2af473da-90eb-4e12-8d0d-5038272eca40 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas P Civilinė byla Nr. 2A-81-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00598-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

V. ir atsakovo G. V. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2053-750/2018 pagal ieÅ¡kovės V. V. ieÅ¡kinį atsakovui G. V., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. V. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2455-204/2016 patvirtintÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo G.

V. nepilnamečiams vaikams R. V. ir T. V., padidinant priteistÄ iÅ¡laikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1–2 b. l.).

2. Ieškovė nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnamečių vaikų R. V. ir T. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ja, iš atsakovo priteistas išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį periodinėmis įmokomis, jas kas metai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo, kurį, be kita ko, jis teikia nereguliariai, nepakanka net būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti.

Pasikeitus ekonominei Å¡alies padėčiai, kuri sÄ lygojo maisto produktų, rÅ«bų, bÅ«sto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimÄ , žymiai padidėjus pragyvenimo iÅ¡laidoms, didėjant augančių vaikų poreikiams bei pasikeitus jos darbo užmokesčiui, jos gaunamų lėšų bei turimo teikti tėvo iÅ¡laikymo po 100 Eur kiekvienam vaikui niekaip nepakanka norint užtikrinti vaikų bÅ«tiniausių poreikių patenkinimÄ , užtikrinti pilnavertį jų vystymÄ si.

Atsakovas uždarbiauja Å vedijoje, todėl manytina, kad jo finansinė padėtis yra gera ir jis gali teikti vaikams didesnį iÅ¡laikymÄ . Atsakovas yra darbingas ir dirbantis žmogus, todėl jis ne tik privalo, bet ir turi galimybę mokėti didesnį nei iki Å¡iol skiriamÄ iÅ¡laikymÄ savo vaikams.

3. Atsakovas G. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti (20–24 b. l.).

4. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra numatyta galimybė pakeisti priteisto vaikams išlaikymo dydį jį sumažinant arba padidinant, tačiau tam turi būti teisinis pagrindas. Šioje byloje toks teisinis pagrindas neegzistuoja, t. y. ieškovė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis (pagerėjo), ir (ar) kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai (padidėjo). Faktinė (reali) šalių turtinė padėtis yra priešinga ieškovės nurodytai, t. y. ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo faktiškai nepakito, o atsakovo - ženkliai suprastėjo.

Atsakovas šiuo metu yra bedarbis ir faktiškai dirbti negali, kadangi yra netekęs darbingumo. Atsakovui nuo 2017-06-01 iki gyvos galvos yra skirta valstybinė netekto darbingumo pensija, kurios dydis - 95,99 Eur. Tai vienintelės atsakovo realiai gaunamos pajamos. Ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu net 8 kartus viršija atsakovo gaunamas pajamas. Po santuokos nutraukimo ieškovės pajamos iš esmės nepakito, tuo tarpu atsakovo pajamos ir galimybės gauti pajamų dėl netekto darbingumo visiškai sumažėjo.

Vaikų poreikiai Å¡iai dienai yra analogiÅ¡ki poreikiams, buvusiems santuokos nutraukimo metu. Darytina iÅ¡vada, jog akivaizdžiai ieÅ¡kovei esant geresnėje materialinėje padėtyje, ieÅ¡kovė ne tik gali, bet ir privalo skirti didesnę dalį nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovė neįrodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai kaip nors yra pasikeitę ir Å¡iuo metu atsakovo teikiamo iÅ¡laikymo nepakanka, kita vertus, net ir darant prielaidÄ , jog vaikų poreikiai ir yra pasikeitę, pareiga teikti didesnę iÅ¡laikymo dalį tenka ieÅ¡kovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mai 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pakeitė Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2455-204/2016 patvirtintÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo G. V., padidinant priteistÄ iÅ¡laikymo vaikams dydį, ir priteisė iÅ¡ atsakovo G. V. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams R.

V. ir T. V. po 160 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t. y. 2018-03-30, iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Vaikams priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motinÄ V. V., priteisė iÅ¡ atsakovo G. V. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei V. V. bei 47,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė (114–119 b. l.).

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė V. V. dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jos gaunamas darbo užmokestis – apie 800 Eur atskaičius mokesčius. Jos vardu yra registruotas automobilis „Toyota Previa“. IeÅ¡kovė yra paėmusi iÅ¡ Å ilutės kredito unijos kreditÄ pagal 2014-05-27 kredito sutartį Nr. 14-00271, kredito likutis 2018-08-12 dienai buvo 3 097,02 Eur. Kredito mokėjimo laikotarpis - iki 2021-03-12. IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad V. V. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, vertinant ieÅ¡kovės turtinę padėtį, esminių pasikeitimų nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams, nenustatyta.

7. Teismas nurodė, kad atsakovui G. V. nustatyta trečia neįgalumo grupė, galiojanti nuo 2000-07-13 neterminuotai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017-12-27 sprendimu Nr. PE_SP8-4402 G. V. paskirta 90,49 Eur per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2017-06-01 iki gyvos galvos. VĮ Registrų centro duomenimis, G. V. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Jo vardu yra registruotas automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam 2017-05-05 uždėtas areštas.

Duomenų, kad atsakovas šiuo metu gautų darbines pajamas, byloje nėra, tačiau iš jo atstovo paaiškinimų bei iš byloje pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo bei atsakovo G. V. prašymo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad atsakovas sistemingai vyksta uždarbiauti į užsienį. Esant šiai aplinkybei, teismas sprendė, kad atsakovas, dirbdamas užsienyje, taip pat gauna pajamas iš darbinės veiklos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo padėtis po išlaikymo priteisimo momento ženkliai nepablogėjo.

8. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymus dėl R. V. priėmimo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos 5 klasę ir dėl T. V. priėmimo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasę nuo 2018-09-01, todėl akivaizdu, kad iÅ¡laidų, susijusių su sÅ«nų lavinimu, susidarys daugiau – reikės pirkti įvairius mokymosi reikmenis (raÅ¡ymo priemones, sÄ siuvinius, pratybas, kuprines ir kt.), nuvežti į mokyklÄ ir iÅ¡ jos parvežti. Vaikams augant, didėja jų poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiÅ«rai, papildomam lavinimui ir kt.

Akivaizdu, kad iÅ¡ atsakovo priteistos 100 Eur vienam vaikui sumos per mėnesį nebegali užtekti tokio amžiaus vaikų poreikiams patenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių vaikų amžių, jų bÅ«tinus poreikius, priteisto iÅ¡laikymo dydį, Å¡alių turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus, atsakovo sveikatos bÅ«klę (neįgalumÄ ), kuri sÄ lygojo jo ribotÄ galimybę dirbti, sprendė, jog 160 Eur per mėnesį vaikui skiriama iÅ¡laikymo suma yra protinga, užtikrinanti fizinį ir socialinį vaiko vystymÄ si.

Skiriant tokias iÅ¡laidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamÄ iÅ¡laikymÄ pusiausvyra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. IeÅ¡kovė V. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, padidinant Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo dydį kiekvienam vaikui iki 200 Eur per mėnesį iki sÅ«nų pilnametystės (134–136 b. l.).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , minimali mėnesio alga yra laikoma orientaciniu kriterijumi, ir iÅ¡ esmės nereikia įrodinėti, kad vaikui tokio dydžio iÅ¡laikymas yra reikalingas. Teismas Å¡ia praktika pagrįstai rėmėsi ir padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikams pradėjus lankyti mokyklÄ , jų poreikiai žymiai padidėjo, todėl tėvo teikiamo iÅ¡laikymo nepakanka, tačiau nepagrįstai sprendė, kad dėl netekto darbingumo atsakovas negali skirti kiekvienam vaikui minimalios sumos, t. y. 200 Eur. 9.2.

Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, vadovavosi tuo, kad atsakovas turi ribotÄ galimybę dirbti, nes turi neįgalumÄ . Tačiau teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad jis turi tik III nedarbingumo grupę ir turi visas galimybes dirbti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas dirbo UAB „I“, o Å¡iuo metu sistemingai uždarbiauja užsienyje. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovo neįgalumas netrukdo jam dirbti, todėl teismas nepagrįstai suabsoliutino jo neįgalumÄ ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingas, dirba užsienyje ir turi visas galimybes teikti vaikams bent minimalų iÅ¡laikymÄ .

Vien tai, kad atsakovas slepia savo pajamas, neturi bÅ«ti kliÅ«tis iÅ¡ jo priteisti bent minimalų iÅ¡laikymÄ . 9.3. Teismo sprendimas iÅ¡ esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir interesus, todėl jis turi bÅ«ti pakeistas, vaikams priteisiant po 200 Eur iÅ¡laikymÄ per mėnesį. 200 Eur suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir nustatant jo dalį, lygiÄ kaip ir ieÅ¡kovės, gali ir turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo.

10. Atsakovas G. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ netenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų (124-130 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikiai yra pasikeitę, vadovaudamasis vien aplinkybe, jog vaikai paaugo, t. y. sÅ«nus R. eis į 5 gimnazijos klasę, o sÅ«nus T. vietoj darželio pradės lankyti gimnazijos pirmÄ klasę.

Abu vaikai ir anksčiau, iki ieÅ¡kinio padavimo teismui, lankė ugdymo įstaigas, todėl vertinti tai kaip esminį vaikų poreikių pasikeitimÄ pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. 10.2. Å alių turtinė padėtis dėl objektyvių priežasčių nėra ir negali bÅ«ti lygi, todėl ir pareiga iÅ¡laikyti vaikus turi bÅ«ti paskirstyta proporcingai. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės iÅ¡ darbinės veiklos gaunamos pajamos sudaro 800 Eur, atsakovo – 90,49 Eur.

Kitaip tariant, ieÅ¡kovės gaunamos pajamos virÅ¡ija atsakovo gaunamas pajamas 8 kartus. Å ios aplinkybės, priimdamas sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas nevertino. Atsakovui turint 50 procentų nedarbingumo lygį, galimybės susirasti darbÄ yra ribotos, kaip ir pati galimybė dirbti ir užsidirbti. 10.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo atsakovo raÅ¡tÄ vaiko teisių apsaugos skyriui, o taip pat byloje pateiktÄ Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , todėl neteisingai sprendė, jog atsakovas uždarbiauja Å vedijoje ir dėl to gauna dideles pajamas bei gali mokėti teismo priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ .

Nei atsakovo raÅ¡te Vaikų teisių apsaugos tarnybai, nei byloje esančiame Å¡alių susiraÅ¡inėjime niekur nėra paminėta, jog atsakovas gauna pajamas. 10.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės turimo turto. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė turi daugiau nei 8 ha žemės. Akivaizdu, jog tokio ploto žemės ieÅ¡kovė nėra palikusi pÅ«dymui. Atsakovė žemę nuomoja arba gauna kitas tikslines iÅ¡mokas, arba turi galimybę tai daryti. Apie turimÄ Å¾emę ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje sÄ moningai nutylėjo.

Vadinasi, ieÅ¡kovės realiai gaunamos pajamos yra daug didesnės, nei oficialiai ieÅ¡kovė nurodė. IeÅ¡kovė turi realiÄ galimybę iÅ¡nuomoti butÄ (atsakovo žiniomis ieÅ¡kovė tai ir yra padariusi) ir gauti papildomų pajamų, taip mažinant buto iÅ¡laikymo kaÅ¡tus ir prisidedant prie vaikų materialinių sÄ lygų gerinimo. 10.5. Å alims nutraukiant santuokÄ , atsakovas nepretendavo į santuokos metu įgytÄ butÄ (duomenys neskelbtini), kuris dabar yra atitekęs ieÅ¡kovei vieninteliu tikslu užtikrinti vaikams gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Å ios aplinkybės bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino. 10.6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teismas ieÅ¡kinį tenkino 60 procentų, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirstė.

11. IeÅ¡kovė V. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (155– 160 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad vaikų poreikių pasikeitimas nagrinėjamu atveju yra esminis: vyresnysis sÅ«nus pradėjo lankyti 5-Ä klasę kitoje mokykloje, į kuriÄ reikia vežioti, todėl bÅ«tinos lėšos ne tik aprangai, mokyklinėms prekėms įsigyti, bet ir vežiojimui bei maitinimui. Jaunesnysis sÅ«nus Tadas pradėjo lankyti pirmÄ klasę, todėl jo poreikiai itin padidėjo: bÅ«tina pirkti mokyklines prekes, maitinimÄ , nuolat pasirÅ«pinti, kad turėtų tinkamÄ aprangÄ .

Be to, abiems vaikams reikia kas mėnesį lėšų į klasės fondÄ , ekskursijoms. Vien sÅ«naus T. suruoÅ¡imas į mokyklÄ kainavo 300 Eur, prie kurių atsakovas neprisidėjo. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba Å vedijoje, gaudamas 90,49 Eur pajamas, neturėtų jokių galimybių iÅ¡gyventi ne tik Lietuvoje, bet ir Å vedijoje. IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovas sÄ moningai slepia savo pajamas, vengdamas teikti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovo demonstruojama prabanga bei geras gyvenimas rodo, kad atsakovas yra galintis dirbti ir dirbantis, gaunantis pajamas, todėl bent minimaliai gali prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo.

IeÅ¡kovės darbo užmokestis yra sumažėjęs ir Å¡iai dienai sudaro 731,74 Eur, o kreditiniai įsipareigojimai per mėnesį sudaro 309 Eur, taigi, ieÅ¡kovei lieka 422,74 Eur per mėnesį. Gaunant tokias pajamas, iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus ir patenkinti bent minimalius jų poreikius, ieÅ¡kovė neturi jokių galimybių, todėl bÅ«tina iÅ¡ tėvo padidinti teikiamÄ iÅ¡laikymÄ . Po santuokos nutraukimo yra žymiai iÅ¡augęs pragyvenimo lygis, o ieÅ¡kovės darbo užmokestis nesikeitė, todėl jos perkamoji galia yra netgi mažesnė, nei buvo santuokos nutraukimo metu.

12. Atsakovas G. V. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti (169-170 b. l.). Nurodė, kad apeliacinis skundas deklaratyvus ir nepagrįstas, tenkinti apeliacinio skundo, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nėra pagrindo. Atsakovo netekto darbingumo lygis siekia 50 procentų. Tai reiÅ¡kia, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovo galimybė teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams yra du kartus mažesnė nei ieÅ¡kovės. Taigi, objektyviai atsakovas gali teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams tik 2 kartus mažesnį iÅ¡laikymÄ , lyginant su ieÅ¡kove, kadangi atsakovo darbingumo lygis siekia tik 50 procentų.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovas slepia pajamas ir iš darbo UAB „I“ išėjo tik tam, kad antstoliai negalėtų išieškoti išlaikymo. Minėtiems teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų, todėl šie teiginiai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Iš darbo UAB „I“ atsakovas išėjo ne apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu, o dėl sveikatos, t. y. atsakovui dėl sveikatos problemų, netekto darbingumo lygio, paprasčiausiai buvo per sunku dirbti statybų sektoriuje.

Pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė, kad atsakovas neturi įgijęs nekilnojamojo turto, yra nedirbantis. IeÅ¡kovės finansinė padėtis prieÅ¡inga - ieÅ¡kovė turi nekilnojamojo turto: butÄ ir 2 žemės sklypus. Ä®statyme aiÅ¡kiai numatyta, kad tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra proporcinga turtinei padėčiai. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

14. Ieškovė V. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: atsiskaitymo lapelius bei nuotraukas iš socialinio tinklo Facebook.

15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Å ias iÅ¡imtines sÄ lygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija nutaria prijungti prie bylos pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus, nes sprendžia, jog jie yra reikalingi teisingo sprendimo priėmimui.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas, tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (2 dalis). Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).

17. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ , 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiÅ«ra).

18. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas turi teisę pakeisti iÅ¡laikymo dydį ir formÄ ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydžio ir formos klausimÄ , o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iÅ¡ esmės ir yra tikslinga peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydį; nuostatÄ , kad iÅ¡laikymas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas tik tada, kai iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydžio ir formos peržiÅ«rėjimas galimas ir iÅ¡ esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-294/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį bÅ«tina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti iÅ¡laikymÄ , tačiau kiekvienam iÅ¡ jų skiriamo iÅ¡laikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, bÅ«tent vaiko poreikių: gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo, sveikatos priežiÅ«ros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

19. Apeliantė V. V. nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, kuriuo priteistas iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nurodydama, jog teismas vadovavosi aplinkybe, kad atsakovas turi ribotÄ galimybę dirbti, nes turi neįgalumÄ , tačiau teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad jis turi tik III nedarbingumo grupę ir turi visas galimybes dirbti.

20. Byloje nustatyta, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu patvirtinta V. V. ir G. V. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria G. V. įsipareigojo nepilnamečių sÅ«nų R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam po 100 Eur nuo teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos iki sÅ«nų R. V. ir T. V. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

IeÅ¡kovė V. V. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, nurodydama, jog nuo 2016 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimo priėmimo pasikeitė Å¡alies ekonominė padėtis, iÅ¡augo paslaugų ir maisto kainos, pasikeitė vaikų poreikiai bei ieÅ¡kovės darbo užmokesčio dydis, todėl gaunamų pajamų neužtenka vaikų bÅ«tiniausiems poreikiams patenkinti (1–2 b. l.). Teismo vertinimu akivaizdu, jog nuo iÅ¡laikymo priteisimo pasikeitė vaikų poreikiai: sÅ«nus T. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasę, sÅ«nus R.

– (duomenys neskelbtini) gimnazijos 5 klasę, t. y. pasikeitė vaikų mokymosi įstaiga, vaikus reikia nuvežti ir parvežti iš mokyklos, vaikų lavinimuisi reikalingos mokymosi priemonės, maitinimas mokykloje ir tam reikalingos papildomos išlaidos. Pasikeitė ir šalies ekonominė situacija, padidėjo tiek maisto produktų, pramoninių prekių, tiek ir paslaugų kainos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priteisto išlaikymo po 100 Eur kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams patenkinti nebepakanka, dėl ko būtina pakeisti išlaikymo dydį.

21. Vertinant Å¡alių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovui G. V. nuo 2000-07-13 neterminuotai nustatyta trečia neįgalumo grupė, neįgalumo priežastis - „bendrosios ligos“, jam mokama 95,99 Eur netekto darbingumo pensija (22, 105 b. l.). Nors byloje esantys duomenys ir patvirtina, jog atsakovas turi sveikatos problemų bei yra bedarbis, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas sistemingai vyksta uždarbiauti į užsienį, dirba ir gauna pajamas (41, 42 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui suteikta neįgalumo grupė yra žemiausia iÅ¡ visų grupių, todėl atsakovas iÅ¡ dalies gali dirbti ir gauti darbines pajamas. Kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė, atsakovo vardu yra įregistruota G. V. individuali įmonė (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas taip pat įrodo, jog atsakovas gali dirbti ir teikti iÅ¡laikymÄ savo sÅ«nums.

22. Nesutiktina su G. V. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai sprendė, jog atsakovas uždarbiauja Å vedijoje ir dėl to gauna dideles pajamas ir gali mokėti teismo priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ , nes nei atsakovo raÅ¡te Vaikų teisių apsaugos tarnybai, nei byloje esančiame Å¡alių susiraÅ¡inėjime niekur nėra paminėta, jog atsakovas gauna kažkokias pajamas. Nors atsakovas nurodo, kad niekur nėra paminėta, jog jis gauna tam tikro dydžio pajamas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, 95,99 Eur dydžio gaunama netekto darbingumo pensija nėra ta suma, už kuriÄ atsakovas Å¡iuo metu galėtų iÅ¡gyventi Lietuvoje, atsižvelgiant į nuolat augančias kainas, juolab, kad ir pagal ankstesnį teismo sprendimÄ jis dar turėtų teikti iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį.

IeÅ¡kovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas gali sau leisti atostogauti užsienyje ir, teismo vertinimu, tai jis sau gali leisti tikrai ne iÅ¡ gaunamos netekto darbingumo pensijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas slepia gaunamų pajamų dydį ir neatskleidžia savo realios finansinės padėties, siekdamas iÅ¡vengti pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Dėl to darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, sprendė, jog apelianto turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

24. IeÅ¡kovės teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ minimali mėnesio alga yra laikoma orientaciniu kriterijumi ir iÅ¡ esmės nereikia įrodinėti, kad vaikui reikalingas tokio dydžio iÅ¡laikymas.

25. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016), todėl konkretus dydis turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių.

Nustatant iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti įvertinama ir tai, jog iÅ¡laikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis bÅ«tinas sÄ lygas. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas dėl netekto darbingumo negali skirti kiekvienam vaikui minimalios sumos (200 Eur), kadangi, kaip minėta, tai yra tik orientacinis dydis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų poreikių suma atitinka Å¡alių nepilnamečių sÅ«nų poreikius ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

26. Apeliantas G. V. skundÄ grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės turimo turto, ieÅ¡kovė turi daugiau nei 8 ha žemės, žemę nuomoja arba gauna kitas tikslines iÅ¡mokas, be to, ieÅ¡kovė turi realiÄ galimybę iÅ¡nuomoti butÄ (atsakovo žiniomis ieÅ¡kovė tai ir yra padariusi) ir gauti papildomų pajamų.

27. Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš apelianto priteistino išlaikymo jo nepilnamečiams sūnums dydžio, vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur atskaičius mokesčius, jos vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), automobilis „Toyota Previa“.

Pirmosios instancijos teismas tai pat nurodė, kad ieÅ¡kovė turi įsipareigojimų Å ilutės kredito unijai, kredito likutis 2018-08-12 – 3097,02 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir apelianto turimÄ turtÄ â€“ automobilį „Peugeot 206“ bei gaunamas pajamas iÅ¡ darbinės veiklos, konstatuodamas, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovo finansinė padėtis po iÅ¡laikymo priteisimo momento ženkliai pablogėjo.

28. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja Å¡alis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas, nurodydamas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės gaunamų pajamų už žemės sklypų ir buto nuomÄ , turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius Å¡ias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų apeliantas teismui nepateikė.

IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodė, kad žemės sklypus yra perdavusi naudotis pagal panaudos sutartį, iÅ¡moka per metus sudaro 700 Eur, per mėnesį tai sudaro 58,33 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta suma nėra reikÅ¡minga, atsižvelgiant į tai, kad su ieÅ¡kove liko gyventi abu vaikai, todėl jai neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Ieškovės teigimu, bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena šalių pilnametis sūnus T. V., todėl jokių pajamų iš buto nuomos ieškovė negauna.

29. Apelianto teigimu, Å¡alims nutraukiant santuokÄ , atsakovas nepretendavo į santuokos metu įgytÄ butÄ (duomenys neskelbtini), kuris dabar yra atitekęs ieÅ¡kovei, vieninteliu tikslu užtikrinti vaikams gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ios aplinkybės bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino.

30. Byloje pateiktas Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas patvirtina, kad nutraukdamos santuokÄ Å¡alys susitarė, jog po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lieka V. V.. Å alys susitarė, jog V. V. prisiima visus įsipareigojimus AB DnB NORD bankui pagal paskolos sutartį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas butas ieÅ¡kovei atiteko dėl prisiimtų įsipareigojimų bankui. Apelianto argumentas, kad jis ieÅ¡kovei paliko butÄ vien todėl, kad užtikrintų vaikų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir iÅ¡laikymÄ sÅ«nums po 100 Eur iki jų pilnametystės, laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu.

31. Apelianto G. V. teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes teismas ieškinį tenkino 60 procentų, tačiau bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra patenkintas, iÅ¡laikymo dydis padidintas, o atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovai bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , CPK nuostatų nepažeidė, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirstymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 80, 83, 88 straipsniai).

33. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

34. Anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamu klausimu, todėl Å¡alių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė