2af105ee-bc2e-48aa-9e40-cfad76b8893b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-824-657/2013 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03728-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija:  (S) 44.1.; 44.2.; 44.5.2.; 44.5.2.4.;  121.14.; 121.18.; 121.21.; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė  raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės I. N. B. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-230-896/2013 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams G.

M., I. N. B. dėl žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 3562,09 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-3; 44-46). Nurodė, kad Lenkijoje 2009-09-01 įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota G. M. vairuojama I. N. B. priklausančia transporto priemone VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta kita transporto priemonė Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VW  PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės - Lenkijos nacionalinis draudikų biuras (POLISH MOTOR ISURERS' BUREAU), sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė ieÅ¡kovui Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimus 4232,36 PLN (3562,09 Lt) sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo Lenkijos nacionalinio draudikų biurui ir įgijo teisę reikalauti atlyginti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ bendraatsakovių.

Atsakovė I. N. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 48-49), nes ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už autoavarijos metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ . Kadangi Å¡iuo atveju yra nustatyta, kad eismo įvykio metu jai priklausančiÄ transporto priemonę vairavo G. M., todėl nuostolių atlyginimas turėtų bÅ«ti nukreiptas į asmenį, kuris yra atsakingas už nuostolių atsiradimÄ .

Atsakovas G. M. paprašė, kad jos vardu bÅ«tų registruotas automobilis. Ji sutiko, nuvažiavo ir užregistravo, tačiau tai buvo ne jos automobilis. Ginčo automobilio daugiau nematė, juo nesinaudojo. Apie automobilio draudimÄ G. M. jai nieko neminėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų 3562,09 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos  iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai (b.l. 66-68).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Teismas nustatė, kad I.

N. B. yra įregistruota kaip automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, ir konstatavo, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės I.N. B. teiginius, kad realiai transporto priemonės savininkas yra kitas asmuo, ji nepateikė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi teisę praÅ¡yti priteisti patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens – G. M., arba iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį – I. N. B.. Kadangi atsakovai yra solidarÅ«s skolininkai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma suma priteistina solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų. Teismo nuomone bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ abiejų atsakovų lygiomis dalimis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės (b.l. 73-75). Savo nuomonę grindžia argumentu, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas, priimdamas sprendimÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė įstatymÄ , labai siaura prasme tyrė bylos aplinkybes ir įrodymus joms pagrįsti, todėl bylos esmė liko neatskleista. Visos sumos ieÅ¡kovo naudai turėjo bÅ«ti priteistos atsakovo iÅ¡ G.

M.. VisiÅ¡kam Å¡ios bylos esmės atskleidimui bÅ«tina rinkti ir tirti įrodymus byloje. Byloje liko akivaizdžios abejonės dėl daikto – automobilio nuosavybės. Apeliantės teigimu vien įraÅ¡o vieÅ¡ame registre buvimas nepatvirtina, kad daikto savininkas pasikeitė. Byloje turėjo bÅ«ti pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pardavėjas įsipareigoja perduoti jam priklausantį daiktÄ , Å¡iuo atveju – automobilį, pirkėjui, nagrinėjamu atveju – I.N. B., su visais jo priklausiniais.

Byloje turėjo bÅ«ti nustatytas ir apklaustas automobilio VW Passat pardavėjas, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, ar automobilis su priklausiniais buvo perduotas I.N. B. ir ar ji turėjo galimybę jį apdrausti. Teismas nesiaiÅ¡kino ir kitos svarbios aplinkybės, t.y. ar I.N. B. automobilį tikrai pirko. Å ioje byloje nėra įrodymų, kad atsakovė I. N. B. buvo automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, bei įrodymų, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties  sudarymo  metu,  automobilio  pardavėjas  automobilį  su automobilio priklausiniais perdavė I.N. B., o Å¡i sumokėjo už automobilį jo kainÄ , nurodytÄ pirkimo-pardavimo sutartyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirkimo- pardavimo sutartis, sudaryta tarp VW Passat pardavėjo ir pirkėjos I.N. B. yra niekinė ir teismas jÄ turėjo pripažinti negaliojančia savo iniciatyva, konstatuodamas šios sutarties negaliojimo faktÄ nuo jos sudarymo momento. Tai nustatęs, teismas sprendime turėjo konstatuoti, kad I.N. B. neturėjo pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir todėl neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 81-83).  Nurodė, kad pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams. Aplinkybė, jog I.N. B. neturi vairavimo teisių, neturi įtakos jos, kaip transporto priemonės savininkės, pareigai apdrausti nuosavybės teise valdomÄ transporto priemonę.

Be to, teisės aktai nedraudžia asmenims įsigyti transporto priemones nuosavybės teise, net ir neturint teisės vairuoti įgyjamas transporto priemones. Būtent apeliantė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius, jog I.N. B. tariamai nebuvo transporto priemonės VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ar kad sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, tačiau to nepadarė, nors turėjo galimybę naudotis visomis procesinėmis teisėmis.

Be to, nėra jokių įrodymų ar objektyvių prielaidų, jog teismas pripažintų I.N. B. sudarytÄ sandorį dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo niekiniu. Rinkti įrodymus savo iniciatyva teismas turi pareigÄ tik įstatymo nustatytais atvejais, o bylos dėl žalos priteisimo regreso teise prie minėtų bylų nepriskirtinos. Ir automobilio savininkei - I.N. B. atsakomybė atsirado ne dėl tiesiogiai eismo įvykio metu padarytos žalos, bet dėl to, kad ji neįvykdė TPVCAPDÄ® imperatyvo - neapdraudė transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar atsakovė yra transporto priemonės savininkė, privalėjusi apdrausti automobilį transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl teismas pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lenkijoje 2009-09-01 įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota, G. M. vairuojama, I.

N. B. priklausančia transporto priemone VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta kita transporto priemonė Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu lengvasis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vadovaudamasis TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsniu ieÅ¡kovas, gavęs Lenkijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ atlygino transporto priemone VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ už transporto priemonės Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimÄ â€“ 4232,36 PLN (3562,09 Lt) Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui.

IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras mano, kad remdamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingo už eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimÄ , todėl prašė iÅ¡ solidariai iÅ¡ atsakovų G. M. ir I. N. B. priteisti 3562,09 Lt iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDÄ® 4 str. 1 d.).

Ä®statyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad lengvasis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, atsakovė I.N. B. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad automobilio nebuvo įsigijusi, todėl neturėjo tokios pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kitaip tariant, atsakovė pripažino draudimo sutarties nebuvimo faktÄ (CPK 182 str. 5 p.).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo apelianto nurodytu aspektu – sprendžiant sutarčiai sudaryti (rizikai įvertinti) bÅ«tinos informacijos pateikimo klausimÄ . CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad abi Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka.

Taigi prezumpcijos turi bÅ«ti įtvirtintos įstatyme. Automobilis gali bÅ«ti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010, kt.).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs (Å¡iuo atveju neįgijęs), tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs (pardavęs) asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Atsakovė I. N. B. registre įregistruota automobilio savininke, teigdama, kad nėra nusipirkusi Å¡io automobilio iÅ¡ kito asmens, kuris turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , gali gintis sandorio nebuvimo faktu.

Tokiu atveju atsakovė turi siekti, kad į bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų įtraukta kita sandorio Å¡alis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimÄ . Nagrinėjamoje byloje G. M. asmuo, vairavęs automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir dėl kurio kaltės atsirado žala – byloje yra trečiuoju asmeniu. Byloje nėra duomenų, jog jis yra transporto priemonės savininkas. Pati atsakovė nenurodė, kas, jos manymu, yra automobilio savininkas, nes jeigu pirkimo pardavimo sutartis nebuvo įvykusi, tai savininku turėtų bÅ«ti automobilį pardavęs asmuo.

Transporto priemonių registre įregistruoto automobilio savininkas, siekdamas savo pareigÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo draudimo bendrovei ar biurui perkelti kitam asmeniui, gali praÅ¡yti teismo įtraukti pirkėjÄ ar pardavėjÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu ir turi pareigÄ pateikti automobilio pirkimÄ - pardavimÄ paneigiančius ar patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Å aliai, nepasirinkusiai tinkamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku (ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, registruotÄ registre), turi pareigÄ pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimÄ patvirtinančius įrodymus.

Neįtraukus į bylÄ kitos sandorio Å¡alies ir nesant jos paaiÅ¡kinimų apie automobilio įsigijimÄ , vienos Å¡alies paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimÄ nėra pakankami padaryti iÅ¡vadai, jog automobilio savininkas yra kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Atsakovė I. N. B., bÅ«dama registre įregistruoto automobilio savininkė, siekdamas savo pareigÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo perkelti kitam asmeniui, turėjo pareigÄ pateikti įrodymus, paneigiančius automobilio pirkimÄ â€“ pardavimÄ , nurodyti automobilio savininkÄ ir pan. (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kitos sandorio Å¡alies paaiÅ¡kinimų apie automobilio pardavimÄ , vienos Å¡alies paaiÅ¡kinimai apie automobilio priklausomybę nėra pakankami iÅ¡vadai, jog automobilio savininkė yra ne atsakovė I.N. B., o kitas asmuo, padaryti. Automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CPK 6.270 str.), ir tai lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant, todėl, teismo nuomone, atsakovė turėjo suvokti automobilio, naudojimo rizikÄ ir galimus neigiamus padarinius.

NebÅ«damas transporto priemonės savininku, galėtų iÅ¡vengti pareigos drausti jam priklausančiÄ transporto priemonę, tuo pačiu ir atsakomybės už neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , tik jÄ iÅ¡registravęs (Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 Ä®sakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 86.6 p.). Atsakovė tokių veiksmų neatliko, todėl aplinkybė, jog asmuo įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas iÅ¡ viso neturi teisės vairuoti transporto priemonių – neatleidžia transporto priemonės savininko nuo solidarios atsakomybės prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .

Lietuvos Aukščiausias teismas 2010-12-29 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje iÅ¡aiÅ¡kino, kad TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta Draudiko biuro teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams koreliuoja su TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi atsakovė I.

N. B., bÅ«dama automobilio savininkė, negalėjo naudoti pati ir neturėjo teisės leisti kitam asmeniui naudotis automobiliu, nes Å¡is nebuvo apdraustas. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavęs ieÅ¡kovę ir atsakovus siejančius teisinius santykius, ginčo iÅ¡sprendimui taikė tinkamas materialinės teisės normas, todėl naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d.1p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, n u t a r i a: Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                              Žibutė Budžienė                                                                                                                               Â