Legislator Case Law & Legislation
2afa7bc7-fdd6-48ae-b878-e2d9545c722c AI generated

2afa7bc7-fdd6-48ae-b878-e2d9545c722c · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 2afa7bc7-fdd6-48ae-b878-e2d9545c722c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančiais UAB „Vakarų matininkai“ 2007-08-09 atliktus ieÅ¡kovės N. K. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, t.y. 2007-08-09 žemės ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 859, 2007-08-09 žemės sklypo kadastro duomenų formÄ Nr. 859, UAB „Vakarų matininkai“ sudarytÄ sklypo planÄ (be datos) ir jame įraÅ¡ytÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. M. 2007-09-13 sprendimÄ patikrinti ir suderinti šį planÄ bei 2007-08-01 planimetrinio ėjimo schemÄ ;

Legislator headnote

AI generated

2afa7bc7-fdd6-48ae-b878-e2d9545c722c · Klaipėdos apygardos teismas: IeÅ¡kovė teigia, kad jos sklypo ribos yra aiÅ¡kiai ir tiksliai nustatytos, tačiau bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad ribos tarp ieÅ¡kovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų nėra aiÅ¡kios, neatitinka Å¡alių faktiÅ¡kai naudojami ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypų plotai, ieÅ¡kovės sklypo kadastriniai matavimai nėra teisingi. Šį faktÄ patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, UAB „Vakarų valda“ atlikti sklypų esamos situacijos matavimai (b.l. 116-137, tomas IV), liudytojo M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Bronius Valius                                                           Civilinė byla Nr. 2A-84-125/2014Teisėja Violeta Olcvikienė                                                         Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                                                                                                                        30.5; 30.12.2 (S)   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. K. bei atsakovų J.

I. Ir D. I. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams J. I. ir D. I., tretiesiems asmenims UAB „Georamas“, BUAB „Vakarų matininkai“, atstovaujamos UAB „Bankroto administravimo partneriai“, VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialui, sodininkų bendrijai „Draugystė“ dėl savininko teisių gynimo ir pagal atsakovų J. I. ir D. I. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei N. K., atsakovams BUAB „Vakarų matininkai“, atstovaujamai UAB „Bankroto administravimo partneriai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Georamas“, VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialui, sodininkų bendrijai „Draugystė“, dėl sklypo matavimo aktų panaikinimo, ribos tarp sklypų nustatymo bei įpareigojimo nugriauti dalį statinio, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovus J.

I. ir D. I. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tvorÄ , pastatytÄ ant sklypus skiriančios ribos: sklypai yra (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); taip pat nugriauti atsakovams priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) arčiau nei vieno metro atstumu nuo ieÅ¡kovės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatytÄ stoginę. Nurodė, jog yra atlikti ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, jie patvirtinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-09-17 įsakymu Nr. 4-5498-(1.3) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl Å¡ie duomenys laikomi iÅ¡samiais ir teisingais, kol nebus nustatyta tvarka nuginčyti, pakeisti ir/ar panaikinti.

Atsakovai I. neteisėtai, neturėdami jos leidimo – raÅ¡ytinio sutikimo, pastatė tvorÄ ant sklypus skiriančios ribos, kuri kai kur patenka net į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , taip pat mažesniu nei l metro atstumu iki sklypus skiriančios ribos be ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo pastatė stoginę. Tokie atsakovų veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir prieÅ¡tarauja tokių statinių statybai taikomiems normatyvams. Šį teiginį patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus iÅ¡vada (b.l. 94-101, tomas II).Atsakovai J.

I. ir D. I. pareiÅ¡kė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė:

1) pripažinti negaliojančiais UAB „Vakarų matininkai“ 2007-08-09 atliktus ieÅ¡kovės N. K. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, t.y. 2007-08-09 žemės ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 859, 2007-08-09 žemės sklypo kadastro duomenų formÄ Nr. 859, UAB „Vakarų matininkai“ sudarytÄ sklypo planÄ (be datos) ir jame įraÅ¡ytÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. M. 2007-09-13 sprendimÄ patikrinti ir suderinti šį planÄ bei 2007-08-01 planimetrinio ėjimo schemÄ ;

2) panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-09-17 įsakymÄ Nr. 4-5498-(1.3) „Dėl privačios žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi sÄ lygų nustatymo“;

3) nustatyti ribÄ tarp atsakovams priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovei N. K. priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), einančiÄ tarp taÅ¡kų, kurių koordinatės yra: pietinio sklypų ribos taÅ¡ko koordinatės x – 6182161.06, y – 320483.16, Å¡iaurinio taÅ¡ko koordinatės x – 6182223.63, y – 320491.36;

4) įpareigoti ieÅ¡kovę N. K. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti į atsakovų sklypÄ pietvakarinėje dalyje 0,32 m ir Å¡iaurės vakarų dalyje 0,07 m patenkančiÄ sodo pastato vakarinę sienÄ ir vakarinės pusės stogo dalį taip, kad ieÅ¡kovės sodo pastato siena ir stogas nekirstų atsakovų bei ieÅ¡kovės tarpusavio sklypų ribos, einančios tarp taÅ¡kų, kurių koordinatės yra: pietinio sklypų ribos taÅ¡ko koordinatės x – 6182161.06, y – 320483.16, Å¡iaurinio taÅ¡ko koordinatės x – 6182223.63, y – 320491.36.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės sklypo kadastriniai matavimai, žemės ribų paženklinimo – parodymo aktas pripažintini negaliojančiais kaip atlikti nesilaikant reikalavimų, nustatytų tokiems darbams atlikti, bei dėl to, kad kadastriniuose matavimuose nustatytos ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos iÅ¡ esmės yra neteisingos bei pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. UAB „Vakarų matininkai” nesilaikė nustatytos tvarkos informuoti gretimų sklypų savininkus apie atliekamus matavimus, ignoravo atsakovų dalyvavimÄ atliekant ieÅ¡kovės sklypo kadastrinius matavimus.

UAB „Vakarų matininkai” nepagrįstai praplatino ieÅ¡kovės sklypÄ atsakovų sklypo sÄ skaita. IeÅ¡kovės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka pradinių planų, nusistovėjusių ribų, sklypų konfigÅ«racijos, matmenų, todėl yra pažeistos kadastrinių matavimų tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos, o dalį atsakovams priklausančio sklypo neteisėtai priskyrus ieÅ¡kovei yra iÅ¡ esmės pažeisti atsakovų interesai, jų teisė į nuosavybę. Atsakovai praÅ¡o nustatyti ribÄ tarp jų ir ieÅ¡kovės sklypų pagal eksperto nustatytus tarpusavio ribos taÅ¡kus, kadangi nustačius tokiÄ ribÄ sklypai atitiktų pirminio teritorinio planavimo dokumento sodų bendrijos „Draugystė“ genplano iÅ¡dėstymÄ , sklypai bÅ«tų toje vietoje, kur pagal šį planÄ ir turi bÅ«ti, atitiktų nustatytÄ sklypų konfigÅ«racijÄ , t.y. ieÅ¡kovės sklypas turėtų 4, o ne 6 posÅ«kio taÅ¡kus, sklypo vakarinė linija nebÅ«tų „laužta“, neliktų jokių tarpų tarp atsakovų ir ieÅ¡kovės sklypo Å¡iaurinėje pusėje, ir ieÅ¡kovės sklypas nebÅ«tų nepagrįstai, lyginant su pirminiu teritorijų planavimo dokumentu, iÅ¡platintas.

Kadangi ieÅ¡kovės sodo namas patenka į atsakovų sklypÄ , atsakovai negali naudotis dalimi savo sklypo, todėl ieÅ¡kovė įpareigotina nugriauti dalį savo sodo namo vakarinės sienos bei dalį stogo vakarinėje pusėje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-31 sprendimu ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį (CK 4.98 str.), reikalaudama paÅ¡alinti jos teisės pažeidimus. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

IeÅ¡kovė teigia, kad jos sklypo ribos yra aiÅ¡kiai ir tiksliai nustatytos, tačiau bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad ribos tarp ieÅ¡kovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų nėra aiÅ¡kios, neatitinka Å¡alių faktiÅ¡kai naudojami ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypų plotai, ieÅ¡kovės sklypo kadastriniai matavimai nėra teisingi. Šį faktÄ patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, UAB „Vakarų valda“ atlikti sklypų esamos situacijos matavimai (b.l. 116-137, tomas IV), liudytojo M.

J. paaiÅ¡kinimai. Å ioje byloje teismo ekspertizės aktu (b.l. 10-16, tomas III) įrodyta, kad Å¡alių pateiktose UAB ,,Georamas“ ir UAB ,,Vakarų matininkai“ ginčo žemės sklypų planuose Å¡ių sklypų ribų koordinatės neatitinka pirminių sodininkų bendrijos ,,Draugystė‘‘ teritorinio planavimo dokumentų, tačiau, kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, pirminiai planavimo dokumentai taip pat yra netikslÅ«s. Å iÄ aplinkybę patvirtino tiek trečiųjų asmenų sodininkų bendrijos „Draugystė“ atstovo P. E. P. ir UAB „Georamas“ atstovo L.

R. paaiÅ¡kinimai, tiek UAB „Vakarų valda“ atlikti matavimai. Abi Å¡alys, reikÅ¡damos viena kitai negatorinius reikalavimus, privalo teismui nurodyti pagal įstatymų reikalavimus nustatytÄ ribÄ tarp žemės sklypų, nes tik žemės sklypų riba yra atskaitos taÅ¡kas vertinant Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovai teigia, kad sklypų ribos turėtų bÅ«ti nustatytos pagal eksperto nustatytas ribas. Pažymėtina, kad eksperto ekspertizės akte numatoma žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba pietinėje pusėje kerta pastatÄ , esantį ieÅ¡kovės žemės sklype.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 20 punkte yra numatyta, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės sklype pastatytas sodo pastatas būtų pastatytas pažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimus, pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas viešame registre.

Nustačius tokias aplinkybes, nėra pagrindo vadovautis 2011-03-22 ekspertizės akte eksperto nustatytomis ribomis ir vertinti eksperto padarytÄ iÅ¡vadÄ kaip teisingÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus. Naujų žemės sklypų kadastrinių matavimų, kurie bÅ«tų atlikti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atsakovai neatliko ir į bylÄ nepateikė. Nustačius, kad tiek pirminiai sodininkų bendrijos „Draugystė“ teritorijų planavimo dokumentai, tiek UAB ,,Vakarų matininkai“ ir UAB ,,Georamas“ atlikti kadastriniai matavimai yra netikslÅ«s, ir nesant naujų tikslių pagal įstatymų reikalavimus atliktų geodezinių matavimų, teismas neturi galimybės nustatyti ginčytinų sklypų ribų.

Kadangi nei ieÅ¡kovė, nei atsakovai neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų CK 4.98 straipsnyje įtvirtintos normos taikymo sÄ lygų, t.y. kad bÅ«tent jie yra ginčo sklypų dalių savininkai, teismas nusprendė netenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl dalies statinio nugriovimo. Atsakovai, įrodinėdami reikalavimus dėl BUAB „Vakarų matininkai“ 2007-08-09 atliktų kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-09-17 įsakymo Nr. 4-5498-(1.3) panaikinimo, nurodė, kad ieÅ¡kovės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant reikalavimų, nustatytų tokiems darbams atlikti, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2010-12-06 teismui pateiktoje iÅ¡vadoje (b.l. 89-90, tomas II) patvirtino, kad UAB „Vakarų matininkai“ pateikta kadastrinių matavimų byla sudaryta nepažeidžiant tuo metu galiojusios metodikos.

Nepagrįsti ir atsakovų teiginiai, kad jie nebuvo informuoti apie atliekamus ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi, kaip matyti iš 2007-08-09 žemės ribų paženklinimo-parodymo akto (b.l. 25, tomas I, b.l. 71, tomas III), akto 5 punkte yra įrašas, jog atsakovas J. I. nesutinka su nustatytomis sklypo ribomis. Netikėti šio įrašo teisingumu ir vertinti jį kaip tikrovės neatitinkantį teismas neturi pagrindo. Atsakovams neįrodžius priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas priešieškinį atmetė.Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir ieškinį tenkinti.

Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neįrodė CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygos. IeÅ¡kovės žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-09-17 įsakymu ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl laikytini iÅ¡samiais ir teisingais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai neteisėtai, neturėdami ieÅ¡kovės leidimo, pastatė tvorÄ ant sklypų ribos, kai kur tvora net patenka į ieÅ¡kovės sklypÄ , taip pat mažesniu nei vieno metro atstumu nuo sklypus skiriančios ribos be ieÅ¡kovės sutikimo pastatė stoginę.

