2b0b7165-0ea8-4db6-b3de-6512b6020caf · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-128-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00022-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „S.“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“, ieÅ¡kinį atsakovams M. Z. ir S. Z. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „S.“ nemokumo administratorė UAB „Projektų investicijos“ (toliau – ieÅ¡kovė), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovų S. Z. ir M.

Z. solidariai priteisti ieÅ¡kovei 195 234,93 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2769-230/2017 iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, ieÅ¡kovės vadovu (direktoriumi) nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. buvo S. Z., o vienintelis įmonės akcininkas nuo 2012 m. balandžio 2 d. – M. Z.. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019 ieÅ¡kovės bankrotas pripažintas tyčiniu.

Lietuvos apeliacinis teismas Å¡iÄ nutartį 2019 m. spalio 15 d. nutartimi paliko nepakeistÄ (civilinės bylos Nr. e2-1219-407/2019). Minėtomis nutartimis teismai konstatavo tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, ir 5 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius. IeÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinta 195 234,93 Eur kreditorių finansinių reikalavimų. Kreditorių finansiniai reikalavimai negalės bÅ«ti patenkinti net iÅ¡ dalies, nes tam nepakanka bankroto proceso metu gautų pajamų, todėl visa Å¡i suma yra laikytina kreditorių patirta žala dėl ieÅ¡kovės privedimo prie bankroto.

3. IeÅ¡kovė, turėdama skolinių įsipareigojimų aukÅ¡tesnės eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį kreditoriui, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriumi S. Z.. 2017 m. vasario 28 d. ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo savo vadovui S. Z. 42 750 Eur sumÄ už staklių nuomÄ . Minėta suma sudaro didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovės per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

į kasÄ gautų lėšų (iÅ¡ viso jų gauta 62 615,70 Eur). Administratorei nėra perduoti duomenys apie tai, kada sudarytas ir ar apskritai sudarytas sandoris dėl staklių nuomos, koks yra Å¡io sandorio turinys. Taip pat nėra aiÅ¡ku už kokį staklių nuomos laikotarpį bendrovės vadovui S. Z. sumokėta 42 750 Eur. S. Z. neteisėtai ir nepagrįstai sau iÅ¡simokėjo 42 750 Eur bendrovės lėšų, todėl padarė žalÄ ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams – ieÅ¡kovė neteko Å¡ios sumos, kas kartu su kitais neteisėtais veiksmais, sukėlė ieÅ¡kovės bankrotÄ .

Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad toks S. Z. elgesys vertintinas kaip sÄ moningas siekimas privesti įmonę prie bankroto, o tokios aplinkybės atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose apibrėžtus įmonės tyčinio bankroto požymius. 4. 2017 m. kovo 10 d. ieÅ¡kovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ S. Z. pardavė, o ieÅ¡kovė iÅ¡ jo nupirko įrangÄ už 64 083,75 Eur. 2017 m. pradėti atleidinėti ieÅ¡kovės darbuotojai (2017 m. rugpjūčio 18 d.

įmonėje dirbo tik 1 darbuotojas), kas rodo, jog ieÅ¡kovės veiklos apimtys buvo mažinamos, kol galiausiai ieÅ¡kovė veiklos nebevykdė. Ä®rangÄ administratorei pavyko realizuoti už 6 779,38 Eur (dalis minėtos įrangos buvo tinkama tik atidavimui į metalo lauÅ¾Ä ). Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad Å¡iuo sandoriu nebuvo siekiama naudos bendrovei, prieÅ¡ingai, sandoris įmonei buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir nuostolingas, taigi jo sudarymas turėjo įtakos įmonės nemokumui, todėl teismas konstatavo tyčinio bankroto požymį, numatytÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, o Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog įrangos įsigijimui skirtos lėšos galėjo bÅ«ti panaudotos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, todėl Å¡io sandorio sudarymas turėjo įtakos esmingam bendrovės turtinės padėties pablogėjimui ir nemokumo atsiradimui.

Dėl Å¡io sandorio ieÅ¡kovė prarado 64 083,75 Eur. 5. 2015 m. spalio 5 d. ieÅ¡kovė ir S. Z. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė jos vadovui S. Z. paskolino 59 700 Eur iki 2018 m. gruodžio 31 d. MinėtÄ paskolos sutartį ieÅ¡kovės vardu pasirašė jos akcininkas M. Z.. M. Z., sudarydamas minėtÄ sandorį, veikė nesÄ Å¾iningai tiek kaip bendrovės akcininkas, tiek kaip bendrovės atstovas, sudarantis sandorį. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad sudarius minėtÄ paskolos sutartį, kurioje nenumatytas palÅ«kanų mokėjimas paskolos davėjai, daugiau nei trims metams buvo apribota galimybė bendrovei naudotis reikÅ¡mingo dydžio pinigų suma ir iÅ¡ to gauti ekonominės naudos, taip pat panaudoti Å¡iuos pinigus atsiskaitymams su kreditoriais.

Suėjus sutartyje nustatytam terminui, paskola ieÅ¡kovei nebuvo grÄ Å¾inta. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Å¡io sandorio sudarymas buvo viena iÅ¡ ieÅ¡kovės nemokumo priežasčių.

