2af8b7f2-2810-4754-ace4-48dbef9ee4f7 · Prienų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-69-878/2014Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01133-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos 34.4.1.; 44.2.;44.5.2.17.; 73.2.6.4.1.; 99.9.; 116.1. (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 19 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei J. B. ir jos atstovei advokatei E. G., atsakovės Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarės V. B. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGSC) atstovei advokatei L.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovei Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarei V. B., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGSC) dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovė J. B. ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės notarės V. B. 13147,88 Lt turtinės žalos atlyginimui, 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad jos močiutė D.

M., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi keturis oficialiuosius testamentus: (duomenys neskelbtini) testamentu, kurį vėliau pati panaikino, visÄ savo turtÄ paliko J. M., (duomenys neskelbtini) testamentu visÄ savo turtÄ lygiomis dalimis paliko J. B., D. V. ir E. V.. D. M. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Kauno miesto 14 - ojo notarų biuro notarės D. M., registracijos numeris GDMl - (duomenys neskelbtini), visus savo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitÄ turtÄ bei turtines ir neturtines teises, kurie D.

M. priklausys jos mirties dienÄ , lygiomis dalimis paliko J. M., E. V., J. B. ir D. V.. Atsakovė notarė V. B. (duomenys neskelbtini) patvirtino D. M. testamentÄ , notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo Å¡i visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienÄ priklausys testatorei, paliko J. M., taip, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.35 straipsnio 2 dalies nuostatomis, panaikindama (duomenys neskelbtini) testamentÄ . Å is testamentas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 pripažintas negaliojančiu.

Civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 buvo nustatyta, jog nepaisant to, kad D. M. nebuvo pripažinta neveiksnia, nebuvo įtraukta į neveiksnių asmenų registrÄ , ji (duomenys neskelbtini) dėl savo ligų nebegalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad D. M. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu - nepatikslinta demencija. E. S. S. patvirtino, kad D. M. diagnozuota psichikos liga yra lėtai progresuojantis ir neatsistatantis sveikatos psichikos sutrikimas, kuriam yra bÅ«dingi atminties sutrikimai, orientacijos, valios, dėmesio sutrikimai.

D. M., 2010 m. spalio 13 d. atlikus psichologinį tyrimÄ , buvo konstatuotas sunkus pažinimo sutrikimas (8 balai). E. S. S. pažymėjo, kad 2011 m. sausio 26 d. įraÅ¡as medicininiuose dokumentuose „iÅ¡lieka dezorientuota laike, vietoje, savyje, pasako tik pavardę, kontaktas apsunkintas dėl labai ryÅ¡kių kognityvinių sutrikimų, bÅ«klė blogėja - mÄ stymas padrikas, stebimi atminties, suvokimo sutrikimai, iÅ¡lieka nekritiÅ¡ka savo bÅ«klei...“ rodo pačius giliausius sÄ monės pažeidimus, kai žmogus nebežino, kas jis yra.

Atsakovė dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau pakartotinės teismo ekspertizės atlikimo neprašė, neskundė Kauno apylinkės teismo sprendimo.Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Å io įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, jog notariniai veiksmai yra atliekami notaro biure, tačiau atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurÄ ir iÅ¡kviečia notarÄ Ä¯ namus, medicinos pagalbos ar kitÄ Ä¯staigÄ , kai atliekant notarinį veiksmÄ , dalyvauja daugiau nei deÅ¡imt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iÅ¡kilmingoje aplinkoje.

Notariato įstatymo 29 straipsnyje nurodyta, jog notariniai veiksmai atliekami iÅ¡ karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas, tačiau notarinių veiksmų atlikimas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu reikalinga papildoma informacija. To paties įstatymo 30 straipsnis įpareigoja notarÄ iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę, tvirtinant sandorius, notaras privalo įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu, o tvirtinant testamentÄ , notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31 straipsnis).

Notariato įstatymo 48 straipsnyje nurodyta, jog notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal CK reikalavimus. Civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 nustatyta, kad notarė neįsitikino testatorės D. M. veiksnumu, tai yra ji, 2011 m. vasario 28 d. nuvykusi į ligoninę, nepasiteiravo gydytojų apie D. M. sveikatos bÅ«klę - tai patvirtino liudytojas Prienų ligoninės Vidaus ligų skyriaus gydytojas-terapeutas K. S., nors, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais bei Notariato įstatymo 31 straipsniu, tai yra privalu daryti.

Taigi, notarė V. B. nesielgė taip, kaip turėtų elgtis rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga.Civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 yra konstatuota, jog testatoriaus paraÅ¡as yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentÄ daro negaliojantį, todėl ypatinga svarba turi bÅ«ti skiriama nustatymui fakto, kad testatorius pats negali pasiraÅ¡yti testamento.

Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikšmę, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, tai yra turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardintų priežasčių (fizinių trūkumų, ligos ar kitų priežasčių) - už testatorių kitas asmuo pasirašo testatoriaus prašymu. Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad kai fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitų priežasčių pats negali pasirašyti sandorio (pareiškimo ar kitokio dokumento), jo pavedimu sandorį gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti.

Tuo tarpu 2011 m. vasario 28 d. sudaryto ir notarės V. B. patvirtinto testamento sudarymo bei patvirtinimo tvarka neatitinka tiek imperatyviose teisės normose nurodytų reikalavimų, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 nagrinėjimo metu pati notarė V. B. paaiÅ¡kino, jog testamento projektÄ parengė pagal J. M. nurodymus, kuriai pagal 2011 m. vasario 28 d. testamentÄ buvo paliktas visas testatorės turtas, o ne iÅ¡ D. M. žodžių, nepatikrinusi jos valios, Å¡is testamento projektas buvo parengtas iki notarės atvykimo į ligoninę, kur buvo gydoma D.

M.. 2011 m. vasario 28 d. testamente yra nurodyta, jog „D. M. įskaitomai dėl ligos pasiraÅ¡yti negali, jai praÅ¡ant, notaro akivaizdoje testamentÄ pasirašė A. N....“, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad mirusioji D. M. tiesiogiai prašė A. N. už jÄ pasiraÅ¡yti, o tai neatitinka CK 5.29 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo, kad už testatorių kitas asmuo pasiraÅ¡o testatoriaus praÅ¡ymu. Taip pat įraÅ¡as testamente „...dėl ligos pasiraÅ¡yti negali" padarytas ne A.

N., pasiraÅ¡iusios už testatorę, o notarės iki atvykstant į ligoninę pas testatorę, testatorės D. M. net nemačius, neįsitikinus jos bÅ«kle, o remiantis žodžiais asmens, kurio naudai buvo sudarytas testamentas. Bylos nagrinėjimo metu notarė V. B. nurodė, jog ji testatorei perskaitė sudarytÄ testamentÄ , tačiau liudytojas K. N. nurodė, jog testatorė nelinktelėjo, kai buvo perskaitytas testamentas, tokiu bÅ«du notarė neįsitikino ir negavo testatorės patvirtinimo dėl sudaryto testamento.

Taigi, notarė V. B., vykdydama įstatymo jai pavestas pareigas, jas atliko pažeisdama imperatyvias įstatymo normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad notaras, vykdydamas įstatymo jam pavestas funkcijas privalo užtikrinti tik įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų tvirtinimÄ ir iÅ¡davimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų dokumentų.

Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaras gali įtvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011. N. V. B., savo neteisėtais veiksmais patvirtindama (duomenys neskelbtini) D. M. testamentÄ , atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės paveldėjimo teisę, kuriÄ ji bÅ«tų įgijusi, jei (duomenys neskelbtini) testamentas, kuriuo visas D. M. turtas lygiomis dalimis buvo paliktas J. M., J. B., D. V. ir E. V., nebÅ«tų panaikintas.Notaras teikia teisines paslaugas, kurias turi suteikti tinkamai - tai turi daryti kruopščiai, atidžiai ir teisiÅ¡kai kvalifikuotai.

Sandorio tvirtinimo metu notaras turi nustatyti faktines sandorio aplinkybes, jas teisiÅ¡kai įvertinti ir tinkamai teisiÅ¡kai įforminti. Notaras privalo nustatyti faktinę padėtį, kurioje esant Å¡alys ketina sudaryti sandorį, asmenų pageidaujamas ar prognozuojamas pasekmes, jų pageidaujamas sÄ lygas ir tikėtinas pasekmes. Taip yra nustatomi tikrieji asmenų ketinimai ir jų laisva valia dėl sandorio sudarymo. Å ių ir kitų reikÅ¡mingų duomenų pagrindu notaras privalo atlikti teisinį kvalifikavimÄ ir daryti teisinio pobÅ«džio iÅ¡vadas, ar asmenų pageidaujamas sandoris neprieÅ¡taraus įstatymams, kokiÄ konkrečiÄ sutarties rūšį atitinka asmenų nurodytos aplinkybės ir pageidaujamos sÄ lygos, tai tinkamai teisiÅ¡kai įforminti.

Atsižvelgiant į Å¡iuos notaro profesinės veiklos reikalavimus, tvirtinant sandorius, notaro kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nustatinėtina pagal tai, ar įrodyta, kad notaras konkrečioje situacijoje elgėsi tokiu bÅ«du. Notarui, aiÅ¡kinančiam, kad jo veiksmai buvo teisėti ir jis dėl žalos nekaltas, tenka pareiga įrodyti, kad jis padarė viskÄ , ko iÅ¡ jo Å¡ioje situacijoje gali bÅ«ti protingai reikalaujama, kad žala nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002).

Atsakovės notarės V. B. atsakomybė yra deliktinė civilinė atsakomybė, kuri atsirado dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.263 straipsnyje įvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).Civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 surinkti įrodymai pavirtina, jog bÅ«tent notarė V.

B., patvirtindama testamentÄ asmens, dėl savo sveikatos bÅ«klės nesugebančio suvokti savo veiksmų ir tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, nesilaikydama imperatyvių įstatymų normų, reglamentuojančių notarinių veiksmų atlikimÄ , testamentų tvirtinimÄ , atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Teisei prieÅ¡taraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia žalos (2001 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

N. V. B., bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi valstybės pavestas funkcijas atliekanti pareigÅ«nė, privalėjo surinkti visÄ informacijÄ apie testatorės sveikatos bÅ«klę, tvirtindama testamentÄ , privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendime konstatavo, kad ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo tvarka nevisiÅ¡kai atitinka CK bei notariato įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo praktikoje formuojamas nuostatas, tai yra iÅ¡ pačios notarės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad testamento projektas buvo parengtas iki notarės atvykimo į ligoninę, testamento spausdintame tekste nurodytas tekstas „dėl ligos pasiraÅ¡yti negali“ padarytas ne asmens pasiraÅ¡iusio už testatorę, bet pačios notarės, testamente parengtame notarės pasirašė asmuo, kurio tai daryti neprašė pati testatorė, testamento projektas buvo parengtas nemačius pačios testatorės ir neįsitikinus jos bÅ«kle, iÅ¡ asmens, kurio naudai yra sudarytas testamentas, žodžių.

Visi Å¡ie Kauno apylinkės teismo konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai suponavo ieÅ¡kovės žalos atsiradimÄ , tai yra atsakovei neteisėtais veiksmais nepatvirtinus 2011 m. vasario 28 d. testamento, ieÅ¡kovė butų paveldėjusi ¼ dalį savo mirusios močiutės D. M. turto. Nukentėjusiam asmeniui negali bÅ«ti atlyginama daugiau, nei jis iÅ¡ tiesų prarado (2005 m. vasario 22 d. Lietuvos Apeliacinio Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-48/2005). VÄ® Registrų centro duomenimis, testatorė D.

M. turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ : ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 103000 Lt (nustatyta 2011 m. liepos 20 d.), ½ dalį Å«kio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1330 Lt (nustatyta 2011 m. liepos 20 d.), ½ dalį kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 853 Lt (nustatyta 2011 m. liepos 20 d.).

D. M. nekilnojamojo turto vertė buvo 52592,00 Lt, taigi dėl notarės V. B. neteisėtai patvirtinto 2011 m. vasario 28 d. D. M. testamento ieÅ¡kovė neteko ¼ testatorės D. M. turto dalies, tai yra 13147,88 Lt vertės turto. IeÅ¡kovė, po močiutės D. M. mirties sužinojusi faktÄ apie tai, jog 2011 m. vasario 28 d. patvirtintu testamentu testatorė visÄ savo turtÄ paliko J. M., žinodama, jog D. M. niekada nebÅ«tų savanoriÅ¡kai priėmusi tokio sprendimo, kreipėsi į teismÄ dėl testamento nuginčijimo, ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 8 d. sprendimu Å¡is testamentas buvo pripažintas negaliojančiu.

Dėl visų Å¡ių aplinkybių iki pat dabar ieÅ¡kovė jaučia dvasinį pergyvenimÄ , sukrėtimÄ , ženkliai pablogėjo jos sveikata, jaučia skausmÄ Å¡irdies plote, nuolatinę nemigÄ , emocinę depresijÄ , nepasitikėjimo savimi jausmÄ . Visus Å¡iuos iÅ¡gyvenimus vertina 20000 Lt neturtine žala. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais pažeidė konstitucinę ieÅ¡kovės teisę į nuosavybę. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį atsakovė taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Be to, ieÅ¡kovė mano, kad atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpiu dar negaliojo atsakovės veiklos draudimo priedas Nr. 1 prie draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis galioja laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.Atsakovė Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarė V.

B. atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad į jÄ 2011 m. vasario mėnesį kreipėsi J. M. dėl notarinių veiksmų atlikimo ir paprašė parengti testamentÄ jos motinos D. M. vardu. J. M. paaiÅ¡kino, kad motina serga, Å¡iuo metu guli Prienų ligoninėje ir dėl silpnos sveikatos negali pati asmeniÅ¡kai atvykti į notarų biurÄ , o visÄ savo turtÄ testamentu nori palikti J. M., todėl testamento tekste tai turi bÅ«ti nustatyta. Atsakovė paklausė, ar dėl silpnos sveikatos testatorė galės pati pasiraÅ¡yti testamentÄ , tačiau J.

M. nurodė, kad ji to padaryti negalės. Todėl atsakovė iÅ¡aiÅ¡kino, kad tokiu atveju, vadovaujantis CK 5.29 straipsniu bei Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, atsakovės ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje už testatorę pasiraÅ¡yti gali kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentÄ , kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorė pati negalėjo pasiraÅ¡yti testamento, paaiÅ¡kino, kad liudytojai taip pat turės pasiraÅ¡yti testamente. J. M. patvirtino, kad yra veiksnus asmuo, kuris galės pasiraÅ¡yti už testatorę, taip pat dalyvaus du liudytojai, kurie galės paliudyti testamento sudarymÄ .

Notarė, iÅ¡siaiÅ¡kinusi visas reikÅ¡mingas aplinkybes, paprašė J. M. palikti testatorės asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kad galėtų parengti testamento projektÄ ir atlikti kitus veiksmus, kurie yra bÅ«tini prieÅ¡ notarinio veiksmo atlikimÄ , suderino laikÄ , kada bus tvirtinamas testamentas. Atsakovė patikrino testatorės duomenis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, atliko patikrÄ Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, jokių kliūčių, dėl kurių notarinio veiksmo atlikimas turėtų bÅ«ti atsisakytas ar atidėtas, nenustatė, todėl parengė testamento tekstÄ ir sutartu laiku atvyko į VÅ¡Ä® Prienų ligoninę. 2011 m. vasario 28 d., t.y. prieÅ¡ pat patvirtinant testamentÄ , atsakovė buvo užsukusi pas testatorę prižiÅ«rintį gydytojÄ , tačiau pastarasis skubėjo, neturėjo laiko, o atsakovei apie testatorės sveikatos bÅ«klę nieko net neužsiminė ir tvirtinant testamentÄ pats nedalyvavo.

Tvirtinimo metu dalyvavo pati testatorė, du liudytojai - K. N. ir N. N., A. N., kuri pasirašė už testatorę, ir pati J. M.. PrieÅ¡ tvirtinant testamentÄ , atsakovė jį garsiai perskaitė. Nors testatorė daug nekalbėjo ir konkretaus turto neįvardino, tačiau patvirtino, kad testamento tekstÄ suprato ir pasakė, kad „palieku viskÄ , kÄ turiu“. Atsakovei jokių abejonių dėl testatorės sÄ moningumo ir veiksmų reikÅ¡mės suvokimo nekilo, kadangi ji kalbėjo suprantamai, riÅ¡liai, protavo, gaudėsi aplinkoje, suprato, koks notarinis veiksmas yra atliekamas, atpažino ir suvokė visus tuo metu dalyvaujančius asmenis ir jų atliekamus veiksmus.

Atsakovei buvo akivaizdu, kad testatorė pati pasiraÅ¡yti testamento negalės, todėl, kaip ir buvo numatyta, testamentÄ jos akivaizdoje pasirašė A. N., tÄ vėliau savo paraÅ¡ais patvirtino du liudytojai. Atlikus nurodytus veiksmus, notarė užbaigė notarinį veiksmÄ , atlikdama notaro tvirtinamÄ jį įraÅ¡Ä , ir atliktÄ veiksmÄ užregistravo notarinių veiksmų registre.Notaro atsakomybė yra deliktinė, jos atsiradimo sÄ lygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė, kurios turinys priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikÅ¡mės. Tai lemia didesnius atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus, bet negalima iÅ¡vada, kad tai atsakomybė visai be kaltės (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį civ. byloje Nr. 2A-193/2010).

Ar taikytina notarui civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neatidumo, neatsargumo ar neapsižiÅ«rėjimo tvirtinant sandorį, sprendžiama pagal tai, ar Å¡is asmuo, vykdydamas savo funkcijas, padarė viskÄ , ko yra pagrįsta ir protinga iÅ¡ jo reikalauti. Jeigu teismo tvarka yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo byloje yra prielaida svarstymui, kad notaras atliko ne viskÄ , nes objektyviai įstatymo pažeidimas konstatuotas. Jeigu konkrečiu atveju notaras ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių, atliko kitus veiksmus, kurie, nors ir nenumatyti teisės aktais, bet buvo reikalingi ir jų pagrįsta reikalauti iÅ¡ notaro, tai civilinė atsakomybė, kuri taikoma kaltės pagrindu, nebÅ«tų galima dėl kaltės paneigimo.

Jeigu notaras įrodo, jog atliko viskÄ , kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jo veiksmais, tai reiÅ¡kia, kad notaras kaltę paneigė (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003). Notariato įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi notarinio veiksmo atlikimo metu) 13 straipsnis nustato, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rÅ«mų nutarimais bei kitais teisės aktais.

Notariato įstatymo 26 straipsnis nustato, kokius notarinius veiksmus atlieka notarai, kurių tarpe: tvirtina sandorius, atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 30 ir 31 straipsnių analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad notaras, prieÅ¡ tvirtindamas sandorį, be kita ko, atlieka Å¡iuos veiksmus:

1) nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę (31 straipsnio 1 dalis);

2) išaiškina atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (30 straipsnio 1 dalis);

3) įsitikina fizinių asmenų veiksnumu ir patikrina juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumÄ (30 straipsnio 2 dalis);

4) iÅ¡siaiÅ¡kinęs, kad asmenys suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę, sudaromo sandorio pobÅ«dį bei pasekmes ir iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sudaryti sandorį, parengia dokumento projektÄ ir, prieÅ¡ tvirtindamas, pasiÅ«lo Å¡alims jį pasiraÅ¡yti;

5) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrina sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie praÅ¡o atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumÄ . Tai atvejais, kai yra tvirtinamas testamentas, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31 straipsnio 3 dalis). Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje atitinkamai nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trÅ«kumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiÅ¡kimo arba kitokio dokumento pasiraÅ¡yti, jo pavedimu sandorį, pareiÅ¡kimÄ arba kitokį dokumentÄ gali pasiraÅ¡yti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiÅ¡kimÄ arba kitokį dokumentÄ sudarantis asmuo pats negalėjo pasiraÅ¡yti.

Tais atvejais, kai notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ (Notariato įstatymo 40 straipsnis). CK 5.29 straipsnyje nustatyta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trÅ«kumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasiraÅ¡yti testamento, jo praÅ¡ymu testamentÄ gali už jį pasiraÅ¡yti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentÄ pareigÅ«no ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentÄ , kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasiraÅ¡yti testamento.

Liudytojai taip pat turi pasiraÅ¡yti testamente.IÅ¡ byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė, prieÅ¡ tvirtindama (duomenys neskelbtini) testamentÄ , atliko Å¡iuos bÅ«tinus veiksmus: atvykus J. M. į notarų biurÄ atsakovė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, pareikalavo pateikti dokumentus, reikalingus testatorės tapatybei nustatyti. Aplinkybės, dėl kurių pas atsakovę į biurÄ atvyko ne pati testatorė, o jos testamentinė įpėdinė ir pareikalavo parengti atitinkamo turinio testamento tekstÄ , yra objektyvios ir konstatuotos minėtame Kauno apylinkės teismo sprendime, t.y. testatorė tuo metu sirgo ir gulėjo VÅ¡Ä® Prienų ligoninėje;

Pažymėtina, kad Notariato įstatymas nenustato, kad dėl testamento teksto parengimo privalo kreiptis tik pats testatorius asmeniÅ¡kai. Tokios sÄ lygos nenustatytos ir CK. Vadovaujantis Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalimis, testatorės duomenys buvo patikrinti tiek Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, tiek Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, jokių kliūčių, dėl kurių notarinio veiksmo atlikimas turėtų bÅ«ti atsisakytas atlikti ar atidėtas, nustatyta nebuvo.

Aplinkybė, dėl kurios testamentas buvo pripažintas negaliojančiu, t.y. kad testatorė testamento sudarymo metu buvo tokios bÅ«klės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, buvo nustatyta tik po to, kai 2013 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi testatorei buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Tik atliktos ekspertizės iÅ¡vadose yra konstatuota, kad testatorė 2012 m. vasario 28 d. sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu - nepatikslinta demencija ir, sudarydama šį testamentÄ , negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

TokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertas padarė tik pagal jam pateiktus visus testatorės medicininius dokumentus iÅ¡ gydymo įstaigų ir civilinės bylos medžiagÄ . Notarė yra teisininkė profesionalė, tačiau ne medicinos mokslų daktarė ar ekspertė. Joks įstatymas nenustato notarui pareigos surinkti informacijÄ apie sandorį atliekančio asmens sveikatÄ (fizinę bei psichinę bÅ«klę), kas sudaro asmens privataus gyvenimo dalį. Notariato įstatyme yra įtvirtinti konkretÅ«s reikalavimai, įsitikinti sandorį sudarančių asmenų teisnumu ir veiksnumu tai iÅ¡siaiÅ¡kinama patikrinant asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus, atliekant paieÅ¡kas Gyventojų registro tarnybos bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų duomenų bazėse.

Jei notaras nenustato, kad asmens veiksnumas įstatymų nustatyta tvarka yra apibotas, o kitų aplinkybių, kurios akivaizdžiai paliudytų, kad toks asmuo nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti nenustato, vadinasi, jis savo pareigÄ atliko tinkamai ir neturi teisės atsisakyti atlikti notarinio veiksmo Å¡iuo pagrindu. Be to, teismo sprendime nustatyta, kad atsakovė prieÅ¡ tvirtindama sandorį buvo užsukusi pas testatorę prižiÅ«rinti gydytojÄ , tačiau Å¡is su atsakove neturėjo laiko ir galimybių bendrauti.

Notariato įstatymas nedetalizuoja, kokia konkrečia tvarka turi bÅ«ti patikrinamas sandorį sudarančio fizinio asmens veiksnumas, todėl tokiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Akivaizdu, kad kiekvienu atveju reikalauti iÅ¡ notaro prieÅ¡ fiziniams asmenims sudarant sandorius surinkti ir iÅ¡nagrinėti jų ligų istorijas, pasikonsultuoti su jų gydytojais, bÅ«tų ne tik neprotinga, bet ir nesÄ Å¾ininga. Asmens duomenys apie sveikatÄ sudaro asmens privataus gyvenimo sritį, todėl yra griežtai saugomi asmens duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis atitinkamai nustato, kad „Asmens duomenis apie asmens sveikatÄ (jos bÅ«klę, diagnozę, prognozę, gydymÄ ir kt.) gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Asmens sveikatos paslaptis turi bÅ«ti saugoma pagal Civilinį kodeksÄ , pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.“ Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje atitinkamai nustatyta, kad „Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas.

Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali buti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra bÅ«tina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.“ ir kt. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ notarui net nesuteikta teisė gauti ir rinkti informacijÄ apie paciento sveikatos bÅ«klę, kuri yra prilyginama konfidencialiai informacijai, be paties asmens raÅ¡ytinio sutikimo. Tokia informacija gali bÅ«ti renkama, tik jei tai yra bÅ«tina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti, tačiau ne notarinių sandorių tvirtinimui ar sudarymui.

Atsakovė įvertino, jog testatorė puikiai atpažįsta sandorio sudaryme dalyvaujančius asmenis ir jų atliekamus veiksmus, todėl neturėjo jokio objektyvaus pagrindo suabejoti testatorės veiksnumu ir jos iÅ¡reiÅ¡kiamos valios tikrumu. Nors Kauno apylinkės teismas sprendime nurodė, jog atsakovės atlikti veiksmai ir jų atlikimo aplinkybės „gali bÅ«ti vertinamos kaip formalÅ«s testamento sudarymo trÅ«kumai“, tokia iÅ¡vada suponuoja, kad atskirai vertinant atsakovės atliktų veiksmų teisėtumÄ , jie net nesudarytų pagrindo testamento pripažinimui negaliojančiu. (duomenys neskelbtini) atsakovė, atvykusi tvirtinti sudaromo testamento, dar kartÄ Ä¯sitikino testatorės tapatybe, palygindama testatorės ir jos asmens dokumente esančias nuotraukas, nustatė ir įsitikino kitų testamento sudaryme dalyvaujančių asmenų tapatybėmis, prieÅ¡ tvirtindama testamentÄ , garsiai perskaitė jo tekstÄ ir įsitikino, kad testatorė supranta jo turinį ir iÅ¡reiÅ¡kia laisvÄ valiÄ .

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad sprendime nustatyta, jog testatorė nelinktelėjo, kai buvo perskaitytas testamentas, ir tokiu bÅ«du neva atsakovė neįsitikino ir negavo testatorės patvirtinimo dėl sudaryto testamento, tačiau sprendime taip pat konstatuota, kad testatorė savo balsu patvirtino, kad „palieku viskÄ , kÄ turiu“. Byloje taip pat konstatuota, kad testamento sudarymo momentu testatorės sveikatos bÅ«klė buvo pagerėjusi, todėl testatorei nesutikus su testamento turiniu, ji galėjo nuo jo sudarymo atsisakyti.

Taigi, atsakovė prieÅ¡ tvirtindama testamentÄ tinkamai įsitikino testatorės valia. Neabejoja, kad testatorė suprato atliekamo notarinio veiksmo prasmę, nes tai buvo jau ketvirtasis testatorės sudaromas testamentas, ji turėjo testamentų sudarymo patirties, ji iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ balsu, kad visÄ turtÄ palieka savo dukteriai, pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti A. N. ir liudytojams. Nors testamento tekste jau buvo iÅ¡ anksto notarės atliktas įraÅ¡as „[...] dėl ligos pasiraÅ¡yti negali [...]“, tai yra tik dokumentų rengimo technikos klausimas, kadangi CK 5.29 straipsnyje nėra imperatyviai nurodyta, kokiu bÅ«du (ranka, spausdinimo maÅ¡inėle ar kitu bÅ«du) į testamento tekstÄ turi bÅ«ti įraÅ¡ytos priežastys, dėl kurių už testatorių pasiraÅ¡o kitas asmuo.

Svarbiausia yra pačios pasiraÅ¡ymo už testatorių priežastys, o ne pasiraÅ¡ymo bÅ«das. Å i informacija atsakovei buvo atskleista ir nurodyta iki pradedant rengti testamento tekstÄ . Taip pat pažymėtina, kad praÅ¡ymo pasiraÅ¡yti už testatorių forma taip pat nėra nustatyta nei Notariato įstatyme, nei CK. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iÅ¡ asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Nors testatorė pati tiesiogiai, t.y. žodžiu ar raÅ¡tu neprašė už jÄ pasiraÅ¡yti A. N., tačiau testatorės elgesys testamento sudarymo metu patvirtina, kad ji suvokė sudaromo sandorio prasmę, suprato, kad jos sveikatai neleidžiant, už jÄ testamente pasiraÅ¡o trečiasis asmuo ir du liudytojai, ir tam neprieÅ¡taravo. Tai liudija, kad testamento pasiraÅ¡ymui už pačiÄ testatorę buvo pritarta testatorės konkliudentiniais veiksmais. Visiems testamento sudaryme dalyvavusiems ir privalėjusiems pasiraÅ¡yti asmenims pasiraÅ¡ius, atsakovė, tik įsitikinusi, kad visi įstatymuose nustatyti imperatyvÅ«s reikalavimai ir sÄ lygos prieÅ¡ tvirtinant testamentÄ yra atlikti, testamente padarė notaro tvirtinamÄ jį įraÅ¡Ä ir atliktÄ veiksmÄ užregistravo notarinių veiksmų registre.

