2021-09-01 Nr. AB-17164-3-62-3-00358-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1760-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00358-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „T Investment“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „T Investment“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos), dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „T Investment“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovas) 51 769,06 Eur žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. Negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi UAB „T Investment” įsigijo 88,67 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir 67,92 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos. Patalpos buvo įsigytos restorano ir viešojo maitinimo veiklai vykdyti. Nors patalpose anksčiau veikė restoranai, tačiau jų paskirtis buvo prekybos, todėl pareiškėjas nusprendė patalpų paskirtį pakeisti iš prekybos į maitinimo ir kreipėsi į architektę dėl patalpų paskirties keitimo projektų parengimo.

Architektė parengė patalpų paskirties keitimo projektus, o pareiškėjas šiuos projektus kartu su kitais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, įkėlė į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Projektus suderino visos projektų derinime dalyvavusios institucijos, išskyrus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrių. 2017 m. liepos 27 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo užregistruoti pareiškėjo pakartotiniai prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-170727-20111 ir Nr. SRA-100-170727-20108, tačiau prašymai dėl projektų suderinimo buvo netenkinti.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodė, kad pareiškėjo prašymas netenkinamas. Taip pat Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. prašymą, 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (33.200)2-3002 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“ nurodė, jog pareiškėjo prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl patalpų paskirties pakeitimo netenkinti, siūlė pateikti projektus informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kad jie pakartotinai būtų patikrinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 17 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį dėl patalpų nuomos viešojo maitinimo veiklai, tačiau 2017 m. gruodžio 29 d. susitarimu ši sutartis buvo nutraukta, kadangi patalpų paskirtis nebuvo pakeista iš prekybos į maitinimo paskirtį. 2018 m. kovo 13 d. UAB „T investment“ sudarė nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. gegužės 8 d. ši sutartis taip pat buvo nutraukta nepakeitus patalpų paskirties.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kreipėsi į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo ir 2017 m. rugsėjo 18 d. raštou Nr. (33.200)2-3002 panaikinimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018 pareiškėjo UAB „T Investment“ skundo dalį tenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsisakymą patenkinti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą bei Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (33.200)2-3002 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“. Regionų apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo visus viešojo administravimo subjekto (Kauno miesto savivaldybės administracijos) neteisėtų veiksmų požymius, bei konstatavo, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus jis privalėjo veikti, nevykdė imperatyviuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų, nesivadovavo bendraisiais viešojo administravimo principais.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 51 769,06 Eur nuostolių, kadangi nepakeitus patalpų paskirties iš prekybos į maitinimo, pareiškėjas jas pardavė 14 000 Eur mažesne suma nei įsigijo, prarado 17 500 Eur nuomos pajamas iš (duomenys neskelbtini) ir 4 000 Eur nuomos pajamas iš (duomenys neskelbtini) nutraukus patalpų nuomos sutartis, negavo 6 000 Eur nuomos pajamų nesudarius nuomos sutarčių bei patyrė 10 269,06 Eur išlaidų dėl išankstinio kredito gražinimo AB „Citadele bankas” Lietuvos filialas. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo prašomos priteisti žalos yra priežastinis ryšys, t. y. jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (nebūtų priėmęs neteisėtų administracinių aktų), patalpų paskirtis būtų buvusi pakeista į viešojo maitinimo. Jeigu patalpų paskirtis būtų buvusi pakeista, nuomos sutartys nebūtų nutrauktos, nebūtų poreikio parduoti patalpas ir atitinkamai anksčiau laiko grąžinti bankui kreditą ir už tai sumokėti netesybas.

5. Atsakovo Savivaldybės atstovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018 turi prejudicinę galią. Paminėtas teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir dėl šio apeliacinio skundo pagrįstumo bei teismo sprendimo teisėtumo nėra priimtas aukštesnės instancijos teismo sprendimas. Tik įsiteisėjęs teismo sprendimas ir tik esant konkrečioms sąlygoms gali turėti prejudicinę galią. Teismas administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018 atsakovo sprendimus panaikino ne dėl jų neteisėtumo iš esmės, bet dėl jų neatitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamiems reikalavimams. Teismas iš esmės nevertino atsakovo priimtų administracinių aktų turinio ir motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai galėjo būti neteisėti.

7. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog patyrė žalą parduodamas ginčo patalpas už mažesnę kainą, nes šios patalpos buvo parduotos už tą pačią kainą. Įsigydamas tam tikros būklės ir paskirties patalpas pareiškėjas pats prisiėmė atsakomybę ir privalėjo įsivertinti visas su patalpų naudojimu susijusias rizikas. 2019 m. sausio 29 d. pareiškime administracinėje byloje Nr. A-2402-525/2019 (naujas bylos Nr. A-276-525/2020) pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. pavasarį ar vasarą ginčo patalpose pats ketino pradėti vykdyti kavinės-restorano veiklą ir laikėsi pozicijos, jog jis pats negali vykdyti kavinės-restorano veiklos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad UAB „T investment“ ir (duomenys neskelbtini) registracijos buveinė yra tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir vadovas tas pats – M. M., todėl darė išvadą, kad patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų. Be to, patalpų nuomos sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jau vykstant teisminiam ginčui ir apie tai buvo nurodyta patalpų nuomos sutartyje. Šią sutartį nutraukė pats pareiškėjas ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet dėl to, kad nuomininkas nevykdė savo įsipareigojimų, t. y. nesumokėjo depozito. Pareiškėjo sudarytos kredito sutarties su banku sąlygos ir jų vykdymas yra pačio pareiškėjo įsipareigojimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su galima žala, atsiradusia dėl patalpų paskirties keitimo. Pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad ginčo patalpų paskirtis bus pakeista iš prekybos į viešojo maitinimo. Taigi, pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo priimtų sprendimų ir pareiškėjo galimai patirtos žalos.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „T Investment“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „T Investment“ nuosavybės teise įsigijo 88,67 kv. m bendro ploto negyvenamąją patalpą, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos patalpos, adresas (duomenys neskelbtini) ir 67,92 kv. m bendro ploto negyvenamąją patalpą, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos patalpos, adresas (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. birželio 12 d. ir 2017 m. liepos 27 d. gavo pareiškėjo per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą (toliau – ir IS) „Infostatyba“ pateiktus prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus pagal pateiktus projektus. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą nepatenkinti statytojo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir apie tai paskelbė IS „Infostatyba“. Prie šio sprendimo nurodyta pastaba: „Prašymas nepatenkinamas vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus raštu, kuris 2017-08-24 išsiųstas elektroniniu paštu projekto vadovei ir prašymo pateikėjai ir statytojai UAB „T Investment“. Pateiktas pakartotinis prašymas su projektu bus teikiamas Kultūros paveldo departamentui patikrinimui“. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti statybos leidimą. Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (33.200)2-3002 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“ nurodė, jog pareiškėjo prašymai IS „Infostatyba“ nepatenkinti, siūlė pateikti projektus IS „Infostatyba“, kad jie pakartotinai būtų patikrinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovui ginčijamais sprendimais neišdavus statybą leidžiančių dokumentų pagal pateiktus projektus dėl negyvenamos paskirties patalpų paskirties keitimo iš prekybos į maitinimo, pareiškėjas patyrė nuostolius.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde ir atstovas teismo posėdžio metu savo pozicijos neargumentavo aplinkybėmis, jog statybą leidžiantys dokumentai pagal pareiškėjo pateiktus projektus dėl negyvenamos paskirties patalpų paskirties keitimo, pagal galiojantį reglamentavimą turėjo būti išduoti, todėl teismas šių aplinkybių detaliau neanalizavo ir plačiau dėl jų nepasisakė.

13. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018 pagal pareiškėjo UAB „T Investment“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, iš dalies tenkino pareiškėjo UAB „T Investment“ skundą, t. y. panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsisakymą patenkinti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą UAB „T Investment“, paskelbtą IS „Infostatyba“ ir 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (33.200)2-3002 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“. Teismas sprendimu konstatavo, kad skundžiami administraciniai aktai naikinami dėl jų neatitikties Viešojo administravimo įstatymo keliamiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui, o ne dėl jų neteisėtumo iš esmės. Minėtas Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018 nustatyta, kad atsakovo sprendimai atsisakyti išduoti statybą leidžiančius dokumentus pagal pateiktus projektus dėl negyvenamos paskirties patalpų paskirties pakeitimo iš prekybos į maitinimo buvo nepagrįsti nei faktiniais, nei teisiniais argumentais, t. y. nemotyvuoti, o motyvus iš kurių galima suprasti, kokios aplinkybės lėmė viešojo administravimo sprendimą atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovas pateikė tik inicijavus teisminį ginčą. Tačiau šiuo atveju, teismas pažymėjo, kad atsakovo administracinių aktų panaikinimas nereiškia, jog pareiškėjo prašymas pakeisti patalpų paskirtį iš prekybos į maitinimo turėjo būti patenkintas iš esmės, nes teismas administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018 nevertino ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės. Dėl šios priežasties, teismas vertino, kad atsakovo sprendimo panaikinimas teismine tvarka, nėra pagrindas konstatuoti, jog visi administravimo subjekto veiksmai buvo neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog statybą leidžiantys dokumentai pagal pareiškėjo pateiktus projektus dėl negyvenamos paskirties patalpų paskirties keitimo, pagal galiojantį reglamentavimą turėjo būti išduoti, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, 51 769,06 Eur turtinė žala buvo patirta dėl to, kad ginčo patalpos buvo parduotos 14 000 Eur mažesne suma nei įsigytos, kad buvo prarastos 17 500 Eur nuomos pajamos pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) ir 4 000 Eur nuomos pajamos pagal sutartį su (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas negavo 6 000 Eur pajamų už nuomą nutraukus nuomos sutartis su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad patyrė 10 269,06 Eur išlaidų dėl išankstinio kredito gražinimo bankui. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas minėtus nuostolius patyrė ne dėl byloje konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamo administracinių aktų motyvavimo), bet dėl paties pareiškėjo elgesio nepagrįstai tikintis, jog ginčo patalpų paskirtis bus pakeista į viešojo maitinimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo įsigytų patalpų paskirtis – prekybos, o aplinkybė, kad patalpos nebuvo naudojamos pagal jų paskirtį yra susijusi tik su paties pareiškėjo elgesiu ir pasirinkimu. Įsigydamas tam tikros būklės ir paskirties patalpas, pareiškėjas pats sau prisiėmė visas su jų naudojimu susijusias rizikas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kliudė ar kitokiu būdu apsunkino pareiškėjo turimų prekybos paskirties patalpų naudojimo, nuomos galimybes.

16. Teismo vertinimu, šiuo atveju tarp pareiškėjo nurodomų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamo administracinių aktų motyvavimo) nėra tiesioginio priežastinio ryšio, kadangi pareiškėjo nuostolius lėmė jo pačio veiksmai nepagrįstai tikintis, kad ginčo patalpų paskirtis bus pakeista. Sudarydamas prekybos paskirties patalpų nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) viešojo maitinimo veiklai vykdyti pareiškėjas turėjo įvertinti riziką, kad nepakeitus patalpų paskirties, patalpų nuomininkas negalės teikti viešo maitinimo paslaugų ginčo patalpose, dėl ko nuomos sutartis galimai bus nutraukta. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018 m. kovo 13 d. negyvenamų patalpų nuomos sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jau vykstant teisminiam ginčui administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018 dėl statybą leidžiančių dokumentų neišdavimo. Teismas sprendė, kad sudarydamos patalpų nuomos sutartį šalys įvertino riziką, jog priklausomai nuo administracinės bylos baigties, ginčo patalų paskirtis gali nesikeisti. Be to, bylos duomenys patvirtino, kad 2018 m. kovo 13 d. negyvenamų patalpų nuomos sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet paties pareiškėjo valia nuomininkui nevykdant savo įsipareigojimų, t. y. nesumokėjus depozito. Teismas taip pat pažymėjo, kad įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį pareiškėjas prisiėmė savo valia, sudarydamas kredito sutartį ir jo įsipareigojimai bankui nėra susiję su galima žala, atsiradusia dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamo administracinių aktų motyvavimo), todėl nelaikyti tiesioginiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas įvertino, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo nurodomi nuostoliai gali būti laikomi atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl netinkamo administracinio akto motyvavimo, rezultatu.

17. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų (dėl kurių kyla civilinė atsakomybė) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (netinkamo administracinių aktų motyvavimo) ir pareiškėjo nurodytos žalos. Teismo vertinimu, nenustačius minėtų atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės žalos atlyginimą iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos.

III. 18. Pareiškėjas UAB „T Investment“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės –pareiškėjo UAB „T Investment“ skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

19. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog atsakovo administracinių aktų panaikinimas nereiškia, jog pareiškėjo prašymas pakeisti patalpų paskirtį iš prekybos į maitinimo turėjo būti patenkintas iš esmės, nes teismas administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018 nevertino ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės. Taip pat pareiškėjas nesutinka, kad atsakovo sprendimo panaikinimas teismine tvarka nėra pagrindas konstatuoti, jog visi administravimo subjekto veiksmai buvo neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-276-525/2020 pripažino, kad atsakovo priimti administraciniai aktai prieštaravo ne tik ir Viešojo administracimo įstatymui, tačiau ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymui. Tiek Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje neginčijamai yra nustatyta, kad atsakovas pažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs priešingai, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų.

19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nuostolius patyrė ne dėl byloje konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamo administracinių aktų motyvavimo), bet dėl paties pareiškėjo elgesio nepagrįstai tikintis, jog ginčo patalpų paskirtis bus pakeista į viešojo maitinimo. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, bet koks asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, turi netikėti juo ir nesitikėti, kad valstybės ar savivaldos įgaliojimus įgyvendinantis subjektas priims prašančiajam palankų sprendimą. Pareiškėjo nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo išaiškinimai neatitinka demokratinėje ir teisinėje valstybėje egzistuojančio (turinčio egzistuoti) pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis prezumpcijos. Pareiškėjo įsitikinimu, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos buvo įrodytas – jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (arba kitaip tariant, būtų nepažeidęs imperatyvių teisės normų), pareiškėjo UAB „T Investment“ patalpų paskirtis būtų buvusi pakeista į viešojo maitinimo paskirtį ir pareiškėjas nebūtų patyręs žalos. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog patalpų paskirtis negalėjo būti pakeista.

19.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Pareiškėjo patirta žala yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje pateikti ir atsakovo nenuginčyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, atliktų neformalaus elektronio laiško pagrindu, iš viso patyrė 51 769,06 Eur nuostolių (14 000 Eur + 17 500 Eur + 4 000 Eur + 6 000 Eur + 10 269,06 Eur). Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sudarydamas nuomos sutartis su nuomininkais (duomenys neskelbtini), o vėliau su (duomenys neskelbtini), taip pat ir su AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialu, pareiškėjas turėjo įvertinti riziką, kad nepakeitus patalpų paskirties, patalpų nuomininkai negalės teikti viešojo maitinimo paslaugų ginčo patalpose. Pareiškėjas atliko visus teisės aktais reikalaujamus veiksmus patalpų paskirčiai pakeisti, todėl turėjo pagrįstus lūkesčius, jog atsakinga institucija – ginčo atveju – atsakovas, laikysis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovas imperatyvių teisės aktų reikalavimų nesilaikė, todėl privalo atlyginti pareiškėjui dėl to patirtą žalą.

20. Atsakovo Savivaldybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinis skundas neįrodytas ir atmestinas.

21. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties išvados neabejotinai patvirtina du teiginius: 1) administraciniai aktai panaikinti ne dėl jų neteisėtumo iš esmės; 2) administracinių aktų panaikinimas jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjo prašymas pakeisti patalpų paskirtį iš prekybos į maitinimo buvo teisėtas ir turėjo būti tenkinamas. Taigi, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad „atsakovo administracinių aktų panaikinimas nereiškia, kad pareiškėjos prašymas pakeisti patalpų paskirtį iš prekybos į maitinimo turėjo būti patenkintas iš esmės“ ir konstatavo, jog atsakovo sprendimo panaikinimas teismine tvarka, nėra pagrindas konstatuoti, jog visi administravimo subjekto veiksmai buvo neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė.

21.2. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, byloje esantys rašytiniai įrodymai niekaip nepatvirtina fakto, kad pareiškėjo galimai patirti nuostoliai atsirado dėl atsakovo veiksmų.

21.3. Pareiškėjas visiškai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo priimtų administracinių aktų ir pareiškėjo galimai patirtos žalos. Teismai nepatenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą, taigi, administracinių aktų panaikinimas jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjo prašymas pakeisti patalpų paskirti iš prekybos į maitinimo buvo teisėtas ir turėjo būti tenkinamas. Darytina išvada, kad pareiškėjas negalėjo ir neturėjo pagrindo tikėtis, jog patalpų paskirtis būtų buvusi pakeista į viešojo maitinimo paskirtį. Pareiškėjas neįrodė faktinio priežastinio ryšio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp pareiškėjo nurodomų nuostolių ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, kadangi pareiškėjo nuostolius lėmė jo pačio veiksmai nepagrįstai tikintis, kad ginčo patalpų paskirtis bus pakeista. Pažymėta, kad neįrodžius bent vienos iš trijų žalos atlyginimo privalomųjų sąlygų, nebuvo ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko poziciją išdėstytą 2020 m. vasario 27 d. atsiliepime į skundą Nr. TS-29-(3.28) ir informuoja, kad neturi įgalinimų ir kompetencijos vertinti žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimo ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – 51 769,06 Eur žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui UAB „T Investment“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, pagal CK 6.271 straipsnį.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „T Investment“ nuosavybės teise įsigijo 88,67 kv. m bendro ploto negyvenamąją patalpą, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos patalpos, adresas (duomenys neskelbtini) ir 67,92 kv. m bendro ploto negyvenamąją patalpą, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos patalpos, adresas (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo įsigytos restorano ir viešojo maitinimo veiklai vykdyti.

25. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. birželio 12 d. ir 2017 m. liepos 27 d. gavo pareiškėjo per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateiktus prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus pagal pateiktus projektus. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą nepatenkinti statytojo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir apie tai paskelbė IS „Infostatyba“.

26. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti statybos leidimą. Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (33.200)2-3002 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“ nurodė, jog pareiškėjo prašymai IS „Infostatyba” nepatenkinti, siūlė pateikti projektus IS „Infostatyba”, kad jie pakartotinai būtų patikrinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos.

27. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018 iš dalies tenkino pareiškėjo UAB „T Investment“ skundą, t. y. panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsisakymą patenkinti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą UAB „T Investment“, paskelbtą IS „Infostatyba“ ir 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (33.200)2-3002 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“. Sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. kovo 18 d. išnagrinėjus bylą (Nr. A-276-525/2020) apeliacine tvarka.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo UAB „T Investment“ prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų (dėl kurių kyla civilinė atsakomybė) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (netinkamo administracinių aktų motyvavimo) ir pareiškėjo nurodytos žalos, todėl Savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą.

29. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia netinkamu faktinių aplinkybių bei įrodymų įvertinimu pirmosios instancijos teisme.

V. 30. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ir savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

31. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-669/2011; Nr. A520-1673/2013; Nr. A525-3063/2011 ir kt.).

32. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).

33. Valstybės viešoji atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Taigi iš esmės valstybės institucijos privalo nepažeisti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijos, pasinaudojusios diskrecija, atliktas faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimas yra visiškai nekontroliuojamas. Teisingumo principui prieštarautų valstybės atsakomybės pašalinimas; jei būtų nustatyta, kad valdžios institucija, pasinaudojusi diskrecija, padarė akivaizdžią klaidą, pateikdama tam tikrą faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimą. Tačiau tam, kad būtų konstatuoti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, kai viešojo administravimo institucijai paliekama pakankamai didelė pasirinkimo laisvė (diskrecija), paprastai turi būti įrodytas gana akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos diskrecijos ribų pažeidimas, kuris, be kita ko, gali pasireikšti institucijos veiksmų (neveikimo) neatitikimu ne tik aiškiai išreikštoms (konkrečiai apibrėžto turinio) teisės normoms, bet ir teisės principams. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisės akto panaikinimas savaime nėra pakankamas valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas. Administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009; 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010; 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008). Taigi ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ab initio (nuo pradžios) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011).

VI. 35. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl atlyginimo žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kurie, pareiškėjo teigimu, buvo konstatuoti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. I-1219-505/2018 dėl atsakovo sprendimų neišduoti pareiškėjui statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

36. Iš minėtos suformuotos teismų praktikos matyti, kad individualaus administracinio sprendimo panaikinimas (nepriklausomai nuo panaikinimo pagrindo) savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui dėl minėto administracinio sprendimo priėmimo konkrečiu atveju atsirado žala, tačiau kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar konkrečiu atveju yra nustatomos valdžios institucijos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos.

37. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė minėtą teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, tačiau jokio vertinimo nagrinėjamojo byloje neatliko ir nesprendė, ar pareiškėjui konkrečiu atveju atsirado žala, t. y. ar konkrečiu atveju yra nustatytos valdžios institucijos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos.

38. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tik bendro pobūdžio pastebėjimus, kad administraciniai aktai panaikinti dėl jų neatitikimo Viešojo administravimo įstatyme keliamiems reikalavimams, o ne dėl jų neteisėtumo iš esmės, ir dėl to sprendė, kad pareiškėjui žala neturi būti priteista. Be to, teismas akcentavo, kad savo pozicijos pareiškėjas neargumentavo aplinkybėmis, jog nagrinėjamu atveju statybą leidžiantys dokumentai turėjo būti išduoti.

39. Dėl minėtų pirmosios instancijos teismo pastebėjimų akcentuotina, kad nei Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, nustatantis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygų, nei kiti teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, kad žalos galima reikalauti tik panaikinus teisme neteisėtą administracinį aktą arba teismo sprendimu nustačius įpareigojimą priimti administracinį sprendimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo tenkintas reikalavimas įpareigoti instituciją išduoti statybos leidimą. Nepaisant minėtos aplinkybės, teismas privalėjo svarstyti visas nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes, ir spręsti, ar yra nustatytos viešosios atsakomybės taikymo sąlygos, taip pat vertinti visus viešojo administravimo subjektų atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus jų teisėtumo / neteisėtumo požiūriu, nepaisant to, ar jie yra nuginčyti kitoje byloje.

40. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto prašymo priteisti žalos atlyginimą turinys patvirtina, kad pareiškėjas nurodė visas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kaip statytojo atliktus teisinę reikšmę turinčius veiksmus, institucijų šiame procese atliktus veiksmus, priminė šių veiksmų vertinimą, kurį buvo atlikęs teismas išnagrinėtoje byloje. Taigi, pareiškėjas savo procesiniame dokumente nurodė aplinkybes, pareiškėjo tvirtinimu, apibūdinančias jo lūkestį, kad statybos leidimas turėjo būti išduotas. Tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, t. y. teismas visiškai nevertino teismo kitoje byloje panaikintų sprendimų turinio (t. y. statybos procese atliktų institucijų veiksmų teisėtumo), todėl padarė neteisingą išvadą, kad savo pozicijos pareiškėjas neargumentavo aplinkybėmis, jog nagrinėjamu atveju statybą leidžiantys dokumentai turėjo būti išduoti. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus panaikintų sprendimų, dėl kurių neteisėtumo pareiškėjas reikalauja priteisti žalos atlyginimą, turinio, negalima pripažinti, kad byloje yra išnagrinėtos visos šiai bylai reikšmingos aplinkybės.

41. Pareiškėjas teisingai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartyje (Nr. A-276-525/2020) konstatavo ne tik panaikintų administracinių aktų neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo keliamiems reikalavimams, bet ir Statybos įstatymo keliamiems reikalavimams. Teismas šios aplinkybės nevertino.

42. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino panaikintų sprendimų, dėl kurių neteisėtumo pareiškėjas reikalauja priteisti žalos atlyginimą, turinio (statybos procese atliktų institucijų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo). Iš minėtų sprendimų turinio matyti, kad panaikinti sprendimai yra siejami su dviejų institucijų statybos procese įgyvendinta kompetencija, t. y. ne tik su šioje byloje atsakovu dalyvaujančios Savivaldybės įgyvendinta kompetencija, bet ir su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgyvendinta kompetencija. Todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti svarstoma, ar pareiškėjo reikalaujama priteisti žala neturėtų būti vertinama kaip abiejų minėtų institucijų padaryta žala. Šiame kontekste (ir bendrai vertinant panaikintų sprendimų turinį, t. y. nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes) turėtų būti patikslinta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pozicija ir pateiktas tikslus šios institucijos vertinimas dėl to, ar buvo duotas šios institucijos pritarimas (iki panaikintų sprendimo priėmimo) statybos leidimo išdavimui, ir kokia informacija buvo perduota šiuo klausimu Savivaldybei.

43. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus esminių bylos klausimų, byla negali būti išnagrinėta vien apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

44. Grąžinus bylą teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, o taip pat ir teismo išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, paliekant tai spręsti baigiamąjį procesinį dokumentą priimančiam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „T Investment“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan