2aef57bf-9e9e-429e-a808-d26b72be2302 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                            Civilinė byla Nr. 2A – 175 – 198 / 2010

Laima Šablevičienė                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                        44.5.2.4; 121.15; 121.21

                                                                        Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant atsakovei K. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės K. V. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių

rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2808-673/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams S. B. ir K.

V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų S.

B. ir K. V. solidariai 1 802 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-08-02 Kėdainių rajone dėl atsakovo S. B., vairavusio atsakovei K.

V. priklausančiÄ transporto priemonę VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta M. M. priklausanti transporto priemonė MITSUBISHI GALANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å io eismo įvykio metu S. B. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo M. M. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ . AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas bei veikdamas ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl automobilio MITSUBISHI GALANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino M.

M. transporto priemone VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdamas 1 802 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo iÅ¡mokėtÄ 1 802 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal CK 6.280 str. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ arba jos savininkÄ . IeÅ¡kovas, kaip asmuo atlyginęs žalÄ , padarytÄ kito asmens, 2007-09-25 ir 2007-11-06 pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovai padarytų nuostolių neatlygino.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto

priemonių draudikų biurui iš atsakovų S. B. ir K. V. solidariai 1 802 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų

dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatė, kad 2006-08-02, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo S. B. vairuojamas automobilis VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas

kliudė tiesiai važiavusį automobilį MITSUBISHI GALANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Autoįvykio kaltininku pripažintas S. B.. Automobilį VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojančių asmenų civilinė atsakomybė įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. VÄ® „Regitra“ duomenimis Å¡io automobilio savininku eismo įvykio dienÄ , t. y. 2006-08-02, buvo atsakovė K. V.. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas, atlygino autoįvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , t. y. 2006-12-19 iÅ¡mokėjo automobilio MITSUBISHI GALANT savininkui

M. M. 1 802 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, 2007-04-20 kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėtÄ 1 802 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įvykusio eismo įvykio metu galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260, 4 p., 42.1 p., CK 4.254 str. 1 d., CK 1.75 str. 2 d. bei VĮ „Regitra“ duomenimis, sprendė, jog

automobilio VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė 2006-08-02 buvo atsakovė K. V.. O būtent – K. V. eismo įvykio

metu buvo transporto priemonės savininkė, nes perdavė S. B. valdyti transporto priemonę neįregistravusi šio fakto. Nurodė, jog transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str.). Šiuo

atveju transporto priemonės VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė K. V. neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos apdrausti transporto

priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neužtikrino, kad kiti asmenys nenaudotų neapdraustos transporto priemonės. Teismo nuomone, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad automobilis buvo nevažiuojantis, be techninės apžiÅ«ros ir buvo parduotas metalo laužui, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, bei transporto priemonės neiÅ¡registravimas jÄ parduodant, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu ji buvo perleista, yra draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡imčių (pvz. transporto priemonės techninė bÅ«klė ir pan.)., kurios atleistų transporto savininkÄ nuo pareigos apdrausti jam priklausančiÄ (įregistruotÄ ) transporto priemonę. Be to, teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad S. B. neteisėtai, prieÅ¡ K. V. valiÄ užvaldė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo nuomone, ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs iÅ¡mokÄ pagal Ä®statymo 17 str. 1 d. 1 p., kai žala padaryta naudojant neapdraustÄ transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, pagal Ä®statymo 23 str. 1 d. turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo S.

B. arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, Å¡iuo atveju – K. V., atlygintų žalÄ , t. y. grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ .

Apeliaciniu skundu atsakovė K.

V. praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir pripažinti, kad metalo supirkėjui S. B. be jos sutikimo, leidimo ir valios atlikus automobilio VAZ-21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, 1975 m. gamybos, remonto ir paruoÅ¡imo automobilio eksploatacijai darbus (arba be apeliantės sutikimo, leidimo ir valios neteisėtai sukeitus automobilio valstybinius numerius), nesant K. V. eismo įvykio kaltininkei, civilinė atsakomybe jos atžvilgiu negalima. Nurodo, kad pagal 2002-07-10 pirkimo – pardavimo sutartį metalo supirkėjui S. B. pardavė jau apie du metus nenaudojamÄ jai priklausantį automobilį VAZ-21011. Automobilis nuo 2000 m. buvo nevažiuojantis, jo eksploatacija dėl visiÅ¡ko variklio susidėvėjimo ir kėbulo korozijos buvo negalima, todėl ji neturėjo pareigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

įstatymo nuostatomis, jo drausti. Techninį pasÄ ir valstybinius numerius S. B. žadėjo grÄ Å¾inti dar kartÄ važiuodamas į Kėdainių miestÄ

supirkinėti metalo laužo, tačiau to iki šiol nepadarė. Apeliantės manymu, S. B., nuo visiškai korozijos ir laiko paveikto 1975 m. gamybos automobilio

VAZ-21011 nuėmęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juos sÄ moningai tyčia negrÄ Å¾ino jai, o uždėjęs ant kito tos pačios markės važiuojančio automobilio, naudojo šį automobilį neteisėtiems veiksmams. BÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktos 2006-08-19 pažymos „Dėl eismo įvykio administracinėje byloje“ Nr. 65/0600887 matyti, kad eismo įvykio kaltininkas S. B. nepakluso pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustoti, pasitraukė iÅ¡ autoavarijos vietos, kas tik patvirtina tyčinį atsakovo vengimÄ atsakyti už veiksmus neteisėtai užvaldžius svetimÄ automobilį bei neteisėtai pakeitus automobilio valstybinius

numerius. Esant šioms aplinkybėms, apeliantei nėra taikomi civilinės atsakomybės pagrindai (CK 6.248 str., 6.212 str., 6.270 str. 3

d.), jai nekyla pareiga automobilį drausti bei iš naujo jį perregistruoti.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad 2006-08-02 įvykusio eismo įvykio metu bei tariamai 2002-07-10 įvykusio transporto priemonės VAZ 21011 pardavimo metu galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260) 43.1 punkte nustatyta, jog transporto priemonė turi bÅ«ti iÅ¡registruojama, jeigu ji parduodama. VÄ® „Regitra“, tvarkančios oficialų registrÄ , duomenimis 2006-08-02 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke buvo bÅ«tent apeliantė, kuri savo transporto priemonę iÅ¡registravo tik 2007-12-15. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo įstatymo 4 str. yra įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga drausti jam priklausančiÄ transporto priemonę transporto priemonių valdytojų

civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, bei nenaudoti pačiam ir neleisti naudotis kitiems asmenims nedrausta

transporto priemone. Tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai nei mano apeliantė, įstatymas nenumato jokių iÅ¡imčių (pvz., netinkama transporto priemonės techninė bÅ«klė ir pan.), kurios atleistų transporto priemonės savininkÄ nuo pareigos apdrausti jam priklausančiÄ (įregistruotÄ ) transporto priemonę. Å iuo atveju eismo įvykio kaltininkas vairavo apeliantei priklausančiÄ transporto priemonę, kurios pastaroji neapdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl Å¡ios priežasties, apeliantei ir kilo pareiga atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ kartu, t. y. solidariai su eismo įvykio kaltininku (TPVCAPDÄ® 23 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Be to, K. V., perdavusi neapdraustÄ transporto priemonę kitam asmeniui su visais

dokumentais bei neišregistravusi jos iš VĮ „Regitra“, dėl savo kaltės prarado

didesnio pavojaus šaltinio valdymo kontrolę (2008-01-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3-79/2008).

Apeliacinis skundas netenkintinas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK

326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas ir nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindÄ ieÅ¡kinį patenkinti. Todėl atsakovė K. V. nepagrįstai nurodo, kad jai, atsižvelgus į tai, jog automobilis nuo 2000 m. buvo nevažiuojantis, jo eksploatacija dėl visiÅ¡ko variklio susidėvėjimo ir kėbulo korozijos buvo negalima, be to, nesant jai eismo įvykio kaltininkei, nekyla pareiga automobilį drausti ir iÅ¡ naujo jį perregistruoti bei dėl to nėra taikomi civilinės atsakomybės pagrindai (CK 6.248 str., 6.212 str., 6.270 str. 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai teigia, kad dėl 2006-08-02 (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu atsakovo S. B. vairuojamas automobilis VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas kliudė tiesiai važiavusį automobilį MITSUBISHI GALANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, jos atžvilgiu civilinė atsakomybė negalima. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, sprendė, jog būtent K. V. eismo įvykio metu buvo transporto priemonės savininkė ir perdavė S. B. valdyti transporto priemonę  jos neišregistravusi. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka. Būtent 2006-08-02 įvykusio eismo įvykio metu bei, kaip nurodo atsakovė

K. V., 2002-07-10 įvykusio transporto priemonės VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo metu galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260) 43.1 punkte nustatyta, jog transporto priemonė turi būti išregistruojama, jeigu ji parduodama. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė savo automobilį

išregistravo tik 2007-12-15 (b. l. 45). Taigi, įrodyta, jog eismo įvykio metu K. V. buvo minėto automobilio VAZ 21011 savininkė. Lietuvos

Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo įstatymo 4 str. yra įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga drausti jam priklausančiÄ transporto priemonę transporto priemonių valdytojų

civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui M. M. padaryta nedraustu automobiliu. Atsakovei K. V. nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė buvo automobilis, todėl šis turėjo būti privalomai apdraustas. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Įstatymo 4 str. 2 d., 43 str. 2 d.). Taigi ši pareiga teko būtent atsakovei. Įstatymo

4 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi K. V., būdama automobilio savininkė, neturėjo teisės leisti atsakovui S.

B. naudotis automobiliu, nes šis nebuvo apdraustas. Apeliantės teigimu, automobilis nuo 2000 m. buvo nevažiuojantis,

jo eksploatacija dėl visiÅ¡ko variklio susidėvėjimo ir kėbulo korozijos buvo negalima, todėl ji neturėjo pareigos jo drausti. Tačiau prieÅ¡ingai Å¡iems teiginiams, įstatyme nėra nenumatyta jokių iÅ¡imčių, kurios atleistų transporto priemonės savininkÄ nuo pareigos apdrausti jam priklausančiÄ (įregistruotÄ ) transporto priemonę. Be to, pati apeliantė nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje patvirtino, jog automobilį metalo supirkėjams pardavė 2002-07-10, kartu atidavė techninį pasÄ , kurį atsakovas S. B. jai žadėjo grÄ Å¾inti po mėnesio, tačiau to iki Å¡iol nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad K. V. transporto priemonę iÅ¡registravo tik 2007-12-15 baigus jos eksploatacijÄ ir iki to laiko nesidomėjo neiÅ¡registruotu automobiliu, kolegija konstatuoja, kad pati apeliantė elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai. Pažymėtina, jog automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 str.), todėl atsakovė K. V. turėjo suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančias neigiamas pasekmes. Kaip matyti, minėto Ä®statymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Biuras turi teisę iÅ¡ kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iÅ¡ to asmens reikalauti

sumokėtÄ iÅ¡mokÄ tretiesiems asmenims. Kadangi Å¡iuo atveju eismo įvykio kaltininkas S. B. vairavo apeliantei priklausančiÄ transporto priemonę, kurios pastaroji

neapdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jai ir kilo pareiga atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ solidariai su eismo įvykio kaltininku.

IÅ¡ to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada priimant skundžiamÄ procesinį sprendimÄ pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ir tarpusavio ryÅ¡iu (CPK 177, 180,

183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apeliantės priteistinos teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str.

1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,00 Lt (keturis litus) teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .

Teisėjai                                                                                      Ramunė Čeknienė

                                                                    Â

                              Birutė Jonaitienė

                                                           Â

                                       Birutė

Valiulienė