2b078d41-37cb-4a96-8a56-8255751d317b · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja BTeisėja V. Liauzginienė                                                             Civilinė byla Nr. 2S-537-210/2012                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01664-2011-7                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 30.9.2.; 122.4.; 129.1.; 129.17. (S)                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 24 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ir suinteresuoto asmens L. B. bei skolininko Z. B. atskiruosius skundus dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Kapitalo valda“ praÅ¡ymÄ skolininkui Z.

B., suinteresuotam asmeniui L. B., antstoliui Vaidui Drungilui dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas UAB „Kapitalo valda“ patikslintu praÅ¡ymu kreipėsi į TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti, kad skolininkui Z. B. ir jo sutuoktinei L. B. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso po ½ dalį 2,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po ½ dalį sutuoktinių vardu atidarytose sÄ skaitose bankrutuojančiame banke AB „Snoras“ ir banke „Swedbank“, AB esančių ir bÅ«simų piniginių lėšų, po ½ dalį L.

B. iÅ¡ individualiÄ veiklÄ vykdančio S. M. gaunamo darbo užmokesčio, po ½ dalį galvijų: trijų karvių ir dviejų telyčaičių (veislė – Lietuvos juodmargiai), po ½ dalį visų L. B. gautų ir bÅ«simų iÅ¡mokų iÅ¡ AB „Žemaitijos pienas“; nustatyti Z. B. ir L. B. ½ dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio bÅ«simo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo), bÅ«simų pajamų ir kitų lėšų (bÅ«siančių ar atsirasiančių sutuoktinių vardu atidarytose sÄ skaitose bankuose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Nurodė, kad antstolio Vaido Drungilo kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-06-24 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 88510,02 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko Z. B. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Kapitalo valda“ naudai. Iki Å¡iol skolininkas Z. B. savo prievolės nėra įvykdęs. IÅ¡ antstolio V. Drungilo jis gavo 2011-07-26 praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad skolininkas Z. B. yra santuokoje su L.

B.. Pastaroji dirba pas individualiÄ veiklÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ vykdantį S. M., turi banko sÄ skaitų bei jos vardu registruotÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas yra Z. B. ir jo sutuoktinės L. B. bendras turtas (bendroji jungtinė nuosavybė), skolininkui ir jo sutuoktinei priklausanti dalis bendrame turte nėra nustatyta. Skolininkas Z. B. su pareiÅ¡kėjo UAB „Kapitalo valda“ praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ „Ateities“ banko 1993 m.

ėmė 35000 Lt paskolÄ , likusi suma yra palÅ«kanos. Nors turtas įgytas santuokoje su L. B., į pusę jo nepretenduoja, nes jis priklauso žmonai asmeninės nuosavybės teise. Jie turi nepilnametį vaikÄ , pats nedirba, dirba tik žmona, pragyvena sunkiai. Skolininkas Z. nurodė papildomus argumentus dėl nesutikimo su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu:

1) dėl turto pripažinimo asmenine L. B. nuosavybe;

2) dėl patikslintame pareiškime pareikštų reikalavimų ydingumo ir įvykdymo negalimumo;

3) dėl negalimumo nustatyti skolininko turto dalį į bÅ«simÄ turtÄ .Suinteresuotas asmuo L. B. su pareiÅ¡kėjo UAB „Kapitalo valda“ praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2001 m. Å«kininkauja, žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) įgijo asmeninės nuosavybės teise iÅ¡ asmeninių lėšų, gautų už pienÄ , parduotus verÅ¡elius, vyras prie to nėra prisidėjęs. Gyvuliai, darbo užmokestis bei piniginės lėšos banke taip pat yra jos asmeninis turtas.

Turi nepilnametį vaikÄ , Å¡eima pragyvena iÅ¡ jos gaunamo uždarbio – 400 Lt.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo UAB „Kapitalo valda“ praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė, kad skolininkui Z. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. B. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, kurio plotas 2,8600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis Z.

B. ir L. B. vardu atidarytose sÄ skaitose bankrutuojančiame banke AB „Snoras“ ir banke „Swedbank“, AB esančių ir bÅ«simų piniginių lėšų, 1/3 dalis L. B. iÅ¡ individualiÄ veiklÄ vykdančio S. M. gaunamo  darbo  užmokesčio,  viena  karvė,  viena telyčaitė (veislė – Lietuvos juodmargiai), 1/3 dalis visų L. B. gautų ir bÅ«simų iÅ¡mokų iÅ¡ AB „Žemaitijos pienas“, 1/3 dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio bÅ«simo turto, bÅ«simų pajamų ir kitų lėšų, jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje.

Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė. Remdamasis CK 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, teismas konstatavo, kad L. B. vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis, kitokios iÅ¡mokos bei piniginės lėšos, esančios bankų sÄ skaitose yra jos ir Z. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismo vertinimu, duomenų, kad Å¡is turtas yra L. B. asmeninė nuosavybė, byloje nėra. Atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), interesus, teismas nustatė, kad Z.

B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. B. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis sutuoktinių vardu atidarytose sÄ skaitose bankrutuojančiame banke AB „Snoras“ ir „Swedbank“, AB esančių ir bÅ«simų piniginių lėšų, 1/3 dalis L. B. iÅ¡ individualiÄ veiklÄ vykdančio S. M. gaunamo darbo užmokesčio, 1/3 dalis visų L. B. gautų ir bÅ«simų iÅ¡mokų iÅ¡ AB „Žemaitijos pienas“, 1/3 dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio bÅ«simo turto, bÅ«simų pajamų ir kitų lėšų, jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje.

Nesant galimybės padalyti galvijus dalimis, teismas nustatė, kad Z. B. nuosavybės teise priklauso viena karvė ir viena telyčaitė. Nustatęs skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas konstatavo, kad skolininko Z. B. sutuoktinės L. B. dalies nustatyti nebereikia. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Skųsdamas TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį pareiÅ¡kėjas UAB „Kapitalo valda“ praÅ¡o jÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

Atskirajame skunde teigiama, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas aiÅ¡kių ir konkrečių argumentų, nepagrįstai sumažino skolininko Z. B. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. B. nuo ½ iki 1/3. Pažymėtina, kad sutuoktiniai nėra nutraukę santuokos, duomenų apie sudarytÄ povedybinę sutartį, sutartį dėl bendro turto padalijimo, ko pasėkoje bÅ«tų nustatyta nuosavybės ir gaunamų pajamų priklausomybės rėžimas (balansas), nėra. Todėl, vadovaujantis įstatyme įtvirtinta prezumpcija bei aplinkybe, kurios neginčijo nei Z.

B., nei jo sutuoktinė L. B., pripažintina, kad visÄ turtÄ , nurodytÄ pareiÅ¡kėjo UAB „Kapitalo valda“ pareiÅ¡kime bei reikalavimuose, sutuoktiniai įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dėl ko Å¡is turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, t. y. po ½. Teismas tiesiog tik konstatavo, kad Å¡alys turi nepilnametį vaikÄ , tačiau nenustatė ir nesiaiÅ¡kino aplinkybių, dėl ko toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti vaiko interesus. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , vieno nepilnamečio vaiko interesai nepripažintini svarbiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis nukrypti nuo lygių dalių principo, nes toks nukrypimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis) ir Å¡iurkščiai pažeistų kreditoriaus interesus.2.

NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkui Z. B. priklauso tik viena karvė ir viena telyčaitė (veislė - Lietuvos juodmargiai), o jo sutuoktinei L. B. priklauso dvi karvės ir viena telyčaitė (veislė -Lietuvos juodmargiai). Teismo motyvas, kad toks galvijų padalinimas sutuoktiniams yra pagrįstas tuo, kad galvijų padalinti dalimis nėra galimybių, pareiÅ¡kėjo vertinimu, yra nepakankamas ir nepagrįstas. Å iuo atveju nesant galimybės padalinti turto natÅ«ra, turtas turi bÅ«ti padalinamas pagal jo vertinę (piniginę) iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Todėl, kreditoriaus manymu, teismas visus galvijus (3 karves ir 2 galvijus), kurie priklauso skolininkui Z. B. ir jo sutuoktinei L. B. bendrÄ ja jungtinės nuosavybės teise, turėjo padalinti po ½ kiekvienam sutuoktiniui, kaip ir prašė kreditorius, o ginčijamas vienos karvės padalinimas bÅ«tų iÅ¡spręstas antstoliui pardavus dalintinÄ galvijÄ (karvę) varžytynėse, ir ½ dalį gautų lėšų (pajamų) pervesti vienam iÅ¡ sutuoktinių, kuris nėra UAB „Kapitalo valda“ skolininkas.

Be to, iÅ¡ ginčijamos teismo nutarties nėra aiÅ¡ku, kurie galvijai turėtų priklausyti Z. B., kurie L. B., kadangi kiekvieno galvijo vertė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka gali bÅ«ti skirtinga arba nebÅ«tinai visi galvijai gali bÅ«ti parduoti už vienodÄ kainÄ . Skųsdami TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį suinteresuotas asmuo L. B. ir skolininkas Z. B. praÅ¡o jÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

Atskirajame skunde teigiama, kad:

1. Skundžiama teismo nutartis, kurioje nėra aptarti (net neužsiminta) apie skolininko ir suinteresuoto asmens atsikirtimų argumentus, neatliktas jų teisinis vertinimas, nenurodyta, kodėl teismas su nurodytais argumentais nesutinka (juos atmeta), negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 291 str. l d. 5 p.).

2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nėra duomenų apie tai, kad praÅ¡omas padalinti turtas L. B. priklauso asmeninės nuosavybės teise, visiÅ¡kai nevertino byloje esančių įrodymų, pačios L. B. ir Z. B. teismo posėdžio metu iÅ¡sakytų paaiÅ¡kinimų. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nors turtas buvo įsigytas sutuoktiniams gyvenant santuokoje, tačiau pagal nusistovėjusiÄ bendro gyvenimo praktikÄ sutuoktiniai L. ir Z. B. buvo faktiÅ¡kai pasidalinę turtÄ ir visas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas padalinti turtas suinteresuotam asmeniui L. B. priklausė asmeninės nuosavybės teise.

3. Teismas, nustatydamas skolininko Z. B. 1/3 dalį į viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, visiÅ¡kai neįvertino nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su sutuoktinių turtine padėtimi. Apeliantų teigimu, teismas turėjo įvertinti, ar nėra teisinio ir faktinio pagrindo atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, sunkiÄ skolininko Z. B. ir suinteresuoto asmens L. B. padėtį, nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti skolininko Z. B. ne didesnę kaip ¼ arba 1/5 dalį į viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.4.

Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CPK 667 str. 2 d., nustatė skolininko Z. B. 1/3 dalį į 2,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatė skolininko naudojimosi tvarkos nurodyta žemės sklypo dalimi. Pabrėžtina, kad antstolis gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik į konkrečiai teismo nutartyje nurodytÄ skolininko dalį. Todėl, Å¡iuo atveju, nėra aiÅ¡ku, kaip gali bÅ«ti vykdoma pirmosios instancijos teismo nutartis, kai jos rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta (identifikuota) konkreti skolininkui priklausanti 1/3 dalis 2,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Be to, teismas negalėjo nustatyti 1/3 skolininko Z. B. dalies į sutuoktinės gaunamÄ darbo užmokestį, nes jos gaunamas darbo užmokestis yra 400 Lt, t. y. mažiau negu vienas MMA (CPK 668 str. 1 d.). Taip pat, apeliantų manymu, teismas turėjo atmesti pareiÅ¡kėjo netiksliai (ydingai) suformuluotÄ patikslinto pareiÅ¡kimo reikalavimÄ nustatyti Z. B. teisę į ½ dalį 5 skirtingo amžiaus ir vertės galvijų.5. Teismas neteisėtai nustatė skolininko Z. B. 1/3 dalį į bÅ«simų piniginių lėšų taip pat 1/3 dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio bÅ«simo turto, bÅ«simų pajamų ir kitų lėšų, jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje (CPK 667 str. 1 d. ir 267 str. pažeidimai).

Be to, apeliantų teigimu, tokia nutartis, kuria nustatoma skolininko turto dalis į bÅ«simÄ turtÄ (galimai įgytÄ turtÄ , pajamas) iÅ¡ esmės apriboja sutuoktiniams teisę nuspręsti dėl ateityje atsirasiančio turto teisinio režimo.Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo UAB „Kapitalo valda“ atskirÄ jį skundÄ skolininkas Z. B. ir suinteresuotas asmuo L. B. praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:UAB „Kapitalo valda“ nurodo neteisingas ir teismÄ klaidinančias aplinkybes, kad Z. ir L.

B. neginčijo aplinkybės, kad visÄ turtÄ , nurodytÄ UAB „Kapitalo valda“ pareiÅ¡kime, sutuoktiniai įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina itin sunkiÄ sutuoktinių Z. B. ir L. B. turtinę padėti. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo normomis reglamentuojančiomis teisę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. PareiÅ¡kėjas UAB „Kapitalo valda“ patikslintu pareiÅ¡kimu prašė nustatyti skolininko Z.

B. ½ dalį į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius galvijus: trijų karvių ir dviejų telyčaičių, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kokia yra kiekvieno iÅ¡ nurodytų galvijų rinkos vertė, taip pat nenurodė, kokiu bÅ«du turėjo bÅ«ti padalinti 5 galvijai. Pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti pareiÅ¡kėjo netiksliai (ydingai) suformuluotÄ patikslinto pareiÅ¡kimo reikalavimÄ nustatyti Z. B. teisę į ½ dalį 5 skirtingo amžiaus ir vertės galvijų.Atsiliepimu į skolininko Z.

B. ir suinteresuoto asmens L. B. atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas UAB „Kapitalo valda“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Apeliantų argumentai, jog teismas nevertino skolininko argumentų dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo teisės nebuvimo, dėl vykdymo veiksmų pagal 1999-06-24 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) negalimumo yra nepagrįsti, kadangi Å¡ie klausimai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2011-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡spręsti, o apeliantai tik klaidina teismÄ .

Apeliantų argumentai, kad teismas nevertino argumentų dėl turto pripažinimo asmenine L. B. nuosavybe yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi L. B. nereiÅ¡kė tokio reikalavimo teisme kaip pripažinti turtÄ jos asmenine nuosavybe, o įrodymų, patvirtinančių, kad turtas priklauso L. B. asmeninės nuosavybės teise, nepateikė. Å ios civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliantai gyvena santuokoje, Å¡i santuoka nėra nutraukta, nėra duomenų apie sudarytÄ povedybinę sutartį ar sutartį dėl bendro turto padalijimo, ko pasėkoje bÅ«tų nustatyta nuosavybės ir gaunamų pajamų priklausomybės rėžimas (balansas) nėra.

Dėl Å¡ių aplinkybių nėra iÅ¡reikÅ¡ta ir sutuoktinių valia įsigyjant turtÄ tokia, kokia yra deklaruojama atskirajame skunde bei buvo deklaruojama teismo posėdžio metu. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantų argumentai, susiję su nusistovėjusia jų bendro gyvenimo praktika, faktiniu turto pasidalinimu, nesukuria jokių teisinių pasekmių ir neturi teisinės reikÅ¡mės nustatant sutuoktinių turto rėžimÄ . Pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo įstatyme numatytų pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti net ir 1/3 Z.

B. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi teismų praktikoje aiÅ¡kiai deklaruojama, jog vieno nepilnamečio vaiko augimas Å¡eimoje nėra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. SkundžiamÄ nutartį pilnai ir teisėtai galima įvykdyti, kadangi, net ir nenustačius realiosios turto dalies skolininko turte, toks turto realizavimas kreditoriaus interesų gynimui yra galimas, teisėtas ir niekaip nepažeidžiantis apeliantų teisių bei teisėtų interesų.

Tokį turtÄ realizavus, naudojimosi tvarkÄ pilnai gali nusistatyti naujasis turto dalies savininkas kartu su esamu turto dalies savininku. Be to, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ateityje Å¡alių bendru susitarimu ar teismo keliu nustatyti turto naudojimosi tvarkÄ turtu. Teismo nutartis niekaip nepažeidžia apeliantų teisių bei teisėtų interesų, nes skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymas tai nėra iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas pagal CPK 668 str.Skolininkas intensyviai ir tikslingai vengia įvykdyti savo įsipareigojimus prieÅ¡ kreditorių pareiÅ¡kėjÄ .

Tuo atveju, jeigu teismas nebÅ«tų priėmęs nutarties nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje į bet kokio bÅ«simo turto, bÅ«simų pajamų ir kitų lėšų, jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje, bÅ«tų pažeisti kreditoriaus teisės bei teisėti interesai, kadangi pinigines lėšas Å¡iai dienai periodiÅ¡kai gauna L. B., o, nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, antstolis arba kreditorius privalėtų kiekvienÄ mėnesį kreiptis į teismÄ tikslu nustatyti skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kas akivaizdžiai padėtų vengti bei delsti skolininkui vykdyti įsipareigojimus prieÅ¡ kreditorių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje nustatyta, kad antstolis Vaidas Drungilas vykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-06-24 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 88510,02 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko Z.

B. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Kapitalo valda“ naudai. IÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine nuosavybė, dalies nustatymo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamÄ jį daiktÄ , teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarkÄ (CPK 667 str. 2 d.). Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 str. 4 d.).

IÅ¡ Å¡ios procesinės normos turinio iÅ¡plaukia, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias ir (ar) realiÄ sias dalis. Å ios dalys turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).Tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs skolininko Z.

B. turto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį be nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projekto, sudaro teisinį pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), nes dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tik padalijo turtÄ , bet nenustatė skolininko turto dalies taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti, remiantis vykdymo procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 str. 4 d.).

Darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylos aplinkybių, nenustatė skolininkui priklausančios dalies bendrame turte taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti, t. y. įvykdyti realų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Pagal CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo tarpu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėdamas, kad Å¡eimoje auga 1 nepilnametis vaikas, vien tuo pagrindu nukrypo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, nustatydamas tik 1/3 skolininko Z. B. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka. Tas faktas, kad Å¡eimoje auga 1 nepilnametis vaikas, pats savaime nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi abiems tėvams taikoma pareiga iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, jokių duomenų apie tai, jog vaikÄ iÅ¡laiko tik suinteresuotas asmuo L.

B., jog sutuoktinių turtas ar turtinės prievolės yra padalintos, byloje nėra.Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad netinkamas procesinės ir materialinės teisės normų taikymas neleido iÅ¡siaiÅ¡kinti teismui visų reikÅ¡mingų tinkamam pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimui aplinkybių, kas galėjo sÄ lygoti neteisingo sprendimo priėmimÄ . Apeliacijos tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kurios buvo padarytos iÅ¡tyrus bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, pagrįstumÄ .

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės netyrus bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, kas faktiÅ¡kai reiÅ¡kia ir bylos esmės neatskleidimÄ , priimtas procesinis sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį. Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiama nutartis naikinama, ir tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytÄ procesinį pažeidimÄ , byla nagrinėtina įstatymų nustatyta tvarka (CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėjas                                                                                                                                     Vytautas Kursevičius