2af984e7-6fe5-4a51-95d8-e304a80d156f · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-2048-944/2018Proceso Nr. 2-69-3-19555-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 26 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė,sekretoriaujant Erikai Mosteikaitei, Marijai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo V. M. atstovei advokatei Laurai Daumantaitei,atsakovės UAB „Gaivilė“ atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

M. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Gaivilė“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių pagal 2018-03-08 Andriaus PreikÅ¡os IÄ® parengtÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ : 1.1. V. M. priskirti atskirai naudotis 413 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „A“ ir 25 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu „C“;

UAB „Gaivilė“ priskirti atskirai naudotis 366 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „B“ ir 23 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu „C“; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alys ginčo žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. PaaiÅ¡kina, kad su parengti žemės sklypo naudojimosi planu atsakovė nesutinka, atitinkamai parengė savo planÄ , tačiau jis neatitinka ieÅ¡kovo interesų, todėl buvo kreiptasi į teismÄ .

Teigia, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi tvarka yra teisinga, sÄ Å¾ininga, racionali, proporcinga bei tinkamai įgyvendina bendraturčių derinimo principÄ . Teigia, kad pagal ieÅ¡kovo parengtÄ planÄ , kiekvienam iÅ¡ bendrasavininkų bÅ«tų priskiriama didesnė dalis asmeniniam naudojimui. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas pageidauja didesnės dalies bendro naudojimo žemės sklypo ne privažiavimui prie pastato, bet automobilių apsisukimui, tačiau reikÅ¡minga akcentuoti tai, kad ginčo sklypas yra Kauno miesto senamiesčio zonoje, kurioje gatvių (kelių) plotis gali bÅ«ti ir siauresnis už normatyviniais dokumentais reglamentuojantį plotį, o automobilių vietų parkavimo skaičiui taikomi mažesni reikalavimai ir mažesni koeficientai nei nustatyta teritorijų planavimo ar statybos dokumentuose.

Pažymi, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo dalyje jau ir taip yra nustatyti du servitutui, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas patiria ekonominius praradimus. Pažymi, kad ieÅ¡kovo naudojimosi tvarka yra aiÅ¡kesnė, patogesnės naudojimui, nei atsakovės pateikta laužytos ir lanko formos konstrukcijos teritorija. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, t. y. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Topolinija“ 2017-08-01 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ naudojimo tvarkai nustatyti (M 1:500), pagal kurį:

UAB „Gaivilė“ ir V. M. bendrai naudosis 102 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; V. M., atskirai vienas naudosis 384 kv.m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; UAB „Gaivilė“ atskirai viena naudosis 342 kv.m plotos žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog jo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra geriausia ir racionaliausia.

Tačiau, atsakovės nuomone, ieškovas to neįrodė, todėl atsakovės pasiūlyta naudojimosi tvarka yra optimali. Atsakovė teigia, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka neatitinka turimų nuosavybės teise priklausančių dalių. Pažymi, kad atsakovei ieškovas priskiria naudotis vieno metro pločio žemės sklypo rėžiu, kurio iš esmės dėl tokios konfigūracijos nėra galimybės naudoti. Atsakovės teikiamas siūlymas atitinka tiek šalims priklausančias dalis, tiek kiekviena iš šalių turi galimybę racionaliai naudotis visomis žemės sklypo dalimis.Ieškovas dubliku nurodė, kad jo siūloma naudojimosi tvarka iš esmės yra racionalesnė ir optimalesnė nei atsakovo, atitinka visus teismų praktikoje taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus.

Pažymėjo, kad pagal teismų praktikoje formuojamus kriterijus, pripažįstame, kad kuo didesnis sklypo plotas turi bÅ«ti paliekamas kiekvienam bendraturčiui. IeÅ¡kovo vertinimu jos siÅ«loma naudojimosi tvarka artima Å¡alių turimai nuosavybės daliai. IeÅ¡kovo nuomone, 1 metro žemės sklypo ploto priskyrimas statiniui 3MG, taip pat yra pakankamas, atitinka protingumo, teisėtumo kriterijus, interesų derinimo ir proporcingumo principus bei teisės aktuose nustatytus atstumus, o didesnis žemės sklypo ploto priskyrimas statiniui 3MG, bÅ«tų nesÄ Å¾iningas gretimų žemės sklypo naudotojų atžvilgiu.

PaaiÅ¡kina, kad ginčo sklypas yra Kauno miesto Senamiesčio zonoje, kurioje gatvių (kelių) plotis gali bÅ«ti ir siauresnis už normatyviniais dokumentais reglamentuojantį plotį, o automobilių vietų parkavimui taikomi mažesni reikalavimai ir mažesni koeficientai. Dėl Senamiesčio zonos specifikos, transporto priemonės prie pastatų įvažiuoja ar iÅ¡važiuoja esant siauram kelio plotui, nesant jokių specialių apsisukimo aikÅ¡telių. Juo labiau, kad atsakovo pageidaujamas apsisukimas bÅ«tų ieÅ¡kovo žemės sklypo sÄ skaita, ir juo naudotųsi, jei iÅ¡ tikrųjų naudotųsi, iÅ¡imtinai tik atsakovė, kas bÅ«tų nesuderinama su naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijais, neatitiktų visų bendraturčių interesų pusiausvyros bei pažeistų ir labiau apribotų ieÅ¡kovo teises nei atsakovės. Juo labiau, kad esamas įvažiavimas ir iÅ¡važiavimas iÅ¡ sklypo buvo toks pat visÄ Å¾emės sklypo naudojimÄ laikÄ , visada faktiÅ¡kai buvo naudojamasi įvažiavimu / iÅ¡važiavimu ir apsisukimu koks yra Å¡iuo metu, o jokių papildomų statinių, kurie bÅ«tų pakeitę įvažiavimo/iÅ¡važiavimo ar apsisukimo vietos plotÄ , taip pat neatsirado.Atsakovė tripliku praÅ¡o nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės planÄ .

Nurodė, kad jos siūloma tvarka racionalesnė, patogesnė, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje yra mažesnis plotas numatytas naudotis bendrai abiem šalims, negali būti esminė. Paaiškina, kad ieškovo pateiktoje naudojimosi tvarkoje atsakovei tenkanti dalis mažesnė 1,49 kv. m, t. y. neatitinka jos turimos idealiosios žemės sklypo dalies. Teigia, kad prie pastato 3MG numatoma 3,01-3,04 m pločio žemės sklypo dalis reikalinga ne tik prieiti prie pastato, bet ir žemės klypo naudojimui pagal paskirtį.

Atsakovės nuomone, vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas yra senamiesčio zonoje pati savaime nereiÅ¡kia, kad jeigu yra įmanoma neturi bÅ«ti laikomasi bendrųjų reikalavimų susijusių su gatvių (kelių) pločiu. Atsakovės nuomone, Å¡iuo matu Å¡alys naudojasi visu žemės sklypu, todėl nesklandumų nekyla manevruojant ginčo sklype. IeÅ¡kovas teigdamas naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ siekia pasididinti, kaip galima labiau sau vienam atskirai naudotis žemės sklypo dalį, net neatsižvelgdamas į tai, jog jo siÅ«loma atsakovei naudotis žemės sklypo dalis iÅ¡ esmės negalės bÅ«ti naudojama pagal žemės sklypo paskirtį.

Dar vienas papildomas rimtas ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos trūkumas yra tame, jog ieškovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje nėra nurodyti konkretūs bendro naudojimo ir šalims atskirai (individualiai) skirtas naudotis dalis skiriantys taškai su koordinatėmis. Todėl natūroje tokia naudojimosi tvarka galėtų būti sunkiai įgyvendinama ir kels tik naujus ginčus. Teismas k o n s t a t u o j a: ieškinys tenkintinas iš dalies.Iš bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 438/828 dalys priklauso ieškovui, 390/828 atsakovei (t. 1, el. b. l. 8–11). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai (t. 1, el. b. l. 15, 16, 41–42, 80, 95).

Kauno miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo skaičiaus koeficientus schema (t. 1, el. b. l. 17). Nenaudojamų žemės sklypų 2017 sÄ raÅ¡as (t. 1, el. b. l. 19). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2017 m. sÄ raÅ¡o patvirtinimo (t. 1, el. b. l. 20). Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Dėl 2017 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo (t. 1, el. b. l. 21–22).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos raštas Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 23–24). Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymas Dėl žemės sklypo prie pasatų (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo (t. 1, el. b. l. 25–27). Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento turto skyriaus raštas dėl žymos uždėjimo (t. 1, el. b. l. 111). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012-05-18 įsakymas Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalių nustatymo (Kauno m.) (t. 1, el. b. l. 116).

Valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys (t. 1, el. b. l. 117). Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio pastato (duomenys neskelbtini), pripažinimo avariniu aktas (t. 1, el. b. l. 123–124). 2013-03-21 valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas (t. 1, el. b. l. 128), negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo ir priėmimo aktas (t. 1, el. b. l. 132). Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 16Žs-2013 (t. 1, el. b. l. 133–139).

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-30 įsakymas Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (Kauno m.) (t. 1, el. b. l. 151). 2018-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, el. b. l. 6–11). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas (T. 2, el. b. l. 14–21). Fotonuotraukos (t. 2, el. b. l. 29–32). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (duomenys neskelbtini) (t. 2, el. b. l. 33–44, 45–56).Šioje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teismas nurodo, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir bÅ«dai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiÅ¡kindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

T. ir kt. v. D. K. , bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo.

Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009).

Teismas papildomai pažymi, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.Å iuo atveju ginčas sprendžiamas dėl žemės sklypo, kurio bendras plotas 828 kv. m, ieÅ¡kovui priklauso 438 kv. m, atsakovei 390 kv. m.

Darytina iÅ¡vada, kad tiek ginčo objektas – visas žemės sklypas, kuris yra Kauno senamiesčio zonoje, yra nedidelis, pagal idealiÄ sias dalis jis priklauso abiem Å¡alims beveik po lygiai: ieÅ¡kovui 52,89 proc., atsakovei 47,10 proc. Pastebėtina, kad ginčo žemės sklypas yra užstatytas, t. y. ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas garažas–dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 118 kv. m, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – negyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas 182 kv. m, pastatas – negyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 85 kv. m.

Darytina iÅ¡vada, kad kiekvienai iÅ¡ Å¡alių po jai priklausančiais statiniais esanti žemės sklypo dalis turi priklausyti asmeniÅ¡kai naudotis. Dėl Å¡ių aplinkybių likusi neužstatyta žemės sklypo dalis, įvertinus bendraturčių idealiÄ sias dalis, dar sumažėja, todėl ir nedidelio pobÅ«džio nukrypimai kiekvienai iÅ¡ Å¡alių yra reikÅ¡mingi ir svarbÅ«s. Be to, visas ginčo žemės sklypas yra apstatytas statiniais, todėl į jį gali abi Å¡alys patekti tik per vienÄ Ä¯važiavimÄ , kuriuo turi bÅ«ti leidžiama naudotis bendrai.Pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ 2018-03-08 A.

PreikÅ¡os parengtÄ planÄ naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ matyti, kad ieÅ¡kovui priskirtina žemės sklypo dalis pažymėta A – 413 kv. m, atsakovei žemės sklypo dalis pažymėta B – 367 kv. m. bendrai naudotina žemės sklypo dalis pažymėta C – 48 kv. m. Kiekvienam bendraturčiui priskirtina naudotis žemės sklypo dalis apima po to bendraturčio pastatais esančiÄ teritorijÄ ir žemės sklypo teritorijÄ esančiÄ prie pastatų. Kadangi įvažiavimas į šį sklypÄ yra vienas, akivaizdu, kad juo Å¡alys turi naudotis bendrai ir pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ tvarkÄ Å¡i dalis sudarytų 48 kv. m.

Darytina iÅ¡vada, kad kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priskirtina asmeniÅ¡kai naudotis sklypo dalis bÅ«tų artima bendraturčiams priklausančioms idealiosioms nuosavybėms dalims, bendrai naudotis priskirtina minimali teritorija dėl bendro įvažiavimo į ginčo sklypÄ . Be to, pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ naudojimosi tvarkÄ kiekvienai iÅ¡ Å¡alių bÅ«tų ganėtinai aiÅ¡ki jai priskirta naudotis žemės sklypo dalimi riba, nes ieÅ¡kovui ir atsakovei priskirtino žemės sklypo naudojimosi dalis iÅ¡ esmės skirtų tiesė nuo atsakovei priklausančio pastato karÅ¡o.

IÅ¡ esmės atsakovės nesutikimas su Å¡ia tvarka yra dėl jai priskirtino sklypo naudojimosi dalies Å¡alia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)kadastro bylos (duomenys neskelbtini) A l. 72), kuri bÅ«tų apie vienÄ metrÄ pločio ir dvylikos metrų ilgio (atsakovės teigimu). Atsakovės nuomone, Å¡ia sklypo dalimi (apie 12 kv.

m) nebÅ«tų galimybės racionaliai naudotis dėl jos pločio ir ilgio. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ioje sklypo dalyje atsakovė galėtų laikyti Å¡iukÅ¡lių konteinerius. Pagal byloje esančius duomenis ginčo žemės sklypo naudojimo bÅ«das yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Darytina iÅ¡vada, kad asmuo siÅ«lydamas naudojimosi tvarkÄ negali kitai Å¡aliai nurodyti, kaip ir kam ji turi ar gali naudoti jai priskirtinÄ teritorijÄ pagal naudojimosi tvarkÄ . Dėl Å¡ios aplinkybėms ieÅ¡kovės nurodyti argumentai dėl Å¡iukÅ¡lių konteinerių jų dydžio Å¡ioje byloje nesudaro esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos, nes Å¡iukÅ¡lių ir komunalinių atliekų rÅ«Å¡iavimo, laikymo, tvarkymo ir kt. nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.Teismas nurodo, kad pagal bylos duomenis jau atkreiptas dėmesys, kad ginčo žemė sklypas yra nedidelis ir uždaras, t. y.

į jį patekimas galimas tik įvažiavimu esančiu tarp (duomenys neskelbtini) esančių pastatų, todėl labai svarbu, kad abiem bendraturčiams būtų galimybė racionaliai naudotis šiuo sklypu. Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad kuo mažesnis žemės sklypas, tuo reikšmingesniu tampa kiekvienas metras, t. y. šiuo atveju apie 12 kv. m žemė sklypo ruožas, dėl kurio iš esmės atsakovė nesutinka su ieškovo pasiūlytu planu. Teismas nurodo, kad byloje nėra tikslių duomenų dėl šio sklypo ruožo ploto, tačiau atsakovė nurodė, kad ši dalis sudarytų apie 12 kv. m, ieškovė tokiam argumentui neprieštaravo, t. y. nepateikė savo varianto dėl šios sklypo dalies ploto.

Teismas nurodo, kad sprendžiant, ar 12 kv. m yra svarbus faktorius, bÅ«tina atsižvelgti į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ Å¾emė sklypo idealiÄ jÄ dalį. Pagal bylos duomenis viso ginčo sklypo plotas 848 kv. m, atsakovei priklauso 390 kv. m pagal idealiÄ sias dalis, kurių 267 kv. m, yra po pastatais (pastato – negyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 182 kv. m, pastato – negyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 85 kv. m).

Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimo tvarkÄ 48 kv. m. bÅ«tų naudojami bendrai, tad izoliuota tik atsakovei priskirtina dalis sudarytų 75 kv. m, iÅ¡ kurių apie 12 m bÅ«tų apie vieno metro pločio ir apie 12 metrų ilgio. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovei 12 kv. m žemė sklypo ruožas, kurio konfigÅ«racija bÅ«tų vieno metro pločio ir dvylikos metrų ilgio, sudarytų 16 proc. visos atsakovei asmeniÅ¡kai priskirtinos naudotis neužstatytos žemės sklypo dalies. Tuo tarpu ieÅ¡kovei priklauso 438 kv. m pagal idealiÄ sias dalis, kurių 118 kv. m, yra užstatyta pastato – garažu–dirbtuvėmis.

Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ naudojimosi tvarkÄ 48 kv. bÅ«tų naudojami bendrai, tad izoliuota tik ieÅ¡kovui priskirtina naudotis žemės klypo dalis sudarytų 244 kv. m. Å iuo atveju vertinant 12 kv. m. ploto žemė sklypo ruoželį, iÅ¡ ieÅ¡kovo perspektyvos, jam neužstatytoje žemė sklypo dalyje jis sudarytų 4,9 proc., t. y. tris kartus mažesnę dalį procentine iÅ¡raiÅ¡ka. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismo vertinimu 12 kv. m ploto sklypo dalis pagal Å¡ioje byloje esančius duomenis, t. y. ginčo sklypo konfigÅ«racijÄ , jo nedidelį plotÄ , Å¡alims priklausančias dalis, galimybę patekti į ginčo sklypÄ tik vienu įvažiavimu, yra svarbus ir reikÅ¡mingas.

Duomenų, kurie pateisintų Å¡ios reikÅ¡mingos dalies racionalų naudojimÄ pagal paskirtį nėra pateikta. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡is aspektas yra esminis ieÅ¡kovo siÅ«lomos naudojimosi tvarkos trÅ«kumas. Pastebėtina, kad atsakovė Å¡ias aplinkybes dėl racionalaus sklypo dalies naudojimo nurodė su atsiliepimu, ieÅ¡kovė nors teikė patikslintÄ Å¾emė sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nelaikė reikÅ¡minga, todėl kitokio naudojimosi tvarkos plano nepateikė.

Be to, atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktame plane yra netiksliai nurodyti sklypo koordinačių taÅ¡kai. Teismas nurodo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal 2018-03-08 parengtÄ planÄ (t. 1, el. b. l. 80). Elektroninėje byloje pateiktame ieÅ¡kovo 2018-03-08 plane nėra nurodyti sklypo aplinkinių ribų koordinačių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas teismui pateikė popierinį originalų savo siÅ«lomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , ieÅ¡kovo atstovė žadėjo po baigiamųjų kalbų pateikti popierinį originalų savo siÅ«lomos naudojimosi tvarkos 2018-03-08 planÄ , tačiau to nepadarė.

Esant tokiai situacijai teismas vadovaujasi elektroninėje byloje esančiais duomenimis. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal 2018-03-08 parengtÄ planÄ , tačiau iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje pateiktas 2018-03-21 planas, kuriame nurodytos sklypo aplinkinės ribos koordinatės. Vertinant 2018-03-21 ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ matyti, kad taÅ¡ko koordinatės nurodytos Å¡alia sklypo brėžinio ir sklypo brėžinyje nežymiai skiriasi. IeÅ¡kovas nurodė, kad tokie netikslumai ir paklaidos yra galimos.

Teismas nurodo, kad atliekant kadastrinius matavimus pagal teisės aktų nuostatas yra leistina tam tikra paklaida, tačiau Å¡iuo atveju nėra sprendžiamas kadastrinių duomenų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ 2018-03-21 planÄ matyti, kad vienos taÅ¡kų koordinatės nurodomos ant sklypo brėžinio, tačiau kitos nurodomos Å¡alia brėžinio, kur stulpeliu suraÅ¡ytos taÅ¡kų koordinatės. Dėl Å¡ios aplinkybės laikytina, kad ieÅ¡kovo planas nėra tikslus.

Kadangi Å¡ie netikslumai yra nežymÅ«s, todėl, jeigu nebÅ«tų kitų plano trÅ«kumų, tai nebÅ«tų kliÅ«tis sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo. Apibendrinus aptartas aplinkybes konstatuotina, kad esminis ieÅ¡kovo 2018-03-08 pateikto naudojimosi žemės sklypu plano trÅ«kumas yra 12 kv. m ruožas žemė sklypo dalis palei pastatÄ esantį (duomenys neskelbtini), kuris negali bÅ«ti naudojamas racionaliai.Atsakovė atskirsdama į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pateikė savo siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ parengtÄ 2017-08-01 UAB „Topolinija“.

Pagal atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi žemė sklypu planÄ ieÅ¡kovui priskirtina žemės sklypo dalis pažymėta A – 384 kv. m, atsakovei žemės sklypo dalis pažymėta C – 342 kv. m. bendrai naudotina žemės sklypo dalis pažymėta B – 102 kv. m. Kiekvienam bendraturčiui priskirtina naudotis žemės sklypo dalis apima po to bendraturčio pastatais esančiÄ teritorijÄ ir žemės sklypo teritorijÄ esančiÄ prie pastatų. Kadangi įvažiavimas į šį žemės sklypÄ yra vienas, todėl bendrai turi bÅ«ti numatyta naudotis Å¡ia teritorija.

