ mamÄ atsikalbinėdavo, bet susipykęs su S. nebuvo. Nežino kodėl S. jį apkaltino. Gal tėvas kažkÄ priÅ¡nekėjo. L. dažnai susiskambindavo su S. tėvu. S. neklausydavo ir savo 10 metų vyresnės sesers, prisibijodavo tik brolio. Jam bÅ«nant Vokietijoje sužinojo kuo yra kaltinamas. Jam pranešė jo sugyventinė L.. Buvo policija atvykusi į jo namus Kaune.

Jie trise niekada negyveno. Su L. gyvena jo bute. L. nenorėtų gyventi su buvusiu savo vyru, S. tėvu. Jie yra apie tai kalbėję. Nemano, kad L. norėtų gyventi Amerikoje, nes Lietuvoje turi savo verslÄ , o buvęs vyras susirado kitÄ moterį ir dėl to jie iÅ¡siskyrė. Ä® AmerikÄ jis iÅ¡važiavo su nauja žmona. S. yra bendras jų vaikas, kiti L. vaikai nuo jos pirmo vyro. Pati S. jam nėra sakiusi, kad norėtų, jog tėvai gyventų kartu. Teigia, kad yra visiÅ¡kai nekaltas, praÅ¡o atsižvelgti į sveikatos bÅ«klę, kad kaltinimas jam yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Nukentėjusi S. Å . apklausta nuotoliniu bÅ«du per „Skype” programÄ parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, yra jos motinos sugyventinis. 2016 m. atostogavo Lietuvoje. Buvo su sese Lampėdžiuose ir jis atvežė prekes. Paprašė kaltinamojo nuvažiuoti pas jį iÅ¡simaudyti. Jis sutiko ir nuvežė jÄ Ä¯ savo namus. Ji nuėjo į duÅ¡Ä , iÅ¡simaudė ir apsijuosė rakÅ¡luoščiu, ėjo per kambarį pasitepti veidÄ kremu. Kaltinamasis tuo metu darėsi kavos ir jos paklausė ar ji nori kavos.

Pradėjo klausinėti kaip jai sekasi su vaikinais, pradėjo klausinėti ar ji mylisi su vaikinais, kokios pozos jai patinka, į tai ji atsakė, kad nesakys. Tuo metu ji ieÅ¡kojo mamos spintoje marÅ¡kinėlių. Pamena, kad kaltinamasis priėjo prie lango ir jį uždarė, užleido žaliuzes, užrakino duris, priėjo jai iÅ¡ už nugaros ir pradėjo jÄ liesti. Ji sakė jam ne. Bandė jį atstumti, bet kaltinamasis už jÄ daug aukÅ¡tesnis ir stipresnis. Jis pradėjo jÄ stipriai imti, parsigriovė ant lovos, praskėtė jos kojas savo kojomis, rankas laikė į viršų suėmęs ir žagino.

Ä®vedė savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį kelis kartus ir iÅ¡traukė. Tada atsiprašė, kad taip greitai baigė ir pasakė, kad jeigu bÅ«tų nesiprieÅ¡inus, bÅ«tų ilgiau viskas buvę. Po viso to jis jÄ paleido, ji dar kartÄ iÅ¡simaudė po duÅ¡u ir pasakė jam, kad vežtų atgal į Lampėdžius pas sesę. Prisiminė mamos žodžius, kad esant tokiai situacijai ji sugebės atstumti, bet taip nebÅ«na. Kad niekam apie tai nepasisakė yra jos didžiausia klaida gyvenime. Apie šį įvykį papasakojo vienam žmogui, bet nenori sakyti kam.

Jai kaip draugei pasakė, o ji pradėjo visiems pasakoti. Save gindama sakė, kad tai netiesa. Savaitę prieÅ¡ iÅ¡važiuojat į AmerikÄ , draugei pasakė apie tai. Ja niekas nepatikėjo, nors tada draugei sakė teisybę. Nenori velti į Å¡iÄ istorijÄ kitų žmonių. Sesei apie tai nepasakojo, galvojo, kad gal užsimirÅ¡, bet neužsimirÅ¡o. TÄ vasarÄ kai viskas jau iÅ¡aiÅ¡kėjo, su mama ir nebendravo, tik pas tyrėjus važiavo. Sakė, kad gyvena pas tetÄ , o žmonės aplinkiniai mato juos kartu.

Po įvykio niekur nesikreipė, jai buvo 16 metų. R. B. mamai padėdavo, labai jÄ mylėjo ir jai tiesiog atrodė, kad geriau nieko nesakyti. Jos tėvas Amerikoje turi kitÄ moterį ir, kad jis norėjo jos mamÄ atsivežti, yra netiesa. Tikrai nenorėjo savo tėvų sutaikyti. Jeigu jai mokykloje nebÅ«tų užėjęs panikos priepuolis, tai galbÅ«t į policijÄ ji ir nebÅ«tų kreipusis, nes metus laiko niekam apie tai nesakė. Po viso Å¡ito su mama nebendrauja ir nebenori bendrauti, su sese taip pat nebendrauja, nes ji palaiko mamÄ .

Yra žalojusi save 2016 m. pavasarį. To priežastis yra skyrybos su berniuku, jauna buvo. Nelankė keletÄ dienų mokyklos. Priežasčių nebuvo dėl ko nelankyti. Pradėjo dėl visko nerimauti. Kai 2016 m. grįžo į AmerikÄ , visada jaudindavosi, eidama miegoti matydavo tÄ vaizdÄ ir pradėjo nerimauti, kad jai reikės grįžti į LietuvÄ . Nežinojo kaip jai reikės bendrauti ir kÄ sakyti R. B.. Amerikoje jai sekasi gerai gyventi. Lytinių santykių Amerikoje neturėjo Kaltinamojo ji neapkalba, nes neturi dėl ko taip daryti.

