2aed7788-df2f-4ed1-837f-8cf263a1b69c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinė byla Nr                                                               Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-156-972/2016                                                                Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02280-2016-4                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 3.25.3. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2016 m. spalio 26 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Sandrai Bendžiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), skundÄ administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-04-28 nutarimo Nr. 30N-58892559-16 panaikinimo, nustatė: R. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-04-28 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 28 Eur bauda už tai, kad ji 2016-04-28 07.35 val.

Sausio 15-osios g., RumpiÅ¡kės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę, nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai, ir susidÅ«rė su ja. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Nurodyta, kad Å¡iais veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 157 punktų reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-04-28 nutarimÄ ir bylÄ nutraukti.

Nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes priimant nutarimÄ nebuvo atsižvelgta į visas įvykio aplinkybes. Eismo įvykis įvyko dėl kito vairuotojo kaltės. Ji, norėdama sankryžoje pasukti į kairę, įsitikino, kad prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančių automobilių nėra. Kito automobilio vairuotojas, važiuodamas prieÅ¡inga kryptimi didesniu nei leistina greičiu, net nesulėtinęs greičio ir neleidęs užbaigti jai manevro, kliudė jos automobilį. KET reikalauja, jog vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jei to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Todėl vairuotojas, kuris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, net neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, esant blogoms oro sÄ lygoms, pamatęs prieÅ¡ais esančiÄ kliÅ«tį (jos automobilį), kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, privalėjo pristabdyti automobilį ar apvažiuoti, taip leisdamas jai užbaigti manevrÄ . Byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog ji pažeidė KET punktų, susijusių su važiavimu per sankryÅ¾Ä , reikalavimus. Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepimu praÅ¡o R.

P. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-04-28 nutarimÄ . Nurodo, kad įrodymai, jog R. P. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , surinkti ir pateikti bylos medžiagoje.Administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. teismo posėdžio metu patvirtino savo skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad jai iÅ¡sukant iÅ¡ sankryžos, tai yra baigiant posÅ«kio manevrÄ , automobilio „Audi A6“ vairuotojas kliudė jos automobilio galinę dalį.

Minėto automobilio vairuotojas važiavo dideliu greičiu, tuo metu jis nežiÅ«rėjo į keliÄ , todėl nepastabėjo jos iÅ¡važiuojančios iÅ¡ sankryžos. Mano, kad „Audi A6“ vairuotojas, matydamas kliÅ«tį kelyje, privalėjo pristabdyti ar net sustoti. Po eismo įvykio „Audi A6“ vairuotojas jai pats pripažino, kad jis jos vairuojamo automobilio nematė.Liudytojas E. P. parodė, kad jis, važiuodamas automobiliui „Volvo“ iÅ¡ galo ta pačia eismo juosta, matė, kaip „Volvo“ automobiliui pradėjus sukti į kairę, į jį atsitrenkė „Audi A6“ automobilis, o po to Å¡is automobilis atsitrenkė ir į jo vairuojamÄ automobilį.

Negali pasakyti, kokiu momentu „Audi A6“ automobilis kliudė „Volvo“ automobilį, tik pastebėjo iÅ¡važiuojantį „Audi A6“ automobilį į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , jis iÅ¡kart trenkėsi į jo automobilį. Mano, kad „Audi A6“ vairuotojas per „Volvo“ automobilį, kuris tuo metu atliko posÅ«kio manevrÄ , nematė jo automobilio, todėl iÅ¡sukęs į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ kliudė jo automobilį. „Audi A6“ vairuotojas, kiek pamena, neturėjo kažkokių dokumentų.

Negirdėjo, kad „Audi A6“ vairuotojas prisipažintų kaltu dėl eismo įvykio. Liudytoja policijos pareigÅ«nė V. T. parodė, kad             apie tiriamÄ Ä¯vykį gali pasakyti tik tiek, kad „Volvo“ vairuotoja administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad ji, sukdama į kairę, nepraleido iÅ¡ priekio atvažiuojančio automobilio, Å¡is kliudė jos automobilio Å¡onÄ , o dar vėliau ir kitÄ automobilį. Vairuotoja, sukdama į kairę, privalėjo praleisti tiesiai važiuojančius automobilius.

„Audi A6“ vairuotojas jiems paaiÅ¡kino, kad važiuodamas tiesiai pamatė automobilį, kuris pradėjo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, pasuko automobilio vairÄ kiek kairiau, todėl kliudė tik „Volvo“ automobilio galinį bamperį ir, iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , atsitrenkė į dar vienÄ automobilį.Liudytojas policijos pareigÅ«nas Ž. S. parodė, kad jis buvo atvykęs į įvykio vietÄ . Buvo nustatyta, kad „Audi A6“ vairuotojas, vengdamas susidÅ«rimo, kliudė „Volvo“ automobilio galinę dalį, o po to įvažiavo į dar vienÄ transporto priemonę.