Atsakovės pasiÅ«lyta naudojimosi žemė sklypu tvarka iÅ¡siskiria dėl bendrai paliktinos naudotis žemės sklypo dalies ploto – 102 kv. m, vietoj ieÅ¡kovo siÅ«lomų 48 kv. m, atitinkamai asmeniÅ¡kai kiekvienam iÅ¡ Å¡alių tektų naudotis mažesne sklypo dalimi. Pagal atsakovės pateiktÄ planÄ , bendrai priskirtinos teritorijos konfigÅ«racija apimtų įvažiavimo teritorijÄ ir lanku eitų link ieÅ¡kovo teritorijos. Atsakovės teigia, kad tokia bendrai priskirtino naudoti sklypo konfigÅ«racija pasirinkta dėl galimybės apsisunkti su transporto priemone įvažiavus į teritorijÄ .

Atsakovės vertinimu tokiu būdu yra galimybė racionaliai naudotis ginčo žemė sklypu. Ieškovas teigia, kad tokio tipo žemė sklype (mažame, senamiestyje ir pan.) nėra būtinybės apsisukti, nes galima išvažiuoti iš sklypo galine automobilio pavara, todėl tokio dydžio bendrai priskirtina teritorija nėra būtina. Be to, ieškovo nuomone, atsakovė gali apsisukti naudojantis jai asmeniškai paliktina teritorija. Ieškovo nuomone, atsakovei priskirtinoje teritorijoje yra nurodyti griuvėsiai, tačiau realiai pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, el. b. l. 6–11) fiksuotas fotonuotraukas ten nėra pastato, todėl atsakovė galėtų naudotis ir šia teritorija, atitinkamai jeigu pageidauja apsisukti.

Teismas nurodo, kad kadastro byloje pateiktas statinių išdėstymo planas (kadastro bylos l. 1), kuriame pakitimai fiksuoti 2002-01-28, kadastro duomenys fiksuoti 2001-03-19. Šiuose dokumentuose yra pavaizduotas pastatas (duomenys neskelbtini), pavaizduotas pirmojo aukšto planas, kuriame fiksuojamas statinys, padaryti tam tikri prierašai dėl kitų nugriautų statinių. Pastebėtina, kad šiuose kadastriniuose matavimuose nėra užfiksuota, kad pastato 1A2/p dalis būtų nugriauta, todėl žemės klypo dalis galėtų būti laikoma neužstatyta.

Teismas nurodo, kad Å¡ie duomenys laikyti oficialiais raÅ¡ytiniais duomenimis, todėl pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Duomenų, kad bÅ«tų buvę atlikti kiti kadastriniai matavimai, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad minėto statinio dalis yra nugriauta ir pan. nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas ginčas, ar atsakovei priklausantys statiniai pagal teisės aktų nuostatas turi bÅ«ti rekonstruoti, t. y. atstyti, ar tai turėtų bÅ«ti vertinama kaip nauja statyba.

IeÅ¡kovo nurodyti motyvai dėl seniai atliktų ir fiksuotų kadastrinių matavimų, nesudaro pagrindo jais nesivadovauti, nes teisės aktuose nėra nustatyta termino, kiek laiko galioja atlikti ir registruoti kadastriniai matavimai. IeÅ¡kovas siekia nuneigti fiksuotus kadastrinius matavimus pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktas fotonuotraukas. Teismas nurodo, kad Antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų bÅ«klės apraÅ¡ymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; faktinės aplinkybės papildomai gali bÅ«ti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įraÅ¡ymo priemonėmis; garso ar vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamÄ ja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.

Šios nuostatos yra analogiškos įtvirtintoms CPK 635 straipsnio 1 dalyje. Darytina išvada, kad pateiktos fotonuotraukos nesudaro pagrindo paneigti registruotiems kadastriniams matavimams. Kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl pastato likučių, griuvėsių masto, todėl teismas vadovaujasi registruotais kadastriniais matavimais, kuriuose griuvėsiai yra fiksuojami kaip statinio 1A2/p dalis, atitinkamai ši dalis laikoma užstatyta, todėl ieškovo motyvai, kad ja galima naudotis transporto priemonių apsisukimui nepagrįsta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovė pagrindė savo siÅ«lomame naudojimosi žemės sklypu plane nurodomÄ teritorijÄ , plane pažymėtÄ B, 102 kv. m, ploto, kaip racionalų ir patogų naudojimÄ dėl galimybės apsiskuti su transporto priemone. Pastebėtina, kad Å¡ia teritorija galės naudotis abi Å¡alys. Vien ta aplinkybė, kad Å¡i dalis yra didesnė nei ieÅ¡kovo pasiÅ«lytoje naudojimosi tvarkoje, nesudaro pagrindo laikyti Å¡io plano ydingu ir pažeidžiančiu neproporcingai ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus.

Nors ieÅ¡kovas nesutiko dėl bendrai priskirtinos naudotis teritorijos ploto dydžiu, teigė, kad pakankama gali bÅ«ti ir mažesnė dalis, tačiau duomenų Å¡ias aplinkybes patvirtinančių, Å¡iuo atveju patikslinto plano, nepateikė. Pastebėtina, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, jÄ vertina pagal konkretų pateiktÄ planÄ , atitinkamai turėtų bÅ«ti pateikiami to plano tikslinimai, jeigu siekiama nuneigti kitos Å¡alies plane fiksuojamus dydžius, plotus, teritorijos konfigÅ«racijÄ ir kt.

Tokio pobÅ«džio duomenų nėra pateikta, todėl ieÅ¡kovo nurodyti motyvai dėl pernelyg didelės sklypo dalies skyrimo bendram naudojimui atmestina, kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad pagal atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovui priskirtina asmeniniam naudojimui teritorija bÅ«tų 384 kv. m, atsakovei – 342 kv. m. Ä®vertinus Å¡alių turimas idealiÄ sias dalis, pagal atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ , ieÅ¡kovas galės naudotis 87,67 proc. (384/438*100 ) žemės sklypo asmeniÅ¡kai, atsakovė – 87,69 proc. (342/390*100).

Darytina iÅ¡vada, kad abi Å¡alys galės naudoti beveik vienoda savo sklypo dalimi, t. y. nėra iÅ¡ esmės labiau pažeidžiami vienos iÅ¡ Å¡alių interesai.IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai prie pastato (duomenys neskelbtini), kadastro byloje pažymėto 2A3/p, numato 3 m pločio sklypo dalį, kaip skirtinÄ jos asmeniniam naudojimui, nes pakaktų ir 1 m. pločio, skirto pastato priežiÅ«rai. Teismas nurodo, kad naudojimosi plane turi atsispindėti Å¡alių turima nuosavybės dalis, todėl jeigu bÅ«tų nustatyta mažesnė dalis, atitinkamai ji turėtų bÅ«ti kompensuojama kitoje vietoje.

Nė viena iš šalių kitų pasiūlymų, kurie būtų įforminti kaip naudojimosi sklypu tvarkos variantai, nepateikė. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybe, kad ieškovas nesutinka dėl šios sklypo dalies priskyrimo asmeniškai naudotis atsakovei, tačiau šių motyvų leistinais įrodymais nepagrindė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus ieškovo ir atsakovės pateiktus planus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, konstatuotina, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau prisideda prie geresnio nuosavybės valdymo, racionali.

Dėl Å¡ių aplinkybių tarp Å¡alių nustatytina naudojimosi žemė sklypu tvarka pagal atsakovės pateiktÄ UAB „Topolinija“ planÄ (CPK 178 straipsnis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo spendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å iuo atveju atsakovė sutiko dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau naudojimosi žemė sklypu tvarka nustatyta pagal atsakovės pateiktÄ planÄ , todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos turėto iÅ¡laidos dėl teisinės pagalbos.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovė patyrė 1452 Eur iÅ¡laidų, todėl jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies:nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal UAB „Topolinija“ 2017-08-01 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ naudojimo tvarkai nustatyti (M 1:500), pagal kurį: UAB „Gaivilė“, įmonės kodas 134535039, ir V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai naudosis 102 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudosis 384 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; UAB „Gaivilė“, įmonės kodas 134535039, atskirai naudosis 342 kv. m plotos žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Gaivilė“, įmonės kodas 134535039, 1452 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja                                                                               Aušra Barškietytė