Mamai visada svarbiausia pinigai ir darbas, nei vaikai. Dėl R. B. nubaudimo tai kaip jos advokatė pasakys, nes jai svarbu, kad žmogus liktų nubaustas, o ne taip paleisti, kad eitų per kitas mergaites. Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Liudytoja S. M. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jų santykiai geri. Jis yra buvęs jos motinos sugyventinis. 10 metų kartu gyveno. R. B. yra labai geras žmogus. Ji dirbo pas L. bare ir matė, kad kaltinamasis draugauja su L.. Nepergyvena, kad su jos mama jie iÅ¡siskyrė.

S. pažinojo. Nieko nepastebėjo, kad ji kažkaip kitaip elgtųsi. Žino koks įvykis įvyko, bet gali pasakyti savo nuomonę, kad tai absurdas. 10 metų kartu gyveno Å¡eimoje su R. B., žino koks jis yra, ir tikrai negalėtų taip padaryti. Prie jos pačios niekados kaltinamasis nepriekabiavo. Su S. nedažnai bendraudavo, ji jaunesnė. Žino, kad S. turėjo vaikinÄ , kiek rimti jų santykiai, nežino. Sakydavo jai S., kad jai nepatinka R.. Nepatinka, kad jos mama su juo bÅ«na. Bet S. visada tokia, kad visÄ laikÄ jai kažkas nepatinka.

Meluoti, fantazuoti nuo mažens mėgo.Tokių kalbų, kad S. tėvai norėtų kartu gyventi, ji negirdėjusi. Girdėjusi, kad grįžusi į LietuvÄ S. bendravusi su įvariomis kompanijomis. Nelabai S. jai pasakojusi apie savo draugus, nebuvo gera jos draugė ir jai tai nerÅ«pėjo. Nepamena kuriÄ vasarÄ , S. yra jai minėjusi kažkÄ apie išžaginimÄ , bet į smulkmenas nesigilino. Netikėjo tuo ir dabar netiki. Atrodė, kad tai sakydama S. meluoja, nes sukėlė tokias emocijas bandydama įtikinti, galbÅ«t norėdama, kad jai parodytų gailestį, dėmesį, galėjimÄ pasipasakoti, bet buvo neįdomu ir ji nieko neklausinėjo, pasakydama S., kad ji nusiÅ¡neka.

Liudytojas J. M. parodė, kad R. pažįsta kaip draugÄ , su S. buvo pora, draugavo. Su ja susipažino kai pradėjo dirbti pas jos mamÄ bare. Ten jo mama dirbo virėja. Artimiau pradėjo bendrauti 2015-2016 m. Jam tada buvo 16 metų ir jie turėjo lytinius santykius su S.. Dabar jie nebendrauja. Vasaros gale S. iÅ¡vyko į AmerikÄ . Kartais susiraÅ¡inėja su ja žinutėmis. Å iuo metu jie susipykę, tiesiog nesutapo nuomonės, pažiÅ«ros. Pasikeitusios S. elgesio nepastebėjo ir mokslai jai gerai sekėsi.

Matė bendraujant S. su R., bet negirdėjo, kad jie pyktųsi. IÅ¡ S. blogų atsiliepimų apie R. negirdėjęs. S. gyveno pas savo seserį. Kartais sesuo jos neiÅ¡leisdavo. Neatrodė, kad S. kentėtų nuo per didelės tėvų priežiÅ«ros. Negirdėjo, kad S. norėtų, kad jos tėvai vėl kartu gyventų. Po pareigÅ«nų apklausos klausė S. dėl visų Å¡ių įvykių, ji jam neatsakė. Ji tuo metu buvo iÅ¡važiavusi, atrašė, kad čia nieko tokio, nekreipk dėmesio. 2016 m. su S. bendravo kiekvienÄ dienÄ ir negali iÅ¡skirti nei vienos dienos, kad kažkas bÅ«tų ne taip.

Susitikę bendraudavo, kalbėdavo apie viskÄ . Liudytoja U. A. parodė, kad su S. jos klasiokės, draugauja nuo vaikystės. Po to kai iÅ¡vyko į AmerikÄ jų draugystė nutrÅ«ko. Kiek jai žinoma tai S. A. patiko. Mananti, kad ji mamos pasiilgsta. Apie tėvų skyrybas nelabai kalbėjo. Mamos atžvilgiu nusiskundimų iÅ¡ S. negirdėjusi. R. Å¡iek tiek pažinojo, matydavo juos kartu, bet nežino apie jų bendravimÄ . Nelabai bendravo, o dabar visai nebendrauja. PraeitÄ vasarÄ S. buvo užsiminusi apie išžaginimÄ ir ji paklausė kas taip padarė, bet S. nieko nesakė.

Nepatikėjo, kad S. galėjo iÅ¡prievartauti, suabejojo tuo. S. emocija buvo tokia keista. Mananti, kad emocijos tokiu atveju turi bÅ«ti aÅ¡tresnės. LiÅ«dėjo tuo metu S. kai tai pasakė. Nelabai jÄ Ä¯tikino S. pasakymas, suabejojo ja, todėl S. daugiau jai nieko nepasakė, nei kas, nei kaip. Pasakė, kad nesakys. S. ilgÄ laikÄ buvo Amerikoje, ji jos pasakymu suabejojo, nes nebuvo jokių detalių. Kai S. grįždavo iÅ¡ Amerikos jos susitikdavo. Tada jos susitiko, vaikščiojo po Kačerginę ir S. iÅ¡ niekur nieko pasakė jai apie išžaginimÄ Lietuvoje, bet kas tai padarė nesakė.

Nenorėjo kalbėti. Liudytoja L. Å . parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena apie 5 metus. Bendras gyvenimas sekasi gerai. Turinti tris vaikus, vaikai kartu su ja negyvena. 2016 m. S. buvo grįžusi į LietuvÄ . Nuo 15 metų S. gyvena Amerikoje kartu su tėvu. Nelabai Lietuvoje sekėsi mokslai ir ji neprieÅ¡taravo, kad tėvas iÅ¡sivežtų jÄ Ä¯ AmerikÄ . Amerikoje S. buvo viskuo aprÅ«pinta, ir maÅ¡ina, ir teisėmis. Kaip ji pati sakė, Amerikoje lengviau mokytis. Nors tėvas dirba, savaitėmis nebÅ«na namuose, bet Amerikoje gyvena močiutė.

Per „Skype” bendraudavo su dukra. Grįžti į LietuvÄ nenorėjo, sakė, kad dirba picerijoje. Nežino kas įvyko 2016 m. vasarÄ . Jai paskambino tėvas ir pasakė apie tai. Sveiku protu nesuvokia, sau net tokios minties neprileidžia. Žinant S., tai ji meluoja, norėdama sugrÄ Å¾inti jÄ pas tėvÄ . Tėvas skambino jos kitai dukrai sakydamas, kad gali motina atvažiuoti į AmerikÄ , ir darbÄ suras, ir kambarį. S. visada norėjo, kad jie bÅ«tų kartu su tėvu. Buvo toks laikotarpis, kad gyvendami su R. kartu gyveno S..

S. jai sakydavo, kad padarys viskÄ , kad juos iÅ¡skirtų. S. buvo jų pagrandukas, lepÅ«nėlė, jai matant vengdavo pykčių su vyru. Dar prieÅ¡ kaltinamÄ jį turėjusi vyriÅ¡kį, tai S. darė viskÄ , kad tik su juos iÅ¡skirtų. Buvo iÅ¡ namų pabėgusi, visÄ naktį ieÅ¡kojo. Buvo pas psichologÄ , kuris sakė, kad S. Å¡okas. 13 metų jai tada buvo. JÄ rado sėdinčiÄ naktį Kačerginėje prie Nemuno. Žino, kad gyvendama Amerikoje rankÄ buvo susipjausčiusi. Sakė kvailumas užėjo. 2016 m. vasarÄ nieko nepastebėjo, kad S. ir R. bendravime kas bÅ«tų pasikeitę.

Kai jos paklausė kas čia įvyko, pasakė, kad „per daug košės čia užvirė, kad tėvas viskÄ padarė”. Kalbėjo su S. ir ji pasakė, kad 2016 m. vasarÄ jÄ iÅ¡prievartavo. Klausė kodėl iÅ¡ karto jai nesakė, pasakė, kad nenorėjo jos skaudinti. Papasakojo, kad pas juos namuose maudėsi, kad išėjo iÅ¡ vonios su rankÅ¡luosčiu ir jis jÄ iÅ¡prievartavo. Bet nebÅ«davo tokių atvejų, kad S. pas juos važiuotų maudytis. Pas jÄ namuose yra visos gyvenimo sÄ lygos.

Normaliai S. elgdavosi su R.. Kur praÅ¡ydavo, jis jÄ nuveždavo. Jeigu jÄ kas iÅ¡prievartautų, tai ji į tÄ Å¾mogų žiÅ«rėti negalėtų, o čia kaip niekur nieko, jie bendravo. IÅ¡ pradžių nesuprato kur jÄ iÅ¡prievartavo ir kas. Sakė S. grįžti į LietuvÄ ir pasikalbės. Žinant, kad S. yra melagė, tai ja netiki. Tik po savaitės sužinojo, kad jÄ iÅ¡prievartavo R. B.. Dabar nepamena ar ji pati pasakė, ar tėvas. Jai buvo Å¡okas. Ä®siutusi grįžo namo ir viskÄ pasakė R..

Tas nesuprato iÅ¡ vis apie kÄ Äia kalba. R. B. jai prisiekė, kad čia nesÄ monė. 2017 m. pasitiko S. oro uoste, gražiai bendravo. Po to prasidėjo tardymai, S. jai sakė, kad kažkÄ darytų, nes jai atsibodo. JÄ prigrasino, kad už melagingus parodymus pasodins į kalėjimÄ , naktimis nemiegodavo. Darė viskÄ , važiavo pas vaikų teisių atstovus, praÅ¡ydama nedaryti spaudimo vaikui. Tyrimo metu jai nebuvo uždrausta bendrauti su S.. Kaip atstovė, S. buvo paskirta sesuo A. Toliau į psichologines konsultacijas S. nevykdavo, sakydama, kad jai to nereikia.

Liudytoja A. Z., apklausta nuotoliniu bÅ«du „Skype” programa parodė, kad S. yra jos sesuo. 2016 m. ji buvo atvykusi į LietuvÄ . Apie patį įvykį sužinojo tik po metų. Jai asmeniÅ¡kai S. nieko nesakė. Apie įvykį S. pasipasakojo savo tėčiui. Pati S. jai nelabai kÄ pasakojo, jai papasakojo mama. Paklausus S. kodėl iÅ¡ karto nepasisakė, ji pasakė, kad nenorėjo sakyti, bet jÄ kankino jausmas, todėl dabar pasisakė. Jausmas jÄ kankina tas, kad jai baisu, negali su berniukais bendrauti, vis prisimena kas buvo.

Jai žinoma, kad S. draugavo su J., žinoma, kad turėjo su juo lytinius santykius. S. yra nekantri, viskÄ pasisako iÅ¡ karto. Ä®domiausia tai, kad nepasisakė apie šį įvykį. S. nei mažiausios paslapties negali iÅ¡laikyti. S. jai pasakė, kad nenorėjo skaudinti mamos tÄ vasarÄ . Bet mananti, kad tai netiesa. Apklausiant S. su psichologe, ji dalyvavo ir S. pasakė, kad nenorėjo skaudinti mamos. Nuo vaikystės S. buvo sunkus vaikas, ji yra keista, labai moka žmones įskaudinti, sako kÄ galvoja, be jokios užuojautos.

Dažnai su ja negyveno, bet gyvendama su S. tekdavo ne kartÄ nuo jos paverkti. IÅ¡situokus tėvams, S. elgesys labai pasikeitė, atsirado pavydas. Negražiai kalbėjo apie tėvo žmonÄ , apie kaltinamÄ jį. Gal ji pavydėjo, kad tėvai turi antras puses, o ne kartu gyvena. Visada prikiÅ¡davo mamai, kad R. daugiau dėmesio rodo, negu jai. VisÄ vasarÄ buvo gerai, o grįžus į AmerikÄ , viskas paaiÅ¡kėjo. Mananti, kad S. tėvas daro kažkokiÄ Ä¯takÄ , nuspręsdamas kreiptis į teismÄ . Jis norėjo, kad mama atvažiuotų į AmerikÄ , siÅ«lė atvažiuoti sakydamas, kad Amerikoje yra namas kur gyventi.

S. dabar nei su ja, nei su mama nebendrauja. Sako, kad jos yra beÅ¡irdės. Ir S. tėvas rašė, kad nenori su jomis bendrauti. Kurį laikÄ gyveno abi su S. pas mamÄ Kačerginėje. R. ten bÅ«davo, bet negyvendavo. Jokio keisto elgesio iÅ¡ R. jos atžvilgiu nebuvo. R. tiesus, mėgstantis pajuokauti, labai ramus, neiÅ¡siÅ¡okantis, draugiÅ¡kas, dažnai padedantis. Sunku jai vertinti Å¡iÄ situacijÄ , 90 procentų netiki, kad taip galėjo įvykti su S.. Pažįstant R. ir S., vertina, kad čia yra nesÄ monė ir netiesa.

Tik vasaromis bendraudavo su S., o Å¡iaip susisiekdavo per „Skype” . Pasakodavo jai S., kad važinėja po AmerikÄ , rÅ«ko žolę, prifantazuodavo fantazijų, kad su banditais susidėjo, kad narkotikus vartoja. Sakė apie tai ir mamai, ir S. tėvui. Savaitėmis S. bÅ«na viena namuose, tėvas iÅ¡važiuoja į reisus, jai nėra kas veikti, tai prisigalvoja visko. Kiek jai sakė S., tai ji kelias dienas nėjo į mokyklÄ , jai iÅ¡ mokyklos pranešė, kad pasakys tėvui, tai jos manymu čia yra toks S. pasipasakojimas apie įvykį Lietuvoje.

Kiek žinoma, tai S. A. mokslai sekėsi gerai, geriau nei Lietuvoje. Ir S. jai sakiusi, kad Amerikoje lengviau mokytis. Liudytojas N. Å ., apklaustas nuotoliniu bÅ«du per „Sklype” programÄ parodė, kad S. yra jo dukra. Jau ketveri metai su ja gyvena Amerikoje. Dukra į LietuvÄ grįždavo kiekvienÄ vasarÄ . AsmeniÅ¡kai jam dukra nieko nepasakojo apie įvykį Lietuvoje. Po tos vasaros S. pasidarė uždara, daugiau laiko praleisdavo namuose, mažiau su draugais. Mokslai gerai sekėsi, kartais praleisdavo pamokas dėl ligos.

Pasakojo jam dukra, kad Lietuvje turėjo draugÄ . Apie intymius dalykus nekalbėjo. Jam bÅ«nant iÅ¡vykus, paskambino iÅ¡ mokyklos ir pranešė, kad S. rado kamputyje susikrimtusiÄ , susinervinusiÄ , pradėjo klausinėti kas nutiko, tada ji pasakė, kad jai bÅ«nant Lietuvoje jÄ iÅ¡prievartavo. Nuvažiavo į mokyklÄ , S.sėdėjo kabinete, buvo policijos atstovė ir S. pasakė, kad tai padarė mamos draugas. Nuvažiavo į policijÄ , ten S. nurodė vardÄ , pavardę, kada, kaip ir kur tai įvyko.

Datos tikslios ji neprisiminė, sakė tik tiek, kad norėjo viskÄ pamirÅ¡ti. Su dukra kalbėjo, ji sakė, kad parėjo iÅ¡ darbo, nes dirbo pas mamÄ kioske, į mamos namus nuėjo iÅ¡simaudyti vonioje, kaip suprato prie motinos miegamojo duÅ¡e, R. buvo tuomet namuose. Jai iÅ¡simaudžius, jis jÄ iÅ¡prievartavo. Jam dukra pasakojo, kad bandė viskÄ pamirÅ¡ti, niekam nepasakojo. Kai paskambino S. mamai, ji jau viskÄ Å¾inojo, bet kai jam sakė apie tai, jai nebuvo žinoma. Daugiau su L. apie tai nekalbėjo, nes ji stoja „piestu”, kad taip negalėjo bÅ«ti.

Po viso Å¡ito gavo nukreipimus į ligoninę, pasidaryti tyrimus. KitÄ dienÄ nuvažiavo pas gydytojÄ , apžiÅ«rėjo, nieko blogo nerado, nurodė kreiptis į psichologę. S. lankėsi pas psichologÄ Amerikoje. Tikrai niekados nekvietė L. atvažiuoti į AmerikÄ ir net nenorėtų. Su A. minimaliai bendravo, su ja nesusiraÅ¡inėjo. L. minėjo jam, kad matė supjaustytas S. rankas. Pats to nematė arba S. nuo jo slėpė. Kai S. grįžo iÅ¡ Lietuvos, apžiÅ«rėjo jos rankas, jokių randų nematė, į gydytojus nesikreipė.

Kai jam mokykloje viskÄ pasakojo, jam abejonių nekilo. Neturi preteksto netikėti savo dukra. Pirma mintis buvo skambinti motinai ir klausti kas čia vyksta. Labai daug abejonių, nes tai yra nenormalu. Ekspertė psichiatrė Ramunė Drazdauskienė parodė, kad atliko kompleksinę teismo pschiatrinę ekspertizę ir patvirtina savo duotÄ iÅ¡vadÄ , teigė, nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusi bÅ«tų sirgusi psichiniu sutrikimu, jai nebuvo diagnozuoti jokie psichikos sutrikimai. Nėra jokių medicinių įrašų užfiksuota, kad ji lankėsi pas psichologus.

Tyrimo metu konstatavo, kad rado streso sutrikimÄ ir jis yra ilgalaikis. Iki ekspertizės atlikimo buvo praėję metai, mergaitė ilgai nesisakė, viskÄ kaupė savyje. Apklausiant matėsi vegetacinė odos reakcija, to nesuvaidinsi. KÅ«nas parodė potrauminio streso bÅ«senÄ . Nukentėjusi jautė didžiulį apgailestavimÄ , kad niekas ja netiki. Konstatuojamas potrauminis stresas yra susijęs su byloje nagrinėjamu įvykiu. Nukentėjusios žodžiais tariant, nagrinėjamas įvykis netikėtas jos gyvenime, ji nežinojo kaip reaguoti, kÄ daryti, jai įvyko kaip ir motyvų kova, kadangi jos mama su kaltinamuoju pradėjo gerai sutarti.

Tai yra blaÅ¡kymasis tarp artimųjų ir tarp įvykio. Ne vien nepilnametės iÅ¡ karto nepasisako, bÅ«na, kad ir suaugusios moterys iÅ¡ karto nepasisako. S. iÅ¡sisakė dėl to, kad artėjo grįžimas į LietuvÄ ir susitikimas su artimaisiais, ir su kaltinamuoju. Ji sakė, kad pradėjo darytis labai jautri. Buvo potrauminio streso simptomai. 1, 1,5 val. bendravo su nukentėjusia. Tiria bylos medžiagÄ , medicinius dokumentus ir bendrauja su žmogumi. Nekilo abejonių, kad ji pasakoja savo patirtį, nes kalbant verkė, nervinosi, raudonavo.

Anksčiau buvę kažkokie savęs žalojimai, neigiami Å¡eimos įvykiai, tačiau potrauminis stresas iÅ¡sivysto ir be jų. Kalbant apie Å¡eimos dalykus, ji nesijaudino ir neverkė. Jaudinosi kalbant apie įvykį. Visa kita tik fonas, atėjęs iÅ¡ anksčiau. Jeigu žmogus pasakotų apie nebÅ«tÄ dalykÄ , tada pasakojimas bÅ«tų mechaniÅ¡kas, kaip iÅ¡moktas. Nukentėjusi pasakojo kaip ji jautėsi „aÅ¡ buvau pasimetusi ir žiÅ«rėjau į vienÄ taÅ¡kÄ , nesupratau kas čia vyksta, jaučiau kaip tas vyko”, sakė ji.

TÄ jausmÄ iÅ¡ savęs pasakyti neiÅ¡sigalvosi, nes buvo pasakyta su atitinkama emocija. Ekspertė psichologė Agnė Å iaulytė parodė, kad tvirtina savo iÅ¡vadÄ , atliko psichologinį tyrimÄ , atsakė į pateiktus klausimus. Nustatė, kad S. galėjo duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo jokio mÄ stymo, atminties sutrikimo. Duodama parodymus nukentėjusi buvo nuosekli, pakankamai detaliai viskÄ atgamino, stengėsi atsakyti į visus klausimus. Po apklausos įvyksta analizė. Nukentėjusi labai iÅ¡gyveno, labai bijojo, jautė Å¡eimos nepalaikymÄ , jai buvo sunku dalyvauti tame.

Jos gyvenimo analizė rodo, kad nukentėjusi yra labai vieniÅ¡as žmogus, neturėjo jokios paramos ir vienintelis asmuo, į kurį ji gali atsiremti, yra jos tėvas. Mamos ji neidentifikuoja kaip artimo asmens, pažymi savo vyresnę seserį. Jos žodžiais, sesuo atstojo jai mamÄ , mama pasinėrusi į restorano veiklÄ , bet atėjo toks momentas kad ja sesuo netiki. Labai pergyvena ir bandė savarankiÅ¡kai viskÄ tvarkytis. Nesugebėjo sukontroliuoti savo emocijų mokykloje, priėjo prie jos socialinė darbuotoja ir tada viskÄ iÅ¡pasakojo.

Yra nusivylusi ir labai abejojanti, kad čia yra viskas gerai, reikia važinėti, abejoja bylos baigtimi. Viskas iÅ¡aiÅ¡kėjo po metų ir ji tai vertina labai kritiÅ¡kai, kad po metų gali nieko neįrodyti. Vertinant S.asmenybę gali pasakyti, kad ji niekuo netiki, neturi paramos iÅ¡ mamos pusės, neturi pasitikėjimo savimi. Jos patėvis tuo metu ir dabar gyvena su jos mama, ji blaÅ¡kėsi, darė viskÄ , bet galiausiai iÅ¡sipasakojo. Pats įvykis sudėtingas ir jai pačiai nepakeliamas, mokykloje jos emocijos „sprogo”.

Tėvas jÄ labai palaiko, tinkamai buvo sureguota mokykloje į nukentėjusios psichologinę bÅ«senÄ . Liudytojai atskleidžia bazines problemas Å¡eimoje, nėra artimo ryÅ¡io tarp mamos, dar vylėsi seserimi, bet ir Å¡i ja nepasitikėjo. Apie pirmus romantinius santykius seseriai pasipasakojo, o, kad dalintis rÅ«pesčiais, toje Å¡eimoje panaÅ¡u, kad nepriimtina. Nukentėjusi buvo labai pasimetusi, santykiai mamos su patėviu pagerėjo, nukentėjusi liko viena su savo mintimis ir jausmais. Kaip psichologė matė, kad nukentėjusiai buvo kritinis periodas.

Akivaizdžiai nukentėjusiai reikėjo psichologo pagalbos, jos niekas neguodė ir ji stipriai iÅ¡gyveno tėvų skyrybas. Nukentėjusios elgesys konkrečioje situacijoje. Vien tik tai, kad ji iÅ¡simaudžiusi iÅ¡eina su rankÅ¡luosčiu, ji nieko nesitiki. Jeigu žmogus suvoktų lytinius santykius, mano, kad nukentėjusi taip nebÅ«tų pasielgusi. Ji ėjo pasitikėdama, net neturėdama jokių minčių apie pavojų. Kai kaltinamasis pradeda jos klausti apie intymų jos gyvenimÄ , ji kaip ir nustemba ir jai nekyla net minčių apie galimÄ prognozę.

Ji elgėsi naiviai ir paaugliÅ¡kai. Apklausos metu analizuodami kÄ kalba nukentėjusi, tokių minčių, kad ji bÅ«tų kažkam pikta linkėjusi nebuvo. Nukentėjusi sudarė paslaugios mergaitės įspÅ«dį, atvykusi demonstravo geranoriÅ¡kumÄ . Nukentėjusiai trÅ«ksta suaugusių paramos. Ji papasakojo apie pirmus lytinius santykius, bet tai buvo kaip sudedamoji romantinių santykių dalis. Po Å¡io įvykio lytiniai santykiai nukentėjusiai kėlė baimę ir graudulį. Psichologinis nukentėjusios portretas rodo, kad pažeista yra jos asmenybė.

Kaip asmenybė yra pakankamai silpna, neturėjo pagrindo augti tvirta asmenybe, matėsi esanti palikta. Ä®tampa Å¡eimoje, psichologinis sunkumas, galėjo nesuvokti kodėl žalojasi. Kad negalvotų apie situacijÄ , nukentėjusi pasinėrė į veiklas, dirbo. Bet atmintis daro savo, ji tarsi verda savo jausmuose. Po visų įvykių jai buvo kilusios tokios mintys, kad sunku gyventi. KÅ«no kalba yra vienas iÅ¡ objektyvių priežasčių, kiekvienas žmogus savo emocijas transliuoja kÅ«no kalba. Nukentėjusios kÅ«no kalba keisdavosi kai pradėdavo kalbėti apie bylos aplinkybes.

Pradėdavo drebėti balsas, jaudulys atsirasdavo, balsas užsikerta, emocinis bangavimas kartu su kÅ«no kalba patvirtina emocijas. Liudytoja V. S. parodė, kad S. pažįsta kaip draugę iÅ¡ senesnių laikų. R. B. pažįsta, matė jį pas S. mamÄ bare (duomenys neskelbtini) PrieÅ¡ dvejus metus su S. bendravo kaip draugės. Taip, ji papasakojo jai, kad jÄ iÅ¡prievartavo R.. Sakė, kad maudėsi pas R. B. namuose, išėjo iÅ¡ duÅ¡o su rankÅ¡luosčiu ir, kiek pamena, kaltinamasis jÄ iÅ¡prievartavo.

Tai sakydama S. buvo labiau pasimetusi. Pasakė, kad ji pirma, kuriai pasakė. Minėjo, kad daugiau apie tai niekam nesakė. Nežino, kodėl S. nenorėjo niekam sakyti. Sakė jai, kad netylėtų, kažkam pasakytų, būtų lengviau. Pamena, sėdėjo miškelyje, kalbėjo. Ir kaip paslaptį S. jai pasakė tai. Ji buvo pasimetusi, nesava. Tikėjo ja ir negalvojo, kad S. gali meluoti, nes ji visai kitokia, nei visada buvo. Nesupranta, kodėl jai S. pasakoja, kodėl mamai nesakė, gal su mama nesutarė.

Kai S. iÅ¡vyko į AmerikÄ , jų bendravimas nutrÅ«ko. Kai S. jai pasakojo, kad jÄ iÅ¡prievartavo , buvo jos gaila. Suprato, kad tai buvo prieÅ¡ jos valiÄ , tikėjo ja, nes viskas buvo įtikinama, S. buvo pasikeitusi. Visada bÅ«davo linksma, o tuomet buvo pasimetusi, liÅ«dnesnė. Kėlė įtarimÄ kodėl S. tokia liÅ«dna. Tuomet jos buvo dviese ir S. pasipasakojo. O Å¡iaip jie bÅ«davo keturiese, eidavo į barÄ . Susipažino 2015 m. per JustÄ , jie visi buvo draugai. Praėjus dviems savaitėms po pokalbio su Samanta, apie šį įvykį papasakojo savo draugui D..

Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamÄ jį yra matęs kelis kartus, kai bÅ«davo bare. Remigijus kartu su L. atvažiuodavo į barÄ . S. yra L. dukra ir jo draugo J. draugė. Jo draugė V. dalinosi su juo S. paslaptimi, kad jai bÅ«nant pas R., jis jÄ iÅ¡prievartavo. Jam taip atrodo, kad S. kaip paslaptį V. pasakė. Nepatikėjo, nes jam kiek teko bendrauti su R., tai negali patikėti, kad jis taip galėjo padaryti. Pati S. to nesakė.Taip gerai R. B. nepažinojo, matėsi kelis kartus kai bÅ«davo su J. bare, pasisveikindavo.

S. atrodo patikima, normali panelė. Supranta, kad V. patikėjo S., jog jÄ iÅ¡prievartavo. Sakė V., kad tai sakydama S. buvo liÅ«dna. Å ia tema jokių kalbų nėra girdėjęs. Neigiamų atsiliepimų apie S. negirdėjęs. Teismas iÅ¡tyrė ir byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus: Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 2017-05-24 apžiÅ«rėtas vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Butas yra vieno aukÅ¡to namo mansardoje, į kuriÄ veda mediniai laiptai.

Bute kambarys yra sujungtas su virtuve. Virtuvė yra kairėje buto pusėje, dešinėje pusėje yra patalpa, kurioje yra vonia ir tualetas. Už šios patalpos yra kambarys, prie kurio dešiniosios sienos stovi lova (1t., b. l. 40-47). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1510/2017(02) nurodoma, kad S. Š. konstatuoti seni odos randai kairiame dilbyje, sugiję sužalojimai galėjo būti padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, tyčinio žalojimo tikslu. Tikslaus sužalojimo laiko pasakyti negalima.

Randais sugiję sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Gaktoje, išoriniuose lytiniuose organuose, makštyje, tarpvietėje, išangėje mechaninės traumos požymių nekonstatuota. S. Š. konstatuoti seni mergystės plėvės plyšimai, padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, trauminių poveikių skaičiaus šiuo atveju detalizuoti negalima. Mergystės plėvės plyšimai padaryti daugiau kaip prieš mėnesį laiko, tačiau jų padarymo laiko nustatyti negalima. Pasak S. Š., ji yra turėjusi daugkartinių lytinių santykių, kurių paskutiniai buvę 2016 m. gruodžio mėnesį (1 t., b. l. 91-92).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-139/2017 iÅ¡vadoje nurodyta, kad S. Å . jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. S. Å ., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinį iÅ¡sivystymÄ bei turimas žinias (galėjo suprasti seksualinės prievartos pobÅ«dį bei iÅ¡ dalies – jo reikÅ¡mę), dėl to ji negalėjo prognozuoti įvykių eigos, laiku numatyti įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu.

S. Å . įvykio metu, atsižvelgiant į 2 atsakymÄ bei jos bÅ«senÄ (iÅ¡gÄ stis, fizinis silpnumas), negalėjo aktyviau prieÅ¡intis su ja atliekamiems įtariamojo veiksmams. S. Å ., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinį iÅ¡sivystymÄ Ä¯vykio metu galėjo suprasti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylos įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. S. Å . ekspertizės metu atgamindama byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį, įvykius perteikia realistiÅ¡kai, įvardindama ganėtinai daug detalių, nors dalies jų atgaminti negali dėl savo emocinės bÅ«senos (baimės) įvykio metu (jų nepastebėjusi), nekelia abejonių, jog ji remiasi asmenine patirtimi, naudoja asmeninį žodynÄ ; požymių apie galimai daromÄ poveikį negauta.

Å iuo atveju S. Å . nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, (padidintas polinkis į įtaigumÄ , padidintas polinkis fantazuoti ar pan.), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų: ji galėjo ir gali duoti parodymus apie bylos įvykį. Å iuo metu S. Å . konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – potrauminius streso sutrikimas F43.1, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio. Dėl pakartotinio traumavimo tikimybės ir psichikos bÅ«senos pablogėjimo papildomai apklausti S. Å . nerekomenduojama.

Nesuteikus psichologinės pagalbos, gali iÅ¡sivystyti depresijos sutrikimai, pagilėti bendravimo problemos. Å iuo metu S. Å . konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – potrauminis streso sutrikimas F43.1. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu NR. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ S. Å . sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo 7.1 punktÄ , nes po byloje nagrinėjamo įvykio, S. Å . sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. 2017-05-05 stebėtos reakcijos į stresÄ F43.8, o TPPE metu, 2017-07-25 tiriamajai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas F43.1 (abu sutrikimai yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradę dėl byloje nagrinėjamo įvykio) (1 t., b. l. 180-189).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamojo veikoje, visiÅ¡kai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, lytiÅ¡kai santykiavo su nepilnamečiu žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y., vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį. Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieÅ¡ asmens valiÄ užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 149 straipsnį tik tada, jei minėta veika padaroma:

a) panaudojant fizinį smurtÄ , b) grasinant tuoj pat jį panaudoti, c) kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, d) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Å ie požymiai BK 149 straipsnyje numatyti kaip alternatyvÅ«s, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iÅ¡ jų. BÅ«tent tokiais veiksmais ir pasireiÅ¡kė kaltinamojo R. B. nusikalstama veika, nes jis, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nepilnametę nukentėjusiÄ S. Å ., atimdamas galimybę prieÅ¡intis, atliko prievartinį lytinį aktÄ prieÅ¡ jos valiÄ , tuo pačiu tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ , nes nukentėjusiai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusios S. Å . parodymais, kurie yra vienodi, nuoseklÅ«s, prieÅ¡taravimų tarp jų nėra ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusios parodymai patvirtini liudytojų – N. Å . parodymais, kuriais jis nurodė, kad dukra pasakė jam, kad jÄ išžagino motinos sugyventis, liudytojos V. S. parodymais, kad iÅ¡ karto po įvykio S. jai pasipasakojo, kad jai atėjus į kaltinamojo namus iÅ¡simaudyti, jos patėvis R. jÄ išžagino prieÅ¡ jos valiÄ , dėl to ji buvusi labai pasikeitusi, nusiminusi, liÅ«dna, tai sukėlė liudytojai gailestį, liudytojo D.

K. parodymais, kuris patvirtino, kad V. jam papasakojusi apie tai, kad R. B. išžagino S., jis negalėjęs tuo patikėti, kadangi pažinojo R. kaip gerÄ Å¾mogų. Nukentėjusios, liudytojų parodymai neprieÅ¡tarauja ir liudytojų L. Å . ir A. Z. parodymams, jog nukentėjusi joms nepasisakiusi apie žaginimÄ , nenorėdama skaudinti mamos. Surinkti įrodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Ekspertė psichologė R. D., atlikusi kompleksinę teismo psichiatrinę ekspertizę, konstatavo, kad nukentėjusiai iki įvykio nebuvo diagnozuoti jokie psichiniai sutrikimai.

Nukentėjusiai dėl įvykio konstatuojamas potrauminis stresas, kuris yra ilgalaikis. Potrauminį stresÄ rodo pats kÅ«nas, vegetacinė odos reakcija, to nesuvaidinsi. Ekspertė Agnė Å iaulytė patvirtina savo duotÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiai atliekant psichologinį tyrimÄ , ji galėjo duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo jokio mÄ stymo ar atminties sutrikimo, duodama parodymus buvo nuosekli, pakankamai detaliai viskÄ atgamino. Kad nukentėjusi bÅ«tų pikta ar likėtų kam blogo, tokių minčių nekilo.

Kaltinamojo R. B. neprisipažinimÄ teismas vertina kaip siekį iÅ¡vegti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo pateikta versija, kad nukentėjusi jį apkalba, norėdama iÅ¡skirti jį su jos mama, nepagrįsta, neparemta jokiais įrodymais ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas, vadovaudamasis surinktais įrodymais, savo vidiniu įsitikinimu ir teisine sÄ mone sprendžia, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skirtina bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi neįgalumÄ , 40 procentų darbingas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vienintelė BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis).

Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – R. B. padarė nusikaltimÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. jo padaryta veika daro fizinę ir moralinę žalÄ konkrečiam žmogui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusiÄ lytinių santykių sanklodÄ , toks nusikaltimas pažeidžia teisę į laisvę, neliečiamumÄ , garbę ir orumÄ . Teismas sprendžia, kad R. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos artimo vidurkio ribose (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

Nors padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau nusikalstama veika padaryta 2016 metais, ir vis tik, įvertinus R. B. asmenybę (yra brandaus amžiaus, praeityje neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, yra neįgalus, darbingas tik 40 procentų), į tai, kad pati nukentėjusi nesiekia kaltinamajam griežtos bausmės, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymÄ BK 75 straipsnio pagrindu atidedant (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017-10-06).

Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu R. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, iÅ¡ esmės yra charakterizuojamas teigiamai, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant kaltinamajam papildomus įpareigojimus. Be to, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564,90 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad bÅ«tent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina. Civilinis ieÅ¡kinys. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Nukentėjusi S. Å . pareiÅ¡kė 10 235,64 eurų civilinį ieÅ¡kinį nusikalstama veika padarytai 10000 eurų neturtinei ir 235,64 eurų turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 45-46). Remiantis civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojojebyloje, įrodymus dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieÅ¡kovas (BPK 113 straipsnis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad R. B., panaudodamas fizinį smurtÄ , išžagino S. Å .. Teismas mano, kad nukentėjusi neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmÄ , tačiau ir dvasinį sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , depresijÄ , neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, potrauminis Å¡okas, kurios yra laikytinos neturtine žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirbta, tačiau yra darbingas tik 40 procentų, teismas mano, kad kaltinamasis yra pajėgus atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ , tačiau atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas R.

B. kaltais veiksmais nukentėjusiai S. Å . padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 7000 eurų. Nukentėjusi pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atlyginti 2338 eurų proceso iÅ¡laidas pagal pateiktas sÄ skaitas už advokato pagalbÄ (3 t., b. l. 88-95). Proceso iÅ¡laidos pagrįstos, įrodytos, todėl tenkintinos (BPK 106 straipsnis). Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų (LR paso NR. 23526858 ir asmens tapatybės kortelės Nr. 13497997) paėmimas, jos paliktinos iki nuosprendžio įsitesiėjimo, o jam įsitesiėjus, naikintinos.

Vadovaudamasis BPK 297 - 307 straipsniais, teismas nusprendžia: R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir per du mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymo atidėjimÄ prižiÅ«rinčioje institucijoje dienos, atlyginti nukentėjusiai turtinę žalÄ (235,64 eurus).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nukentėjusios S. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R. B. jai priteisti 7000 eurų (septynis tÅ«kstančius eurų) neturtinei, 235,64 eurus (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis centus) turtinei žalai atlyginti bei 2338 eurus (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) proceso iÅ¡laidų. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R.

B. paskirti 15 MGL (564.90 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jeigu per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯moka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos iÅ¡ieÅ¡kojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su praÅ¡ymu pradėti baudžiamÄ jį procesÄ pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu. Å iuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtas kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų (LR paso NR. 23526858 ir asmens tapatybės kortelės Nr. 13497997) paėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti ir asmens dokumentus grÄ Å¾inti kaltinamajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Liuba Kymantienė