„Audi A6“ vairuotojo bandymÄ iÅ¡vengti susidÅ«rimo patvirtina „Volvo“ automobilio apgadinimai. Jei „Audi A6“ vairuotojas nebÅ«tų pasukęs vairo į kairę ir bÅ«tų važiavęs tiesiai, bÅ«tų trenkęsis tiesiai į keleivio dureles, o Å¡iuo atveju jo automobilis slysdamas tik kliudė galinę „Volvo“ automobilio dalį, todėl pasekmės daug Å¡velnesnės. Vadovaujantis KET, eismo dalyviai, sukdami į kairę, privalo praleisti tiesiai važiuojančius automobilius.

PareiÅ¡kėja to nepadarė. Liudytojas O. G. parodė, kad jam važiuojant antra eismo juosta Sausio 15-osios gatve link Taikos pr. ir įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , pastebėjo, kaip staiga automobilis „Volvo“ pradėjo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę pusę, todėl jis bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo susuko vairÄ Ä¯ kairę pusę. Jis automobilį „Volvo“ pamatė tik įvažiavęs į sankryÅ¾Ä . Stabdyti automobilį bandė tik susukęs vairÄ , nes prieÅ¡ tai manė, kad automobilio „Volvo“ vairuotoja, ketindama atlikti posÅ«kio manevrÄ , Å¡iek tiek pasisukusi, praleis tiesiai važiuojančias transporto priemones, bet to nepadarė.

Nematė, ar automobilio „Volvo“ vairuotoja rodė įspėjamÄ jį posÅ«kio signalÄ . Pasukęs savo automobilio vairÄ Ä¯ kairę, kliudė savo automobilio priekiniu deÅ¡iniuoju sparnu „Volvo“ galines dureles ir galinį sparnÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir kliudė dar kitÄ automobilį. Å is automobilis, pavažiavęs apie 5-10 m, sustojo. IÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio pastebėjo, kad „Volvo“ automobilis sustojo tik užbaigęs manevrÄ . PrieÅ¡ eismo įvykį jis važiavo apie 50-55 km/h greičiu, didesniu greičiu nevažiavo.

Jis dėl Å¡io įvykio buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimÄ , neturint teisės vairuoti. Ä®vykio metu jis buvo blaivus. IÅ¡ policijos pareigÅ«nės V. T. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016-04-28 buvo gautas praneÅ¡imas, jog Sausio 15-osios g. ir RumpiÅ¡kės g. sankryžoje eismo įvykis. Nuvykus į eismo įvykio vietÄ , prie policijos pareigÅ«nų priėjo R. P., kuri vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. jiems paaiÅ¡kino, kad ji važiuodama nuo Sausio 15-osios g. pagrindiniu keliu suko į kairę pusę link RumpiÅ¡kės g. ir kliudė važiuojantį nuo Tilžės g. link Taikos pr. automobilį „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. G., o „Audi“ automobilis nuo smÅ«gio iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ ir kliudė automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. P. (b. l. 7). IÅ¡ O. G. paaiÅ¡kinimo policijai matyti, kad jis 2016-04-28 apie 07.35 val. važiavo nuo Tilžės g. link prekybos centro „Avitela“. Sankryžoje pastebėjo ketinantį suktis „Volvo“ automobilį. Pamanė, kad minėtas automobilis jį praleis. Paskutinę minutę „Volvo“ automobilis iÅ¡lindo į sankryÅ¾Ä , todėl jis nespėjo sustoti, kliudė „Volvo“ automobilį, o po to ir dar kitÄ automobilį „Škoda“, kuris važiavo už „Volvo“.

Jo važiavimo greitis buvo apie 55 km/h (b. l. 8). IÅ¡ E. P. paaiÅ¡kinimo policijai matyti, kad apie 07.35 val. Sausio 15-osios g. ir RumpiÅ¡kės g. sankryžoje į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ iÅ¡važiavęs automobilis kliudė jo automobilį. Jis tuo metu važiavo antra eismo juosta, kai staiga pamatęs iÅ¡ prieÅ¡ingos eismo juostos atvažiuojantį automobilį bandė sukti į deÅ¡inę, tačiau automobilis „Audi“ kliudė jo automobilio kairės pusės priekinę dalį (b. l. 9).IÅ¡ R.

P. paaiÅ¡kinimo policijai matyti, kad ji 2016-04-28 07.34 val. važiuodama automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sausio 15-osios g. link Tilžės g. ir privažiavusi iki Sausio 15-osios g. ir RumpiÅ¡kės g. sankryžos, parodė įspėjamÄ jį posÅ«kio signalÄ , prilėtinusi greitį, suko į kairę. PrieÅ¡ pasukdama, įsitikino, ar prieÅ¡prieÅ¡ais nevažiuoja joks automobilis. Jai atliekant manevrÄ , pastebėjo, kad nuo Tilžės g. iÅ¡ už horizontalaus vingio atvažiuoja automobilis „Audi A6“, kuris, jos manymu, važiavo greičiau nei leistina.

