2022-06-15 Nr. AB-16067-3-61-3-03793-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-498-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03793-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymo atsakovui J. V. N. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, ir Administracija) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), prašydamas priteisti iš atsakovo J. V. N. 224,77 Eur dydžio nesumokėtos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovas J. V. N. atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjo prašymą atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

VAAT 2020 m. liepos 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovo 224,77 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Atsakovas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti VAAT 2020 m. liepos 2 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą Administracija prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovo skundą tenkino iš dalies, panaikino VAAT 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

VAAT, išnagrinėjęs bylą po jos perdavimo nagrinėjimui iš naujo, 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 224,77 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Atsakovas J. V. N. 2022 m. gegužės 14 d. el. paštu pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti VAAT 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo apeliacinį skundą patenkinti.

II. VAAT 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo J. V. N. apeliacinį skundą ir grąžino atsakovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 str. 3 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog VAAT 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5195-426/2021. Sprendimo nuorašai išsiųsti pareiškėjui ir atsakovui 2021 m. gruodžio 23 d. per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – ir VEP posistemis). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. sausio 22 d., įsiteisėjusio sprendimo nuorašai išsiųsti pareiškėjui ir atsakovui 2022 m. sausio 26 d.

VAAT atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2022 m. kovo 20 d. ir 2022 m. kovo 23 d. kreipėsi į VAAT pirmininką su skundais, nurodydamas, kad teismas išnagrinėjo administracinę bylą ir priteisė iš jo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, tačiau jis nieko nežinojo apie bylos nagrinėjimą bei sprendimą, todėl prašė teismo pirmininką įpareigoti teisėją Rūtą Miliuvienę atsiųsti jam sprendimą registruotu paštu. Atsakovas minėtuose skunduose neformulavo prašymo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą, taip pat neteikė prašymo atnaujinti sprendimo apskundimo terminą, nurodant svarbias priežastis. VAAT administracijos pateiktais duomenimis, minėtas teismo sprendimas atsakovui buvo išsiųstas 2022 m. balandžio 14 d.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2022 m. gegužės 16 d. VAAT gautas atsakovo elektroniniu paštu 2022 m. gegužės 14 d. išsiųstas apeliacinis skundas, kuriuo atsakovas prašo panaikinti VAAT 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo apeliacinį skundą patenkinti.

Teismas nustatė, kad atsakovas, skųsdamas VAAT 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą, praleido jo apskundimo terminą ir skundė sprendimą praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą praleidęs ne tik ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje numatytą baigtinį 3 mėnesių apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.

Teismas pabrėžė, kad atsakovas, jau kreipęsis į teismą su skundais 2022 m. kovo 20–23 d., teismo sprendimą jam išsiuntus 2022 m. balandžio 14 d., apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2022 m. gegužės 14 d.

Aptaręs Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas teismas pažymėjo, jog nustatytos faktinės aplinkybės bei aptartas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą pripažinti, kad VAAT 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas buvo tinkamai ir laiku išsiųstas atsakovui J. V. N., o pastarasis, elgdamasis neapdairiai ir neatsakingai (galimai nepakankamai susipažindinęs su Taisyklėmis ir Aprašu), nenurodydamas objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių negalėjo savalaikiai susipažinti per aktyvią Liteko VEP paskyrą su elektroninėje byloje esančiu teismo dokumentu, praleido teismo priimto sprendimo apskundimo terminą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė teismui jokių priežasčių, kurios sukliudė jam per Liteko VEP posistemį domėtis bylos išsprendimu, taip pat nepateikė prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atkreipė dėmesį į LVAT praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo negali neribotą laiką ginčyti jo netenkinusio sprendimo, nes taip atsirastų neapibrėžtumas administraciniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamas teises įgiję asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-653-575/2019).

Teismas pabrėžė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jam nepavyko aktyvuoti savo elektroninio pašto paskyros, į kurią būtų papildomai atsiunčiami pranešimai apie gautus dokumentus per Liteko VEP posistemį, taip pat nenurodyta, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl trukdžių gauti šiuos dokumentus. Teismas savo iniciatyva tokių duomenų taip pat nenustatė.

III. Atsakovas J. V. N. atskirajame skunde prašo panaikinti VAAT 2022 m. gegužės 17 d. nutartį (atsakovo atskirajame skunde nurodyta skundžiamos nutarties data „2022 m. gegužės 18 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) ir priimti apeliacinį skundą.

Atsakovas nesutinka su skundžiama VAAT nutartimi ir nurodo, kad ją priėmė teisėja Rūta Miliuvienė, tuo šiurkščiai pažeisdama atsakovo konstitucinę teisę dėl apeliacijos pateikimo, dėl ko buvo prarastas terminas apeliacinio skundo paruošimui ir įsiteisėjo sprendimas 2022 m. sausio 22 d. Be kita ko, atsakovas neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su VAAT sprendimu, kadangi nieko nežinojo apie šį Sprendimą bei teismo procesą, nes negavo nei el. laiško nei registruoto laiško iki to, kol 2022 m. kovo 20 d. pakartotinai nusiuntęs skundą VAAT pirmininkei Jolantai Malijauskienei, 2022 m. balandžio 16 d. atsakovas gavo registruotą laišką su pavėluotai pridėta Sprendimo kopija.

Atsakovas nurodo, kad iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 16 d. gavo raginimą prie kurio buvo pridėtas Sprendimas.

Atsakovas teigia, jog 2021 m. gruodžio 22 d. Sprendimas „jiems patogiu būdu“ buvo išsiųstas į Liteko VEP paskyrą atsakovui nežinant, nes nebuvo pranešta elektroniniu paštu.

Atsakovas pažymi, kad jis visada siųsdavo procesinius dokumentus „PDF formatu“ tik į VAAT ir LVAT elektroninius paštus, nes jam sunku naudotis Liteko VEP paskyra. Atsakovas akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos Taisyklių ir Aprašo nuostatos taikomos juridiniams asmenims, teisininkams, advokatams bei teisėjams, o ne jam kaip fiziniam asmeniui. Taip pat atsakovas pabrėžia, kad jis neturi advokato, bei advokato paslaugomis nesinaudoja.

Atsakovas teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, grindžiama tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis ir išimtinai VAAT palankios pozicijos pateikimu bei abstrakčiu įstatymo aiškinimu.

Atsakovas pažymi, kad jis negali nuolat tikrinti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP). Be kita ko, valstybinės institucijos kaip Valstybinė mokesčių inspekcija bei Sodra visada siunčia trumpą žinutę per el. paštą, kad yra gauta dokumentų. Atsakovo įsitikinimu, tai neatleidžia teismo nuo atsakomybės bei teisės siųsti dokumentus paštu ar internetu. Atsakovas pažymi, kad teismui buvo žinoma tiek atsakovo gyvenamosios vietos, tiek elektroninio pašto adresai.

Atsakovas akcentuoja, kad apie gautus dokumentus proceso dalyvis turi būti informuojamas elektroniniu pranešimu savo Liteko VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Atsakovas pabrėžia, kad pranešimo gavimas elektroniniu paštu jam buvo labai svarbus. Taigi, atsakovo vertinimu, buvo pažeistos Tvarkos aprašo nuostatos.

Taip pat atsakovas išreiškia abejonę dėl teisėjos Rūtos Miliuvienės nešališkumo ir objektyvumo, nes ji visuomet ignoravo atsakovo argumentus. Atsakovo įsitikinimu, buvo netinkamai taikytos Taisyklių nuostatos, neatsižvelgta į LVAT praktiką.

Atsakovas pabrėžia, kad atskirajame skunde nurodytas termino pateikti apeliacinį skundą praleidimo priežastis reikia pripažinti objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo atsakovo valios aplinkybėmis.

Atsakovas taip pat nurodo, kad VAAT žinojo, kad atsakovas yra socialiai pažeidžiamas asmuo (klausos neįgalusis, esantis senatvėje), todėl dėl savo bejėgiškumo buvo diskriminuojamas bei ignoruojamas.

Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi, kadangi buvo praleistas terminas pateikti apeliacinį skundą (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.) bei 3 mėnesių terminas, per kurį gali būti atnaujintas praleistas terminas (ABTĮ 132 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsakovo J. V. N. skundą atsisakyta priimti, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti ir termino neatnaujinus, teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VAAT 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5195-426/2021 apskundimo terminas praleistas, sprendimas išsiųstas laiku ir tinkamai (2021 m. gruodžio 23 d. per Liteko VEP paskyrą), apeliacinis skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujinamas, atsakovas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, todėl sprendė, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir teigia, kad neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su VAAT Sprendimu, kadangi nieko nežinojo apie jį bei teismo procesą, nes negavo nei el. laiško, nei registruoto laiško iš teismo. Teismas, siųsdamas Sprendimą per Liteko VEP posistemio paskyrą, neatsiuntė pranešimo el. paštu, todėl pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas. Atsakovui sunku naudotis Liteko VEP posistemio paskyra, jis negali nuolat jos tikrinti. Atsakovas tvirtina, kad teismas nukrypo nuo LVAT praktikos. Atsakovas abejoja teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, šališkumu. Be kita ko, atsakovas nurodo, kad buvo diskriminuojamas ir ignoruojamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, t. y. teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.).

ABTĮ 132 straipsnio 4 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad Sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2021 m. gruodžio 22 d. Naudojantis Liteko VEP posistemio paskyra, 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimas buvo išsiųstas šalims. Atsakovas apeliacinį skundą pateikė 2022 m. gegužės 14 d., taigi praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo sprendimo paskelbimo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 4 dalimi, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-672-415/2020, 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-688-629/2020).

Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimo, nagrinėjant administracinę bylą (netinkamo informavimo apie atsakovo atžvilgiu pradėtą procesą ir netinkamą informavimą apie priimtą teismo sprendimą), tikrinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, yra paneigti LVAT formuojamos teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-137-822/2021) ir neturi teisinės reikšmės, nes šie argumentai yra susiję su termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimu, tačiau, kaip minėta, toks prašymas nagrinėjamu atveju nebegali būti paduotas, nes yra pasibaigęs ABTĮ 132 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas.

Pažymėtina, kad atsakovas pats nurodo, kad apie skundžiamą teismo Sprendimą sužinojo 2022 m. kovo 16 d., kai gavo raginimą susimokėti iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kartu su teismo sprendimu. Tuo metu ABTĮ 132 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas nebuvo suėjęs. Tačiau tada atsakovas su apeliaciniu skundu ir prašymu atnaujinti praleistą terminą į VAAT nesikreipė. Apeliacinį skundą teismui išsiuntė el. paštu 2022 m. gegužės 14 d., t. y. suėjus 3 mėnesių terminui nuo Sprendimo paskelbimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad teisėja, kuri priėmė nutartį buvo šališka. Nagrinėdama šį pareiškėjo argumentą teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas Poppe prieš Nyderlandus). Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių teisėjos šališkumą, jų nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl nėra pagrindo šiuo aspektu pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta.

Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas atskirame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tačiau nenurodo jokios konkrečios praktikos, nuo kurios pirmosios instancijos teismas nukrypo, todėl šiuos argumentus teisėjų kolegija laiko deklaratyviais ir atmeta kaip nepagrįstus.

Taip pat dėl deklaratyvaus pobūdžio atmestini ir atsakovo argumentai, kad buvo diskriminuojamas ir ignoruojamas. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą apeliacine tvarka, nenustatė tokių aplinkybių, o atsakovas nepagrindė šių savo argumentų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą atsisakyti priimti atsakovo apeliacinį skundą, praleidus terminą skundui paduoti. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. V. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė