2af7a06a-5cf5-4fe6-adfa-2b38cdc56d67 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-59-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00824-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M., dalyvaujant pareiškėjo atstovui A.

V., atsakovės atstovui R. K., trečiojo suinteresuoto asmens atstovams advokatui Evaldui Klimui, B. T., E. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos skundÄ atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žygimantų 12“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nustatė:

PareiÅ¡kėjas KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – KultÅ«ros paveldo departamentas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. vasario 9 d. sprendimÄ Nr. 2D-1933 ir įpareigoti InspekcijÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymu (toliau – PriežiÅ«ros įstatymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d.

įsakymu Nr. D1-878, patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statyba pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ fiksuoti savavaliÅ¡kos statybos atvejį ir taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ . Teisme 2021 m. gegužės 4 d. gautas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl dalies skundo reikalavimų atsisakymo.

PareiÅ¡kėjas atsisako skundo reikalavimo – įpareigoti InspekcijÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ vadovaujantis PriežiÅ«ros įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statyba pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ fiksuoti savavaliÅ¡kos statybos atvejį ir taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ â€“ nurodo, kad Å¡is reikalavimas nagrinėjamai bylai yra nebeaktualus.

Skundo dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės pareiÅ¡kėjai yra žinomos. Nurodo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruoto kultÅ«ros paminklo – kultÅ«ros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 16073; buvęs kodas – U1P) teritorijÄ . Vilniaus senamiestis KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 įraÅ¡ytas į KultÅ«ros vertybių registrÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 Vilniaus senamiestis paskelbtas kultÅ«ros paminklu. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 Vilniaus senamiestis paskelbtas valstybės saugoma nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe, įsakymo 1.4 papunktyje nustatytas apsaugos tikslas – saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAÄ®) 19 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės pase (pagal NKPAÄ® 8 straipsnio 9 dalį pasas – KultÅ«ros vertybių registro duomenų iÅ¡raÅ¡as) nurodytas vertingÄ sias savybes.

Nurodo, kad Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktu Nr. KPD-RM-2014 nuspręsta patikslinti nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio duomenis. Vėliau vertybės duomenys buvo tikslinti Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais Nr. KPD-RM-2014/1, KPD-RM-2014/2, KPD-RM-2014/3, KPD-RM-2014/4, KPD-RM-2014/5, KPD-RM-2014/6, KPD-RM-2014/7, KPD-RM-2014/8, KPD-RM-2014/9, bei Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. aktu Nr. KPD-RM-2014/10.

Pažymi, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriauti pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatai) nebuvo registruoti kultÅ«ros vertybių registre kaip savarankiÅ¡kos kultÅ«ros vertybės, tačiau pateko į kultÅ«ros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio – teritorijÄ . Be to, pagal Akto 7.2.2.1 punktÄ pastatai yra susiję su Vilniaus senamiesčio vertingÄ jÄ savybe: tÅ«rinės erdvinės struktÅ«ros sandara.

Pagal Akto 7.2.2.1 punktÄ , tÅ«rinės erdvinės struktÅ«ros sandara – daugialypė tÅ«rinė-erdvinė struktÅ«ra, sudaryta iÅ¡ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo bei vertingųjų savybių požymių turinčių objektų, taip pat urbanistinės struktÅ«ros statinių, reikÅ¡mingų savi vieta ir tÅ«riu. Pastatai kultÅ«ros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio Apibrėžtų teritorijos ribų plano 3 lape yra nurodyti kaip kultÅ«ros paveldo vietovės urbanistinės struktÅ«ros statiniai, taigi jie yra susiję su vertingÄ ja savybe – tÅ«rinės erdvinės struktÅ«ros sandara ir yra Å¡ios vertingosios savybės dalis.

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015 yra konstatavęs, jog nors ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 17 dalį kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.

Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pastato, esančio kultÅ«ros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali bÅ«ti pažeistos kultÅ«ros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultÅ«ros paveldo statiniu <...>. PrieÅ¡inga iÅ¡vada suponuotų, kas kultÅ«ros vertybe pripažintoje vietovėje esančių statinių tvarkomieji statybos darbai galėtų bÅ«ti atliekami netikrinant, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius kultÅ«ros paveldo vietovės autentiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ .

Teigia, kad atsižvelgiant į pacituotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, pastatai yra kultÅ«ros paveldo statiniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, yra ypatingieji statiniai. Teigia, jog pastatų griovimui nebuvo parengti kultÅ«ros paveldo statinių – ypatingųjų statinių griovimo projektas, ir toks projektas nebuvo pateiktas patikrinti KultÅ«ros paveldo departamentui, nebuvo gautas statybÄ leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinius.

Todėl mano, kas pastatų griovimas buvo neteisėtas. Be to, kadangi tai kultÅ«ros paveldo statiniai, pagal NKPAÄ® 19 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jų griovimas yra draudžiamas. Pažymi, kad reikalavimai žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantiems statiniams yra nustatyti ir Lietuvos Respublikos kultÅ«ros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Ä®V-49, ketvirtoje dalyje. Akcentuoja, jog pastatams griovimo darbai pagal kvartalo Nr. 1 detalizuotÄ tvarkymo ir naudojimo režimÄ nėra galimi.

Tuo tarpu kitiems žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniuje, esantiems statiniams galimi remonto, rekonstravimo, griovimo darbai. Pažymi, kad dėl Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento teisinės galios ir taikymo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2174-442/2016. Be to, Lietuvos Respublikos Valstybinės kultÅ«ros paveldo komisija 2018 m. kovo 1 d. raÅ¡tu Nr. V11-67(6.5) pateikė iÅ¡vadÄ , kad pastatai negali bÅ«ti priskiriami neypatingiems statiniams, kurių griovimui nereikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Teisme 2018 m. balandžio 5 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodo, kad Inspekcijos atsiliepime minimas 2008 m. balandžio 10 d. statinio būklės tyrimo aktas Nr. 8/24 nėra statinio ekspertizė. Pastatų ekspertizė teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atlikta, pastatų avarinė būklė nebuvo nustatyta ir statinio ekspertizės aktas nebuvo surašytas. Mano, kad atsiliepimo teiginiai, kad pastatų būklė buvo avarinė yra nepagrįsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, įrodančių, kad statybos techninio reglamento nustatyta tvarka bÅ«tų buvusi atlikta pastatų ekspertizė, konstatuota pastatų avarinė bÅ«klė. KultÅ«ros paveldo departamentui trečiasis suinteresuotas asmuo nepranešė apie pastatų avarinės grėsmės atsiradimÄ . Byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ ir galimumÄ nugriauti pastatus. PrieÅ¡ingai mano, kad tai trečiasis suinteresuotas asmuo atliko savavaliÅ¡kai, neparengęs pastatų griovimo projekto, tokio projekto nepateikęs už kultÅ«ros paveldo apsaugÄ atsakingai institucijai patikrinti, negavęs statybÄ leidžiančio dokumento pastatų griovimui, tuo tarpu pagal NKPAÄ® 19 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kadangi tai yra kultÅ«ros paveldo statiniai, pagal NKPAÄ® 19 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ jų griovimas buvo draudžiamas.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju yra taikytina NKPAÄ® 23 straipsnio 8 dalis, pagal kuriÄ specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams ir statybÄ leidžiantys dokumentai juos atlikti iÅ¡duodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. PaaiÅ¡kina, jog pagal NKPAÄ® 2 straipsnio 37 dalį tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžia Statybos įstatymas, atliekami kultÅ«ros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje. Taigi, bet kokie statybos ar griovimo darbai kultÅ«ros paveldo vietovėje – Vilniaus senamiestyje (unikalus kodas kultÅ«ros vertybių registre – 16073) yra tvarkomieji statybos darbai, kuriems taikytina NKPAÄ® 23 straipsnio 8 dalis.

Be to, pagal Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinio ir iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. Ä®V-975, 6 punktÄ specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, taikomus kultÅ«ros paveldo objektui ar jo teritorijai, kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje esančiam statiniui, kultÅ«ros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose esančiam statiniui parengia ir iÅ¡duoda KultÅ«ros paveldo departamento teritoriniai skyriai. Teisme 2018 m. gegužės 16 d. gauti pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 11 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018, patvirtino, kad nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsauga įtraukimo į apskaitÄ bÅ«du apima ne tik į KultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯trauktus kultÅ«ros paveldo objektus, bet ir kitus galimus kultÅ«ros paveldui priskirtinus kÅ«rinius bei daiktus.

Duomenų apie galimus nekilnojamajam kultÅ«ros paveldui priskirtinus kÅ«rinius ir kitus daiktus užfiksuotus ir įtraukimas į apskaitÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos akte suteikia minimaliÄ apsaugÄ apskaitomiems objektams. Taip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių nuostatos, įpareigojančios iÅ¡saugoti Lietuvos nekilnojamÄ jį kultÅ«ros paveldÄ . Konkrečiam urbanistinės struktÅ«ros objektui taikoma įstatyme nustatyta apsauga ir jos apimtis priklauso nuo to, ar tas objektas turi vertingųjų savybių, ar jis yra susijęs su kitomis vertingosiomis savybėmis.

Mano, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-2019/2015 ir LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. sprendimÄ norminėje administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018, konstatuotina, jog nugriauti pastatai yra kultÅ«ros paveldo statiniai, kurie buvo įtraukti į apskaitÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos akte ir kuriems buvo taikoma apsauga bei kurių griovimui pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ griauti turėjo bÅ«ti rengiamas griovimo projektas.

Griovimo projektas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalį turėjo bÅ«ti pateiktas patikrinti KultÅ«ros paveldo departamentui ir tokiam projektui Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ privalėjo bÅ«ti gautas leidimas nugriauti pastatus. Teisme 2021 m. gegužės 4 d. gauti pareiÅ¡kėjo papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis nurodo, kad vadovaujantis įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-12624-608/2018 ir įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-635-603/2019 nustatytais prejudiciniais faktais, konstatuotina, kad buvo nugriauti ypatingieji statiniai, kuriems neturėjo bÅ«ti taikoma skundžiamame Inspekcijos sprendime nurodyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta iÅ¡imtis.

Atlikti ginčo pastatų griovimo darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte iÅ¡dėstytÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ â€“ statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statinio griovimas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalį, yra viena iÅ¡ statybos rÅ«Å¡ių. Mano, kad Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Inspekcija neteisingai taikė statybos procesÄ reglamentuojančius teisės aktus, kas suponavo Inspekcijos neveikimÄ â€“ nagrinėjamu atveju Inspekcija privalėjo fiksuoti savavaliÅ¡kos statybos atvejį žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ras.

Teisme 2021 m. gegužės 18 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad bylai reikšmingas LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2107-602/2020 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04326-2018-9) 80-82 ir 84 punktuose pateiktas išaiškinimas dėl pastatų griovimo Vilniaus senamiestyje. Pažymi, kad UAB „Žygimantų 12“ 2017 m. rugsėjo 30 d. nugriovė pastatus, neturėdamas šiems griovimo darbams statybos leidimo. Taip pat cituoja Vilniaus miesto apylinkės teismo, dėl kurio ši byla buvo sustabdyta, sprendime pateiktus išaiškinimus.

Atsakovė Inspekcija atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Žygimantų 12“ statybos darbams, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybÄ leidžiančius dokumentus turėjo, todėl Inspekcijai nebuvo pagrindo, vadovaujantis PriežiÅ«ros įstatymu ir STR 1.05.01:2017, fiksuoti savavaliÅ¡kos statybos atvejį bei taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ras, kaip to reikalauja pareiÅ¡kėjas savo skunde. Pažymi, kad tiek pats pareiÅ¡kėjas (2017 m. spalio 3 d.

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. AAV-549), tiek atsakovas Inspekcija (2017 m. spalio 4 d. patikrinimo akte), atlikę statybvietės patikrinimus, nustatė, jog pastatai nugriauti, vyksta Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, teritorijos tvarkymo darbai. Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nėra. Pažymi, jog pastatų griovimui parengti ir suderinti griovimo apraÅ¡ai (pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ ), todėl Inspekcija negali statytojui suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos akto ir pateikti privalomÄ jį nurodymÄ â€“ atstatyti nugriautÄ statinį ar iÅ¡ardyti statinio dalis.

Nurodo, kad Inspekcija atlikusi patikrinimÄ vietoje, skundžiamu 2018 m. vasario 9 d. raÅ¡tu Nr. 2D-1933, 2017 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu Nr. 2D-17668, 2017 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. 2D-14909, KultÅ«ros paveldo departamentui ne kartÄ atsakė, kad atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog žemės sklype vykdomi gyvenamosios paskirties neypatingų statinių (pastatų) griovimo darbai, kuriems nereikia leidimo griauti. Pastatas, buvęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietėsi prie esamo pastato (duomenys neskelbtini), tačiau neturėjo bendros sienos, kitų bendrų konstrukcijų, jo laikančios konstrukcijos nebuvo atremtos ir neperdavė apkrovų gretimo pastato konstrukcijoms, todėl mano, kad pagrįstai laikytina, kad tai buvo atskiras statinys.

Jo griovimo, konstrukcijų ardymo atveju gretimo namo konstrukcijos nesilpninamos, nestiprinamos, griovimas nesukėlė neleistinų gretimo pastato fizinės bÅ«klės pokyčių ir nedarė įtakos gretimo pastato esminiams reikalavimams – mechaniniam patvarumui ir pastovumui. Nugriauti statiniai neturėjo bendrų inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų. Atsakovė, atsižvelgusi į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ ir nustatytas aplinkybes (kurių KultÅ«ros paveldo departamentas neginčija), daro iÅ¡vadÄ , jog Inspekcija teisingai įvertino faktinę situacijÄ ir ginčo teisiniams santykiams taikė teisės normÄ , kuri numato iÅ¡imtį dėl leidimo griauti statinį turėjimo privalomumo atskirai stovinčiam neypatingam statiniui.

Cituoja Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 28 dalis, kurios pateikia ypatingojo ir neypatingojo statinio sÄ vokas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta principinė nuostata, pagal kuriÄ visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal 2017 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä ginčo pastatai buvo neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatai, 1940 m. statybos pradžios ir 1940 m. statybos pabaigos, 40 iki 50 proc. statybos baigtumo.

Taigi Å¡ie, nebaigtos statybos pastatai, pagal minėtus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, yra laikomi neypatingos kategorijos statiniais, kurie nėra kultÅ«ros paveldo statiniai, kaip nurodo KultÅ«ros paveldo departamentas savo skunde. Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 2.2 papunktyje nurodytas neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatas (unikalus (duomenys neskelbtini)) net nepatenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ (jų apsaugos zonÄ ).

Pažymi, kad KultÅ«ros paveldo departamentas pripažįsta, kad nugriauti pastatai nebuvo registruoti kultÅ«ros vertybių registre kaip savarankiÅ¡kos kultÅ«ros vertybės. KultÅ«ros paveldo departamentui KultÅ«ros paveldo centro 2017 m. kovo 29 d. adresuotame raÅ¡te Nr. (6.1)2-173 nurodyta, kad iÅ¡likusios pastatų, iÅ¡sidėsčiusių sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertingosios savybės, nėra pakankamos pastatų įraÅ¡ymui į kultÅ«ros vertybių registrÄ . Pažymi, kad pagal pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikto dokumento – Detalizuoto kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimai.

Teritorijos Nr. III A. Kvartalo Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini), kitų statinių (ne kultÅ«ros paveldo objektų) galimi tvarkymo darbai yra remontas, rekonstravimas, griovimas, naujų pastatų statyba. Todėl mano, kad ginčo neypatingos kategorijos pastatų, kurie nėra kultÅ«ros paveldo statiniai, griovimas yra galimas numatytoje vietovėje. Nurodo, kad statytoja UAB „Žygimantų 12“, Inspekcijai atliekant statybos (griovimo darbų) patikrinimÄ , pateikė UAB „Delfa“ 2017 m. parengtus griovimo darbų apraÅ¡us, pagal kuriuos vykdomi griovimo darbai.

Griovimo aprašų sudėtyje yra pasirengimo griovimui ir griovimo darbų organizavimo dalys, 2016 m. rugpjūčio 19 d. specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-604, 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvirtinti Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus, nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos ekspertizės aktai, o taip pat numatomų griauti statinių būklės tyrimo aktai. Be to, ekspertizės rangovo UAB „Tyrimai ir projektai“ statinio būklės tyrimo akte Nr. 8/24 nurodyta, kad ginčo pastatai neatitinka esminių statinio reikalavimų – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugos naudojimo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.

Å ių pastatų konstrukcijų bÅ«klė yra avarinė. Statinį, neatitinkantį esminiams statinio reikalavimams, numatyta griauti žemės sklypo valdytojo sprendimu. Mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde nėra pagrįstų motyvų dėl skundžiamo Inspekcijos sprendimo prieÅ¡taravimo aukÅ¡tesnės galios teisės aktams ir neteisėtumo dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar suraÅ¡ant ginčijamÄ sprendimÄ buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimÄ dėl sprendimo pagrįstumo.

Ginčijamas sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®, akto redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, t. y. 2018 m.) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teisme 2021 m. gegužės 17 d. gauti atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, jog atlikusi patikrinimÄ vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Inspekcija nenustatė savavaliÅ¡kos statybos darbų pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį ar kitų teisės aktų pažeidimų, todėl Inspekcijos atsakyme KultÅ«ros paveldo departamentui (Inspekcijos 2017-10-25 raÅ¡tas Nr. 2D-14909) buvo argumentuotai ir teisės normomis pagrįstai nurodyta, kad žemės sklype (unikalus (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra vykdomi gyvenamosios paskirties neypatingų statinių, kurių unikalus (duomenys neskelbtini) griovimo darbai.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ â€“ griaunant neypatingÄ atskirai stovintį statinį statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad griaunant neypatingÄ statinį privalu parengti griovimo apraÅ¡Ä . Pažymi, jog statybvietės tikrinimo metu statytojas pateikė teisės aktų nustatyta tvarka suderintus statinių griovimo darbų apraÅ¡us, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Žygimantų 12“ turimas 2017 m. neypatingo statinio „Gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (Vilniaus senamiestis 16073) griovimo (demontavimo) apraÅ¡as“ Nr. GA-17-55/3, „Gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (Vilniaus senamiestis 16073) griovimo (demontavimo) apraÅ¡as“ Nr. GA-17-55/1 bei „Gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (Vilniaus senamiestis 16073) griovimo (demontavimo) apraÅ¡as“ Nr. GA-17-55/2.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo statybos darbams, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybÄ leidžiančius dokumentus turėjo, todėl Inspekcijai nebuvo pagrindo, vadovaujantis PriežiÅ«ros įstatymu ir STR 1.05.01:2017, fiksuoti savavaliÅ¡kos statybos atvejį bei taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ras, kaip to reikalavo KultÅ«ros paveldo departamentas. PareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti InspekcijÄ taikyti neva savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ras yra nepagrįstas, nelogiÅ¡kas ir realiai negali bÅ«ti įvykdomas, nes ginčo pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra visiÅ¡kai nugriauti pagal statytojo turimus, parengtus statinių griovimo apraÅ¡us.

Pažymi, jog pagal 2017 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä ginčo pastatai yra nebaigtos statybos ir fiziÅ¡kai nusidėvėję statiniai, pagal minėtus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, yra laikomi neypatingos kategorijos statiniais, kurie nėra kultÅ«ros paveldo statiniai. Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 2.2 p. nurodytas neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatas (unikalus (duomenys neskelbtini)) net nepatenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ (jų apsaugos zonÄ ).

