2b0f739e-030a-4f9b-a8ee-370dc05fed58 · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr.1-515-288/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24299-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.5.1; 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.5;1.1.10.5; 1.1.9.7;2.1.15.3.3.2;2.1.16.1.7;2.1.16.1.9 (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 19 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Liuba KymantienÄ, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant prokurorei Auksei LipkeviÄienei, kaltinamajam R. B., jo gynÄjui advokatui Ruslanui Mazurov, nukentÄjusiai-civ. ieÅ¡kovei S. Å . (dalyvaujant konferenciniu bÅ«du per âSkypeâ programÄ ), jos atstovei advokatei Neringai MilaÅ¡ienei, teismo vaikų ir paauglių psichiatrei ekspertei Ramunei Drazdauskienei, psichologei ekspertei Agnei Å iaulytei, nevieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.
Legislator headnote
AI generated2b0f739e-030a-4f9b-a8ee-370dc05fed58 · Kauno apylinkÄs teismas: Mamai visada svarbiausia pinigai ir darbas, nei vaikai. DÄl R. B. nubaudimo tai kaip jos advokatÄ pasakys, nes jai svarbu, kad žmogus liktų nubaustas, o ne taip paleisti, kad eitų per kitas mergaites. Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Liudytoja S. M. parodÄ, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jų santykiai geri. Jis yra buvÄs jos motinos sugyventinis. 10 metų kartu gyveno. R. B. yra labai geras žmogus. Ji dirbo pas L. bare ir matÄ, kad kaltinamasis draugauja su L.. Nepergyvena, kad su jos mama jie iÅ¡siskyrÄ.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr.1-515-288/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24299-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.5.1; 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.5;1.1.10.5; 1.1.9.7;2.1.15.3.3.2;2.1.16.1.7;2.1.16.1.9 (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 19 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Liuba KymantienÄ, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant prokurorei Auksei LipkeviÄienei, kaltinamajam R. B., jo gynÄjui advokatui Ruslanui Mazurov, nukentÄjusiai-civ. ieÅ¡kovei S. Å . (dalyvaujant konferenciniu bÅ«du per âSkypeâ programÄ ), jos atstovei advokatei Neringai MilaÅ¡ienei, teismo vaikų ir paauglių psichiatrei ekspertei Ramunei Drazdauskienei, psichologei ekspertei Agnei Å iaulytei, nevieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.
B., gimÄs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec.vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedÄs, niekur nedirbantis, nustatytas 2 grupÄs neįgalumas, 40 procentų darbingas, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 149 straipsnio 3 dalyje, Teismas nustatÄ: R. B. 2016 metais, laikotarpiu nuo liepos mÄnesio pabaigos iki rugpjÅ«Äio mÄnesio pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio bei teisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, panaudodamas fizinį smurtÄ , priÄjÄs iÅ¡ nugaros prie nepilnametÄs S. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) tyÄia sugriebÄ jÄ rankomis, nutraukÄ nukentÄjusios kÅ«nÄ dengiantį rankÅ¡luostį, jÄga parvertÄ S. Å . ant lovos, laikÄ jos iÅ¡keltas rankas, taip atimdamas galimybÄ prieÅ¡intis, po to užgulÄ nepilnametÄ nukentÄjusiÄ ir prieÅ¡ jos valiÄ Ä¯vedÄ savo varpÄ jai į makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su nukentÄjusia prieÅ¡ jos valiÄ , tuo paÄiu tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas nukentÄjusios sveikatÄ , kadangi S. Å . buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijÄs su prievartiniu lytiniu santykiavimu, tokiu bÅ«du išžagino nepilnametÄ S. Å ..
Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino visiÅ¡kai ir parodÄ, kad nukentÄjusi yra jo sugyventinÄs L. Å . dukra. Kartu gyvena jau penkerius metus, bet pažįstami 15 metų. S. su jais niekados negyveno, gyveno atskirai. Å iuo metu S. gyvena Amerikoje. 2016 m. S. gyveno pas savo seserį KaÄerginÄje, o jis su sugyventine gyveno Kaune. LampÄdžiuose turÄjo savo kioskÄ . TÄ vasarÄ jis važiavo į namus vandens, S. pasipraÅ¡Ä iÅ¡simaudyti. DavÄ jai nuo buto raktus, o pats nuÄjo į garaÅ¾Ä . Kuri buvo diena neprisimena, laikas buvo apie pietus, viskas užtruko apie pusvalandį, į butÄ užÄjÄs nebuvo.
Po to S. veÅ¾Ä Ä¯ KaÄerginÄ, jos motina tuo metu dirbo KaÄerginÄs bare. AtveÅ¾Ä ir paleido. Nežino nei kur ji buvo, nei su kuo. Po to jie dažnai susitikdavo, matydavosi. Po metų laiko sužinojo kuo kaltinamas. Sužinojo, kad gyvendama Amerikoje, S. dažnai pasilikdavo viena, tÄvas dirbdavo, jo savaitÄmis nebÅ«davo namuose, S. galÄjo viskÄ iÅ¡sigalvoti. Lietuvoje leisdama laikÄ , S. vartodavo alkoholį, matydavo jÄ LampÄdžių bare alų geriant. Draugavo su virÄjos sÅ«numi. Ä® jo klausimÄ ar turi draugÄ , S. pasipasakojo, kad su draugu J. turÄjusi lytinius santykius.
Atvykusi į LietuvÄ S. gyvendavo pas savo seserį A.. Kai jai ko reikÄdavo, tai gera bÅ«davo, o taip tai atsikalbinÄdavo. Duodavo pastabas kai prieÅ¡ mamÄ atsikalbinÄdavo, bet susipykÄs su S. nebuvo. Nežino kodÄl S. jį apkaltino. Gal tÄvas kažkÄ priÅ¡nekÄjo. L. dažnai susiskambindavo su S. tÄvu. S. neklausydavo ir savo 10 metų vyresnÄs sesers, prisibijodavo tik brolio. Jam bÅ«nant Vokietijoje sužinojo kuo yra kaltinamas. Jam praneÅ¡Ä jo sugyventinÄ L.. Buvo policija atvykusi į jo namus Kaune.
Jie trise niekada negyveno. Su L. gyvena jo bute. L. nenorÄtų gyventi su buvusiu savo vyru, S. tÄvu. Jie yra apie tai kalbÄjÄ. Nemano, kad L. norÄtų gyventi Amerikoje, nes Lietuvoje turi savo verslÄ , o buvÄs vyras susirado kitÄ moterį ir dÄl to jie iÅ¡siskyrÄ. Ä® AmerikÄ jis iÅ¡važiavo su nauja žmona. S. yra bendras jų vaikas, kiti L. vaikai nuo jos pirmo vyro. Pati S. jam nÄra sakiusi, kad norÄtų, jog tÄvai gyventų kartu. Teigia, kad yra visiÅ¡kai nekaltas, praÅ¡o atsižvelgti į sveikatos bÅ«klÄ, kad kaltinimas jam yra visiÅ¡kai nepagrįstas.
NukentÄjusi S. Å . apklausta nuotoliniu bÅ«du per âSkypeâ programÄ parodÄ, kad kaltinamÄ jį pažįsta, yra jos motinos sugyventinis. 2016 m. atostogavo Lietuvoje. Buvo su sese LampÄdžiuose ir jis atveÅ¾Ä prekes. PapraÅ¡Ä kaltinamojo nuvažiuoti pas jį iÅ¡simaudyti. Jis sutiko ir nuveÅ¾Ä jÄ Ä¯ savo namus. Ji nuÄjo į duÅ¡Ä , iÅ¡simaudÄ ir apsijuosÄ rakÅ¡luoÅ¡Äiu, Äjo per kambarį pasitepti veidÄ kremu. Kaltinamasis tuo metu darÄsi kavos ir jos paklausÄ ar ji nori kavos.
PradÄjo klausinÄti kaip jai sekasi su vaikinais, pradÄjo klausinÄti ar ji mylisi su vaikinais, kokios pozos jai patinka, į tai ji atsakÄ, kad nesakys. Tuo metu ji ieÅ¡kojo mamos spintoje marÅ¡kinÄlių. Pamena, kad kaltinamasis priÄjo prie lango ir jį uždarÄ, užleido žaliuzes, užrakino duris, priÄjo jai iÅ¡ už nugaros ir pradÄjo jÄ liesti. Ji sakÄ jam ne. BandÄ jį atstumti, bet kaltinamasis už jÄ daug aukÅ¡tesnis ir stipresnis. Jis pradÄjo jÄ stipriai imti, parsigriovÄ ant lovos, praskÄtÄ jos kojas savo kojomis, rankas laikÄ Ä¯ viršų suÄmÄs ir žagino.
Ä®vedÄ savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį kelis kartus ir iÅ¡traukÄ. Tada atsipraÅ¡Ä, kad taip greitai baigÄ ir pasakÄ, kad jeigu bÅ«tų nesiprieÅ¡inus, bÅ«tų ilgiau viskas buvÄ. Po viso to jis jÄ paleido, ji dar kartÄ iÅ¡simaudÄ po duÅ¡u ir pasakÄ jam, kad vežtų atgal į LampÄdžius pas sesÄ. PrisiminÄ mamos žodžius, kad esant tokiai situacijai ji sugebÄs atstumti, bet taip nebÅ«na. Kad niekam apie tai nepasisakÄ yra jos didžiausia klaida gyvenime. Apie šį įvykį papasakojo vienam žmogui, bet nenori sakyti kam.
Jai kaip draugei pasakÄ, o ji pradÄjo visiems pasakoti. Save gindama sakÄ, kad tai netiesa. SavaitÄ prieÅ¡ iÅ¡važiuojat į AmerikÄ , draugei pasakÄ apie tai. Ja niekas nepatikÄjo, nors tada draugei sakÄ teisybÄ. Nenori velti į Å¡iÄ istorijÄ kitų žmonių. Sesei apie tai nepasakojo, galvojo, kad gal užsimirÅ¡, bet neužsimirÅ¡o. TÄ vasarÄ kai viskas jau iÅ¡aiÅ¡kÄjo, su mama ir nebendravo, tik pas tyrÄjus važiavo. SakÄ, kad gyvena pas tetÄ , o žmonÄs aplinkiniai mato juos kartu.
Po įvykio niekur nesikreipÄ, jai buvo 16 metų. R. B. mamai padÄdavo, labai jÄ mylÄjo ir jai tiesiog atrodÄ, kad geriau nieko nesakyti. Jos tÄvas Amerikoje turi kitÄ moterį ir, kad jis norÄjo jos mamÄ atsivežti, yra netiesa. Tikrai nenorÄjo savo tÄvų sutaikyti. Jeigu jai mokykloje nebÅ«tų užÄjÄs panikos priepuolis, tai galbÅ«t į policijÄ ji ir nebÅ«tų kreipusis, nes metus laiko niekam apie tai nesakÄ. Po viso Å¡ito su mama nebendrauja ir nebenori bendrauti, su sese taip pat nebendrauja, nes ji palaiko mamÄ .
Yra žalojusi save 2016 m. pavasarį. To priežastis yra skyrybos su berniuku, jauna buvo. NelankÄ keletÄ dienų mokyklos. PriežasÄių nebuvo dÄl ko nelankyti. PradÄjo dÄl visko nerimauti. Kai 2016 m. grįžo į AmerikÄ , visada jaudindavosi, eidama miegoti matydavo tÄ vaizdÄ ir pradÄjo nerimauti, kad jai reikÄs grįžti į LietuvÄ . Nežinojo kaip jai reikÄs bendrauti ir kÄ sakyti R. B.. Amerikoje jai sekasi gerai gyventi. Lytinių santykių Amerikoje neturÄjo Kaltinamojo ji neapkalba, nes neturi dÄl ko taip daryti.
Mamai visada svarbiausia pinigai ir darbas, nei vaikai. DÄl R. B. nubaudimo tai kaip jos advokatÄ pasakys, nes jai svarbu, kad žmogus liktų nubaustas, o ne taip paleisti, kad eitų per kitas mergaites. Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Liudytoja S. M. parodÄ, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jų santykiai geri. Jis yra buvÄs jos motinos sugyventinis. 10 metų kartu gyveno. R. B. yra labai geras žmogus. Ji dirbo pas L. bare ir matÄ, kad kaltinamasis draugauja su L.. Nepergyvena, kad su jos mama jie iÅ¡siskyrÄ.
S. pažinojo. Nieko nepastebÄjo, kad ji kažkaip kitaip elgtųsi. Žino koks įvykis įvyko, bet gali pasakyti savo nuomonÄ, kad tai absurdas. 10 metų kartu gyveno Å¡eimoje su R. B., žino koks jis yra, ir tikrai negalÄtų taip padaryti. Prie jos paÄios niekados kaltinamasis nepriekabiavo. Su S. nedažnai bendraudavo, ji jaunesnÄ. Žino, kad S. turÄjo vaikinÄ , kiek rimti jų santykiai, nežino. Sakydavo jai S., kad jai nepatinka R.. Nepatinka, kad jos mama su juo bÅ«na. Bet S. visada tokia, kad visÄ laikÄ jai kažkas nepatinka.
Meluoti, fantazuoti nuo mažens mÄgo.Tokių kalbų, kad S. tÄvai norÄtų kartu gyventi, ji negirdÄjusi. GirdÄjusi, kad grįžusi į LietuvÄ S. bendravusi su įvariomis kompanijomis. Nelabai S. jai pasakojusi apie savo draugus, nebuvo gera jos draugÄ ir jai tai nerÅ«pÄjo. Nepamena kuriÄ vasarÄ , S. yra jai minÄjusi kažkÄ apie išžaginimÄ , bet į smulkmenas nesigilino. NetikÄjo tuo ir dabar netiki. AtrodÄ, kad tai sakydama S. meluoja, nes sukÄlÄ tokias emocijas bandydama įtikinti, galbÅ«t norÄdama, kad jai parodytų gailestį, dÄmesį, galÄjimÄ pasipasakoti, bet buvo neįdomu ir ji nieko neklausinÄjo, pasakydama S., kad ji nusiÅ¡neka.
Liudytojas J. M. parodÄ, kad R. pažįsta kaip draugÄ , su S. buvo pora, draugavo. Su ja susipažino kai pradÄjo dirbti pas jos mamÄ bare. Ten jo mama dirbo virÄja. Artimiau pradÄjo bendrauti 2015-2016 m. Jam tada buvo 16 metų ir jie turÄjo lytinius santykius su S.. Dabar jie nebendrauja. Vasaros gale S. iÅ¡vyko į AmerikÄ . Kartais susiraÅ¡inÄja su ja žinutÄmis. Å iuo metu jie susipykÄ, tiesiog nesutapo nuomonÄs, pažiÅ«ros. Pasikeitusios S. elgesio nepastebÄjo ir mokslai jai gerai sekÄsi.
MatÄ bendraujant S. su R., bet negirdÄjo, kad jie pyktųsi. IÅ¡ S. blogų atsiliepimų apie R. negirdÄjÄs. S. gyveno pas savo seserį. Kartais sesuo jos neiÅ¡leisdavo. NeatrodÄ, kad S. kentÄtų nuo per didelÄs tÄvų priežiÅ«ros. NegirdÄjo, kad S. norÄtų, kad jos tÄvai vÄl kartu gyventų. Po pareigÅ«nų apklausos klausÄ S. dÄl visų Å¡ių įvykių, ji jam neatsakÄ. Ji tuo metu buvo iÅ¡važiavusi, atraÅ¡Ä, kad Äia nieko tokio, nekreipk dÄmesio. 2016 m. su S. bendravo kiekvienÄ dienÄ ir negali iÅ¡skirti nei vienos dienos, kad kažkas bÅ«tų ne taip.
SusitikÄ bendraudavo, kalbÄdavo apie viskÄ . Liudytoja U. A. parodÄ, kad su S. jos klasiokÄs, draugauja nuo vaikystÄs. Po to kai iÅ¡vyko į AmerikÄ jų draugystÄ nutrÅ«ko. Kiek jai žinoma tai S. A. patiko. Mananti, kad ji mamos pasiilgsta. Apie tÄvų skyrybas nelabai kalbÄjo. Mamos atžvilgiu nusiskundimų iÅ¡ S. negirdÄjusi. R. Å¡iek tiek pažinojo, matydavo juos kartu, bet nežino apie jų bendravimÄ . Nelabai bendravo, o dabar visai nebendrauja. PraeitÄ vasarÄ S. buvo užsiminusi apie išžaginimÄ ir ji paklausÄ kas taip padarÄ, bet S. nieko nesakÄ.
NepatikÄjo, kad S. galÄjo iÅ¡prievartauti, suabejojo tuo. S. emocija buvo tokia keista. Mananti, kad emocijos tokiu atveju turi bÅ«ti aÅ¡tresnÄs. LiÅ«dÄjo tuo metu S. kai tai pasakÄ. Nelabai jÄ Ä¯tikino S. pasakymas, suabejojo ja, todÄl S. daugiau jai nieko nepasakÄ, nei kas, nei kaip. PasakÄ, kad nesakys. S. ilgÄ laikÄ buvo Amerikoje, ji jos pasakymu suabejojo, nes nebuvo jokių detalių. Kai S. grįždavo iÅ¡ Amerikos jos susitikdavo. Tada jos susitiko, vaikÅ¡Äiojo po KaÄerginÄ ir S. iÅ¡ niekur nieko pasakÄ jai apie išžaginimÄ Lietuvoje, bet kas tai padarÄ nesakÄ.
NenorÄjo kalbÄti. Liudytoja L. Å . parodÄ, kad su kaltinamuoju kartu gyvena apie 5 metus. Bendras gyvenimas sekasi gerai. Turinti tris vaikus, vaikai kartu su ja negyvena. 2016 m. S. buvo grįžusi į LietuvÄ . Nuo 15 metų S. gyvena Amerikoje kartu su tÄvu. Nelabai Lietuvoje sekÄsi mokslai ir ji neprieÅ¡taravo, kad tÄvas iÅ¡sivežtų jÄ Ä¯ AmerikÄ . Amerikoje S. buvo viskuo aprÅ«pinta, ir maÅ¡ina, ir teisÄmis. Kaip ji pati sakÄ, Amerikoje lengviau mokytis. Nors tÄvas dirba, savaitÄmis nebÅ«na namuose, bet Amerikoje gyvena moÄiutÄ.
Per âSkypeâ bendraudavo su dukra. Grįžti į LietuvÄ nenorÄjo, sakÄ, kad dirba picerijoje. Nežino kas įvyko 2016 m. vasarÄ . Jai paskambino tÄvas ir pasakÄ apie tai. Sveiku protu nesuvokia, sau net tokios minties neprileidžia. Žinant S., tai ji meluoja, norÄdama sugrÄ Å¾inti jÄ pas tÄvÄ . TÄvas skambino jos kitai dukrai sakydamas, kad gali motina atvažiuoti į AmerikÄ , ir darbÄ suras, ir kambarį. S. visada norÄjo, kad jie bÅ«tų kartu su tÄvu. Buvo toks laikotarpis, kad gyvendami su R. kartu gyveno S..
S. jai sakydavo, kad padarys viskÄ , kad juos iÅ¡skirtų. S. buvo jų pagrandukas, lepÅ«nÄlÄ, jai matant vengdavo pykÄių su vyru. Dar prieÅ¡ kaltinamÄ jį turÄjusi vyriÅ¡kį, tai S. darÄ viskÄ , kad tik su juos iÅ¡skirtų. Buvo iÅ¡ namų pabÄgusi, visÄ naktį ieÅ¡kojo. Buvo pas psichologÄ , kuris sakÄ, kad S. Å¡okas. 13 metų jai tada buvo. JÄ rado sÄdinÄiÄ naktį KaÄerginÄje prie Nemuno. Žino, kad gyvendama Amerikoje rankÄ buvo susipjausÄiusi. SakÄ kvailumas užÄjo. 2016 m. vasarÄ nieko nepastebÄjo, kad S. ir R. bendravime kas bÅ«tų pasikeitÄ.
Kai jos paklausÄ kas Äia įvyko, pasakÄ, kad âper daug koÅ¡Äs Äia užvirÄ, kad tÄvas viskÄ padarÄâ. KalbÄjo su S. ir ji pasakÄ, kad 2016 m. vasarÄ jÄ iÅ¡prievartavo. KlausÄ kodÄl iÅ¡ karto jai nesakÄ, pasakÄ, kad nenorÄjo jos skaudinti. Papasakojo, kad pas juos namuose maudÄsi, kad iÅ¡Äjo iÅ¡ vonios su rankÅ¡luosÄiu ir jis jÄ iÅ¡prievartavo. Bet nebÅ«davo tokių atvejų, kad S. pas juos važiuotų maudytis. Pas jÄ namuose yra visos gyvenimo sÄ lygos.
Normaliai S. elgdavosi su R.. Kur praÅ¡ydavo, jis jÄ nuveždavo. Jeigu jÄ kas iÅ¡prievartautų, tai ji į tÄ Å¾mogų žiÅ«rÄti negalÄtų, o Äia kaip niekur nieko, jie bendravo. IÅ¡ pradžių nesuprato kur jÄ iÅ¡prievartavo ir kas. SakÄ S. grįžti į LietuvÄ ir pasikalbÄs. Žinant, kad S. yra melagÄ, tai ja netiki. Tik po savaitÄs sužinojo, kad jÄ iÅ¡prievartavo R. B.. Dabar nepamena ar ji pati pasakÄ, ar tÄvas. Jai buvo Å¡okas. Ä®siutusi grįžo namo ir viskÄ pasakÄ R..
Tas nesuprato iÅ¡ vis apie kÄ Äia kalba. R. B. jai prisiekÄ, kad Äia nesÄ monÄ. 2017 m. pasitiko S. oro uoste, gražiai bendravo. Po to prasidÄjo tardymai, S. jai sakÄ, kad kažkÄ darytų, nes jai atsibodo. JÄ prigrasino, kad už melagingus parodymus pasodins į kalÄjimÄ , naktimis nemiegodavo. DarÄ viskÄ , važiavo pas vaikų teisių atstovus, praÅ¡ydama nedaryti spaudimo vaikui. Tyrimo metu jai nebuvo uždrausta bendrauti su S.. Kaip atstovÄ, S. buvo paskirta sesuo A. Toliau į psichologines konsultacijas S. nevykdavo, sakydama, kad jai to nereikia.
Liudytoja A. Z., apklausta nuotoliniu bÅ«du âSkypeâ programa parodÄ, kad S. yra jos sesuo. 2016 m. ji buvo atvykusi į LietuvÄ . Apie patį įvykį sužinojo tik po metų. Jai asmeniÅ¡kai S. nieko nesakÄ. Apie įvykį S. pasipasakojo savo tÄÄiui. Pati S. jai nelabai kÄ pasakojo, jai papasakojo mama. Paklausus S. kodÄl iÅ¡ karto nepasisakÄ, ji pasakÄ, kad nenorÄjo sakyti, bet jÄ kankino jausmas, todÄl dabar pasisakÄ. Jausmas jÄ kankina tas, kad jai baisu, negali su berniukais bendrauti, vis prisimena kas buvo.
Jai žinoma, kad S. draugavo su J., žinoma, kad turÄjo su juo lytinius santykius. S. yra nekantri, viskÄ pasisako iÅ¡ karto. Ä®domiausia tai, kad nepasisakÄ apie šį įvykį. S. nei mažiausios paslapties negali iÅ¡laikyti. S. jai pasakÄ, kad nenorÄjo skaudinti mamos tÄ vasarÄ . Bet mananti, kad tai netiesa. Apklausiant S. su psichologe, ji dalyvavo ir S. pasakÄ, kad nenorÄjo skaudinti mamos. Nuo vaikystÄs S. buvo sunkus vaikas, ji yra keista, labai moka žmones įskaudinti, sako kÄ galvoja, be jokios užuojautos.
Dažnai su ja negyveno, bet gyvendama su S. tekdavo ne kartÄ nuo jos paverkti. IÅ¡situokus tÄvams, S. elgesys labai pasikeitÄ, atsirado pavydas. Negražiai kalbÄjo apie tÄvo žmonÄ , apie kaltinamÄ jį. Gal ji pavydÄjo, kad tÄvai turi antras puses, o ne kartu gyvena. Visada prikiÅ¡davo mamai, kad R. daugiau dÄmesio rodo, negu jai. VisÄ vasarÄ buvo gerai, o grįžus į AmerikÄ , viskas paaiÅ¡kÄjo. Mananti, kad S. tÄvas daro kažkokiÄ Ä¯takÄ , nusprÄsdamas kreiptis į teismÄ . Jis norÄjo, kad mama atvažiuotų į AmerikÄ , siÅ«lÄ atvažiuoti sakydamas, kad Amerikoje yra namas kur gyventi.
S. dabar nei su ja, nei su mama nebendrauja. Sako, kad jos yra beÅ¡irdÄs. Ir S. tÄvas raÅ¡Ä, kad nenori su jomis bendrauti. Kurį laikÄ gyveno abi su S. pas mamÄ KaÄerginÄje. R. ten bÅ«davo, bet negyvendavo. Jokio keisto elgesio iÅ¡ R. jos atžvilgiu nebuvo. R. tiesus, mÄgstantis pajuokauti, labai ramus, neiÅ¡siÅ¡okantis, draugiÅ¡kas, dažnai padedantis. Sunku jai vertinti Å¡iÄ situacijÄ , 90 procentų netiki, kad taip galÄjo įvykti su S.. Pažįstant R. ir S., vertina, kad Äia yra nesÄ monÄ ir netiesa.
Tik vasaromis bendraudavo su S., o Å¡iaip susisiekdavo per âSkypeâ . Pasakodavo jai S., kad važinÄja po AmerikÄ , rÅ«ko žolÄ, prifantazuodavo fantazijų, kad su banditais susidÄjo, kad narkotikus vartoja. SakÄ apie tai ir mamai, ir S. tÄvui. SavaitÄmis S. bÅ«na viena namuose, tÄvas iÅ¡važiuoja į reisus, jai nÄra kas veikti, tai prisigalvoja visko. Kiek jai sakÄ S., tai ji kelias dienas nÄjo į mokyklÄ , jai iÅ¡ mokyklos praneÅ¡Ä, kad pasakys tÄvui, tai jos manymu Äia yra toks S. pasipasakojimas apie įvykį Lietuvoje.
Kiek žinoma, tai S. A. mokslai sekÄsi gerai, geriau nei Lietuvoje. Ir S. jai sakiusi, kad Amerikoje lengviau mokytis. Liudytojas N. Å ., apklaustas nuotoliniu bÅ«du per âSklypeâ programÄ parodÄ, kad S. yra jo dukra. Jau ketveri metai su ja gyvena Amerikoje. Dukra į LietuvÄ grįždavo kiekvienÄ vasarÄ . AsmeniÅ¡kai jam dukra nieko nepasakojo apie įvykį Lietuvoje. Po tos vasaros S. pasidarÄ uždara, daugiau laiko praleisdavo namuose, mažiau su draugais. Mokslai gerai sekÄsi, kartais praleisdavo pamokas dÄl ligos.
Pasakojo jam dukra, kad Lietuvje turÄjo draugÄ . Apie intymius dalykus nekalbÄjo. Jam bÅ«nant iÅ¡vykus, paskambino iÅ¡ mokyklos ir praneÅ¡Ä, kad S. rado kamputyje susikrimtusiÄ , susinervinusiÄ , pradÄjo klausinÄti kas nutiko, tada ji pasakÄ, kad jai bÅ«nant Lietuvoje jÄ iÅ¡prievartavo. Nuvažiavo į mokyklÄ , S.sÄdÄjo kabinete, buvo policijos atstovÄ ir S. pasakÄ, kad tai padarÄ mamos draugas. Nuvažiavo į policijÄ , ten S. nurodÄ vardÄ , pavardÄ, kada, kaip ir kur tai įvyko.
Datos tikslios ji neprisiminÄ, sakÄ tik tiek, kad norÄjo viskÄ pamirÅ¡ti. Su dukra kalbÄjo, ji sakÄ, kad parÄjo iÅ¡ darbo, nes dirbo pas mamÄ kioske, į mamos namus nuÄjo iÅ¡simaudyti vonioje, kaip suprato prie motinos miegamojo duÅ¡e, R. buvo tuomet namuose. Jai iÅ¡simaudžius, jis jÄ iÅ¡prievartavo. Jam dukra pasakojo, kad bandÄ viskÄ pamirÅ¡ti, niekam nepasakojo. Kai paskambino S. mamai, ji jau viskÄ Å¾inojo, bet kai jam sakÄ apie tai, jai nebuvo žinoma. Daugiau su L. apie tai nekalbÄjo, nes ji stoja âpiestuâ, kad taip negalÄjo bÅ«ti.
Po viso Å¡ito gavo nukreipimus į ligoninÄ, pasidaryti tyrimus. KitÄ dienÄ nuvažiavo pas gydytojÄ , apžiÅ«rÄjo, nieko blogo nerado, nurodÄ kreiptis į psichologÄ. S. lankÄsi pas psichologÄ Amerikoje. Tikrai niekados nekvietÄ L. atvažiuoti į AmerikÄ ir net nenorÄtų. Su A. minimaliai bendravo, su ja nesusiraÅ¡inÄjo. L. minÄjo jam, kad matÄ supjaustytas S. rankas. Pats to nematÄ arba S. nuo jo slÄpÄ. Kai S. grįžo iÅ¡ Lietuvos, apžiÅ«rÄjo jos rankas, jokių randų nematÄ, į gydytojus nesikreipÄ.
Kai jam mokykloje viskÄ pasakojo, jam abejonių nekilo. Neturi preteksto netikÄti savo dukra. Pirma mintis buvo skambinti motinai ir klausti kas Äia vyksta. Labai daug abejonių, nes tai yra nenormalu. EkspertÄ psichiatrÄ RamunÄ DrazdauskienÄ parodÄ, kad atliko kompleksinÄ teismo pschiatrinÄ ekspertizÄ ir patvirtina savo duotÄ iÅ¡vadÄ , teigÄ, nÄra jokių objektyvių duomenų, kad nukentÄjusi bÅ«tų sirgusi psichiniu sutrikimu, jai nebuvo diagnozuoti jokie psichikos sutrikimai. NÄra jokių medicinių įrašų užfiksuota, kad ji lankÄsi pas psichologus.
Tyrimo metu konstatavo, kad rado streso sutrikimÄ ir jis yra ilgalaikis. Iki ekspertizÄs atlikimo buvo praÄjÄ metai, mergaitÄ ilgai nesisakÄ, viskÄ kaupÄ savyje. Apklausiant matÄsi vegetacinÄ odos reakcija, to nesuvaidinsi. KÅ«nas parodÄ potrauminio streso bÅ«senÄ . NukentÄjusi jautÄ didžiulį apgailestavimÄ , kad niekas ja netiki. Konstatuojamas potrauminis stresas yra susijÄs su byloje nagrinÄjamu įvykiu. NukentÄjusios žodžiais tariant, nagrinÄjamas įvykis netikÄtas jos gyvenime, ji nežinojo kaip reaguoti, kÄ daryti, jai įvyko kaip ir motyvų kova, kadangi jos mama su kaltinamuoju pradÄjo gerai sutarti.
Tai yra blaÅ¡kymasis tarp artimųjų ir tarp įvykio. Ne vien nepilnametÄs iÅ¡ karto nepasisako, bÅ«na, kad ir suaugusios moterys iÅ¡ karto nepasisako. S. iÅ¡sisakÄ dÄl to, kad artÄjo grįžimas į LietuvÄ ir susitikimas su artimaisiais, ir su kaltinamuoju. Ji sakÄ, kad pradÄjo darytis labai jautri. Buvo potrauminio streso simptomai. 1, 1,5 val. bendravo su nukentÄjusia. Tiria bylos medžiagÄ , medicinius dokumentus ir bendrauja su žmogumi. Nekilo abejonių, kad ji pasakoja savo patirtį, nes kalbant verkÄ, nervinosi, raudonavo.
AnksÄiau buvÄ kažkokie savÄs žalojimai, neigiami Å¡eimos įvykiai, taÄiau potrauminis stresas iÅ¡sivysto ir be jų. Kalbant apie Å¡eimos dalykus, ji nesijaudino ir neverkÄ. Jaudinosi kalbant apie įvykį. Visa kita tik fonas, atÄjÄs iÅ¡ anksÄiau. Jeigu žmogus pasakotų apie nebÅ«tÄ dalykÄ , tada pasakojimas bÅ«tų mechaniÅ¡kas, kaip iÅ¡moktas. NukentÄjusi pasakojo kaip ji jautÄsi âaÅ¡ buvau pasimetusi ir žiÅ«rÄjau į vienÄ taÅ¡kÄ , nesupratau kas Äia vyksta, jauÄiau kaip tas vykoâ, sakÄ ji.
TÄ jausmÄ iÅ¡ savÄs pasakyti neiÅ¡sigalvosi, nes buvo pasakyta su atitinkama emocija. EkspertÄ psichologÄ AgnÄ Å iaulytÄ parodÄ, kad tvirtina savo iÅ¡vadÄ , atliko psichologinį tyrimÄ , atsakÄ Ä¯ pateiktus klausimus. NustatÄ, kad S. galÄjo duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo jokio mÄ stymo, atminties sutrikimo. Duodama parodymus nukentÄjusi buvo nuosekli, pakankamai detaliai viskÄ atgamino, stengÄsi atsakyti į visus klausimus. Po apklausos įvyksta analizÄ. NukentÄjusi labai iÅ¡gyveno, labai bijojo, jautÄ Å¡eimos nepalaikymÄ , jai buvo sunku dalyvauti tame.
Jos gyvenimo analizÄ rodo, kad nukentÄjusi yra labai vieniÅ¡as žmogus, neturÄjo jokios paramos ir vienintelis asmuo, į kurį ji gali atsiremti, yra jos tÄvas. Mamos ji neidentifikuoja kaip artimo asmens, pažymi savo vyresnÄ seserį. Jos žodžiais, sesuo atstojo jai mamÄ , mama pasinÄrusi į restorano veiklÄ , bet atÄjo toks momentas kad ja sesuo netiki. Labai pergyvena ir bandÄ savarankiÅ¡kai viskÄ tvarkytis. NesugebÄjo sukontroliuoti savo emocijų mokykloje, priÄjo prie jos socialinÄ darbuotoja ir tada viskÄ iÅ¡pasakojo.
Yra nusivylusi ir labai abejojanti, kad Äia yra viskas gerai, reikia važinÄti, abejoja bylos baigtimi. Viskas iÅ¡aiÅ¡kÄjo po metų ir ji tai vertina labai kritiÅ¡kai, kad po metų gali nieko neįrodyti. Vertinant S.asmenybÄ gali pasakyti, kad ji niekuo netiki, neturi paramos iÅ¡ mamos pusÄs, neturi pasitikÄjimo savimi. Jos patÄvis tuo metu ir dabar gyvena su jos mama, ji blaÅ¡kÄsi, darÄ viskÄ , bet galiausiai iÅ¡sipasakojo. Pats įvykis sudÄtingas ir jai paÄiai nepakeliamas, mokykloje jos emocijos âsprogoâ.
TÄvas jÄ labai palaiko, tinkamai buvo sureguota mokykloje į nukentÄjusios psichologinÄ bÅ«senÄ . Liudytojai atskleidžia bazines problemas Å¡eimoje, nÄra artimo ryÅ¡io tarp mamos, dar vylÄsi seserimi, bet ir Å¡i ja nepasitikÄjo. Apie pirmus romantinius santykius seseriai pasipasakojo, o, kad dalintis rÅ«pesÄiais, toje Å¡eimoje panaÅ¡u, kad nepriimtina. NukentÄjusi buvo labai pasimetusi, santykiai mamos su patÄviu pagerÄjo, nukentÄjusi liko viena su savo mintimis ir jausmais. Kaip psichologÄ matÄ, kad nukentÄjusiai buvo kritinis periodas.
Akivaizdžiai nukentÄjusiai reikÄjo psichologo pagalbos, jos niekas neguodÄ ir ji stipriai iÅ¡gyveno tÄvų skyrybas. NukentÄjusios elgesys konkreÄioje situacijoje. Vien tik tai, kad ji iÅ¡simaudžiusi iÅ¡eina su rankÅ¡luosÄiu, ji nieko nesitiki. Jeigu žmogus suvoktų lytinius santykius, mano, kad nukentÄjusi taip nebÅ«tų pasielgusi. Ji Äjo pasitikÄdama, net neturÄdama jokių minÄių apie pavojų. Kai kaltinamasis pradeda jos klausti apie intymų jos gyvenimÄ , ji kaip ir nustemba ir jai nekyla net minÄių apie galimÄ prognozÄ.
Ji elgÄsi naiviai ir paaugliÅ¡kai. Apklausos metu analizuodami kÄ kalba nukentÄjusi, tokių minÄių, kad ji bÅ«tų kažkam pikta linkÄjusi nebuvo. NukentÄjusi sudarÄ paslaugios mergaitÄs įspÅ«dį, atvykusi demonstravo geranoriÅ¡kumÄ . NukentÄjusiai trÅ«ksta suaugusių paramos. Ji papasakojo apie pirmus lytinius santykius, bet tai buvo kaip sudedamoji romantinių santykių dalis. Po Å¡io įvykio lytiniai santykiai nukentÄjusiai kÄlÄ baimÄ ir graudulį. Psichologinis nukentÄjusios portretas rodo, kad pažeista yra jos asmenybÄ.
Kaip asmenybÄ yra pakankamai silpna, neturÄjo pagrindo augti tvirta asmenybe, matÄsi esanti palikta. Ä®tampa Å¡eimoje, psichologinis sunkumas, galÄjo nesuvokti kodÄl žalojasi. Kad negalvotų apie situacijÄ , nukentÄjusi pasinÄrÄ Ä¯ veiklas, dirbo. Bet atmintis daro savo, ji tarsi verda savo jausmuose. Po visų įvykių jai buvo kilusios tokios mintys, kad sunku gyventi. KÅ«no kalba yra vienas iÅ¡ objektyvių priežasÄių, kiekvienas žmogus savo emocijas transliuoja kÅ«no kalba. NukentÄjusios kÅ«no kalba keisdavosi kai pradÄdavo kalbÄti apie bylos aplinkybes.
PradÄdavo drebÄti balsas, jaudulys atsirasdavo, balsas užsikerta, emocinis bangavimas kartu su kÅ«no kalba patvirtina emocijas. Liudytoja V. S. parodÄ, kad S. pažįsta kaip draugÄ iÅ¡ senesnių laikų. R. B. pažįsta, matÄ jį pas S. mamÄ bare (duomenys neskelbtini) PrieÅ¡ dvejus metus su S. bendravo kaip draugÄs. Taip, ji papasakojo jai, kad jÄ iÅ¡prievartavo R.. SakÄ, kad maudÄsi pas R. B. namuose, iÅ¡Äjo iÅ¡ duÅ¡o su rankÅ¡luosÄiu ir, kiek pamena, kaltinamasis jÄ iÅ¡prievartavo.
Tai sakydama S. buvo labiau pasimetusi. PasakÄ, kad ji pirma, kuriai pasakÄ. MinÄjo, kad daugiau apie tai niekam nesakÄ. Nežino, kodÄl S. nenorÄjo niekam sakyti. SakÄ jai, kad netylÄtų, kažkam pasakytų, bÅ«tų lengviau. Pamena, sÄdÄjo miÅ¡kelyje, kalbÄjo. Ir kaip paslaptį S. jai pasakÄ tai. Ji buvo pasimetusi, nesava. TikÄjo ja ir negalvojo, kad S. gali meluoti, nes ji visai kitokia, nei visada buvo. Nesupranta, kodÄl jai S. pasakoja, kodÄl mamai nesakÄ, gal su mama nesutarÄ.
Kai S. iÅ¡vyko į AmerikÄ , jų bendravimas nutrÅ«ko. Kai S. jai pasakojo, kad jÄ iÅ¡prievartavo , buvo jos gaila. Suprato, kad tai buvo prieÅ¡ jos valiÄ , tikÄjo ja, nes viskas buvo įtikinama, S. buvo pasikeitusi. Visada bÅ«davo linksma, o tuomet buvo pasimetusi, liÅ«dnesnÄ. KÄlÄ Ä¯tarimÄ kodÄl S. tokia liÅ«dna. Tuomet jos buvo dviese ir S. pasipasakojo. O Å¡iaip jie bÅ«davo keturiese, eidavo į barÄ . Susipažino 2015 m. per JustÄ , jie visi buvo draugai. PraÄjus dviems savaitÄms po pokalbio su Samanta, apie šį įvykį papasakojo savo draugui D..
Liudytojas D. K. parodÄ, kad kaltinamÄ jį yra matÄs kelis kartus, kai bÅ«davo bare. Remigijus kartu su L. atvažiuodavo į barÄ . S. yra L. dukra ir jo draugo J. draugÄ. Jo draugÄ V. dalinosi su juo S. paslaptimi, kad jai bÅ«nant pas R., jis jÄ iÅ¡prievartavo. Jam taip atrodo, kad S. kaip paslaptį V. pasakÄ. NepatikÄjo, nes jam kiek teko bendrauti su R., tai negali patikÄti, kad jis taip galÄjo padaryti. Pati S. to nesakÄ.Taip gerai R. B. nepažinojo, matÄsi kelis kartus kai bÅ«davo su J. bare, pasisveikindavo.
S. atrodo patikima, normali panelÄ. Supranta, kad V. patikÄjo S., jog jÄ iÅ¡prievartavo. SakÄ V., kad tai sakydama S. buvo liÅ«dna. Å ia tema jokių kalbų nÄra girdÄjÄs. Neigiamų atsiliepimų apie S. negirdÄjÄs. Teismas iÅ¡tyrÄ ir byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus: Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 2017-05-24 apžiÅ«rÄtas vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Butas yra vieno aukÅ¡to namo mansardoje, į kuriÄ veda mediniai laiptai.