Tai, kad tokie atsakovų veiksmai, kaip prieÅ¡taraujantys statinių statybos normatyvams, pažeidžia ieÅ¡kovės teises patvirtina Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumentai.Atsakovai apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimÄ - panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog teismas, nuspręsdamas, kad sklypus skirianti riba nėra aiÅ¡ki, iÅ¡ esmės sutiko su atsakovų argumentais, jog ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos yra neteisingos.

Tačiau atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ieÅ¡kovės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, priėmė iÅ¡ esmės logiÅ¡kai prieÅ¡taringÄ sprendimÄ . Palikęs galioti ieÅ¡kovės sklypo kadastrinius matavimus, teismas paliko galioti ieÅ¡kovės sklypo ribas, kurias pats pripažino neteisingomis. Atsakovai nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nebuvo pažeistos ieÅ¡kovės sklypo kadastrinių matavimų procedÅ«ros. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktÄ Å¾emės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams.

Å ios tvarkos atliekant ieÅ¡kovės sklypo kadastrinius matavimus laikytasi nebuvo, nes atsakovai negavo jokio kvietimo dalyvauti ženklinant ieÅ¡kovės sklypo ribas. Nesant įrodymų apie tai, kad atsakovams buvo tinkamai praneÅ¡ta apie numatomÄ sklypo ribų ženklinimÄ ir kad atsakovai dalyvavo jį atliekant, teismas turėjo pripažinti, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir kadastrinius matavimus pripažinti negaliojančiais. Teismas neturėjo vadovautis Nacionalinės žemės tarnybos 2010-02-06 pažyma, nes tarnybos pozicija byloje nenuosekli.

Teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ribos tarp sklypų nustatymo, nurodė tik vienÄ argumentÄ â€“ praÅ¡oma nustatyti riba kerta ieÅ¡kovės sodo pastatÄ . Byloje yra pakankamai duomenų, jog ieÅ¡kovės pastatas į atsakovų pusę buvo iÅ¡plėstas neteisėtai. Net keli matavimus atlikę specialistai patvirtino, jog dalis ieÅ¡kovės statinio ar jo konstrukcijų patenka į atsakovų sklypÄ , todėl teismas turėjo įpareigoti ieÅ¡kovę tÄ statinio dalį nugriauti. Teismui priėmus sprendimÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę nugriauti sodo pastato dalį, bÅ«tų nelikę kliūčių nustatyti atsakovų praÅ¡omÄ ribÄ tarp sklypų.Atsiliepimuose į apeliacinius ieÅ¡kovės ir atsakovo skundus atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog, jos manymu, teismas teisingai nusprendė, kad atsakovams buvo žinoma apie atliktus ieÅ¡kovės žemės sklypo matavimus. Apeliantų reikalavimas ribÄ tarp sklypų nustatyti pagal UAB korporacija „Matininkai“ matininko ekspertizės aktÄ prieÅ¡tarauja nustatytoms bylos aplinkybėms bei teisės aktų reikalavimams: numatoma žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba pietinėje pusėje kerta ieÅ¡kovės pastatÄ , o Å¡iaurinėje pusėje ribos pabaiga nustatyta neteisingai, nes užima beveik visÄ griovį, o turėtų bÅ«ti nustatyta per griovio vidurį.

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti senatį atsakovų reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-09-17 įsakymÄ atžvilgiu. Ä®sakymas, kurio patvirtinti kadastriniai matavimai, yra individualus teisės aktas, todėl turėjo bÅ«ti apskųstas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo ar įteikimo dienos. Byloje yra pakankamai duomenų, jog atsakovai ne tik dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, bet ir žinojo apie skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , taigi atsakovai praleido 1 mėnesio terminÄ skųsti įsakymÄ , neprašė termino atnaujinti, todėl esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui taikytina ieÅ¡kinio senatis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirminiai SB „Draugystė“ planavimo dokumentai yra netikslūs. Kadangi atsakovai reikalavimus dėl naujos ribos nustatymo grindžia genplane užfiksuotais sklypų ribų dydžiais, nėra pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimų.Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.Byloje nustatyta, kad ieškovei N. K. nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0596 ha, ir jame esantys statiniai: sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 27,20 kv.m, šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statinių registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise įregistruoti 2001-04-18 dovanojimo sutarties Nr. LP-4529 pagrindu (b.l. 84-85, 86-87, tomas II). Atsakovui J. I. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-25 duomenimis adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra įregistruotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0616 ha, su jame esančiais statiniais - sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 40,28 kv.m, ir šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, duomenų tikslinimo data - 1993-12-11. Nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso atsakovui J. I., juridinis nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas - 2004-11-19 priėmimo-perdavimo aktas ir 2004-11-19 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4699 (b.l. 82-83, tomas II). Ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų byla patvirtinta Klaipėdos apskrities viršininko 2007-09-17 įsakymu Nr. 4-5498-(1.3) ir šio įsakymo pagrindu registruota viešame registre (b.l. 23-27, tomas I, b.l. 68-91, tomas III).

Atsakovo prašymu UAB „Georamas“ atliko kadastrinius jo sklypo matavimus (b.l. 90-100, tomas I). Atsakovo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje ir plane žemės sklypo ribų koordinatės nesutampa su ieškovės sklypo, įregistruoto viešame registre, ribų koordinatėmis, todėl atsakovo sklypo kadastriniai matavimai nepatvirtinti (prij. civ. b. Nr. 2-6537-122/2009, b.l. 45). Žemės sklypų ribų nustatymo ekspertizės aktu nustatyta, kad nei UAB „Georamas“ 2007-08-13 paruoštas žemės sklypo planas su jame nustatytomis žemės sklypo Nr. 43 koordinatėmis, nei UAB „Vakarų matininkai“ 2007-07-26 paruoštas žemės sklypo planas su jame nustatytomis žemės sklypo Nr. 42 koordinatėmis neatitinka pirminių sodininkų bendrijos „Draugystė“ teritorinių planavimo dokumentų (b.l. 7-26, tomas III).

CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymÄ teismo tvarka. Tokia tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant Å¡ioms sÄ lygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, taigi kriterijų sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmÄ jÄ ginčo nagrinėjimo teisme sÄ lygÄ â€“ žemės sklypo savininkų nesutarimÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas.

AntrÄ jÄ sÄ lygÄ â€“ sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo sklypo savininko pastatus.

Sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) yra vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visetÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali bÅ«ti nustatinėjamos iÅ¡ naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimÄ tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytus ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės ribos tokių kliūčių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

Å ioje byloje ieÅ¡kovė nepripažįsta, jog sklypų ribos neaiÅ¡kios, remdamasi tuo faktu, jog jai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-09-17 įsakymu Nr. 4-5498-(1.3) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai nesutinka su Å¡iuo ieÅ¡kovės teiginiu: jų nuomone, atliekant ieÅ¡kovės sklypo kadastrinius matavimus ieÅ¡kovės sklypas nepagrįstai iÅ¡platintas atsakovų sklypo sÄ skaita, sklypo kadastriniai matavimai neatitinka pradinių planų, nusistovėjusių ribų, sklypų konfigÅ«racijos, matmenų.

Atsakovų nuomone, atlikdami ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, UAB „Vakarų matininkai“ turėjo vadovautis tiek ieškovės sklypo 1984-11-08 planu, tiek sodininkų bendrijos „Draugystė“ genplanu, kadangi šiuose planuose matosi sklypo ribos, linijų ilgiai, statinių išdėstymas, sklypo konfigūracija. Byloje esančiame Žemės sklypų ribų nustatymo ekspertizės akte (tomas III, b.l. 7-26) buvo nustatyti ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypų ribų, lyginant su pirminiais SB „Draugystė“ teritorinio planavimo dokumentais, neatitikimo dydžiai.