6. IeÅ¡kovė prie bankroto privesta bendrais atsakovų M. Z. ir S. Z. veiksmais, todėl atsakovų atsakomybė už bendrais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra solidari. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:

1) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 59 700 Eur ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

2) kitÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį atsakovo M. Z. atžvilgiu atmetė;

3) priteisė ieškovei iš atsakovo S. Z. 135 534,93 Eur ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

4) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė kreipėsi į teismÄ dėl žalos iÅ¡ atsakovų (buvusio prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ vadovo, akcininko) atlyginimo. IeÅ¡kinį reiÅ¡kia CK 2.87 straipsnio 7 dalies, 2.50 straipsnio 3 dalies, 6.6, 6.9301, 6.245–6.249, 6.263 straipsnių, Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies pagrindu.

9. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 5 d. 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovės bankroto byloje patvirtinta 195 234,93 Eur kreditorių finansinių reikalavimų. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenų matyti, kad ieškovės vadovu (direktoriumi) nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. buvo atsakovas S. Z., o vienintelis įmonės akcininkas nuo 2012 m. balandžio 2 d. – M. Z..

10. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019 ieÅ¡kovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas Å¡iÄ nutartį 2019 m. spalio 15 d. nutartimi paliko nepakeistÄ (civilinės bylos Nr. e2-1219-407/2019). 11. 2015 m. spalio 5 d. ieÅ¡kovė ir S. Z. sudarė paskolos sutartį pagal kuriÄ bendrovė jos vadovui paskolino 59 700 Eur iki 2018 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartį bendrovės vardu pasirašė jos akcininkas M. Z..

12. IÅ¡ 2017 m. vasario 28 d. avanso apyskaitos teismas nustatė, kad bendrovės vadovui S. Z. iÅ¡mokėta 42 750 Eur suma už staklių nuomÄ . IeÅ¡kovės bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. kovo 10 d. ieÅ¡kovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ S. Z. pardavė, o bendrovė nupirko įrangÄ už 64 083,75 Eur.

13. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi ieÅ¡kovės bankrotÄ pripažino tyčiniu nustatęs, kad bendrovė, turėdama skolinių įsipareigojimų aukÅ¡tesnės eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditorei, t. y. VMI, atstovaujama vadovo S. Z., vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriumi – 2017 m. vasario 28 d. bendrovė iÅ¡mokėjo S. Z. 42 750 Eur sumÄ už staklių nuomÄ (kuri sudaro didžiÄ jÄ dalį bendrovės per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

į bendrovės kasÄ Ä¯neÅ¡tų lėšų – 62 615,70 Eur). Bendrovės vadovas S. Z. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. kovo 1 d. teikė savo skolininkams praÅ¡ymus įneÅ¡ti pinigines lėšas į bendrovės kasÄ arba skolas padengti, pinigines lėšas pervedant kitiems Å«kio subjektams į banko sÄ skaitÄ (tokiu bÅ«du sudengiant skolas). Tokiu bÅ«du bendrovei į jos banko sÄ skaitas piniginės lėšos iÅ¡ skolininkų nebuvo pervedamos, o kreditorei VMI apribota galimybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės lėšas, esančias banko sÄ skaitose.

Å ios aplinkybės sudarė pagrindÄ konstatuoti tyčinio bankroto požymį, numatytÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte. 14. 2015 m. spalio 5 d. ieÅ¡kovė ir S. Z. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ bendrovė jos vadovui paskolino 59 700 Eur iki 2018 m. gruodžio 31 d. MinėtÄ paskolos sutartį bendrovės vardu pasirašė jos akcininkas M. Z.. Tyčinio bankroto bylÄ nagrinėjęs Kauno apygardos teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog minėtas sandoris apribojo kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ . 2017 m. kovo 10 d. ieÅ¡kovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ S. Z. pardavė, o bendrovė nupirko įrangÄ už 64 083,75 Eur.

Teismo vertinimu, Å¡iuo sandoriu nebuvo siekiama naudos bendrovei (įranga įgyta ne tolimesniam veiklos vykdymui, pajamų generavimui), prieÅ¡ingai, sandoris įmonei buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir nuostolingas, taigi jo sudarymas turėjo įtakos įmonės nemokumui. Å ios aplinkybės sudarė pagrindÄ konstatuoti tyčinio bankroto požymį, numatytÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

15. Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, palikdamas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistÄ , papildomai nustatė, kad ir 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutarties sudarymas taip pat buvo viena iÅ¡ bendrovės nemokumo atsiradimo priežasčių.

16. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. ir Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimis, kuriose įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis, teismas Å¡ioje byloje rėmėsi kaip prejudiciniais faktais, konstatuodamas, kad jie patvirtina netinkamÄ atsakovo S. Z. pareigų vykdymÄ pagal CK 2.87 straipsnį.

17. Sprendžiant bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ nustatyta, kad Marijampolės apskrities VMI 2017 m. atliko ieÅ¡kovės operatyvų patikrinimÄ ir surašė 2017 m. kovo 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymÄ , kurioje nustatyta, kad 2017 m. vasario 22 d. bendrovės skola biudžetui sudarė 16 037,98 Eur, iÅ¡ Å¡ios sumos 15 558,77 Eur sudarė nesumokėtas PVM (PVM nepriemoka susidarė nuo 2016 m. gruodžio 27 d.). Per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

į bendrovės kasÄ Ä¯neÅ¡ta 62 615,70 Eur. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad vykdydama atsiskaitymus bendrovė nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo ir pažeidė VMI, kaip kreditorės, teises. Administratorei nebuvo perduoti duomenys apie tai, kada sudarytas sandoris dėl staklių nuomos, koks yra Å¡io sandorio turinys, už kokį staklių nuomos laikotarpį bendrovės vadovui S. Z. sumokėta 42 750 Eur ir pan. Tokie duomenys nėra pateikti ir nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .

Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog bendrovės vadovas S. Z., sÄ moningai pažeisdamas imperatyviai CK 6.9301 straipsnyje numatytÄ pareigÄ , teikė pirmenybę vėlesnės eilės kreditoriui (t. y. pačiam sau), faktiÅ¡kai žinodamas, kad įsipareigojimai aukÅ¡tesnės eilės kreditorei VMI nebebus įvykdyti, kadangi bendrovė, 2018 m. vasario 28 d. S. Z. iÅ¡mokėjusi 42 750 Eur sumÄ , kasoje piniginių lėšų nebeturėjo, o bankų sÄ skaitose buvo likę tik 59,07 Eur (tÄ patvirtina 2017 m. kovo 24 d. operatyvaus patikrinimo pažyma).

Nustatyta, kad nuo 2017 m. bendrovės darbuotojų skaičius buvo mažinamas, 2017 m. rugpjūčio 18 d. dirbo tik 1 darbuotojas, bendrovė tuo metu veiklos nebevykdė, pajamų nebegeneravo. Bendrovės vadovas S. Z., iÅ¡simokėdamas sau 42 750 Eur sumÄ , pažeidė ne tik imperatyviÄ CK 6.9301 straipsnyje numatytÄ pareigÄ , tačiau kartu ir pareigÄ užtikrinti, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, lojalumo bendrovei pareigÄ , tokiu bÅ«du privesdamas bendrovę prie tokios situacijos, kai bendrovė nebegalėjo tęsti veiklos, vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

18. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo, kad byloje nėra pateikta argumentų ir įrodymų dėl 2017 m. kovo 10 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bÅ«tinumo ir ekonominės naudos bendrovei. Å io sandorio sudarymo momentu bendrovė turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių, bendrovės sÄ skaitose ir kasoje lėšų nebepakako, be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. bendrovės darbuotojų skaičius nuosekliai buvo mažinamas. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovės vadovas minėtÄ sandorį sudarė žinodamas, kad bendrovė veiklos nebevykdys.

Sandorio sudarymas žinant, kad įsigyta įranga bendrovės veikloje nebus naudojama, kelia pagrįstų abejonių dėl tokio sandorio ekonominės naudos. Bendrovės bankroto administratorė teigė, kad minėtos įrangos rinkos kaina yra apie deÅ¡imt kartų mažesnė nei ta, už kuriÄ bendrovė jÄ Ä¯sigijo. S. Z. Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neginčijo, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų bendrovei perleistos įrangos vertę, todėl nepaneigta teismo iÅ¡vada, kad Å¡is sandoris yra nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas bendrovei.

Ä®rangos įsigijimui skirtos lėšos galėjo bÅ«ti panaudotos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, todėl Å¡io sandorio sudarymas turėjo įtakos esmingam bendrovės turtinės padėties pablogėjimui ir nemokumo atsiradimui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ir Å¡iÄ bylÄ atsakovas S. Z. nepateikė įrodymų nei apie perleistos įrangos vertę, nei apie jos įsigijimo poreikį bendrovei.

19. Lietuvos apeliacinio teismo (2019 m spalio 15 d. nutartis) vertinimu, tiek 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartis, tiek 2017 m. kovo 10 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartis yra nuostolingi ir ekonomiÅ¡kai nenaudingi bendrovei sandoriai, kurie turėjo įtakos bendrovės nemokumui atsirasti arba esmingam jos turtinės padėties pablogėjimui, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Byloje nustatyta, kad suėjus sutartyje nustatytam terminui paskola bendrovei nebuvo grÄ Å¾inta.

Paskolos gavėjas S. Z. Å¡ios aplinkybės neneigė, taip pat nepateikė argumentuotų paaiÅ¡kinimų, kurie pagrįstų aptariamo sandorio ekonominę naudÄ bendrovei. Dar nepasibaigus paskolos grÄ Å¾inimo terminui bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡io sandorio sudarymas taip pat buvo viena iÅ¡ bendrovės nemokumo atsiradimo priežasčių. Teismas pažymėjo, kad ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. Z. patvirtino, jog gautos paskolos bendrovei nėra grÄ Å¾inęs. 20. 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį pasirašė atsakovas S. Z. ir akcininkas M.

Z.. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (ginčui aktuali nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 15–18, 20, 28 straipsniuose aptartÄ akcininko ir akcininkų susirinkimo kompetencijÄ , 37 straipsnio 10 dalyje numatytas bendrovės vadovo pareigas, teismas sprendė, kad paskolos sutarties sudarymas yra įmonės vadovo, o ne akcininko veiksmų sričiai priskiriamas veiksmas, todėl byloje sprendžiant dėl žalos atlyginimo, atsakovo M. Z. civilinė atsakomybė taip pat vertinama kaip valdymo organo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), o ne kaip juridinio asmens dalyvio (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

21. Sprendžiant bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , Lietuvos apeliacinis teismas netenkino administratorės atskirojo skundo reikalavimo pakeisti skundžiamos nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį dėl bendrovės akcininko M. Z. veiksmų vertinimo, motyvuodamas tuo, kad buvo sprendžiamas tik bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismui 2020 m. sausio 21 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areÅ¡tavus atsakovo S. Z. turtÄ 195 234,93 Eur sumai, o atsakovo M.

Z. turtÄ 59 700 Eur sumai, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo atsakovo M. Z. atžvilgiu, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatavo, kad M. Z. nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindžia vienu, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartyje konstatuotu, kaip nepalankiu įmonės valdymui, epizodu – 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartimi, pagal kuriÄ S. Z. be palÅ«kanų ir be paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo bendrovė paskolino 59 700 Eur sumÄ .

Teisėjų kolegija vertino, kad atsižvelgus į nutartis, kuriose konstatuota, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia, matyti, kad dauguma neigiamos įtakos įmonei turėjusių veiksmų konstatuoti įmonės direktoriaus S. Z. veiksmuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo, kad 2015 m. spalio 5 d. paskolos sandorio sudarymas taip pat buvo viena iÅ¡ bendrovės nemokumo atsiradimo priežasčių, kadangi sudarius Å¡iÄ sutartį, kurioje nenumatytas palÅ«kanų mokėjimas paskolos davėjai, daugiau nei trims metams apribota galimybė bendrovei naudotis reikÅ¡mingo dydžio pinigų suma ir iÅ¡ to gauti ekonominės naudos, taip pat panaudoti Å¡iuos pinigus atsiskaitymams su kreditoriais.

Tačiau, teisėjų kolegija atsižvelgė ir į Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartyje konstatuotas aplinkybės, kad bendrovė ir po Å¡io sandorio sudarymo 2016 m. toliau vykdė veiklÄ , generavo pajamas, sumažino trumpalaikius įsipareigojimus (nuo 191 538 Eur iki 72 705 Eur) bei toliau dirbo pelningai. Todėl atsižvelgus į tai, kad po paskolos sutarties sudarymo įmonė kitus metus dirbo pelningai, jos finansiniai rodikliai gerėjo, sprendė, kad vien Å¡io nepalankaus įmonei sandorio atlikimo konstatavimas, nesudaro pagrindo spręsti apie M.

Z. galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ Å¡ios bylos kontekste.

22. Paskolos sutartį sudarė ieÅ¡kovė, atstovaujama akcininko M. Z. – sÅ«naus, ir atsakovas S. Z. – kaip fizinis asmuo, tėvas. Dėl to faktas, kad ginčo sandorį sudarę asmenys susiję artimais ryÅ¡iais, nors neatitinkančiais nurodytų CK 6.67 straipsnio 1 punkte, gali bÅ«ti vertinamas ne kaip pagrindas preziumuoti ginčo sandorius sudariusių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , bet kaip vienas sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo požymių. Dėl to teismui konstatavus, kad 2015 m. spalio 5 d. paskolos sandorio sudarymas taip pat buvo viena iÅ¡ bendrovės nemokumo atsiradimo priežasčių, leidžia vertinti kaip nepalankius įmonės valdymui, pagrįstus artimu tarpusavio pasitikėjimu, tiek S. Z., tiek ir M. Z. veiksmus, sudarant paskolos sutartį.

23. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas 195 234,93 Eur sumai. IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus pagal 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį 59 700 Eur sumÄ , 42 750 Eur už staklių nuomÄ iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir 64 083,75 Eur sumokėtÄ sumÄ pagal įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, lieka dar 28 701,18 Eur, kuriuos nemokumo administratorė prašė priteisti, nes visa ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma – 195 234,93 Eur, kuri negalės bÅ«ti patenkinta iÅ¡ bankroto proceso metu gautų pajamų, yra laikytina kreditorių patirta žala dėl bendrovės privedimo prie bankroto, kuris pripažintas tyčiniu.

24. Bendrovės bankroto byla iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi pagal bendrovės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, kurio reikalavimai bankroto byloje patvirtinti, bet nepatenkinti, pareiÅ¡kimÄ . Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu byloje nustatytos aplinkybės, kad pagal administratorės nurodytus duomenis 2018 m. sausio 6 d. bendrovės vadovas S. Z. perdavė administratorei tam tikrus bendrovės dokumentus pagal jo paties sudarytÄ sÄ raÅ¡Ä .

Administratorė juos perėmusi nustatė, kad: balansas nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienai nesudarytas; pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o sudarymo data nenurodyta, skolininkų sÄ raÅ¡o nėra; bendrovėje nebuvo vedama prekių sandėlio apskaita; bendrovėje nebuvo vedama ilgalaikio turto apskaita; bendrovėje nebuvo vedama gamybos apskaita; nėra kasos dokumentų už 2017 m.; negalima nustatyti darbuotojų finansinių reikalavimų; neperduotos didžiosios knygos; neperduoti buhalterinių sÄ skaitų apyvartos žiniaraščiai (buhalterinių sÄ skaitų registrai); didelė dalis bendrovės apskaitos dokumentų yra nepasiraÅ¡yti; trÅ«ksta dalies pirminių apskaitos dokumentų; apskaita buvo vedama nesilaikant verslo apskaitos standartų; buhalterinėje apskaitoje yra kitų trÅ«kumų.

Teismas vertino, kad tai patvirtina, jog bendrovės vadovo veiksmais sÄ moningai pažeisti visų kreditorių, patvirtintų ieÅ¡kovės bankroto byloje, interesai (priežastinis ryÅ¡ys), todėl konstatavus minėtas aplinkybes, ieÅ¡kovei priteistinas žalos dydis, lygus ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintai visai kreditorių finansinių reikalavimų sumai – 195 234,93 Eur sumai, be konkrečiai aptartų trijų ekonomiÅ¡kai nenaudingų ir nuostolingų bendrovei sandorių, likusios sumos nedetalizuojant.

25. Atsakovas M. Z. negali bÅ«ti laikomas atsakingu už ieÅ¡kovės įrodinėjamos visos žalos sumos atsiradimÄ , kadangi nevaldė bendrovės turto ir nebuvo jos vadovu. Teismas vertino, kad atsakovui M. Z. atsakomybė tenka tik už aptarto paskolos sandorio sudarymÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaip nepalankÅ«s įmonės valdymui vertintini tiek S. Z., tiek ir M. Z. veiksmai, sudarant paskolos sutartį, 59 700 Eur suma priteistina solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų. Esant nustatytam tyčinio bankroto faktui, veiksmai, kuriais bendrovė privesta prie bankroto, suponuoja iÅ¡vadÄ apie netinkamÄ pareigų vykdymÄ (CK 2.87 straipsnis), todėl, esant priežastiniam ryÅ¡iui, iÅ¡ atsakovo S. Z. ieÅ¡kovei priteista 135 534,93 Eur (195 234,93 Eur - 59 700 Eur = 135 534,93 Eur). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 26. Atsakovas M. Z. apeliaciniame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl 59 700 Eur ir 5 proc. procesinių palÅ«kanų priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų S. Z. ir M. Z., atsakovo M. Z. atžvilgiu ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų atmesti visi reikalavimai M. Z. atžvilgiu;

2) teismui esant kitokios nuomonės nei nurodoma apeliaciniame skunde, praÅ¡o vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys M. Z. atžvilgiu galėtų bÅ«ti atmestas ar sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 26.1. PasiraÅ¡ydamas 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį M. Z. protingai negalėjo numatyti, kad po penkių metų Kauno apygardos teismas gali konstatuoti, jog M. Z. veiksmai Å¡iuo atveju yra nepalankÅ«s įmonės valdymui. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019 konstatuota, kad bendrovė ir po Å¡io sandorio sudarymo 2016 m. toliau vykdė veiklÄ , generavo pajamas, sumažino trumpalaikius įsipareigojimus nuo 191 538 Eur iki 72 705 Eur ir toliau dirbo pelningai.

Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent paskolos sutarties sudarymas nulėmė apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ bendrovėje, įsipareigojimų kreditoriams susiformavimÄ , darbuotojų atleidimÄ , veiklos nutraukimÄ ir pan. 26.2. Siekiant pelningos įmonės vadovui sudaryti galimybę pasiskolinti iÅ¡ įmonės pinigų, praktiÅ¡kai nebuvo kitos galimybės, kaip vieninteliam įmonės akcininkui pasiraÅ¡yti paskolos sutartį su įmonės vadovu. 26.3. IeÅ¡kiniu byloje dėl tyčinio bankroto M. Z. buvo pateikti trys epizodai dėl jo tariamų kaltų veiksmų:

1) dėl 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartimi bendrovės vadovui S. Z. išduotos paskolos 59 700 Eur;

2) dėl to, kad 2017 m. sausio 7 d. bendrovės vadovas S. Z. pardavė savo sūnui ir bendrovės akcininkui M. Z. bendrovei priklausantį automobilį;

3) dėl to, kad akcininkas finansines bendrovės atskaitomybes privalėjo tvirtinti, tačiau M. Z. Å¡ios pareigos nevykdė. ReiÅ¡kiant ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė M. Z. atžvilgiu atsisakė dviejų epizodų, palikdama tik pirmÄ jį – tuo ieÅ¡kovė kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-479- 230/2019. Visus tris epizodus detaliai iÅ¡tyrė Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019, ir dėl jų pasisakė, kad bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nustatyti neteisėti M. Z. veiksmai, turėję įtakos tam, kad įmonė tapo nemokia, administratorės pareiÅ¡kimas pripažinti bankrotÄ tyčiniu M. Z. atžvilgiu netenkintas.

27. IeÅ¡kovės BUAB „Stak“ nemokumo administratorė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o M. Z. apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 27.1. M. Z. 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartimi S. Z. be palÅ«kanų ir be paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo bendrovės vardu paskolindamas 59 700 Eur neabejotinai pažeidė įmonės interesus, nes toks sandoris akivaizdžiai neatitinka protingos verslo rizikos, prieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslui gauti pelnÄ ir yra akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingas.

M. Z. bÅ«damas atidžiu, apdairiu ir sÄ Å¾iningu civilinių teisinių santykių dalyviu, be to pasiraÅ¡ydamas sutartį bendrovės vardu (t. y. skolindamas jam svetimas pinigines lėšas), pažeidė bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai – jis turėjo suprasti ir suprato Å¡io sandorio neatitikimÄ bendrovės veiklos tikslams, jo rizikingumÄ ir net žalingumÄ . Skolinamos piniginės lėšos (59 700 Eur) sprendžiant iÅ¡ įmonės balanso, įmonei buvo itin didelė suma. 27.2.

M. Z. teismo posėdžių metu negalėjo paaiškinti kokiu tikslu buvo teikiama paskola, kam ji turėjo būti naudojama ir pan. Iš paaiškinimų duotų teismo posėdžiuose, susidaro įspūdis, jog vienintelis šio sandorio tikslas buvo išimti pinigines lėšas iš įmonės ir būtent šiuo tikslu sudaryta paskolos sutartis. 27.3. Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo motyvus paneigė, aiškiai 2019 m. spalio 15 d. nutartimi konstatuodamas, kad tiek 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartis, tiek 2017 m. kovo 10 d.

įrangos pirkimo–pardavimo sutartis yra nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai, kurie turėjo įtakos bendrovės nemokumui atsirasti arba esmingam jos turtinės padėties pablogėjimui, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio proceso ribų 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

29. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimus dviem atsakovams – buvusiam ieÅ¡kovės vadovui S. Z. ir akcininkui M. Z., prašė iÅ¡ jų solidariai priteisti ieÅ¡kovės naudai 195 234,93 Eur žalos atlyginimÄ . Teismas ieÅ¡kovės reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies – solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų priteisė 59 700 Eur, o likusiÄ sumÄ (135 534,93 Eur) priteisė tik iÅ¡ atsakovo S. Z..

30. Atsakovas M. Z. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo, solidariai su atsakovu S. Z., priteista 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartimi S. Z. paskolinta 59 700 Eur suma.

31. Taigi, Å¡io apeliacinio proceso objektas yra Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo dalis, kuria patenkinta dalis ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovui M. Z.. Dėl paskolos sutarties reikÅ¡mės ieÅ¡kovės nemokumui 32. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, 59 700 Eur suma iÅ¡ atsakovo M. Z. ieÅ¡kovei solidariai su atsakovu S. Z. priteista dėl to, kad 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovė iÅ¡davė paskolÄ savo tuometiniam vadovui S. Z., ieÅ¡kovės vardu pasirašė atsakovas M. Z.. Teismas vertino, kad paskolos sutarties sudarymas yra įmonės vadovo, o ne akcininko veiksmų sričiai priskiriamas veiksmas, todėl byloje sprendžiant dėl žalos atlyginimo, atsakovo M. Z. civilinę atsakomybę teismas vertino kaip valdymo organo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), o ne kaip juridinio asmens dalyvio (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

33. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1219-407/2019, kurioje buvo sprendžiama dėl ieÅ¡kovės tyčinio bankroto ir konstatuota, kad 2015 m. spalio 5 d. paskolos sandorio sudarymas buvo viena iÅ¡ bendrovės nemokumo atsiradimo priežasčių, kadangi sudarius Å¡iÄ neatlygintinÄ sutartį daugiau nei trims metams buvo apribota galimybė bendrovei naudotis reikÅ¡mingo dydžio pinigų suma.

34. Apeliaciniame skunde atsakovas M. Z. teigia, kad pasiraÅ¡ydamas 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį negalėjo numatyti, kad po penkių metų Kauno apygardos teismas gali konstatuoti, jog Å¡ie jo veiksmai buvo nepalankÅ«s įmonės valdymui. Teigia, kad bendrovė ir po Å¡io sandorio sudarymo 2016 m. toliau vykdė veiklÄ , generavo pajamas, sumažino trumpalaikius įsipareigojimus nuo 191 538 Eur iki 72 705 Eur ir toliau dirbo pelningai. Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent paskolos sutarties sudarymas nulėmė apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ bendrovėje, įsipareigojimų kreditoriams susiformavimÄ , darbuotojų atleidimÄ , veiklos nutraukimÄ ir pan. Dėl prejudicinių faktų 35. Å ioje byloje spręsdamas dėl atsakovo M. Z. civilinės atsakomybės sÄ lygų pirmosios instancijos teismas kaip prejudiciniais rėmėsi faktais, nustatytais byloje dėl ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

36. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-479-230/2019 nepripažino paskolos sandorio, kaip turėjusio reikÅ¡mės įmonės nemokumui. Spręsdamas ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ teismas nustatė, kad Marijampolės apskrities VMI 2015 m. atliko ieÅ¡kovės operatyvų patikrinimÄ ir surašė 2015 m. spalio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažymÄ , kurioje nustatyta, kad pas ieÅ¡kovę dirba 13 darbuotojų, įmonė su užsakovais sudaro ilgalaikes sutartis, 2013–2014 m. pardavimai padidėjo 64 800 Eur.

Marijampolės apskrities VMI 2017 m. kovo 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad bendrovė pagal pateiktÄ 2015 m. balansÄ nurodė turinti turto už 215 679 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 191 538 Eur, pardavimo pajamos – 343 389 Eur, veiklos sÄ naudos – 64 145 Eur, pelnas – 63 835 Eur. Bendrovės pateiktame preliminariame balanse už 2016 m. turtas iÅ¡ viso sudarė 166 829 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 72 705 Eur, pardavimo pajamos – 180 557 Eur, veiklos sÄ naudos – 62 760 Eur, pelnas – 28 700 Eur.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad akcininkas M. Z. 2015 m., kai tarp ieÅ¡kovės ir S. Z. sudaryta paskolos sutartis, pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį neturėjo akivaizdaus pagrindo bendrovės finansinę padėtį vertinti kaip blogÄ , kadangi bendrovė vykdė veiklÄ , generavo pajamas, dirbo pelningai. Teismas nurodė, kad nors 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartis nebuvo ekonomiÅ¡kai naudinga ieÅ¡kovei (bendrovės vykdyta veikla nebuvo susijusi su paskolų teikimu, sutartyje nenumatytas palÅ«kanų už naudojimÄ si bendrovės pinigais mokėjimas), tačiau nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is sandoris esmingai pakenkė įmonės finansinei padėčiai ir bÅ«tent jis privedė bendrovę prie bankroto (įmonė tapo nemokia) arba turėjo įtakos tam, kad įmonės finansinė padėtis dėl to itin pablogėjo.

Teismas pažymėjo, kad bendrovė ir po Å¡io sandorio sudarymo 2016 m. toliau vykdė veiklÄ , generavo pajamas, net sumažino trumpalaikius įsipareigojimus nuo 191 538 Eur iki 72 705 Eur ir toliau dirbo pelningai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog minėtas sandoris apribojo kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ .

37. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1219-407/2019 pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog minėto sandorio sudarymas nepablogino bendrovės finansinės padėties ir neturėjo įtakos jos bankrotui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarius minėtÄ paskolos sutartį, kurioje nenumatytas palÅ«kanų mokėjimas paskolos davėjai, daugiau nei trims metams buvo apribota galimybė bendrovei naudotis reikÅ¡mingo dydžio pinigų suma ir iÅ¡ to gauti ekonominės naudos, taip pat panaudoti Å¡iuos pinigus atsiskaitymams su kreditoriais.

Dar nepasibaigus paskolos grÄ Å¾inimo terminui bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, todėl apeliacinės instancijos teismas priėjo iÅ¡vados, kad Å¡io sandorio sudarymas taip pat buvo viena iÅ¡ bendrovės nemokumo atsiradimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartis buvo nuostolinga ir ekonomiÅ¡kai nenaudinga bendrovei, kuri turėjo įtakos bendrovės nemokumui atsirasti arba esmingam jos turtinės padėties pablogėjimui, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad paskolos sutartis turėjo įtakos bendrovės nemokumui atsirasti arba esmingam jos turtinės padėties pablogėjimui, tačiau tik kaip vienas iÅ¡ nemokumÄ sukėlusių veiksnių.

38. Papildomai Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad administratorės atskirojo skundo reikalavimas pakeisti skundžiamos nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį dėl bendrovės akcininko M. Z. veiksmų vertinimo netenkintinas, nes nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, o asmenų, atsakingų už bendrovės tyčinį bankrotÄ , veiksmų (ne)teisėtumo vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

39. Įvertinus aptartus teismų motyvus tyčinio bankroto byloje, nėra pagrindo teigti, kad byloje, kurioje spręstas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, buvo nustatytas apelianto M. Z. veiksmų neteisėtumas.

40. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu iÅ¡skirtinę) reikÅ¡mę kaltų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėjimo kontekste: asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo ar akcininko civilinės atsakomybės atvejais nereikia įrodinėti neteisėtų Å¡ių subjektų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su jų neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).

41. Tačiau Å¡i taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai iÅ¡ tyčinio bankroto byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kuris subjektas atliko neteisėtus veiksmus bei nustatytas faktas, kad bÅ«tent dėl Å¡ių veiksmų visumos įmonė buvo privesta prie bankroto. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

42. Kaip matyti iÅ¡ teismų procesinių sprendimų ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, teismai nustatė, kad ieÅ¡kovė bankrotÄ patyrė ne tik dėl paskolos sutarties sudarymo, bet dėl daugelio priežasčių visumos. IeÅ¡kovės bankrotas tyčiniu pripažintas pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu), 2 punktÄ (buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai), 4 punktÄ (įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto) ir 5 punktÄ (teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas).

43. Taigi, nors Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartyje nurodyta, kad paskolos sutartis turėjo įtakos ieÅ¡kovės nemokumui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is faktas nelaikytinas prejudiciniu Å¡ioje byloje sprendžiant dėl akcininko M. Z. atsakomybės. Apeliantas dalyvavo tik viename epizode, kuris įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas turėjęs įtakos ieÅ¡kovės nemokumui, Å¡is epizodas pats savaime nemokumo nebÅ«tų sukėlęs. Byloje nepaneigtos nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė ir po paskolos sutarties sudarymo vykdė veiklÄ , generavo pajamas, dirbo pelningai, todėl nėra pagrindo teigti, kad apelianto atžvilgiu laikytini nustatytais jo neteisėti veiksmai sukėlus tyčinį bankrotÄ .

Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių (bent vienos iÅ¡ jų) nustatymas, suponuojantis teismo pareigÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neatleidžia bankrutuojančios įmonės ir (ar) bankroto administratoriaus, jos kreditorių nuo pareigos įrodyti atsakingų asmenų civilinės atsakomybės bÅ«tinas sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 49 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡ naujo vertina 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutarties sudarymo aplinkybes ir jos sudarymo pasekmes atsakovo M.

Z. civilinės atsakomybės kilimo, ieÅ¡kovės vardu pasiraÅ¡ius Å¡iÄ sutartį, aspektu. Dėl akcininko M. Z. atsakomybės 44. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę akcininkas ar akcininkų susirinkimas nėra prievolės dėl valdymo organų civilinės atsakomybės subjektas, nes neturi kompetencijos daryti verslo sprendimus, taip pat neturi fiduciarinių pareigų, bÅ«dingų valdymo organams. Å i taisyklė turi iÅ¡imčių, jei nustatoma, kad akcininkas veikė kaip de facto vadovas.

45. Nagrinėjamu atveju apelianto veiksmų neteisėtumas kildinamas iÅ¡ aplinkybės, kad jis ieÅ¡kovės vardu pasirašė žalÄ sukėlusiÄ paskolos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15–18, 20, 28 straipsniuose aptartÄ akcininko ir akcininkų susirinkimo kompetencijÄ , 37 straipsnio 10 dalyje numatytas bendrovės vadovo pareigas, teisingai pažymėjo, kad paskolos sutarties sudarymas yra įmonės vadovo, o ne akcininko veiksmų sričiai priskiriamas veiksmas, tačiau nepagrįstai apeliantui taikė valdymo organo nario atsakomybę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), kadangi apeliantas nebuvo formaliu valdymo organo nariu ir byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad apeliantas veikė kaip faktinis vadovas.

46. Byloje nėra duomenų, kad M. Z. kaip ieÅ¡kovės akcininkas bÅ«tų priėmęs vienintelio akcininko sprendimÄ dėl paskolos sutarties sudarymo su ieÅ¡kovės vadovu S. Z.. Taip pat nėra duomenų, kokiu teisiniu pagrindu veikė atsakovas M. Z., pasiraÅ¡ydamas paskolos sutartį ieÅ¡kovės vardu, tačiau atsižvelgus į aplinkybę, kad tuometinis ieÅ¡kovės vadovas negalėjo pasiraÅ¡yti paskolos sutarties pats su savimi, spręstina, kad atsakovas M. Z. buvo vadovo įgaliotas pasiraÅ¡yti paskolos sutartį ieÅ¡kovės vardu.

Atlikdamas juridinę reikšmę turinčius veiksmus įgaliotinis tais veiksmais sukelia teisines pasekmes įgaliotojui (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kadangi įgaliotoja, sudarant 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį, buvo ieškovė, kurios vadovu buvo atsakovas S. Z., laikytina, kad būtent buvęs ieškovės vadovas atsakovas S. Z., o ne atsakovas ieškovės akcininkas M. Z., atsakingas už 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutarties sudarymu sukeltas pasekmes ieškovei.

47. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija papildomai patikrina, ar apeliantas turi atsakyti už neteisėtais akcininko veiksmais ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

48. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas akcininko nesÄ Å¾iningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį – tam, jog bÅ«tų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, bÅ«tina, be kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nustatyti ne bet kokį nesÄ Å¾iningumÄ , o bÅ«tent nesÄ Å¾iningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014).

50. IeÅ¡kovė apelianto veiksmų neteisėtumÄ Ä¯rodinėja aplinkybe, kad ginčo sandoris akivaizdžiai neatitinka protingos verslo rizikos, prieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslui gauti pelnÄ ir yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas. IeÅ¡kovės teigimu, M. Z. pasiraÅ¡ydamas sutartį bendrovės vardu (t. y. skolindamas jam svetimas pinigines lėšas), pažeidė bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

51. Pažymėtina, kad pagal galiojantį reguliavimÄ ir kasacinio teismo praktikÄ akcininko atsakomybei kilti nepakanka įrodyti aplinkybę, kad pavienis akcininko veiksmas buvo ekonomiÅ¡kai nepagrįstas, nesÄ Å¾iningas ar net žalingas bendrovei, nes neteisėti akcininko veiksmai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį turi pasireikÅ¡ti bÅ«tent įmonės nemokumo sukėlimu.

52. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, teismai nustatė, kad ieÅ¡kovė bankrotÄ patyrė ne tik dėl paskolos sutarties sudarymo, bet dėl daugelio priežasčių visumos, už kurias atsakingas ieÅ¡kovės vadovas (Å¡ios nutarties 42 punktas). IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat negalima daryti iÅ¡vados, kad apelianto bendrovės vardu pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, nors ir buvo akivaizdžiai nenaudinga ieÅ¡kovei, sukėlė jos nemokumÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu ir todėl turi prarasti akcininko ribotos atsakomybės apsaugÄ .

53. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad byloje nenustatyta pagrindinė sÄ lyga atsakovo M. Z. civilinės atsakomybės kilimui – atsakovo M. Z. neteisėti veiksmai. Juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalÄ , atsiranda tik nustačius visas bÅ«tinas Å¡iai atsakomybei kilti sÄ lygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalÄ , jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė atsakovui M.

Z. nekyla. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 54. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl 59 700 Eur sumos priteisimo iš atsakovo M. Z., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pirmosios instancijos teismo patenkinti ieškovės reikalavimai atsakovui M. Z. dėl 59 700 Eur sumos priteisimo, atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. Taip pat keistina ir sprendimo dalis dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Netenkinant ieÅ¡kovės reikalavimų atsakovui M. Z., visa ieÅ¡kovės reikalavimo suma (195 234,93 Eur) ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo Å¡io sumos, lieka priteistos tik iÅ¡ atsakovo S. Z.. Taip pat iÅ¡ jo priteisiamas ir visas žyminis mokestis, mokėtinas už ieÅ¡kinį – 2 439 Eur ir žyminis mokestis už atsakovo S. Z. atžvilgiu patenkintÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 38 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ viso 2 477 Eur.

Nors šiuo atveju ieškovės reikalauta suma lieka priteista tik iš atsakovo S. Z., šiuo procesiniu sprendimu nėra bloginama S. Z. padėtis, kadangi atsakovų procesinis bendrininkavimas buvo privalomas (CPK 43 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo aiškumui, šios apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytina visa keistino Kauno apygardos teismo srendimo rezoliucinė dalis.

56. Å alys nenurodė, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „S.“, atstovaujamai nemokumo adninistratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“, iÅ¡ atsakovo S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 195 234,93 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus ir devyniasdeÅ¡imt tris euro centus) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (195 234,93 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 477 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant Å¡iÄ sumÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas – 5660.“ Teisėjos Rasa GudžiÅ«nienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Agnė TikniÅ«tė