2aeeb874-490a-4118-a772-e9cef677a7e3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-39-318/2019 Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00023-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.5, 1.1.7.1, 1.1.8.1.1, 1.1.10.1, 1.2.6.2.1, 1.2.6.2.2, 1.2.22.1.1, 1.2.30.1.1, 1.2.30.1.2.1, 2.4.6.4.1, 2.4.6.4.2, 2.4.7 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, K. J. ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant I.

J., dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, gynėjams advokatams Kristupui AÅ¡miui, Daliui Vaičiuliui, nuteistiesiems I. J., K. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. J. ir nuteistojo K. J. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, patikslinto 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi, kuriuo: I. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, I. J. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotai darbo biržoje, be bausmės vykdymÄ prižiÅ«rinčios institucijos žinios ir leidimo nekeisti gyvenamosios vietos. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta ta pati – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiosios V.

M.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiosios V. M.) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (epizode dėl nukentėjusiosios V. M.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui; pagal 147 straipsnio 2 dalį (epizode dėl nukentėjusiųjų J. R. ir A. B.) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiųjų J.

R. ir A. B.) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal 307 straipsnio 2 dalį (epizode dėl nukentėjusiųjų J. R. ir A. B.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiosios O. Š.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. sausio 16 d. K. J. dėl nusikaltimų, numatytų BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse (nukentėjusiosios O. Å . atžvilgiu), 259 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). K. J. paskirtos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimÄ ir jis suimtas teismo salėje.

I. J. gynybos ir nukentėjusiųjų V. M. bei J. R. atstovavimo išlaidos nepriteistos. Iš R. G. ir K. J. nukentėjusiosios V. M. naudai solidariai priteista 3 000 eurų turtinės žalos atlyginimo, o iš K. J. nukentėjusiosios J. R. naudai 2 000 eurų turtinės žalos atlyginimo. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista R. G. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiosios V. M.), BK 307 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiosios V. M.), BK 307 straipsnio 2 dalį (epizode dėl nukentėjusiosios V.

M.), BK 147 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiosios O. Š.) ir išteisinta pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiųjų J. R. ir A. B.) ir 307 straipsnio 1 ir 2 dalis (epizode dėl nukentėjusiosios O. Š.), tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, bendrininkaudamas kartu su viešnamio „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – Vokietijoje), valdytoja R.

G., 2012 m. gegužės mėnesio tiksliai nenustatytÄ dienÄ , ieÅ¡kodamas vieÅ¡ojoje vietoje merginų prostitucijos darbui R. G. vadovaujamame vieÅ¡namyje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, stoties apylinkėse pastebėjo nuo narkotinių medžiagų apsvaigusiÄ ir pinigų iÅ¡ praeivių praÅ¡ančiÄ V. M., užkalbino jÄ bei, panaudodamas apgaulę – nenurodęs tikrojo kelionės tikslo ir darbo pobÅ«džio, pasiÅ«lė V. M. vykti dirbti bare į VokietijÄ , ir tokiu bÅ«du jÄ verbavo.

K. J., pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. sunkia materialine padėtimi ir priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesugebėjimu pasiprieÅ¡inti, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagalba, įsodino V. M. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ automobilį ir iÅ¡važiavo iÅ¡ Vilniaus miesto autobusų stoties, po kurio laiko tÄ pačiÄ dienÄ sustojo tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir, panaudojęs fizinį smurtÄ , nukentėjusiajai suriÅ¡o rankas už nugaros, užriÅ¡o akis bei suleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ narkotinę ar psichotropinę medžiagÄ , t. y. suvaržęs jos pasirinkimo laisvę ir palenkęs jos valiÄ , iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslu, apsvaigusiÄ V.

M. prievarta gabeno iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, adresu (duomenys neskelbtini), esantį vieÅ¡namį „(duomenys neskelbtini)“, kur 2012 m. gegužės mėnesio tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , siekdamas naudos perleido nukentėjusiÄ jÄ R. G., o ji iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslu įgijo nukentėjusiÄ jÄ V. M..

2. Jis bendrininkaudamas su R. G., kuri nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, įvairiais laikotarpiais, bet bendrai ne mažiau dviejų savaičių, organizavo ir vadovavo V. M. prostitucijai – parÅ«pino drabužius, kosmetikÄ , darbui reikalingas priemones, prižiÅ«rėjo tvarkÄ vieÅ¡namyje, parÅ«pino V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ narkotinę ar psichotropinę medžiagÄ tuo palauždama jos valiÄ , naudojo psichinę ir fizinę prievartÄ â€“ mušė rankomis, grasino, vertė jÄ užsiimti prostitucija – teikti seksualines paslaugas už atlygį, nustatė nukentėjusiosios darbo dienų ir valandų skaičių, kontroliavo V.

M. priimamų klientų skaičių, taip pat nustatė V. M. teikiamų seksualinių paslaugų įkainius: 60 eurų ir 150 eurų. V. M. per dienÄ suteikus seksualines paslaugas tiksliai nenustatytam klientų skaičiui ir uždirbus tiksliai nenustatytÄ sumÄ , R. G. visas V. M. uždirbtas lėšas pasisavino ir nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, už dviejų savaičių laikotarpį turėjo nenustatytÄ skaičių pajamų.

3. Bendrininkaudamas su R. G., K. J. nuo 2012 m. gegužės mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos mėnesio tiksliai nenustatytos datos, tačiau ne mažiau aÅ¡tuonių savaičių laikotarpiu, organizavo ir vadovavo V. M. prostitucijai. V. M. per dienÄ suteikus seksualines paslaugas tiksliai nenustatytam klientų skaičiui, bei uždirbus tiksliai nenustatytÄ sumÄ , visas V. M. uždirbtas lėšas pasisavino ir už aÅ¡tuonių savaičių laikotarpį, iÅ¡ V. M. prostitucijos gavo tiksliai nenustatytÄ pajamų skaičių, dalį kurių, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ sumÄ , pervedė į R. G. priklausančiÄ â€žPostbank“ sÄ skaitÄ .

4. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, pasinaudojęs nukentėjusiosios J. R. (ankstesnė pavardė K.) pažeidžiamumu, t. y. sunkia materialine padėtimi, 2012 metų birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , Zarasų rajone, Dusetose, susitikimo metu, pasiÅ«lė J. R. dirbti prostitute Vokietijos vieÅ¡namyje ir, panaudodamas apgaulę – melagingai žadėdamas, kad iÅ¡ prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, pateikė tikrovės neatitinkančias darbo prostitute ir gyvenimo sÄ lygas, melagingai pažadėjo mokėti 30 % nuo uždirbtos sumos ir kambarį vieÅ¡namyje, melagingai pažadėjo, kad jeigu darbo ir gyvenimo sÄ lygos nepatiks, ji bet kada galės grįžti į LietuvÄ .

Nukentėjusiajai J. R. apgaulės įtakoje sutikus vykti į VokietijÄ dirbti prostitute, tokiu bÅ«du jÄ užverbavo. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , K. J. iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslu, organizavo J. R. ir kartu vykti sutikusios A. B. gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į VokietijÄ , t. y. K. J. susitarė su A. Å ., nesuvokusiu savo veikos nusikalstamo pobÅ«džio, 2012-07-06 pasitikti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Å iaulius atvykusias J. R. ir A. B., apgyvendinti jas „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡butyje, adresu: (duomenys neskelbtini), Å iauliai, po to A.

Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu BMW, vairuodamas pakaitomis su J. P., nesuvokusia savo veikos nusikalstamo pobūdžio, gabeno J. R. ir A. B. iš Lietuvos Respublikos, Šiaulių miesto į Vokietijoje esantį viešnamį „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini). 24, (duomenys neskelbtini) mieste, kur 2012-07-08 jas pasitiko K. J.. Tokiu būdu pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusių asmenų pagalba išnaudojimo prostitucijai tikslu gabeno ir įgijo J. R. ir A.

B.. Po nukentėjusiosios J. R. ir A. B. atgabenimo, K. J. ne mažiau trijų savaičių laikotarpiu organizavo ir vadovavo jų prostitucijai – parÅ«pino drabužius, kosmetikÄ , darbui reikalingas priemones, reikalavo iÅ¡ jų atidirbti iÅ¡laidas už kelionę, kontroliavo J. R. ir A. B. priimamų klientų skaičių ir iÅ¡ prostitucijos uždirbamus pinigus, nustatė J. R. ir A. B. teikiamų seksualinių paslaugų įkainius: 50 eurų, 150 eurų ir 200 eurų. J. R. ir A. B. per dienÄ suteikus seksualines paslaugas tiksliai nenustatytam skaičiui klientų ir uždirbus tiksliai nenustatytÄ sumÄ pinigų, visas J.

R. ir A. B. uždirbtas lėšas pasisavino ir už trijų savaičių laikotarpį iÅ¡ J. R. ir A. B. prostitucijos gavo tiksliai nenustatytÄ skaičių pajamų, t. y. pelnėsi iÅ¡ jų prostitucijos.

5. Taip pat K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, bendrininkaudamas su R. G., padedant K. K., kurios atžvilgiu dėl Å¡ios veikos yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, ieÅ¡kodami vieÅ¡ojoje vietoje merginų prostitucijos darbui, Vilniuje, stoties apylinkėse, 2013 m. rugpjūčio mėnesį, pastebėjo nuo narkotinių medžiagų apsvaigusiÄ K. K. pažįstamÄ O. Å ., užkalbino jÄ ir pasinaudojo nukentėjusiosios O. Å . pažeidžiamumu – jos sunkia materialine padėtimi ir priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasiÅ«lė nukentėjusiajai O.

Å . dirbti prostitute, žadėdami legalų darbÄ Vokietijos vieÅ¡namyje. K. J. panaudodamas apgaulę – melagingai žadėdamas, kad iÅ¡ prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, pateikė tikrovės neatitinkančias darbo prostitute ir gyvenimo sÄ lygas, melagingai pažadėjo mokėti 40–50 % nuo uždirbtos sumos, pažadėjo, kad jeigu darbo ir gyvenimo sÄ lygos nepatiks, ji bet kada galės grįžti į LietuvÄ . O. Å . sutikus vykti į VokietijÄ dirbti prostitute, tokiu bÅ«du jÄ verbavo, tačiau nukentėjusiajai O.

Å . persigalvojus vykti į VokietijÄ dirbti prostitute ir vengiant su jo susitikti, 2013-08-13 K. J. padedant I. J. panaudodami psichinį smurtÄ ir pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. apsvaigimu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jos negebėjimu prieÅ¡intis ir pasidavimu kontrolei, suvaržė O. Å . pasirinkimo laisvę ir, palenkdami nukentėjusiosios valiÄ , įsodino nukentėjusiÄ jÄ O. Å . į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ automobilį bei kartu su I. J., vairuodami pakaitomis, iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslu, gabeno O.

Å . iÅ¡ Lietuvos Respublikos, Vilniaus miesto, į Vokietijoje esantį vieÅ¡namį „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur 2013-08-14, siekdami naudos R. G., perleido jai nukentėjusiÄ jÄ , o R. G., iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslu įgijo O. Å ..

6. K. J. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jÄ ginklÄ â€“ tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ kito asmens įgijo ir buto, adresu: (duomenys neskelbtini), Å iauliuose pagalbinėse patalpose (rÅ«sio-sandėliuke), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė dujinį pistoletÄ â€žMauzer mod. HSc90“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2015-04-14 Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas, skirtas Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais Å¡oviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu (toliau - įstatymas) priskiriamas prie C kategorijos Å¡aunamųjų ginklų ir įstatymo nustatyta tvarka privalėjo bÅ«ti įregistruotas Ginklų registre, pateikiant praÅ¡ymÄ Ä¯galiotai institucijai iki 2014-01-01, tačiau to tyčia nepadarė ir laikė dujinį pistoletÄ â€žMauzer mod.

HSc90“, kol minėtÄ ginklÄ 2014-09-16 kratos metu buto, adresu: (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, pagalbinėse patalpose (rÅ«sio-sandėliuke), rado ir paėmė policijos pareigÅ«nas.

7. I. J. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad padėjo kaip bendrininkams veikiantiems K. J. ir R. G. daryti sunkų nusikaltimÄ â€“ prekybÄ Å¾monėmis, t. y. žinodama, kad K. J. siekia verbuoti, gabenti ir perleisti, o R. G. iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslu įgyti Lietuvos Respublikos pilietę ir pelnytis iÅ¡ jos prostitucijos, padėjo K. J. gabenti ir iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslu perleisti Lietuvos Respublikos pilietę, o bÅ«tent:

8. K. J. kartu su vieÅ¡namio „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje, valdytoja R. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. rugpjūčio mėnesio tiksliai nenustatytÄ dienÄ , K. J., į R. G. vadovaujamÄ vieÅ¡namį „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje, padedant K. K., kurios atžvilgiu dėl Å¡ios veikos yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, ieÅ¡kodami vieÅ¡ojoje vietoje merginų prostitucijos darbui, Vilniuje, stoties apylinkėse, 2013 m. rugpjūčio mėnesį tiksliai nenustatytÄ dienÄ , pastebėjo nuo narkotinių medžiagų apsvaigusiÄ , K.

K. pažįstamÄ O. Å ., užkalbino jÄ , bei pasinaudojo nukentėjusiosios O. Š. pažeidžiamumu – jos sunkia materialine padėtimi ir priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasiÅ«lė nukentėjusiajai O. Å . dirbti prostitute, žadėdami legalų darbÄ Vokietijos vieÅ¡namyje. K. J. panaudodamas apgaulę – melagingai žadėdamas, kad iÅ¡ prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, pateikė tikrovės neatitinkančias darbo prostitute ir gyvenimo sÄ lygas, melagingai pažadėjo mokėti 40–50 % nuo uždirbtos sumos, pažadėjo, kad jeigu darbo ir gyvenimo sÄ lygos nepatiks, ji bet kada galės grįžti į LietuvÄ .

O. Å . sutikus vykti į VokietijÄ dirbti prostitute, tokiu bÅ«du jÄ verbavo, tačiau nukentėjusiajai O. Å . persigalvojus vykti į VokietijÄ dirbti prostitute ir vengiant susitikimo su K. J., ji, t. y. I. J. žinodama, kad K. J. verbuoja ir gabena merginas jų sutikimu iÅ¡naudoti prostitucijai iÅ¡ Lietuvos Respublikos į VokietijÄ , 2013-08-13 panaudodama psichinį smurtÄ ir pasinaudodama nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. apsvaigimu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jos negebėjimu prieÅ¡intis ir pasidavimu kontrolei, padėjo K.

J. suvaržyti O. Å . pasirinkimo laisvę ir, palenkdami nukentėjusiosios valiÄ , įsodino nukentėjusiÄ jÄ O. Å . į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ automobilį bei kartu su K. J., vairuodami pakaitomis, iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslu, gabeno O. Š. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, Vilniaus miesto, į Vokietijoje esantį vieÅ¡namį „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur 2013-08-14, siekdami naudos R. G., perleido jai nukentėjusiÄ jÄ , o R. G., iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslu įgijo O.

Å .. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 9. Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti ir jÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 147 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. 9.1. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai jÄ pripažino kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 147 straipsnio 1 dalį. Teismo jai inkriminuoti veiksmai – padėjimas verbuoti savo vyrui merginas, tikslu jas gabenti iÅ¡naudojimui prostitucijai į VokietijÄ , yra neįrodyti.

Byloje nėra duomenų, kad ji ieÅ¡kojo ar padėjo kam nors ieÅ¡koti merginų prostitucijai, kad neteisėtai, panaudojant apgaulę, palenkė kurios nors merginos valiÄ . Nukentėjusiosios O. Å . parodymai, kuriai ji net negalėjo užduoti klausimų, Å¡ių aplinkybių neįrodo. Be to nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Teismo nurodyti jos ir vyro pokalbiai neįrodo, kad ji žinojo, jog merginos bus vežamos iÅ¡naudoti prostitucijai, jog iÅ¡ jų bus gaunama kokia nors turtinė nauda, kaip nebuvo žinomos ir kitos esminės aplinkybės, kurios bÅ«tų sudariusios jai pagrindÄ aktyviai veikti.

K. K., kurios parodymais teismas rėmėsi, taip pat nenurodė jokio jos vaidmens verbuojant, palenkiant O. Å . valiÄ . Teismo nurodyti žvalgybinės informacijos rinkimo bÅ«du gauti pokalbių įraÅ¡ai rodo, kad ji su R. G. kalbėjo tai, kÄ jai sakė jos vyras, nes įraÅ¡uose girdimas jos vyro balsas, tačiau teismo liko neįvertinti. Be to, pasak apeliantės, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ji su nukentėjusiÄ ja bendravo jau tuomet, kai pastaroji jau buvo priėmusi sprendimÄ dėl vykimo į VokietijÄ dirbti prostitute ir tokį Å¡ios sprendimÄ lėmė K.

K., o ne ji (apeliantė). 9.2. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, anot apeliantės, ji yra nuteista vien dėl to, kad kalbėjo su O. Å ., nenustačius, kad ji tiesiogine tyčia bÅ«tų siekusi paveikti nukentėjusiÄ jÄ tam, kad jÄ bÅ«tų galima vežti iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslais ir pokalbis kaip nors paveikė nukentėjusiosios valiÄ . 9.3. Be to, pasak apeliantės, Å¡ioje byloje nenustatyta, kad buvo gauta nauda iÅ¡ O. Å . ar kad ji bei jos vyras bÅ«tų siekę naudos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ji iki O.

Å . atvykimo į VokietijÄ , buvo pas R. G., kas leistų daryti prielaidÄ , jog jai galėjo bÅ«ti žinoma apie moterų darbo ir buvimo Å¡ioje vietoje sÄ lygas. Ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kokiomis sÄ lygomis O. Å . dirbs, kaip tai bus įgyvendinama. Todėl ji negalėjo daryti poveikio tais aspektais, kurių pati nežinojo ir negalėjo įtakoti. Apeliantės manymu, net jei ji tam tikrais aspektais bÅ«tų numaniusi ar žinojusi apie vyro ar kitų asmenų galimai neteisėtÄ veikimÄ , pati nedalyvaudama Å¡iame procese pilna apimtimi, negalėjo turėti aiÅ¡kiai apibrėžtos tyčios ir suformuoto tikslo paveikti O.

Å .. Be to, pasak apeliantės, asmenų bendravimas prieÅ¡ kelionę, kelionės metu yra normalus reiÅ¡kinys, net jeigu O. Å . vyko į VokietijÄ prostitucijos tikslais. Apeliantės nuomone, tai, kad ji nesuvokė, jog atlieka kažkas neteisėto, patvirtina ir faktas, kad įtarimo nekilo ir pareigÅ«nams. Pati O. Å . kelionės iÅ¡ Lietuvos metu, sustabdžius policijos pareigÅ«nams, vėliau pasienio kontrolės pareigÅ«nams ir atlikus patikrinimÄ , taip pat neužsiminė, kad apie jos atžvilgiu atliekamÄ neteisėtÄ veikÄ , jog ji vežama ne savo noru, kad jai yra grasinama.

Todėl ji, neturėdama duomenų apie nukentėjusios valios palaužimÄ , jog Å¡iai yra daromas poveikis, negalėjo žinoti, kad daroma nusikalstama veika, juo labiau, jog ji žinojo, jog Vokietijoje prostitucijos veikla yra legali. Apeliantės teigimu, jeigu ji bÅ«tų suvokusi, kad vykdoma neteisėta veika, bÅ«tų ėmusi priemonių jÄ užkirsti ar pareikalavusi nutraukti kelionę. 9.4. Be to, anot apeliantės, Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nebuvo nustatytas jos (apeliantės) informuotumo lygis apie situacijÄ ir kitų asmenų veikimo sÄ lygas, tame tarpe ir apie O.

Å . pažeidžiamumÄ . Todėl, nesant esminių įrodymų ir aplinkybių, pagrindžiančių, jog apeliantė žinojo apie O. Å . pažeidžiamumÄ , ji negalėjo tuo pasinaudoti ir verbuoti O. Å . BK 147 straipsnio taikymo prasme. 9.5. Apeliantės nuomone, tuo atveju, jeigu ji, nesuvokdama ar nežinodama, jog atliko įstatymo uždraustas veikas, jos veiksmai negali bÅ«ti laikomi tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas taikyti BK 24 straipsnio 6 dalį ir 147 straipsnio 1 dalį. Jos veikimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip mažareikÅ¡mis.

10. Nuteistojo K. J. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti ir K. J.: epizode dėl V. M. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 1, 2 dalis iÅ¡teisinti; epizoduose dėl J. R. ir O. Å . pagal BK 147 straipsnio 1 ir 2 dalis iÅ¡teisinti; epizoduose dėl J. R. ir O. Å . veikÄ kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnį ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti; teismui, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Taip pat praÅ¡o pakeisti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnę – užstatÄ . 10.1. Apeliantas nurodo, kad K. J. nepagrįstai nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 1, 2 dalis (epizode dėl nukentėjusiosios V. M.). Byloje nėra faktinių duomenų, kad K. J. atliko jam kaltinimo inkriminuotus veiksmus. Teismo iÅ¡vada, kad K. J. kaltę patvirtina nukentėjusiosios V. M. parodymai, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, yra nepagrįsta. Nukentėjusiosios V.

M. parodymai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra akivaizdžiai prieštaringi ir tie prieštaravimai nėra neesminiai, kaip konstatavo teismas. Toliau apeliantas skunde aptaręs 2003-09-09, 2014-12-02, 2015-05-12 ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus tvirtina, kad V. M. nurodė tris skirtingas viena kitai prieštaraujančias versijas, kaip ji pateko į Vokietijos viešnamį, ir davė akivaizdžiai melagingus parodymus. Be to ji, duodama parodymus 2003-09-09, nurodė tokius K.

J. veiksmus, kurių padarymu Å¡is net nebuvo kaltinamas. Byloje esantis Vokietijos institucijos raÅ¡tas rodo, kad V. M. buvo pačiÄ pirmÄ dienÄ tikrinama oficialių Vokietijos pareigÅ«nų, fiksuotas jos atvykimas, tačiau nebuvo nustatyta jokio prievartinio jos atvežimo, apsvaiginimo ir kt. V. M. aiÅ¡kinimas, kad kreipėsi į policijÄ , surašė pareiÅ¡kimÄ , kad nelegaliai iÅ¡vežtos iÅ¡ Lietuvos, tačiau niekas neapklausė ir į vieÅ¡namį niekas neatvyko, taip pat yra iÅ¡galvotas, todėl, kad policijos pareigÅ«nai yra atlikę ne vienÄ Ä¯staigos patikrinimÄ ir patikrinimu metu V.

M. jokių nusiskundimų neteikė. Taip pat neatitinka tikrovės ir kiti V. M. parodymai (dėl negalėjimo niekur iÅ¡eiti, kad ji pirmÄ kartÄ susidÅ«rė su narkotinėmis medžiagomis, dėl darbo bare). Byloje apklausti liudytojai, tame tarpe ir nukentėjusiosios tėvas, parodė, jog V. M. turėjo polinkį narkotikams. Liudytojas V. M. ir pati nukentėjusioji patvirtino, kad artimai bendravo ir ne kartÄ laikÄ leido už vieÅ¡namio ribų. Ji V. M. niekuo nesiskundė, nenurodė, kad nukentėjo finansiÅ¡kai ar, kad yra iÅ¡naudojama, jai reikalinga pagalba.

IÅ¡ socialinio draudimo iÅ¡rašų matyti, kad nėra jokių duomenų, jog V. M. bÅ«tų dirbusi bare ar panaÅ¡aus pobÅ«džio darbÄ . Apelianto teigimu, bylos duomenys tvirtina, jog V. M. yra linkusi meluoti, sakyti netiesÄ , tačiau teismo tai liko neįvertinta. Byloje kitų įrodymų, patvirtinančių K. J. atlikus jam kaltinimo inkriminuotus veiksmus, nėra. Byloje nėra duomenų, kad K. J. verbavo V. M., kokiu bÅ«du ir kokioje vietoje tai darė (jeigu darė), kaip pasireiÅ¡kė apgaulės panaudojimas, neatskleista, kodėl ir už kÄ turėjo mokėti V.

M. nuteistasis K. J.. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti duomenys – Vokietijos atsakingų kontrolę vykdančių institucijų pateiktas raÅ¡tas, R. G. parodymai, paties K. J. parodymai liudija, jog V. M. savo iniciatyva ir noru vyko į VokietijÄ . Byloje nenustatyta, kad tai lėmė kokie nors K. J. neteisėti veiksmai, įkalbinėjimas ar prievartos panaudojimas. Apelianto nuomone, kadangi V. M. parodymai yra vieninteliai K. J. kaltės įrodymas, jų teisingumas turi bÅ«ti neabejotinas, o visos abejonės vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-673/2007) turi bÅ«ti vertinama nuteistojo K.

J. naudai ir jo atžvilgiu Å¡ioje dalyje priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. 10.2. Apelianto nuomone, K. J. taip pat nepagrįstai nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (epizode dėl nukentėjusiųjų J. R. ir A. B.), nes kaltinimo inkriminuotų veiksmų neatliko. IÅ¡ nukentėjusiosios J. R. parodymų matyti, kad ji į Vokietijos vieÅ¡namį vyko savo noru, gerai suprasdama ir suvokdama savo sprendimÄ . Byloje nenustatyta, kad K. J. atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kad naudojo fizinį ar psichologinį smurtÄ , pasinaudojo J.

R. bejėgiÅ¡kÄ padėtimi, naudojo apgaulę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad K. J. žinojo apie J. R. sunkiÄ materialinę ir Å¡eimyninę padėtį ir pasinaudojo jos pažeidžiamumu. Teismo nurodyti argumentai dėl apgaulės panaudojimo yra nepagrįsti. Tarp K. J. ir J. R. kilęs ginčas dėl pinigų, įvertinus tai, jog prostitucijos veikla Vokietijoje yra teisėta, turėjo bÅ«ti sprendžiamas Vokietijoje civiline tvarka, o ne baudžiamÄ ja. Nėra nustatyta, kad K. J. turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ iÅ¡naudoti J.

R., paimti jai priklausančius pinigus. Taip pat byloje nenustatyta, kokius neteisėtus veiksmus K. J. atliko A. B. atžvilgiu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. B. kartu vykti pakvietė J. R., o K. J. tam neprieÅ¡taravo. Tai rodo, kad A. B. apsisprendimÄ vykti į Vokietijos vieÅ¡namį lėmė J. R., o ne K. J., todėl Å¡iai turėjo bÅ«ti iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl nusikaltimų, numatytų BK 147, 307 straipsniuose padarymo. Nuteistasis K. J. A. B. neverbavo, neįkalbinėjo, nieko nežadėjo, tai yra A.

B. atžvilgiu neįvykdė nei vieno veiksmo, kuris leistų jo veika kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnį ar BK 307 straipsnį. 10.3. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad K. J. J. R. atžvilgiu neatliko BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijos numatytų veiksmų, galėjo tik žinoti apie J. R. tikslÄ atvykti į VokietijÄ dirbti prostitute ir pateikė jai tam tikrÄ su tuo susijusiÄ informacijÄ , taip pat neatliko jokių neteisėtų veiksmų A. B. atžvilgiu (ji Å¡ioje byloje nėra nukentėjusioji, tik liudytoja), jo veikos kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį pagrindo nėra.

K. J. veika formaliai gali atitikti tik BK 307 straipsnio 1, 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. 10.4. Pasak apelianto, nuteistasis K. J. taip pat nepagrįstai pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiosios O. Å .). K. J. pripažino, kad bendravo su O. Å ., jai paaiÅ¡kino apie galimybę dirbti Vokietijos vieÅ¡namyje legaliai, tačiau prievartos jokios nebuvo. O. Å . į Vokietijos vieÅ¡namį vyko laisvanoriÅ¡kai, gerai suvokdama savo pasirinkimÄ . Tokius nuteistojo K. J. parodymus patvirtina žvalgybinės veiklos metu gauti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog duomenų apie kokius nors aktyvius neteisėtus K.

J. veiksmus nėra. Pasienio kontrolės pareigÅ«nai, atlikę patikrinimÄ , kuris nebuvo atsitiktinis, taip pat nenustatė nieko neteisėto. K. J. buvo paleistas ir toliau vyko su O. Å . į VokietijÄ . Pati O. Å . patikrinimo metu taip pat pareigÅ«nams neužsiminė, kad jos atžvilgiu atliekama neteisėta veika. Apelianto nuomone, pareigÅ«nai tuo atveju, jeigu buvo daroma nusikalstama veika, atsižvelgiant į tai, jog BK 147, 307 straipsniuose numatytos nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, turėjo užkirsti joms keliÄ .

O. Å . neturėjo K. J. jokių pretenzijų. Nei ji, nei jos vyras į policijÄ nesikreipė. O. Å . teismui parašė laiÅ¡kÄ , kuriame nurodo, jog jos atžvilgiu nusikaltimo nėra padaryta ir jokių neteisėtų veiksmų K. J. nepadarė. Tačiau teismas Å¡ių duomenų neįvertino, nors gynyba ne kartÄ teismo reikalavo apklausti O. Å . teismo posėdžio metu. Teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl žinant galimÄ Ä¯tariamÄ jį, po O. Å . apklausos iÅ¡ karto nebuvo pareikÅ¡tas įtarimas K.

J., kodėl tarp pirminės apklausos ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ yra toks ilgas laiko tarpas, suteikti K. J. užduoti klausimus O. Å ., nes Å¡is tokios galimybės neturėjo. Tačiau to padaryta nebuvo, kas verčia abejoti tyrimo neÅ¡aliÅ¡kumu. Visa tai lėmė, kad kaltinimas buvo pagrįstas iÅ¡ esmės vienintelės O. Å . parodymais, neatskleidusi visų bendravimo aplinkybių. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu O. Å . apklausa atlikta reabilitacijos įstaigoje Molėtuose, o apklausiant jÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ K.

J. apklausoje nedalyvavo, tuo suvaržant jo teisę į gynybÄ . R. G., V. K., K. K. parodymai taip pat patvirtina, kad K. J. neatliko jokių nusikalstamų veiksmų. Pasak apelianto, jo kaltė grindžiama iÅ¡imtinai nukentėjusiosios O. Å . parodymais, kurie nebuvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti. 10.5. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pasak apelianto, byloje nėra neginčijamų duomenų, kad K. J. atliko kokius nors BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijoje nurodytus veiksmus. Tai yra byloje nenustatyta, kad K.

J. O. Å . verbavo. Verbavimo veiksmus atliko K. K. ir K. J. tiksliai nežinojo, kÄ Å¡i nurodė O. Å .. K. J. negalėjo bÅ«ti taip pat inkriminuta, kad jis palenkė O. Å . ir pasinaudojo jos socialine padėtimi. Byloje duomenų, kad K. J. žinojo apie O. Å . socialinį pažeidžiamumÄ ir tuo pasinaudojo, taip pat nėra. K. J. O. Å . taip pat neiÅ¡naudojo, jÄ tik nuvežė į VokietijÄ ir po to parvežė. Tikslo iÅ¡naudoti prostitucijai nebuvo. Nukentėjusioji O. Å . jau Lietuvoje ilgÄ laikÄ teikė prostitucijos paslaugas ir tai darė savo valia ir noru.

Nukentėjusiosios ir jos vyro parodymai, kad jai buvo reikalinga pagalba, kÄ patvirtina sms turinys, nepagrįsti. Minėti sms patvirtina tik tiek, kad nukentėjusioji turėjo telefonÄ ir juo laisvai galėjo naudotis. Apelianto nuomone, tuo atveju, jeigu nukentėjusiajai grėsė pavojus, ji, turėdama sÄ lygas kreiptis į teisėsaugos institucijas, galėjo save apsaugoti, o kadangi to nepadarė iÅ¡ esmės pati prisidėjo prie padarinių kilimo. Byloje nustatyta, kad net grįžusi į LietuvÄ O. Å . į teisėsaugos institucijas nesikreipė.

Byloje duomenų, kad tai lėmė K. J. veiksmai, nėra. Teismas šiuos nukentėjusiosios veiksmus turėjo vertinti, jeigu iš tiesų buvo pasinaudota jos pažeidžiamumu. 10.6. Apelianto nuomone, remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, K. J. veiksmai O. Š. epizode galėtų būti kvalifikuojami tik pagal BK 307 straipsnį. 10.7. Apelianto nuomone, K. J. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes K. J. ginklo nustatyta tvarka neįregistravo dėl aplaidaus nerūpestingumo, nesiekė veikti ir neveikė nusikalstamai.

Byloje nėra duomenų, kad K. J. ginklÄ panaudojo pažeidimams ar nusikaltimams daryti ar bÅ«tų perdavęs kitiems asmenims. Ginklas buvo surastas kratos metu sandėliuke, o ne pas K. J., nebuvo užtaisytas. Tai patvirtina, kad K. J. ginklu net tik nesinaudojo, bet šį ir pamirÅ¡o. Todėl, esant tokioms aplinkybės, negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡ioje byloje nustatytas bÅ«tinas BK 253 straipsnio 1 dalies sudėties požymis – tiesioginė tyčia, ir K. J. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 10.8. Apeliantas taip pat nurodo, kad M.

J. paskirtos bausmės nebuvo individualizuotos. 10.9. Taip pat nurodo, kad K. J. yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes Å¡ioje byloje užtruko procesas, o K. J. galima pasitikėti. K. J. buvo taikyta probacija ir jis buvo lygtinai atleistas nuo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tuo parodant pasitikėjimÄ , tikint, jog jis ateityje nenusikals. K. J. iki suėmimo dirbo, rÅ«pinosi Å¡eima, padarė iÅ¡vadas dėl ankstesnio elgesio. Visi Å¡ie duomenys (darbo sutartis ir kt.) yra byloje, bet teismas jų nevertino, nurodė, kad K.

J. nedirbo. 10.10. Skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paskelbtas nuosprendis buvo taisomas (dėl suėmimo trukmės įskaitymo). 10.11. Taip pat skunde apeliantas praÅ¡o pakeisti K. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnę – užstatÄ . Apelianto nuomone, pakeisti K. J. paskirtos kardomosios priemonės į suėmimÄ nebuvo jokio pagrindo. Iki nuosprendžio paskelbimo K. J. jam paskirtų kardomųjų priemonių nepažeidė, laikėsi nustatytos tvarkos. K.

J. izoliavimas pažeistų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –ir BPK) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.

11. Teismo posėdyje nuteistieji K. J., I. J. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 12. Nuteistosios I. J. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo K. J. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å i nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å i nuostata neįtvirtina reikalavimo patikrinti absoliučiai visus skundo argumentus, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėjami ir dėl jų sprendime iÅ¡dėstomos motyvuotos iÅ¡vados (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

14. Teisėjų kolegijos nuomone, I. J. ir K. J. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas įrodymus iÅ¡tyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, juos vertindamas padarė teisingas iÅ¡vadas dėl I. J. ir K. J. kaltės ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tačiau teismas, pripažindamas K. J. kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nepagrįstai pripažino kaip įrodytÄ aplinkybę, kad K.

J. įgijo prostitucijai J. R., A. B.. Taip pat, kvalifikuodamas K. J. veiksmus pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai pripažino kaip įrodytÄ aplinkybę, kad K. J. vadovavo J. R., A. B., V. M. prostitucijai o, kvalifikuodamas K. J. nusikalstamus veiksmus pagal BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl pelnymosi iÅ¡ J. R., A. B., V. M. prostitucijos ir organizavimo jų prostitucijai, nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip du atskirus nusikaltimus ir taip netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei paskyrė per griežtÄ bausmę.

Todėl apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

15. Apeliaciniame skunde I. J. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti ir jÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 147 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

16. Tuo tarpu K. J. gynėjas prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti:1) K. J. išteisinti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 1, 2 dalis dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš V. M.;

2) K. J. išteisinti pagal BK 147 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš J. R. ir O. Š.; 3) nusikalstamas veikas, padarytas prieš J. R. ir O. Š., kvalifikuoti tik pagal BK 307 straipsnį ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes;

4) pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti;

4) taikyti K. J. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Dėl J. R. verbavimo, jos ir A. B. gabenimo, įgijimo prostitucijai, J. R., A. B. prostitucijos organizavimo, vadovavimo ir pelnymosi iÅ¡ jų prostitucijos 17. Nagrinėjamoje byloje K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 307 straipsnio 1 dalį, 2 dalį už tai, kad, panaudodamas apgaulę (melagingas žadėdamas daug uždirbti iÅ¡ prostitucijos) ir pasinaudodamas nukentėjusiosios J. R. pažeidžiamumu (sunkia materialine padėtimi), verbavo jÄ ir kartu su A. B. gabeno į VokietijÄ , įgijo J. R., A. B., siekdamas, kad jos bÅ«tų iÅ¡naudojamos prostitucijai, bei organizavo ir vadovavo J. R. ir A. B. prostitucijai bei pelnėsi iÅ¡ jų prostitucijos.

18. Nuteistojo K. J. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad K. J. bendravo su nukentėjusiÄ ja J. R., jÄ kvietė vykti į VokietijÄ dirbti prostitute, tačiau neigė, kad jis tokiu bÅ«du, norėdamas pasipelnyti, siekė jÄ iÅ¡naudoti, kontroliuoti jos veiksmus ir iÅ¡naudojo prostitucijai kaip socialiai pažeidžiamÄ asmenį. Nuteistojo K. J. gynėjo teigimu, prostitucijos verslas Vokietijoje yra legalus, ir J. R. į VokietijÄ dirbti prostitute važiavo savo noru ir laisva valia, jokios prievartos, apgaulės nebuvo. Jis J. R. ir A. B. prostitucijos neorganizavo, jokių pajamų iÅ¡ Å¡ių merginų prostitucijos negavo.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie nuteistojo K. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto K. J. nuteisimo už J. R. verbavimÄ , jos ir A. B. gabenimÄ prostitucijai atmestini, kaip nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys nukentėjusiosios J. R., liudytojos A. B. parodymams, kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo K. J. nusikalstamus veiksmus, jo tyčios turinį, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir jais remdamasis padarė įrodymų visetu pagrįstas iÅ¡vadas, kad K. J., panaudodamas apgaulę ir pasinaudodamas nukentėjusiosios J. R. pažeidžiamumu, verbavo jÄ ir kartu su A. B. gabeno į VokietijÄ , siekdamas, kad J. R. kartu su A. B., jas kontroliuojant, bÅ«tų iÅ¡naudojamos prostitucijai.

20. Aptariamos veikos kontekste pažymėtina, kad verbavimas kaip veika, įeinanti į prekybos žmonėmis sudėtį yra specifinė nukentėjusiojo asmens įgijimo forma, pasireiÅ¡kianti kaltininko veiksmais, kuriais siekiama palenkti kito asmens valiÄ ir perimti jį savo ar kito asmens kontrolėn. Paprastai, kaltininko aktyvÅ«s veiksmai laikomi asmens įkalbinėjimu (skatinimu, raginimu, pažadais, siÅ«lymais), siekiant, kad asmuo pasirinktų tokį elgesio variantÄ (sutiktų su siÅ«lymu, iÅ¡vyktų svetur ir kt.), kuris suteiks galimybes vėliau asmenį kontroliuoti, juo manipuliuoti ir iÅ¡naudoti.

Verbavimas nusikalstamoms veikoms daryti ar prostitucijai iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kia kaltininko pasiÅ«lymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimÄ bei sprendimÄ atlikti teisei prieÅ¡ingÄ veiksmÄ , t. y. bÅ«ti iÅ¡naudojamiems prostitucijai ar nusikaltimų darymui. Be to, svarbu ir tai, kad asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus iÅ¡naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

Å iame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje siÅ«lymas vykti į užsienį, pavyzdžiui vogti iÅ¡ parduotuvių, žadant ten nuvežti, apgyvendinti, maitinti, realizuoti pavogtas prekes ir dalimi gautų pinigų atsilyginti, vertinamas kaip nukentėjusiojo verbavimas nusikalstamai veiklai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.  2K-565-139/2015). Tuo tarpu asmens gabenimas Å¡ių įstatymų prasme suprantamas kaip asmens transportavimas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, žinant, kad asmuo ten bus iÅ¡naudojamas.

Be to gabenimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas pats asmeniškai fiziškai aukų negabena, tačiau asmens judėjimas yra iš anksto suplanuotas ir nulemtas kaltininko veiksmais ir jo tyčios turiniu.

21. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. J. nusikalstami veiksmai, įkalbinėjant J. R. važiuoti į VokietijÄ dirbti prostitute, atitinka BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto verbavimo sÄ vokÄ .

22. Nukentėjusioji J. R. nuosekliai tvirtino, kad K. J. jÄ Ä¯kalbinėjo važiuoti į VokietijÄ dirbti prostitute, žadėdamas jai už tai 6000 Eur uždarbį į mėnesį. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios J. R. nurodytų jos lenkimo važiuoti į VokietijÄ dirbti prostitute aplinkybių, nuteistasis K. J., verbuodamas nukentėjusiÄ jÄ , tai darė aktyviais veiksmais: pasiÅ«lė vykti į VokietijÄ dirbti prostitute vieÅ¡namyje, sakydamas, kad prostitucijos verslas Vokietijoje yra legalus, galės gerai užsidirbti, jokios prievartos nebus, davė pinigų pirkiniams.

Be to prašė surasti dar vienÄ merginÄ , kuri norėtų vykti į Å¡iÄ Å¡alį dirbti prostitute. Paveikta nuteistojo K. J. nukentėjusioji J. R. sutiko pati važiuoti ir jai nurodytomis sÄ lygomis pasiÅ«lė kartu važiuoti A. B.. Nukentėjusioji J. R. sutiko dirbti prostitute, nes jos materialinė padėtis buvo labai sunki. Vienok, ji žadėto atlygio negavo. Netikėti Å¡iais nukentėjusiosios J. R. parodymais teismas neturi pagrindo. Byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų Å¡ios nukentėjusiosios suinteresuotumÄ nepagrįstai apkalbėti nuteistÄ jį K.

J.. Tokių duomenų nenurodė ir apeliantas. Be to, nukentėjusiosios J. R. parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ir kita su nukentėjusiÄ ja J. R. vykusi mergina liudytoja A. B.. Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 129–134, 110–117) pripažinusi, jog ji kaltinimo nurodytu laiku vyko į VokietijÄ , nurodė, kad vykti į VokietijÄ jai pasiÅ«lė J. R., tačiau pinigų kelionei, pirkiniams davė K. J.. Ji, nuvykus į VokietijÄ , susitiko su K. J., kuris smulkiai paaiÅ¡kino, kÄ reikės daryti, pažadėjo, kad, jeigu dirbs prostitute, užsidirbs daug pinigų.

Taigi nuteistasis K. J. ne tik per J. R., bet ir pats betarpiÅ¡kai melagingai patikino, kad Vokietijoje už prostitucijÄ merginos gaus daug pinigų. Jos sutiko bÅ«ti gabenamos prostitucijai apgaulės įtakoje, tačiau žadėto atlygio negavo.

23. Taigi, aptarti nukentėjusiosios J. R., liudytojos A. B. parodymai neabejotinai patvirtina nuteistojo K. J. pastangas palenkti nukentėjusiÄ jÄ J. R. vykti į VokietijÄ dirbti prostitute, žinant, kad ji bus iÅ¡naudojama prostitucijai, o ne norÄ jai padėti susirasti darbÄ ir suteikti galimybę gerai užsidirbti. Nuteistojo K. J. duoti pažadai mokėti J. R. apie 6 000 eurų per mėnesį nebuvo realÅ«s, ji buvo verbuojama, siekiant pajungti iÅ¡naudojimui. Å iuo atveju įkalbinėjant J. R. nuteistasis siekė ne tik užverbuoti jÄ pačiÄ , bet pasinaudojant J.

R. iÅ¡gabenti prostitucijai ir kitas merginas, t. y. A. B.. Å iuos nuteistojo veiksmus siejo vienas tikslas – pajungti Å¡ias merginas prostitucijai, jas kontroliuoti Vokietijoje ir iÅ¡ to pelnytis. Taigi, jis, verbuodamas J. R., per jÄ retransliavo apgaulės modelį A. B. ir taip per J. R. palenkė ir jos valiÄ , kad ji sutiktų bÅ«ti gabenama prostitucijai. Tai K. J. darė pasakodamas apie Vokietijoje palankias užsiimti prostitucija sÄ lygas, žadėdamas nemokamai nuvežti į VokietijÄ , maitinti, apipirkti, meluodamas dėl galimybės labai gerai užsidirbti.

24. Taigi jis verbavo J. R., pasinaudodamas apgaule, sunkia jos materialine padėtimi, žinodamas, kad ji Vokietijoje bus kontroliuojama, siekiant naudos. Å ios iÅ¡vados nepaneigia aplinkybė, kad nukentėjusios J. R. atžvilgiu jÄ verbuojant fizinė prievarta nebuvo naudota. Kolegijos nuomone, nuteistojo K. J. veiksmuose pagrįstai nustatyti ir kiti BK 147 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti alternatyvÅ«s veiksmai – nukentėjusiosios J. R. ir A. B. gabenimas.

25. Nuteistasis K. J. nustatytais verbavimo veiksmais ir žadėdami labai didelį atlygį už prostitutės darbÄ , suplanavo ir nulėmė nukentėjusiosios J. R. ir A. B. vykimÄ Ä¯ VokietijÄ , o A. Å ., nežinantis apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiÄ jÄ J. R. ir liudytojÄ A. B. automobiliu nuvežė į VokietijÄ , kur J. R. ir A. B. pradėjo dirbti prostitutėmis. Tai, kad nukentėjusioji J. R. ir A. B. buvo iÅ¡vežtos į VokietijÄ , patvirtino nuteistoji R. G.. Nuteistoji R. G. teisme parodė, kad, kai ji buvo iÅ¡vykusi į LietuvÄ , į vieÅ¡namį atvyko dvi merginos iÅ¡ Lietuvos, kurias atvežė kažkoks Mantas.

Vėliau sužinojo, kad Å¡ios merginos į vieÅ¡namį atvyko per K. J.. Nukentėjusioji J. R. taip pat patvirtino, kad sutartÄ dienÄ Å iauliuose jÄ ir A. B. pasitiko K. J. draugas A. Å ., kuris jas nuvežė į vieÅ¡butį, nupirko A. B. rÅ«bų, ir jie kitÄ dienÄ lengvuoju automobiliu iÅ¡vyko į VokietijÄ . Kartu važiavo A. Å . draugė Judita (kaip nustatyta – Pliuščikaitė). A. Å . nupirko viskÄ , ko joms reikėjo (maistÄ , cigaretes). Nuvykus į VokietijÄ , K. J. jas pasitiko ir pasakė, kÄ turės daryti.

Liudytojas A. Å . patvirtino, kad jis K. J. praÅ¡ymu vykdamas į VokietijÄ pakeliui iÅ¡ Å iaulių pavežė dvi merginas. Vokietijos vieÅ¡namyje jas pasitiko Kęstas. K. J. padengė kelionės iÅ¡laidas, sumokėjo už kitas iÅ¡laidas ir dar kažkiek davė už vežimÄ . Liudytoja A. B. taip pat ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad Å iauliuose jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ J. R. pasitiko Andrius (kaip nustatyta – A. Å .) ir apmokėjo jų pirkinius bei nakčiai apgyvendino vieÅ¡butyje. KitÄ dienÄ A.

Å . kartu su savo mergina jas iÅ¡ vieÅ¡bučio pasiėmė ir jie keturiese automobiliu nuvyko į VokietijÄ , (duomenys neskelbtini) miestÄ , kur jas pasitiko K. J. (jos vadino jį „Kėša“). Å ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčijo ir pats nuteistasis K. J.. Nuteistasis K. J. parodė, kad J. R. ir A. B. į vieÅ¡namį Vokietijoje dirbti prostitutėmis atvežė jo draugas A. Å ..

26. Tokiu bÅ«du, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos aptartų duomenų visetu, neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog nukentėjusios J. R. ir liudytojos A. B. judėjimÄ â€“ vykimÄ iÅ¡ Lietuvos į VokietijÄ dirbti prostitutėmis – iÅ¡ anksto suplanavo ir apsprendė nuteistasis K. J. savo nusikalstamais veiksmais, siekiant jas kontroliuoti, iÅ¡naudoti ir pelnytis iÅ¡ jų prostitucijos.

27. Nepagrįstas nuteistojo K. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad K. J. nesinaudojo nukentėjusiosios J. R. pažeidžiamumu dėl jos sunkios socialinės – materialinės padėties, nes apie šias aplinkybes nieko nežinojo.

28. Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavaliÅ¡kas pasiÅ«lymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo iÅ¡naudojimui faktÄ kaip bÅ«dÄ iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ skurdo. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016, 2K-156-699/2018 ir kt.).

29. Byloje neabejotinai pasitvirtino, kad nukentėjusioji J. R. buvo pažeidžiama, o nuteistasis, tai žinodamos, tuo pasinaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. R., kuriÄ verbavo ir gabeno K. J., buvo socialiai pažeidžiama dėl jos prastos materialinės padėties. Å ios aplinkybės nustatytos nukentėjusiosios J. R., liudytojų A. B., A. Å . parodymais.

31. Aptarti duomenys tvirtina, kad J. R. turi keturis vaikus, dirba pas kaimynus, jos materialinė padėtis labai sunki. Taigi akivaizdu, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiosios J. R. materialinė ir socialinė padėtis buvo sunki, jai reikėjo pinigų elementariems poreikiams patenkinti.

32. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajai buvo apsunkinta galimybė priimti teisingÄ sprendimÄ dėl nuteistojo K. J. jai teikiamo pasiÅ«lymo. Nukentėjusioji J. R. sutiko važiuoti dirbti prostitute, tačiau jos sutikimas buvo apspręstas jos pažeidžiamumu. Nors nuteistasis K. J. tvirtina, jog jis nežinojo apie sunkiÄ J. R. materialinę padėtį, tačiau jo aiÅ¡kinimÄ paneigia kiti pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai.

33. IÅ¡ nukentėjusiosios J. R. parodymų matyti, kad nuteistajam K. J. Å¡ios aplinkybės buvo gerai žinomos, nes apie tai jam pasakė pati nukentėjusioji J. R. dar iki iÅ¡vykstant į VokietijÄ dirbti prostitute. Apie tai liudija ir paties nuteistojo elgesys. IÅ¡ nukentėjusiosios J. R., liudytojų A. B., A. Å . parodymų matyti, kad K. J. davė pinigų kelionei į Å iaulius, organizavo atvykimÄ Ä¯ VokietijÄ , jo nurodymu nukentėjusiÄ jÄ gabenęs asmuo nuvežė jÄ su liudytoja A. B. į parduotuvę ir davė pinigų Å¡ampÅ«nams ir kitoms prekėms įsigyti, nupirko joms cigarečių, maisto. Visas iÅ¡laidas vieÅ¡bučiui, kelionei, drabužiams, maistui ir kitoms prekėms apmokėjo K. J..

34. Tai patvirtina, kad K. J. ne tik žinojo apie J. R. ir A. B. socialinę ir sunkiÄ materialinę padėtį, bet ir suprato, jog pastarÄ sias gali palenkti savo nusikalstamų tikslų realizavimui tik užtikrindamas joms nemokamÄ kelionę, apgyvendinimÄ , maitinimÄ , melagingai žadėdamas didelį piniginį atlygį už prostitutės darbÄ .

35. Taigi, visos Å¡ios aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis K. J. žinojo ir suvokė nukentėjusiosios J. R. ir liudytojos A. B. pažeidžiamumÄ dėl jų socialinės bei sunkios materialinės padėties ir tuo pasinaudojo, siekdamas jas kontroliuoti, įtraukti į prostitucijÄ ir jas iÅ¡naudoti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sutikimas bÅ«ti iÅ¡naudojamam (Å¡iuo atveju prostitutės darbui), duotas pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar bet kuria kita valios palenkimo forma, negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo K. J. veiksmai, verbuojant J. R. ir abi su A. B. gabenant prostitucijai, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje požymius, todėl teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Ta apeliaciniam skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje nebuvo procesinio sprendimo pripažinti A. B. nukentėjusiÄ ja, nedaro įtakos nuteistojo K. J. nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui, nes A. B., kaip ir J. R., Å¡iuo konkrečiu atveju buvo prekybos žmonėmis auka, K. J. žinojo, kad abi merginas gabena iÅ¡naudojimui prostitucijai.

37. Vienok, pirmosios instancijos teismas, Å¡iame nusikalstamos veikos epizode vertindamas K. J. nusikalstamus veiksmus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis K. J. įgijo J. R. ir A. B. prostitucijai.

38. Asmens perleidimo bei įgijimo požymis traktuojamas, kaip nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei.

39. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad K. J. bÅ«tų sudaręs nusikalstamÄ sandorį ir iÅ¡naudojimo tikslais įgijęs minėtas merginas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyti alternatyvÅ«s veiksmai – J. R. ir A. B. įgijimas prostitucijai – iÅ¡ nuosprendžio Å¡alintini kaip neįrodyti.

40. Pirmosios instancijos teismas K. J. pripažino kaltu pagal BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatęs, kad K. J. pelnėsi iš J. R. ir A. B. prostitucijos bei organizavo ir vadovavo jų prostitucijai.

41. Teismas, grįsdamas šį kaltinimÄ , rėmėsi nukentėjusiosios J. R., liudytojos A. B. parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus faktinius duomenis, atlikusį dalinį įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie faktiniai duomenys nepakankami pagrįsti, jog nuteistasis K. J. vadovavo J. R. ir A. B. prostitucijai BK 307 straipsnio 2 dalies prasme.

43. Aptariamos veikos kontekste pažymėtina, kad prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laikÄ ir vietas, kur turi bÅ«ti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimÄ iÅ¡ kitų vietovių, jų apgyvendinimÄ , koordinuojant bei kontroliuojant jų darbÄ ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rÅ«pinantis naujų asmenų įtraukimu į prostitucijÄ , priimant į grupę naujus asmenis arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimÄ .

Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių Å¡io nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Vadovavimas prostitucijai pasireiÅ¡kia kaip asmenų, organizuojančių prostitucijÄ , veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iÅ¡ prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan. Pajamų turėjimas iÅ¡ kito asmens prostitucijos reiÅ¡kia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį).

Å is susitarimas gali bÅ«ti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimÄ , kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, už vežimÄ , patalpų suteikimÄ ir pan.

44. Byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios J. R., liudytojos A. B. parodymai neginčijamai patvirtina, kad K. J. atlikti veiksmai atitinka prostitucijos organizavimo ir pelnymosi iÅ¡ prostitucijos sÄ vokas.

45. IÅ¡ nukentėjusiosios J. R. parodymų matyti, kad, atvykus į Vokietijos (duomenys neskelbtini) miestÄ , į vieÅ¡namį, jÄ ir A. B. pasitiko K. J., kuris tuo metu viskam vadovavo. K. J. pasakė, kad dirbti reikės nuo 11 val. iki 24 val., jog turės atidirbti už kelionę ir už tai, kad sumokėjo Mantui 5 000 Lt. VieÅ¡namį prižiÅ«rint K. J., jos pradirbo apie tris savaites, o visus jų uždirbtus pinigus paimdavo K. J., kuris joms jų uždirbtų pinigų nemokėjo, o vis žadėjo, kad joms bus sumokėti pinigai kai grįš R.

G.. Praėjus 3 savaitėms, iÅ¡ Lietuvos atvažiavus R. G., pastaroji perėmė vieÅ¡namio valdymÄ , o K. J. iÅ¡važiavo nesumokėjęs jokių pinigų. IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja A. B.. Ji patvirtino, kad, atvykus į vieÅ¡namį Vokietijoje, K. J., kiekvienÄ dienÄ darbo pabaigoje paimdavo jų uždirbtus pinigus, suskaičiuodavo, sutikrindavo pagal užraÅ¡us ir visus uždirbtus pinigus pasiimdavo sau. Be to nuteistasis pirko joms maistÄ , rÅ«bus, darbui reikalingas priemones.

Atvykus R. G., K. J. surinko visus savo daiktus ir pasiėmė užraÅ¡us, kuriuos pildė visos merginos (apie suteiktas paslaugas) ir iÅ¡važiavo. K. J. iÅ¡važiavus, merginos pradėjo klausinėti R. G., kur jų uždirbti pinigai. R. G. atsakė, kad apie jokius pinigus nieko nežino (t. 2, b. l. 129–134, 110–117). R. G. taip pat patvirtino, kad jai grįžus iÅ¡ Lietuvos, K. J. paėmė visus merginų uždirbtus pinigus ir iÅ¡vyko į LietuvÄ , tuo laikotarpiu, kai jos nebuvo, merginos uždarbio negavo.

46. Taigi, bylos duomenimis pasitvirtino, kad K. J. nustatė merginų darbo dienų ir valandų skaičių, įkainius, priimamų klientų skaičių, rÅ«pinosi jų buitimi, kontroliavo merginų uždirbtus pinigus, visus juos pasiimdamas sau ir tokiu bÅ«du gavo turtinės naudos, pelnėsi iÅ¡ kitų asmenų prostitucijos ir organizavo jų prostitucijÄ .

47. Vienok, byloje tokių duomenų, kad K. J. buvo asmuo, kuris koordinavo asmenų, organizuojančių prostitucijÄ , veiksmus, skirstė užduotis, pelnÄ , gautÄ iÅ¡ prostitucijos, turėjo lemiamÄ Å¾odžio teisę, sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus, byloje nėra. Nei J. R. su A. B., nei kitos vieÅ¡namyje prostitutėmis dirbusios merginos nenurodė, kad K. J. bÅ«tų padaręs BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytÄ vadovavimÄ atitinkančius veiksmus.

48. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad K. J. vadovavo J. R. ir A. B. prostitucijai šalinama iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodyta.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nustatyta, kad: K. J. ne mažiau trijų savaičių laikotarpiu organizavo J. R. ir A. B. prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jų prostitucijos.

50. Pirmosios instancijos teismas tokius K. J. veiksmus kvalifikavo pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius – BK 307 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, todėl neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

51. Byloje nustatyta, kad K. J. pelnėsi iÅ¡ kitų asmenų prostitucijos, organizuodamas merginų prostitucijÄ . Tokie jo veiksmai atitinka kvalifikuotÄ pelnymosi iÅ¡ kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį (BK 307 straipsnio 2 dalį).

52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , nustačius veikÄ kvalifikuojančius požymius, numatytus BK 307 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuojama pagal 2 dalį, o veikos kvalifikavimas ir pagal to paties straipsnio 1 dalį, yra perteklinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2012, 2K-136/2014).

53. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis keistinas ir K. J. nusikalstami veiksmai iš BK 307 straipsnio 1 dalies ir BK 307 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotini į BK 307 straipsnio 2 dalį.

54. Nepagrįstas nuteistojo K. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad K. J. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 307 straipsnį negali atsakyti, nes nukentėjusioji dirbo legaliai veikiančiame viešnamyje Vokietijoje.

55. Å iuo konkrečiu atveju K. J. pelnėsi iÅ¡ merginų prostitucijos ir organizavo jų prostitucijÄ , pasinaudodamas jų pažeidžiamumu, jas kontroliuodamas ir iÅ¡naudodamas prieÅ¡ pastarųjų valiÄ . Taigi, K. J. pelnėsi iÅ¡ prekybos žmonėmis aukų. Tokie veiksmai tiek tarptautinėje, tiek Europos SÄ jungos teisėje yra baudžiami. Vokietija yra viena iÅ¡ valstybių, kuri 2006 m. birželio 14 d. ratifikavo 2000 m. lapkričio 15 d. Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijÄ prieÅ¡ tarptautinį nusikalstamumÄ papildantį protokolÄ ,,Dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimÄ si ja“.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prekybai žmonėmis skirtoje Europos parlamento ir tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyvoje 2011/36/ES taip pat nurodyta, kad valstybės narės turi imtis bÅ«tinų priemonių užtikrinti, kad bÅ«tų baudžiama už toliau nurodytas tyčines veikas: asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, laikymas ar priėmimas, įskaitant tų asmenų kontrolės perėmimÄ ar perdavimÄ , grasinant arba panaudojant jėgÄ ar kitokiÄ prievartÄ , pagrobiant, sukčiaujant arba apgaule, piktnaudžiaujant padėtimi arba pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, duodant arba gaunant pinigų ar naudos siekiant kitÄ asmenį kontroliuojančio asmens sutikimo, kai Å¡ios veikos tikslas yra iÅ¡naudojimas.

IÅ¡naudojimas apima kitų asmenų iÅ¡naudojimÄ prostitucijai ar kitas seksualinio iÅ¡naudojimo formas, priverstinį darbÄ ar paslaugas, įskaitant elgetavimÄ , vergijÄ ar į vergijÄ panaÅ¡iÄ praktikÄ , priverstinę tarnystę, iÅ¡naudojimÄ Ä¯traukiant į nusikalstamÄ veikÄ , arba organų išėmimÄ . Vokietijos BK buvo suderintas su Å¡ios direktyvos nuostatomis.

56. Taigi, tiek tarptautinėje, tiek Europos SÄ jungos teisėje visuotinai žinomos žmogaus iÅ¡naudojimo formos, su kuriomis siejama prekyba žmonėmis, yra vergija, prostitucija ir kitos seksualinio iÅ¡naudojimo sritys, pornografijos gaminimas, priverstinis darbas ir paslaugos, elgetavimas, pavergimas už skolas, baudžiavinė padėtis, nelegalus įvaikinimas, įtraukimas į nusikalstamÄ veiklÄ , santuokinė vergija, nelegalus žmogaus organų transplantavimas ir kt.

57. Taigi, nustatyti veiksmai yra baudžiami ne tik pagal Lietuvos, bet ir pagal Vokietijos įstatymus. Dėl V. M. verbavimo, gabenimo, perleidimo R. G. kontrolėn, jos prostitucijos organizavimo, vadovavimo ir pelnymosi iÅ¡ jos prostitucijos 58. Nagrinėjamoje byloje K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su R. G., panaudodamas apgaulę (nenurodė tikrojo kelionės tikslo ir darbo pobÅ«džio) ir pasinaudodamas nukentėjusiosios V. M. pažeidžiamumu (sunkia materialine padėtimi ir priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesugebėjimu pasiprieÅ¡inti), jÄ verbavo bei, panaudojęs fizinį smurtÄ , gabeno į VokietijÄ , siekdamas, jog ji bÅ«tų perleista R. G. ir iÅ¡naudojama prostitucijai, siekiant iÅ¡ to pelnytis.

59. Nuteistojo K. J. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad nukentėjusioji V. M. dirbo prostitute R. G. priklausančiame vieÅ¡namyje, tačiau neigė, kad K. J., norėdamas pasipelnyti, verbavo, gabeno jÄ Ä¯ VokietijÄ kaip socialiai pažeidžiamÄ asmenį, naudojo apgaulę ir po to perleido R. G., siekdamas, jog ji bÅ«tų iÅ¡naudojama prostitucijai. Nuteistojo K. J. gynėjo teigimu, Vokietijoje prostitucijos verslas yra legalus ir nukentėjusioji V. M. į VokietijÄ dirbti prostitute atvažiavo pati laisva valia, jokios apgaulės ir prievartos nebuvo.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo K. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, prieštaraujantys nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo K. J. nusikalstamus veiksmus, jo tyčios turinį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir jais remdamasis padarė įrodymų visetu pagrįstas išvadas, kad nuteistojo K. J. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

61. Kolegijos nuomone, nuteistojo K. J. veiksmuose pagrįstai nustatyti BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai – nukentėjusiosios V. M. verbavimas, gabenimas prostitucijai bei jos perleidimas R. G. kontrolėn.

62. Nukentėjusioji V. M. teisme nuosekliai tvirtino, kad, bÅ«tent K. J. sakė, jog yra darbas užsienyje ir jÄ apsvaiginęs nuvežė į VokietijÄ , kur ji R. G. priklausančiame vieÅ¡namyje buvo priversta dirbti prostitute. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios V. M. teisme nurodytų jos lenkimo ir gabenimo į VokietijÄ dirbti prostitute aplinkybių, K. J. atėjo į barÄ , kur ten esančių merginų klausinėjo, ar yra norinčių dirbti užsienyje, tačiau koks darbas, nesakė. Ten buvusios merginos jai paaiÅ¡kino, kad siÅ«lomas darbas yra prostitucija.

Konkrečios Å¡alies, kur reiktų dirbti, ir siÅ«lomo uždarbio V. M. iÅ¡ merginų nesužinojo. IÅ¡ pradžių K. J. pasiÅ«lymas – dirbti užsienyje – jÄ sudomino. Kai nukentėjusioji sužinojo, jog darbas – prostitucija, noras važiuoti dingo. Kažkur po trijų savaičių bare buvo K. J. su draugu Mantu ir gėrė alų. TÄ dienÄ ji dirbo viena, kitų bendradarbių bare tuo metu nebuvo. Nukentėjusioji mano, kad į jos kavÄ buvo kažko pripilta, nes ji darbo vietoje nualpo, o kai atgavo sÄ monę, buvo jau Vokietijoje, R.

G. vieÅ¡namyje. Nukentėjusioji pamatė R. G., kuri pasakė, kad ji atvežta iÅ¡ Lietuvos, kad dabar dirbs prostitute, pinigai bus mokami kas savaitę, mokės, kiek uždirbs, tačiau konkrečios sumos nesakė. Nepamena, ar sakė, kiek mokės už vieno kliento aptarnavimÄ . Liepė pasakyti, jeigu klientas muÅ¡. V. M. ne kartÄ sakė, kad klientai muÅ¡a, tačiau R. G. nieko nedarė. Kartu su ja dirbo kolegės, nukentėjusiosios Å¡ioje byloje, tačiau jų vardus pamirÅ¡o. IÅ¡ viso su V. M. buvo keturios merginos, visos lietuvės. Jos gyveno toje pačioje patalpoje, kur ir dirbo.

Kambaryje gyveno ir dirbo po dvi merginas. Maistu aprÅ«pindavo R. G., rÅ«bus turėjo tokius, kokius atsivežė iÅ¡ Lietuvos. Nemokėjo atlyginimo kas savaitę, kaip žadėjo. Kol viena mergina dirbo kambaryje, kita laukė kitoje patalpoje. Klientai joms nemokėjo, jie atsiskaitydavo su R. G.. Metus prabuvo Vokietijoje. Kiek iÅ¡ viso klientų aptarnavo, negali pasakyti. Jokio atlygio negavo. Ji iÅ¡ ten pabėgo, gatvėje žmonių paprašė pinigų kelionei ir tada grįžo namo. Per tuos metus ji tik vienÄ kartÄ su J.

R. buvo išėjusios į laukÄ â€“ į klubÄ atsipalaiduoti. Tam, kad galėtų nueiti į klubÄ , žmonių prašė pinigų ir bijojo grįžti atgal. KartÄ girdėjo R. G. pokalbį su K. J.. Jie kalbėjo, kad, jei jos bėgs, tai sugaus ir mažai nepasirodys. K. J. pradžioje buvo atvažiavęs, po to jo nebuvo (t. 10, b. l. 43–46).

63. Nukentėjusioji V. M. aplinkybes, kad K. J. pasiÅ«lė darbÄ užsienyje ir jÄ prieÅ¡ jos valiÄ , apsvaiginus narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iÅ¡vežė į VokietijÄ , kad ten ji priverstinai dirbo prostitute R. G. priklausančiame vieÅ¡namyje, iÅ¡ esmės nurodė ir jÄ apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir teisėjui (t. 1, b. l. 35–39, 58–60, 61–63, 64–67, 68–69).

64. Taigi, nukentėjusioji V. M. neabejotinai patvirtino, kad K. J. įkalbinėjo merginas vykti į užsienį dirbti, o, jai neiÅ¡reiÅ¡kus sutikimo, apsvaiginęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, prievartÄ jÄ iÅ¡vežė į VokietijÄ , kur perleido savo pusseserei R. G., kurios vieÅ¡namyje V. M. priverstinai dirbo prostitute.

65. Nepagrįstas nuteistojo K. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiosios V. M. parodymai yra nepatikimi, nes jie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. IÅ¡ tiesų, nukentėjusiosios V. M. parodymai duoti viso proceso metu nėra pakankamai sklandÅ«s, juose yra tam tikrų neatitikimų, tačiau Å¡ie neatitikimai skiriasi tik detalėse ir nepaneigia paties V. M. verbavimo prostitucijai, jos gabenimo prievartÄ Ä¯ VokietijÄ ir perleidimo R. G. fakto. Dėl to V. M. parodymai buvo pakankamai nuoseklÅ«s. Tokius K.

J. veiksmus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl, kolegijos nuomone, vertinant V. M. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, nėra pagrindo kaip nepatikimus vertinti visus nukentėjusiosios V. M. parodymus. Juo labiau, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati V. M. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. vasario 6 d. (t. 1, b. l. 68–69) paaiÅ¡kino, kodėl davė skirtingus parodymus, ir nurodė tokio savo elgesio motyvus. Nukentėjusiosios teigimu, jai iÅ¡ pradžių buvo gėda pasakoti apie save, norėjo, kad jÄ užjaustų.

Atsižvelgiant į tai, yra visiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kodėl nukentėjusioji V. M. iÅ¡ pradžių nenurodė vartojusi narkotikus, praÅ¡iusi iÅ¡maldos ir teikusi stoties rajone seksualines paslaugas ir, tik tyrėjai nurodžius turimus objektyvius duomenis apie jos vedamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tai pripažino. Å ias aplinkybes patvirtino ir teisme liudytoja apklausta tyrėja A. J. (t. 11, b. l. 120–123). Taigi nukentėjusioji, jausdama gėdos jausmÄ , norėjo pagražinti savo gyvenimÄ , apie save sudaryti palankesnį, geresnį įspÅ«dį, todėl apie Å¡ias savo gyvenimo aplinkybes nutylėjo.

Vien dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad pastaroji apkalbėjo K. J.. Byloje taip pat nėra tokių duomenų, kad nukentėjusioji V. M. dėl to, kad vartoja narkotikus, serga (duomenys neskelbtini), turi atminties sutrikimų, negalėjo įsiminti ir tinkamai papasakoti bylai reikšmingų aplinkybių. Iš 2015 m. balandžio 23 d. papildomos specialisto išvados matyti, kad jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau nei (duomenys neskelbtini) – neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suvokti jos atžvilgiu daromas neteisėtas veikas, neturi esminės įtakos gebėjimui suvokti reikšmingas bylai faktines aplinkybes, jas atgaminti bei duoti apie tai parodymus (t. 1, b. l. 110–111).

66. Be to, nukentėjusios V. M. parodymus apie jos verbavimÄ , gabenimÄ prievarta į VokietijÄ , perleidimÄ R. G. kontrolėn patvirtina ir kiti byloje esantys teismo iÅ¡tirti įrodymai.

67. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios J. R. teisme duotų parodymų, V. M. jai sakė, jog į VokietijÄ atvažiavo per K. J., tačiau smulkmenų ji V. M. neklausinėjo. Tačiau, pasak nukentėjusios J. R., V. M. labai norėjo grįžti į LietuvÄ ir ji jai padėjo. Ji savavaliÅ¡kai paėmė pinigus iÅ¡ dėžutės ir padavė V. M., surado jai „mikriukÄ â€œ, kad galėtų grįžti į LietuvÄ . R. G. V. M. paskutiniu metu niekur neiÅ¡leido, nedavė pinigų. V. M. neturėjo sveikatos, pinigų, vartojo narkotikus, kuriuos duodavo K.

J.. Narkotikai jai buvo duodami tris ar keturis kartus per dienÄ (t. 10, b. l. 46–50). IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, tik detaliau, nukentėjusioji J. R. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji patvirtino, kad V. M. jai pokalbio metu sakė, kad jÄ Ä¯ vieÅ¡namį prieÅ¡ 1-2 mėnesius atvežė Kęstas (kaip nustatyta – K. J.) apgaule, žadėjo darbÄ senelių prieglaudoje, ar namų tvarkytoja, o prieÅ¡ kelionę Kęstas jai per prievartÄ suleido narkotikų ir taip iÅ¡vežė iÅ¡ Lietuvos.

Ji matė, kaip K. J., kai V. M. „supsichavo“ dėl narkotikų ir pasakė, kad nori važiuoti namo, jÄ sumušė rankomis, kojomis. V. M. prieÅ¡inosi, bandė gintis, todėl K. J. jÄ uždarė į kambariukÄ , grasino jÄ paskersiÄ s prie lazdos pritvirtintu peiliu. K. J. grasino susidoroti, jeigu V. M. bandys nedirbti ir pasprukti, atėmė iÅ¡ jos pasÄ . VienÄ kartÄ ji girdėjo, kaip R. G. Å¡aukė ant V. M.. Kai ji (J. R.) įėjo į kambarį, rado V. M. prirakintÄ antrankiais prie radiatoriaus, iÅ¡ nosies jai bėgo kraujas.

R. G. neleido iÅ¡kviesti pagalbos. V. M. po Å¡io incidento pabėgti nebandė, ji buvo iÅ¡gÄ sdinta ir bijojo susidorojimo (t. 2, b. l. 2–6). Å iuos parodymus nukentėjusioji J. R. patvirtino teisiamojo posėdžio metu (t. 10, b. l. 46–50).

68. Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat nurodė, kad V. M., bÅ«dama Vokietijoje, R. G. vieÅ¡namyje, prašėsi klientų pagalbos, dėl ko K. J. labai supyko, paėmė geležinę lazdÄ , prie jos galo pririÅ¡o peilį. Jis pasodino V. M. ant lovos, trenkė jai kumščiu į kaktÄ , po to savadarbe ietimi pradėjo jai grasinti. K. J. laikė ietį nukreipęs į V. M.. Po Å¡io įvykio V. M. iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis. Be to, iÅ¡ V. M. kalbų ji žino, kad jÄ Ä¯ vieÅ¡namį atvežė kažkoks Mantas (byloje yra duomenų, kad taip prisistatydavo ir K. J.), iÅ¡leido netoliese, o pasitiko jÄ Ela, kaip visoms nukentėjusioms prisistatydavo R. G. (t. 2, b. l. 129–134, 110–117).

69. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau aptarti parodymai, vertinant ir patį faktÄ , kad bÅ«tent K. J. merginas iÅ¡ Lietuvos prostitucijai gabeno į savo pusseserės R. G. vieÅ¡namį, paneigia apelianto skundo argumentÄ , jog V. M. į VokietijÄ dirbti prostitute atvyko pati laisva valia, jos laisvė nebuvo varžoma. Pagal minėtus nukentėjusiosios J. R. ir liudytojos A. B. parodymus, V. M. nuvežta į VokietijÄ sakė, kad nenori dirbti prostitute, nori grįžti į LietuvÄ , tačiau į tai nuteistasis K. J. nekreipė jokio dėmesio, nuolat svaigindavo jÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, grasino susidoroti, jeigu ji pabandytų bėgti ir nedirbtų prostitute. Taigi jis jÄ kontroliavo.

70. Be to, vertinant visų įrodymų kontekste, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad nors nuteistasis K. J. ir neigė, kad jis kokiais nors aktyviais veiksmais bandė palenkinti V. M. vykti į VokietijÄ dirbti prostitute bei jÄ prievartÄ atvežė į VokietijÄ , tačiau pripažino, jog bÅ«tent jis ieÅ¡kojo merginų, galinčių vykti į užsienį dirbti prostitutėmis, kurios bÅ«tų perduotos R. G. kontrolėn ir iÅ¡naudojamos prostitucijai. Å ias aplinkybes patvirtina kitų nukentėjusiųjų O. Å ., J. R., liudytojos D. S. parodymai (t. 2, b. l. 2–6, 23–24; t. 3, b. l. 3–7, 25–29, 55–56, 73–75, 95–98; t. 10, b. l. 46–50, t. 11, b. l. 31–32; t. 13, b. l. 142–147).

71. Taigi, pirmiau aptarti faktiniai duomenys, V. M. elgesys, K. J. atlikti veiksmai, įvykių eiga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. M. buvo K. J. aktyviais veiksmais apgaulės bÅ«du užverbuota ir, panaudojus jos atžvilgiu fizinę prievartÄ K. J. iniciatyva, jam veikiant bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, atgabenta į VokietijÄ iÅ¡naudojimui prostitucijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktikÄ gabenimu laikomi ir tie atvejai, kai asmens judėjimas yra iÅ¡ anksto suplanuotas ir nulemtas kaltininko, Å¡iuo atveju, K. J. veiksmų. Tai akivaizdžiai patvirtina tai, kad V. M. Vokietijos vieÅ¡namyje buvo kontroliuojama nuteistųjų K. J. ir R. G., kurie siekė pelnytis ir pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos.

72. Esant nustatytoms aplinkybėms apie nukentėjusiosios socialinę padėtį, jos sveikatos būklę, priklausomybę nuo narkotikų, nuteistojo K. J. gynėjo argumentai, jog V. M. turėjo realias galimybes pasipriešinti K. J. veiksmams, yra niekuo nepagrįsti. Nukentėjusioji V. M. buvo nuolat stebima, duodami jai nurodymai, svaiginama narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gyveno jai nepažįstamoje aplinkoje, neturėjo pinigų. Juolab, iš Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Kauno psichiatrijos centro“, 2015 m. balandžio 23 d. papildomos specialisto išvadų matyti, kad (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 104–105, 110–111).

73. Nepagrįstas nuteistojo K. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji V. M. į VokietijÄ vyko dirbti prostitute laisva valia, niekas nesinaudojo jos pažeidžiamumu.

74. Byloje neabejotinai pasitvirtino, kad V. M. buvo pažeidžiama, o nuteistasis K. J., tai žinodamos, tuo pasinaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti.

75. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. M., kuriÄ K. J. verbavo, gabeno prostitucijai, o po to perleido K. G. kontrolėn, buvo socialiai pažeidžiama dėl jos prastos materialinės padėties, socialinių ryÅ¡ių ir įgÅ«džių, sveikatos bÅ«klės, priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nesugebėjimo pasiprieÅ¡inti. Å ios aplinkybės nustatytos nukentėjusiųjų V. M., J. R., O. Å ., liudytojų A. B., J. B., K. R., J. M. parodymais, VÅ¡Ä® ,,Kauno psichoterapijos centro“ (t. 1, b. l. 104–105), 2015 m. balandžio 23 d. specialisto (t. 1, b. l. 110–111) iÅ¡vadomis.

76. Aptarti bylos duomenys tvirtina, kad V. M. (duomenys neskelbtini).

77. Nors nuteistasis K. J. tvirtina, jog jis nieko nežinojo apie V. M. pažeidžiamumÄ , tačiau jau aptarti duomenys tvirtina, kad jos pažeidžiamumas buvo akivaizdus. Be to, iÅ¡ dalies apie tai liudija ir nuteistosios R. G., nukentėjusiosios J. R., liudytojų A. B., M. A., M. R. parodymai ir paties nuteistojo elgesys.

78. Nukentėjusioji J. R. parodė, kad V. M. buvo priklausoma nuo narkotikų. K. J., dirbant jai viešnamyje, parūpindavo narkotikų. Liudytoja A. B. parodė, kad dirbdama viešnamyje pas R. G., V. M. vartojo narkotikus, kuriuos leisdavosi sandėliuke, esančiame viešnamio kieme. V. M. narkotikus duodavo K. J. su Vaidu, nes būtent tuo metu, kai narkotikai pasibaigdavo, K. J. skambindavo Vaidui (kaip nustatyta – V. K.) ir jie kartu išvažiuodavo. Liudytojas M. A. teisme taip pat parodė, kad matė, kaip V.

M. pirko narkotines medžiagas, kurias ji po to suvartojo. Liudytojas patvirtino, kad dėl to, jog K. J. turėjo narkotikų, R. G. jį iÅ¡varė iÅ¡ vieÅ¡namio (t. 12, b. l. 6–8). Apie Å¡iÄ aplinkybė parodymus davė ir liudytoja apklausta A. B.. Jos parodymus apie tai, kad K. J. parÅ«pindavo narkotikų O. Å ., buvo kilęs konfliktas su T. G., kuri vidury nakties K. J. kartu su žmona iÅ¡ vieÅ¡namio iÅ¡varė (t. 2, b. l. 2–6, 23–24; t. 3, b. l. 55–56, 73–75; t. 10, b. l. 46–50).

Å iÄ aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistoji R. G. (t. 11, b. l. 178–182). Liudytojas M. R. teisme parodė, kad vieÅ¡namyje buvusi trečioji mergina (kaip nustatyta – V. M.) vartojo narkotikus, tai rodė ir jos iÅ¡vaizda; ji buvo iÅ¡tinusi, rankų ir kojų tarpupirščiai subandyti (t. 10, b. l. 193–195).

79. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai, nuteistojo K. J. elgesys patvirtina, kad K. J. ne tik žinojo apie V. M. pažeidžiamumÄ , bet ir matė, jog ji yra priklausoma nuo narkotikų, turi sveikatos problemų. Jis suprato, kad nuolatinių pajamų neturinčiÄ , priklausomÄ nuo narkotinių medžiagų, sveikatos problemų turinčiÄ merginÄ gali palenkti savo nusikalstamų tikslų realizavimui, užtikrindamas jai nemokamÄ narkotinių medžiagų tiekimÄ , ir tai darė, verbuodamas prostitucijai pažeidžiamas merginas, tame tarpe ir V.

M., ir tuo pačiu tikslu jÄ iÅ¡gabendamas į VokietijÄ bei perleisdamas jÄ savo pusseserei R. G. iÅ¡naudojimui prostitucijai. Taigi, vertindamas kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kitų įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog K. J. veiksmai, verbuojant, gabenant ir perleidžiant V. M. prostitucijai, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 1 dalyje, požymius. Todėl nepagrįstas K. J. apeliacinio skundo argumentas, kad jo nusikalstami veiksmai dėl V.

M. turėtų būti kvalifikuoti tik pagal BK 307straipsnį.

80. Pirmosios instancijos teismas K. J. pripažino kaltu pagal BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatęs, kad jis pelnėsi iš V. M. prostitucijos bei organizavo ir vadovavo jos prostitucijai.

81. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iame epizode pirmos instancijos teismo nustatytus nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir juos patvirtinančius faktinius duomenis, sprendžia, kad, kaip ir epizode dėl J. R. ir A. B., byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog K. J. padarė veiksmus, kurie atitiktų vadovavimo pelnymuisi iÅ¡ V. M. prostitucijos sÄ vokÄ BK 307 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl Å¡is baudžiamojo įstatymo dispozicijoje numatytas kvalifikuojantis požymis Å¡alintinas iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodytas.

82. Vienok tai, kad K. J. organizavo V. M. prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos, teisėjų kolegijai nekyla abejonių.

83. Kaip jau minėta, nukentėjusioji V. M. parodė, kad K. J. kontroliavo, kaip laikomasi nustatytos tvarkos, kad merginos neapgaudinėtų ir nenusukinėtų iÅ¡ kasos pinigų, pirko joms maisto, darbui reikalingas priemones, duodavo narkotikų. K. J. nemokėjo V. M. ir jos atlyginimo dalies. Ji pinigų gaudavo tik maistui. Å ias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji J. R. bei liudytoja A. B.. Nuteistoji R. G. taip pat paaiÅ¡kino, kad, jai grįžus iÅ¡ Lietuvos, K. J. paėmė visus merginų uždirbtus pinigus ir iÅ¡vyko į LietuvÄ . Tuo laikotarpiu, kai jos nebuvo, merginos uždarbio negavo.

84. Pirmosios instancijos teismas K. J. nustatytus veiksmus, kaip ir epizode dėl J. R. ir A. B., kvalifikavo pagal BK 307 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį.

85. Byloje nustatyta, kad K. J. pelnėsi iÅ¡ V. M. prostitucijos, organizuodamas jos prostitucijÄ . Tokie jo veiksmai atitinka kvalifikuotÄ pelnymosi iÅ¡ kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį (BK 307 straipsnio 2 dalį).

86. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , nustačius veikÄ kvalifikuojančius požymius, numatytus BK 307 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuojama pagal 2 dalį, o veikos kvalifikavimas ir pagal to paties straipsnio 1 dalį, yra perteklinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2012, 2K-136/2014).

87. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis keistinas ir K. J. nusikalstami veiksmai iš BK 307 straipsnio 1 dalies ir BK 307 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotini į BK 307 straipsnio 2 dalį.

88. K. J. nuteistas už tai, kad jis verbavo, gabeno iÅ¡ Lietuvos į VokietijÄ O. Å ., panaudodamas apgaulę, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotikų, naudojant psichinį smurtÄ , žinodamas ir suprasdamas, kad ji bus iÅ¡naudojama prostitucijai ir, jÄ perleido nuteistajai R. G., siekdamas jai naudos.

89. K. J. nuteista už tai, kad ji, žinodama, jog Vokietijoje O. Å . bus iÅ¡naudojama prostitucijai, pasinaudodama O. Å . pažeidžiamumu – priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jos nesugebėjimu pasiprieÅ¡inti ir pasidavimu kontrolei, panaudojant psichinį smurtÄ , padėjo K. J. suvaržyti nukentėjusiosios laisvę ir kartu su K. J. iÅ¡naudojimo prostitucijai tikslu, vairuodami automobilį pakaitomis, gabeno O. Å . į vieÅ¡namį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje, kur siekdami naudos R. G., perleido jai nukentėjusiÄ jÄ .

90. Nuteistojo K. J. gynėjas ir nuteistoji I. J. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę grindė tik vienos O. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba gautais duomenimis, kuriuos neteisingai įvertino. K. J. ir I. J. pripažįsta, kad jie bendravo su O. Å . dėl kelionės į VokietijÄ prostitucijai, tačiau aiÅ¡kino, jog ji važiavo į VokietijÄ neverčiama, savo noru, nuteistieji jos pažeidžiamumu nesinaudojo ir nežinojo, kad ji pažeidžiama, jokio poveikio jai nedarė, O. Å . apsisprendimÄ verstis prostitucija Vokietijoje buvo nulėmusi K. K..

91. Šie apeliacinių skundų argumentai yra atmetami, nes prieštarauja byloje esantiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose ištirtiems faktiniams duomenims.

92. IÅ¡ nuoseklių nukentėjusiosios O. Å . parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji stotyje sutiko K. K. su K. J.. Jis kalbėjo apie darbÄ Vokietijos vieÅ¡namyje ir kartu su K. K. jÄ Ä¯kalbinėjo važiuoti į VokietijÄ verstis prostitucija žadėdami, kad už darbÄ ji gaus 40-50 procentų uždirbtų pinigų, kad narkotikais Vokietijoje pasirÅ«pins K. J.. Atidirbti reikės tik kelionės iÅ¡laidas. O. Å . pasakė dėl pasiÅ«lymo pagalvosianti ir po poros dienų, vėl juos sutikusi, davė teigiamÄ atsakymÄ .

K. K. O. Å . nufotografavo, o K. J. davė pinigų narkotikams įsigyti ir pasakė, kad kartu su žmona atvažiuos jÄ pasiimti Å¡eÅ¡tadienį. Drabužiais pasirÅ«pins K. K., kuriai reikės vėliau grÄ Å¾inti pinigus. Iki Å¡eÅ¡tadienio O. Å . apie tokį darbÄ Vokietijoje iÅ¡ stotyje dirbančių merginų iÅ¡girdo įvairių nuomonių, todėl iÅ¡sigando ir nusprendė niekur nevažiuoti. Å eÅ¡tadienį jį nebeatsakė į K. J. skambučius. Jai pradėjo siųsti grasinančio pobÅ«džio SMS žinutes, liepė atsiliepti.

Tuomet nukentėjusioji iÅ¡sigando ir parašė savo vyrui, kad jos ieÅ¡ko ir nori iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos. Ji stengėsi nesirodyti stotyje, iÅ¡jungė telefonÄ . Kai vėl buvo stotyje, prie jos pribėgo K. J. su jai nepažįstama moterimi (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – I. J.). Jis buvo piktas, Å¡aukė ant O. Å ., kad jie nori gero, o ji iÅ¡sidirbinėja. O. Å . iÅ¡sigando, pradėjo verkti. Tuomet K. J. paėjo toliau, o su ja likusi I. J. pradėjo klausinėti, kodėl nekėlė telefono, kur buvo.

Sakė, kad jie jos ieÅ¡ko dvi dienas, miega automobilyje. Å i moteris uždavinėjo aibę klausimų. Tuo metu prie jų priėjo ir K. J.. Tuomet O. Å . pasakė, kad nevažiuos, nes neturi asmens dokumento ir važiuoti bijo. K. J. atsakė, kad galima iÅ¡siimti laikinÄ ir vėl abu pradėjo jÄ raminti, sakė, kad ji stotyje pražus, o jie nori jai padėti, kad jos Vokietijoje jau laukia, o ji visus paveda. K. J. su moterimi paėmė jos daiktus ir pasiÅ«lė atsisėsti į automobilį pasikalbėti.

O. Å . suprato, kad negali atsisakyti ir atsisėdo į jų automobilį. Ji tvirtino jiems, kad niekur nevažiuos, nes reikia dozės. K. J. pasakė, kad duos pinigų dozei ir paskambino Andželai (kaip nustatyta – A. S.). Tada Andžela tabore už K. J. duotus pinigus nupirko 10 dozių heroino. MiÅ¡ke O. Å . suvartojo narkotikų dozę ir suprato, kad neturi galimybės pabėgti, todėl susitaikė su likimu. Važiuojant ji parašė vyrui žinutę, kad jÄ iÅ¡veža, bet atsakymo nesulaukė. Girdėjo, kaip K.

J. skambino iÅ¡ Vokietijos, girdėjosi ant K. J. rėkiančios moters balas. K. J. pasakė, kad merginÄ jau surado ir veÅ¡ į VokietijÄ , kad jau dabar iÅ¡vyksta. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigÅ«nai. Pasieniečiai po dokumentų patikrinimo taip pat juos praleido. Ji K. J. akivaizdoje nedrįso pasiskųsti. Beveik visÄ kelionę ji pramiegojo, nes jautėsi apsvaigusi. VieÅ¡namyje juos pasitiko Rita (kaip nustatyta – R. G.) ir dar dvi merginos. Atvykus į vieÅ¡namį, Rita iÅ¡važiavo į parduotuvę nupirko jai drabužių.

R. G. jai pasakė, kiek drabužiai kainavo ir tÄ sumÄ iÅ¡skaičiuos iÅ¡ uždirbtų pinigų. R. G. jÄ supažindino su taisyklėmis, nurodė, kiek jai (O. Å .) reikės mokėti už kambario nuomÄ , sumos neprisimena, dar 15 Eur už reklamÄ . O. Å . pačiai reikėjo iÅ¡ uždirbtų pinigų mokėti už maistÄ . Dar 50-60 procentų nuo jos uždirbtų pinigų Rita turėjo pasilikti sau ir tik likutis turėjo priklausyti jai. KiekvienÄ vakarÄ Rita skaičiuodavo, kiek jos uždirbdavo per dienÄ , atskaičiuodavo jai priklausančiÄ sumÄ , likusius pinigus įdėdavo į merginoms skirtus stalčius.

Nukentėjusioji O. Å . taip pat parodė, kad jai pastoviai reikėjo dozės. K. J. pasakė Ritai, kad ji vartoja narkotikus, kad reiks jais aprÅ«pinti. Rita buvo nepatenkinta, tačiau pasakė K. J. pačiam tuo pasirÅ«pinti. Pinigus narkotikams K. J. imdavo iÅ¡ jos uždirbtų pinigų. Tarp K. J. ir Ritos įvyko konfliktas ir Rita pasakė, kad K. J. už jÄ nori didelės pinigų sumos, tačiau ji pinigų už jÄ nemokės. Po to dėl narkotikų įvyko kitas konfliktas, Rita iÅ¡varė K. J. iÅ¡ namų.

Ji iÅ¡vyko kartu su juo (t. 3, b. l. 3–7, 25–29). Asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu O. Å . atpažino: K. J. kaip asmenį, kuris jÄ Ä¯kalbėjo važiuoti dirbti Vokietijos vieÅ¡namyje (t. 3, b. l. 11–12); A. S. kaip moterį, kuri K. J. praÅ¡ymu kartu su ja važiavo į taborÄ (t. 3, b. l. 17–18); K. J. žmonÄ I. J., kuri kartu važiavo į VokietijÄ (t. 3, 13–14); R. G. – moterį vardu Rita, kuri jÄ pasitiko Vokietijoje (t. 3, b. l. 9–10). Tokias pat inkriminuoto įvykio aplinkybes O.

Å . patvirtino apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 13, b. l. 142–147). Taigi nukentėjusiosios parodymai be jokios abejonės patvirtina, kad tiek K. J., tiek ir I. J. puikiai suprato, kad O. Å . nenori važiuoti dirbti prostitute Vokietijoje, tačiau jÄ persekiojo, įkalbinėdami darė psichologinį spaudimÄ , žadėjo ir aprÅ«pino narkotikais, automobiliu iÅ¡vežė į Vokietijoje esantį R. G. priklausantį vieÅ¡namį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje.

Taigi abu nuteistieji matė, kad O. Å . dėl savo socialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotikų yra pažeidžiama ir tuo pasinaudojo, siekdami, kad pastaroji Vokietijoje bÅ«tų iÅ¡naudojama prostitucijai. Nors pastarieji skunduose nurodo, kad nežinojo, jog nukentėjusioji yra pažeidžiama, tačiau tokį jų aiÅ¡kinimÄ paneigia liudytojos K. K. parodymai, kad 2013 m. K. J. vežė merginas į VokietijÄ dirbti prostitutėmis, o ji padėjo ieÅ¡koti tokių merginų. Abu žinojo, kad O.

Å . Vilniaus stoties rajone užsiima prostitucija ir norėtų iÅ¡važiuoti į užsienį dirbti prostitute. K. J. bendravo ta tema su O. Å ., A. S. ir dar keliomis merginomis. Ji tuo metu buvo kartu su K. J., kai jis kalbėjo su O. Š.. O. Å ., kai su pasiÅ«lymu sutiko, vartojo narkotikus ir tuo metu dar buvo apsvaigus. IÅ¡ K. J. liudytoja sužinojo, kad O. Å . buvo dingusi, todėl jis skambino A. S., bandydamas jÄ surasti. Patvirtino, kad kartu su K. J. važiavo į Vilnių ieÅ¡koti O. Å .. Žino, kad O.

Å . atsirado po kelių dienų ir buvo iÅ¡vežta į VokietijÄ , o galimai po savaitės kartu su K. J. sugrįžo į LietuvÄ . (t. 11, b. l. 123-125). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad K. J. su K. K. veikė bendrai, apgaulingai žadėjo, kad už darbÄ ji gaus 40-50 procentų uždirbtų pinigų, atidirbti reikės tik kelionės iÅ¡laidas, bus viskuo aprÅ«pinta. Liudytoja D. S. patvirtino, kad K. J. kalbantis ta tema su merginomis, automobilyje bÅ«davo ir jo žmona I. J. (t. 11, b. l. 31–3; t. 3, b. l. 95–98).

Taigi Å¡ie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad I. J. puikiai žinojo apie savo vyro nusikalstamus tikslus ir tokiems jo veiksmams pritarė. Tam neprieÅ¡tarauja ir jos pačios nustatyti veiksmai: matydama, kad jos vyras Å¡aukia ant O. Å ., nes ji nenori važiuoti dirbti prostitute, pati jÄ toliau įkalbinėjo nesispyrioti, važiuoti į VokietijÄ , suprasdama, kad nukentėjusioji bus perleista R. G. ir iÅ¡naudojama prostitucijai.

93. PrieÅ¡ingai, negu nurodyta apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios O. Å . parodymus teisingai įvertino, kaip jų kaltę patvirtinančius įrodymus. Jos parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nors K. J. tvirtina, kad O. Å . jau K. K. buvo įkalbėta važiuoti į VokietijÄ prostitucijai, ir važiavo laisva valia, nes pati to norėjo, tačiau tokį jo aiÅ¡kinimÄ paneigia O. Å . nurodytos aplinkybės, kad, jai apsisprendus nevažiuoti ir slapstantis nuo K.

J., pastarasis kartu su I. J. jÄ susirado, ant jos Å¡aukė, sakė, kad visus paveda, o jo žmona jÄ ramino, tvirtino, kad pastaroji Lietuvoje pražus, K. J. parÅ«pino narkotikų ir kartu su I. J., vairuodami pakaitomis, iÅ¡gabeno O. Å . į VokietijÄ prostitucijai. Jos parodymams neprieÅ¡tarauja ir liudytojo V. Å . parodymai, kad jam buvo žinoma apie žmonos O. Å . baimę dėl galimo priverstinio jos iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos (t. 10, b. l. 166–167). Å io liudytojo nurodytos aplinkybės sutampa su liudytojos A.

J. teisme duotais parodymais.

94. Be to, nukentėjusiosios O. Š. nurodytas jos verbavimo, gabenimo prostitucijai ir perleidimo R. G. aplinkybes atskleidžia ir, naudojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, gauti duomenys. 2013 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais buvo slapta klausomasi K. J. telefoninių pokalbių, kurių metu užfiksuoti pokalbiai, susiję su O. Š. gabenimo prostitucijai aplinkybėmis. Inkriminuotu laiku K. J. skambino K. K., kuri informavo, jog skambino merginai vardu Oksana, kuri jų lauks (t. 6, b. l. 30-31, pokalbis Nr. 5, užfiksuotas 2013-08-10 08:41:08, metu);

R. G. 2013-08-12 11:01:03 K. J. iÅ¡siuntė SMS žinutę Nr. 91, kur užšifruotai prašė informuoti apie atvežamas merginas, taip vadinamas „gėles“, kalbėjo apie skelbimÄ (6 t., b. l. 24); 2013-08-13 11:39:02 K. J. kalbėjo su žmona I. J. apie tai, kad kalbėjo su mergina, kuri galimai sutiks važiuoti kartu, tačiau ji neturi dokumento. I. J. ragino jį pažiÅ«rėti daugiau merginų (t. 6, b. l. 25-26 pokalbis Nr. 131); 2013-08-13 12:08:58 K. J. skambino V. K. ir pasakojo, jog yra Vilniuje ir niekur nevažiuos, kol nepasirodys „k....“ (necenzÅ«rinis moters apibÅ«dinimas), jog vartojantiems žmonėms susisuka smegenys, kad davė 100 litų, o jį apgavo kaip maÅ¾Ä vaikÄ (t. 6, b. l. 38-39 pokalbis Nr. 194); 2013-08-12 13:01:48 vykusio pokalbio metu K.

J. informavo R. G., kad jis atveža merginÄ , todėl ji gali talpinti skelbimÄ , nurodydama merginos Å«gį, plaukų ir akių spalvÄ (t 6, b. l. 25, pokalbis Nr. 100); 2013-08-13 13:07:25 K. J. skambino K. K. bei pranešė, kad Oksana jau kartu su juo (t. 6, b. l. 39, pokalbis Nr. 199); 2013-08-13 13:14:13 K. J. skambino R. G. ir pranešė, kad iÅ¡važiuoja, jog buvo problemų. Klausydamas R. G. priekaiÅ¡tų perdavė telefonÄ Å¾monai I. J., kuri aiÅ¡kino R. G., kad mergina buvo dingusi, o dabar jie jÄ rado ir iÅ¡važiuoja, kad vairuos pasikeisdami (pokalbio Nr. 135).

Dėl Å¡io pokalbio I. J. teisme paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių su R. G. kalbėjo jos vyras, bet jis vairavo ir telefonÄ padavė jai ir sakė, kÄ Rimai pasakyti, o ji tik kartojo jo žodžius. Tai, kad mergina buvo dingusi, Rimai pasakyti liepė vyras, nes ji apie tai nieko nežinojo. I. J. taip pat paaiÅ¡kino, kad nežino, kÄ ji pati turėjo mintyje, sakydama „...viskas, bÅ«nam rytoj Å¡imtas procentų, jau turim viskÄ vietoj, viskas, niekur nebedings “. Negali paaiÅ¡kinti, kÄ turėjo galvoje sakydama, kad nebedings.

Tuo tarpu N. G. paaiÅ¡kino, kad su I. J. ji kalbėjo apie biznį. Gal turėjo omenyje, kad atvažiuos kas, ar ne, gal pasakė, ar darom biznį – o čia tai atvažiuoja, tai neatvažiuoja, o ji turi žinoti, nes gali priimti kitas merginas (t. 6, b. l. 26-27). Taigi R. G. nurodytos aplinkybės paneigia I. J. aiÅ¡kinimÄ , kad ji apie O. Å . gabenimo prostitucijai aplinkybes nieko nežinojo ir patvirtina, kad ji bendrininkaudama su savo vyru, žinodami, kad O. Å . Vokietijoje bus kontroliuojama, iÅ¡naudojama prostitucijai, jÄ tuo tikslu gabeno į Vokietijos minėtÄ vieÅ¡namį ir perleido R.

G., siekdami jai naudos.

95. Atmestinas nuteistojo K. J. gynėjo ir nuteistosios I. J. skundų argumentas, kad nuteistieji nežinojo, jog O. Š. dėl savo socialinės, materialinės padėties ir dėl priklausomybės nuo narkotikų buvo pažeidžiama, todėl tuo negalėjo naudotis ir nesinaudojo.

96. Liudytoja A. S. patvirtino, kad O. Å . 2013 m. atrodė labai prastai, nes vartojo narkotikus ir neturėjo, kur gyventi, nes vyras buvo iÅ¡varęs iÅ¡ namų. K. K. su draugu susitiko su O. Å ., jÄ nufotografavo. Po kelių dienų ar savaitės atvažiavo K. K. draugas ir kartu su liudytoja nuvažiavo į taborÄ , kur O. Å . nusipirko 10 dozių narkotikų. IÅ¡ O. Å . žodžių žino, kad ji į VokietijÄ važiavo su tuo pačiu K. K. draugu ir kartu grįžo (t. 11, b. l. 32-34, t. 3, b. l. 44-47).

Taigi šios liudytojos parodymai sutampa su O. Š. aiškinimu, kad K. J. puikiai žinojo apie jos priklausomybę narkotikams, matė kur ji uždarbiauja. Tai patvirtina ir pokalbio įrašas, kur K. J. pripažino, kad būtent jis nukentėjusiajai davė pinigų narkotikams. K. K. patvirtino, kad K. J. rinko merginas besiverčiančias prostitucija stoties rajone, o liudytoja D. S. parodė, jog K. J. renkant merginas, automobilyje būdavo ir jo žmona I. J.. Iš liudytojos A. B. parodymų matyti, kad į viešnamį K.

J. atsivežė apsileidusiÄ merginÄ , kuri akivaizdžiai buvo narkomanė. K. J. dėl Å¡ios merginos atvežimo tarėsi su Ela - R. G.. Pamačiusi Å¡iÄ merginÄ , R. G. pasakė, kad K. J. turi pats jÄ prižiÅ«rėti. Liudytoja su vieÅ¡namyje dirbusia lenkaite jÄ nuprausė, aprengė, iÅ¡dažė. K. J. liepė jai leistis narkotikus vonioje, o pats, kai merginai pablogėjo sveikata, kažkam skambino. KitÄ dienÄ K. J. atsinešė kažkokius miltelius ir juos padalijo dalimis, kad duotų tai merginai.

Mergina bijojo K. J. ir jo žmonos (t. 2, b. l. 129-134, 110-117).

97. Taigi, Å¡ie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad ne tik K. J., bet ir nuteistoji I. J. puikiai žinojo ir suprato, jog O. Å . yra pažeidžiama ne tik dėl jos socialinės, materialinės padėties, bet ir dėl priklausomybės nuo narkotikų ir, palenkdami jos valiÄ , K. J. jÄ verbuojant, gabenant ir perleidžiant R. G., o I. J. jam padedant nukentėjusiÄ jÄ gabenti ir perleisti, veikdami bendrai tuo naudojosi.

98. Nors apeliantai skunduose nurodo, kad O. Å ., vežama per Lietuvos valstybės sienÄ , turėjo visas galimybes veikti savo nuožiÅ«ra, nes automobilį buvo sustabdę pasienio ir policijos pareigÅ«nai, tačiau nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad ji prie Jasikevičių nedrįso pareigÅ«nams nieko sakyti. Toks pastarosios aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja liudytojos A. B. nurodytoms aplinkybėms, jog O. Å . buvo apsvaigusi nuo narkotikų ir Jasikevičių bijojo.

99. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, kad, naudodamas apgaulę, nurodant, kad Vokietijoje prostitucija galima verstis labai geromis sÄ lygomis ir gerai uždirbti, žadėdamas ir aprÅ«pindamas O. Å . narkotikais, kartu su I. J. naudodami psichinį smurtÄ ir įkalbinėdami, nuteistieji jÄ kontroliuodami palenkė nukentėjusiosios valiÄ , siekdami, kad ji bÅ«tų iÅ¡naudojama prostitucijai. Taigi abu veikė tiesiogine tyčia, siekdami naudos R. G.. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 147 straipsnį visai nesvarbu, ar nukentėjusioji sutiko ar ne bÅ«ti iÅ¡vežta prostitucijai. 100.

Ä®vertinusi visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ nuteistųjų paduotų apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301straipsnio reikalavimų, jais remdamasis nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teisingai nuteistųjų K. J. ir I. J. nusikalstamus veiksmus O. Å . atžvilgiu įvertino kaip prekybÄ Å¾monėmis, kvalifikuodamas K. J. nusikalstamus veiksmus pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, o I.

J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 147 straipsnio 1 dalį. Esant nustatytoms aplinkybėms, kitaip vertinti nuteistųjų veiksmus dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų kolegija neturi teisinio pagrindo. 101. Nuteistojo K. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad merginos galėjo pasiskųsti pareigūnams, nes viešnamyje buvo vykdomi patikrinimai. 102. Iš tiesų, byloje yra duomenų, kad buvo vykdomi R. G. viešnamio patikrinimai, kurių metu buvo tikrinamas veiklos teisėtumas (t. 12, b. l. 70, 95-96). 103.

Vienok, byloje nustatyta, kad R. G. vieÅ¡namyje dirbusios merginos buvo pažeidžiamos, kontroliuojamos nuteistųjų, prekybos žmonėmis aukos, todėl nuteistojo K. J. teiginys, kad merginos galėjo praÅ¡yti pagalbos, niekas jų laisvės nevaržė, neatitinka tikrovės. Merginos, bÅ«damos kontroliuojamos nuteistųjų, neteko galimybės savo nuožiÅ«ra pasirinkti buvimo vietÄ ir tinkamÄ elgesio variantÄ . 104. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas negalėjo remtis pokalbių įraÅ¡ais, gautais naudojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nes tuo metu pareigÅ«nai jau kontroliavo nuteistųjų veiksmus ir buvo sustabdę Jasikevičių vairuojamÄ automobilį, kuriuo buvo vežama O.

Å ., tačiau leido vykti toliau. IÅ¡ tiesų, O. Å . patvirtino, kad važiuojant į VokietijÄ pasieniečiai ir kiti pareigÅ«nai buvo sustabdę automobilį, tačiau paklausinėję, kur važiuoja, leido važiuoti toliau. Akivaizdu, kad kertant valstybės sienÄ , galėjo sustabdyti tiek muitinės, tiek ir pasienio pareigÅ«nai ir keleivių pasidomėti jų kelionės tikslus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog sustabdę buvo kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminį tyrimÄ galintis atlikti pareigÅ«nai.

Taigi nėra pagrindo spręsti, kad O. Å . epizodÄ jau tuomet kontroliuodami ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, patys nuteistiesiems leido nusikalstamai veikti. Kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patvirtina byloje esantys duomenys (t. 6, b. l. 17, 18, 22-28, 30-31, 33, 38-39). Apeliantai neginčija Å¡ių veiksmų taikymo pagrindų, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas minėtus duomenis turėjo pagrindÄ vertinti kitų įrodymų kontekste. 105.

Atmetamas nuteistosios I. J. praÅ¡ymas pripažinti jos padarytÄ veikÄ mažareikÅ¡me. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Baudžiamajame įstatyme nenurodyta nusikaltimų, kuriuos padarius, negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai. Tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad BK 37 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (kaltininko tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2008). 106.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo I. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me. Pirma, BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikalimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Antra, prekybos žmonėmis nusikaltimas siejamas su įvairiais sandoriais, kurie sudaryti asmens iÅ¡naudojimo tikslais (Å¡iuo atveju prostitucijai) ir kuriais yra varžoma to asmens fizinė ar valios laisvė (tai pasiekiama panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ , pagrobiant, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, ar pastarÄ jį apgaunant). Akivaizdu, jog Å¡is nusikaltimas pasižymi didesniu pavojingumu. 107.

Esant nustatytai I. J. nusikalstamų veiksmų apimčiai ir pobÅ«džiui, jos tyčios turiniui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokių pagrindų ir sÄ lygų I. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me. Dėl K. J. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 108. Nuteistasis K. J. skunde nepagrįstai nurodo, kad jis negali atsakyti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, jog jis ginklo neįregistravo tyčia. Apelianto teigimu, ginklas buvo neįregistruotas dėl aplaidaus nerÅ«pestingo (jis pamirÅ¡o apie ginklÄ ). 109.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo ginklo laikymo pradžios momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Å aunamųjų ginklų laikymas – tai Å¡ių objektų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). 110.

IÅ¡ kratos protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. atliekant kratÄ K. J. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Å iauliai, pagalbinėse patalpose esančiame rÅ«sio sandėliuke buvo rastas ir paimtas ginklas (t. 7, b. l. 2-3). 111. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad kratos metu paimtas ginklas yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas „MAUSER Mod. HSc90“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais Å¡oviniais. Ginklas Å¡aunamasis, priskiriamas prie C kategorijos ginklų ir įstatymo nustatyta tvarka privalėjo bÅ«ti įregistruotas Ginklų registre, pateikiant praÅ¡ymÄ Ä¯galiotai institucijai iki 2014 m. sausio 1 d. (t. 7, b. l. 27-28). 112.

Nuteistasis K. J. iki minėto įstatyme numatyto termino pasibaigimo į atitinkamas institucijas su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ laikyti C kategorijos ginklÄ nesikreipė, įstatymo nustatyta tvarka ginklo neužregistravo. Jo teigimu, jis apie ginklÄ pamirÅ¡o ir juo nesinaudojo. 113. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog K. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, numatytas pagal BK 253 straipsnio 1 dalyje, nes jis, neturėdamas leidimo, laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ . 114. Nepagrįstas nuteistojo K.

J. gynėjo skundo argumentas, kad K. J. leidimo laikyti ginklÄ neįgijo dėl aplaidumo. 115. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2011-03-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija dujinius pistoletus priskyrė C kategorijos ginklams. Ginklo laikymas yra trunkamasis nusikaltimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikant BK nuostatÄ , kuria įstatymo leidėjas uždraudžia trunkamojo pobÅ«džio veikÄ , negalima pažeisti fundamentalių bendrųjų teisės principų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo nuostatų, todėl paprastai suformuluojamos Å¡ių normų įgyvendinimo tvarkos teisinės taisyklės. Tai daroma dėl to, jog asmuo, kuris atlieka ar neatlieka vieno ar kito veiksmo tam tikrÄ laikotarpį, priėmus įstatymÄ jo veiksmus vertinantį kaip neteisėtus, turėtų galimybę nutraukti neteisėtÄ veiksmÄ ar jÄ Ä¯teisinti.

BÅ«tent taip įstatymo leidėjas pasielgė ir Å¡iuo atveju. Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo įstatymas Nr. XI-1146 (su vėlesnėmis redakcijomis) nustatė, kad asmenys, kurie iki įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo turėjo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų Å¡aunamųjų ginklų, privalo iki 2014-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti praÅ¡ymÄ ir gauti leidimÄ laikyti ginklus arba leidimÄ neÅ¡iotis ginklus.

Å iems asmenims, jeigu jie pateikia įsigijimÄ patvirtinančius dokumentus, netaikomas Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas 21 metų amžiaus reikalavimas. Jiems taikomas 18 metų amžiaus reikalavimas. Å ie asmenys iki aukščiau nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus Å¡aunamuosius ginklus ar juos neÅ¡iotis be leidimo. 116. Taigi, Å¡ių įstatymo normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog leidimas laikyti dujinius ginklus nebuvo reikalingas iki 2014-07-01.

Ä®statymo leidėjas nustatė pereinamÄ jį laikotarpį (nuo 2011-03-01 iki 2014-07-01) ir tvarkÄ , leidžiančiÄ asmeniui per tam tikrÄ laikÄ Ä¯teisinti ginklo laikymÄ , t. y. gauti leidimÄ ginklo laikymui. Å is laikotarpis buvo ilginamas kelis kartus, apie įsigaliosiančias naujas taisykles buvo plačiai informuota visuomenė. 117. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. J. žinojo ir suprato, kad turi Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jį laiko gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose – rÅ«sio sandėliuke neturėdamas tam leidimo, o tai Å¡iuo konkrečiu atveju užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 118.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo K. J. veiksmai atitinka jam inkriminuoto, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nuteisdamas K. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį apygardos teismas įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl bausmių paskyrimo 119. Nuteistosios I. J. apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų dėl jai paskirtos bausmės, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl to išsamiau pasisakyti. 120.

Tuo tarpu iš nuteistojo K. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad, prašydamas jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, taip pat prašo peržiūrėti jam paskirtas bausmes. Nurodo, kad iki suėmimo dirbo, rūpinosi šeima, padarė išvadas dėl ankstesnio elgesio, procesas užtruko. 121. BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dešimties metų. 122. BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo ketverių iki dvylikos metų. 123.

BK 307 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų. 124. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. 125. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ , kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. 126.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. 127. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam K. J., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, proceso trukmę, į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę. 128. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog K.

J. padarė tris tyčinius nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis. K. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimai padaryti prieÅ¡ socialiai pažeidžiamus asmenis, veikiant tiesiogine tyčia. Nusikaltimai yra baigti, padaryti iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Be to, apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad K. J. ne tik prekiavo žmonėmis, bet pelnėsi iÅ¡ prekybos žmonėmis aukų, organizuodamas jų prostitucijÄ ir taip padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus.

Taip pat jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir už neteisėtÄ Å¡aunamojo ginklo laikymÄ . Å is nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad K. J. nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Jis eilę kartų teistas (paskutinį kartÄ nuteistas 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu už nuskalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje), turi neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už 2009 m. gegužės 15 d. padarytas nusikalstamas veikas (t. 8, b. l. 150-153), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau byloje nėra duomenų apie galiojančias nuobaudas (t. 8, b. l. 146-147), praeityje vartojo (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 177).

Visos šios aplinkybės K. J. apibūdina kaip asmenį ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Teisingai konstatuota, kad K. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje. K. J. buvo šių nusikalstamų veikų iniciatoriumi, jo nusikalstamų veiksmų apimtis, lyginant su I. J., R. G. nustatytais veiksmais, yra platesnė, nes jis betarpiškai kontroliavo gabenamus asmenis.

Byloje taip pat teisingai nustatyta viena K. J. atsakomybė lengvinanti aplinkybė - K. J. pripažino padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Skirdamas bausmes, teismas taip pat pagrįstai įvertino, kad K. J. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, turi nepilnamečių iÅ¡laikytinių, procesas užtruko dėl apsunkintos nukentėjusiųjų asmenų paieÅ¡kos, užsienyje gyvenančių liudytojų apklausų, papildomos informacijos iÅ¡ Vokietijos gavimo ilgų terminų. 129.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas K. J. skirti bausmes, susijusias su realiu laisvės atėmimu, yra pagrįstas. 130. Vienok, nors pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė dėl K. J. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo, kolegijos manymu, nepakankamai įvertino K. J. nusikalstamų veiksmų apimtį. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad K. J. organizavo J. R., A. B., V. M. prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jų prostitucijos, tuo tarpu aplinkybė, jog jis vadovavo pelnymuisi iÅ¡ merginų prostitucijos iÅ¡ nuosprendžio, jai nepasitvirtinus, paÅ¡alinta kaip neįrodyta.

Be to, perkvalifikavus K. J. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 307 straipsnio 1 dalies, 2 dalies į BK 307 straipsnio 2 dalį, sumažėjo K. J. padarytų nusikaltimų skaičius. Taigi, įvertinus Å¡ias aplinkybes, apygardos teismo K. J. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir subendrintos bausmės trukmė mažintina. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Dėl BK 75 straipsnio taikymo 131. Nuteistojo K. J. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikė praÅ¡ymÄ atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , taikant BK 75 straipsnį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis K. J. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , todėl nėra įstatyminių sÄ lygų nuteistajam taikyti BK 75straipsnio nuostatas. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo nuteitajam K. J. paskyrimo 132. Nuteistojo K. J. gynėjo teigimu, jam nuosprendžiu neteisėtai ir nemotyvuotai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 133. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs apkaltinamÄ jį nuosprendį, nusprendė K.

J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ . Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 6 punktÄ toks sprendimas (dėl kardomosios priemonės nuteistajam) apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodomas. Nors nuteistasis K. J. skunde nurodo, kad apygardos teismas Å¡io sprendimo nemotyvavo, vienok, iÅ¡ nuosprendžio matyti, kad toks jo teiginys neatitinka tikrovės. Teismas, remdamasis tuo, kad K. J. turi ryÅ¡ių užsienyje – turi artimų draugų, yra plėtojęs verslÄ , sprendė, jog, paskyrus jam griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis gali pasislėpti. 134.

Taigi, nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje įtvirtintas tikslas – užtikrinti nuosprendžio vykdymÄ â€“ Å¡velnesnėmis priemonėmis negalėjo bÅ«ti pasiektas. Dėl civilinių ieÅ¡kinių 135. Skundžiamame nuosprendyje teisingai ir motyvuotai iÅ¡spręsti civiliniai ieÅ¡kiniai. Nesant apeliacinių skundų argumentų, teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. 136. Kita vertus, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida dėl priteistos žalos rÅ«Å¡ies.

Nurodyta, kad iÅ¡ R. G. ir K. J. nukentėjusiosios V. M. naudai solidariai priteista 3 000 eurų turtinės žalos atlyginimo, o iÅ¡ K. J. nukentėjusiosios J. R. naudai priteista 2 000 eurų turtinės žalos atlyginimo. Vienok, iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad buvo priteistas ne turtinės žalos, o neturtinės žalos atlyginimas. Å iÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ bÅ«tina iÅ¡taisyti. Toks klaidos iÅ¡taisymas nekeičia Å¡ioje dalyje nuosprendžios esmės ir neįtakoja nuteistųjų K.

J. ir R. G. teisinės padėties. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti. IÅ¡ nuosprendžio dalies, kurioje K. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. ir J. R.) paÅ¡alinti įgijimÄ kaip neįrodytÄ . IÅ¡ nuosprendžio dalies, kurioje K.

J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį (epizoduose dėl V. M., A. B. ir J. R.) paÅ¡alinti vadovavimÄ kaip neįrodytÄ . K. J. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 1 ir 2 dalis (dėl V. M.), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. K. J. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 1 ir 2 dalis (dėl A.

B. ir J. R.), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį ir paskirti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti su Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. sausio 16 d., nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. kovo 15 d. Bausmės pradžia 2019 m. kovo 15 d. IÅ¡taisyti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , nurodant, kad iÅ¡ R. G. ir K. J. solidariai nukentėjusiosios V. M. naudai priteistas ne turtinės, o 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas, ir iÅ¡ K.

J. nukentėjusiosios J. R. naudai priteistas ne turtinės, o 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nuteistosios I. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Kęstutis Jucys Regina Pocienė