Akte padaryta iÅ¡vada, jog ne tik ieÅ¡kovės, bet ir atsakovų sklypo matavimai ir nustatytos ribos neatitinka pirminiuose SB „Draugystė“ teritorinio planavimo dokumentuose nustatytų ribų, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog pirminiai matavimo dokumentai taip pat yra netikslÅ«s. Byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus aiÅ¡kinamajame akte (b.l. 116-137, tomas IV) nustatyta, jog privatizuojant atsakovų žemės sklypÄ buvo neteisingai apskaičiuotas jo plotas: pagal SB „Draugystė“ genplanÄ atsakovui faktiÅ¡kai priklausytų 579 kv. m ploto sklypas, atsakovai naudojasi 563 kv. m ploto sklypu, taigi žemės sklypo ploto trÅ«kumas nevirÅ¡ija įstatymu nustatytos maksimalios ploto paklaidos, nustatytos LR vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“.

RaÅ¡te taip pat nurodyta, jog atsakovų praÅ¡oma nustatyti sklypų riba pietinėje sklypo dalyje kerta ieÅ¡kovės statinį. Pagal anksčiau minėtų LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktÄ Å¾emės sklypas negali bÅ«ti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panaÅ¡iai). Atkreiptinas dėmesys į tÄ faktÄ , jog ieÅ¡kovė sodo sklypÄ 2001-04-18 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo jau su jame pastatytais statiniais: sodo pastatu, Å¡iltnamiu ir kiemo statiniais (b.l. 89-90, tomas III).

Iš byloje esančio, 1992-07-11 sudaryto, sodininkų bendrijos „Draugystė“ genplano priedo Nr. 2 matyti, jog nurodyti kiemo statiniai ieškovei priklausančiame sodo sklype jau buvo plano sudarymo metu (b.l. 22, tomas III). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog sodo pastato statybos pabaigos metai – 1986 (b.l. 82, tomas II). Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Klaipėdos ir Neringos skyriaus atstovas parodė, jog anksčiau ieškovės ir atsakovų sklypuose stovėjo sublokuoti sodo nameliai (b.l. 51, tomas V).

Atsižvelgdama į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis sodo namas pastatytas ant sklypo ribos tuometinių savininkų sutikimu, sodo namas yra įteisintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovų praÅ¡oma nustatyti riba neatitinka LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų neformuoti sklypo taip, jog jis kirstų statinį suformuotÄ kaip atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Civilinių santykių stabilumo iÅ¡saugojimo tikslais bÅ«tina atsižvelgti ir į ilgalaikius susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius: faktinė riba yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi bÅ«ti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iÅ¡ esmės sprendžiant ginÄÄ .

Kadangi atsakovų praÅ¡oma nustatyti riba aiÅ¡kiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to, pirminiai planavimo dokumentai, kurių pagrindu atsakovai praÅ¡o nustatyti tokiÄ ribÄ , taip pat yra netikslÅ«s, o ieÅ¡kovės kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta riba, nors ir nevisiÅ¡kai atitinka pirminio planavimo dokumentus, tačiau atitinka nuo seno nusistovėjusiÄ faktinę sklypų naudojimo padėtį, neapriboja ieÅ¡kovės teisės tinkamai naudotis jai priklausančiu sodo pastatu bei nepažeidžia atsakovų teisės naudotis tokiu jiems priklausančio dydžio sodo sklypu, laikytina, jog ieÅ¡kovės užsakymų atliktų kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta ir įregistruota riba yra tinkama ir teisėta, todėl paliktina nepakeista.

Pažymėtina, jog sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali bÅ«ti keičiama sklypų ribos lokalizacija, taip pat sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas žemės sklypo dydis. Todėl atsakovų argumentas, jog esama įteisinta sklypų riba neatitinka pradinių planų, nusistovėjusių ribų, sklypų konfigÅ«racijos, matmenų, nagrinėjamu atveju neįrodo nustatytÄ ribÄ esant netinkama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir netinkamais motyvais, netenkino atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl ieÅ¡kovės sklypo kadastrinių matavimų, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemės sklypo kadastro duomenų formos, UAB „Vakarų matininkai“ sudaryto plano ir jame įraÅ¡yto Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007-09-13 sprendimo patikrinti ir suderinti planÄ , planimetrinio ėjimo schemÄ pripažinimo negaliojančiais bei Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-09-17 įsakymo panaikinimo.

Kolegija atmeta atsakovų argumentÄ , jog ieÅ¡kovės sklypo matavimai pripažinti negaliojančiais dėl to, jog atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie kadastrinių matavimų atlikimo faktÄ . Atsakovai teisingai nurodo, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypų ribų matavimo bylos, t.y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planÄ bei gali bÅ«ti tikslinimai žemės sklypo kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Nagrinėjamu atveju toks aktas suraÅ¡ytas buvo, o atsakovai ginčija jo teisėtumÄ , remdamiesi savo nedalyvavimo jį suraÅ¡ant aplinkybe. Kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su praneÅ¡imu kitai Å¡aliai ir bÅ«tinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nepažeidžiant jos sisteminių ryÅ¡ių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Byloje esančiame paženklinimo-parodymo akte yra įraÅ¡as, jog J.

I. nesutinka su aktu, nes, jo manymu, neatitinka sklypo ribos (b.l. 25, tomas I). Kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡io įraÅ¡o tikrumu, taigi laikytina, jog atsakovas buvo informuotas apie kadastrinius ieÅ¡kovės sklypo matavimus. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodyta, kaip turėtų bÅ«ti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi tariamas asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktÄ nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų Å¡io akto ydingumÄ . Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto Žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodyta, jog UAB „Vakarų matininkai“ pateikta kadastrinių matavimų byla nepažeidė tuo metu galiojusios metodikos, todėl buvo patikrinta ir suderinta, o kolegija konstatavo ieÅ¡kovės užsakymu atliktų kadastrinių matavimų pagrindu nustatytÄ ribÄ esant tinkama, atsakovų nurodomas pagrindas nėra pakankamas konstatuoti kadastrinių matavimų neteisėtumÄ (b.l. 89-90, tomas II).Kolegija, pasisakydama dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti senatį atsakovų reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-09-17 įsakymÄ atžvilgiu, nurodo, jog žemės sklypo savininkas, remdamasis dispozityvumo principu, gali pasirinkti, kokiu bÅ«du užtikrins savo nuosavybės gynimÄ nustatant sklypo ribas.

Jis gali administracine tvarka ginčyti registro duomenis dėl kadastrinių matavimų ir esant pagrindui pradėti administracinį teisminį procesÄ arba kreiptis į teismÄ civiline tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovai pasirinko civilinį teisinį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , todėl Å¡iam procesui taikytini Civiliniame kodekse nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimas taikyti 1 mėnesio senaties terminas atmestinas kaip nepagrįstas.IeÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus J.

I. ir D. I. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tvorÄ , pastatytÄ ant sklypus skiriančios ribos, taip pat nugriauti arčiau nei vieno metro atstumu nuo ieÅ¡kovės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatytÄ stoginę. Taigi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį (CK 4.98 straipsnis), reikalaudama paÅ¡alinti jos teisės pažeidimus. Savo reikalavimus ieÅ¡kovė grindžia Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ais bei žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumentais (b.l. 23-28, tomas I), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus iÅ¡vada (b.l. 94-101, tomas II).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-407/2008). Nagrinėjamu atveju kolegijai konstatavus, jog ieÅ¡kovės užsakymu kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta ir įregistruota sklypo riba yra tinkama, taigi aiÅ¡ki, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė įrodė pirmos CK 4.98 straipsnio sÄ lygos taikymo pagrindus.

IeÅ¡kovė nurodo, jog jos nuosavybės teisės pažeistos, nes atsakovai be jos sutikimo arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos pasistatė stoginę ir be jos sutikimo ant sklypo ribos pasistatė tvorÄ . Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus pažymoje nurodyta, jog ieÅ¡kovės teigimu tvora statyta apie 2007-2008 metus, stoginė apie 2006-2007 metus. Atsakovai pažymoje nurodytų statinių statybos metų neginčijo, taip pat neginčijo to fakto, jog nurodyti statiniai pastatyti be ieÅ¡kovės sutikimo.

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin. 2002, Nr. 43-1639) redakcijos, galiojusios ginčo statinių statybos metais, 6.11 punkto apibrėžimu, stoginė – tai inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali bÅ«ti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ar saulės, kuris gali bÅ«ti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato bei tuo, kad tvora yra įtraukta į Reglamento Inžinerinių statinių lentelės (2 lentelė) 12 punktÄ , atsakovų stoginė ir tvora priskirtini inžineriniams statiniams.

Pagal Reglamento nuostatas tvora ant sklypo ribos galėjo bÅ«ti statoma tik turint raÅ¡ytinį gretimo sklypo savininko sutikimÄ , statyti tvorÄ be gretimo sklypo savininko sutikimo galima tik prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos). Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastaboje iÅ¡dėstyta, kad minimalus atstumas nuo inžinerinio statinio (stoginės) iki kaimyninio sklypo ribos turi bÅ«ti 1 metras. Mažesniu atstumu stoginė galėjo bÅ«ti statoma, tik turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ .

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovai tvorÄ ir stoginę pastatė nesilaikydami normatyvų, nustatytų tokiems statiniams statyti: AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog dalis esamos tvoros patenka į sklypÄ Nr. 42, o iÅ¡ raÅ¡to priedų bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyresniojo specialisto pateiktos schemos matyti, jog medinė tvora yra pastatyta ant ieÅ¡kovės ir atsakovų sklypo ribos ir kai kur patenka į ieÅ¡kovės sklypÄ (b.l. 116-137, tomas IV, b.l. 87, tomas IV).

Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog atstumas nuo tvoros iki atsakovų sklype stovinčios pavėsinės cementinio pamato sudaro tik 0,5 m (b.l. 103, tomas I). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovai, statydami ginčo statinius, pažeidė ieÅ¡kovės teises CK 4.98 straipsnio prasme, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovai įpareigotini per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos stoginę, pastatytÄ sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nukelti taip, kad atstumas nuo stoginės iki sklypo ribos bÅ«tų ne mažesnis nei 1 m, bei nukelti ant sklypo ribos pastatytÄ tvorÄ .Atsakovai apeliaciniame skunde praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovę nugriauti į atsakovų sklypÄ pietvakarinėje dalyje 0,32 m ir Å¡iaurės vakarų dalyje 0,07 m patenkančiÄ sodo pastato vakarinę sienÄ ir stogo vakarinės pusės dalį taip, kad ieÅ¡kovės pastato siena ir stogas nekirstų atsakovų praÅ¡ytos nustatyti sklypų ribos.

Å is atsakovų reikalavimas atmestinas, nes: pirma, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės užsakymu atliktų kadastrinių matavimų pagrindu įregistruota sklypų riba yra teisėta ir netvirtino atsakovų praÅ¡omos nustatyti ribos, o pagal įregistruotÄ sklypo ribÄ Ä¯ atsakovų sklypÄ , kaip nustatyta AiÅ¡kinamajame raÅ¡te, 0,14 m patenka tik dalis ieÅ¡kovės namo stogo konstrukcijos; antra, ieÅ¡kovės sodo namas, kaip jau konstatavo teismas, statytas dar iki ieÅ¡kovei įsigyjant sklypÄ , anksčiau ant sklypų ribos stovėjo blokuoti nameliai, sodo pastatas įteisintas, todėl laikytina, kad sodo pastatas statytas laikantis visų įstatymų nustatytų reikalavimų, o atsakovų pateikti įrodymai nepakankami teigti, jog rekonstrukcijos metu keista sodo namo stogo konstrukcija.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl jie atmestini.Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį tenkinti.

Teismo sprendimo dalis atmesti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Kadangi teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, ir dėl tos dalies priima naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį taikyti, perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį ir 2 apeliacinius skundus yra sumokėjusi iÅ¡ viso 408 Lt (prijungtos b.l. 5, b.l. 131, tomas III, b.l. 111, tomas V).

Be to, ieÅ¡kovė buvo pateikusi teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 2500 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismui tenkinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų J. I. ir D. I. priteistina 2908 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 1, 5 d.98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ė:             panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės N. K. ieÅ¡kinys, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Ä®pareigoti atsakovus J.

I. ir D. I. per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti medinę tvorÄ , pastatytÄ ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio N. K., ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. I., ribos; taip pat įpareigoti atsakovus J. I. ir D. I. per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pastatÄ -stoginę, pastatytÄ sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nukelti taip, kad atstumas nuo stoginės iki sklypo ribos bÅ«tų ne mažesnis nei 1 metras.LikusiÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IeÅ¡kovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovų J.

I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti po 1454 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Kolegijos pirmininkas                                                                      Bronius Valius Kolegijos teisėjos                                                                                       Alona Romanovienė                                                                                                                             Erinija Kazlauskienė