Legislator Case Law & Legislation
2af4e7a6-9207-46d8-baa9-c4b76f5c69b4 AI generated

2af4e7a6-9207-46d8-baa9-c4b76f5c69b4 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 2af4e7a6-9207-46d8-baa9-c4b76f5c69b4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-94-927/2022 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00045-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19.3.; 21.10.4. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Aurelijai BalčiÅ«naitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. B. (toliau – PareiÅ¡kėjas), jo atstovui advokatui Pauliui Jablonskui, dalyvaujant institucijos - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus, priėmusios nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (toliau – Institucija), atstovams:

Legislator headnote

AI generated

2af4e7a6-9207-46d8-baa9-c4b76f5c69b4 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: KrÅ«mų kietmetriai nuo medžių kietmetrių skiriasi, turi reikÅ¡mės tiek daliai, tiek žalai. Abejonės nebuvo paÅ¡alintos, todėl pripažinti asmenį kaltu, remiantis tokiais netiksliais, neobjektyviais skaičiavimais nėra pagrindo. Nepaneigti pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad medžių jis nekirto, o kirto tik krÅ«mus, jų kiekis nenustatytas dėl to negali kilti jo atsakomybė. PraÅ¡o tenkinti skundÄ . Institucijos atsiliepimo į skundÄ argumentai ir praÅ¡ymai Institucija 2022 m. sausio 12 d. atsiliepime į skundÄ (b. l. 17-20) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir NutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-94-927/2022 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00045-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19.3.; 21.10.4. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Aurelijai BalčiÅ«naitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. B. (toliau – PareiÅ¡kėjas), jo atstovui advokatui Pauliui Jablonskui, dalyvaujant institucijos - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus, priėmusios nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (toliau – Institucija), atstovams:

Jolantai ValančiÅ«tei, Pranui Bernotui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Institucijos 2022 m. sausio 12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) (toliau – Skundžiamas nutarimas). Teismas nustatė: I. Skundžiamo nutarimo esmė 1. G. B. Institucijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) nubaustas 880 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo 2020 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. vasario 28 d. 23.59 val. (nustatyta 2021 m. birželio 14 d.) privačiame miÅ¡ko žemės sklype kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (VMU Ukmergės reg. (duomenys neskelbtini) sunaikino miÅ¡kÄ 0,0933 ha plote.

IÅ¡ miÅ¡ko savininko G. B. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad kirtimas (pagal savininko paaiÅ¡kinimÄ buvo kirsti tik lazdynai ir karklai) vykdytas 2020 m. žiemos laikotarpiu (sausio – vasario mėnesiais), neturint leidimo kirsti miÅ¡kÄ . Medžių kelmai užpilti žemėmis, todėl iÅ¡kirstas tÅ«ris paskaičiuotas vadovaujantis miÅ¡kų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Å ia neteisėta veika PareiÅ¡kėjas miÅ¡kuose pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir tuo padarė 7660,86 eurų žalÄ gamtai.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose 2022 m. vasario 9 d. gautas PareiÅ¡kėjo skundas (toliau – Skundas) dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 3). PareiÅ¡kėjo skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Skundu PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti 2022 m. sausio 12 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715), kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimÄ numatytÄ ANK 273 straipsnio 2 dalyje ir administracinę teisenÄ nutraukti bei priteisti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas.

Pareiškėjas parodo, kad su pažeidimu nesutinka, nes Institucijos nurodytoje pažeidimo vietoje buvo karklynas, lazdynai (šabakštynas), dėl ko buvo išvalytas plotas ir pastatyti aviliai. Be to nurodytoje vietoje auga baltalksniai, tačiau jie yra nugriaužti bebrų. Pažymi, kad ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kai savavališkai, neturint leidimo iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų ir paaiškinime nurodo, kad miško žemės sklype buvo iškirsti karklai, o pavienių medžių teritorijoje nebuvo.

Taip pat kitoje teritorijoje buvo išvalyti krūmai ir sausuoliai, o medžiai nebuvo liesti. Institucija nurodo, jog žala buvo apskaičiuojama pagal teisės aktų reikalavimus, nes iškirstų medžių kelmai užpilti žemėmis ir jie sunaikinti, tačiau Pareiškėjas teigia, kad medžiai kertami nebuvo, o buvo valomi krūmynai. Be to pažymi, kad miško taksavimas atliktas po krūmynų valymo, taigi faktinės situacijos neatspindi ir atsižvelgiant į tai, kad miškas susiformavęs natūraliai, šalia esančios upės vagos toks padarytos žalos nustatymo būdas negali būti pripažintas pagrįstu.

Taip pat PareiÅ¡kėjas pastebi, kad Å¡alia esanti elektros linija yra valoma atitinkamų tinklų priežiÅ«ros darbuotojų, kurie irgi kerta krÅ«mynus, dėl minėtų aplinkybių mano, kad žalos dydis nustatytas netinkamai ir neobjektyviai, todėl negali tapti atsakomybės pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad pagal teisinį reguliavimÄ tam tikros kategorijos kirtimus įstatymas atlikti be leidimo nedraudžia, todėl nenustatyta objektyvių duomenų, kad PareiÅ¡kėjo sklype buvo iÅ¡kirsta likvidinė (MiÅ¡kų tvarkymo nuostatų 20.6 punktas) mediena ir ar jos kiekis virÅ¡ija leidžiamÄ iÅ¡kirsti.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundÄ (b. l. 33-40). Taip pat nurodė, kad nesikreipė į atitinkamas institucijas, nes nesiruošė savo sklype kirsti plynai visÄ miÅ¡kÄ , kadangi puikiai žinojo, kad tam reikalingas leidimas. Jis nurodo, kad krÅ«mai, tai yra karklai visi gulėjo ant žemės. Be to atvažiuoja elektrikai ir iÅ¡pjauna karklus, o pavasarį bebrai sunaikina, paguldo. Karklai visada guli ant žemės. Jis nepagalvojo, kad padarys pažeidimÄ , jeigu sutvarkys, iÅ¡kirs gulinčius krÅ«mus ir už tai jam bus administracinė atsakomybė.

Jis žino, kad pagal registro duomenis ten yra miÅ¡ko žemė. Bet miÅ¡kas yra toliau, iÅ¡kirstoje vietoje yra pelkė, kurioje visada bÅ«na vandens. Medžiai Å¡ioje vietoje neauga. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad reikėjo iÅ¡kirsti, nes labai daug priaugusių karklų, 10 metų niekas kojos nekėlė, buvo netvarkinga, Å¡abakÅ¡tynas, nebuvo galima praeiti. Prasidėjus karantinui dėl covid – 19, jis turėjo laiko ir nutarė sutvarkyti plotÄ . IÅ¡traukė iÅ¡ vandens ir sudegino Å¡akas, su traktoriumi iÅ¡lygino žemes.

Nurodo, kad užkastų kelmų nėra, nes medžių nebuvo ir jei netiki Institucijos atstovai, kad medžių nebuvo galima žemę atkasti pažiūrėti ar ten yra užkastų kelmų. Nurodė, kad ten medžių niekada nebuvo, pagrinde augo krūmai. Nėra ir nebuvo jokių 50 metų medžių, kaip nurodė institucijos atstovai. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad žala paskaičiuota neobjektyviai, nors ir lyg tai laikantis teisės aktų. Pagrinde ginčas yra dėl to, kas iškirsta: medžiai ar krūmai.

Atstovaujamasis sako, kad jis medžių nekirto, o buvo iÅ¡kirsti karklynai. Atstovas galvoja, kad tyrimas gali bÅ«ti atliktas iÅ¡samus ir objektyvus, nes nustatyti ar ten buvo iÅ¡kirsti medžiai, ar karklynai galima tuos kelmus bÅ«tų atkasti ir įsitikinti, kokie veiksmai buvo atlikti, jei buvo užpilti. Taip pat susipažinęs su medžiaga mato, kaip nurodyta atsiliepime, kad matavimo fiksavimai daryti 2008 metais, o kitas dabar nagrinėjant galimÄ administracinį nusižengimÄ . Pagal duomenis matyti 2008 metais plotose nustatyti 456 m3, o dabar 490 m3.

AiÅ¡ku padidėjo medienos tÅ«ris. Be to mato, kad sklype, kur, atseit, buvo medžių kirtimas, per tÄ miÅ¡ko ploto vidurį eina upelis, kaip matyti iÅ¡ duomenų, vaga pasikeitė ar atsirado, kuri fiksuota 2010 metais, jau kitoje vietoje. Kadangi žala yra skaičiuojama automatiÅ¡kai pagal koeficientus, kažkokius bendrus vardiklius, tai neatspindi objektyvios situacijos. Upelio plotas, einantis sklypo viduryje iÅ¡ žalos skaičiavimo nebuvo „iÅ¡minusuotas“, tai turi įtakos kietmetrių nustatymui.

KrÅ«mų kietmetriai nuo medžių kietmetrių skiriasi, turi reikÅ¡mės tiek daliai, tiek žalai. Abejonės nebuvo paÅ¡alintos, todėl pripažinti asmenį kaltu, remiantis tokiais netiksliais, neobjektyviais skaičiavimais nėra pagrindo. Nepaneigti pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad medžių jis nekirto, o kirto tik krÅ«mus, jų kiekis nenustatytas dėl to negali kilti jo atsakomybė. PraÅ¡o tenkinti skundÄ . Institucijos atsiliepimo į skundÄ argumentai ir praÅ¡ymai Institucija 2022 m. sausio 12 d. atsiliepime į skundÄ (b. l. 17-20) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir NutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad iškirstos medienos kiekis nustatytas vadovaujantis 2008 metų atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, patikslintais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. sausio 31 d. skunde advokatas klaidingai teigia, jog „miško taksavimas atliktas po krūmų valymo, taigi faktinės situacijos neatspindi“, kadangi bylos medžiagoje 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo tik atspausdinta ištrauka iš taksoraščio, kuriame užfiksuotas medienos tūris 1 ha plote.

Iš 2008 metų inventorizacijos taksoraščio matyti, kad (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype medyno tūris l ha yra 190 m3. Medyno amžius 40 metų. Po 12 metų 2020 metais pažeidimo padarymo metu aktualizuotas medyno amžius buvo 52 metai, aktualizuotas tūris 1 ha 204 m3. Visa sunaikinto miško teritorija, kurioje buvo iškirstų medžių kelmai, užpilta žemėmis, iškastomis iš naujai suformuotos upės vagos ir išlyginta. Žemės kasimo ir lyginimo darbai, užpilant iškirstų medžių kelmus, yra jų sunaikinimas.

Tais atvejais, kai neteisėtai, tai yra pažeidžiant miÅ¡ko naudojimÄ reglamentuojančius teisės aktus, nukirstų medžių kelmai iÅ¡rauti ar kitaip sunaikinti, vadovaujantis 2014 m. kovo 6 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-249 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos aplinkai atlyginimo metodika“, žala skaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis. Taip pat PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, jog „šalia esanti elektros linija yra valoma atitinkamų tinklų priežiÅ«ros darbuotojų, kurie taip pat kerta krÅ«mus, o be to yra nustatyta ir upelio apsaugos zona“.

Pažymėtina, jog neaiÅ¡ku, kokiais duomenimis remiantis advokatas teigia, jog elektros trasa patenka į iÅ¡matuotÄ sunaikinto miÅ¡ko plotÄ . Institucija pateikia VÄ® „Registrų centro“ 2021 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä , kurio 9 punkte nėra nurodyta, jog žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų nustatyta elektros tinklų apsaugos zona. Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 1-93 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1-300 redakcija), (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d.) 24 punktu, tinklų operatorius turi teisę kirsti medžius ir krÅ«mus, augančius už elektros tinklų proskynos ribų, tik suderinęs tokį kirtimÄ su miÅ¡ko savininku ar valdytoju, kuris Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 „Dėl Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, nustatyta tvarka turi gauti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ .

MiÅ¡ko savininkas ar valdytojas, gavęs tinklų operatoriaus praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , kreipiasi dėl tokio leidimo gavimo. Tinklų operatorius turi teisę avariniais atvejais kirsti sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, sniegolaužas bei palinkusius medžius, keliančius pavojų elektros tinklų ar įrenginių eksploatavimui, be leidimo kirsti miÅ¡kÄ . Tinklų operatorius atlikęs darbus per 5 darbo dienas privalo informuoti Taisyklių 8 punkto nustatyta tvarka miÅ¡ko savininkÄ ar valdytojÄ apie jų valdose iÅ¡kirstus pavojingus medžius.

G. B. gali pateikti objektyvius duomenis, tai yra leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ ar praneÅ¡imÄ , kokie medžiai buvo iÅ¡kirsti tinklų operatoriaus. Tokių duomenų nagrinėjimo metu PareiÅ¡kėjas nepateikė. VÄ® „Registrų centro“ 2021 m. gegužės 21 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o 9 punkte yra nurodyta, jog žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta PavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta ir PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zona.

LR specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 99 straipsnio 5 punkte bei 100 straipsnio 3 punkte nustatyti tam tikri draudimai, tam tikros žemės naudojimo sÄ lygos, nustato teritorijas, kuriose Å¡ios sÄ lygos turi bÅ«ti taikomos, tad nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯takÄ â€župelio apsaugos zona“ galėjo turėti įtakos netinkamam žalos dydžio nustatymui. Todėl nerodyta argumentų, dėl kurių Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-249 patvirtintoje „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos aplinkai atlyginimo metodikoje“ įtvirtintas žalos apskaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis galėtų bÅ«ti neobjektyvus, dėl ko advokato teiginys dėl duomenų neobjektyvumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisinis reguliavimas apibrėžtas ir leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos, patvirtintos 2010 m. gruodžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055, 35 punkte. Privataus miÅ¡ko savininkas, norėdamas vykdyti miÅ¡ko kirtimÄ pagal praneÅ¡imÄ , privalo pateikti per ALIS arba raÅ¡tu (pagal VMT nustatytÄ formÄ ) praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ arba prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų iki planuojamo miÅ¡ko kirtimo iÅ¡siųsti jį registruotu laiÅ¡ku Valstybinei miÅ¡kų tarnybai. Nėra duomenų, jog PareiÅ¡kėjas tokį praneÅ¡imÄ prieÅ¡ kirtimÄ bÅ«tų pateikęs. Institucijos atstovas Pranas Bernotas teismo posėdyje (b. l. 33-40) nurodė, kad dėl pareiÅ¡kėjo advokato nurodyto medienos tÅ«rio 2008 metais ir 2020 metais pateikti 2008 metų miÅ¡kotvarkos duomenys, kuriuose nurodyta, kad yra 1 ha 190 kietmetrių. 2000 metų duomenyse iÅ¡ taksorasčio paraÅ¡yta 52 metai ir atitinkamas tÅ«ris.

TÅ«rio perskaičiavimas vykdomas miÅ¡kų tarnybos pagal metodikas, pagal amžių, keičiasi miÅ¡kas, priauga papildomos medienos. Kiekis padidėjo medienos hektare nuo 190 iki 214 kietmetrių. IÅ¡kirstas plotas pamatuotas miÅ¡kų tarnybos specialisto su įranga, atitinkančia standartus, tai pažymėta matavimo akte. Apie numatomÄ patikrinimÄ savininkas buvo informuotas registruotu laiÅ¡ku. PareiÅ¡kėjas į patikrÄ neatvyko. Aktas suraÅ¡ytas savininkui nedalyvaujant. Medžiaga iÅ¡siųsta paÅ¡tu, kur pakviestas į institucijÄ dėl aplinkybių paaiÅ¡kinimo. 2021 m. birželio 29 d. atvykęs PareiÅ¡kėjas parašė paaiÅ¡kinimÄ , jog iÅ¡kirto krÅ«mus.

Tačiau dabar dar nurodo, jog Å¡iek tiek pravalė upelio vagÄ . Taip pat Institucijos atstovas mano, kad PareiÅ¡kėjas pakeitė upės vagÄ , nors nurodo, jog atkÅ«rė senÄ upelio vagÄ . Garantuoti, kad naujoje upelio vietoje buvo atkurta sena vaga Institucijos atstovas negali, kadangi buvo viskas naujai prakasta, užpilta žemėmis. Senoji vaga yra ta, kuri ribojasi su kitu savininku. Upė atskiria pareiÅ¡kėjo tam tikrÄ sklypo dalį. Formuojant naujÄ upelio vagÄ , iÅ¡kastos žemės, galimai užkasti kelmai, kurie patenka į iÅ¡matuotÄ sklypo dalį.

Objektyviai užkastų medžių kiekio negalima bus nustatyti, kadangi dalis medžių su kelmais sunaikinti kasant naujÄ upės vagÄ ir nebėra kÄ atkasti toje dalyje, užkasimas žemėmis prilyginamas sunaikinimui. Po žemėmis medžiai supÅ«va. Objektyviai, ne pagal dokumentus nustatyti ar miÅ¡kas buvo ar ne, savininkas turėjo visas galimybes iki to kreiptis į institucijÄ , kad miÅ¡kininkai įvertintų ar atitinka tai, kas paraÅ¡yta dokumentuose. Jei yra neaiÅ¡kumų turi kreiptis į miÅ¡kų tarnybÄ , kad nustatytų ar yra padaryta klaida.

PareiÅ¡kėjas nesikreipė, neatliko tokių veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti visus neaiÅ¡kumus. Institucija apžiÅ«rėtų ir bÅ«tų nustačiusi ar reikia leidimo, ar ne. PareiÅ¡kėjas leidimo neprašė, nesikreipė į miÅ¡kų tarnybÄ pakeisti naudmenas iÅ¡ miÅ¡ko į kitas, kaip neatitinkančias nurodytoms dokumentuose. Taip pat nepasinaudojo galimybe kreiptis į tarnybÄ dėl kirtimo ar dėl neatitikimo miÅ¡ko pagal faktÄ . VÄ® „Registro“ pažymoje matome - nurodytas miÅ¡kas, todėl negalime teigti, kad buvo krÅ«mai.

Kitų dokumentų negalime pateikti, remiamės miÅ¡kotvarkos medžiaga. Todėl skaičiuojant iÅ¡kirstus medžius, vidurkis imamas nurodytam sklypui. Institucijos atstovė Jolanta ValančiÅ«tė praneÅ¡a, kad buvo pasiteiravusi PareiÅ¡kėjo, kodėl nebuvo gautas leidimas ar praneÅ¡ama dėl miÅ¡ko kirtimo. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad konsultavosi su privačiu asmeniu, kuris pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, jog prie namų miÅ¡kÄ kirsti nereikia leidimo. Atkreipia dėmesį, kad tai yra kirtimas ne prie namų, tai yra miÅ¡ko kirtimas.

Institucija palaiko savo atsiliepimÄ ir praÅ¡o netenkinti skundo. Teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. B. Institucijos 2022 m. sausio 12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) nubaustas 880 eurų bauda pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo 2020 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. vasario 28 d. 23.59 val. (nustatyta 2021 m. birželio 14 d.) privačiame miÅ¡ko žemės sklype kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (VMU Ukmergės reg. (duomenys neskelbtini) sunaikino miÅ¡kÄ 0,0933 ha plote.

IÅ¡ miÅ¡ko savininko G. B. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad kirtimas (pagal savininko paaiÅ¡kinimÄ buvo kirsti tik lazdynai ir karklai) vykdytas 2020 m. žiemos laikotarpiu (sausio – vasario mėnesiais), neturint leidimo kirsti miÅ¡kÄ . Medžių kelmai užpilti žemėmis, todėl iÅ¡kirstas tÅ«ris paskaičiuotas vadovaujantis miÅ¡kų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Å ia neteisėta veika PareiÅ¡kėjas padarė 7660,86 eurų žalÄ gamtai.

5. ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ medžių ir krÅ«mų kirtimÄ , naikinimÄ arba žalojimÄ privačiuose miÅ¡kuose, kai iÅ¡kertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip deÅ¡imt, bet ne daugiau kaip vienas Å¡imtas kietmetrių medžių ir (ar) krÅ«mų.

6. Pagal Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 3 punktÄ , teisė kirsti miÅ¡kÄ Ä¯gyjama gavus leidimÄ , nuo leidime nurodytos datos. Leidimai neprivalomi privačių miÅ¡kų savininkams Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatytais atvejais. Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti miÅ¡kÄ privalomi visiems kirtimams, iÅ¡skyrus nurodytus 20.1-20.8 punktuose:

1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);

2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos;

3) atrankinius sanitarinius kirtimus;

4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimÄ neplynais kirtimais III-IV miÅ¡kų grupių miÅ¡kuose, nesvarbu, koks medyno amžius;

5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;

6) kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę);

7) plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais;

8) retinimo ir einamuosius kirtimus. Privačių miÅ¡kų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 papunkčiuose nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka pateikti praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miÅ¡kai. Privačių miÅ¡kų savininkai, per Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡e nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimÄ , gali savo miÅ¡ko valdoje vykdyti praneÅ¡ime nurodytus kirtimus.

7. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ginčas kilo dėl to, ar buvo iÅ¡kirstas miÅ¡kas ar krÅ«mai. PareiÅ¡kėjas teigia, jog nurodytoje pažeidimo vietoje buvo karklynas, lazdynai (Å¡abakÅ¡tynas) ir jiems iÅ¡kirsti nereikalingas leidimas, o Institucija nurodo, kad sunaikinta miÅ¡ko teritorija ir PareiÅ¡kėjas norėdamas tvarkyti jam priklausantį miÅ¡ko žemės plotÄ , turėjo gauti leidimÄ .

8. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažino padaręs jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo ir nurodė, kad jis kirto jam nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype karklynus, lazdynus, tai yra Å¡abakÅ¡tynÄ , o ne miÅ¡kÄ , tačiau Å¡ias G. B. nurodytas aplinkybes paneigia byloje nustatytos aplinkybės. VÄ® „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad sklypas, kuris yra (duomenys neskelbtini) priklauso savininkui G.

B., tai yra miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas 3,28 ha. Pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ registruotas miÅ¡ko žemės plotas yra 2,6125 ha. Taip pat skunde PareiÅ¡kėjas pats paminėjo, kad miÅ¡kas yra susiformavęs natÅ«raliai, Å¡alia esančios upės vagos. Å iuo atveju, sklypo savininkas suvokdamas, kad minėta teritorija, kuri jam priklauso nuosavybes teise, yra miÅ¡kas, turėjo pareigÄ prieÅ¡ atliekant tvarkymo darbus kreiptis į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ , kad bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas arba bent jau turėjo pasielgti atsakingai ir pasidomėti ar reikia leidimo PareiÅ¡kėjo numatytiems darbams atlikti.

Tačiau Pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir nedėjo pastangų išsiaiškinti kokie dokumentai yra reikalingi, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir nepadaryta žala gamtai.

9. Nors PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis nekirto medžių, o Institucija neteisingai apskaičiuoja padarytos žalos dydį, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad PareiÅ¡kėjas savo neteisėtais veiksmais pats sudarė tokiÄ situacijÄ , kad nebegalima bÅ«tų nustatyti kiek buvo iÅ¡kirstų medžių, kadangi medžių kelmai užpilti žemėmis, iÅ¡kastomis iÅ¡ naujai suformuotos upės vagos ir atlikti žemės lyginimo darbai. Tačiau pastebima, kad pagal miÅ¡ko kadastro žemėlapį, įvedus privataus miÅ¡ko žemės sklypo koordinates matoma, kad Å¡alia upės vagos auga miÅ¡kas.

Å iuo atveju, vertinant Institucijos surinktus duomenis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo teisingai nustatyta padaryta žala gamtai, kadangi iÅ¡kirstas miÅ¡ko tÅ«ris paskaičiuotas vadovaujantis miÅ¡kų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Kaip teisingai nurodo Institucija, kitų objektyvių galimybių nustatyti sunaikintų medžių kiekį nėra galimybės, nes sklypo dalis yra užpilta žemėmis ir tai vertinama kaip medžių kelmų sunaikinimas. Be to Institucija vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. D1-249, tai yra „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos“ 2, 2.2, 3, 3.1, 41 punktais ir priedo 1.3.2 punktu apskaičiavo žalÄ aplinkai, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2022 m. sausio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) priimtas neatlikus visų galimų veiksmų, siekiant patikrinti ar sunaikinti medžių kelmai. Nors G. B. ir jo atstovas advokatas teigia, kad galima bÅ«tų atkasti žemę ir tuomet bÅ«tų galima įsitikinti, kiek yra sunaikintų kelmų ir ar jie iÅ¡vis yra sunaikinti, tačiau teismas pritaria Institucijos atstovo iÅ¡sakytai pozicijai, kad Å¡iuos veiksmus bÅ«tų netikslinga ir neproporcinga atlikti, nes bÅ«dami užkasti medžių kelmai supÅ«va.

Taip pat objektyviai užkastų medžių kiekio negalima bÅ«tų nustatyti, kadangi dalis medžių su kelmais sunaikinti kasant upės vagÄ ir nebÅ«tų ko atkasti toje dalyje, dėl to užkasimas žemėmis prilyginamas sunaikinimui.

10. Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Institucija iÅ¡naudojo visas galimybes nustatyti koks kiekis medžių buvo sunaikintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra galimybės atkurti prieÅ¡ tai esančio žemės sklypo tikrosios bÅ«senos, tai yra pats PareiÅ¡kėjas nesikreipdamas gauti leidimo minėtiems darbams atlikti, užpildamas žemėmis tam tikrÄ teritorijÄ panaikino galimybę nustatyti sunaikintų kelmų kiekį. Taip pat pažeidimo vietoje buvo pakeista upės vaga, kuri pakeitė bendrÄ miÅ¡ko vaizdÄ .

G. B. turėjo galimybė kreiptis į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ , tačiau ja nepasinaudojo, dėl to PareiÅ¡kėjo veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį. Ä®vertinus anksčiau minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 12 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Pažymėtina, kad pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, tačiau Å¡iuo atveju skundas yra atmestinas ir pripažinti atstovavimo iÅ¡laidas nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė: PareiÅ¡kėjo G. B. skundo netenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 12 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) palikti nepakeistÄ . Nutarčiai įsiteisėjus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriui grÄ Å¾inti G.

B. administracinio nusižengimo medžiagÄ Nr. ROIK: 21153094715. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Jolanta Bagdonienė