2af4d4bd-ccd2-4bb6-9caa-848c2b2e7709 · Panevėžio apylinkės teismas

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-406-1082/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05579-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.9;

1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.1.9.5; 1.1.9.9; 1.1.10.1;

1.2.4.4.2.3; 1.2.5.4.1; 1.2.7.2.1; 2.1.8; 2.1.14;

2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,

sekretoriaujant Raimundai Šateikienei, Evaldai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei I. R. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

kaltinamajam R. B. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,

nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , R. B. įmonės - savininkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 145 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ,

n u s t a t ė :

R. B. 2022 m. vasario 17 d., nuo ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytos valandos, ryte, iki 2022 m. vasario 17 d. 7.00 val., bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), žodžiu ir veiksmais grasino nužudyti ir sutrikdyti su juo kartu gyvenančios sugyventinės I. R. sveikatÄ ir gyvybę, nuolat kartodamas: „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, sakydamas „norėjai k… (necenzÅ«rinis žodis) gražių dantų, bet gyvenime jų neturėsi“, „galvojai, kad pabėgsi, dabar tave užmuÅ¡iu“, verčiant I.

R. bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai, ir kad grasinimai realÅ«s turint pagrindo manyti, kad jie gali bÅ«ti įvykdyti, tęsdamas nusikalstamus veiksmus kairės rankos plaÅ¡taka sudavė vienÄ smÅ«gį I. R. į deÅ¡inį skruostÄ , deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į kairį skruostÄ , po to abiejų rankų plaÅ¡takomis sudavė ne mažiau trijų smÅ«gių į abu skruostus, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inį Å¡onÄ , apjuosęs nukentėjusiosios kaklÄ chalato diržu, smaugė nukentėjusiÄ jÄ , tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios I.

R. bÅ«kle, po panaudoto prieÅ¡ jÄ smurto, toliau grasindamas nukentėjusiajai I. R., bei atimdamas galimybę jai prieÅ¡intis, tenkino lytinę aistrÄ su ja, prieÅ¡ jos valiÄ oralinio sÄ lyčio bÅ«du, t.y., palenkęs ant lovos sėdėjusios I. R. galvÄ Ä¯kiÅ¡o savo lytinį organÄ I. R. į burnÄ , lytinio akto nebaigė, o vėliau nuėjus atsineÅ¡ti popieriaus, kad nukentėjusioji jam suraÅ¡ytų kiek yra skolinga, ko pasekoje I. R. bijodama dėl savo gyvybės iÅ¡Å¡oko pro balkono langÄ , esantį antrame daugiabučio namo aukÅ¡te.

Taip savo veiksmais padarė I. R. kÅ«no sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva smakro srityje, pogleivio kraujosruva ir nubrozdinimu deÅ¡inio skruosto vidiniame pavirÅ¡iuje, stuburo juosmeninės dalies I-o slankstelio II fragmentiniu (AO A4) lūžiu, juosmeninio 5-o slankstelio 1 kompresiniu fragmentiniu (AO A) lūžiu, deÅ¡inės čiurnos raiščių patempimu (klinikiniais duomenimis), apatinio žandikaulio lūžiu kairėje 7-o ir deÅ¡inėje 5-o dantų srityse – vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip grasino nukentėjusiÄ jÄ nužudyti, tenkino lytinę aistrÄ ir smurtaudamas nesunkiai sutrikdė I.

R. sveikatÄ .

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltės pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nepripažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2022-02-17 (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esančiame bute, kur tuo metu jis gyveno kartu su nukentėjusiÄ ja I. R. ir vedė bendrÄ Å«kį. Iki įvykio jie kartu gyveno 13-14 metų. Tos dienos iÅ¡vakarėse jie buvo sode, grįžo namo, jis tuo metu buvo blaivus. Kai važiavo į sodÄ , I. nebuvo sužalota. Iki įvykio jis negėrė gal metus laiko. Kai jis geria, tai ir 10 dienų gali gerti.

Nuėjus I. R. į kitÄ kambarį miegoti, jis pradėjo gerti. Jis iÅ¡gėrė pusę butelio „Kanapinės“, tada dar vienÄ pasiėmė stiprių gėrimų. Buvo iÅ¡gėręs. I. pasirodė paryčiais, įkiÅ¡o galvÄ ir pradėjo burbuliuoti, kad jis geria. Jam tai nepatiko, jis pradėjo koliotis ir prasidėjo barniai. Jie susikivirčijo, jis pasakė jai, kad Å¡i nelįstų, neaiÅ¡kintų, gal jis jÄ patampė už chalato, pastumdė, bet jos nesmaugė, nei vieno smÅ«gio jai nesudavė.

Kiek jis atsimena, jie tik barėsi. Ar jai grasino, ar gÄ sdino jÄ , dėl iÅ¡gerto alkoholio neatsimena. Ar I. slėpėsi už fotelių, o jis jÄ iÅ¡traukė, Å¡ito nežino. Jis nėra pakėlęs rankos nei prieÅ¡ vienÄ moterį. Jis atsimena, kad tik kaimynė kažkÄ burbuliavo, kad muzika per garsiai. Tai jis uždarė balkono duris, primažino muzikos garsÄ . Kaimynė tuo metu buvo Å¡alimais, balkone. Kitų situacijų balkone nebuvo. Ar I. buvo balkone, neatsimena, negali pasakyti, jis jos nematė, jis kažkur išėjo, ar į tualetÄ , ar pasiimti dar butelio.

Jis neatsimena, kad bÅ«tų kokį tai popierių ėmęs. Kad I. bÅ«tų bandžiusi lipti per balkonÄ , to neatsimena. TÄ vakarÄ jis buvo su triusikais, maike ir chalatu apsirengęs. Jokių seksualinių veiksmų su I. to įvykio metu jis neatliko, čia prigalvotas dalykas. Lytinis organas į jos burnÄ ar kitas vietas nebuvo kiÅ¡tas. Organo jai nekiÅ¡o į burnÄ , su R. niekada to nėra darę. Kur I. po konflikto dingo, nežino, galvojo, kad išėjo, kol jis buvo išėjęs į tualetÄ ar butelio pasiimti.

Jis ne pirmÄ kartÄ iÅ¡eina. Jis buvo pasiimti butelio, atėjo į salonÄ , jos nebėra. Pagalvojo, kad išėjo. Ä®vykio metu raktu durų nebuvo užrakinęs, tik spragtuku. Paskui gal jis užrakino, kai jos nerado, kai pagalvojo, kad ji išėjo. Kas buvo pradžioje, jis atsimena, kai susipyko su I. ryte, kai ji ėjo į tualetÄ , susinervino ir po to daug ko neatsimena, bet jos smaugti jis negalėjo. Tyrėja jam tik pasakė, kad I. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ balkono. Ji mėgėja Å¡okinėti, ir vaikų namuose Å¡oko.

Mano, kad Å¡i iÅ¡Å¡oko dėl to, kad jam atkerÅ¡yti, kad jis geria. Jis nematė jos iÅ¡Å¡okusios iÅ¡ balkono, mano tai čia tik tokia prielaida, kad ji iÅ¡Å¡oko ir smakru trenkėsi. Iki tol, kol R. iÅ¡Å¡oko, jie bute buvo tik dviese, nieko kito bute nebuvo. Anksčiau jis yra I. paėmęs už sprando ir palenkęs galvÄ , kad duoniukÄ paimtų. PrieÅ¡ jos valiÄ yra pabučiavęs jÄ . Prie nustatytų sužalojimų jis nėra prisidėjęs, su juo tai nesusiję. Jis negrasino jÄ nužudyti, lytinės aistros prieÅ¡ jos valiÄ netenkino.

Jis neatidarė durų, nes galvojo, kad dėl muzikos jam pjovė duris, kad baudÄ nori jam uždėti. SODROS ir TLK pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius pripažįsta, su jais sutinka, žada atlyginti. Su I. R. turtine 15 000 EUR ir neturtine 22 000 EUR žala nesutinka. Buvo jai sumokėjęs 1 000 EUR daliniam turtinės žalos atlyginimui, o dėl kitos – nesutinka. Diržai chalato ir odinis yra jo. Po tyrimo jis lankėsi pas I., pas jÄ miegojo, pavalgė, pakalbėjo. Jis jos atsiprašė, prašė, kad toliau kartu gyventų, nes jis jai nori padėti.

Anksčiau jie bendravo su I., dabar ji neatsiliepia, bėga kažkur, kažko pasimetusi, ji labai sukūdusi, nes kai nervuojasi, ji nevalgo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad I. R. yra jo sugyventinė, gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, Panevėžys, (duomenys neskelbtini), jo dukrai J. B. priklausančiame bÅ«ste. Gyveno kartu apie 13 metų. IÅ¡ 2022-02-16 į 2022-02-17, naktį vartojo alkoholį namuose vienas. Gėrė brendį ir degtinę. Kiek tiksliai iÅ¡gėrė, nepamena. Jautėsi iÅ¡gėręs, įvykio aplinkybes iÅ¡samiai nepamena. Pamena, kad tuo metu, kai vartojo alkoholį I. miegojo kitame kambaryje. 2022-02-17, paryčiais, tikslaus laiko nepamena, I. atėjo pas jį į kambarį ir pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad jis vartoja alkoholį, ir yra neblaivas. Dar konfliktavo dėl dantų implantų, nes I. buvo susidėjusi prieÅ¡ dvi dienas implantus, o jis jai pasiÅ«lė dėtis geresnius stacionarius. Po žodinio konflikto I. nuėjo pas save į kambarį ir atsigulė. Bute buvo dviese, paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Nuėjus pažiÅ«rėti į I. kambarį, jos kambaryje nebuvo. Pamatė, kad balkono durys praviros. Ar buvo atviras balkono langas nežino, nepastebėjo. Jam sėdint svetainėje, iÅ¡girdo, kad kaimynė iÅ¡ 21 buto, kitų jos duomenų nežino, kažkÄ piktai sakė, kÄ tiksliai sakė nepamena. Tuomet jis pagalvojo, kad ji (kaimynė) jam priekaiÅ¡tauja dėl to, kad jis klausosi muzikos. Sumažinęs garsÄ , toliau vartojo alkoholį. Kur buvo I. jis nežinojo, galvojo, kad ji iÅ¡važiavo namo. Nuo išėjimo iÅ¡ buto durų raktai buvo padėti prieÅ¡kambaryje, durys į laiptinę buvo atrakintos. Duris užsirakino, matė, kad atvyko policijos pareigÅ«nai, iÅ¡ karto pamanė, kad pareigÅ«nai atvyko dėl garsiai klausomos muzikos, todėl pareigÅ«nų į namus neįsileido. Fizinio smurto I. R. atžvilgiu nenaudojo, jai smÅ«gių į veido sritį, Å¡onus nesudavė. I. diržais nesmaugė. Apie tai, kad I. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ balkono per langÄ jis sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. I. R. atžvilgiu fizinio smurto niekada nenaudojo (2 t., b.l. 150-153).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. R. parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju gyveno 14 metų, vedė bendrÄ Å«kį. Ä®vykis įvyko 2022-02-17, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Tuo metu tame bute jie gyveno tik dviese su kaltinamuoju. IÅ¡ vakaro ji nuėjo miegoti į kitÄ kambarį, nes labai skaudėjo dantis, atsikėlusi ryte, ėjo į tualetÄ , pamatė, kad jis sėdi salone ir geria. Pasakė, kad „kÄ tu darai, tu pažadėjai negerti“. Matė, kad gali bÅ«ti blogai, todėl nuėjo į kambarį rengtis, jis tada griebė jos kelnes, nuÅ¡veitė į kampÄ .

Tada ji puolė prie durų, jos buvo užrakintos raktu. PrieÅ¡ tai jis dar jÄ mušė ir smaugė su chalato diržu. Po įvykio dėl sveikatos nebeprisimena visko smulkiai. Pradėjo jis jÄ smaugti, ji išėjo tada į kitÄ kambarį, galvojo nuo jo kažkaip pabėgti, jis pasiėmė iÅ¡ kelnių iÅ¡vėręs dirÅ¾Ä iÅ¡ prieÅ¡kambario, apvyniojo jai aplink kaklÄ (jau čia buvo salone, ant sofos) ir pradėjo smaugti. Kai ji pradėjo dusti, jis jÄ paleido. Tada ji puolė į balkonÄ kviestis pagalbos, bet niekas nėjo.

Kaimynė iÅ¡ gretimo narvelio paklausė „ar viskas gerai“. Ji buvo smaugiama chalato diržu, o po to - odiniu diržu. Buvo muÅ¡ama mažame kambarėlyje ir salone, muÅ¡ama į veidÄ iÅ¡ delno ir iÅ¡ kumščių. Kiek tų smÅ«gių buvo, dabar nepamena. Visi tie veiksmai tęsėsi iki valandos. Dar jis prieÅ¡ jos valiÄ kiÅ¡o savo organÄ jai į burnÄ . Kada tai buvo, nepamena. Tada ji ryžosi Å¡okti iÅ¡ balkono. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str., tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus, I.

R. patvirtino, jog aplinkybes tuomet nurodė teisingai. Organas buvo tik įkiÅ¡tas į burnÄ , tai buvo toks momentinis veiksmas, nebuvo imituojami lytinio akto veiksmai. Ji nežino, ko norėjo R. B. kiÅ¡damas jai į burnÄ savo organÄ . Gal norėjo pažeminti. Tas veiksmas truko labai trumpai. Tai buvo vienkartinis jos galvos palenkimas. Mano, kad tas įkiÅ¡imas nebuvo susijęs su tikslu pasitenkinti. Tik įkiÅ¡o organÄ ir iÅ¡traukė. Iki įvykio ji buvo sveika, visi sužalojimai buvo padaryti to paties įvykio metu R.

B.. IÅ¡ balkono ji iÅ¡Å¡oko todėl, kad jai buvo grasinama ir ji bijojo dėl savo gyvybės. Iki to įvykio irgi buvo vartojamas smurtas prieÅ¡ jÄ . Tuo momentu jai taip atrodė, kad jis nori ir gali jÄ dabar nužudyti. Po įvykio ji gulėjo ligoninėje dėl stuburo lūžio, Vilniuje-dėl žandikaulio, dar buvo reabilitacijoje. Teko daug vaistų vartoti. Po įvykio nebėra atminties, dėl lūžių likęs yra metalas stubure. Likusi baimė vėl patirti smurtÄ . Dabar skausmo dėl lūžusių žandikaulių nebejaučia.

Po įvykio turi tik 55% darbingumÄ , pakito eisena, greit pavargsta. Ji palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡o priteisti. Visi vaistai yra pirkti pagal gydytojo iÅ¡raÅ¡ymus, po to įvykio važinėjo į Vilnių, todėl čia yra kvitai už kurÄ . Maisto produktų kvitai- ji nevaikščiojo, tai jai pirkdavo maistÄ . Odontologo paslaugos: buvo apžiÅ«ra prieÅ¡ implantuojant. Čekis (duomenys neskelbtini) -70 EUR-negali pasakyti koks tai čekis. 15 000 EUR turtinės žalos visos priteisti gal nebepraÅ¡o.

KokiÄ dalį reiktų priteisti-nežino. Dėl neturtinės žalos 22 000 EUR: to įvykio metu ir po jo buvo didelė baimė. Po įvykio buvo depresija, nieko negalėjo daryti. Ä®vykio metu R. B. veiksmai jai sukėlė didelį skausmÄ . Dabar jau pusmetis geras, kai nereikia gerti vaistų. Paskutiniu metu ji gulėjo ligoninėje, nes jai visiÅ¡kai pakriko nervai. Nežino, kas buvo atsitikę, bet kaimynė iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir jÄ iÅ¡vežė. Dabar apie tuos įvykius nebegalvoja, dažnai tų įvykių nebeprisimena ir tai daro sÄ moningai.

Kai nuvežė jÄ Ä¯ ligoninę, pas jÄ atėjo pareigÅ«nai moteris ir vyras. Ji jiems nesakė, kad R. R. kiÅ¡o organÄ . Ir tyrėjai iÅ¡ karto to nepasakė. Jai žinoma, R. R. pervedė pinigus, bet ji jų nepaėmė, galvojo, kad čia kaip pakiÅ¡a. Buvo po įvykio kontaktas su R. B., jis buvo atėjęs pas jÄ nusimaudyti. Jis jos nieko neprašė. Anksčiau jis jai siÅ«lė pinigų, gal pragyvenimui. Neįvardino jis kokiu tikslu siÅ«lė pinigų. Tie pervesti 1 000 EUR - tai gal turtinei žalai atlyginti.

Susitaikyti su kaltinamuoju ji tai tikrai nenori.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-28 nukentėjusioji I. R. parodė, kad R. B. buvo jos sugyventinis. Su juo gyveno apie 14 metų laiko, vesdavo bendrÄ Å«kį. Gyveno ne nuolatos. KeletÄ kartų ji buvo išėjusi iÅ¡ sugyventinio R. namų adr. Panevėžys, (duomenys neskelbtini), dėl jo netinkamo gyvenimo bÅ«do, nes jis vartodavo alkoholį po 10-12 dienų iÅ¡ eilės. R. R. bÅ«davo neprognozuojamas, jis bÅ«davo agresyviai nusiteikęs. Per tÄ laikotarpį kai jie gyveno, panaÅ¡iai prieÅ¡ tris metus liko, tikslaus laiko nepamena, R.

B. bÅ«damas blaivus jÄ namuose buvo suspardęs kojomis. Jai parkritus ant grindų už plaukų sugriebęs tampė po kambarį. Žodinis konfliktas įvyko dėl to, kad ji norėjo R. palikti, nebegyventi su juo, o jis negalėjo su tuo susitaikyti. Ä® policijÄ ji nesikreipė, nes bijojo R. B.. TÄ kartÄ jis jai dar grasino, kad jÄ užmuÅ¡ ir pakas, ir , kad jos niekas neras. Apie šį įvykį ji niekam nesipasakojo. Ä®vykio metu namuose buvo dviese. Ji kreipėsi į ligoninę tÄ pačiÄ dienÄ kur jai nustatė deÅ¡inės kojos iÅ¡nirimÄ .

Ligoninėje ji slėpė gydytojams, nesakė, kad jÄ sumušė R. R.. PanaÅ¡iai prieÅ¡ keturis metus R. priklausančiame alaus bare (duomenys neskelbtini) R. R. jÄ irgi buvo sumušęs už tai, kad jai netyčia iÅ¡ rankų iÅ¡krito R. R. Å¡aukdamas ir vadindamas jÄ tokiais žodžiais kaip "aborto liekana", "giltine prakeikta", "pideraske", "debile", rankomis sugriebė jai už plaukų, tampė jÄ po baro patalpas, trenkė jÄ Ä¯ kampÄ . Tuo metu atėjo vyras, jis juos su R. turėjo parvežti į namus.

Pamatęs pradėjo Å¡aukti, R. R. jÄ paleistų. To vyro asmens duomenų nežino, jis Å¡iuo metu yra miręs. Ä® policijÄ tada nesikreipė, nes bijojo, R. R. jos dar labiau nesumuÅ¡tų. Ä® gydymo įstaigas nesikreipė. 2022-02-16, vakare, abu su R. buvo R. R. buvo blaivus. Apie 22 val. ji nuėjo miegoti, nes ne kaip jautėsi, nes ji buvo po dantų implantų operacijos. Operavo 2022-02-14. Ji miegojo atskirame kambaryje. 2022-02-17 ji atsibudo, pamatė, kad kitame kambaryje dega Å¡viesa (butas 3 kambarių).

Å viesa degė svetainėje. Svetainėje sėdėjo ant R. R., jis buvo labai girtas. Buvo matyti tuščias 0,5 ltr. degtinės butelis, o kitas 0,5 ltr. degtinės butelis nugertas, buvo likę kokie 200 gr. R. ji ramiu balsu pasakė "R. kÄ tu darai R. R. iÅ¡ karto agresyviai nusiteikęs suÅ¡uko "Ach kurva, tu atsikėlei". Ji iÅ¡ karto iÅ¡sigandusi nubėgo į savo kambarį kuriame miegojo, norėjo apsirengti. Spėjo užsimauti tik pėdkelnes, buvo rožinės spalvos chalatÄ apsirengusi. Ä® kambarį iÅ¡ paskos atėjo R.

B. šaukdamas "Norėjai gražių dantų, neturėsi jų, aš tave užmušiu, tu vis tiek neišeisi iš to buto". Ji labai išsigando, jai tie jo grasinimai pasirodė realūs. Jai sėdint ant sofos kambaryje R. R. R. abiejų rankų kumščiais sudavė smūgius į abu skruostus. Kiek tiksliai sudavė smūgių pasakyti negali dėl patirto šoko ir labai didelio skausmo. Atsikėlusi nuo lovos ji išbėgo į koridorių, galvojo pabėgti pro duris, tačiau durys buvo iš vidaus užrakintos, nors iki tol jie užsirakindavo tik su spragtuku.

Mano, R. R. iÅ¡ anksto buvo suplanavęs jos sumuÅ¡imÄ , todėl su raktu ir užrakino, kad ji nepabėgtų iÅ¡ R. R. Å¡aukė , "kad niekur tu nepabėgsi, aÅ¡ tave vis tiek užmuÅ¡iu". Ji nuėjo atgal į kambarį kuriame miegojo. IÅ¡ paskos R. R. ir jai iÅ¡ chalato iÅ¡vėrė dirÅ¾Ä , apsuko aplink kaklÄ ir pradėjo jÄ smaugti. Ji spėjo užkiÅ¡ti rankÄ tarp kaklo ir diržo. Jai oro netrÅ«ko, ji juto tik R. R. nuolat Å¡aukė, kad "AÅ¡ tave vis tiek užmuÅ¡iu". Ji rėkė, bet jai gerklėje buvo kraujo, ji springo krauju, jai labai skaudėjo visÄ veidÄ ji negalėjo garsiai R.

R. paleido nuo jos kaklo dirÅ¾Ä , jÄ juo smaugė apie 1 minutę laiko. Ji iÅ¡bėgo į balkonÄ , parsisvėrė ir Å¡aukė, "Žmonės gelbėkit, padėkit". Kaimynė, jos asmens duomenų nežino, ji gyvena antrame aukÅ¡te už sienos kitoje laiptinėje, jai iÅ¡ savo balkono pasakė "Ko čia rėki, mes miegot negalime", jai jokios pagalbos nesuteikė. Jai bÅ«nant balkone priėjo R. B. "Tai kÄ kurva dar į balkonÄ išėjai", sugriebė už plaukų ir iÅ¡tempė jÄ iÅ¡ balkono į svetainę.

Ir koja, nepamena kuria spyrė jai į deÅ¡inės pusės Å¡onkaulius vienÄ kartÄ . Ji surėkė iÅ¡ skausmo, juto fizinį skausmÄ . Pamatęs, kad ieÅ¡ko pagalbos sakė,- "Ach tu kurva dar pagalbos ieÅ¡kosi", nuėjo į koridorių, iÅ¡sivėrė iÅ¡ savo kelnių odinį dirÅ¾Ä ir sugrįžęs į svetainę, ji tuo metu gulėjo ant grindų po to R. R. jÄ iÅ¡ balkono už plaukų iÅ¡tempė ir spyrė jai, ji pergriuvo ir gulėjo ant grindų. Rankų kumščiais jai sudavė smÅ«gius į veido sritį.

Kiek sudavė, nepamena dėl Å¡oko ir dėl didelio skausmo. Sugriebęs už chalato pakėlė jÄ nuo grindų, pasodino ant sofos, apjuosė kaklÄ odiniu diržu ir pradėjo smaugti. Jai pradėjo trÅ«kti oro, ji juto fizinį skausmÄ . Smaugė panaÅ¡iai apie minutę laiko. Po to dirÅ¾Ä atleido. Jai iÅ¡ karto kilo mintis, kad jeigu ji neiÅ¡Å¡oks per balkonÄ R. jÄ užmuÅ¡. R. nuėjo į kitÄ kambarį, ji tuo metu bijodama dėl savo gyvybės, priėjo prie balkono, persisvėrė, užsikabino rankomis už rėmo ir Å¡oko.

R. tuo metu nematė. Nukritusi girdėjo kaip R. Å¡aukė "O kurva pabėgo". Å iaip taip atsistojo, ramstydama sienas nuėjo į savo laiptinės pirmÄ butÄ , paprašė kaimynės, jos duomenų nežino, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ . Netrukus atvyko greitoji, jÄ iÅ¡vežė į ligoninę (1 t., b.l. 48-51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-04-29 nukentėjusioji I. R. papildomai parodė, kad savo parodymus liudytojos apklausoje 2022-02-28 pamena, juo tvirtina iÅ¡ dalies, kadangi dėl sveikatos bÅ«senos, kai kurias įvykio aplinkybes nurodė ne tiksliai. PraÅ¡o vadovautis Å¡ia jos apklausa. R. B. buvo jos sugyventinis. Su juo kartu gyveno apie 14 metų laiko, vedė bendrÄ Å«kį. R. B. piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimai, kai jis gerdavo ji iÅ¡eidavo iÅ¡ R. B. namų į savo namus, nes girto ji jo bijodavo. Gyveno R.

B. nuosavybės teise priklausančiame bÅ«ste, adr. Panevėžys, (duomenys neskelbtini). 2022-02-16 namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžys buvo dviese kartu su R. B., paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Apie 22 val., ji nuėjo į kambarį miegoti, nes jai skaudėjo dantis, jautėsi ne kaip, prieÅ¡ dvi dienas ji kreipėsi pas odontologus, kur jai buvo įsukti dantų implantai. R. paliko svetainėje. R. buvo blaivus. VisÄ naktį ji iÅ¡miegojo. 2022-02-17, ryte prieÅ¡ 7 val., ji atsibudo, iÅ¡girdo muzikÄ .

Išėjusi iÅ¡ kambario ji pamatė svetainėje sėdintį R. B., ant stalo buvo palikti du degtinės buteliai, vienas tuščias, kito - nugerta pusę. Ji R. pasakė "R., R., kÄ tu darai R. R. jai atsakė " A, kurva, atsikėlei? " Ji labai bijodavo R. B. girto, matė, kad jis agresyviai nusiteikęs, ji iÅ¡ karto grįžo į kambarį kuriame miegojo, apsimovė pėdkelnes, užsidėjo chalatÄ , norėjo užsimauti kelnes, į kambarį atėjo R., jis jai iÅ¡ rankų iÅ¡traukė kelnes ir numetė į kambario kampÄ ant grindų.

Jai stovint kambaryje, R. B. kairės rankos plaÅ¡taka sudavė per deÅ¡inę veido pusę vienÄ kartÄ , tuoj pat po to, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė į kairės pusės žandikaulį vienÄ kartÄ . Mano, kad nuo suduoto smÅ«gio kumščiu jai tuo metu ir lūžo žandikaulis. Ji juto fizinį skausmÄ . Po to abiejų rankų plaÅ¡takomis sudavė ne mažiau trijų kartų į abi veido puses. Tiksliai smÅ«gių kiekio negali nurodyti, nes dėl patirto skausmo buvo Å¡oko bÅ«senoje.

Ji juto fizinį skausmÄ , nes smÅ«giai buvo labai stiprÅ«s, iÅ¡ burnos pasipylė kraujas. Suduodamas smÅ«gius R. B. Å¡aukė "Ach kurva norėjai gražių dantų, niekada tu jų neturėsi". Jos burna po suduotų smÅ«gių buvo pilna kraujo, jis bėgo iÅ¡ burnos. Ji į paklodę bandė valytis kraujÄ . R. B. suriko "Dar ir paklodę mano sukruvinai". Ji R. pradėjo maldauti, praÅ¡yti, kad jis paleistų jÄ , nebemuÅ¡tų. Tame pačiame kambaryje, jai sėdint ant lovos R. priėjo prie jos ir iÅ¡ chalato, kurį tuo metu vilkėjo, iÅ¡traukė dirÅ¾Ä , medžiaginį.

Jai sėdinčiai ant sofos apvyniojo jos kaklÄ chalato diržu ir pradėjo jÄ smaugti. Ji spėjo užkiÅ¡ti savo abi rankas tarp kaklo ir diržo. Tuomet R. dirÅ¾Ä atleido. Smaugimas truko apie 10 sekundžių. Fizinio skausmo ji nejuto, nes buvo labai iÅ¡sigandusi, Å¡oke. Ji atsikėlė ir puolė prie durų išėjimo į bendro naudojimo koridorių, norėjo iÅ¡bėgti iÅ¡ buto į laiptinę. Tačiau durys buvo užrakintos raktu, ko niekada R. B. nedarydavo. Duris iÅ¡ vidaus užsirakindavo tik spragtuku.

Pamatęs mėginimÄ iÅ¡bėgti iÅ¡ buto R. B. suÅ¡uko "Norėjai kurva pabėgti, niekur nepabėgsi, tave užmuÅ¡iu". Ji suprato, kad jis kalba rimtai, jai tie jo grasinimai pasirodė realÅ«s. Pribėgęs prie jos R. B. nustÅ«mė jÄ Ä¯ svetainę. Gelbėdamasi nuo R. B. ji iÅ¡bėgo į balkonÄ . Atidarė balkono langÄ , ketindama Å¡auktis pagalbos. IÅ¡ paskos jos įbėgo R. B., suÅ¡uko "KÄ pagalbos čia kvietiesi?". Kilus triukÅ¡mui balkone, savo balkone pasirodė kaimynė, kurios balkonas Å¡alia, ji gyvena gretimoje laiptinėje, tame pačiame aukÅ¡te, jos asmens duomenų nežino, butai ribojasi siena.

Kaimynė pasakė "Ko čia rėki, miegot neduodi". R. B. sugriebė viena ranka, nepamena kuria už plaukų ir iÅ¡tempė jÄ Ä¯ svetainę. Ji iÅ¡trÅ«ko ir užlindo už svetainėje stovėjusios minkÅ¡tos dalies, kad iÅ¡vengti R. B. smÅ«gių. R. B. jÄ vis vien pasiekė ir deÅ¡inės rankos kumščiu jai smarkiai trenkė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inės pusės Å¡onkaulius. Nuo smÅ«gio ji parkrito už minkÅ¡tos dalies. Ji juto fizinį skausmÄ . Ji verkė, rėkė, prašė, maldavo R.

B., kad jis jos daugiau nebemuÅ¡tų, buvo labai iÅ¡sigandusi. R. paėmė jÄ už chalato atlapų iÅ¡traukė iÅ¡ už minkÅ¡tos dalies ir pasodino toje pačioje svetainėje ant sofos. Jai sėdint ant sofos R. B. nuėjo į prieÅ¡kambarį, atsinešė savo odinį dirÅ¾Ä , sugrįžo rėkdamas "AÅ¡ tave vis tiek užmuÅ¡iu". Jai sėdinčiai ant sofos apjuosė dirÅ¾Ä aplink kaklÄ ir pradėjo smaugti. Rankų ji nespėjo užkiÅ¡ti. Jai pradėjo trÅ«kti oro, pradėjo stipriai svaigti galva.

Paskutiniu momentu R. B. dirÅ¾Ä atleido. Jai sėdint ant sofos R. B. reiÅ¡kė įvairius priekaiÅ¡tus, galop pareiÅ¡kė, kad "vakar tai tu laiptinę galėjai plauti, turėjai jėgų, nieko neskaudėjo, o į lovÄ su juo (R. B.) jau negalėjai gulti, tau jau skauda". Jai sėdint ant sofos R. B. praskyrė chalatÄ , tuo metu buvo be apatinių, ranka suėmęs už plaukų palenkė jos galvÄ , o kitos rankos pagalba per prievartÄ savo lytinį organÄ Ä¯kiÅ¡o (jai) į burnÄ . Tokiu bÅ«du R. lytinę aistrÄ bandė patenkinti pirmÄ kartÄ .

R. B. nebaigęs lytinio akto iÅ¡traukė savo lytinį organÄ jai iÅ¡ burnos ir nuėjo į kitÄ kambarį sakydamas "eina atsineÅ¡ti popieriaus, tu jam viskÄ paraÅ¡ysi". KÄ reikės raÅ¡yti, ji nesuprato. Matydama ir suprasdama, kad smurtas nesibaigs, toliau gali bÅ«ti dar blogiau, ji iÅ¡bėgo į balkonÄ . Net nepajuto kaip ji perkėlė kojas į lauko pusę per balkonÄ , užsikabino dar už balkono kraÅ¡to ir nuÅ¡oko žemyn iÅ¡ antro aukÅ¡to. Ji nukrito ant žemės, ant abiejų kojų pėdų, daugiau ant kairės pusės. Pajuto fizinį skausmÄ nugaros srityje, ties pusiauju.

Tuo metu pro balkono langÄ iÅ¡lindo R. B. ir suÅ¡uko "O, kurva pabėgo". Jos kritimÄ galėjo matyti kaimynė, kuri tuo metu išėjo į savo balkonÄ ir paklausė "Ponia, ponia, ar jums viskas gerai". Å iaip taip atsikėlusi, pamažu priėjo prie savo laiptinės turėklų, suspaudė durų kodÄ , įėjo į laiptinę ramstydamasi už sienų, priėjo prie pirmo buto durų, duris atidarė kaimynė. Skausmas buvo labai stiprus, temo akyse, toliau ne labai kÄ ir prisimena, pamena, kad prašė iÅ¡kviesti pagalbÄ .

Tai ne vienintelis kartas kuomet buvo sumuÅ¡ta R. B. bendro gyvenimo laike nuo 2008 metų. Jis jos atžvilgiu smurtÄ vartojo nuolatos, dažniausiai iÅ¡gėręs. Atitinkamais laikotarpiais ji iÅ¡eidavo iÅ¡ R. B. namų į savo butÄ , bet sugrįždavo, kadangi materialiai buvo nuo jo priklausoma, dirbo jo įmonėje, bijojo jo puikiai žinodama, kad nutraukus su juo santykius, jis jai kerÅ¡ytų. Visus jos uždirbtus pinigus pasiimdavo R. B.. Kito pragyvenimo Å¡altinio ji neturėjo. Kadangi materialiai pilnumoje buvo priklausoma nuo R.

B., su juo santykių nutraukti nematė galimybės. Po Å¡io paskutinio įvykio jokių santykių su R. B. nepalaiko. BendravimÄ su juo nutraukė visam laikui. R. B. vartojo fizinį smurtÄ jos atžvilgiu prieÅ¡ šį įvykį, dėl to jam turi pretenzijų, nors anksčiau dėl nurodytų priežasčių - pilnos materialinės priklausomybės ir kerÅ¡to baimės į teisėsaugos institucijas nesikreipė. <...> SmurtÄ jos atžvilgiu yra naudojęs ir daugiau kartų, tačiau dėl ankstesnių įvykių pretenzijų ji nereiÅ¡kia, nes tai buvo ne itin reikÅ¡mingi ir skaudÅ«s sužalojimai (1 t., b.l. 53-58).

2022-11-21 nukentėjusioji I. R. apklausiama teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad tai buvo 2022 m. vasario 17 d. ryte, ji atsikėlė apie 7 val. Ėjo į tualetÄ ir eidama girdėjo muzikÄ , sklindančiÄ iÅ¡ svetainės. Įėjusi pamatė R. geriantį, ant stalo stovėjo tuščias butelis. Ji pasakė „R., tu pažadėjai negerti“. Tai pasakiusi ji pamatė, kad jai gali baigtis blogai, tad nuėjo į kambarį apsirengti. Movėsi kelnes, tačiau R. paėmęs kelnes, jas metė į kampÄ pasakydamas „norėjai k...... (necenzÅ«rinis žodis) gražių dantų, bet gyvenime jų neturėsi“ ir pradėjo daužyti per veidÄ , per tas vietas, kur jai prieÅ¡ dvi dienas buvo įsukti implantai.

Pajuto didelį skausmÄ , o R. B. tyčia taikė suduoti į tas vietas. Jai pradėjo bėgti kraujas. Ji tuo metu tiesiog klÅ«pėjo ant grindų atsirėmusi į lovÄ , o kraujÄ valėsi į paklodę. R. B. jai replikavo, kad sukruvino patalynę, ji nieko jam nesakė, tik pasakė „R. paleisk mane“. Matė, kad jis yra įtūžęs ir jai gerai nesibaigs. Tada ji atsikėlė, atsisėdo, buvo apsirengusi tik chalatÄ . R. B. iÅ¡sitraukė iÅ¡ jos chalato dirželį ir pradėjo jÄ smaugti, ji spėjo užkiÅ¡ti rankÄ už kaklo, smaugimo stipraus nepajuto, o jis atleido dirželį.

Tačiau iÅ¡tisai koliojosi ir grasino jÄ užmuÅ¡ti. Ji nuėjo į voniÄ iÅ¡spjauti kraujo iÅ¡ burnos. Puolė prie lauko durų, o jos buvo užrakintos su raktu, nors iki tol buvo rakinama su suktuku. Durys niekada nebuvo rakinamos raktu. R. B. pamatęs, kad ji priėjo prie durų, pasakė „galvojai, kad pabėgsi, dabar tave užmuÅ¡iu“. Ji nuėjo į svetainę, nepamena, ar jis jÄ pastÅ«mė. Galvojo, kad tikrai jÄ užmuÅ¡. Nuėjo į balkonÄ , jis yra įstiklintas, atidariusi balkonÄ galvojo pasikviesti pagalbÄ .

IÅ¡ gretimo buto, sekančios laiptinės, moteris išėjo į balkonÄ ir jai pasakė „ko tu čia rėki, jai neduodi miegoti“. R. B. pamatęs, kad ji su kažkuo kalba, suėmęs jÄ už plaukų, partempė į kambarį. Ji spėjo užlįsti už sofos (tarp sofos ir sienos), nes labai bijojo R. B. smÅ«gių, nebežinojo kur jai slėptis. Kada užlindo už sofos, jis jÄ pasiekė ir su kumščiu trenkė jai į Å¡onkaulius. Tada už plaukų iÅ¡tempė ir pasodino ant sofos ir labai ant jos Å¡aukė vartodamas įžeidžiančius ir žeminančius žodžius.

Po to R. B. nuėjo į prieÅ¡kambarį ir pasiėmęs odinį dirÅ¾Ä iÅ¡ savo kelnių pradėjo jÄ smaugti. Jam smaugiant ji pradėjo dÅ«sti, pagalvojo, kad mirs. Nesupranta, kaip jis atleido tÄ dirÅ¾Ä , jis vis tiek jÄ koneveikė vartodamas necenzÅ«rinius žodžius. Nebežinodamas kÄ daryti, kadangi buvo tik su vienu chalatu, R. B. pradėjo kiÅ¡ti savo varpÄ jai į burnÄ . Jai tuo metu buvo Å¡okas, o jis siautėjo. R. B. prisiminė jos žodžius, kuriuos jam yra pasakiusi prieÅ¡ 14 metų.

Tada jis jai sako „aÅ¡ dabar atsineÅ¡iu popieriaus lapÄ ir tu jam paraÅ¡ysi“. Nesuprato kÄ jam turėjo paraÅ¡yti. Kai tik jis nuėjo į kitÄ kambarį, ji išėjo į balkonÄ , juto baimę, nors balkono turėklai buvo jai iki krÅ«tinės, persisvėrė ir rankomis pasikabino ant balkono turėklų iÅ¡ lauko pusės. NuÅ¡oko. Jis iÅ¡kiÅ¡o galvÄ per balkonÄ , kai ji jau buvo nuÅ¡okusi ir pasakė ar „o, pabėgo“, ar „o nuÅ¡oko“, bet jis matė, kad ji iÅ¡Å¡oko.

Matė ir ta pati kaimynė iÅ¡ sekančio balkono, kuri jos paklausė, ar jai viskas gerai. Kai nukrito, nugaroje pajuto didelį skausmÄ . NuÅ¡liaužė iki namo laiptinės, suspaudė durų kodÄ , nuÅ¡liaužė palei laiptinės sienÄ iki pirmame aukÅ¡te esančio buto. Ten paprašė, kad jai iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvykę medikai jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Ä®vykis įvyko 2022 m. vasario 17 d. apie 7–8 val. Su R. B. vedė bendrÄ Å«kį apie 14 metų. Buvo tokių laikotarpių, kai jie gyvendavo atskirai.

Kai jis gerdavo, ji negalėdavo bÅ«ti su juo ir iÅ¡eidavo į savo butÄ . Jis gerdavo apie 2 savaites iÅ¡tisai, o iÅ¡gėręs bÅ«davo agresyvus, kabinėdavosi prie jos, buvo neprognozuojamas. 2022 m. vasario 16 d. vakare ji buvo pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis gyvena 2-ame aukÅ¡te, tai yra R. B. butas. Jie dienos laike važiavo sulos, viskas buvo gerai. Vakare R. B. negėrė, lyg ir viskas buvo normaliai. Jie (duomenys neskelbtini) rajone turėjo sodybÄ , o jis pasiÅ«lė tÄ sodybÄ parduoti, dėl to ji liko pas jį nakvoti.

Jai skaudėjo tuos implantus, prastai jautėsi. R. B. darėsi neramus. Atsigulė apie 21–22 val. Ji žinojo, kad jei jis neramus, geriau nelįsti prie jo. Pagalvojo, kad ryte ji išeis į namus, ir viskas bus gerai. Jai susuko 2 implantus, vietoje apatinio žandikaulio iltinių dantų 2022 m. vasario 14 d. 2022 m. vasario 17 d. apie 7 val. nubudusi pamatė, kad R. B. neblaivus yra svetainėje. Sėdėjo ant sofos. Jis buvo stipriai girtas, nes jis išgėrė 0.5 l kažkokio stipraus gėrimo, bet tai buvo ne degtinė, o kitas butelis 0.5 l talpos buvo pusiau nugertas.

Paklausė „R., kÄ tu darai?“ nes jis pažadėjo nebegerti, o ir turėjo važiuoti parduoti sodybos. Užteko tik tų žodžių, nes juos pasakius ji išėjo į tÄ kambarį, kur ji prieÅ¡ tai miegojo, nes ji žinojo, koks jis yra girtas. Tuo metu buvo užsidėjusi chalatÄ ir užsimovusi pėdkelnes. Jis atėjo jai iÅ¡ paskos į kambarį. Ji su juo nekalbėjo, o jis pradėjo jÄ daužyti per žandikaulį, per tas vietas, kur buvo įsukti implantai. Jis pasakė „norėjai k.... (necenzÅ«rinis žodis) gražių dantų, bet tu gyvenime jų neturėsi“.

Ji po suduotų smÅ«gių juto didelį fizinį skausmÄ . Jis iÅ¡tisai kartojo, kad jÄ užmuÅ¡. Ji yra anksčiau patyrusi smurtÄ iÅ¡ R. B.. Ji tai suprato, kad jis jÄ arba užmuÅ¡, arba sužalos. Ji suprato, kad tikrai jis tai gali padaryti. Po smÅ«gių jai pradėjo iÅ¡ burnos bėgti kraujas, ji išėjo iÅ¡spjauti kraujo į vonios kambarį. KÄ jis tuo metu darė ji nematė. Kol buvo vonios kambaryje, pas jÄ R. B. nebuvo atėjęs. Vonioje užtruko trumpai, tol kol iÅ¡spjovė kraujÄ .

Išėjus iÅ¡ vonios kambario ji iÅ¡kart ėjo prie lauko durų tam, kad iÅ¡eiti iÅ¡ buto į laiptinę. Pagalvojo atsisuks durų suktukÄ ir iÅ¡eis, tačiau durys buvo užrakintos iÅ¡ vidaus raktu. Jis pasakė, kad ji niekur neiÅ¡eis. Durys visuomet buvo užrakintos su suktuku. Duris raktu galėjo užrakinti tik R. B.. Ji pamanė, kad jis gerdamas užrakino duris, kad ji neiÅ¡eitų. Nepavykus iÅ¡eiti jis jai dar kartÄ pagrasino, kad jÄ užmuÅ¡. Kai negalėjo atidaryti durų grįžo į kambarį kur ji miegojo, jis pastÅ«mė jÄ ant lovos ir iÅ¡vėręs dirželį iÅ¡ jos chalato pradėjo jÄ smaugti.

Ji užkiÅ¡o rankÄ už dirželio, tuo metu oro netruko, nespėjo jai suspausti to diržo, atleido dirželį. Ji nuėjo į svetainę sakydama „R., paleisk mane“. Smaugimo metu ar jai bėgo kraujas negali pasakyti, nes per lÅ«pas nevarvėjo, bet nuryjant juto kraujÄ , kurį valėsi į paklodės kraÅ¡tÄ . Jis jai pasakė, kad ji nori jo patalynę sukruvinti. R. B. pradėjo jÄ daužyti. Su chalato dirželiu jÄ smaugė labai trumpai. IÅ¡ to kambario išėjo, nes ėjo kviesti pagalbos.

Išėjo į svetainėje esant į balkonÄ . Å aukėsi pagalbos, lijo lietus, žmonių lauke nebuvo, tik kaimynė pasakė, ko ji Å¡aukia ir neleidžia jai miegoti. Jos nei vardo, nei pavardės nežino, ji jai pagalbos nesuteikė. R. B. jÄ už plaukų partempė į kambarį, vengdama smÅ«gių ir saugodama save užlindo už sofos, tačiau jis jÄ sugriebė už plaukų ir iÅ¡traukus trenkė jai į kairės pusės Å¡onkaulius. Jam pasakė, kad jai skauda, jis jos neklausė. Tačiau iÅ¡traukė jÄ ir ji atsidÅ«rė ant grindų, po to pasodino jÄ ant sofos.

Kai jis jÄ partempė iÅ¡ balkono ir iÅ¡ už sofos už plaukų ji juto fizinį skausmÄ . Ji negali pasakyti kaip ji atsidÅ«rė ant grindų, nepamena ar tuo metu jis jÄ spardė. Pamena tik tai, kad jis jÄ už atlapų pasodino ant sofos, o ji prašė jÄ paleisti. Jis nuėjo pasiimti diržo iÅ¡ savo kelnių, kurios buvo prieÅ¡kambaryje. Tai buvo odinis platus diržas. Apjuosęs diržu jos kaklÄ pradėjo jÄ smaugti. Ji nespėjo apsisaugoti ranka nuo Å¡io smaugimo. Jai pradėjo trÅ«kti oro, juto spaudimÄ akyse.

Smaugimo metu skaudėjo, o ypač skaudėjo žandikaulį. Kiek laiko jÄ smaugė – negali pasakyti, jis jÄ po kurio laiko paleido. Jis gal iÅ¡sigando pamatęs kaip ji atrodė. Paleidęs jis kiÅ¡o jai į burnÄ savo lytinį organÄ â€“ varpÄ , nes ji po smaugimo liko sėdėti ant sofos. Jis visÄ tÄ laikÄ kalbėjo visokias neÅ¡vankybes. PrieÅ¡ daug metų ji jam pasipasakojo apie brolius Č.. Jis pradėjo jai prikaiÅ¡ioti tuos brolius Č., kad tarp jų buvo kažkas, nors tarp jų nieko nebuvo.

Jis nesakė, kÄ daryti su jo lyties organu, arba ji nepamena. Ji tylėjo ir jam nieko nesakė. Jos veidas buvo sutinęs, jai skaudėjo. Jis buvo įkišęs savo lyties organÄ jai į burnÄ , juto tai, taip pat ranka palenkė jos galvÄ prie savęs, bet po to savo varpÄ iÅ¡traukė. Ji tokiam jo veiksmui sutikimo nedavė, tai buvo padaryta prieÅ¡ jos valiÄ . Kai jai sudavė smÅ«gius į žandikaulį, tai smÅ«gius sudavinėjo kumščiais, tai galėjo bÅ«ti ne mažiau 3 smÅ«gių. SmÅ«giavo su pertraukomis.

Per visÄ tÄ Ä¯vykį jai galėjo bÅ«ti suduota iki 10 smÅ«gių. SmÅ«giai buvo suduoti į žandikaulį, Å¡onkaulius ir per galvÄ . Tuo metu, kai buvo suduoti smÅ«giai, juto, kad jai skaudėjo apatinis žandikaulis ir apatinė smakro dalis. Kai ji Å¡oko iÅ¡ balkono R. B. prie jos nebuvo, nes jis buvo išėjęs pasiimti popieriaus lapÄ , kad ji kažkÄ paraÅ¡ytų. Tačiau jis greit atėjo, nes tik iÅ¡Å¡okus pro balkonÄ jis iÅ¡kiÅ¡o galvÄ . Ji iÅ¡Å¡oko, nes jis buvo neprognozuojamas ir bijojo jo.

Tai ne pirmas toks atvejis. Jis net bÅ«damas blaivus yra jÄ sumušęs. <...> Po patirto smurto iÅ¡ R. B. ji grįždavo pas jį, nes pas jÄ ateidavo, bandydavo ieÅ¡koti progų, kad joms susitikti. Jai buvo gaila R. B., nes jis buvo vienas, dėl to ji ir grįždavo pas jį. Paskutiniu metu R. B. elgesys buvo neprognozuojamas, jis nuolat gerdavo. Ji mano, kad jis galėtų jÄ nužudyti. Mano, kad ir įvykio metu jis galėjo jÄ nužudyti (1 t., b.l. 65-70).

Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra kaimynas, ji gyvena (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, o jis-pirmoje, ji nėra bendravusi su kaimynu, iki įvykio jokių asmeniÅ¡kumų su juo neturėjo. NukentėjusiÄ jÄ pažįsta tik nuo to atvejo. Jos buto siena ribojasi su kaltinamojo gyvenamojo buto siena. Kaltinamasis labai garsiai Å¡neka, jo balsas perrėkia net televizorių. Tas įvykis senas, nepasakys tiksliai datos. TÄ vakarÄ ji grįžo iÅ¡ darbo, norėjo miego, vaikai jau miegojo, bet prasidėjo triukÅ¡mas už sienos, moteris klykia, vyras rėkia, vaikai pradėjo verkti, ji išėjo į balkonÄ â€“ nieko.

Vėl tas triukÅ¡mas girdisi, išėjo vėl į balkonÄ ir papuolė taip, kad kaip tik buvo tas vyriÅ¡kis balkone. Pasakė jam, kad kas vyksta, ji iÅ¡kvies policijÄ , tada vyriÅ¡kis pasakė, kad gerai, gerai, jie nurims. Kiek laiko stojo ta tyla, bet po kiek laiko vėl prasidėjo triukÅ¡mas: moteriÅ¡kė rėkė ne savu balsu, vyriÅ¡kis rėkė, trenksmai visokie girdėjosi, kaip per miglÄ girdėjosi žodžiai, kad tu tokia ir tokia. Suprato, kad labiau vyriÅ¡kis priekaiÅ¡tavo moteriÅ¡kei. Ir vėl visa tai vyko prie balkono.

Ji dar nėjo, galvojo, kad dar palauks, bet vėl trinkt, trinkt balkono durys. Ji apsirengė chalatÄ , atidarė balkono duris, žiÅ«ri gal kažkÄ pamatys. Kaip tik jie vėl iÅ¡lėkė į balkonÄ ir pamatė, kad moteriÅ¡kė buvo persisvėrusi per balkonÄ , kojÄ taip iÅ¡kėlusi ir persisukusi. Paklausė jos „kas nutiko, kas vyksta, negalima miegoti, kas darosi“. MoteriÅ¡kė sakė: „AÅ¡ negyvensiu su juo, jis mane muÅ¡a“. Bet greitai atlėkė jisai ir įtraukė tÄ moterį į vidų.

Gal matomai jie krito, nes kažkas trinkt, trinkt ir vėl jis uždarė tÄ langÄ ir vėl jie dingo. Pamanė, kad jau viskas, gal nurims, bet tie riksmai ilgai girdėjosi. Po kiek laiko vėl girdi tos balkono durys trinkt, trinkt. Apsirengė tÄ chalatÄ ir žiÅ«ri-vyriÅ¡kis prie balkono, moteriÅ¡kės nesimato ir jis greitai tik balkono duris trinkt uždarė, Å¡viesÄ iÅ¡jungė. Tada ji iÅ¡girdo apačioje, ant žemės, lyg ir kažkas aimanuoja. Buvo prietema, nelabai ir matėsi, bet ji pamatė, kad ten po balkonu moteriÅ¡kė su pilku, rudu chalatu, moteris buvo sukniubusi, kažkaip ant kelių klÅ«pėjo, tas chalatas visas taip užsidengęs ir kaip tik ji stojosi, dejavo.

Tikriausia, kad iÅ¡ skausmo dejavo. Ji paklausė moters: „moteriÅ¡ke, ar jÅ«s girdit, kas nutiko, gal greitÄ jÄ iÅ¡kviesti?“ Trumpai bendravau su ja, ar ant jos veido buvo kokių kraujo žymių, nesimatė, buvo tamsu. Matė, kad chalatas jos buvo purvinas, plaukiukai palaidi. Ta moteris pasakė, kad „ne, man viskas gerai“, stojosi, priėjo prie laiptinės durų, spaudžiojo, kad atidaryti laiptinės duris ir įėjo. To atvejo, ar tÄ moterį pastÅ«mė, ar Å¡i iÅ¡krito, ar iÅ¡Å¡oko, ji tikrai nematė.

Grįžus į vidų ji norėjo iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , bet po kelių minučių pamatė, kad greitoji atvažiuoja. Gali bÅ«ti, kad tas įvykis buvo 2022 metų žiemÄ , apie 3.00-4.00 val. prasidėjo triukÅ¡mas, o greitoji atvažiavo paryčiais, apie 6.00-6.30 val. Pradžioje jie gal tyliai kalbėjo, o paskui prasidėjo triukÅ¡mas: moteriÅ¡kė rėkė „aÅ¡ nenoriu su tavimi bÅ«ti, aÅ¡ negyvensiu su tavimi“, o vyriÅ¡kis kaip visada, rėkia ir rėkia. Kokio turinio buvo tas jo rėkimas, nepamena.

Trinksėjo, rėkavo kaltinamasis, esantis salėje. Salėje esanti moteris buvo perkėlusi kojÄ per balkonÄ ir vėliau ji jau buvo ant žemės. Mano, kad vyriÅ¡kis buvo neblaivus. TÄ ji suprato iÅ¡ jo viso elgesio: balkone, kai paprašė Å¡io, kad ramintųsi, jis vos liežuvį apvertė, neįmanoma buvo nė žodžio suprasti kÄ jis ten Å¡neka. Trinksėjimai buvo su pertraukomis: aprimsta, gal nulekia į kitÄ kambarį, tai balsas nutolsta. PirmÄ kartÄ , kai ji matė nukentėjusiÄ jÄ perkėlusiÄ kojÄ per balkonÄ , Å¡i buvo iÅ¡sigandusi, pasimetusi, pasisakė, kad jÄ muÅ¡a, rėkė jam, kad „aÅ¡ su tavimi negyvensiu, aÅ¡ geriau tada iÅ¡Å¡oksiu, aÅ¡ su tavimi nebÅ«siu“.

Moteris buvo blaivi. Tada atbėgęs vyriÅ¡kis, jÄ Ä¯sitempė į vidų. Nei policijos, nei greitosios ji nekvietė, iÅ¡sigando, galvojo gal ir kiti kaimynai viskÄ girdi, ne ji viena. Liudytoja tame name gyvena 6 metai. Tokia situacija su kaimynu pirmÄ kartÄ , anksčiau to nėra buvę. BalsÄ jo yra girdėjusi, bet jei ne Å¡itas įvykis, tai ji to vyriÅ¡kio nepažinotų. Kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , jokio smurto, jokių smÅ«gių nematė, tik girdėjo triukÅ¡mÄ . Ikiteisminio tyrimo metu ji aplinkybes nurodė teisingai.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nukentėjusioji gyveno su kaltinamuoju virÅ¡ jos, jų santykiai kaimyniÅ¡ki. Kada tas įvykis buvo, nepamena, bet gali bÅ«ti 2022-02-17. Buvo rytas, gal prieÅ¡ 7 val., paskambino į duris. Ji atidarė duris, stovėjo kaimynė (nukentėjusioji), apsirengusi ružavu chalatu, be batų, su baltom kojinytėm, purvina atsirėmusi į sienÄ , atsipraÅ¡inėjo visų už visÄ pasaulį. Kaimynė pasakė, ar kad jÄ iÅ¡metė, ar iÅ¡krito iÅ¡ balkono, daugiau nieko neminėjo. Ji pakvietė kaimynę į vidų, paguldė į savo lovÄ . Kad kaimynė bÅ«tų sužalota, nematė, bet kaimynė buvo labai silpna, iÅ¡sigandusi, drebėjo, silpnutė, labai dejavo, todėl ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , kuri kaimynę iÅ¡vežė. Iki to skambučio, kol atėjo kaimynė, jokio triukÅ¡mo negirdėjo. Sienų pralaidumas yra, bet gal miegojo, todėl nieko negirdėjo. Teismui BPK 276 straipsnio tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos parodymus, D. K. parodė, jog pagarsinti jos parodymai yra teisingi, juos tvirtina, nes dabar gal ne viskÄ prisimena, tuo metu gal ir teisingai nurodė, kad kaimynė paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad ji <...> 2022-02-17, apie 7 val., iÅ¡girdo buto durų skambutį. Atidariusi buto duris, koridoriuje pamatė savo kaimynę iÅ¡ 4 buto. Ji buvo apsirengusi rožiniu chalatu, pilkomis storomis pėdkelnėmis, buvo be batų. Kaimynės chalatas ir pėdkelnės buvo visos žemėtos, dumblinos. Kaimynė buvo iÅ¡sigandusi, apsiverkusi, pasimetusi, sutarÅ¡ytais plaukais, aplink lÅ«pas buvo kruvina. Kaimynė jai pasakė, kad ji iÅ¡Å¡oko per balkonÄ iÅ¡ savo buto, nes jÄ kÄ tik namuose sumušė sugyventinis. Dar pasakė, kad jei ji bÅ«tų neiÅ¡Å¡okusi pro balkono langÄ , jÄ bÅ«tų užmušęs. Konkrečiai kaip jÄ mušė sugyventinis moteris nepasakojo, ji jos ir neklausinėjo, nes matė, kad ji streso bÅ«senoje, dejavo, kad jai labai skauda nugarÄ ir veidÄ , ir rankomis vis lietė sau už veido. Akivaizdžių žymių ant kaimynės veido nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai, kaip minėjo matė tik kraujÄ aplink lÅ«pas. Kaimynė paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . Ji iÅ¡ karto paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . Greitoji atvyko panaÅ¡iai per 5 minutes laiko. Atvykus greitajai, ji nuėjo pas kaimynÄ J. iÅ¡ 9 buto, kitų jo asmens duomenų nežino, paprašė jo pagalbos, kad padėtų su neÅ¡tuvais į greitÄ jÄ nuneÅ¡ti kaimynę. J. su medicinos darbuotoju kaimynę nunešė į greitÄ jÄ , padėjo ir ji. IÅ¡vykus greitajai atvyko policijos pareigÅ«nai. Kaimynę apibÅ«dintų kaip labai ramiÄ , nekonfliktiÅ¡kÄ asmenybę. Ji jai niekada nėra dejavusi, kad prieÅ¡ jÄ sugyventinis naudoja smurtÄ . Apie kaimynÄ irgi nieko blogo negali pasakyti, kadangi kaip minėjo ji nebendrauja. Nors jų butas virÅ¡ jos buto, bet triukÅ¡mo nesigirdėdavo, bute pas kaimynus bÅ«davo ramu (2 t., b.l. 17-20).

Liudytojas J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis-kaimynas, jokių piktumų neturi. Nukentėjusioji-R. sugyventinė, piktumų neturi. Buvo kažkoks įvykis pas R. ir nukentėjusioji iÅ¡Å¡oko per balkonÄ ir žmona pakėlė ryte, pasakė, kad reikia padėti kaimynę iki greitosios pagalbos automobilio nuneÅ¡ti. Jis nuėjo į 1 butÄ , ten ant sofos gulėjo Å¡ita moteris (nurodo į nukentėjusiÄ jÄ ), nukentėjusioji buvo sÄ moninga, lyg ir nedejavo, jis nematė nei jokio kraujo, nei mėlynių ant veido. Paguldė ant neÅ¡tuvų, iÅ¡nešėm į greitÄ jÄ ir viskas. Kaimynė (rodo į D. K.) pasakė, kad nukentėjusioji iÅ¡krito iÅ¡ antro aukÅ¡to balkono. Kiek žino, tai nukentėjusioji susivaidijo su R. ir pati iÅ¡Å¡oko per balkonÄ . TÄ sužinojo paskui iÅ¡ žmonos. Iki tol, kol žmona pažadino, jokio triukÅ¡mo negirdėjo. Gyvenime nėra girdėjęs iÅ¡ to buto jokių ginčų. Žmona sakė, kad kažkada nukentėjusioji buvo atėjusi pas jÄ , skundėsi, kad kažkas su R. negerai, kad kažkokios problemos. Anksčiau su R. gyvenusi moteris ateidavo su mėlynėmis, dejuodavo, kad R. jÄ primušė, stÅ«mė, pargriovė. Gal ir nukentėjusioji yra sakiusi žmonai, kad R. prieÅ¡ jÄ smurtauja. Vėliau girdėjo, kad žandikaulis buvo sulaužytas ir su stuburu kažkas nukentėjusiajai. Po įvykio su R. susitikę buvo, bet apie tÄ Ä¯vykį neÅ¡nekėjo. R. jis gerai pažįsta, Å¡is mandagus, jo akimis-nėra visai žlugęs, pagrindinis kaltininkas-alkoholis. KÄ R. namuose daro, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. parodė, kad <...> Ryte jis jokio triukÅ¡mo pas kaimynus negirdėjo. Ir Å¡iaip nėra girdėjęs, nes jo butas yra aukščiau. Apie tai, kad bÅ«tų anksčiau prieÅ¡ jÄ smurtavęs R. B., I. jam nėra sakiusi, tačiau ji jo sutuoktinei V. yra sakiusi, kad prieÅ¡ jÄ R. smurtauja. Niekada nėra matęs smurto žymių ant I. veido, kÅ«no (2 t., b.l. 23-26).

Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. B. – kaimynas, nukentėjusioji I. – R. sugyventinė. Su I. ji pasiÅ¡nekėdavo, ji gyvena apie 10 metų jų laiptinėje, su R. pažįstami daugiau, gal apie 30 metų. Jis ramus žmogus, bet kartais bÅ«na kažkokie nerviniai iÅ¡siÅ¡okimai. Jis mėgsta iÅ¡gerti, ji mačiusi jį iÅ¡gėrusį, tada jis lovoje guli ir paipalojasi. Su moterimis jis elgiasi netinkamai. Su ankstesne moterimi jis irgi negerai elgdavosi, jÄ muÅ¡davo, spardęs yra kojomis jÄ . TÄ ji pati matė ir tai jis darė bÅ«damas blaivus, grįžęs iÅ¡ žvejybos. Nukentėjusioji iki to įvykio buvo atėjusi pas jÄ ir pasakojo, kad R. jÄ už plaukų tampė, kojÄ buvo iÅ¡sukęs. Dėl įvykio žino tai, kad atbėgo kaimynė D., pasakė, kad reikia pagalbos padėti nuneÅ¡ti iki greitosios automobilio. Po to tik iÅ¡ žiniasklaidos ji iÅ¡girdo apie įvykį. Po to įvykio sausio mėnesį jai teko bendrauti su I., kuri pasakojo, kad R. jÄ smaugė su diržu, ji buvo arti sÄ monės netekimo, kad durys buvo užrakintos, pabėgti negalėjo, sakė, kad jis vertė jÄ oraliÅ¡kai santykiauti, sakė, kad vožė į žandikaulį ir kai jis nuėjo pasiimti lapukÄ , tuÅ¡inukÄ , kad kažkÄ pasiraÅ¡yti, ji Å¡oko per balkonÄ . Mano, kad nukentėjusioji buvo Å¡oko bÅ«senoje. Kai žmogus niekada nėra patyręs smurto ir toks stiprus iÅ¡puolis, tai gelbėji savo gyvybę. Liudytoja suprato, kad nukentėjusioji Å¡oko dėl to, kad gelbėjo savo gyvybę. Kokios to Å¡uolio pasekmės ji žino tik iÅ¡ žiniasklaidos, kad I. stuburas lūžo. Kaip nukentėjusioji atrodė, kai nešė jÄ ant neÅ¡tuvų, nematė, nes ji buvo namuose, vyras matė. Anksčiau nukentėjusioji buvo papuolusi į ligoninę, jis atrodo jai buvo kojÄ iÅ¡sukęs, kad ji traumatologiniame gulėjo. Vėliau, kai buvo atėjusi, sakė, kad už plaukų paėmęs, jÄ Ä¯ sienÄ daužė. Nukentėjusioji yra labai užsikuklinusi, sako ir ne viskÄ iki galo pasako.

Liudytojas D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis-buvęs mamos sugyventinis, o nukentėjusioji-mama. Jis 10 metų pažįsta R. B., apie jį nieko gero negali pasakyti, kai jis Å¡itaip pasielgė su mama. Pats gyvena užsienyje, retai teko susitikti, todėl tokios nuomonės apie jį ir neturi. Mama jam yra sakiusi vienÄ kartÄ , kad teko jai dėl smurtavimo bėgti iÅ¡ namų į nuomojamÄ butÄ . Po to įvykio su R. neteko kalbėti. Mama buvo linkusi jiems su sese nieko nepasakoti. Žinojo, kad R. linkęs iÅ¡gerti, užgerdavo ir dvi savaites.

Mama nėra pasakojusi kaip R. elgiasi iÅ¡gėręs. Mama visiÅ¡kai nevartojanti alkoholio. Apie šį įvykį jam pranešė buvusios draugės sesuo, kuri dirba policijoje. Jis sužinojo, kad mama yra iÅ¡Å¡okusi iÅ¡ balkono, kad yra reanimacijoje, kad yra sulaužytas žandikaulis ir kad yra nukentėjusi nuo Å¡ito (nurodo į kaltinamÄ jį R. B.). TÄ informacijÄ ji perdavė sesei K. ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) tuoj važiavo į (duomenys neskelbtini), bet jų niekas niekur neįleido. Paskui jis iÅ¡važiavo atgal į NorvegijÄ , nes turi darbo kontraktÄ ir jam gal tik po poros mėnesių teko pabendrauti su mama, bet buvo visÄ laikÄ informuojamas apie mamos sveikatos bÅ«klę.

Žinojo, kad ji yra stipriai suluoÅ¡inta, kad yra stuburas sulūžęs, kad yra žandikaulis sulaužytas, kad ji sunkiai vaikÅ¡to, ar iÅ¡ vis nevaikÅ¡to, kad ji valgyti negali. Kai telefonu teko pasikalbėti su mama, tai ji jam nieko nepasakojo apie tÄ Ä¯vykį, o jam pačiam buvo sunku jos klausti, nes jai sunku prisiminti tÄ Ä¯vykį. Jis viskÄ Å¾inojo tik iÅ¡ vieÅ¡osios erdvės, nes televizija viskÄ rodė. Mama-suluoÅ¡intas žmogus, sveikata visiÅ¡kai prasta, valgyti negalėjo: koÅ¡ytės, viskas sudėtinga.

Mamai teko ilgai gydytis ir į (duomenys neskelbtini) klinikas vežė jÄ sesė. Dabar yra dar blogiau, nes tai yra psichologiÅ¡kai sugadintas žmogus. Jos fizinė bÅ«klė dabar sunki: sunku judėti, sunku gulėti, tos plokÅ¡telės jaučiasi. Dabar įvyko kažkoks emocinis psichologinis lūžis: nebenori bendrauti su niekuo, psichiÅ¡kai paveiktas, visiÅ¡kai suluoÅ¡intas žmogus. Ir viskas po to įvykio. Kai jis grįžta iÅ¡ užsienio, gyvena pas mamÄ , mato jos bÅ«senÄ , kaip ji jaučiasi.

Mama pati namuose nieko nesigamina, buityje sunkiai apsitvarkyti gali, miega su migdomaisiais, jai nesimiega, skauda nugarÄ , ji bendrauja tik su sese ir su V. D., kuri atveža mamai maistÄ .

Liudytoja K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis-mamos buvęs sugyventinis, jį pažįsta apie 10 metų, dažnai su juo bendrauti neteko. Jis jai niekada nepatiko, bet ji palaikė mamÄ , jei jai gerai, tai ir jai gerai. Teko jai matyti jį iÅ¡gėrusį. Jis iÅ¡gėręs agresyvus. TÄ Å¾ino ir iÅ¡ mamos pasakojimų ir pati yra mačiusi, kai jiems bÅ«nant prie ežerų, jis pradėjo mamÄ stumdyti, įžūliai elgtis, užgaulioti tiek jÄ , tiek mamÄ . Mama slėpdavo apie savo santykius su juo, apie jo iÅ¡gėrimÄ , bet ji suprasdavo iÅ¡ to, kai ji grįždavo namo pas save gyventi savaitę, dvi.

Ji klausdavo mamos: „jau tu namuose, jau R. geria?“. Mama sakydavo, kad „taip, geria“. Bet dažniausiai mama tai slėpdavo, jai reikėdavo pačiai tÄ suprasti. Ji atsimena, kad mama pasakojo, kaip R. metė butelį, kuris sudužo ir Å¡ukė prakirto mamai kojÄ . Mama vis grįždavo pas jį. Apie įvykį žino tiek, kiek mama pasakojo, iÅ¡ aplinkinių pasakojimo. Kai susisiekė su mama po paros laiko, tai jos pirmi žodžiai buvo, kad „jei aÅ¡ nebūčiau iÅ¡Å¡okusi iÅ¡ balkono, tai jis bÅ«tų mane užmušęs“.

IÅ¡ kitų žino, kad jis smaugė mamÄ diržu, kad jis ėjo kažkokio lapelio pasiraÅ¡yti dėl kažkokio sutikimo, kad mama du kartus Å¡oko per balkonÄ , jis vienÄ kartÄ jÄ pagavo ir nuėjęs atsinešė dirÅ¾Ä ir tada jÄ smaugė ir tada buvo iÅ¡Å¡okta per balkonÄ . Bet buvo duoti smÅ«giai ir į veidÄ , savo lytinį organÄ kiÅ¡o jai į burnÄ , ji buvo tampoma už plaukų. VisÄ tai ji sužinojo iÅ¡ aplinkinių asmenų. Po to įvykio su mama bendraudavo telefonu, tai buvo su mama labai prastai.

Kai ji pasiėmė mamÄ iÅ¡ ligoninės vežti į (duomenys neskelbtini) klinikas, tada jÄ pamatė pirmÄ kartÄ ir vaizdas buvo baisus: ji visÄ laikÄ cypė iÅ¡ skausmo. Mamai skaudėjo ir stuburÄ , ir žandikaulį. Å iai dienai mamos psichologinė bÅ«sena yra bloga. Iki įvykio mamos sveikata buvo gera. Dabar mama vartoja psichotropinius vaistus. Mama, bijodama dėl savo gyvybės, iÅ¡Å¡oko iÅ¡ balkono. Po įvykio mama vienÄ kartÄ bendravo su R. B.. Liudytoja mato, kad mama bijo jo. Ji pati gyvena Norvegijoje, po to įvykio dažnai grįžta namo.

Iki įvykio mama buvo visai kitokia: linksma, atvažiuodavo pas juos į NorvegijÄ , Å¡nekėdavo apie viskÄ . Po įvykio jos anyta V. D. rÅ«pinasi jos mama, nes mama nekelia ragelio niekam, iÅ¡skyrus jai ir V. D.. Mano, kad mama nenori su niekuo bendrauti. R. B. bandė su mama susisiekti telefonu.

Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. ilgÄ laikÄ buvo sugyventinis I. R., kuriÄ ji pažįsta 18 metų. Su kaltinamuoju jai tik vienÄ kartÄ teko ilgiau pabÅ«ti kartu prie ežerų ir tada pamatė, kad jis iÅ¡gėręs yra agresyvus. Iki įvykio su R. pasiskambindavo kas antrÄ savaitę, kai vaikai atskrenda, jie visÄ laikÄ bÅ«davo kartu, ateidavo viena pas kitÄ Ä¯ svečius. I. R. nėra atviras žmogus, bet pasiÅ¡nekėdavo. Kai I. R. pas jÄ ateidavo, tai ilgai pabÅ«ti negalėdavo, nes R. vis skambinėdavo ir skubėdavo ji namo.

Kai jos abi nuvykdavo pas vaikus į NorvegijÄ , I. R. bÅ«davo visai kitas žmogus. Iki įvykio I. yra pasisakiusi, kad jÄ R. skriaudžia. Yra sakiusi, kad jÄ tampė už plaukų, kad parvertė ant žemės, spardė. Po to įvykio I. bijo R.. Po to, kai jai rugpjūčio mėnesį į stuburÄ suleido vaistus, tai jai fiziÅ¡kai nebeskaudėjo, bet kažkas prasidėjo psichologiÅ¡kai, I. R. pradėjo jai sakyti, kad labai R. bijo, bijo kad jis neateitų. Apie įvykį liudytoja sužinojo tada, kai I.

R. buvo ligoninėje, o Å¡iÄ pamatė tik po 2 savaičių, kai reikėjo jÄ vežti į (duomenys neskelbtini). Su žandikauliu buvo prastai, reikėjo jÄ vežti į Vilnių, I. R. neturi nei vieno danties, klausa Å¡iai neatsistatė. Žodžiu, visiÅ¡kai suluoÅ¡intas žmogus. Kai važiavo į (duomenys neskelbtini), I. R. jai pasisakė, kad neturėjo kito pasirinkimo, kad jei nebÅ«tų iÅ¡Å¡okusi, tai jis jÄ bÅ«tų pasmaugęs, kad jis smaugė vienu dirželiu, kuris nutrÅ«ko, ir kai nuėjo pasiimti kito diržo ir tada ji iÅ¡Å¡oko.

I. R. sakė, kad ji visa kruvina, jis vis tiek jÄ prievartavo, kad bandė per duris pabėgti, bet kai pamatė duris užrakintas, tai suprato, kad tÄ vakarÄ jai bus blogai. Liudytoja suprato, kad I. R. gelbėjosi nuo mirties, todėl Å¡oko per balkonÄ . Kai I. R. po tų visų reabilitacijų grįžo, ji gamindavo Å¡iai maistÄ . Per Naujus I. R. jai nepaskambino, o jau pasirodo, kad nebenorėjo su niekuo bendrauti. Sausio 8 d. I. R. buvo paguldyta į psichiatrinę, po to, kai iÅ¡leido, prirašė vaistų, kurių I.

R. nevartoja, niekur neina, su niekuo nebendrauja, niekam neatsiliepia telefonu, nesigamina maisto, nevalgo nieko. Tokia I. R. bÅ«klė pasidarė po įvykio. Iki to Å¡i buvo greita moteris. Kai jai pasibaigė fizinis skausmas, prasidėjo psichologiniai dalykai. Liudytojos įsitikinimu, čia paniÅ¡kos baimės pasekmė. Dabar I. R. geria 3 rÅ«Å¡ių antidepresantus, pati nieko nedaro, nei valgyti, nei tvarkytis, nei už butÄ mokėti. Jos bendravimas su vaikais irgi pasikeitė: ji niekada nepaklaus kaip vaikai, kaip tu, nei vieno paÅ¡alinio klausimo.

Apart jos, pas I. dabar niekas nesilanko, nes ši nenori su niekuo bendrauti. Žmogus iš esmės pasikeitė.

IÅ¡ 2022-02-17 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. prie daugiabučio gyvenamojo namo pažymėto Nr. 9. Gyvenamasis namas yra penkių aukÅ¡tų, daugiabutis, galais stovi iÅ¡ pietų pusės į Å¡iaurinę pusę. Įėjimas į gyvenamojo namo laiptines yra iÅ¡ rytinės pusės. Pirmoji laiptinė yra nuo pietinės pusės. PrieÅ¡ais namÄ yra įrengti darželiai dekoratyviniams augalams auginti. ApžiÅ«ros metu dirbama žemė yra permirkusi, prie pirmosios laiptinės pirmojo aukÅ¡to balkono iÅ¡ deÅ¡inės pusės žemėsi nuo balkono atramos 2 metrų atstumu į rytų pusę matosi paliktos įspaustos žemėse kojų dviejų pėdsakų (pėdų) pėdsakai, bei galimai paliktas įspaustas sėdmens pėdsakas. Kitų pėdsakų nesimato. Antrojo aukÅ¡to balkonas yra įstiklintas plastiku, langai susideda iÅ¡ trijų dalių, du kraÅ¡tiniai vitrininiai, nevarstomi, o vidurinysis varstomas. ApžiÅ«ros metu iÅ¡ lauko langas yra uždarytas. Patekus į bendrosios laiptinės vidų ir užlipus į antrÄ jį aukÅ¡tÄ atsiduriama prie buto Nr. 4 durų. Durys yra Å¡arvuoto tipo, apžiÅ«ros metu uždarytos, užrakintos. Patekti į vidų nebuvo galimybės, durų niekas neatidarė (1 t., b.l.29-36).

IÅ¡ 2022-02-18 įvykio vietos papildomos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vakarinėje Panevėžio miesto dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje 9 numeriu pažymėtame name, 4 bute. Ä® įvykio vietÄ patenkama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., minėtas namas yra 5 aukÅ¡tų. Laiptais užlipama į antrÄ aukÅ¡tÄ . Po deÅ¡ine puse matoma 4 numeriu pažymėtas Å¡arvo duris. ApžiÅ«ros metu durys yra praviros. Medinės durų staktos atplėštos, durų metalinės konstrukcijos deformuotos, durų spynos nesirakina, jos sugadintos. Pro praviras duris patenkame į trijų kambarių butÄ . Viename kambaryje miegamajame stovi lova, toliau staliukas, televizorius. Kitame - stovi lova bei medinė sekcija. Salone stovi medinis stalas, ant kurio stovi tuÅ¡ti degtinės buteliai, maisto likučiai. IÅ¡ salono patenkama į virtuvę, kurioje virtuviniai baldai, orkaitė. Virtuvė tvarkinga. Ä® balkonÄ patenkama iÅ¡ salono. Balkone vidurinis langas pravertas, kiti sandariai uždaryti (1 t., b.l.37-46).

IÅ¡ Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos V. I. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2022-02-17, 7.04 val., buvo gautas praneÅ¡imas ROIK (duomenys neskelbtini), jog pranešėjos kaimynė bėgdama nuo smurtaujančio vyro iÅ¡Å¡oko pro balkono langÄ iÅ¡ buto, esančio antrame aukÅ¡te, adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pranešėja yra D. K.. Nuvykus į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė priėmimo skyrių, I. R. paaiÅ¡kino, kad 2022-02-17, apie 7 val., namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), jÄ mušė sugyventinis R. B., kuriam (duomenys neskelbtini) m., gyv. kartu. I. R. paaiÅ¡kino, kad R. B. smÅ«giavo kumščiu jai į veidÄ , į Å¡onus ir tampė jÄ už plaukų. Taip pat R. R. paaiÅ¡kino, kad sugyventinis smaugė jÄ odiniu diržu bei su chalato diržu ir grasino pasmaugti. R. R. paaiÅ¡kino, kad R. B. užrakino buto duris, kad ji nepabėgtų ir jos neiÅ¡leido iÅ¡ namų, todėl ji iÅ¡Å¡oko pro balkonÄ iÅ¡ buto. I. R. apklausti nepavyko dėl sveikatos bÅ«klės bei dėl to, kad I. R. buvo apžiÅ«rima medikų. I. R. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatyti L1 ir L5 stuburo slankstelių lūžiai, apatinio žandikaulio abipusiai lūžiai, blaivi, paguldyta į neurochirurgijos skyrių (1 t., b.l. 23-24).

IÅ¡Â Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresn. tyrėjo V. S. 2022-02-17 tarnybinio praneÅ¡imo praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad I. R. jam nuvykus į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių 2022-02-17, 08:40 val., paaiÅ¡kino, kad namuose Å¡iandien apie 7 val., bÅ«damas girtas sugyventinis R. B. pradėjo prieÅ¡ jÄ smurtauti, sudavė rankų kumščiais į galvÄ (tikslaus smÅ«gių kiekio nenurodė, paminėjo, kad daug kartų, nurodė, kad chalato diržu, bei odiniu diržu smaugė kaklÄ , grasino pasmaugti, sugriebęs už plaukų tampė po kambarį. IÅ¡sigandusi, kad jis liautųsi smurtavęs iÅ¡Å¡oko pro balkono langÄ Ä¯ kiemÄ , pro duris jo neiÅ¡leido. SmurtÄ patyrusio asmens sužalojimai - kraujuojanti žaizda aplink lÅ«pas (2 t., b.l. 51-52).

IÅ¡ Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos R. G. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., gauta duomenų, kad R. B. 2022 m. vasario 17 d. apie 7 val. (iki kada nukentėjusioji jau buvo iÅ¡Å¡okusi) bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), žodžiu ir veiksmais grasino nužudyti ir sutrikdyti su juo kartu gyvenančios sugyventinės I. R. sveikatÄ ir gyvybę, nuolat kartodamas: „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, sakydamas „norėjai k…(necenzÅ«rinis žodis) gražių dantų, bet gyvenime jų neturėsi“, „galvojai, kad pabėgsi, dabar tave užmuÅ¡iu“, verčiant I. R. bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai, ir kad grasinimai realÅ«s turint pagrindo manyti, kad jie gali bÅ«ti įvykdyti, tęsdamas nusikalstamus veiksmus kairės rankos plaÅ¡taka sudavė vienÄ smÅ«gį I. R. į deÅ¡inį skruostÄ , deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į kairį skruostÄ , po to abiejų rankų plaÅ¡takomis sudavė ne mažiau trijų smÅ«gių į abu skruostus, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inį Å¡onÄ , apjuosęs nukentėjusiosios kaklÄ chalato diržu, smaugė nukentėjusiÄ jÄ , tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios I. R. bÅ«kle, po panaudoto prieÅ¡ jÄ smurto, toliau grasindamas nukentėjusiajai I. R., bei atimdamas galimybę jai prieÅ¡intis, tenkino lytinę aistrÄ su ja, prieÅ¡ jos valiÄ oralinio sÄ lyčio bÅ«du, t.y., palenkęs ant lovos sėdėjusios I. R. galvÄ Ä¯kiÅ¡o savo lytinį organÄ I. R. į burnÄ , lytinio akto nebaigė (1 t., b.l. 25-28).

IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas ir apraÅ¡ytas garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro. Jame užfiksuota, kaip D. K. prisistačiusi moteris praÅ¡o greitosios pagalbos, nes kaimynė iÅ¡ antro aukÅ¡to susipyko su vyru, iÅ¡krito ar iÅ¡Å¡oko pro langÄ , pro balkono, ji nelabai Å¡neka (2 t., b.l. 62-64).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš įvykio vietos 2022-02-18 adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, apžiūros metu paimtas odinis diržas, diržas yra rudos spalvos su užrašais „JEANS“. Diržo ilgis 126 cm, plotis - 4 cm. Sagtis metalinė (2 t., b.l. 118-120).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš įvykio vietos 2022-02-18 adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, apžiūros metu paimtas medžiaginis diržas, diržas yra pilkos spalvos su užrašais. Diržo ilgis 220 cm, plotis - 3 cm. (2 t., b.l. 122-125).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. R. nustatytas kÅ«no sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva smakro srityje, pogleivio kraujosruva ir nubrozdinimu deÅ¡inio skruosto vidiniame pavirÅ¡iuje, stuburo juosmeninės dalies 1-o slankstelio II fragmentiniu (AO A4) lūžiu, juosmeninio 5-o slankstelio I kompresiniu fragmentiniu (AO A1) lūžiu, deÅ¡inės čiurnos raiščių patempimu (klinikiniais duomenimis), apatinio žandikaulio lūžiu kairėje 7-o ir deÅ¡inėje 5-o dantų srityse. Duomenų prieÅ¡taraujančių užduotyje nurodytam laikui, nėra. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar pavirÅ¡iumi, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu nukritus iÅ¡ aukÅ¡tumos ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ , ar panaÅ¡iai. Tam sužalojimų pobÅ«dis (gana grubÅ«s vidiniai sužalojimai, lyginant su nežymiai iÅ¡reikÅ¡tais iÅ¡oriniais sužalojimais) ir lokalizacija neprieÅ¡tarauja. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu I. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto stuburo juosmeninės dalies 1-o slankstelio II fragmentinio (AO A4) lūžio, juosmeninio 5-o slankstelio I kompresinio fragmentinio (AO A1) lūžio, apatinio žandikaulio lūžio I. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b.l. 87-88).

Įrodymų vertinimas

Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo R. B. parodymų, jis iÅ¡ esmės kaltės pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl jam inkriminuojamų trijų nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta, neigia sudavęs nukentėjusiajai smÅ«gius, jÄ smaugęs, jai grasinęs nužudymu ar sveikatos sutrikdymu, neigia tenkinęs lytinę aistrÄ oralinio sÄ lyčio bÅ«du prieÅ¡ I. R. valiÄ , pateikia savo įvykių versijÄ , tvirtina tarp jo ir nukentėjusiosios buvus tik žodiniam konfliktui, galimam nukentėjusiosios patampymui už chalato ar jos pastÅ«mimui, teigia, jog pats nesusijęs su jokiais I. R. konstatuotais sužalojimais. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ jo gynybos pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti.

Kaip matyti, nukentėjusioji I. R. iÅ¡ esmės viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis R. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis prieÅ¡ jÄ smurtavo tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai – jis sudavė kaltinime nurodytus smÅ«gius rankomis jai į įvairias kÅ«no vietas, atliko jos atžvilgiu smaugimo veiksmus, tų veiksmų metu nuolat kartojo jai, jog jÄ užmuÅ¡iantis, be to, po prieÅ¡ jÄ panaudoto smurto prieÅ¡ jos valiÄ Ä¯kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai į burnÄ , viso ko pasekoje pasitaikius galimybei bijodama dėl savo gyvybės ji iÅ¡Å¡oko pro balkono langÄ .

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tiek tyrėjui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui detaliai nurodė įvykio aplinkybes, įvykių sekÄ , kaltinamojo prieÅ¡ jÄ atliktuosius veiksmus. Teisme nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl jai suduotų smÅ«gių ir kitų jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų apimties, kuri atsispindi kaltinimo apraÅ¡yme. Jos nurodytas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – apžiÅ«ros protokolų bei policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų duomenys, specialisto iÅ¡vada, liudytojų J. G., D. K., V. R., J. R., K. R., V. D. bei iÅ¡ dalies ir paties kaltinamojo parodymai, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo.

Sutinkamai su nukentėjusiosios I. R. parodymais, kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, kaltinamajam R. B. esant neblaiviam, pastarasis ėmė jos atžvilgiu vartoti necenzÅ«rinius žodžius, grasinti jai, vartoti jos atžvilgiu fizinį smurtÄ bei prieÅ¡ jos valiÄ Ä¯kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai į burnÄ . Kaltinamasis neneigia kaltinime nurodyto įvykio metu buvęs neblaivus ir sukonfliktavęs su nukentėjusiÄ ja, galėjęs vartoti jos atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius. Å ias aplinkybes dėl kaltinamojo neblaivumo ir konflikto patvirtina ir Å¡alia pastarųjų gyvenančios kaimynės – liudytojos J. G. parodymai. Pastaroji liudytoja parodė, kad pastarojo konflikto metu ji du kartus mačiusi Å¡alia esančiame balkone nukentėjusiÄ jÄ : pirmÄ jį kartÄ , kuomet kaltinamasis Å¡iÄ iÅ¡ balkono įtraukė į buto vidų, nukentėjusioji bÅ«dama persisvėrusi per balkonÄ ir perkėlusi kojÄ , sakė: „AÅ¡ negyvensiu su juo, jis mane muÅ¡a“, o antrÄ kartÄ nukentėjusiÄ jÄ ji jau pamatė po balkonu ant žemės. Tuo tarpu kaltinamasis teisme teigė, jog jam vienam bÅ«nant balkone Å¡alimais buvusi kaimynė jam burbuliavo dėl triukÅ¡mo, dėl ko jis sumažino muzikos garsÄ , o kitų situacijų balkone nebuvo. Tokie kaltinamojo parodymai prieÅ¡tarauja ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojos J. G. parodymams, kuriuos teismas laiko objektyvais ir jais netikėti neturi pagrindo. Motyvų, kodėl pastaroji, kaltinamojo nepažįstanti liudytoja galėtų meluoti ar apkalbėti jį, teismas nenustatė, tokių motyvų nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas.

Paminėtina ir tai, kad liudytoja J. G. taipogi parodė įvykio metu girdėjusi Å¡alia esančiame bute trenksmus, moters klyksmÄ , vyro priekaiÅ¡tavimus moteriai, kas, o taip pat ir Å¡ios liudytojos nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo buto balkone vykusius, jos matytus įvykius, neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios parodymams.

Teismas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. visiÅ¡kai nepripažino smurtavęs prieÅ¡ I. R., teigė buvus tik žodiniam jų konfliktui, po ko I. R. nuėjusi į kambarį atsigulė, tačiau jis nuėjęs į kambarį jos bute neberado. Gi teisme, nors ir neigdamas smÅ«gių sudavimÄ bei smaugimÄ nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinamasis pripažino galėjęs nukentėjusiÄ jÄ tampyti už chalato ar jÄ pastumti, tvirtino daug ko neprisimenantis dėl buvusio savo neblaivumo, nors tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu jis net nenurodė. Teismo nuomone, toks kaltinamojo nenuoseklumas liudija apie jo parodymų nepatikimumÄ . Tokį teismo manymÄ sustiprina ir paties R. B. parodymų prieÅ¡taringumas tiek sau pačiam, tiek kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Teisme kaltinamasis tvirtino, kad jis nėra pakėlęs rankos nei prieÅ¡ vienÄ moterį, tačiau tuo pačiu, kaip minėta, pripažino galimÄ nukentėjusiosios tampymÄ , stÅ«mimÄ , taipogi jis parodė buvus anksčiau atvejį, kuomet jis I. paėmęs už sprando palenkė jos galvÄ , kad Å¡i paimtų duoniukÄ , ir tokį savo poelgį jis teismui nurodė vertinantis kaip tinkamÄ . Kad kaltinamasis yra anksčiau smurtavęs prieÅ¡ jÄ , parodė ir pati nukentėjusioji, kurios parodymai dėl kaltinamojo ankstesnių smurtinių veiksmų atitinka liudytojų V. R., J. R., K. R., V. D. parodymus. Liudytojos K. R. ir V. D. parodė apie kaltinamojo elgesį bei smurtavimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ne tik girdėjusios iÅ¡ pačios I. R., bet pačios mačiusios agresyviai, įžūliai su I. R. besielgiantį neblaivų kaltinamÄ jį. Liudytoja V. R. gi parodė, kad kaltinamasis R. B. su moterimis elgiasi netinkamai, ji pati yra mačiusi, kaip jis su ankstesne savo moterimi irgi negerai elgdavosi, Å¡iÄ muÅ¡davo, yra spardęs kojomis, taipogi nukentėjusioji I. R. jai yra iki įvykio sakiusi apie kaltinamojo prieÅ¡ jÄ vartotÄ fizinį smurtÄ . Motyvų, kodėl pastaroji liudytoja galėtų meluoti ar apkalbėti R. B., teismas nenustatė, tokių motyvų nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas.

Nors K. R. yra nukentėjusiosios dukra, o V. D. yra iÅ¡ artimo K. R. bei nukentėjusiosios bendravimo rato, jų parodymai, kurie sutampa, yra nuoseklÅ«s bei atitinka ne tik nukentėjusiosios, bet paÅ¡alinio asmens - V. R. parodymus, todėl teismas pastarųjų liudytojų parodymus laiko patikimais. Kitokio vertinimo, įvertinus praėjusį laikÄ nuo įvykio, nesÄ lygoja tai, kad liudytoja V. D. teisme nurodė apie vieno diržo, kuriuo buvo smaugiama nukentėjusioji, nutrÅ«kimÄ smaugimo metu, apie kÄ pati nukentėjusioji neparodė.

Teismo įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės charakterizuoja kaltinamÄ jį, paneigia jo deklaruojamÄ smurto nevartojimÄ bei sudaro pagrindÄ kaltinamojo nenuoseklius, prieÅ¡taringus parodymus vertinti kritiÅ¡kai.

Nukentėjusioji I. R. teisme nurodė, kad ji iki kaltinime nurodyto įvykio buvo sveika. Tokius jos teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra, jie neprieÅ¡tarauja ir kaltinamojo parodymų turiniui, kuris apie jokius pas nukentėjusiÄ jÄ iki įvykio matytus sužalojimus net neužsiminė, jų nenurodė. Gi specialisto iÅ¡vada konstatuota, kad I. R. nustatytas kÅ«no sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva smakro srityje, pogleivio kraujosruva ir nubrozdinimu deÅ¡inio skruosto vidiniame pavirÅ¡iuje, stuburo juosmeninės dalies 1-o slankstelio II fragmentiniu (AO A4) lūžiu, juosmeninio 5-o slankstelio I kompresiniu fragmentiniu (AO A1) lūžiu, deÅ¡inės čiurnos raiščių patempimu (klinikiniais duomenimis), apatinio žandikaulio lūžiu kairėje 7-o ir deÅ¡inėje 5-o dantų srityse; duomenų, prieÅ¡taraujančių užduotyje nurodytam laikui, nėra; sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar pavirÅ¡iumi, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu nukritus iÅ¡ aukÅ¡tumos ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ , ar panaÅ¡iai. Tam sužalojimų pobÅ«dis (gana grubÅ«s vidiniai sužalojimai, lyginant su nežymiai iÅ¡reikÅ¡tais iÅ¡oriniais sužalojimais) ir lokalizacija neprieÅ¡tarauja; tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu I. R. buvo sukeltas fizinis skausmas; I. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Taigi specialisto iÅ¡vada taipogi atitinka nukentėjusiosios parodymus bei juos patvirtina. Netikėti kompetentingo specialisto pateikta iÅ¡vada, teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas.

Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, visus jai specialisto konstatuotus, kaltinime nurodytus sužalojimus ji patyrė įvykio metu dėl kaltinamojo veiksmų, Å¡iam prieÅ¡ jÄ atliekant kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, jai grasinant ir jai bijant dėl savo gyvybės iÅ¡Å¡okant pro balkono langÄ . Tokioms nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms neprieÅ¡tarauja apžiÅ«ros protokolų bei policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų duomenys, specialistų iÅ¡vados, liudytojų J. G., D. K., V. R., K. R., V. D. parodymų turinys. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu buvo ne tik muÅ¡ama, smaugiama, bet atliekant minėtus veiksmus jai buvo grasinama nužudymu ar sveikatos sutrikdymu. Kad nukentėjusioji I. R. buvo iÅ¡sigandusi parodė ir liudytoja J. G., įvykio eigoje balkone mačiusi nukentėjusiÄ jÄ , kuri be kita ko pasakiusi liudytojai esanti muÅ¡ama. Liudytojos D. K., V. R., K. R., V. D. taipogi parodė iÅ¡ nukentėjusiosios pasakymų supratusios, kad pastaroji bÅ«dama kaltinamojo muÅ¡ama, smaugiama bijojo dėl savo gyvybės, todėl iÅ¡Å¡oko pro balkono. Netikėti tokiomis nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina liudytojos J. G. parodymai, netiesiogiai – liudytojų D. K., V. R., K. R., V. D. parodymai, kurie esminėse detalėse sutampa, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, teismas neturi pagrindo. Å ios iÅ¡vados nekeičia ir tai, kad ant I. R. kÅ«no nebuvo aptikta smaugimo žymių ar dar kitokių specialisto iÅ¡vadoje nenurodytų sužalojimų, kas nereiÅ¡kia, kad nukentėjusiosios nurodytas fizinis smurtas jos atžvilgiu nebuvo panaudotas.

Taipogi teismas nenustatė pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl kaltinamojo veiksmų kaltinime nurodyto įvykio metu prieÅ¡ jos valiÄ Ä¯kiÅ¡ant jai į burnÄ savo lytinį organÄ . Teismo nuomone, tokio pagrindo neduoda ir nebe tokie detalÅ«s teisme bylos nagrinėjimo metu duoti I. R. parodymai ar tai, jog ji iÅ¡ karto po įvykio bei pirmos apklausos metu pareigÅ«nams nenurodė aplinkybių dėl lytinio organo kyÅ¡imo prieÅ¡ jos valiÄ jai į burnÄ .

Teismas negali nepastebėti ir nukentėjusiajai teisme duodant parodymus akivaizdžiai matyto nepatogumo kalbėti apie prieÅ¡ jÄ kaltinamojo atliktus prievartinius seksualinius veiksmus, kas atitinka ir liudytojų D. K., V. R., K. R., V. D., D. R. duotus parodymus apie I. R. nekalbumÄ , drovumÄ , ir kas, teismo manymu, paaiÅ¡kina jos nepasakymÄ pareigÅ«nams iÅ¡ karto po įvykio bei pirmos apklausos metu apie buvusį lytinio organo kyÅ¡imÄ prieÅ¡ jos valiÄ jai į burnÄ .

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusių nukentėjusiosios apklausų metu po įvykio buvo praėję žymiai mažiau laiko nei apklausos teisme bylos nagrinėjimo metu, be to, nukentėjusioji teigė, kad visko neprisimenanti ir dėl savo sveikatos bÅ«klės, apie kÄ liudija ir byloje esantys jos medicininiai duomenys, tÄ patvirtino ir liudytojai K. R., D. R., V. D., V. R.. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismo vertinimu, natÅ«ralu, jog apklausiama teisme I. R. galėjo detaliai ir neprisiminti kai kurių aplinkybių, kurias nurodė apklausta po įvykio ikiteisminio tyrimo metu, nurodyti jas netiksliai, tačiau visuose jos parodymuose jokių esminių prieÅ¡taravimų nenustatyta. Kaip matyti iÅ¡ I. R. parodymų teisme, ji nurodė visas tas pačias esmines aplinkybes kaip ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas teisėjÄ ar tyrėjÄ .

Teisme nukentėjusioji patvirtino buvus kaltinamojo prievartinius seksualinio pobÅ«džio veiksmus, ir nors teisme teigė, jog tai buvo toks momentinis veiksmas, nebuvo imituojami lytinio akto veiksmai, ir nurodė mananti, kad tas lytinio organo įkiÅ¡imas jai į burnÄ galimai nebuvo susijęs su tikslu pasitenkinti, kartu ji patvirtino kaip teisingus teismo pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu kaltinamasis, prieÅ¡ tai sudavęs jai smÅ«gius, smaugęs jÄ , galiausiai jai iÅ¡sakė priekaiÅ¡tus, kad „vakar tai tu laiptinę galėjai plauti, turėjai jėgų, nieko neskaudėjo, o į lovÄ su juo (R. B.) jau negalėjai gulti, tau jau skauda“, po ko jai sėdint ant sofos R. B. praskyrė chalatÄ , tuo metu Å¡is buvo be apatinių, ranka suėmęs už plaukų palenkė jos galvÄ , o kitos rankos pagalba per prievartÄ savo lytinį organÄ Ä¯kiÅ¡o jai į burnÄ , ir tokiu bÅ«du R. lytinę aistrÄ bandė patenkinti pirmÄ kartÄ , ji tokiam jo veiksmui sutikimo nedavė, tai buvo padaryta prieÅ¡ jos valiÄ . Paskui R. B. nebaigęs lytinio akto iÅ¡traukė savo lytinį organÄ jai iÅ¡ burnos ir nuėjo. Kad kaltinamasis vertė nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡ jos valiÄ oraliÅ¡kai santykiauti netiesiogiai patvirtino ir liudytojos V. R., K. R., V. D., kurioms nukentėjusioji po įvykio apie tai pasisakiusi. Kadangi nukentėjusiosios parodymuose nenustatyta esminių prieÅ¡taravimų, kurie keltų abejonių jų patikimumu, be to, jos parodymus patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma, teismas nukentėjusiosios parodymus laiko patikimais.

Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad tokius prievartinius seksualinio pobÅ«džio veiksmus kaltinamasis atliko po prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartoto fizinio bei psichologinio smurto, tokiu bÅ«du atimdamas jai galimybę prieÅ¡intis. Nėra abejonių, kad tokioje situacijoje kaltinamojo atliktieji veiksmai, ranka suimant nukentėjusiajai už plaukų ir palenkiant jos galvÄ , o kitos rankos pagalba per prievartÄ savo lytinį organÄ Ä¯kiÅ¡ant jai į burnÄ , yra prievartiniai, neatitinkantys nukentėjusiosios valios, ir sukeliantys nukentėjusiosios iÅ¡gÄ stį. Kaltinamasis, bÅ«damas fiziÅ¡kai stipresnis už smurtÄ nuo jo patyrusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , atlikdamas pastaruosius seksualinius veiksmus suvokė, kad nukentėjusioji negali pasiprieÅ¡inti jam ir tuo naudojosi. Kaltinamojo nukentėjusiajai prieÅ¡ Å¡iuos prievartinius seksualinius veiksmus iÅ¡sakyti, aukščiau nurodyti teiginiai, priekaiÅ¡taujant dėl jos negulimo su juo į lovÄ , kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, bei iÅ¡ kart po to sekę R. B. seksualinio pobÅ«džio veiksmai, teismo manymu, rodo jo tyčinį, sÄ moningÄ veikimÄ tikslu įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumÄ .

Teismas taip pat pažymi, kad nors nukentėjusioji nurodė apie trumpÄ kaltinamojo atliktų prievartinių seksualinių veiksmų trukmę, lytinio akto nebaigimÄ , seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, Å¡is nusikaltimas yra laikomas baigtu nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ , nes baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus.

Teismo įsitikinimu, įvertinus visÄ Ä¯vykių eigÄ , įrodymais patvirtintus kaltinamojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atliktus smurtinius, prievartinius veiksmus, nukentėjusioji turėjo pagrindÄ manyti esant realiai grėsmei dėl jos gyvybės, kad kaltinamojo grasinimas jÄ nužudyti ar sutrikdyti jos sveikatÄ gali bÅ«ti įvykdytas. Todėl nėra abejonių, kad buvusioje situacijoje gelbėjant savo gyvybę nukentėjusiosios iÅ¡Å¡okimas pro balkonÄ yra kaltinamojo veiksmų sÄ lygotas ir esantis priežastiniame ryÅ¡yje su pasekmėmis – nukentėjusiajai nustatytais sužalojimais.

Apibendrindamas teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančiais įrodymais konstatuotas kaltinime apibrėžtas kaltinamojo elgesys, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudoto fizinio smurto kryptingumas, iÅ¡reikÅ¡ti grasinimai ir veiksmai patvirtina R. B. tyčinį, sÄ moningÄ veikimÄ viso kaltinimo apimtyje, suvokiant savo veiksmų pavojingumÄ , neteisėtumÄ bei galimus tokių veiksmų nusikalstamus padarinius, siekiant jų, už kÄ R. B. turi atsakyti. Tokie kaltinamojo veiksmai, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis žodžiu ir veiksmais grasinant nužudyti ir sutrikdyti sveikatÄ , bauginamo turinio pasakymais verčiant I. R. bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai, ir kad grasinimai realÅ«s turint pagrindo manyti, kad jie gali bÅ«ti įvykdyti, rankomis suduodant I. R. smÅ«gius, smaugiant jÄ diržu, po ko pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios I. R. bÅ«kle bei atimant galimybę jai prieÅ¡intis, tenkinant lytinę aistrÄ su ja prieÅ¡ jos valiÄ oralinio sÄ lyčio bÅ«du, ko pasekoje I. R. bijodama dėl savo gyvybės iÅ¡Å¡oko pro balkono langÄ , esantį antrame daugiabučio namo aukÅ¡te, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

Bausmių skyrimas

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis savanoriškai atlygino nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dalį – 1000 Eur (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. B. padarė tris tyčines, baigtas, smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių, viena – apysunkių ir viena – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamasis yra pensijinio amžiaus, neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ , inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo administracine tvarka baustas, dirbantis, iÅ¡siskyręs, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, į psichikos sveikatos centro konsultacinę apskaitÄ neįraÅ¡ytas.

Kaltinamajam inkriminuotos BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų, BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki 2 (dviejų) metų, o už BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numatytas areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 7 (septynerių) metų.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis ir jo atliktų nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, apimtį, trukmę, pavojingumÄ kiekvieno straipsnio kontekste, į nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius, daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskiriant vienÄ Å¡velnesnių bausmių rÅ«Å¡ių – baudÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis, o už BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskiriant areÅ¡to bausmę, jos trukmę nustatant artimÄ vidurkiui.

Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes.

Ä®vertinus tai, kad griežčiausioji bausmė paskirta už apysunkį nusikaltimÄ , o už sunkų nusikaltimÄ skiriamos areÅ¡to bausmės vykdymÄ Ä¯statymas leidžia atidėti, teismas sprendžia esant pagrindui kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir R. B. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vidurkiui lygiai trukmei, kartu skiriant, teismo manymu, bausmės paskirtį įgyvendinti padėsiančius ir prevenciÅ¡kai veiksiančius BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas bei BK 69 ir 721 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Be kitų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių vertinant kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes (teisiamas pirmÄ kartÄ , pensijinio amžiaus, dirba, atlygino dalį turtinės žalos nukentėjusiajai, pripažįsta Sodros ir Ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius, žada juos atlyginti) leidžia manyti, jog laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas pažeistų teisingÄ pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo ir priemonių tikslui pasiekti. Teismo manymu, pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų pareigų visuma turės poveikį kaltinamajam ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į galutinės subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas R. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. vasario 18 d. 12.46 val. iki 2022 m. vasario 19 d. 11.30 val. (1 para) (2 t., b.l. 135-138).

Civilinių ieškinių išsprendimas

Šioje byloje yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDF arba Sodra) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1397,69 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 118-119, 144-145), Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 7580,19 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 2-3) bei nukentėjusiosios I. R. interesais ir jos naudai yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 15307,54 eurų turtinės ir 22000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (3 t., b.l. 119-146).

IÅ¡ įstaigų pateiktų civilinių ieÅ¡kinių matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius praÅ¡o iÅ¡ kaltininko priteisti 1397,69 eurų už nukentėjusiajam I. R. iÅ¡mokėtÄ nedarbingumo (ligos) iÅ¡mokÄ , o Panevėžio teritorinė ligonių kasa praÅ¡o priteisti 7580,19 eurų už I. R. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas atlyginti. Bylos duomenys liudija, kad tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta I. R. sveikata, dėl ko ji kurį laikÄ buvo nedarbinga ir gavo nedarbingumo (ligos) iÅ¡mokÄ , nustatytas jai sveikatos sutrikdymÄ padaręs asmuo – R. B., gydymo paslaugos I. R. buvo suteiktos realiai, civilinių ieÅ¡kinių reikalavimus pagrindžia raÅ¡ytiniai įrodymai, be to, Å¡iuos civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta, su jais sutinka, žada atlyginti ir pats kaltinamasis, todėl Å¡ie valstybinių institucijų civiliniai ieÅ¡kiniai yra pagrįsti ir tenkinami visiÅ¡kai, jų atlyginimÄ priteisiant iÅ¡ už Å¡iÄ Å¾alÄ atsakingo kaltinamojo R. B..

Kaip minėta, nukentėjusiosios I. R. interesais ir jos naudai yra pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti jai iš R. B.: 15307,54 Eur turtinės žalos atlyginimui, 22000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atstovavimo išlaidas.

PraÅ¡ydama priteisti 15307,54 eurų turtinės žalos atlyginimui, I. R. nurodo, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina: 699,27 Eur iÅ¡laidos vaistams ir reabilitacinėms priemonėms įsigyti, 5936,17 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d. iki jos atleidimo iÅ¡ darbo 2022 m. rugsėjo 16 d., 8672,10 Eur – nes negalėdama dirbti dėl atsakovo kaltės, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. gaudama tik netekto darbingumo pensijÄ , ji neteks tokio dydžio darbo užmokesčio. Susipažinęs su civiliniu ieÅ¡kiniu ir prie jo pridėtais minėtus reikalavimus, nukentėjusiosios ir jos įgalioto atstovo teigimu, pagrindžiančiais reikalavimais, teismas spendžia, kad civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas tik iÅ¡ dalies.

Teismas pažymi, kad civilinio ieÅ¡kinio pagrindimas yra civilinio ieÅ¡kovo pareiga. Kaip matyti, turtinei žalai pagrįsti prie civilinio ieÅ¡kinio buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, tačiau teismas pastebi, kad ne visi pateiktieji, nukentėjusiosios ir jos atstovo teigimu, iÅ¡laidas liudijantys dokumentai patvirtina iÅ¡laidų sÄ sajÄ su kaltinime nurodytais įvykiais, jų pasekmėmis.

IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad medikamentams iÅ¡leista 296,17 Eur, 92,35 Eur iÅ¡leisti vykimui į Vilnių (autobuso bilietų ar kuro įsigijimui), 45,07 Eur ((16,00-2,19)+19,86+11,40=45,07) iÅ¡leisti tyrelėms, košėms. Ä®vertinus kaltinime nurodytÄ sužalojimo datÄ , pobÅ«dį, pasekmes, byloje esančius duomenis apie nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę, jos gydymÄ si įvairiose gydymo įstaigose, taipogi ir esančiose Vilniuje, jos galimybę valgyti specialų maistÄ dėl patirtų sužalojimų, teismui pagrįstų abejonių dėl minėtų prekių įsigijimo sÄ sajos su kaltinamajam inkriminuotais nusikalstamais veiksmais, jų padariniais bei atitinkamai dėl pastarojo civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo dalies nekyla. Tačiau teismui pateiktieji kvitai dėl 160 eurų už odontologijos paslaugas 2022 m. liepos 18 d. ir dėl 70 eurų vertės prekių įsigijimo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 17 d. (3 t., b.l. 124, 128) teismui kelia pagrįstų abejonių, nes pastarieji kvitai neinformatyvÅ«s, juose nurodytos paslaugos bei prekės konkrečiai neįvardintos, nedetalizuotos, jų sÄ sajos su nagrinėjama byla teisme negalėjo pagrįsti ir nukentėjusioji, jos įgaliotas atstovas. Taipogi teismas pastebi, kad iÅ¡ dalies pateiktų kvitų (3 t., b.l. 123, 125, 126) matyti įsigijimas įprastų maisto produktų (kiauÅ¡inių, varÅ¡kės, daržovių, mėsos, kavos gėrimo ir kt.), kas, teismo manymu, neleidžia daryti neginčytinos iÅ¡vados, kad bÅ«tinybė įsigyti Å¡iuos produktus sÄ lygota kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jų padarinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 699,27 Eur reikalavimo tenkinamas tik iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 433,59 Eur (296,17+92,35+45,07=433,59), likusioje dalyje Å¡io reikalavimo netenkinant.

Dar vienas turtinių nukentėjusiosios reikalavimų yra dėl nedarbingumo negautos pajamos, kurias nukentėjusioji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų R. B. veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl Å¡ių priežasčių pastaroji negalėjo dirbti ir gauti iki sveikatos sužalojimo gautas pajamas. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada, nedarbingumo pažymėjimai, medicininiai duomenys ir kiti byloje esantys įrodymai. Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji iki įvykio dirbo, buvo darbinga, gavo pajamas, o po įvykio, dėl prieÅ¡ jÄ atliktų nusikalstamų veiksmų bei jų padarinių nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. nedarbinga ir gavo ligos iÅ¡mokas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir į tai, jog negautos pajamos, kurias nukentėjusioji bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įeina į žalos apibrėžimÄ , yra pagrindas spręsti dėl tokios žalos priteisimo iÅ¡ kaltinamojo.

Civiliniame ieškinyje teigiama, kad nukentėjusiosios vienos dienos darbo užmokestis sudarė 44,55 Eur, o VSDF nedarbingumo laikotarpius jai išmokėjo 1052,18 Eur, tokiu būdu negalėdama dirbti I. R. neteko pajamų sumoje 5936,17 Eur (157 d.d.x44,55-1058,18=5936,17). Teismas gi spendžia, kad toks nurodytas nukentėjusiosios negautų pajamų apskaičiavimas nėra visiškai pagrįstas byloje esančiais objektyviais duomenimis ir yra netikslus.

Visų pirma pažymėtina, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo darbo užmokestį (vidutinį darbo užmokestį). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo” Nr. 496 patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 5.1 papunktį, be kita ko, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Å iuo gi atveju bylos duomenys rodo, kad nukentėjusioji tris mėnesius iki 2022 m. vasario 17 d. įvykio nedirbo, tai yra ji nedirbo nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 10 d. To paties ApraÅ¡o 5.7 papunktis skelbia, kad jei darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiÅ¡kai įmonėje dirbtÄ laikÄ , vadovaujantis ApraÅ¡o 5.4 ir 5.5 pp. nuostatomis. Prie civilinio ieÅ¡kinio pridėtame Sodros raÅ¡te nurodyta, jog I. R. dirbo nuo 2022 m. sausio 11 d. ir už šį sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) praneÅ¡ime nurodyta 490,00 Eur draudžiamų pajamų suma (3 t., b.l. 129), kuri minima ir civiliniame ieÅ¡kinyje, kuriame be kita ko nurodyta, jog 2022 m. sausio mėnesį I. R. dirbo 11 dienų. Tokiu bÅ«du I. R. vienos dienos darbo užmokesčiu bus – 44,55 Eur (490:11=44,55), kaip nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei aplinkybes, į tai, kad I. R. darbiniai santykiai buvo su pertraukomis, I. R. darbo dienos užmokestį skaičiuoti pagal ankstesnius jos darbo laikotarpius nėra pagrindo.

Antra, iš Sodros pažymos matyti, kad I. R. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. gavo ligos išmokas sumoje 1397,69 Eur (1 t., b.l. 144-148), kuri nurodyta ir rašytiniais įrodymais pagrįstame Sodros civiliniame ieškinyje. Todėl teismas remiasi šiais, teismo vertinimu – objektyviais, patikimais duomenimis, o ne civiliniame ieškinyje nurodyta ligos išmokų suma.

Trečia, teismas pastebi tai, kad ligos iÅ¡mokÄ dvi pirmÄ sias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apdraustiesiems asmenims moka darbdavys, todėl Å¡iuo atveju už dvi pirmÄ sias kalendorines nedarbingumo dienas (2022 m. vasario 18-19 d.) nukentėjusioji turėjo gauti ligos iÅ¡mokÄ iÅ¡ darbdavio, dėl to už šį laikotarpį negautos pajamos I. R. neskaičiuojamos. IÅ¡ Sodros sprendimų skirti ligos iÅ¡mokas matyti, jog Sodros mokėtų ligos iÅ¡mokų pradžia – nuo 2022 m. vasario 20 d., nuo kurios Å¡iuo atveju skaičiuotinos negautos pajamos. Tačiau pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., kuomet I. R. gavo ligos iÅ¡mokas iÅ¡ Sodros, skaičiuotinos 144 darbo dienos (Å¡is darbo dienų skaičius matyti ir iÅ¡ Sodros sprendimų skirti ligos iÅ¡mokas), o ne civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos 157 darbo dienos. Todėl pagrįstos ir nukentėjusiajai priteistinos laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. jos negautos pajamos 5017,51 eurų sumoje ((44,55x144)-1397,69=5017,51), likusioje dalyje šį reikalavimÄ atmetant kaip nepagrįstÄ .

Civiliniu ieÅ¡kiniu be kita ko praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti ir 8672,10 Eur nurodant, kad I. R. negalėdama dirbti dėl atsakovo kaltės, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d., kas mėnesį gaudama tik po 175,75 Eur netekto darbingumo pensijÄ , ji neteks tokio dydžio darbo užmokesčio – 8672,10 Eur, kuris skaičiuojamas sekančiai: 242 d.d.x44,55-(175,75x12 mėn.).

Byloje esantys duomenys patvirtina po kaltinime nurodyto įvykio nukentėjusiajai konstatuotÄ 55 proc. darbingumo lygį, kuris jai nustatytas iki 2023 m. rugsėjo 14 d. Byloje esančiais įrodymais nustatytos aplinkybės rodo, kad jei ne kaltinamojo nusikalstami veiksmai ir jų pasekoje nukentėjusiajai sutrikdyta sveikata, I. R. bÅ«tų galėjusi dirbti ir bÅ«tų gavusi didesnes pajamas nei netekto darbingumo iÅ¡moka, tačiau dėl neįgalumo, sÄ lygoto jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, galimybė dirbti ir gauti darbinių pajamų jai apribota. Kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. I. R. kas mėnesį mokėtinos 175,75 Eur netekto darbingumo iÅ¡mokos, jai minėtu laikotarpiu iÅ¡ kaltinamojo priteistinos papildomos iÅ¡mokos dėl negautų pajamų, jas apskaičiuojant civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ I. R. darbo dienos užmokestį dauginant iÅ¡ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyto darbo dienų skaičiaus ir atimant metų laikotarpyje nukentėjusiajai iÅ¡mokėtinÄ visÄ netekto darbingumo iÅ¡mokos sumÄ : 242 d.d.x44,55-(175,75x12 mėn.)= 8672,10 Eur.

Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl negautų pajamų atlyginimo tenkinamas tik dalyje, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo 13689,61 Eur (5017,51+8672,10=13689,61).

Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis I. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiosios naudai 14123,20 Eur turtinei žalai atlyginti (433,59+13689,61=14123,20), kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetant.

Kaip minėta, nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti 22000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad dėl kaltinime nurodyto įvykio, jo metu jai padarytų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitokius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, ji lyg Å¡iol jaučia skausmÄ , baimę. IÅ¡ byloje esančių duomenų taipogi matyti, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir emocinį stresÄ . Taigi, teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė ir patiria fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio bÅ«tina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei Å¡eimyninę padėtis, sveikatos bÅ«klę, jo galimybę atlyginti žalÄ .

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, pats bÅ«damas pensijinio amžiaus, dirbantis – vykdantis individualiÄ veiklÄ , iÅ¡situokęs, neteistas, padarė tris tyčinius nusikaltimus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kuriai be kita ko nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, ji įvykio metu, po jo jautusi ir dar Å¡iuo metu tebejaučianti skausmÄ , kas matyti ir iÅ¡ liudytojų parodymų bei kitų byloje esančių duomenų. Pats kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, neigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo veiksmus, jų pobÅ«dį bei apimtį, kaltės formÄ , jo turtinę bei Å¡eimyninę padėtis, nukentėjusiajai padarytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , jos sveikatos bÅ«klę, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti 22000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti Å¡iuo atveju yra per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai iÅ¡ kaltinamojo priteistina 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, Å¡i suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, likusioje jį atmetant.

Kaip minėta, nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu be kita ko praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ Å¾alÄ , jas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å is praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už jai priteistÄ Å¾alÄ â€“ 21123,20 Eur (14123,20+7000=21123,20), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o ne nuo jo paskelbimo dienos, kaip praÅ¡oma civiliniu ieÅ¡kiniu, iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Kitų klausimų išsprendimas

Å ioje byloje nukentėjusiosios I. R. interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokatas Arvydas Martinkevičius, kuris suteikė profesionaliÄ antrinę teisinę pagalbÄ , kuri buvo bÅ«tina. Pastarasis atstovas posėdžio metu prašė jo atstovaujamosios I. R. naudai priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. B. 2873 Eur proceso iÅ¡laidų už jos atstovavimÄ (pasiruoÅ¡imÄ atstovavimui, konsultacijas, vykimÄ iÅ¡ Vilniaus miesto į Panevėžio miestÄ , atstovavimÄ apklausų metu, susipažinimÄ su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , atstovavimÄ teisme). Toks pat praÅ¡ymas suformuluotas ir civiliniame ieÅ¡kinyje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, proceso dalyvio praÅ¡omÄ atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė, taip pat gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti.

Å iuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimÄ nukentėjusiÄ jÄ advokatas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, atstovas dalyvavo nukentėjusiosios apklausose ikiteisminio tyrimo metu, susipažindinėjo su bylos medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios interesais teikė prokurorui praÅ¡ymus, parengė civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose. Byloje esančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir bankinių pavedimų kopijos patvirtina patirtų iÅ¡laidų 2873 Eur sumoje realumÄ . Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra dirbantis, turintis turto, jo pajamos pastovios, iÅ¡laikytinių neturi, jo turtinė padėtis nėra bloga. Teismo vertinimu, praÅ¡oma priteisti suma atitinka advokato darbo sÄ naudas, yra proporcinga atliktiems advokato veiksmams, atitinka protingumo kriterijus, todėl iÅ¡ R. B. priteistinos visos nukentėjusiosios I. R. dėl atstovavimo turėtos proceso iÅ¡laidos (BPK 106 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos ir 19,92 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –odinis diržas ir medžiaginis diržas, saugomi Panevėžio apskr. VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal kvitÄ B Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 118-128) – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL, tai yra 5000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ .

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areÅ¡tÄ 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežčiausiai bausmei apimant Å¡velnesnes, ir paskirti R. B. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis galutinės subendrintos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 ir 7 dalimis, 721 straipsniu R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. R. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 (vieno Å¡imto) metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja I. R., lankytis jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 ir 7 dalimis, 69 straipsniu R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo metu atlyginti nukentėjusiajai I. R. priteistÄ turtinę žalÄ , ne mažiau kaip po 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) kas mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti R. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2022 m. vasario 18 d. 12.46 val. iki 2022 m. vasario 19 d. 11.30 val. (1 parÄ ).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. B. Valstybinio socialinio draudimo fondui 1397,69 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis eurus 69 centus) turtinės žalos atlyginimui, Å¡iÄ sumÄ pervedant į vienÄ iÅ¡ nurodytų Fondo valdybos skyriaus sÄ skaitų, esančių AB „Luminor Bank“ LT584010042403495020, arba AB „Swedbank“ LT777300010129002656, įmokos kodas 282.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. B. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 7580,19 Eur (septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 19 centų) turtinės žalos atlyginimui, Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ LT217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nukentėjusiosios, civilinės ieÅ¡kovės I. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ R. B. 14123,20 Eur (keturiolika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt tris eurus 20 centų) turtinės ir 7000 Eur (septynis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui, taip pat – 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 21123,20 Eur (dvideÅ¡imt vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt trijų eurų 20 centų) turtinę ir neturtinę žalÄ , skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ R. B. proceso iÅ¡laidas: nukentėjusiajai I. R. – 2873 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris eurus) iÅ¡laidoms už nukentėjusiosios atstovavimÄ apmokėti, valstybei – 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 centus) paÅ¡to iÅ¡laidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – odinį dirÅ¾Ä ir medžiaginį dirÅ¾Ä , saugomus Panevėžio apskr. VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal kvitÄ B Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Rita Dirkė