2afa41f9-c6b4-42d5-b20e-ea19e3612e15 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr  Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-177/2015  Proceso Nr. 1-13-1-01860-2011-5  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)   1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.5; 1.2.4.8.2;  1.2.14.3.1; 1.2.26.2.1; 2.1.7.4; 2.4.6.3.1;  2.4.6.3.3; 2.4.6.4.2                                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2015 m. birželio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

SvajÅ«no Knizlerio, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės,sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui,gynėjams: V. B., Anatolijui Svilai, Gintarei LeÅ¡kevičienei, Jurgitai Žiužnienei, Stanislovui Nalivaikai, V. B., Algirdui Gurauskui, Liudmilai Karvelienei, Loretai Guižauskienei,nuteistiesiems: A. G., A. I., V. B., M. J.,iÅ¡teisintajam D. Z.,nukentėjusiesiems: J. B., P. B., G. B., R. U.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistųjų A.

G. (A. G.), M. J. ir nuteistųjų V. B. (V. B.) bei A. I. gynėjų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl T. V. turto plėšimo) – 4 metams;pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl P. B., J. B. ir G. B. turto plėšimo) – 4 metams;pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl R.

U. turto plėšimo) – 4 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su bausme, neatlikta pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, pakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.A.

G. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .A. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl P. B., J. B. bei G. B. turto plėšimo), ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – įpareigojimÄ tęsti mokslÄ ir bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto.A. I. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .V.

B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl P. B., J. B. bei G. B. turto plėšimo), ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.V. B. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl R. U. turto plėšimo), ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.D.

Z. (D. Z.) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl R. U. turto plėšimo) iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .IÅ¡ A. G. priteista nukentėjusiajam T. V. 100 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ A. G., V. B. ir A. I. solidariai priteista nukentėjusiesiems: J. B. 239 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, G. B. 505 Lt turtinei žalai atlyginti, P. B. 3 000 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , priėjo prie T. V. ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė jam ne mažiau kaip trisdeÅ¡imt smÅ«gių rankomis bei kojomis į įvairias kÅ«no vietas, dėl to Å¡is nugriuvo ant žemės, po to iÅ¡ piniginės, buvusios nukentėjusiojo T.

V. rankinėje, iÅ¡traukė jam priklausančius 100 Lt. Tokiu bÅ«du, veikdamas bendrininkų grupe, panaudojęs fizinį smurtÄ , pagrobė T. V. priklausantį turtÄ , kurio vertė 100 Lt, bei padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su kraujosruvomis abiejų akių junginėse, odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje, virÅ¡utinių žandikaulių, nosies kaulų lūžį pagal Le Fort II-Ä linijÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje, tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

A. G., A. I. bei V. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su dar keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 1.20 val. (duomenys neskelbtini) namo, priėjo prie G. B., P. B. ir J. B., A. G. tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu J. B. į veidÄ , tuo metu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo P. B. tyčia papurÅ¡kė nenustatytu dujų balionėliu į akis, po ko Å¡is pasilenkė, o kitas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo tyčia sudavė smÅ«gį koja P. B.

į galvÄ , dėl to jis pargriuvo ant žemės. Tada A. G., A. I., V. B. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tyčia sudavė P. B. rankomis, kojomis ir medinėmis lazdomis ne mažiau kaip penkiasdeÅ¡imt smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, nuplėšė nuo jo kaklo ir pagrobė auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių bendra vertė 3 000 Lt. Tuo pat metu A. G., A. I., V. B. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tyčia sudavė J. B. ne mažiau kaip penkiasdeÅ¡imt smÅ«gių rankomis, kojomis ir medinėmis lazdomis į įvairias kÅ«no vietas.

Tuo pat metu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo priėjo prie G. B. iÅ¡ už nugaros ir tyčia sudavė jam vienÄ smÅ«gį koja į nugarÄ , po to A. G. rankomis apglėbė G. B. per kaklÄ , pradėjo jį smaugti ir, parvertęs ant žemės, kojomis apglėbė G. B. kojas, tokiu bÅ«du atimdamas galimybę jam prieÅ¡intis, o tuo pasinaudodami A. I., V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tyčia sudavė G. B. ne mažiau kaip trisdeÅ¡imt smÅ«gių kojomis į galvÄ ir nuplėšė jam ant kaklo kabėjusiÄ sidabrinę grandinėlę, tokiu bÅ«du sugadindami jos užsegimÄ , kurio vertė 15 Lt, bei sugadino jo kelnes, kurių vertė 80 Lt, sportinius batelius, kurių vertė 120 Lt, bei marÅ¡kinėlius, kurių vertė 40 Lt, tokiu bÅ«du panaudojęs fizinį smurtÄ pagrobė nukentėjusiajam P. B. priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė 3 000 Lt, bei padarė jam pavirÅ¡inę žaizdÄ kaktos kairėje pusėje, kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairio kelio srityje, nubrozdinimus alkÅ«nėse, kairio delno pagrindo srityje, nubrozdinimus su kraujosruva kairės čiurnos srityje, kairio rieÅ¡o laivelio lūžį, kas visumoje vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat padarė nukentėjusiajam J.

B. poodinę kraujosruvÄ kairės akies apatinio voko ir kairio skruosto srityje, virÅ¡utinio kairės pusės 3-o danties vainiko dalies nuskėlimÄ , odos nubrozdinimus abiejose alkÅ«nėse bei dilbių srityse, poodines kraujosruvas kairio rieÅ¡o sÄ nario srityje, kairėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimus abiejų kelių bei blauzdų srityse, kas visumoje vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei padarė nukentėjusiajam G. B. kraujosruvas veide, deÅ¡inės ausies srityje, deÅ¡inio peties srityje, kairiame žaste, kraujosruvas su nubrozdinimais deÅ¡inės alkÅ«nės ir deÅ¡inio klubo srityse, nubrozdinimus abiejų pečių srityse, nugaros deÅ¡inėje pusėje, rankose, Å¡onkaulių lankų srityje, keliuose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

A. G. bei M. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe 2012 m. gegužės 5 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini) namo, A. G. priėjo prie R. U. ir J. B. iÅ¡ priekio,     M. J. užėjo jiems už nugaros, tokiu bÅ«du sudarydami jiems bauginančiÄ situacijÄ , po to iÅ¡ už nugaros R. U. į kaklÄ buvo įremtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas daiktas ir R. U. įbaugintas bei iÅ¡ jo tokiu bÅ«du atimta galimybė prieÅ¡intis, o A. G. pareikalavo R. U. ir J. B. iÅ¡sitraukti iÅ¡ kiÅ¡enių viskÄ , kÄ jie turi, po to J.

B. parodė, kad kiÅ¡enėse nieko neturi, o R. U. iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Sony Ericsson W500“, kurio vertė 200 Lt, su SIM kortele, kurios vertė 5 Lt, ir M. J. šį telefonÄ iÅ¡ jo paėmė, po to apieÅ¡kojo jo kiÅ¡enes ir iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė R. U. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Huawei U8650“, kurio vertė 400 Lt, su SIM kortele, kurios vertė 5 Lt, bei nuo R. U. peties nukabino jam priklausančiÄ 20 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 20 Lt vertės piniginė su 5 Lt grynųjų pinigų, 3 raktai, kiekvieno rakto vertė 20 Lt, jų bendra vertė 60 Lt, 20 Lt vertės magnetinis raktas, po to A.

G. grasindamas, kad perÅ¡aus jiems kojas, liepė R. U. ir J. B. bėgti, ir jie nubėgo. Tokiu bÅ«du, veikdami bendrininkų grupe, atimdami galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis, jie pagrobė R. U. priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė 735 Lt. A. G., A. I. bei V. B. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su dar keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 1 val. prie parduotuvės „Delikata“, esančios (duomenys neskelbtini), priėjo prie J.

B., apsupo jį ratu, po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui tyčia pastÅ«mus J. B. į nugarÄ , A. G. tyčia sudavė J. B. tris smÅ«gius kumščiu į veidÄ , po to sugriebęs už marÅ¡kinėlių pargriovė jį ant žemės, suplėšydamas 89 Lt vertės marÅ¡kinėlius ir 150 Lt vertės kelnes, po to J. B. atsistojus ir bandant iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jį apsupusių asmenų rato, A. I., V. B. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys jam to padaryti neleido atstumdami jį į rato vidurį, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui pradėjus reikalauti J.

B. nupirkti jiems visiems alkoholinių gėrimų, kad jie nustotų vartoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , A. G. kartu su kitais asmenimis pritarė Å¡iam reikalavimui ir, tik J. B. pažadėjus tai padaryti, leido jam pasiÅ¡alinti. Tokiu bÅ«du jis, veikdamas bendrininkų grupe, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas fizinį smurtÄ , atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė J. B. atlikti turtinio pobÅ«džio veiksmus. D. Z. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su M. J. bei A. G. 2012 m. gegužės 5 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini) namo, užėjo R.

U. ir J. B. už nugaros kartu su M. J., A. G. priėjo R. U. iÅ¡ priekio, o J. B. už nugaros, tokiu bÅ«du sudarydami jiems bauginančiÄ situacijÄ , po to iÅ¡ už nugaros R. U. į kaklÄ buvo įremtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas daiktas ir R. U. įbaugintas bei iÅ¡ jo tokiu bÅ«du atimta galimybė prieÅ¡intis, o A. G. pareikalavo R. U. ir J. B. iÅ¡sitraukti iÅ¡ kiÅ¡enių viskÄ , kÄ jie turi, po to J. B. parodė, kad kiÅ¡enėse nieko neturi, o R. U. iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Sony Ericsson W500“, kurio vertė 200 Lt, su SIM kortele, kurios vertė 5 Lt, ir M.

J. šį telefonÄ iÅ¡ jo paėmė, po to apieÅ¡kojo jo kiÅ¡enes ir iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė R. U. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Huawei U8650“, kurio vertė 400 Lt, su SIM kortele, kurios vertė 5 Lt, bei nuo R. U. peties nukabino jam priklausančiÄ 20 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 20 Lt vertės piniginė su 5 Lt grynųjų pinigų, 3 raktai, kiekvieno rakto vertė 20 Lt, jų bendra vertė 60 Lt, 20 Lt vertės magnetinis raktas, po to A. G. grasindamas, kad perÅ¡aus jiems kojas, liepė R.

U. ir J. B. bėgti, ir jie nubėgo. Tokiu bÅ«du, atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis, jis pagrobė R. U. priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė 735 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. G., A. I. ir V. B. iÅ¡teisinti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, o D. Z. – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Dėl A. G., A. I. ir V. B. iÅ¡teisinimo teismas nurodė, kad teismų praktikoje visos abejonės aiÅ¡kintinos kaltinamųjų naudai, o, liudytojai A.

K. nepatvirtinus J. B. nurodytų įvykio aplinkybių, yra pagrįstų abejonių dėl Å¡ių kaltinamųjų veiksmų prieÅ¡ J. B., prievartaujant jo turtÄ . MuÅ¡tynės tarp A. G. ir J. B. įvyko dėl jų tarpusavio asmeninio konflikto, kiti kaltinamieji A. I. ir V. B. muÅ¡tynėse nedalyvavo. Dėl D. Z. iÅ¡teisinimo teismas nurodė, kad D. Z. savo dalyvavimÄ nusikaltime neigė, A. G. ir M. J. taip pat jo dalyvavimÄ paneigė, nukentėjusysis R. U. bei liudytojai konkrečiai ir kategoriÅ¡kai negalėjo nurodyti, jog D.

Z. buvo įvykio metu nusikaltimo padarymo vietoje ir veikė vieninga tyčia su kitais kaltinamaisiais, o prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo išvada, jog liudytoja A. K. faktiškai patvirtino kaltinamųjų parodymus, yra pernelyg kategoriška ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neįvertino A. K. parodymų dalies dėl:

a) A. G. suduoto smÅ«gio J. B. į veidÄ aplinkybių;

b) A. I., V. B. ir kitų vaikinų elgesio Å¡ių muÅ¡tynių metu. Å ie A. K. parodymai sutampa su nukentėjusiojo J. B. parodymais dėl įvykio pradžios.A. K. ir nukentėjusiojo J. B. parodymais neginčijamai nustatyta, kad  iÅ¡girdęs J. B. vardÄ A. G. pirmas be jokios pagrįstos priežasties sudavė kumščiu jam į veidÄ . Taip pat, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, V. B. bei A. I., stovėdami aplink besimuÅ¡ančius, aiÅ¡kiai palaikantys A. G., A. I. sakant ,,duok padėsiu“, o V.

B. – ,,davai davai“, kad Å¡is toliau muÅ¡tų J. B., sudarė jam bauginančiÄ bei grėsmingÄ situacijÄ ir neleido iÅ¡trÅ«kti nuo A. G..Ä®vertinus teismų praktikÄ ir bylos faktines aplinkybes, nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vada, jog pagal liudytojos A. K. parodymus ji nebuvo pasilikusi kaip įkaitė su kaltinamaisiais, nes nesvarbu, ar grasinimas galės bÅ«ti ar, Å¡iuo atveju, buvo įvykdytas. Svarbiausia, ar A. G., A. I. ir V. B. grasinimÄ pasilikti A.

K. kaip įkaitę J. B. suvokė kaip realų. Realus grasinimo pobÅ«dis nustatomas kiekvienu atveju pagal situacijos grėsmingumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad naktį J. B. apsupo 7–8 asmenys, iÅ¡ kurių vienas (A. G.), aiÅ¡kiai palaikomas kitų grupės narių, be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidÄ , konstatuotina, jog J. B. grasinimÄ , net jei kaltininkai nesiruošė jo įvykdyti ar neįvykdė, galėjo suvokti kaip realų, t. y. susidariusios situacijos grėsmingumas akivaizdžiai rodė, kad iÅ¡reiÅ¡kus turtinio pobÅ«džio reikalavimus grasinimas yra realus ir gali bÅ«ti įvykdytas.Pasirinktinai vertindamas liudytojos, nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymus, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pažeidė laisvo įrodymų vertinimo principÄ , Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)            20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.Dėl D.

Z. iÅ¡teisinimo. Teigdamas, kad liudytojai bei nukentėjusysis konkrečiai ir kategoriÅ¡kai negalėjo nurodyti D. Z. buvus įvykio metu nusikaltimo padarymo vietoje, teismas neįvertino nuteistojo M. J., nukentėjusiojo R. U., liudytojų A. J., V. D. parodymų visumos. Liudytoja A. J. parodė mačiusi Rudaminos gatvėje M. J., A. G. bei asmenį sugipsuota ranka (D. Z.). J. B. ir R. U. nuėjus į visÄ parÄ dirbančiÄ parduotuvę, netrukus ji pastebėjo nubėgančius tris asmenis, pagal iÅ¡orės požymius faktiÅ¡kai atitinkančius M.

J., A. G. bei D. Z. požymius.TÄ patį patvirtino liudytojas V. D.. Bėgančius tris vaikinus jis pažino. Grįžę J. B. ir R. U. pasakė, kad juos apiplėšė bÅ«tent tie asmenys.Ä®vertinus iÅ¡dėstytų parodymų visumÄ , A. G. ir M. J. parodymai, jog plėšiant R. U. jie nedalyvavo, vertintini kritiÅ¡kai, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma rodo A. G., M. J. ir D. Z. veikus kartu, kai plėšė R. U. BÅ«tent D. Z. buvo trečiasis asmuo, kuris Å¡io nusikaltimo metu kartu su M. J. buvo užėję ir stovėjo R.

U. už nugaros, sudarė jam bauginančiÄ situacijÄ , kai A. G. pareikalavo atiduoti viskÄ , kÄ J. B. ir R. U. turi kiÅ¡enėse, o M. J. kraustė R. U. kiÅ¡enes bei ėmė jo rankinę.Teismo sprendimas visiÅ¡kai įteisinti A. G., V. B. ir A. I. veiksmus, galimai sutrikdžiusius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , neužtikrino visuomenės veiksmingos apsaugos nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Kaltinamųjų veiksmai net konstatavus, kad juose nėra turto prievartavimo sudėties, taip pat yra nusikalstami ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Todėl teismas nusprendęs, kad jų veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties, neturėjo palikti visiškai neįvertinęs jų veiksmų šiuo aspektu. Manydamas, jog kaltinamųjų veikoje galbūt trūksta kokių nors BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, tačiau akivaizdžiai yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, turėjo išaiškinti kaltinamiesiems galimybę būti nuteistiems dėl šio nusikaltimo, kaip tai numato (duomenys neskelbtini) straipsnis.Prokuroras apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl A.

G., A. I. bei V. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir D. Z. iÅ¡teisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 6 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 7 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtÄ subendrintÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 8 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;A.

I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 3 metams;V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;D.

Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad nukentėjusiojo T. V. apiplėšime nedalyvavo, nes tuo metu buvo kitoje vietoje, t. y. nuo 24 val. iki 1 val. buvo vaikų darželyje DzÅ«kų g., už kilometro nuo įvykio vietos. Tai gali paliudyti V. B. Teismas jo ir V. B. parodymus nepagrįstai vertino kritiÅ¡kai, o nukentėjusiojo T. V. parodymais patikėjo.

Tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada, dar neįrodo apelianto kaltės. Nukentėjusysis galėjo apsirikti, įvardindamas jį apiplėšusį asmenį. Be to, teismui pateiktas 50 000 Lt ieÅ¡kinys rodo jį esant suinteresuotÄ , jog apeliantai bÅ«tų nuteisti. Nukentėjusysis T. V. įvykio metu buvo neblaivus, todėl jo parodymais nėra pagrindo tikėti. Byloje nesant kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų dėl T. V. apiplėšimo, jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Teismas netinkamai įvertino apelianto veiksmus dėl brolių B. apiplėšimo, nes bÅ«tent jie iÅ¡provokavo muÅ¡tynes.

Niekas nieko nesitarė apiplėšti, muÅ¡tynės įvyko spontaniÅ¡kai. Teismas be pagrindo patikėjo nukentėjusiųjų prieÅ¡taringais parodymais. Broliai apeliantÄ apkalba, nes jis anksčiau su G. B. konfliktavo.Skiriant bausmę praÅ¡o atsižvelgti į jo jaunÄ amžių, nesusiformavusiÄ asmenybę, jis jau daugiau nei dvejus metus laikomas kalėjimo sÄ lygomis.Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašė suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas paskyrė per griežtÄ bausmę.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies.

PrieÅ¡ingai, nuo pat pirmos apklausos apeliantas papasakojo visas įvykio aplinkybes tiek, kiek prisiminė. Niekada neneigė, kad panaudodamas psichologinį smurtÄ pagrobė R. U. priklausančius daiktus. Tokia jo pozicija nesikeitė viso proceso metu.Aplinkybės, kad apeliantas grÄ Å¾ino visus pagrobtus daiktus nukentėjusiajam R. U. dar iki įtarimo pareiÅ¡kimo, nesislapstė, atvyko į policijÄ tik gavęs praneÅ¡imÄ , atsiprašė nukentėjusiojo, įrodo, jog jis nuo pat pradžių gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų.Å ias aplinkybes apeliantas praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose.Prašė atsižvelgti, kad jis iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo norėjo grÄ Å¾inti pagrobtus daiktus nukentėjusiajam, tačiau jo nepažinojo ir nežinojo, kur jis gyvena, todėl paprašė V.

D. padėti nukentėjusįjį surasti ir grÄ Å¾inti daiktus.Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde prašė suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, t. y. skirti mažesnę nei vidutinės trukmės bausmę. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, sukliudžiusius priimti teisingÄ nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio, BPK 1 straipsnio          1 dalies, 7 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5, 6, 7 dalių nuostatas, užtikrinančias asmenų teisę į teisingÄ , rungimosi principu pagrįstÄ bylos procesÄ , teisę į gynybÄ , BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes buvo pripažintas vienų įrodymų pranaÅ¡umas prieÅ¡ kitus, ir BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus.Gynėjas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad A.

G., A. I. ir V. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį tuo pagrindu, jog jie veikė vieninga tyčia kartu su nenustatytais asmenimis, panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiuosius fizinį smurtÄ ir pagrobė jų turtÄ . Baudžiamoji atsakomybė yra konkrečios nusikalstamos veikos teisinis padarinys, todėl ji gali bÅ«ti taikoma tik konkrečiam asmeniui, kuris pats tiesiogiai realizavo tos nusikalstamos veikos sudėties požymius.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad A. G., A. I. ir V. B. parodymai yra iÅ¡skirtinai tik jų gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiųjų P. B., G.

B. ir J. B. parodymai nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.Visos teismo iÅ¡vados suformuluotos ir pagrįstos, remiantis prieÅ¡taringa, netikslia bei nepatikrinta informacija, gauta vien tik iÅ¡ Å¡ių nukentėjusiųjų parodymų, sÄ moningai nutylint bei ignoruojant kitų proceso dalyvių parodymuose nurodomas aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymams nesuteikiama jokia iÅ¡ankstinė ar didesnė galia, todėl tokio asmens parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir ypač teisme turi bÅ«ti patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

Ir nuteistųjų, ir nukentėjusiųjų parodymai jų nuoseklumo aspektu yra lygiaverčiai, todėl, V. B. bei kitiems nuteistiesiems kategoriÅ¡kai neigiant dalyvavus darant jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ , o byloje be nukentėjusiųjų parodymuose esančių abstrakčių samprotavimų dėl neva plėšimÄ padariusių asmenų nesant jokių kitų V. B. bei kitų kaltinamųjų parodymus paneigiančių įrodymų, vien nukentėjusiųjų prieÅ¡taringų ir net tarpusavyje nesutampančių parodymų akivaizdžiai nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Å iuo konkrečiu atveju nukentėjusiųjų parodymai galėjo bÅ«ti vertinami kaip prielaida, jog V. B. galėjo dalyvauti darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tačiau prielaidomis negalima grįsti nuosprendžio.Vertindamas nukentėjusiųjų G. B., P. B. ir J. B. parodymus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nukentėjusiųjų įrodymus pripažino pranaÅ¡esnius prieÅ¡ kitus.Dėl iÅ¡dėstytų motyvų V. B. prieÅ¡ P. B. faktiÅ¡kai padaryta veika atitinka    BK 138 straipsnio 1 dalies sudėtį, o prieÅ¡ J.

B. ir G. B. faktiÅ¡kai padarytos veikos – BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl V. B. nuteisimo panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Nuteistojo A. I. gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl jos ginamojo nuteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, sukliudžiusių teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ , o nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.Teismas A.

I. kaltę grindė prieÅ¡taringais ir abejotinais įrodymais, nesigilino į visÄ Ä¯rodomÄ jÄ bylos medžiagÄ , įrodymus vertino fragmentiÅ¡kai, atsiedamas juos vienÄ nuo kito, o kai kurių iÅ¡ viso nevertino, nuosprendyje neiÅ¡dėstė visų įrodymų analizės.Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. I. padarė jam inkriminuotÄ veikÄ ir veikė vieninga tyčia kartu su kitais asmenimis. Ginamojo kaltė grindžiama vien tik nenuosekliais bei prieÅ¡taringais nukentėjusiųjų brolių Jevgenijaus, Pavelo ir G.

B. parodymais.Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje A. I. veiksmai nėra individualizuoti, nė vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų pirmų apklausų metu konkrečiai apie A. I. nedavė jokių parodymų. Vieninteliai parodymai, kuriuose minimas A. I., yra P. B. 2012 m. rugpjūčio 21 d. duoti parodymai, jog po įvykio, kai jį su broliais apžiÅ«rėjo Greitosios pagalbos ligoninėje, jis su broliais atvažiavo į Vilniaus m. 2 policijos komisariatÄ , kur pamatė du nepažįstamus juos sumuÅ¡usius vaikinus, tarp kurių buvo A.

I.. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. xxx matyti, kad P. B. ligoninėje apžiÅ«rėtas 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 2.40 val. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. I. greitosios medicinos pagalbos automobiliu 2011 m. rugpjūčio 14 d. 2.27 val. buvo pristatytas į Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikų Vaikų ligoninę ir iÅ¡ jos iÅ¡leistas tik 15 val. Taigi akivaizdu, jog po apžiÅ«ros ligoninėje nuvykęs į policijos komisariatÄ P. B. ten negalėjo matyti A. I., nes jis tuo metu buvo gydomas, tačiau teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų neanalizavo.Be to, nukentėjusiųjų parodymų apie muÅ¡tynių metu nuteistųjų naudotas medines lazdas, prieÅ¡ nukentėjusiuosius pavartoto fizinio smurto intensyvumÄ , jiems suduotų smÅ«gių skaičių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys.

Jokių medinių lazdų įvykio vietoje nebuvo rasta, specialistų iÅ¡vados dėl nukentėjusiesiems padarytų kÅ«no sužalojimų niekaip neatitinka nei nukentėjusiųjų nurodyto prieÅ¡ juos pavartoto smurto pobÅ«džio, nei intensyvumo. Specialistai        G. B. ir P. B. diagnozavo girtumÄ . Tai paneigia jų pačių parodymus, kad įvykio metu jie buvo blaivÅ«s, todėl akivaizdu, jog negalima Å¡ių asmenų parodymų laikyti itin patikimais.Teismas pripažino, kad A. I. plėšimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau nuosprendyje neaptartas nei A.

I., nei kitų kaltinamųjų tyčios padarant minėtÄ veikÄ turinys. Teismas nenustatė, koks buvo bendrininkų susitarimas ir į kÄ buvo nukreipta jų tyčia. Tai laikytina esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.Nukentėjusysis P. B. negalėjo pasakyti, kas konkrečiai muÅ¡tynių metu jam nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę, visi nuteistieji neigė jÄ pagrobę. Nagrinėjamu atveju nebuvo bendrininkų susitarimo ir tyčios pagrobti svetimÄ turtÄ . PrieÅ¡ nukentėjusiuosius panaudotas smurtas buvo bÅ«tent nusikalstamos veikos tikslas, bet jokiu bÅ«du ne priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ , todėl svetimo turto pagrobimas gali bÅ«ti priskirtinas tik tam asmeniui, kuris tiesiogiai atliko Å¡iuos veiksmus.

Teismas neanalizavo bendrininkų tyčios ir galimo eksceso, todėl netinkamai pritaikė bendrininkavimÄ reglamentuojančias teisės normas ir A. I. nepagrįstai nuteisė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti pagrįstas, tačiau nė vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jų patirtos turtinės žalos dydį. Teismo argumentai, kad nukentėjusiųjų praÅ¡omos priteisti sumos yra realios, todėl tenkintinos, yra neleistini.

Turtinė žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Byloje nesant tokių įrodymų, teismas nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius turtinei žalai atlyginti privalėjo atmesti. Be to, teismas netinkamai vertino neturtinei žalai nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, neatsižvelgė į bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir visiÅ¡kai neargumentavo, kodėl P. B. patirtÄ neturtinę žalÄ vertino 10 000 Lt, o J. B. – 5 000 Lt. Nukentėjusiesiems padaryti nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai, daugiausia pasireiÅ¡kę kraujosruvomis ir nubrozdinimais.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji jaučia iki Å¡iol sužalojimų pasekmes. Ä®vykio metu A. I. taip pat buvo nukentėjusiųjų sužalotas. Nukentėjusiesiems priteisdamas neadekvačiai dideles sumas neturtinei žalai atlyginti, teismas nesivadovavo teismų praktika, kur už panaÅ¡ius sužalojimus priteisiamos kur kas mažesnės sumos.Nuteistojo A. I. gynėja apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl A. I. nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų skundus atmesti.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro skundÄ atmesti. IÅ¡teisintasis D. Z. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroro, nuteistųjų A. G., M. J. bei nuteistųjų V. B. ir A. I. gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Nuteistasis M. J. skundžia tik bausmę, nuteistasis A. G. neskundžia nuteisimo dėl R. U. turto prievartavimo, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinių skundų ribų.Teisėjų kolegijos nuomone, A.

G., V. B. ir A. I. kaltė dėl skundžiamų veikų atlikus nusikalstamus veiksmus bei D. Z. iÅ¡teisinimas dėl kaltinimo padarius R. U. plėšimÄ pagrįsti bylos duomenimis. Teismas gana iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino daugumÄ Ä¯rodymų nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl A. G., V. B. bei A. I. pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, o vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis dėl D.

Z. pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Tačiau teismas neatskleidė tyčios turinio ir padarė netinkamas iÅ¡vadas dėl A. G.,  V. B. bei A. I. veiksmų ir kilusių padarinių, kuriuos apėmė jų tyčia. Dėl to nuosprendis keičiamas, keičiant Å¡ių nuteistųjų veikų prieÅ¡ brolius J., G. ir P. B. kvalifikavimÄ bei atskirų bausmių dydį. Taip pat skundžiamame nuosprendyje daromi kai kurie kiti pakeitimai, iÅ¡dėstyti Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omojoje ir rezoliucinėje dalyse. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai raÅ¡oma nukentėjusiojo T.

V. pavardė (T. V.). Teisėjų kolegija tai vertina kaip neabejotinÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir Å¡iame nuosprendyje jo pavardę nurodo taisyklingai.               Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie Å¡io kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį.                          Nuteistojo V.

B. gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, sukliudžiusius priimti teisingÄ nuosprendį, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies,             22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5, 6, 7 dalių, 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies,   305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus.Å ie straipsniai nurodyti kaip iÅ¡tisinis sÄ raÅ¡as, bendrai ir deklaratyviai.

Apeliaciniame skunde nepateikti argumentai, atskleidžiantys kiekvienos iÅ¡ minėtų teisinių nuostatų konkrečius pažeidimus, todėl nėra galimybės įvertinti, ar iÅ¡ tiesų padaryti atitinkami teisės pažeidimai.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylÄ teisme nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.        Dėl T. V. turto plėšimo Nuteistasis A. G. neigia dalyvavęs nukentėjusiojo T.

V. turto plėšime, tačiau jo kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu.                                       Nukentėjusysis T. V. ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 33, 43 b. l.) ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 1 val. prie naktį veikiančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), grupė vaikinų jį užpuolė: mušė rankomis, spardė.

Po muÅ¡tynių jis pasigedo piniginėje buvusių 100 Lt. Vėliau jį atvežė į Greitosios pagalbos ligoninę, kur jis pamatė vienÄ iÅ¡ sumuÅ¡usių vaikinų ir sužinojo, jog tai yra A. G.Nuteistasis A. G. skunde bandė įtikinti teismÄ , kad tuo metu, kai buvo užpultas T. V., jis buvo vaikų darželio teritorijoje DzÅ«kų gatvėje, t. y. už vieno kilometro nuo įvykio vietos.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad DzÅ«kų ir Kapsų gatvės Vilniuje pagal iÅ¡sidėstymÄ yra greta, todėl iÅ¡ įvykio vietos iki vaikų darželio pėsčiomis galima nueiti per keletÄ minučių.

Taigi po T. V. apiplėšimo apeliantas galėjo nueiti į vaikų darželį DzÅ«kų gatvėje ir, kaip jis teigė, ten susitikti su V. B. bei A. I.Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde abejojo T. V. parodymais motyvuodamas, jog jis byloje yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, todėl suinteresuotas apeliantÄ nubausti.Atkreipiamas dėmesys, kad parodymus, kuriuose nurodė atpažįstantis apeliantÄ ,                T. V. davė 2011 m. lapkričio 21 d., t. y. iki civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, todėl 2012 m. birželio 14 d. byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturi jokios įtakos nukentėjusiojo parodymų patikimumui.Kita vertus, T.

V. ir A. G. anksčiau vienas kito nepažinojo, jų nesiejo jokie santykiai, jie tarpusavyje nekonfliktavo, todėl jų sieti negalėjo ir asmeninės paskatos (pyktis, kerštas ar pan.).Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo nukentėjusiojo T. V. parodymais ir jais rėmėsi, grįsdamas A. G. kaltę.Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, nes juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Tokių duomenų, kurie gali būti pripažinti įrodymais, nepateikė ir apeliantas.Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A.

G. apiplėšė T. V., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.BK 24 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodyta, kad bendrininkavimas gali būti tik tarp kelių asmenų. Bendrininkavimas yra kelių asmenų ryšys, kurį jungia objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai, kuriuos teismas turi nustatyti. Tam svarbi kiekvieno kaltinamo bendrininkavimu asmens apklausa.Nagrinėjamoje byloje neįvardyti asmenys, kartu su A. G. buvę įvykio vietoje ir kartu su juo apiplėšę T.

V.. Tie asmenys iki Å¡iol nenustatyti, todėl byloje nėra jokių duomenų, ar jie gali bÅ«ti nusikalstamos veikos subjektai ir ar atitinka BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinimas, jog A. G. plėšimo bÅ«du užvaldė T. V. turtÄ , veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais bÅ«dais gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl bendrininkavimo nekonkretus ir remiasi prielaidomis.

Taigi Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas.Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. G. nusikalstama veika plėšimo bÅ«du užvaldžius jam svetimÄ T. V. turtÄ teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau ji neatlikta bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.               Dėl A. G., V. B. ir A. I. iÅ¡teisinimo prievartavus J. B. turtÄ Prokuroras apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A.

G., V. B. ir A. I. iÅ¡teisinimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir juos dėl Å¡ios veikos nuteisti. Nenustačius jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties, prašė juos nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Toks prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas tenkinamas tik iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais dėl A. G., V. B. ir A. I. iÅ¡teisinimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, priėmęs sprendimÄ iÅ¡teisinti A.

G., V. B. bei A. I. dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos ir nustatęs, kad jų veikoje yra kitos nusikalstamos veikos požymių, turėjo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius gali bÅ«ti panaÅ¡us į turto prievartavimÄ , t. y. abiem atvejais kaltininko atliekami veiksmai gali pasireikÅ¡ti panaÅ¡ia forma – fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojimu vieÅ¡oje vietoje.

Tačiau vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo atveju kaltininkas neteisėtais veiksmais vieÅ¡oje vietoje, iÅ¡ jų ir naudodamas smurtÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka.Dažniausiai vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas be aiÅ¡kios motyvacijos arba kaltininko neteisėtus veiksmus vieÅ¡oje vietoje sÄ lygoja mažareikÅ¡mė dingstis. Turto prievartavimo atveju kaltininko neteisėti veiksmai, iÅ¡ jų ir smurto naudojimas prieÅ¡ nukentėjusįjį, nors ir padaryti vieÅ¡oje vietoje, yra kryptingi – nukreipti į svetimo turto užvaldymÄ , t. y. turto prievartavimo atveju fizinis smurtas yra priemonė palaužti nukentėjusiojo asmens valiÄ , kad Å¡is perduotų turtÄ , suteiktų turtinę teisę ar atleistų nuo turtinės pareigos arba atliktų kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikytų.BÅ«tent kaltininko vienokia ar kitokia forma nukentėjusiajam iÅ¡sakomas reikalavimas perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, yra esminis požymis, leidžiantis atriboti turto prievartavimÄ (BK 181 straipsnis) nuo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad A.

G. 2011 m. rugpjūčio14 d. apie 1 val. prie parduotuvės „Delikata“, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia be jokios priežasties įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y. sudavė  J. B. tris smÅ«gius kumščiu į veidÄ , po to sugriebęs už marÅ¡kinėlių pargriovė jį ant žemės, suplėšydamas 89 Lt vertės marÅ¡kinėlius ir 150 Lt vertės kelnes. Tokiu bÅ«du A. G. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam J.

B., padarydamas jam 69,22 Eur (239 Lt) turtinę žalÄ , ir sutrikdė visuomenės rimtį.Prokuroras, apeliaciniame skunde neigdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas dėl A. G., V. B. ir A. I. kaltės neįrodytumo, nurodė teismÄ netinkamai įvertinus liudytojos A. K. parodymus, kurie sutampa su J. B. parodymais dėl įvykio pradžios.Atkreipiamas dėmesys, jog prokuroras, vertindamas A. K. parodymus kaip kaltinimÄ pagrindžiančius įrodymus, apeliaciniame skunde rėmėsi tik vienos apklausos metu duotais parodymais ir visiÅ¡kai nevertino pirmoje apklausoje duotų parodymų.Apklausta pirmÄ kartÄ (3 t., 123 b. l.) liudytoja A.

K. parodė, kad kartu su J. B. sėdėjo automobilyje. J. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio parÅ«kyti. Po kiek laiko prie jo priėjo maždaug 7 vaikinų grupė, tarp jų kilo konfliktas. Matydama, kad gali kilti muÅ¡tynės, ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjusi prie Jevgenijaus pasakė: ,,Einam, Ženka“. Tik iÅ¡girdęs jos iÅ¡tartus žodžius, vienas vaikinas be jokios priežasties trenkė kumščiu J. B. į veidÄ . To vaikino pravardė ,,xxx“. Ji atsitraukė ir matė, kaip Jevgenijus pradėjo muÅ¡tis su ,,xxx“, o kiti vaikinai stovėjo netoliese.

Tada staiga Jevgenijus kažkÄ paÅ¡nekėjęs su vaikinais nubėgo. Bijodama, kad vaikinai prie jos nesikabinėtų, įlipo į automobilį ir užsirakino.Apklausta po metų (3 t., 126 b. l.) A. K. detalizavo, kad A. G. su J. B. pradėjo muÅ¡tis vienas prieÅ¡ vienÄ . Kiti vaikinai tuo metu stovėjo Å¡alia jų, kokiu atstumu nežino, nes jie nuolat keitė stovėjimo vietÄ ir žiÅ«rėjo. Vienas iÅ¡ stovinčių, vėliau sužinojo, jog tai A. I., vis sakė: ,,Duok padėsiu“, V. B. sakė: ,,Davai, davai“.Pirmosios instancijos teisme A.

K. patvirtino abiejų apklausų metu duotus parodymus, tačiau detaliau nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, nes nuo įvykio praėjo daug laiko ir ji pamirÅ¡o.Beje, J. B. niekada neparodė, kad V. B. ir A. I. kÄ nors bÅ«tų jam sakę. PrieÅ¡ingai, ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 98 b. l.) jis parodė, kad A. I. tik stovėjo kartu su kitais nepažįstamais vaikinais ir nieko nedarė, žiÅ«rėjo.Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti liudytojos parodymuose esančius prieÅ¡taravimus, ėmėsi priemonių iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojÄ , bet to nepavyko padaryti, nes ji nuo 2014 m. rugsėjo mėn. gyvena Didžiojoje Britanijoje (10 t., 159 b. l.).Teisėjų kolegija, iÅ¡dėstytus A.

K. parodymus palyginusi tarpusavyje bei įvertinusi kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, patikimais pripažįsta pirmos apklausos metu duotus parodymus, nes jie duoti praėjus nedaug laiko po įvykio, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.Prokuroras teisus, jog A. K. ir nukentėjusiojo J. B. parodymai dėl įvykio pradžios sutampa, t. y. iÅ¡girdęs J. B. vardÄ A. G. pirmas be jokios pagrįstos priežasties sudavė kumščiu jam į veidÄ .Kita vertus, prieÅ¡ingai prokuroro apeliacinio skundo argumentams, atmetus liudytojos      A.

K. parodymus dėl V. B. ir A. I. veiksmų muštynių metu, J. B. parodymų dėl kitų vaikinų veiksmų (jį apsupo ratu ir neleido ištrūkti nuo A. G.) nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys.Įvykyje dalyvavę A. G., V. B. ir A. I. nuosekliai teigė, kad A. G. vienas mušėsi su J. B., kiti stovėjo šiek tiek toliau ir žiūrėjo. Nė vienas neparodė, kad nukentėjusįjį visi buvo apsupę ratu. To neparodė ir tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja A. K.Tiesa, duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, J.

B. taip pat nebuvo toks užtikrintas: kai jį mušė A. G., kiti vaikinai buvo šalia už poros metrų, stovėjo daugiau vienoje pusėje.Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo tokiais J. B. parodymais, nes byloje nėra juos patvirtinančių patikimų duomenų.Teisėjų kolegija netiki ir J. B. parodymais, jog kažkuris iš vaikinų priėjo prie jo ir pareikalavo nupirkti jiems alkoholinių gėrimų, jeigu jis norįs, kad muštynės baigtųsi.Pirma, niekas iš tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų šios aplinkybės nepatvirtino.

Antra, nelogiÅ¡ka, jog vaikinai reikalavo nupirkti alkoholinių gėrimų, tačiau patys iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nesulaukę, kol J. B. grįš su gėrimais ar pinigais jiems įsigyti.Nenustačius, kad V. B. ir A. I. atliko kokius nors veiksmus prieÅ¡ J. B., teisėjų kolegija laiko netikslinga atsakinėti į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl galimo jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių, jog A. G. prieÅ¡ J. B. smurtÄ panaudojo vieÅ¡oje vietoje.

Taip pat neginčijamai nustatyta, kad tai buvo padaryta kitų asmenų akivaizdoje. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas.Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011,              2K-318/2012 ir kt.).

Jei fizinis smurtas prieÅ¡ asmenį kilo vieÅ¡oje vietoje, jei dėl tokio smurto sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, tokie veiksmai atskirai nekvalifikuojami, juos apima BK 284 straipsnio 1 dalis.ĮžūlÅ«s A. G. veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis tyčia sudavė tris smÅ«gius J. B. į veidÄ . Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, galėjusius sukelti tokiÄ A. G. reakcijÄ .Nukentėjusiojo J.

B. ir liudytojos A. K. parodymais nustatyta, kad A. G. veiksmus nulėmė asmeniniai (nuteistasis anksčiau buvo nuteistas dėl nukentėjusiojo brolio apiplėšimo), o ne chuliganiÅ¡ki motyvai. Å iuo atveju veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos padarymo motyvai neturi reikÅ¡mės, jie gali bÅ«ti chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiÅ¡kintis pasirinko vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad A.

G. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, be priežasties tyčia sudavė smūgius J. B. Toks elgesys vertinamas kaip nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties sutrikdymas. Nuteistojo panaudotu smurtu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir pažeista viešoji tvarka, todėl tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas viešajai tvarkai.Dėl išdėstytų motyvų A. G. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Dėl P. B., J.

B. ir G. B. turto plėšimo Esminis nuteistų apeliantų skundų argumentas dėl nepagrįsto veikos kvalifikavimo pagal             BK 180 straipsnio 1 dalį yra tas, kad, panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, jie neturėjo susitarimo ir tyčios užvaldyti jų turtÄ .Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliacinių skundų argumentu.BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ .Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia.

Taigi kvalifikuojant veikÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , kuris gali kilti tiek prieÅ¡ panaudojant smurtÄ , tiek smurto panaudojimo metu.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo klausimu iÅ¡ viso nepasisakė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tirti bylos duomenys tiek kiekvienas atskirai, tiek ir jų visuma nepatvirtina, jog nuteistieji A.

G., V. B. ir A. I. padarė plėšimÄ .Teismų praktika formuojama taip, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y., kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009).Nuteistieji A.

G., V. B. ir A. I. visÄ laikÄ tvirtino, kad jie neturėjo sumanymo pagrobti svetimÄ turtÄ ir jiems inkriminuotos auksinės grandinėlės su pakabuku nepagrobė. Konfliktas su broliais BariÅ¡auskais kilo staiga, kai A. G. ir V. B. pamatė, kad nukentėjusieji muÅ¡a A. I., tada puolė jį gelbėti, dėl to prasidėjo muÅ¡tynės. Konflikto metu patys nukentėjusieji sudavė jiems smÅ«gius.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalies tokių nuteistųjų parodymų, turinčių reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį teisingumo, bylos duomenys nepaneigia.Nukentėjusieji J.

B., P. B. ir G. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad, jiems grįžus prie A. K., vaikinai jau buvo nuėję link troleibusų žiedo. Visi nukentėjusieji nuėjo į tÄ pusę ir už namo pastebėjo septynis vaikinus. J. B. suÅ¡ukus ,,Kur jÅ«s einat, kodėl bėgat!“, visi vaikinai pradėjo bėgti link jų ir pribėgę ėmė smÅ«giuoti rankomis bei kojomis į įvairias kÅ«no vietas. P. B. pajuto, kaip kažkas jam nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę su pakabuku. Kas tai padarė, jis nematė, nes jam į akis buvo pripurkÅ¡ta dujų.

G. B. nuplėšė sidabrinę grandinėlę, kuriÄ jis vėliau rado įvykio vietoje.Taigi tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad muÅ¡tynės tarp jų kilo dėl prieÅ¡ tai tarp J. B. ir A. G. įvykusio konflikto. Nėra jokio pagrindo teigti, jog nuteistieji A. G., V. B. ir A. I. atliko jiems inkriminuotus veiksmus, siekdami pagrobti svetimÄ turtÄ , o ne norėdami sumuÅ¡ti nukentėjusiuosius iÅ¡ pykčio.Nuteistojo A. I. gynėja apeliaciniame skunde kritikuoja nukentėjusiųjų G.

B. ir P. B. parodymų patikimumÄ motyvuodama tuo, kad įvykio metu jie buvo iÅ¡gėrę.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiųjų neblaivumas galėjo turėti įtakos jų parodymų tikslumui, detalių prisiminimui, tačiau neabejotina, jog netrukdė suvokti esminių įvykio aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų parodymus vertino kaip patikimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo jais netikėti, kadangi juos paneigiančių patikimų duomenų byloje nėra.Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A.

I. gynėjos apeliacinio skundo argumentu, kad objektyvÅ«s bylos duomenys (9 t., 56–57 b. l.) paneigia nukentėjusiojo P. B. parodymus, jog jis, po apžiÅ«ros ligoninėje nuvykęs į policijos komisariatÄ , ten matė ir atpažino A. I. Tokie nukentėjusiojo P. B. parodymai vertinami kaip sÄ Å¾iningas suklydimas, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia nuteistojo A. I. kaltės, nes jis pats niekada neneigė dalyvavęs muÅ¡tynėse.                                       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A.

G., V. B., A. I. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , sukėlė muÅ¡tynes ir sumušė J. B., G. B. bei P. B., tačiau prieÅ¡ nukentėjusiuosius panaudotas smurtas ir buvo nusikalstamos veikos tikslas, bet ne priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ , todėl svetimo turto pagrobimas gali bÅ«ti priskirtas tik tam asmeniui, kuris tiesiogiai atliko Å¡iuos veiksmus.Nuteistieji A. G., V. B. ir A. I. visada neigė pagrobę grandinėlę. Nukentėjusysis P. B. taip pat negalėjo įvardinti asmens, kuris konkrečiai muÅ¡tynių metu jam nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes, neturi pakankamo pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji A.

G., V. B. ir A. I. turėjo tikslÄ pagrobti nukentėjusiųjų turtÄ bei jį pagrobė. Tokia iÅ¡vada negali bÅ«ti pagrįsta vien tik nukentėjusiojo P. B. parodymais, kad jis tikrai matė kažkieno rankÄ , kuri nuplėšė grandinėlę.Tokiu atveju galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, reiÅ¡kiantis, kad visi neaiÅ¡kumai, netikslumai, abejonės, kurių negalima teismo proceso metu paÅ¡alinti, aiÅ¡kinami kaltininko naudai.Nuteistojo A. I. gynėja apeliaciniame skunde ginčijo panaudoto fizinio smurto intensyvumÄ , nukentėjusiesiems suduotų smÅ«gių skaičių, aplinkybę, kad muÅ¡tynių metu panaudotos medinės lazdos.IÅ¡ nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog visi nuteistieji aktyviai mušė nukentėjusiuosius.Nukentėjusieji J.

B. ir G. B. ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 90–91, 105–106 b. l.) nurodė muštynių metu patyrę daugiau nei 30 smūgių. Vėliau J. B. teigė patyręs daugiau nei 50 smūgių (3 t., 98 b. l.). Nukentėjusysis P. B. teigė taip pat patyręs daugiau nei 50 smūgių (3 t., 114, 116 b. l.).Pirmosios instancijos teismas patikėjo nukentėjusiųjų parodymais dėl nuteistųjų smurto prieš juos intensyvumo, nors jų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys.Specialisto išvados Nr. G 2280/12 (01) duomenys (3 t., 148–149 b. l.) rodo, kad                  P. B. sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais.Specialisto išvadose Nr. G 2627/11 (01) ir Nr. G 2610/11 (01) nenurodyta, keliais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai nukentėjusiesiems J.

B. ir G. B., tačiau jose nurodyti patirti sužalojimai neatitinka nukentėjusiųjų nurodyto prieÅ¡ juos panaudoto smurto intensyvumo (3 t., 130–131, 133–134 b. l.).Taigi byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti nukentėjusiųjų nurodytÄ jiems suduotų smÅ«gių skaičių.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , nustato, kad A. G., V. B. ir A. I. rankomis, kojomis bei medinėmis lazdomis sudavė tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių nukentėjusiesiems į įvairias kÅ«no vietas.Kita vertus, smÅ«gių skaičius neturi esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, nes byloje nustatyta nuteistuosius veikus bendrai.Nukentėjusieji J.

B. ir G. B. nuosekliai teigė, kad muÅ¡tynių metu smÅ«giai buvo suduoti ne tik rankomis ir kojomis, bet ir pagaliais. J. B. paaiÅ¡kino, kad netoli esančioje Å¡iukÅ¡liadėžėje buvo kėdės, vaikinai pradėjo laužyti kėdes ir iÅ¡ jų ėmė pagalius (3 t., 93–94 b. l.). Nuteistieji Å¡iÄ aplinkybę neigė.Tai, kad įvykio vietoje nerasti pagaliai ar kėdžių nuolaužos, neįrodo nuteistuosius jų nenaudojus, nes nagrinėjamoje byloje įvykio vieta nebuvo apžiÅ«rėta.Nors ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokius konkrečiai sužalojimus kuriam nukentėjusiajam kiekvienas iÅ¡ bendrininkų padarė, tačiau nusikalstamos veikos pobÅ«dis, prieÅ¡ nukentėjusiuosius panaudoto fizinio smurto intensyvumas, nusikalstamos veikos padariniai – J.

B. ir G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., 130–131, 133–134 b. l.), P. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata (3 t., 148–149 b. l.) – rodo, jog nukentėjusieji J. B., G. B. ir P. B. sužaloti nusikalstamos veikos bendrininkų bendrais veiksmais. Dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo visi bendrininkai yra bendravykdytojai, nes jie veikė vieninga tyčia.Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, visų nusikalstamos veikos bendrininkų veika dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo nepriklausomai nuo to, kokius sužalojimus kuriam nukentėjusiajam kiekvienas iš jų padarė, kvalifikuojama pagal kilusius padarinius.Dėl to nuteistųjų A.

G., V. B. ir A. I. veika iÅ¡ BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 138 straipsnio 1 dalį.               Dėl D. Z. iÅ¡teisinimo Nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad D. Z. dalyvavimÄ nukentėjusiojo R. U. plėšime įrodo byloje surinkti įrodymai.Prokuroras, apeliaciniame skunde ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas dėl D. Z. kaltės neįrodytumo, nurodė teismÄ neįvertinus nuteistojo M.

J., nukentėjusiojo R. U., liudytojų A. J. ir V. D. parodymų visumos.Su tokiu prokuroro apeliacinio skundo teiginiu negalima sutikti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, t. y. įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje. Teismas tyrė bei analizavo ir D. Z. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, o iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino, prokuroro nuomone, kaltinimÄ pagrindžiančius įrodymus.Nukentėjusysis R.

U. ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 163–164 b. l.) ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad prie jo ir J. B. priėjo trys vaikinai: A. G., M. J. ir nepažįstamas asmuo, kurio jis nespėjo įsidėmėti. Dar du nepažįstami vaikinai liko stovėti apie 1–2 m atstumu nuo jų. Ar kuris nors iÅ¡ priėjusių vaikinų buvo sugipsuota ranka, jis nepastebėjo. Tačiau kai prieÅ¡ įvykį jie buvo vaikų darželio teritorijoje, ten matė nepažįstamÄ vaikinÄ sugipsuota ranka. Jis buvo vienoje kompanijoje su A.

G., M. J. ir kitais nepažįstamais vaikinais, kurių buvo daug.Liudytojas J. B. apklaustas įvykio dienÄ parodė, kad prie jo ir R. U. priėjo penkių asmenų kompanija: du priėjo prie jų, trys liko nuoÅ¡alyje; apklausiamas po trijų dienų patikslino, kad prie jų priėjo trys jaunuoliai; vėliau apklausiamas parodė, kad einant į naktį veikiančiÄ parduotuvę sutiko A. G., kuris buvo dar su keliais vaikinais, jų buvo gal trys. Negali pasakyti, ar tai tie patys vaikinai, kurie prieÅ¡ tai buvo su A.

G. vaikų darželio teritorijoje; vėliau apklausiamas jis negalėjo pasakyti, ar tarp tų vaikinų, kurie buvo priėję prie jo ir R. U., buvo koks nors vaikinas sugipsuota ranka (3 t., 167, 168, 170–171, 173 b. l.).Šiuos parodymus liudytojas J. B. patvirtino abiejų instancijų teismuose.Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis R. U. ir liudytojas J. B. neatpažino D. Z. kaip asmens, kuris įvykio metu kartu su A. G. ir M. J. buvo priėjęs prie jų (3 t., 165–166, 174–175 b. l.).Išdėstytų parodymų turinys tik patvirtina, kad R.

U. ir J. B. vaikinÄ sugipsuota ranka (D. Z.) matė vaikų darželio teritorijoje. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tiesiogiai įvykyje dalyvavusių nukentėjusiojo R. U. ir liudytojo J. B. parodymai neįrodo D. Z. buvus nusikaltimo padarymo vietoje.Nuteistieji A. G. ir M. J. teisme taip pat neigė D. Z. buvus kartu su jais įvykio vietoje.Prokuroras apeliaciniame skunde teigė, kad teismas neįvertino liudytojų A. J. ir V. D. parodymų.Apeliaciniame skunde cituodamas liudytojos A.

J. parodymus, prokuroras bandė įrodyti, kad jos parodymuose minimi trys nubėgantys vaikinai yra tie patys, kuriuos prieÅ¡ įvykį ji sutiko eidama namo. Atkreipiamas dėmesys, kad prokuroras netiksliai cituoja liudytojos parodymus.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad einant namo sutiko M. J., A. G., asmenį sugipsuota ranka ir dar vienÄ nepažįstamÄ asmenį. Jie pasiteiravo, kur yra R. U. ir J. B.. Visi buvo apsirengę juodai, tik A. G. dar su balta liemene. Vėliau J. B. ir R. U. nuėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, užlipo į kalnÄ prie namo, ir tada pasigirdo Å¡Å«ksniai.

Ji stovėjo apačioje ir pamatė, kaip nubėga trys jaunuoliai, du apsirengę juodai, vienas kažkÄ dėvėjo balto (3 t., 176–177 b. l.). Å iuos parodymus liudytoja patvirtino pirmosios instancijos teisme.Taigi liudytoja A. J. eidama namo sutiko ne tris (kaip nurodo prokuroras), bet keturis vaikinus. Tiesiogiai įvykyje dalyvavę R. U. ir J. B. taip pat parodė įvykio metu netoli jų buvus nepažįstamus vaikinus. Dėl to iÅ¡ liudytojos A. J. parodymų negalima objektyviai spręsti, jog vienas iÅ¡ trijų nubėgusių vaikinų buvo bÅ«tent D.

Z.Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 45 b. l.) parodė pastebėjęs, kad į kalnÄ , t. y. nuo visÄ parÄ veikiančios parduotuvės link Naujininkų bėga jam pažįstami vaikinai, kaip vėliau sužinojo, M. J., A. G., D. Z. sugipsuota ranka. Grįžę R. U. ir J. B. pasakė, kad juos apiplėšė kÄ tik nubėgę vaikinai.Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. D. parodė R. U. ir J. B. jam pasakius, kad ,,tavo draugai mane apvogė“, tačiau neigė tarp jų buvus D. Z.Vertindama liudytojo V.

D. parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė iš R. U. ir J. B. sužinojęs, jog nusikaltimo vietoje buvo D. Z., tačiau pastarieji tokios aplinkybės niekada nenurodė. Liudytoja A. J. teisme parodė R. U. sakius, kad jį apiplėšė vaikinai, buvę vaikų darželio teritorijoje, tačiau kas konkrečiai, nepasakius.Iš tiesų byloje nustatyta, kad iki aptariamo įvykio D. Z. kartu su A. G., M. J. bei kitais nepažįstamais vaikinais buvo vaikų darželio teritorijoje.

Tačiau vien ši aplinkybė, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, neįrodo D. Z. buvus įvykio vietoje.Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Esant konkrečius nusikalstamos veikos požymius asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis.

Bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (jau minėtas in dubio pro reo bendrasis baudžiamosios teisės principas). Å is principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-315/2012,             2K-510/2012, 2K-363/2013 ir kt.).Ä®vertinusi visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra patikimų ir neginčytinų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų D.

Z. dalyvavus nukentėjusiojo R. U. plėšime.     Dėl bausmių Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirdama nuteistiesiems A. G., V. B. ir A. I. bausmes už J. B. ir G. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei P. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , atsižvelgia į tai: jie padarė tris nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus; V. B. ir A. I. yra neteisti, A. G. anksčiau ne kartÄ teistas; A. I. nusikalto bÅ«damas nepilnametis; nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių; nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė, veikdami bendrininkų grupe.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nuteistiesiems V. B. ir A. I. skiriamos mažesnės, o A. G. – didesnės nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmės.Nuteistajam A. G. bausmės dydį dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustato, atsižvelgdama į tai: nuteistasis padarė nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimÄ ; anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirbo; nenustatyta nei A. G. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistajam skiriama vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė.Apeliaciniame skunde A. G. prašė atsižvelgti į jo jaunÄ amžių bei nesusiformavusiÄ asmenybę. A. G. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu buvo 22 metai. Iki Å¡ių nusikaltimų padarymo anksčiau jis buvo ne kartÄ teistas. Taigi nors nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau nekeičia savo nusikalstamo elgesio.Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Teisėjų kolegija šį skundo motyvÄ vertina kaip teisingÄ .Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; nuoÅ¡irdus gailėjimasis – kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistojo prisipažinimo kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių tokį teismo sprendimÄ .Atkreipiamas dėmesys, jog prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomi ne pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti objektyviai įvertinamos, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M.

J. viso proceso metu davė iÅ¡samius parodymus apie jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, pripažino esmines kvalifikavimui reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si pripažįsta kaip jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo M.

J. apeliacinio skundo argumentu teismÄ nepagrįstai nenustačius lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio l dalies 3 punkte, kad jis savo noru atlygino ir paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ .Å i lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iÅ¡ nukentėjusiojo R.

U. pagrobtas turtas buvo grÄ Å¾intas tÄ pačiÄ dienÄ . Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė nuteistÄ jį sakius, jog reikia nukentėjusiesiems atiduoti daiktus, kad jie neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo policijai (4 t., 45 b. l.). IÅ¡ to galima spręsti, jog M. J. pagrobtus daiktus grÄ Å¾ino ne savo noru, bet siekdamas iÅ¡vengti ar suÅ¡velninti atsakomybę.Dėl to teismas pagrįstai nenustatė M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ .Å iuo nuosprendžiu nustačius M.

J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio l dalies 3 punkte, jam paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė. Darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistojo asmenybę neigiamai apibÅ«dinančių duomenų apimtis yra daug didesnė: anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus, nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, niekur nedirbo. Tai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės neturėjo jokio teigiamo poveikio ir neatliko savo paskirties.

Be to, už turto plėšimÄ jam paskirta vos didesnė nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė. Tokioje situacijoje vienos lengvinančios aplinkybės nustatymas nesuteikia pagrindo keisti nuteistajam paskirtos bausmės.Nuteistiesiems A. G., V. B. ir A. I. bausmės subendrinamos jas iÅ¡ dalies sudedant, nes nėra sÄ lygų, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalyje, leidžiančių taikyti bausmių subendrinimo bÅ«dÄ jas apimant.IÅ¡ Kybartų pataisos namų direktoriaus raÅ¡to (10 t., 158 b. l.) matyti, kad M.

J. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nesubendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas negali minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinti, nes turėtų bÅ«ti taikomas visiÅ¡ko arba dalinio bausmių sudėjimo bÅ«das, o tai pablogintų nuteistojo teisinę padėtį. BylÄ nagrinėjant pagal nuteistojo skundÄ , to neleidžia daryti bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Šis klausimas turės būti sprendžiamas bausmės vykdymo metu.                    Dėl civilinių ieškinių Nuteistojo A. I. gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo iš ginamojo priteisti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutinka tik iš dalies.Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji pareiškė ieškinius:

J. B. – 239 Lt turtinei žalai ir   50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, G. B. – 505 Lt turtinei žalai atlyginti, P. B. – 3 000 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (3 t., 95, 112, 117 b. l.).Atkreiptinas dėmesys, jog, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Vilniaus teritorinė ligonių kasa taip pat pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir prašė už nukentėjusiųjų gydymÄ iÅ¡ kaltų asmenų priteisti     3 650,88 Lt žalai atlyginti (7 t., 85–86 b. l.), tačiau teismas dėl to nepriėmė jokio sprendimo.

Nesant civilinio ieÅ¡kovo skundo, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistųjų padėties.Nuteistojo A. I. gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad nukentėjusieji nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jų patirtos turtinės žalos dydį.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam G. B. už nuteistųjų sugadintus daiktus (kelnes, marÅ¡kinėlius, sidabrinę grandinėlę) priteistinos turtinės žalos atlyginimo, nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl jo patirtos žalos dydžio, atsižvelgė į ieÅ¡kinyje nurodytÄ daiktų vertę ir konstatavo, kad dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų atsiradusi žala yra pagrįsta bei reali.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo G.

B. ieÅ¡kinys – 505 Lt – turtinei žalai atlyginti priteistas teisingai.Nukentėjusysis J. B. padarytÄ turtinę žalÄ motyvavo tuo, jog nusikaltimo padarymo metu sugadinti drabužiai (marÅ¡kinėliai ir kelnės), kurių vertė 239 litai. Jis nuosekliai teigė, kad drabužiai sugadinti pirmo konflikto su A. G. metu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad A. G. padarė veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl jis ir turi atlyginti nukentėjusiajam J. B. padarytÄ turtinę žalÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad A. G., V. B. ir A. I. nepadarė veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. nepagrobė 3 000 Lt vertės auksinės grandinėlės su pakabuku, Å¡i P. B. civilinio ieÅ¡kinio dalis paliekama nenagrinėta.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Ä®statymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi įvertinti bylÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis bei kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ .Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad iÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems J.

B. ir P. B. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų A. G., V. B. ir A. I. veiksmais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pasekmes, jog dėl nuteistųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti.Nukentėjusiajam P. B. priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis, kadangi jis patyrė didesnę žalÄ sveikatai ir po įvykio pasikeitė jo gyvenimo kokybė: jam buvo atliktos dvi operacijos, po to pusę metų buvo reabilitacijoje, jo darbingumo lygis tik 55 procentai  (8 t., 32, 33 b. l.), Å¡iuo metu gali dirbti ne visus fizinius darbus.IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis tyčinio sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia Å¡ios žalos atlyginimo dydį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam J.

B. priteistas 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis, o nukentėjusiajam P. B. – 10 000 litų neprieÅ¡tarauja CK 6.250 straipsnyje įtvirtintiems sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams ir pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ nėra per didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose           Nr. 2K-252/2012, 2K-133/2013, 2K-7-168/2014 ir kt.).       Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistojo A.

G. ir kitų nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinius skundus, buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (toliau – ir VGTPT) dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam A. G..Vilniaus VGTPT sprendimu Å¡ioje byloje nuteistajam A. G. antrinę teisinę pagalbÄ suteikti parinktas advokatas A. Svila, nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. – advokatas     V. Burneikis, kurie ir gynė nuteistÄ jį A. G., nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.Byloje gautas Vilniaus VGTPT praÅ¡ymas, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 14.1.4 punktu, valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo A.

G. 263,45 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už jo gynybÄ .Vilniaus VGTPT praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo A. G. valstybės naudai 263,45 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti netenkintinas.Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia įstatymų leidėjÄ numačius, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , privalomai dalyvauja ir kaltinimo, ir gynybos pusės.Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį numatytas ir gynybos, ir kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybÄ .Tokia nuostata susiformavo ir teismų praktikoje. Pagal jÄ tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai atlyginti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014 ir kt.).Taigi nėra pagrindo iÅ¡ieÅ¡koti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių organizuojant nuteistojo A.

G. teisių gynimÄ apeliacinės instancijos teisme.Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį dėl A. G. iÅ¡teisinimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti:iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti kaltinimo dalį, kad A. G. pagrobė T. V. priklausantį turtÄ , veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis;nustatyti, kad A. G., V. B. ir A. I. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tyčia sudavė nukentėjusiesiems J. B., G. B. ir P. B. rankomis, kojomis bei medinėmis lazdomis tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių;pripažinti M.

J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A. G., V. B. ir A. I. solidariai priteista J. B. 239 Lt bei P. B. 3 000 Lt turtinei žalai atlyginti; A. G. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 180 straipsnio 1 dalies (J. B., G. B. ir P. B. turto plėšimas) į BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) bei BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu:pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl J.

B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) – 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams;pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) – 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams;pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl P. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 2 (dvejiems) metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirtomis bausmėmis bei su bausme, paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

G. paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose; V. B. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) bei BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu:pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) – 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) – 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl P. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę V.

B. paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose; A. I. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) bei BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu:pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) – 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) – 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl P. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

I. paskirti laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių;vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – bÅ«ti namuose nuo     22 val. iki 6 val. ryto ir mokytis arba dirbti.IÅ¡ A. G. priteisti J. B. 69,22 Eur (239 Lt) turtinei žalai atlyginti.P. B. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 3 000 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                                    Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                 Svajūnas Knizleris                                                                                  Egidija Tamošiūnienė