Bute kambarys yra sujungtas su virtuve. VirtuvÄ yra kairÄje buto pusÄje, deÅ¡inÄje pusÄje yra patalpa, kurioje yra vonia ir tualetas. Už Å¡ios patalpos yra kambarys, prie kurio deÅ¡iniosios sienos stovi lova (1t., b. l. 40-47). ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1510/2017(02) nurodoma, kad S. Å . konstatuoti seni odos randai kairiame dilbyje, sugijÄ sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti aÅ¡triais pjaunanÄiais daiktais, tyÄinio žalojimo tikslu. Tikslaus sužalojimo laiko pasakyti negalima.
Randais sugijÄ sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Gaktoje, iÅ¡oriniuose lytiniuose organuose, makÅ¡tyje, tarpvietÄje, iÅ¡angÄje mechaninÄs traumos požymių nekonstatuota. S. Å . konstatuoti seni mergystÄs plÄvÄs plyÅ¡imai, padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, trauminių poveikių skaiÄiaus Å¡iuo atveju detalizuoti negalima. MergystÄs plÄvÄs plyÅ¡imai padaryti daugiau kaip prieÅ¡ mÄnesį laiko, taÄiau jų padarymo laiko nustatyti negalima. Pasak S. Å ., ji yra turÄjusi daugkartinių lytinių santykių, kurių paskutiniai buvÄ 2016 m. gruodžio mÄnesį (1 t., b. l. 91-92).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akto Nr. 103MS-139/2017 iÅ¡vadoje nurodyta, kad S. Å . jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos metu nesirgo lÄtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. S. Å ., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinį iÅ¡sivystymÄ bei turimas žinias (galÄjo suprasti seksualinÄs prievartos pobÅ«dį bei iÅ¡ dalies â jo reikÅ¡mÄ), dÄl to ji negalÄjo prognozuoti įvykių eigos, laiku numatyti įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu.
S. Å . įvykio metu, atsižvelgiant į 2 atsakymÄ bei jos bÅ«senÄ (iÅ¡gÄ stis, fizinis silpnumas), negalÄjo aktyviau prieÅ¡intis su ja atliekamiems įtariamojo veiksmams. S. Å ., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinį iÅ¡sivystymÄ Ä¯vykio metu galÄjo suprasti konkreÄias faktines reikÅ¡mingas bylos įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vÄliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. S. Å . ekspertizÄs metu atgamindama byloje nagrinÄjamÄ Ä¯vykį, įvykius perteikia realistiÅ¡kai, įvardindama ganÄtinai daug detalių, nors dalies jų atgaminti negali dÄl savo emocinÄs bÅ«senos (baimÄs) įvykio metu (jų nepastebÄjusi), nekelia abejonių, jog ji remiasi asmenine patirtimi, naudoja asmeninį žodynÄ ; požymių apie galimai daromÄ poveikį negauta.
Å iuo atveju S. Å . nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, (padidintas polinkis į įtaigumÄ , padidintas polinkis fantazuoti ar pan.), dÄl kurių ji negalÄtų duoti parodymų: ji galÄjo ir gali duoti parodymus apie bylos įvykį. Å iuo metu S. Å . konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas â potrauminius streso sutrikimas F43.1, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradÄs dÄl byloje nagrinÄjamo įvykio. DÄl pakartotinio traumavimo tikimybÄs ir psichikos bÅ«senos pablogÄjimo papildomai apklausti S. Å . nerekomenduojama.
Nesuteikus psichologinÄs pagalbos, gali iÅ¡sivystyti depresijos sutrikimai, pagilÄti bendravimo problemos. Å iuo metu S. Å . konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas â potrauminis streso sutrikimas F43.1. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinÄs apsaugos darbo ministro 2003 m. gegužÄs 23 d. įsakymu NR. V-298/158/A1-86 patvirtintas âSveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklesâ S. Å . sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo 7.1 punktÄ , nes po byloje nagrinÄjamo įvykio, S. Å . sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. 2017-05-05 stebÄtos reakcijos į stresÄ F43.8, o TPPE metu, 2017-07-25 tiriamajai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas F43.1 (abu sutrikimai yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradÄ dÄl byloje nagrinÄjamo įvykio) (1 t., b. l. 180-189).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudÄtis, esanti kaltinamojo veikoje, visiÅ¡kai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, lytiÅ¡kai santykiavo su nepilnameÄiu žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybÄ prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejÄgiÅ¡ka nukentÄjusio asmens bÅ«kle.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 âDÄl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyÄių asmenų, t. y., vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį. Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinÄs aistros tenkinimas prieÅ¡ asmens valiÄ užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ pagal BK 149 straipsnį tik tada, jei minÄta veika padaroma:
a) panaudojant fizinį smurtÄ , b) grasinant tuoj pat jį panaudoti, c) kitaip atimant galimybÄ prieÅ¡intis, d) pasinaudojant bejÄgiÅ¡ka nukentÄjusio asmens bÅ«kle. Å ie požymiai BK 149 straipsnyje numatyti kaip alternatyvÅ«s, todÄl nusikaltimo sudÄÄiai pakanka bent vieno iÅ¡ jų. BÅ«tent tokiais veiksmais ir pasireiÅ¡kÄ kaltinamojo R. B. nusikalstama veika, nes jis, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nepilnametÄ nukentÄjusiÄ S. Å ., atimdamas galimybÄ prieÅ¡intis, atliko prievartinį lytinį aktÄ prieÅ¡ jos valiÄ , tuo paÄiu tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdÄ jos sveikatÄ , nes nukentÄjusiai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas.
Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas vadovaujasi nukentÄjusios S. Å . parodymais, kurie yra vienodi, nuoseklÅ«s, prieÅ¡taravimų tarp jų nÄra ir netikÄti jais teismas neturi jokio pagrindo. NukentÄjusios parodymai patvirtini liudytojų â N. Å . parodymais, kuriais jis nurodÄ, kad dukra pasakÄ jam, kad jÄ išžagino motinos sugyventis, liudytojos V. S. parodymais, kad iÅ¡ karto po įvykio S. jai pasipasakojo, kad jai atÄjus į kaltinamojo namus iÅ¡simaudyti, jos patÄvis R. jÄ išžagino prieÅ¡ jos valiÄ , dÄl to ji buvusi labai pasikeitusi, nusiminusi, liÅ«dna, tai sukÄlÄ liudytojai gailestį, liudytojo D.
K. parodymais, kuris patvirtino, kad V. jam papasakojusi apie tai, kad R. B. išžagino S., jis negalÄjÄs tuo patikÄti, kadangi pažinojo R. kaip gerÄ Å¾mogų. NukentÄjusios, liudytojų parodymai neprieÅ¡tarauja ir liudytojų L. Å . ir A. Z. parodymams, jog nukentÄjusi joms nepasisakiusi apie žaginimÄ , nenorÄdama skaudinti mamos. Surinkti įrodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. EkspertÄ psichologÄ R. D., atlikusi kompleksinÄ teismo psichiatrinÄ ekspertizÄ, konstatavo, kad nukentÄjusiai iki įvykio nebuvo diagnozuoti jokie psichiniai sutrikimai.
NukentÄjusiai dÄl įvykio konstatuojamas potrauminis stresas, kuris yra ilgalaikis. Potrauminį stresÄ rodo pats kÅ«nas, vegetacinÄ odos reakcija, to nesuvaidinsi. EkspertÄ AgnÄ Å iaulytÄ patvirtina savo duotÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiai atliekant psichologinį tyrimÄ , ji galÄjo duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo jokio mÄ stymo ar atminties sutrikimo, duodama parodymus buvo nuosekli, pakankamai detaliai viskÄ atgamino. Kad nukentÄjusi bÅ«tų pikta ar likÄtų kam blogo, tokių minÄių nekilo.
Kaltinamojo R. B. neprisipažinimÄ teismas vertina kaip siekį iÅ¡vegti baudžiamosios atsakomybÄs. Kaltinamojo pateikta versija, kad nukentÄjusi jį apkalba, norÄdama iÅ¡skirti jį su jos mama, nepagrįsta, neparemta jokiais įrodymais ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas, vadovaudamasis surinktais įrodymais, savo vidiniu įsitikinimu ir teisine sÄ mone sprendžia, kad kaltinamasis padarÄ jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skirtina bausmÄ. Skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadijÄ , kaltinamojo asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes.
BausmÄ skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. Kaltinamojo R. B. atsakomybÄ lengvinanÄių ar sunkinanÄių aplinkybių teismas nenustatÄ. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi neįgalumÄ , 40 procentų darbingas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vienintelÄ BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmÄs rūšis â terminuotas laisvÄs atÄmimas (BK 50 straipsnis).
Nustatydamas bausmÄs dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį â R. B. padarÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieÄiamumui, t. y. jo padaryta veika daro fizinÄ ir moralinÄ Å¾alÄ konkreÄiam žmogui ir pažeidžia visuomenÄje susiformavusiÄ lytinių santykių sanklodÄ , toks nusikaltimas pažeidžia teisÄ Ä¯ laisvÄ, nelieÄiamumÄ , garbÄ ir orumÄ . Teismas sprendžia, kad R. B. skirtinos laisvÄs atÄmimo bausmÄs trukmÄ nustatytina BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos artimo vidurkio ribose (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).
Nors padarytas sunkus nusikaltimas, taÄiau nusikalstama veika padaryta 2016 metais, ir vis tik, įvertinus R. B. asmenybÄ (yra brandaus amžiaus, praeityje neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, yra neįgalus, darbingas tik 40 procentų), į tai, kad pati nukentÄjusi nesiekia kaltinamajam griežtos bausmÄs, teismas sprendžia, jog bausmÄs tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvÄs atÄmimo bausmÄs, jos vykdymÄ BK 75 straipsnio pagrindu atidedant (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017-10-06).
Sprendžiant klausimÄ dÄl bausmÄs vykdymo atidÄjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidÄjus bausmÄs vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu R. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarÄ, iÅ¡ esmÄs yra charakterizuojamas teigiamai, pagrįstai manytina, kad bausmÄs tikslai nagrinÄjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, R. B. paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidedamas, paskiriant kaltinamajam papildomus įpareigojimus. Be to, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonÄ â 15 MGL (564,90 eurų) įmoka į nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad bÅ«tent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybÄs tikslai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonÄ raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisÄjimo, o jam įsiteisÄjus, panaikintina. Civilinis ieÅ¡kinys. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . TodÄl asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 109 straipsnis).
NukentÄjusi S. Å . pareiÅ¡kÄ 10 235,64 eurų civilinį ieÅ¡kinį nusikalstama veika padarytai 10000 eurų neturtinei ir 235,64 eurų turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 45-46). Remiantis civilinio ieÅ¡kinio nagrinÄjimo reikalavimais baudžiamojojebyloje, įrodymus dÄl ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieÅ¡kovas (BPK 113 straipsnis). NeturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį, tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, jei taip â tai į jos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, todÄl kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms faktinÄms bylų aplinkybÄms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad R. B., panaudodamas fizinį smurtÄ , išžagino S. Å .. Teismas mano, kad nukentÄjusi neabejotinai patyrÄ ne tik fizinį skausmÄ , taÄiau ir dvasinį sukrÄtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , depresijÄ , neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmÄs, potrauminis Å¡okas, kurios yra laikytinos neturtine žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirbta, taÄiau yra darbingas tik 40 procentų, teismas mano, kad kaltinamasis yra pajÄgus atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau atsižvelgiant į visa tai, kas paminÄta bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas R.
B. kaltais veiksmais nukentÄjusiai S. Å . padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertina 7000 eurų. NukentÄjusi pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ atlyginti 2338 eurų proceso iÅ¡laidas pagal pateiktas sÄ skaitas už advokato pagalbÄ (3 t., b. l. 88-95). Proceso iÅ¡laidos pagrįstos, įrodytos, todÄl tenkintinos (BPK 106 straipsnis). Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonÄs raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų (LR paso NR. 23526858 ir asmens tapatybÄs kortelÄs Nr. 13497997) paÄmimas, jos paliktinos iki nuosprendžio įsitesiÄjimo, o jam įsitesiÄjus, naikintinos.
Vadovaudamasis BPK 297 - 307 straipsniais, teismas nusprendžia: R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį laisvÄs atÄmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, bausmÄs vykdymÄ atidÄti 3 (trejiems) metams, įpareigojant visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo ir per du mÄnesius nuo įsiteisÄjusio nuosprendžio gavimo bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ prižiÅ«rinÄioje institucijoje dienos, atlyginti nukentÄjusiai turtinÄ Å¾alÄ (235,64 eurus).
BausmÄs vykdymo atidÄjimo terminÄ skaiÄiuoti nuo įsiteisÄjusio nuosprendžio gavimo bausmÄ vykdanÄioje institucijoje dienos. NukentÄjusios S. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R. B. jai priteisti 7000 eurų (septynis tÅ«kstanÄius eurų) neturtinei, 235,64 eurus (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis centus) turtinei žalai atlyginti bei 2338 eurus (du tÅ«kstanÄius tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) proceso iÅ¡laidų. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R.
B. paskirti 15 MGL (564.90 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokÄta per 2 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardÄ , pavardÄ ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardÄ ir asmens kodÄ . Jeigu per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯moka nÄra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dÄl priverstinio paskirtos įmokos iÅ¡ieÅ¡kojimo į antstolį.
Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ sumokÄti įmokÄ Ä¯ NukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisÄsaugos institucijas su praÅ¡ymu pradÄti baudžiamÄ jį procesÄ pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu. Å iuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtas kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų (LR paso NR. 23526858 ir asmens tapatybÄs kortelÄs Nr. 13497997) paÄmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisÄjimo, o jam įsiteisÄjus, panaikinti ir asmens dokumentus grÄ Å¾inti kaltinamajam.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄja Liuba KymantienÄ