Jokių abejonių dėl testamentÄ sudarančio asmens tapatybės, veiksnumo ir/ar valios trÅ«kumų nekilo. Taigi, atsakovė veikė taip atsargiai, protingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai bei padarė viskÄ , ko yra pagrįsta ir protinga iÅ¡ jos reikalauti. Todėl nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, to nekonstatavo savo sprendime ir Kauno apylinkės teismas. Testamentas buvo pripažintas negaliojančiu ne dėl konkrečių testamento sudarymo formos ar turinio trÅ«kumų, tačiau dėl to, kad tik pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

IeÅ¡kovė nurodo patyrusi 13147, 88 Lt turtinę žalÄ (negautas pajamas (naudÄ )), tačiau Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė įvardijo kaip neva jos patirtÄ Å¾alÄ tik po to, kai civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 ieÅ¡kovei nepavyko įrodyti, jog (duomenys neskelbtini) testamentas yra negaliojantis dėl J. M. smurto ar realaus grasinimo panaudojimo prieÅ¡ testatorę, testamentÄ sudariusi testatorė nebuvo pripažinta neveiksnia ir nebuvo apribotas jos veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė siekė pripažinti galiojančiu tÄ testamentÄ , kuris palankesnis jai pačiai, tai duoda pagrindÄ manyti, kad ji elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja savo civilinėmis materialinėmis bei procesinėmis teisėmis, kadangi praÅ¡o priteisti jai turtÄ pagal vienaÅ¡alį sandorį ((duomenys neskelbtini) testamentÄ ), kurį prieÅ¡ tai pati prašė pripažinti negaliojančiu. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė testatorės, o ne atsakovės valia buvo nuÅ¡alinta nuo palikimo.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų (neveikimo), t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-77/2010 ir kt.). Pats testamento patvirtinimas notarine tvarka nėra laikomas neteisėtu veiksmu vien dėl to, kad juo ieÅ¡kovė buvo nuÅ¡alinta nuo paveldėjimo pagal prieÅ¡ tai sudarytÄ testamentÄ .

Atsakovė taip pat nėra ir negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo neveiksni, o Å¡ios aplinkybės nebuvo galima objektyviai nustatyti ar patikrinti kitais bÅ«dais, nei buvo panaudoti. Taigi, tarp atsakovės atliktų teisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės tariamos žalos nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryÅ¡io, todėl civilinės atsakomybės taikymas jos atžvilgiu yra negalimas. Jeigu notaras įrodo, jog atliko viskÄ , kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jo veiksmais, tai reiÅ¡kia, kad notaras kaltę paneigė (Žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003).IeÅ¡kovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra reiÅ¡kiamas visiÅ¡kai nepagrįstai. Ji ieÅ¡kinyje tik iÅ¡vardina visÄ eilę tariamų sveikatos nusiskundimų ir/ar sutrikimų, ir tokiu bÅ«du siekia tik formaliai atitikti neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygas. BÅ«tų pagrįsta ir protinga reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės, jei ji bÅ«tų atlikusi neteisėtus veiksmus ir tokiu bÅ«du prisidėjusi prie testatorės mirties.

Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kompensacijos nukentėjusiems asmenims yra priteisiamos tais atvejais, kai yra pažeidžiamos esminės žmogaus teisės, t.y. teisė į privatų gyvenimÄ , kÅ«no neliečiamybę, nustatomi garbės ir orumo pažeidimai, prarastas gyvenimo džiaugsmas dėl sveikatos sužalojimų, atsiradusios negalios ir t.t. Å iuo atveju ieÅ¡kovė savo tariamus negalavimus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus sieja su teisės į 1/4 dalį palikimo praradimu, o tai prieÅ¡tarauja ne tik bendriesiems civilinės teisės teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams, bet ir byloja apie pareigos nepiktnaudžiauti turimomis civilinės teisėmis pažeidimÄ (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Ieškovės pateiktoje medicininėje pažymoje išvardinti sveikatos sutrikimai, kaip išeminė širdies liga, smegenų dalies išeminė lėtinė liga ir kt., yra lėtinės ligos, būdingos vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl akivaizdu, kad 1-2 metų laikotarpyje įvykę įvykiai negalėjo sukelti tokius išliekamuosius reiškinius, kaip lėtinės širdies ir smegenų ligos. Be to, ieškovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad tarp šių lėtinių ligų ir atsakovės atlikto teisėto notarinio veiksmo egzistuotų priežastinis ryšys.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.[...].“. Notaro veiklÄ reglamentuoja Notariato įstatymas, tačiau neturtinės žalos atlyginimo atvejo jame nenumatyta. Atsakovės veiksmai, dėl kurių testamentas Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu yra pripažintas negaliojančiu, nėra pripažinti nusikalstamais, o ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu taip pat neįrodo ir/ar nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė yra atlikusi nusikaltimÄ .

Be kita ko, ieÅ¡kovės tariama neturtinė žala nėra susijusi su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu, kadangi ieÅ¡kinys atsakovei yra pareikÅ¡tas dėl žalos, kuri atsirado, neva atsakovei neteisėtai patvirtinus testamentÄ ir taip atėmus paveldėjimo teisę iÅ¡ ieÅ¡kovės. Taigi, nėra nei vieno iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų atvejų, kurio pagrindu ieÅ¡kovei bÅ«tų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimo.Å iuo metu atsakovės profesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta draudimo bendrovėje Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGCS), Pilestraede 58, DK-1112 Kopenhaga, Danija.

Draudimo sertifikate yra nurodyta, kad „Retroaktyvaus laikotarpio data“ yra „Nuo 1992-ųjų metų gruodžio mėn. 1-os d., bet ne anksčiau negu konkretus Notaras pradėjo vykdyti savo profesinę veiklÄ , 100, 000 LTL 128, 962 EUR sumai.“. Tai reiÅ¡kia, kad į draudimo laikotarpį patenka notaro veiksmai, atlikti nuo 1992 m. gruodžio 1 d. iki draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Draudimo poliso galiojimas Å¡iai dienai jau yra pasibaigęs. Papildomas vienerių metų iÅ¡plėstinis terminas, skaičiuojamas nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai notaro draudikui dėl žalos atlyginimo, taip pat yra pasibaigęs, todėl testamento tvirtinimo metu galiojusios draudimo sutarties nuostatos nėra aktualios.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje draudimo bendrovė Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGCS) atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Nurodė, kad draudėjas (apdraustasis), siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, turto sunaikinimo ar civilinės atsakomybės atsiradimo rizikÄ perduoda draudikui. draudėjo (apdraustojo) turtinis interesas iÅ¡ esmės yra suprantamas kaip siekis apsisaugoti nuo pačios prievolės įvykdymo, t.y. nuo galinčių atsirasti padarinių. Å is interesas yra tiesiogiai susijęs su prievolės trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) įvykdymu, t.y. draudėjas (apdraustasis), siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, kartu apsaugo ir nukentėjusiojo interesus, kadangi draudėjo (apdraustojo) turtinis interesas neatsiejamai priklausomas nuo nukentėjusiojo turtinio intereso.

Notariato įstatymo 62 straipsnis nustato, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , vykdant notaro profesinę veiklÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 6 punktas detalizuoja notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektÄ - tai yra apdraustojo civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , kuri atsirado:

1) draudimo sutarties galiojimo metu ir per Å¡alių nustatytÄ laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos;

2) dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklÄ . Apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu, draudimo intereso turtinis pobÅ«dis pasireiÅ¡kia per numanomus draudėjo (apdraustojo) nuostolius, kurie galimi, jeigu draudėjas (apdraustasis) padaro žalos trečiajam asmeniui ir yra pareiÅ¡kiamas reikalavimas jÄ atlyginti. Tokiu atveju turtinis interesas bus draudimo sutarties Å¡alių nustatyta suma, į kuriÄ atsižvelgiant bÅ«tų iÅ¡mokama draudimo iÅ¡moka gavus reikalavimÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Civilinės atsakomybės draudimu pirmiausia atkuriama buvusi iki žalos padarymo nukentėjusiojo turtinė padėtis, t.y. pirmiausia patenkinamas nukentėjusiojo turtinis interesas. Patenkinus nukentėjusiojo interesÄ , kartu patenkinamas ir draudėjo turtinis interesas. Taigi draudėjas (apdraustasis), drausdamas savo civilinę atsakomybę, sukuria naujÄ prievolę draudikui - kompensuoti neperžengiant draudimo sumos ribų draudėjo (apdraustojo) padarytus nuostolius nukentėjusiajam. Draudikas pagal teisės pažeidėjui kilusiÄ civilinę atsakomybę nėra atsakingas.

Draudimo teisinių santykių pagrindu draudikas įsipareigoja iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam, jei žala nukentėjusiajam bus padaryta draudėjo (apdraustojo) veika. Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo atvejais draudiminis įvykis yra:

1) draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro [...] veiksmai (veikimas, neveikimas);

2) dėl kurių atsirado žala;

3) ir reikalavimo atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ pateikimas apdraustajam [...]. Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudikas apdraudžia dvi turtinių interesų grupes:

1) notaro turtinius interesus - draudikas apdraudžia numatomus notaro nuostolius, kurie galimi, jeigu notaras, jo atstovas ar notaro biuro darbuotojas savo kaltais (neteisėtais) veiksmais padarytų žalos trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) vykdant notaro profesinę veiklÄ ir notarui kiltų civilinė atsakomybė, t.y. prievolė Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti trečiajam asmeniui;

2) trečiojo (nukentėjusiojo) asmens turtinius interesus - Å¡ie turtiniai interesai suprantami kaip trečiojo asmens galimi nuostoliai dėl notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais (vykdant notaro profesinę veiklÄ ) padarytos žalos. Jeigu vykdant notaro profesinę veiklÄ Å¾alos trečiajam asmeniui savo kaltais (neteisėtais) veiksmais padaro trečiasis asmuo (ne notaras, ne jo atstovas ir ne notarų biuro darbuotojas), tai jam kylanti deliktinė civilinė atsakomybė, t.y. prievolė atlyginti žalÄ , nėra laikytina notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektu.

Draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, t.y. kai teismas konstatuoja, kad jiems iÅ¡ delikto kyla nauja prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ ; jei notarui nekyla civilinė atsakomybė, vadinasi nėra ir draudiminio įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „Notariato įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtino Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (toliau - Taisyklės). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad sudarius draudimo sutartį Å¡iose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sÄ lygos tampa draudimo sutarties sudėtine dalimi.

Pagal Taisyklių 8 punktÄ draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ pateikimas apdraustajam, t. y. notarui, per Å¡alių nustatytÄ terminÄ , ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Taigi pagal iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ draudikas atsako tada, kai žala asmeniui atsiranda dėl notaro kaltės. Kai notaro veiksmuose kaltės nėra, tokiu atveju už trečiajam asmeniui atsiradusiÄ Å¾alÄ neatsako ir draudikas, apdraudęs notaro profesinę atsakomybę privalomuoju draudimu.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008).

Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė, atsiradusi dėl notarų neteisėtais ir kaltais veiksmais padarytos žalos, vykdant notaro profesinę veiklÄ . Tik visų Å¡ių juridinių faktų visetas, t.y. neteisėti notaro veiksmai, reali žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų notaro veiksmų ir realios žalos bei notaro kaltė, leistų teismui konkrečiu atveju konstatuoti egzistuojančiÄ notaro deliktinę civilinę atsakomybę, o tuo pagrindu ir draudiminį įvykį, kuris sukurtų draudikui naujÄ pareigÄ , kylančiÄ iÅ¡ draudimo teisinių santykių, nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu neįrodo visų bÅ«tinųjų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, tai reiÅ¡kia, kad tuo pačiu nėra ir draudiminio įvykio, kurio pagrindu atsirastų draudiko pareiga ieÅ¡kovei sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė, notarine tvarka tvirtindama (duomenys neskelbtini) D. M. testamentÄ , jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ji Å¡iuo konkrečiu atveju veikė tiek atidžiai ir rÅ«pestingai, kiek iÅ¡ jos atitinkamu atveju galėjo bÅ«ti pagrįsta ir protinga reikalauti, todėl jos veiksmuose taip pat nėra kaltės, o nesant notaro kaltės, draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Be to, ieÅ¡kovė dėl notarės teisėtų veiksmų jokios realios žalos nepatyrė, o net jei tokiÄ Å¾alÄ ir įvardija, tai tarp Å¡ios žalos ir atsakovės atliktų teisėtų veiksmų nėra ne tik faktinio, bet ir teisinio priežastinio ryÅ¡io, todėl civilinės atsakomybės taikymas jos atžvilgiu taip pat yra negalimas dar ir dėl Å¡ių priežasčių. Nesant atsakovės notarės V. B. ne tik neteisėtų veiksmų, realios žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės nurodomos žalos ir atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų, bet net ir menkiausio laipsnio atsakovės kaltės, jos atžvilgiu deliktinės civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas, o ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ yra pareikÅ¡tas visiÅ¡kai nepagrįstai ir todėl atmestinas.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovė ieÅ¡kinį palaikė jame ir dublike nurodytais motyvais. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad močiutės netektis jai buvo tragedija, tai įtakojo blogÄ sveikatos bÅ«klę. Taip pat jÄ neigiamai veikia pats bylinėjimasis su motina, dėl neteisėtų notarės veiksmų iÅ¡ ieÅ¡kovės atimtas gyvenamasis plotas. Močiutės bÅ«klė pradėjo labai staigiai blogėti nuo tada, kai ji persikėlė gyventi pas J. M.. Lankoma ligoninėje, močiutė beveik nekalbėjo, tik verkdavo arba sakė, kad nori tik numirti.

Motina J. M. terorizavo močiutę, kad Å¡i pakeistų testamentÄ .Atstovė advokatė E. G. papildomai dar paaiÅ¡kino, kad neturtinė žala ieÅ¡kovei kyla ir dėl to, kad dėl testamento pripažinimo negaliojančiu teko ilgai bylinėtis, turėti papildomų iÅ¡laidų, dėl to ji patiria neigiamas emocijas, diagnozuota depresija. Liudytojai, pasirašę testamente, buvo surasti ne pačios testatorės, o testamentinės įpėdinės J. M.. Notarė pripažino, jog su gydytojais nebuvo susitikusi, nesiekė sužinoti apie testatorės psichinę bÅ«klę.

Be to, nebuvo įvardintas paliekamas konkretus turtas, todėl iÅ¡ testatorės pozicijos neaiÅ¡ku, kam turtas paliekamas.Atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje atstovė ieÅ¡kinį prašė atmesti atsiliepimuose ir triplike nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad yra normali teisinė notarų praktika, atliekant notarinį veiksmÄ ne notaro biure, iÅ¡ anksto parengti bÅ«simo notariÅ¡kai tvirtinamo dokumento projektÄ , prieÅ¡ vykstant į kviečiančio asmens namus, ligoninę ar kt.

D. M. sudarė nebe pirmÄ testamentÄ , jai buvo suprantamas Å¡is veiksmas. Notarė testamentÄ patvirtino, nematydama pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ . IeÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja savo teise, reiÅ¡kia jau trečiÄ ieÅ¡kinį tais pačiais argumentais, bando prisiteisti iÅ¡ atsakovės turtÄ , nepavykus jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1015-939/2013 įrodyti, kad J. M. suklaidino notarę ir savo aktyviais veiksmais apgaule privertė palikėjÄ sudaryti naujÄ testamentÄ ir taip panaikinti (duomenys neskelbtini) testamentÄ .IeÅ¡kinys atmestinas.

IeÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys laikytinas reikalavimu taikyti deliktinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ kaltais notariniais veiksmais. Deliktinės atsakomybės, kuri yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, taikymas notarui yra galimas tik įrodžius visas bendrÄ sias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: kaltę, padarytÄ Å¾alÄ , neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žala nėra preziumuojama, todėl žalÄ ir jos dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti ieÅ¡kovė ir tik jai tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingÄ už žalÄ bei patvirtinti, kad žala yra notarės veikos pasekmė.

Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notarai atsako už žalÄ , padarytÄ kaltais veiksmais, vykdant notaro profesinę veiklÄ . Taigi nors notaro atsakomybę lemia ir pati lengviausia kaltės forma, tačiau vis dėlto notaro atsakomybė be kaltės negalima. Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrÄ notarinį veiksmÄ atlikusio notaro civilinės atsakomybės, bÅ«tina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat įvertinti, ar Å¡is asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viskÄ , ko yra protinga iÅ¡ jo reikalauti (2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2004, 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004).Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 pripažintas negaliojančiu (duomenys neskelbtini) D.

M., mirusios 2011 m. balandžio 9 d., testamentas, kurį patvirtino Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarė V. B. (b.l. 8-16). Šiuo sprendimu nustatyta, kad D. M. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)(prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 111-113).

D. M. mirė (duomenys neskelbtini)(prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 94). D. M. buvo sudariusi keturis oficialiuosius testamentus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)(prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 96-97, 98-99). PastarÄ jį testamentÄ patvirtino atsakovė notarė V. B., Å¡iuo testamentu visÄ turtÄ palikėja paliko savo dukrai J. M.. Testamentas sudarytas VÅ¡Ä® Prienų ligoninėje, jame nurodyta, kad D. M.

įskaitomai dėl ligos pasiraÅ¡yti negali, jai praÅ¡ant notaro akivaizdoje testamentÄ pasirašė A. N., testamente taip pat pasirašė liudytojai K. N. ir N. N.. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios akto iÅ¡vadoje nurodyta, jog D. M. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija ir, sudarydama šį testamentÄ , negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å ioje civilinėje byloje taip pat buvo nustatyta, kad D.

M. nebuvo pripažinta neveiksnia ir nebuvo įtraukta į neveiksnių asmenų registrÄ .Notariato įstatymo 2 straipsnis apibrėžia notarÄ kaip valstybės įgaliotÄ asmenį, atliekantį Å¡iame įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Teisėtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose apsauga – vieÅ¡oji funkcija, ir jai įgyvendinti valstybė notarui suteikė svarbius įgaliojimus. Notaro profesija, jo darbas susiję su didesne rizika padaryti žalÄ tiek savo, tiek ir trečiųjų asmenų turtui.

Todėl dėl notarų veiklos reikšmingumo ir ypatingumo jiems (notarams) taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008 ir kt.).Notariato įstatymo 13 straipsnis nustato, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais.

Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalis leidžia atlikti notarinius veiksmus ne notaro biure, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurÄ ir iÅ¡kviečia notarÄ Ä¯ namus, medicinos pagalbos ar kitÄ Ä¯staigÄ . Nei Å¡is straipsnis, nei kokia nors kita teisės norma nereglamentuoja notaro pasirengimo notarinio veiksmo atlikimui tokiu atveju, kai Å¡is veiksmas atliekamas ne notaro biure, taigi, nėra draudimo parengti testamento projektÄ notaro biure iÅ¡ anksto, juo labiau, kad vietoje, kur bus atliekamas notarinis veiksmas, dažniausiai nebÅ«na techninių galimybių parengti tvirtintino dokumento tekstÄ .

Taigi, atsakovė, parengdama D. M. testamento tekstÄ pagal J. M. nurodymus, nepažeidė jokio jos profesinę veiklÄ reglamentuojančio teisės akto, nes vien testamento teksto parengimas be atitinkamų notarinių veiksmų negali bÅ«ti laikomas testamento patvirtinimu.Byloje nustatyta, kad atsakovė V. B., prieÅ¡ patvirtindama D. M. testamentÄ , patikrino, ar testatorė nėra pripažinta neveiksnia, prieÅ¡ atlikdama notarinį veiksmÄ , patikrino testatorės ir už jÄ pasiraÅ¡ančio asmens bei liudytojų tapatybes, taigi, jos veiksmai atitiko Notariato įstatymo 31 straipsnio reikalavimus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad testatorei tuo metu jau buvo diagnozuotas visiÅ¡kas ar beveik visiÅ¡kas abiejų akių aklumas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 23), taigi, ji dėl ligos pati objektyviai negalėjo pasiraÅ¡yti testamente. Nors civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 nebuvo nustatyta, ar pati testatorė ir kada prašė už jÄ testamentÄ pasiraÅ¡yti A. N., byloje nėra jokių duomenų, kad testamento sudarymo metu testatorė bÅ«tų tam prieÅ¡taravusi. PasiraÅ¡ant testamentÄ CK 5.29 straipsnio nustatytu atveju, kaip nurodo Notariato įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, CK 5.29 straipsnis, dalyvavo du liudytojai K.

N. ir N. N..Testatorė VÅ¡Ä® Prienų ligoninėje nuo 2011 m. vasario 27 d. iki kovo 7 d., t.y. testamento sudarymo metu buvo gydoma dėl lėtinio obstrukcinio bronchito paÅ«mėjimo, iÅ¡eminės Å¡irdies ligos, lėtinės smegenų kraujagyslių encefalopatijos (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 l. 23, 24), gydantis gydytojas buvo K. S. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 25). Testamento sudarymo dienÄ D. M. pakarščiavo iki 37,2? C (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 5), taigi jos sveikatos bÅ«klė dėl Å¡ios ligos nebuvo labai sunki.

Pastebėtina ir tai, jog pagal liudytojos E. K. parodymus, 2010 m. rudenį, iÅ¡važiuodama gyventi pas J. M., D. M. labai nematė, tačiau buvo labai protinga (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 157). AnalogiÅ¡kai nurodė ir trečiasis asmuo toje byloje D. V. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 28). D. M. ligos istorijoje užfiksuota, kad ligonė gydyta 2011 m. vasario 3-21 d. Prienų ligoninėje, pateiktoje socialinio darbuotojo iÅ¡vadoje nurodyta, jog ji adekvačiai suvokia ir vertina situacijÄ , emocijos stabilios (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 5).

Pati ieÅ¡kovė prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1015-939/2013 parodė, kad ji su močiute kalbėjosi telefonu, Å¡i prašė jÄ atvažiuoti, nes J. M. jÄ spiria perraÅ¡yti testamentÄ , kad ji nenori palikti jų be gyvenamo ploto (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1015-939/2013 l.75). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė V. B. turi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių ir galėjo iÅ¡ testatorės bÅ«klės spręsti apie jos gebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų valdyti.

IeÅ¡kovė J. B. teigė, jog jai lankant močiutę ligoninėje 2011 m. vasario 27 d. ar 2012 m. kovo 1 d., ji nebekalbėjo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 l. 128), tačiau J. M. ir V. B. parodė prieÅ¡ingai (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 129, 155). V. B. nurodė, jog jai atvykus į ligoninę, ji paklausė M., kam ji nori palikti savo turtÄ , testatorė pasakė, kad viskÄ nori palikti J. M., pagal amžių ji kalbėjo normaliai, aiÅ¡kiai, protavo, perskaičius testamento tekstÄ , pareiÅ¡kė, kad su juo sutinka, pasakė „palieku viskÄ , kÄ turiu“.

J. M. taip pat yra parodžiusi, kad notarė ligoninėje jos motinÄ klausė, kodėl Å¡i nori palikti turtÄ tik dukrai (prijungta civilinė byla Nr. 2-1015-939/2013, l. 77). Liudytoju apklaustas K. N. taip pat patvirtino, kad notarė testamentÄ ligoninėje perskaitė garsiai, sudarant testamentÄ , testatorė D. M. kalbėjo suprantamai, ji, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant testamentÄ , notarei pasakė, kad visas jos turtas atitenka dukrai M. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 129). Pastebėtina, kad Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų apie jokį testatorės nelinktelėjimÄ po perskaityto testamento, kaip kad teigia ieÅ¡kovė.

Apklausiama J. M. taip pat parodė, kad notarė ligoninėje garsiai perskaitė parengto testamento tekstÄ testatorei ir liudininkams (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 129). AnalogiÅ¡kai parodė ir pati notarė. Taigi, vertinant duomenų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad jokių specialių žinių neturinčiai atsakovei notarei V. B. testatorės bÅ«klė nekėlė pagrįstų abejonių D. M. veiksnumu ir Å¡iuo atveju, testatorei gulint Vidaus ligų skyriuje, nesant duomenų apie testatorės psichinę bÅ«klę, nebuvo protinga iÅ¡ notarės reikalauti.

Apklausiamas liudytoju civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013, K. S. parodė, kad D. M. Vidaus ligų skyriuje buvo paguldyta kaip terapinė ligonė dėl lėtinio bronchito paÅ«mėjimo, jis nežinojo, kad jai buvo nustatyta specialiojo poreikio slauga, o apie jos psichikos bÅ«klę nesprendė, kiek reikėjo terapinei bÅ«klei vertinti, su D. M. buvo galima susikalbėti (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 156). Liudytoja gydytoja V. L. parodė taip pat nevertinusi, ar jos keletÄ kartų pagal iÅ¡kvietimÄ apžiÅ«rėta D.

M. suvokė savo veiksmus, jos psichinės bÅ«klės ji nevertinusi, pas psichiatrÄ D. M. lankėsi atskirai, Å¡ie duomenys fiksuojami atskiroje medicininėje kortelėje (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 1 t., b.l. 156). Nors civilinėje byloje Nr. 2-1348-886/2013 nustatyta, kad notarė su gydytoju K. S. apie testatorės bÅ«klę nepasikalbėjo, teismas iÅ¡ liudytojų K. S., V. L. parodymų sprendžia, jog pokalbis su gydytoju terapeutu, neturinčiu medicininių duomenų apie D. M. psichinę bÅ«klę, Å¡ios bÅ«klės nevertinusiu, nebÅ«tų kaip nors įtakojęs testamento tvirtinimÄ .

Byloje nustatyta, kad D. M. 2011 m. vasario 28 d. testamentas pripažintas negaliojančiu ne dėl kokių nors testamento turinio ar formos trÅ«kumų, o dėl to, kad Kauno apylinkės teismas šį testamentÄ pripažino negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t.y. konstatavęs, jog testatorė testamento sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. TokiÄ iÅ¡vadÄ Kauno apylinkės teismas padarė, remdamasis pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadomis ir eksperto paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu.

Ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , jog D. M., sudarydama 2011 m. vasario 28 d. testamentÄ , sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija, sudarydama šį testamentÄ , ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismo ekspertai padarė tik gavę visÄ testatorės medicininę dokumentacijÄ â€“ Å¡eimos gydytojos įraÅ¡us, Prienų rajono psichikos sveikatos centro psichiatro įraÅ¡us ir kt., remdamasis civilinėje byloje surinktais kitais duomenimis – Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, remdamiesi turimomis specialiomis žiniomis (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1348-886/2013 2 t., b.l. 4-6).

Taigi, nei notarės kaltė, nei neteisėti veiksmai atliekant notarinį veiksmÄ â€“ tvirtinant testamentÄ â€“ nenustatyti. Nesant Å¡ių bÅ«tinų notaro atsakomybės sÄ lygų, atsakovės deliktinė atsakomybė negali atsirasti. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti žalÄ yra nepagrįstas ir atmestinas.Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo atlyginti žalÄ Ä¯statymų nustatytais atvejais (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata yra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyti keli (bet ne visi) atvejai, kai turi bÅ«ti atlyginama neturtinė žala.

Tai – neturtinė žala, kuri padaryta nusikaltimo atveju, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kai jos atlyginimÄ numato įstatymas. Notaro veiklÄ reglamentuoja Notariato įstatymas, bet neturtinės žalos atlyginimo atvejo jame nenumatyta.Žalos asmens sveikatai padarymas yra savarankiÅ¡kas įstatyme nustatytas atvejis, kai atsiranda prievolė atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalÄ . Tačiau CPK 178 straipsnio normos nustato, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

Ieškovė neįrodė, kad jai diagnozuoti susirgimai – kaklo ir galvos skausmas, astenovegetacinis sindromas, išeminė širdies liga, vertebrobasilarinės smegenų dalies lėtinė išemija (b.l.

19) yra sÄ lygoti atsakovės kaltų veiksmų. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, susijusias su žala ieÅ¡kovės sveikatai, ieÅ¡kovė teismui nepateikė. Taigi, nėra nė vieno atvejo, nurodyto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurį reikėtų taikyti ir pagal kurį bÅ«tų pagrindas priteisti neturtinę žalÄ , todėl toks reikalavimas atmestinas.IeÅ¡kinį atmetus, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistinos 34,20 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos už procesinių dokumentų siuntimÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).Atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje atstovė praÅ¡o priteisti trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 6154,42 Lt (b.l. 98).

Byloje pateiktos atstovavimo sutartys su advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesine bendrija „SGKA Legal“ (b.l. 36, 49) ir sÄ skaitos bei pinigų pervedimo dokumentai, jog trečiasis asmuo už teisines paslaugas Å¡ioje byloje sumokėjo 1469,07 EUR ir 313,49 EUR (b.l. 82-83, 84, 101, 102-103). PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų, atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimai bei triplikas į ieÅ¡kinį buvo pakankamai didelės apimties, teisinis argumentavimas taip pat pakankamai sudėtingas, atstovė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, tačiau procesinius dokumentus atsakovei ir trečiajam asmeniui rengė ir teisme atstovavo ta pati advokatė, teisinis argumentavimas Å¡ių asmenų atsiliepimuose iÅ¡ esmės sutapo, be to, teismas atsižvelgia į ieÅ¡kovės sunkiÄ turtinę padėtį – jai teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl teismas sprendžia, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, yra pagrindas sumažinti trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas apie 50 procentų ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3100 Lt (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 34,20 Lt (trisdeÅ¡imt keturis litus 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGSC) 3100,00 Lt (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ litų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Inga Liubinienė