Nurodo, kad ginčo statiniai Nekilnojamojo turto registre nurodyti kaip neypatingos kategorijos statiniai, statiniai nebuvo įregistruoti KultÅ«ros vertybių registre, nebuvo pripažinti saugomais, turinčiais nustatytas vertingÄ sias savybes, fiziÅ¡kai pažeisti ir kt., lieka neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, Inspekcija privalėjo fiksuoti savavaliÅ¡kos statybos atvejį žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ras.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žygimantų 12“ atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ praÅ¡o jį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti patirtas byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pastatai nėra pripažinti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybėmis ir nebuvo atitinkamai apsaugoti NKPAÄ® prasme. Pažymi, kad KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus skyrius 2013 m. kovo 21 d. raÅ¡tu Nr. (7.12.-V)2V-397, patvirtino, kad pastatai nėra įtraukti į KultÅ«ros paveldo vertybių registrÄ , taip pat Å¡ios nuomonės laikėsi Vilniaus miesto nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo taryba dar 2011 m. gruodžio 23 d. nagrinėdama pastatų įtraukimo / neįtraukimo į minėtÄ registrÄ , klausimÄ .

Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2011 m. iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo (ir pastatų nugriovimo) dienos, pastatų bÅ«klė nesikeitė nei faktine prasme (neatlikus remonto, jų nerekonstravus ir jų neatnaujinus), nei kultÅ«ros paveldo apsaugos požiÅ«riu (nenustačius, jog pastatai turėtų vertingųjų savybių ir / ar bÅ«tų įtraukti į KultÅ«ros paveldo vertybių registrÄ ). Mano, kad pastatams netaikytina NKPAÄ® 23 straipsnio 8 dalis, nes pastatai nėra kultÅ«ros paveldo objektai ar kultÅ«ros paveldo statiniai.

Teigia, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės išvadoje apie vertingųjų savybių padėtį žemės sklype, nagrinėtuose šaltiniuose (nuo 1992 m.) nė vienas autorius nelaikė žemės sklypo ar jame esančių pastatų vertingais. Toks ginčo pastatų kvalifikavimas (kaip NKPAĮ reguliavimo sričiai nepriskirtų objektų) yra svarbus tuo, kad jų atstatymas nėra reikalautinas ar nustatytinas imperatyvių teisės aktų normų. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl teisės atlikti griovimo darbus.

Teisme 2021 m. gegužės 18 d. gauti trečiojo suinteresuoto asmens raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ , teigdamas, kad pastatai yra kultÅ«ros paveldo statiniai, kad pastatų atžvilgiu buvo nustatyta teisinė apsauga, reglamentuojama NKPAÄ® nuostatomis. Pažymi, kad nei iki pastatų nugriovimo, nei jų griovimo metu, pastatai nebuvo įraÅ¡yti KultÅ«ros vertybių registre ir Å¡iame registre nebuvo įraÅ¡yta ar nustatyta jokių pastatų vertingųjų savybių.

Be to, pastatai niekuomet nebuvo įraÅ¡yti į KultÅ«ros vertybių registrÄ patvirtina ir vieÅ¡ai prieinama KPD administruojama KultÅ«ros vertybių registro svetainė, kurios paieÅ¡koje suvedus raktinius žodžius (tiek iki Pastatų nugriovimo momento, tiek vėliau) – „(duomenys neskelbtini), Vilniuje“ pastatai paieÅ¡koje neatsirasdavo, taigi niekuomet nebuvo pagrindo manyti, jog pastatai turi vertingųjų savybių bei yra saugomi. Pažymi, kad Vilniaus senamiestis buvo įraÅ¡ytas į KultÅ«ros vertybių registrÄ 1995 m. liepos 10 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 buvo paskelbtas kultÅ«ros paminklu, o pripažintas valstybės saugomu tik 2005 metais.

Vėliau, Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 93 Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į iÅ¡skirtinę kultÅ«rinę vertę turinčių nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objektų – kultÅ«ros paveldo vietovių – sÄ raÅ¡Ä . Papildomų Vyriausybės nutarimų, kurie bÅ«tų susiję su Vilniaus senamiesčio vertingosiomis savybėmis, nebuvo priimta. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ teigdamas, jog pastatai yra Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė, kadangi nei 1998 metais, nei 2005 metais urbanistinės struktÅ«ros statiniai nebuvo laikomi Vilniaus senamiesčio vertingosiomis savybėmis.

Jie buvo įtraukti į Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių sÄ raÅ¡Ä tik 2016 metais, tačiau Å¡i vertingoji savybė ir atnaujintas Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių sÄ raÅ¡as niekada nebuvo iÅ¡ naujo pripažintas nei valstybės saugomu, nei kultÅ«ros paminklu, nei kitaip patvirtintos naujos vertingosios savybės, t. y. nebuvo priimtas kompetentingos institucijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, nors jis privalėjo bÅ«ti priimtas tam, kad naujos vertingosios savybės taptų saugomomis.

Nurodo, kad vien tik statinių pažymėjimas „urbanistinės struktÅ«ros statiniais“ apskaitos dokumentacijoje, nesuteikia Å¡iems statiniams apsaugos. Be to, NKPAÄ® įtvirtina griežtÄ , į kelis etapus suskirstytÄ procedÅ«rÄ , kurios metu kultÅ«ros paveldo vietovei, objektui ir jų vertingosioms savybės yra suteikiama pilna kultÅ«ros paveldo apsauga. PareiÅ¡kėjas niekuomet neįgyvendino savo pareigos tinkamai pasirÅ«pinti pastatų teisiniu statusu bei neinicijavo pastatų, kaip saugomų kultÅ«ros paveldo statinių, statuso iÅ¡vieÅ¡inimo nekilnojamojo turto registro (NTR) iÅ¡raÅ¡uose, kuriuose pastatai visuomet buvo nurodomi kaip neypatingieji statiniai, taigi jų statusas niekuomet nebuvo prilyginamas kultÅ«ros paveldo statinių statusui.

PareiÅ¡kėjas nepasinaudojo „pradinės apsaugos“ institutu ir sutiko su statinių griovimu, atlikdamas Projektinių pasiÅ«lymų derinimÄ 2014 m. liepos 3 d., bei iÅ¡duodamas Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-604 daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype projektui rengti. PareiÅ¡kėjas niekada nepranešė trečiajam suinteresuotam asmeniui apie pradinės apsaugos taikymÄ , jo laikotarpį ir nevykdė savo pareigos per 15 dienų inicijuoti skelbimÄ saugomu – pradėti antrÄ jį apsaugos suteikimo etapÄ .

Pareiškėjui, nevykdžius šios pareigos, turi būti laikoma, kad pradinė apsauga nustojo galioti, remiantis NKPAĮ 9 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad pradinė apsauga netenka galios nepriėmus sprendimo skelbti saugomu ar neskelbti saugomu arba pasibaigus 6 mėnesių terminui. Mano, kad žemės sklype buvę pastatai nėra Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė (urbanistinės struktūros statiniai), todėl galėjo būti nugriauti be specialių kultūros paveldo apsaugos dokumentų ir pritarimų.

Jiems neprivalėjo bÅ«ti rengiamas griovimo projektas pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ . Pažymi, jog buvo nugriauti neypatingieji statiniai, kurie niekuomet nebuvo pripažinti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos objektais. Todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui negali bÅ«ti taikomos Reglamento nuostatos, įpareigojančios trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį parengti atitinkamÄ ekspertizę, susijusiÄ su pastatų griovimu. Dėl nugriautų pastatų avarinės bÅ«klės pažymi, jog dar 2008 m. balandžio 10 d.

UAB „Tyrimai ir projektai“ pastatų būklės patikrinimo akte Nr. 8/24 buvo konstatuota, kad visi pastatai yra avarinės būklės ir nėra tinkami naudojimui. Nuo minėtos ekspertizės atlikimo iki pastatų griovimo momento, pastatai nebuvo nei remontuoti, nei atnaujinti, nei kitaip pritaikyti naudojimui, bent iš dalies atkuriant jų būklę. Aplinkybę, jog pastatai yra avarinės būklės patvirtina ir NTR duomenys, kuriuose nurodoma, jog pastatai yra fiziškai pažeisti, o jų nusidėvėjimo procentas viršijo 60 procentų .

Kaip žinoma, nuo pat 2008 m. iki pastatų nugriovimo jų bÅ«klė nebuvo pagerinta, jie nebuvo gyvenami ar kitaip naudojami, tad teigti, jog pastatų nugriovimas nebuvo pagrįstas – neteisinga. 2013 m. lapkričio 27 d., tuometinio pastatų savininko užsakymu, buvo atlikta pastatų griovimo ekspertizė, kuria buvo patvirtintos iÅ¡vados, jog pastatų griovimo apraÅ¡o sprendiniai atitinka kultÅ«ros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių bei kitų nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, kad pastatai neturėjo vertingųjų savybių, nebuvo pripažinti kultūros paveldo statiniais, jų statusas kaip neypatingų statinių buvo išviešintas NTR, kuriame pateikiami duomenys yra teisėti ir nenuginčyti. Galiojantis teisinis reguliavimas bei NTR išrašo duomenys, nesuteikia pagrindo pastatus laikyti ypatingais, vertingais kultūrine prasme, ar pagrįstai vertintina, kad jų nustatyta avarinė ir naudojimui pavojinga būklė suteikė trečiajam suinteresuotam asmeniui teise pasinaudoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta išimtimi dėl pastatų griovimo.

Mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , faktinė situacijÄ , tinkamai motyvuotas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti iÅ¡ esmės skunde nurodytais argumentais. Pažymi, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ ginčo pastatai neteisėtai buvo nugriauti. Teigia, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, ji turėjo pradėti procedÅ«rÄ dėl savavaliÅ¡kai nugriautų pastatų, ko savo sprendimu nepagrįstai atsisakė daryti.

Akcentavo, kad atsakovė buvo informuota dėl ginčo pastatų nugriovimo neteisėtumo, tačiau į pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ neatsižvelgė. Mano, kad Å¡io sprendimo panaikinimas užbaigs dabar Inspekcijos formuojamÄ praktikÄ . Dėl to turi bÅ«ti panaikintas neteisingai parengtas administracinis sprendimas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymi, kad skundžiamo sprendimo (raÅ¡to) panaikinimas nesukels pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių.

Procesas iÅ¡ esmės yra beprasmis. Akcentavo, kad gavęs iÅ¡ pareiÅ¡kėjo informacijÄ nuvyko į vietÄ , įsitikino, kad buvo nugriauti pastatai, tuomet nekilnojamojo turto registre patikrino kokie pastatai nugriauti. Nustačiusi, kad nugriauti neypatingi pastatai, taip pat gavusi iÅ¡ trečiojo suinteresuoto asmens pastatų griovimo apraÅ¡us, padarė iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų nėra. Pažymi, kad Inspekcija vadovaujasi nekilnojamojo turto registro duomenimis, ji neturi teisės jų kvestionuoti.

Be to, KultÅ«ros paveldo departamentas nepateikė duomenų, kad ginčo pastatai bÅ«tų įtraukti į kultÅ«ros vertybių registrÄ . Mano, kad pats KultÅ«ros paveldo departamentas turėjo patikslinti nekilnojamojo turto duomenis. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymi, kad nugriauti neypatingi statiniai, todėl visi reikiami dokumentai nugriovimui buvo gauti. Pabrėžė, kad ginčo pastatai niekada nebuvo saugomi kaip kultÅ«ros vertybė.

Skundas netenkintinas. Bylos dalis nutrauktina. Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo padaryta iÅ¡vada, kad ginčo pastatų griovimui taikoma Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto iÅ¡imtis ir kad UAB „Žygimantų 12“ nebuvo privaloma turėti leidimÄ griauti ginčo pastatus, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad UAB „Archivoltas“ 2014 m. parengė projektinius pasiÅ«lymus daugiabučio gyvenamojo namo statybai vietoje ginčo žemės sklype buvusių pastatų.

UAB „Žygimantu 12“ nuo 2016 m. nuosavybės teise priklauso 0,2878 ha ploto žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad UAB „Žygimantų 12“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu iki 2017 m. spalio 2 d. buvo 1940 m. statybos pastatai – gyvenamieji namai, unikalūs (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nuo 2011 m. liepos 7 d. ir nuo 2017 m. spalio 17 d.

įregistruoti juridiniai faktai, jog pastatai, unikalus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Pastatai neypatingi. UAB „Žygimantų 12“ Inspekcijai 2017 m. rugsėjo 29 d. pranešė apie griovimo darbus. PraneÅ¡ime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „Žygimantų 12“ 2017 m. rugsėjo 30 d. pradės vykdyti neypatingų, fiziÅ¡kai pažeistų, avarinės bÅ«klės pastatų griovimÄ .

Inspekcija 2017 m. spalio 2 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo nario praÅ¡ymÄ Nr. SN-S-1002/2017 imtis veiksmų, kad nebÅ«tų sunaikinta Vilniaus senamiesčio panorama, nes 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo nugriauti keli pastatai ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių vietoje planuojama statyti daugiabutį namÄ . KultÅ«ros paveldo departamentas 2017 m. spalio 3 d. raÅ¡tu Nr. (1.1.13)2-2285 „Dėl griovimo darbų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje teisėtumo patikrinimo“ kreipėsi į InspekcijÄ . RaÅ¡te nurodė, jog iÅ¡ visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusios informacijos ir 2017 m. spalio 2 d. atlikus apžiÅ«rÄ vietoje KultÅ«ros paveldo departamentas nustatė, kad minėtoje vietovėje 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo vykdomi griovimo darbai, kuriems KultÅ«ros paveldo departamentas nėra pritaręs. Inspekcija atliko patikrinimÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2017 m. spalio 4 d. surašė patikrinimo aktÄ .

Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, jog nenustatyta savavaliÅ¡kos statybos darbų pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį ar kitų teisės aktų pažeidimų. Nurodyta, kad žemės sklype (unikalus (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra vykdomi gyvenamosios paskirties neypatingų statinių, kurių unikalÅ«s (duomenys neskelbtini), griovimo darbai. Griovimo darbų užsakovas (statytojas) – UAB „Žygimantų 12“. Å iems griovimo darbams UAB „Žygimantų 12“ statybÄ leidžiančius dokumentus turėjo.

Inspekcija 2017 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. 2D-14909 „Dėl griovimo darbų (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ informavo KultÅ«ros paveldo departamentÄ , kad patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Departamentas, nesutikdamas su anksčiau minėtu raÅ¡tu 2017 m. lapkričio 10 d., dar kartÄ kreipėsi į InspekcijÄ , kuriuo prašė panaikinti raÅ¡tÄ ir priimti naujÄ . Inspekcija 2017 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu Nr. 2D-17668 „Dėl griovimo darbų (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ DepartamentÄ informavo, kad nugriautas pastatas (unikalus (duomenys neskelbtini)) yra atskirai stovintis statinys, kuris neturi bendrų laikančių ir nelaikančių konstrukcijų su greta stovinčiu pastatu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Taip pat Å¡ie statiniai neturi bendrų inžinerinių sistemų ir inžinerinių tinklų. Nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra atskirai stovintis statinys, kurio griovimui statybos leidimas nereikalingas. KultÅ«ros paveldo departamentas 2018 m. sausio 15 d. pateikė skundÄ Inspekcijai „pakartotinis skundas dėl griovimo darbų (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, praÅ¡ydamas Inspekcijos, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 10 dalimi ir Asmenų praÅ¡ymų, skundų (praneÅ¡imų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos virÅ¡ininko 2014 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. 1V-5, 56.5 papunkčiu, tinkamai iÅ¡nagrinėti Departamento skundÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Inspekcija skundžiamu sprendimu laikėsi ankstesnės pozicijos, kad nugriautiems pastatams nereikėjo leidimo griauti, nes jie pateko į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintÄ iÅ¡imtį, kuria vadovaujantis neprivalomas leidimas griauti. PareiÅ¡kėjas, nesutikdama su skundžiamu raÅ¡tu, kreipėsi į teismÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių paskelbimo kultÅ«ros paminklais“ Vilniaus miesto senamiestis paskelbtas kultÅ«ros paminklu.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Vilniaus senamiestis paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe, o minėto įsakymo 1.4 punktu nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. NKPAĮ 2 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų.

NKPAÄ® 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės pase, kuriam prilyginamas KultÅ«ros vertybių registro duomenų iÅ¡raÅ¡as, nurodytas vertingÄ sias savybes. IÅ¡ teismui pateikto Vilniaus senamiestis (16073, U1P) apibrėžtų teritorijos ribų plano, 3 lapas, matyti, kad nugriauti pastatai buvo priskiriami kultÅ«ros paveldo vietovės urbanistinės struktÅ«ros statiniams.

Pastatai nebuvo įraÅ¡yti į kultÅ«ros paveldo vertybių registrÄ kaip nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės. Pagal Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) 2 straipsnio 20 dalį ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu bÅ«na daugiau kaip 100 žmonių; aukÅ¡tybinis (daugiau kaip 5 aukÅ¡tų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultÅ«ros paveldo statinys.

Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija. Pagal 2017 m. spalio 4 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o: 2.1 papunktį neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini), 1940 m. statybos pradžios ir 1940 m. statybos pabaigos, 42 proc. statybos baigtumo; 2.2 papunktyje neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, unikalus (duomenys neskelbtini), 1940 m. statybos pradžios ir 1940 m. statybos pabaigos, 45 proc. statybos baigtumo bei 2.3 papunktyje neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus (duomenys neskelbtini), 1940 m. statybos pradžios ir 1940 m. statybos pabaigos, 50 proc. statybos baigtumo.

Tad vieÅ¡o registro duomenyse aiÅ¡kiai nurodyta, kad aptariami nugriauti statiniai priskiriami neypatingų statinių kategorijai, nurodytas jų fizinio nusidėvėjimo procentas. KultÅ«ros paveldo departamentas pirmÄ kartÄ dėl ginčijamų pastatų nugriovimo į InspekcijÄ su praÅ¡ymu fiksuoti savavaliÅ¡kos statybos atvejį ir taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ras kreipėsi 2017 m. spalio 3 d. PraÅ¡yme nurodė, kad KultÅ«ros paveldo departamentas nėra pritaręs Å¡ių pastatų griovimo darbams.

Prašė patikrinti pastatų griovimo darbų teisėtumÄ ir apie patikrinimo rezultatus informuoti KultÅ«ros paveldo departamentÄ . Inspekcija 2017 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. 2D-14909 informavo KultÅ«ros paveldo departamentÄ , kad Inspekcija, vadovaudamasi PriežiÅ«ros įstatymo 25 straipsniu ir Asmenų praÅ¡ymų, skundų (praneÅ¡imo) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos virÅ¡ininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 2017 m. rugsėjo 28 d. patikrino vietoje vykdomus griovimo darbus (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra vykdomi gyvenamosios paskirties neypatingų statinių griovimo darbai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad griaunant neypatingÄ atskirai stovintį statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad griaunant neypatingÄ statinį privalu parengti griovimo apraÅ¡Ä . Tikrinimo metu statytojas pateikė statinių griovimo darbų apraÅ¡us. Inspekcija tokį patį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ teikė ir 2017 m. gruodžio 19 d. raÅ¡te.

Skundžiamame raÅ¡te pateikiamas toks pats iÅ¡aiÅ¡kinimas. Inspekcija statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdo pagal PriežiÅ«ros įstatymo 8 straipsnyje nustatytÄ kompetencijÄ . PriežiÅ«ros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atlieka Inspekcija, o 2 dalyje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiÅ«ros funkcijų sÄ raÅ¡as. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį savavaliÅ¡ka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Pagal Statybos įstatymo 27 str. 1 dalies 7 punktÄ leidimas nugriauti statinį iÅ¡duodamas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, iÅ¡skyrus atvejus, kai statinys griaunamas <...> nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto bÅ«klei iÅ¡ardomos (paÅ¡alinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, paÅ¡alinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys. Statinio griovimas yra viena iÅ¡ statybos rÅ«Å¡ių (Statybos įstatymo 2 str. 51 d.)., Inspekcija statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo teisėtumÄ tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar praneÅ¡imų pagrindu (PriežiÅ«ros įstatymo 10 str. 1 d.).

Taigi ginčijamu raÅ¡tu (sprendimu) Inspekcija patikrinusi ginčo žemės sklypÄ vietoje, taip pat duomenis nekilnojamojo turto registre ir KultÅ«ros paveldo departamento pateiktÄ informacijÄ , kad ginčo pastatai nėra įtraukti į kultÅ«ros paveldo vertybių registrÄ , pateikė KultÅ«ros paveldo departamentui teisingÄ ir pagrįstÄ atsakymÄ pagal vieÅ¡uose registruose (nekilnojamojo turto ir KultÅ«ros paveldo objektų) esančiÄ ir patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ . Inspekcijai taip pat pateikta UAB „Delfa“ 2017 m. parengti griovimo darbų apraÅ¡ai, pagal kuriuos vykdomi griovimo darbai, ekspertizės rangovo UAB „Tyrimai ir projektai“ statinio bÅ«klės tyrimo aktas Nr. 8/24, kuriame nurodyta, kad statiniai neatitinka esminių statinio reikalavimų – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, energijos taupymo ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nugriauti ginčo statiniai turėjo bÅ«ti priskirti prie ypatingų statinių kaip kultÅ«ros paveldo statiniai. Pagal NKPAÄ® 2 str. 17 d. kultÅ«ros paveldo statinys yra vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo iÅ¡likusi dalis, monumentalÅ«s nekilnojamieji dailės kÅ«riniai. Kaip minėta, ginčo pastatai nebuvo įraÅ¡yti į kultÅ«ros paveldo vertybių registrÄ kaip statiniai ar statinio dalys. Dėl pastatų įraÅ¡ymo, įtraukimo į šį registrÄ organizavimo sprendžia pareiÅ¡kėjas ir/ar jo pavaldume esančios institucijos.

Å itos bylos kontekste svarbi ir kultÅ«ros paveldo apsaugÄ prižiÅ«rinčių institucijų pozicija dėl ginčo statinių iki jų griovimo. KultÅ«ros paveldo centras 1998 m. nutarė pastatų neįraÅ¡yti į kultÅ«ros vertybių registrÄ , KPD 2013-03-21 raÅ¡tu patvirtino dėl ginčo pastatų neįraÅ¡ymo į registrÄ . PareiÅ¡kėjo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡duoti specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-604, neprieÅ¡taraujant dėl planuojamų griovimo darbų ir planuojamos statybos ginčo objekte.

Administracinėje byloje Nr. eA-1871-552/2019 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje dėl ginčo pastatų nurodė, kad „nustatyta vertingoji Vilniaus senamiesčio savybė savaime nepaneigia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo galimybės, derinant naujai projektuojamus statinius su (duomenys neskelbtini) gatvės perimetriniu užstatymu taip, kad jie nekenktų Vilniaus senamiesčio panoramai ir neužstotų Å¡ios panoramos istorinių dominančių.“ Teismas pažymi, kad Å¡ioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas dėl pastatų, kurie nebuvo registruoti kultÅ«ros paveldo vertybių registre kaip savarankiÅ¡kos kultÅ«ros vertybės, kurie pateko į kultÅ«ros paveldo vietovę – Vilniaus senamiesčio – teritorijÄ nugriovimo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsakomybės už pastatų nugriovimÄ , tačiau vertinamas Inspekcijos pateiktas atsakymas į KultÅ«ros paveldo departamento pateiktÄ praÅ¡ymÄ konstatuoti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pagal NKPAÄ® ir Statybos įstatymo teisinį reglamentavimÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o remtis civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Teismas pažymi, kad KultÅ«ros paveldo departamentas 2017 m. spalio 3 d. priėmė įsakymÄ Nr. Ä®-203 „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“ ir 2017 m. spalio 4 d. reikalavimÄ Nr. 106 UAB „Žygimantų 12“ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalavimo ir įsakymo pasiraÅ¡ymo dienos imtis veiksmų atstatyti nugriautus pastatus, unikalÅ«s (duomenys neskelbtini), esančius UAB „Žygimantų 12“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu UAB „Žygimantų 12“ ieÅ¡kinį dėl anksčiau minėtų KultÅ«ros paveldo departamento įsakymo ir reikalavimo panaikinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-635-603/2019 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-12624-608/2018 paliko nepakeistÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl KultÅ«ros paveldo departamento kompetencijos pateikti UAB „Žygimantų 12“ reikalavimÄ atstatyti nugriautus pastatus pažymėjo, jog NKPAÄ® 5 straipsnio 9 dalį KultÅ«ros paveldo departamentas įgaliotas atlikti konkrečias nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas.

NKPAÄ® 5 straipsnio 10 dalies 10 punktÄ , 18 punktÄ KultÅ«ros paveldo departamentas įgaliotas tikrinti kaip vykdomas Å¡is įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoti, ar jie nepažeidžiami Å¡ių teisės aktų reikalavimai, ir teikti Å¡iuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims; minėto įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 19 punktu KultÅ«ros paveldo departamentas įgaliotas kontroliuoti kultÅ«ros paveldo tvarkybÄ ir priežiÅ«rÄ , stabdyti fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamose kultÅ«ros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jei nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai.

Pagal NKPAÄ® 5 straipsnio 10 dalies 24 punktÄ KultÅ«ros paveldo departamentas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka įgaliotas suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti jos įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas. Pagal NKPAÄ® 5 straipsnio 10 dalies 10 punktÄ KultÅ«ros paveldo departamento 2017 m. spalio 4 d. reikalavimas Nr. RV-106 yra pagrindas galimai administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ (toliau – ANK) kilti.

Pagal iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ KultÅ«ros paveldo departamentas yra įgaliotas nustatyti, konstatuoti NKPAÄ® pažeidimus bei pateikti reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims dėl minėtų pažeidimų paÅ¡alinimo. BylÄ nagrinėjant kasacinės instancijos teisme skundo buvo atsisakyta KPD pripažinus netekus galios 2017 m. spalio 4 d. reikalavimÄ Nr. RV-106 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-248/2021). Sutiktina su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad Inspekcija nedalyvavo nurodytoje civilinėje byloje.

Be to, civilinėje byloje bei Å¡ioje administracinėje byloje sprendžiami klausimai skiriasi. Civilinėje byloje, remiantis buvusia faktine situacija ir teisiniu reguliavimu, buvo nuspręsta, kad KPD pagrįstai priėmė reikalavimÄ ir įsakymÄ . Å ioje byloje sprendžiama dėl Inspekcijos raÅ¡to teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iÅ¡ įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų nurodytoje civilinėje byloje ir teisinio reguliavimo pareiÅ¡kėjas yra pats įgaliotas priimti administracinius sprendimus nustatęs NKPAÄ® pažeidimus bei pateikti reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims paÅ¡alinti padarytus pažeidimus.

Å iuo atveju pats KultÅ«ros paveldo departamentas ėmėsi veiksmų nustatęs NKPAÄ® pažeidimus ir UAB „Žygimantų 12“ pateikė reikalavimÄ paÅ¡alinti padarytus pažeidimus, t. y. atstatyti nugriautus pastatus. Taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai reikalauja, kad Inspekcija taip pat konstatuotų savavaliÅ¡kÄ statybÄ dėl NKPAÄ® pažeidimo, kai Å¡iuo atveju bÅ«tent pareiÅ¡kėjas yra specialaus įstatymo pagrindu įgaliota kompetentinga institucija nustatyti NKPAÄ® pažeidimus ir imtis veiksmų pažeidimams paÅ¡alinti.

Taip pat pažymėtina, kad Inspekcija nesprendžia dėl pastatų statuso ir apsaugos nustatymo ar iÅ¡plėtimo. Nėra ginčo, kad Inspekcija , priimdamas ginčijamÄ raÅ¡tÄ , rėmėsi aktualiomis ir raÅ¡te nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pateikė įvertintas faktinės situacijos aplinkybes dėl ginčų pastatų, nurodė atliktus veiksmus (patikrinimas, reikalingos medžiagos surinkimas ir įvertinimas) bei savo kompetencijos ribose padarė atitinkamas iÅ¡vadas (pritarta Vilniaus departamento iÅ¡vadai, kad griovimui taikoma Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtis dėl neprivalomo leidimo griauti), apie jas informuodama pareiÅ¡kėjÄ .

Be to, kaip minėta KPD Pirmoji nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba 2021 m. kovo 29 d. aktu Nr. KPD-RM-2014/25 patikslino kultÅ«ros paminklo Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas kultÅ«ros vertybių registre 16073) apskaitos duomenis ir priėmė sprendimÄ , kad pastatai žemės sklype nežymimi Vilniaus senamiesčio urbanistinės struktÅ«ros statiniais reikÅ¡mingais savo tÅ«riu ir vieta. PareiÅ¡kėjas 2021 m. kovo 30 d. RaÅ¡tu Nr. TS-69-(3.28) civilinėje byloje e3K-3-158-248/202 informavo, kad pripažino netekusiu galios savo 2017 m. spalio 4 d. reikalavimÄ Nr. 106, pasikeitus aplinkybėms dėl kultÅ«ros paveldo duomenų patikslinimo.

PareiÅ¡kėjo nurodytoje LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2107-602/2020 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra aktualÅ«s nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl UAB „Žygimantų 12“ teisių ir pareigų nugriaunant pastatus. Tad ir pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikimu ar neveikimu nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, sudarantis pagrindÄ Inspekcijos skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertinti kitaip nei aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, viešų registrų duomenų, surinktų faktinių aplinkybių kontekste.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo jo nurodytų argumentų pagrindu ir naikinti skundžiamo Inspekcijos raÅ¡to (sprendimo). Dėl atsisakymo nuo dalies skundo PareiÅ¡kėjas teismo taip pat prašė įpareigoti InspekcijÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai.

Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statyba pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ fiksuoti savavaliÅ¡kos statybos atvejį ir taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ . Teisme 2021 m. gegužės 4 d. gautas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl dalies skundo reikalavimų atsisakymo. Nurodo, kad atsisako antrojo skundo reikalavimo pasikeitus faktinei ir teisinei situacijai (Departamento pirmajai nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybai 2021 m. kovo 29 d. priėmus aktÄ , įsiteisėjus teismų sprendimams), Departamentas atsisako skundo reikalavimo įpareigoti InspekcijÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ vadovaujantis Reglamentu, fiksuoti savavaliÅ¡kos statybos atvejį ir taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ras.

PareiÅ¡kėjui skundo atsisakymo pasekmės žinomos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 50 straipsnis suteikia teisę pareiÅ¡kėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui iÅ¡einant į pasitarimų kambarį. Vadovaujantis 103 straipsnio 4 punktu, atsisakius pareiÅ¡kėjui skundo, byla nutrauktina. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pasinaudojo įstatymo jam suteikta galimybe atsisakyti skundo dalies, atsisakymas nuo dalies skundo yra besÄ lyginis ir galutinis, o administracinės bylos dalies nutraukimas Å¡iuo atveju nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieÅ¡tarauja įstatymui (ABTÄ® 55 straipsnio 2 dalis).

Pagrindų atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl bylos dalies nutraukimo nenustatyta. PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinama, jog pagal ABTÄ® 104 straipsnio 3 dalį, bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Be to, ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTÄ® 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (ABTÄ® 40 str. 4 d.). Atstovavimo iÅ¡laidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 40 str. 5 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žygimantų 12“ 2021 m. gegužės 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, praÅ¡yme nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė viso 3 616,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ (1 916,69 Eur) ir atstovavimÄ teismo posėdyje (1 700 Eur)). Teismui pateikė 2021 m. gegužės 10 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. WLS21-1405, joje pažymėta, kad sÄ skaita apmokėta. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Å iuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. II ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. IV ketvirčio – 1 524,2 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, - 0,4 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 609,68 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1 (maksimalus sudarytų 152,42 Eur val.). Teismo posėdis truko 1 val. 15 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis.

Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgus į tai, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš Kultūros paveldo departamento priteistina 762,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia:

Atmesti pareiÅ¡kėjo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos skundÄ dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 2D-1933 panaikinimo. LikusiÄ administracinės bylos dalį nutraukti. IÅ¡ dalies patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žygimantų 12“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Žygimantų 12“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos 762,10 Eur (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus ir deÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė