2aedecd4-e8e9-48e2-9d39-439f298bbc94 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-93-520/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2., 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės

teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos I. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl termino

palikimui priimti pratęsimo,

n u s t a t ė:

           Pareiškėja

I. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė pratęsti terminÄ priimti palikimÄ po motinos V. S. mirties. Nurodė, kad jos motina V. S., gimusi Elektrėnų savivaldybėje, gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini) Kaliningrade, Rusijoje. Po motinos mirties liko mirusiajai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – 3,24 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-08-14 sprendimu mirusiajai buvo atkurta nuosavybės teisė. Kadangi ji taip pat gyvena Kaliningrade, Rusijoje, po motinos mirties buvo liguistos bÅ«klės, artimo žmogaus mirtis sukėlė ilgai užsitęsusius pergyvenimus, rÅ«pinosi tėvu, gimusiu 1929 m., dirbo, negalėjo anksčiau kreiptis dėl palikimo priėmimo. PraÅ¡o pripažinti, kad 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ , kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo klausimÄ turi spręsti Kaliningrade pagal Rusijos įstatymus. Teismas nustatė, kad palikėjos V. S. palikimas – nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, jog paveldėjimui taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Kadangi palikėja iki mirties gyveno Kaliningrade, teismas konstatavo, jog palikimo atsiradimo vieta yra Kaliningrade, todėl priimti motinos palikimÄ pareiÅ¡kėja turi pagal Rusijos įstatymus. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja, priėmusi V. S. palikimÄ ir pateikusi patvirtinančius įrodymus, gali kreiptis į palikėjai priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietos Lietuvos Respublikoje notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo minėtam turtui. Tik tokiu atveju notarui atsisakius iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ palikėjos nekilnojamajam turtui, pareiÅ¡kėja tokius veiksmus galės skųsti CPK 511, 512 str. nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėja I. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, t. y. priimti praÅ¡ymÄ dėl termino pratęsimo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ nutartį. Teismas teisingai konstatavo, kad paveldėjimo santykiams, iÅ¡skyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialius palikimo priėmimo faktÄ ir teisę į palikimÄ patvirtinantis dokumentas, t. y. palikimo priėmimas yra susietas su teise į konkretų turtÄ atsiradimu. SistemiÅ¡kai vertinant CK 5.4, 5.66 str. darytina iÅ¡vada, kad paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl nekilnojamojo turto įpėdinis turi gauti notarų biure, kuriam pagal Teisingumo ministerijos kompetencijÄ priskirta Å¡i teritorija, t. y. palikėjas dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į paveldimo nekilnojamojo turto buvimo vietos notarų biurÄ , atitinkamai praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo turi pateikti tam teismui, kurio veiklos teritorijoje turi bÅ«ti atliktas teisinę reikÅ¡mę turintis veiksmas.

 Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui  (CPK 337 str. 3 p.).

Â

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos I. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad V. S., mirusiai (duomenys neskelbtini)Kaliningrade, Rusijoje, nuosavybės teise priklausė 3,24 ha žemės sklypas, esantis (duomenys

neskelbtini) (b. l. 8). Mirusiosios V. S. dukra pareiškėja I. Š. 2009-08-31 kreipėsi į Trakų rajono

apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ , kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams, tuo pagrindu, kad palikimo atsiradimo vieta yra Kaliningradas, t. y. V. S. nuolatinė gyvenamoji vieta, ir pareiÅ¡kėja savo motinos V. S. palikimÄ turi priimti pagal Rusijos įstatymus. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tik pateikusi palikimo priėmimÄ patvirtinančius įrodymus, pareiÅ¡kėja turės teisę kreiptis į palikėjai V. S. priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietos Lietuvos Respublikoje notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo 3,24 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Å ie pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ , kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams, nepripažinti pagrįstais, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai neįvertino aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja praÅ¡o pratęsti terminÄ palikimui, kurį sudaro po motinos mirties Lietuvos Respublikoje likęs nekilnojamasis turtas, priimti, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo teismingumo klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.

 CK 1.62 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimo santykiams, iÅ¡skyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Å i teisės norma įtvirtina taisyklę, kad palikimÄ sudarantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo valstybės teisę. Tai reiÅ¡kia, jog Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal Lietuvos Respublikos teisę.

Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (ratifikuota Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992-07-30 nutarimu Nr. I-2816, įsigaliojo 1995-01-21) 42 str. 2 d. Pagal CK 5.50 str. numatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas gali pratęsti šį terminÄ , jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Asmuo, praleidęs minėtÄ terminÄ priimti palikimÄ , dėl Å¡io termino pratęsimo turi kreiptis CPK 576 str. nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 576 str. 2 d., nustatė, kad pareiÅ¡kėja I. Å . su pareiÅ¡kimu dėl praleisto termino pratęsimo negali kreiptis į teismÄ Lietuvoje, t. y. jos pareiÅ¡kimas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Su tokia iÅ¡vada nesutiktina. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 45 str. 3 d. nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos, Susitariančios Å¡alies, kurios teritorijoje yra tas turtas.

Sprendžiant bylos teismingumo klausimÄ turi bÅ«ti taikomos ne Lietuvos Respublikos CPK nuostatos, bet galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje yra iÅ¡spręsti teismingumo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1516/2002; 2009-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2009). Å iuo metu yra galiojanti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose, todėl Å¡ios sutarties nuostatos turi bÅ«ti taikomos nagrinėjamoje byloje sprendžiant teismingumo klausimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos I. Å . pareiÅ¡kimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pareiÅ¡kėja siekia paveldėti po motinos V. S. mirties likusį nekilnojamÄ jį daiktÄ - 3,24 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Dėl to panaikintina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams.

 Netenkintinas atskirojo skundo reikalavimas priimti pareiÅ¡kimÄ , nes ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ nagrinėja ir iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str.), todėl pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str., n u t a r i a:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos

pirmininkė                                                                               Dalia Višinskienė

Teisėjai                                                                                                 Â

Neringa Švedienė

                                                                                                             Â

Andžej Maciejevski