Automobilis „Audi A6“, važiuodamas tiesiai ir pamatęs, jog ji baigia įsukti, net nestabdė ir pasuko į prieÅ¡ingÄ eismo pusę. IÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ , kliudė kitÄ automobilį. Po eismo įvykio priėjus prie „Audi A6“ vairuotojo, pastarasis jai paaiÅ¡kino, kad net nestabdė automobilio, pamatęs, kad ji baigia atlikti manevrÄ Ä¯ kairę. Mano, kad ji nekalta dėl eismo įvykio, nes jei automobilio „Audi A6“ vairuotojas nebÅ«tų virÅ¡ijęs leistino greičio, ji bÅ«tų spėjusi atlikti posÅ«kio manevrÄ (b. l. 10).

IÅ¡ byloje esančios eismo įvykio vietos schemos ir foto lentelių matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, automobilių padėtys po jo, jų apgadinimai (b. l. 13-19).Skundas netenkintinas.Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimÄ Ä¯statymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.Skundžiamu nutarimu R.

P. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ . ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis KET. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad R. P. savo veika pažeidė KET 9, 157 punktų reikalavimus.KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 157 punkte numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ ATPK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (KET pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ )) bei priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir turto sugadinimo (apgadinimo).

Priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia pasekmes. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, bÅ«tinÄ ja įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra bÅ«tina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sÄ lygojo padarinius. Tačiau priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali bÅ«ti pagrindas kvalifikuoti veikÄ pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė.

IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad R. P. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, jog ji 2016-04-28 Sausio 15-osios g. ir RumpiÅ¡kės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į kairę, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai, ir susidÅ«rė su ja. Nors pareiÅ¡kėja skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ji laikėsi KET reikalavimų, į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo tik įsitikinusi, kad yra saugu, prieÅ¡ sukdama pristabdė ir tik jau baigdama manevrÄ Ä¯ kairę pamatė link jos artėjantį automobilį, todėl susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko, kitas automobilis, atvažiavęs prieÅ¡prieÅ¡ais ir važiavęs tiesiai, prie sankryžos privažiavo didesniu nei leistina greičiu, jo vairuotojas nebuvo atidus, pamatęs kliÅ«tį net nestabdė, tai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , tokiÄ jos pozicijÄ paneigia byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Byloje nekyla ginčas dėl to, jog R. P., važiuodama lygiareikÅ¡miu keliu, suko į kairę. Todėl ji privalėjo duoti keliÄ važiavusiam lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai O. G. vairuojamam automobiliui. O. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis R. P. automobilį, ketinantį atlikti posÅ«kio manevrÄ , pastebėjo tik įvažiavęs į sankryÅ¾Ä , todėl tokioje situacijoje neturėjo galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio. Nustatyta, jog O. G. savo automobiliu kliudė pareiÅ¡kėjos automobilio galinę dalį, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog R.

P. automobilis susidÅ«rimo momentu dar nebuvo užbaigęs posÅ«kio manevro, o buvo įstrižai kelio bei užkirtęs keliÄ lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam O. G.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent R. P. veiksmai, nes jeigu ji, rengdamasi sukti į kairę, bÅ«tų praleidusi lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusį O. G. automobilį ir nebÅ«tų iÅ¡važiavusi į sankryÅ¾Ä anksčiau, kaip reikalauja KET 157 punkto nuostatos, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs ir nebÅ«tų apgadintos transporto priemonės. Netgi tuo atveju, jei O.

G. bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ važiavimo greitį, R. P. privalėjo duoti keliÄ jo vairuojamam automobiliui, t. y. iÅ¡važiuoti į sankryÅ¾Ä tik įsitikinusi, kad tai padaryti yra saugu. Tokiais veiksmais R. P. pažeidė KET 9 ir 157 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. kitų asmenų turto apgadinimas, buvo dėsningas R. P. padarytų KET pažeidimų rezultatas.Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , konstatuoja, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmė institucija (pareigÅ«nas), turintis teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir skirti nuobaudÄ už minėtÄ pažeidimÄ , prieÅ¡ingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pareigÅ«nas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymÄ , skirdamas administracinę nuobaudÄ , laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

R. P. už Å¡io pažeidimo padarymÄ , nustačius jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundÄ ir naikinti skundžiamÄ nutarimÄ skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas n u t a r i a:

R. P. skundo netenkinti.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-04-28 nutarimÄ Nr. 30N-58892559-16, kuriuo R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda, palikti nepakeistÄ .Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                        Viktorija TeiÅ¡erskienė