2016-02-03 Nr. AB-2505-3-62-3-02277-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-84-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02277-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 1995 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1-2144 projekto „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo“ 1.5 punkto dalį, kuria pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos į draudžiamąsias pajamas, ir įpareigoti Ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą;

2) panaikinti Ministerijos 2005 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. (10.1-22)-SD-8113 projekto „Dėl Lietuvos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo“ 5-to priedo 22 punkto tą dalį, kuria apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu yra asmens pajamos, nuo kurių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir įpareigoti Ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1156 (Žin.,1994-11-25,Nr.91-1781), (toliau – ir Nuostatai) 32 punktas ta dalimi, kad pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos į draudžiamąsias pajamas, ir Nuostatų 5-to priedo 22 punktas ta dalimi, kad apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu yra asmens pajamos, nuo kurių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti priskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, neprieštarauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-549 (Žin.,1994, Nr. 59-1153) 55 straipsnio 1 dalies 1 punktui, pagal kurį į draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 dienos, įtraukiama visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai, ir šio įstatymo 56 straipsnio 3 daliai, pagal kurią asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994 m. sausio 1 d. ir po šios datos imamas ne didesnis kaip 5; 4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją nauju pagrindu į draudžiamąsias pajamas įtraukiant darbo užmokestį, gautą anglų svarais sterlingais, nurodytais 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir pažymėjo, kad teisme nagrinėtini reikalavimai panaikinti tokius viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus, kuriuose aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Iš skundo turinio ir pridėtų įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas minėtais reikalavimais ginčija Ministerijos parengtus būsimų norminių teisės aktų projektus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Norminių teisės aktų projekto teikimas yra viena iš teisės akto rengimo procedūrų, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nėra nustatyta. Teismas pažymėjo, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimą nebūtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors jo teisės ar pareigos, ar kitu būdu paveikiami jo teisėti interesai, minėtų pareikštų reikalavimų tenkinimas nesukeltų jam kokių nors teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo ginčijami aktai nenagrinėtini dėl savo pobūdžio, kaip nesukeliantys jam teisinių pasekmių, todėl pirmuosius du reikalavimus teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi reikalavimai įpareigoti Ministeriją pašalinti padarytus pažeidimus yra išvestinis reikalavimas, teismas jį taip pat atsisakė priimti.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo ketvirtojo reikalavimo, teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1017-644/2013 pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovams Valdybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valdybos Kauno skyriaus, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Valdyba ir Ministerija, kuriuo J. J. prašė teismo: 1) panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (10.1)S-16002 ir Valdybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)1-2144 bei įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti J. J. senatvės pensiją į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. laikotarpį įskaitant atlyginimą, gautą užsienio valiuta, nurodytą susivienijimo „Tecnointorg“ išduotoje pažymoje Nr. 24B-197-3, ir už visą praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d., atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos Kauno skyriaus, 13 000 Lt neturtinę žalą. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo teismas nustatė, kad pareiškėjo naujas skundas dėl reikalavimo įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją nauju pagrindu į draudžiamąsias pajamas įtraukiant darbo užmokestį, gautą anglų svarais sterlingais, nurodytais 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3, yra tapatus skundui išnagrinėtam administracinėje byloje Nr. I-1017-644/2013, t. y. pareiškėjas kelia ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nauju skundu inicijuoja ginčą dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių – senatvės pensijos perskaičiavimo į draudžiamąsias pajamas įtraukiant darbo užmokestį, gautą užsienio valiuta (anglų svarais sterlingais), nurodytais 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1017-644/2013 buvo konstatuotas Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (10.1)S-16002, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta perskaičiuoti senatvės pensiją įtraukiant į draudžiamąsias pajamas atlyginimą, gautą užsienio valiuta, teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pateiktame skunde taip pat reiškia abejones dėl to paties Valdybos Kauno skyriaus sprendimo teisėtumo, naujų aplinkybių, pareiškėjas skunde nenurodė, o kai kurie skundo argumentacijos skirtumai, teismo vertinimu, nelaikytini pagrindu pareiškėjo skundo pagrindą vertinti kaip netapatų skundo išnagrinėto administracinėje byloje Nr. I-1017-644/2013 pagrindui. Teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją nauju pagrindu į draudžiamąsias pajamas įtraukiant darbo užmokestį, gautą anglų svarais sterlingais, nurodytais 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3, atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Kadangi teismas atsisakė priimti reikalavimą įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją, kurį sprendžiant būtų taikomas Vyriausybės nutarimas, teismas neturėjo pagrindo priimti pareiškėjo reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo nurodyto norminio teisės akto teisėtumo tyrimo.

III. Pareiškėjas J. J. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neišreikalavo jo prašomų dokumentų. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas pažymi, kad Ministerija turi pareigą ištaisyti padarytas klaidas ruošiant teisės aktų projektus, kuriuose nustatyta, kad pagal tuo metu galiojusias taisykles nuo apmokėjimo užsienyje užsienio valiuta nebuvo priskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, apmokėjimas užsienio valiuta neįtraukiamas į draudžiamąsias pajamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pabrėžtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Ministerijos 1995 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1-2144 projekto ir Ministerijos 2005 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. (10.1-22)-SD-8113 projekto atitinkamas dalis, priėmimo, Kauno apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad norminių teisės aktų projektų teikimas yra viena iš teisės akto rengimo procedūrų ir jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nenustato, patenkinus pareiškėjo reikalavimą, nebūtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjo teisės ar pareigos, ar kitu būdu paveikiami jo teisėti interesai, pareikštų reikalavimų tenkinimas nesukeltų pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie skundo reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atitinkamo teisės akto teisėtumo klausimą galėtų iškelti individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, pvz., nagrinėjant individualią bylą pagal pareiškėjo skundą, bet ne ginčijant patį teisės aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs aptariamų pareiškėjo skundo reikalavimų, pagrįstai atsisakė priimti kaip išvestinius reikalavimus ir pareiškėjo reikalavimus dėl įpareigojimo Ministeriją pašalinti padarytus pažeidimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjas padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas, be kita ko, panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (10.1)S-16002 ir Valdybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2144 bei įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, į draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 1984 m. kovo 12 d. iki 1987 m. birželio 5 d. įskaitant atlyginimą, gautą užsienio valiuta, nurodytą susivienijimo „Technointorg“ išduotoje pažymoje Nr. 24B-197-3, ir už visą praėjusį laikotarpį nuo 2002 m. spalio 8 d. atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką). Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-597/2014 Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-70-143/2015 atsisakyta atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A602-597/2014.

Iš aptariamos administracinės bylos matyti, kad joje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, kuris buvo iš esmės tapatus šioje administracinėje byloje pareiškėjo prašomam priimti reikalavimui įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją nauju pagrindu į draudžiamąsias pajamas įtraukiant darbo užmokestį, gautą anglų svarais sterlingais, nurodytais 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nutarus, kad pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėjamoje byloje jau yra išspręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. lapkričio 17 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A602-597/2014, nėra pagrindo svarstyti galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad, nusprendus nepriimti pareiškėjo skundo, pagrįstai nebuvo vertinti ir pareiškėjo prašymai išreikalauti jo nurodomus dokumentus.

Nepriėmus nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją nauju pagrindu į draudžiamąsias pajamas įtraukiant darbo užmokestį, gautą anglų svarais sterlingais, nurodytais 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3, kitais pareiškėjo skundo reikalavimais nekeliamas individualus ginčas (byla) dėl konkrečių jo teisių pažeidimų, bet tiesiogiai ginčijamas vien tik Ministerijos priimtų sprendimų projektų dalių teisėtumas ir prašoma jas panaikinti. Atitinkamai, toks pateiktas pareiškėjo skundas, kaip jau buvo minėta, negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius