Legislator Case Law & Legislation
2ae8f0da-888d-4000-bb50-7e2d36bd56c5 AI generated

2ae8f0da-888d-4000-bb50-7e2d36bd56c5 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 2ae8f0da-888d-4000-bb50-7e2d36bd56c5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-491/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15110-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 2 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L.

Legislator headnote

AI generated

2ae8f0da-888d-4000-bb50-7e2d36bd56c5 · Panevėžio apygardos teismas: Skirdamas bausmę nuteistajam L. Å ., teismas jos skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertino ir kitus bausmės skyrimui reikÅ¡mingus bylos duomenis. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ bei vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-491/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15110-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 2 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L.

Å . gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. Å . buvo nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį areÅ¡tu 20 parų; - pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės buvo subendrintos jas apimant ir jam buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Pagal BK 641 straipsnį Å¡i bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jÄ atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. L. Å . buvo nuteistas: 1.1. Pagal BK 286 straipsnį už tai, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevykdė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. K. ir tyrėjo S. L. teisėto, garsiniais ir Å¡viesos signalais aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to reikalavimo sustabdyti automobilį, dėl ko automobilis „VW Passat“ buvo persekiojamas; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini), jo vairuojamam automobiliui „VW Passat“ sustojus, vyriausiajam patruliui A.

K. išlipus iš tarnybinio automobilio „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir toliau vykdant tarnybines pareigas, nevykdė bei nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia pradėjo važiuoti automobiliu „VW Passat“, bandydamas užvažiuoti ant vyriausiojo patrulio A. K., po to, pareigūnui pasitraukus, jo vairuojamas automobilis „VW Passat“ sustojo šalia vyriausiojo patrulio A. K., pareigūnui paėmus abiem rankom už priekinių keleivio durelių stiklo ir rankenos bei atidarius dureles, L.

Å . padidino vairuojamo automobilio „VW Passat“ greitį ir nuvažiavo, po ko vyriausiajam patruliui A. K. buvo sužaloti abiejų rankų rieÅ¡ai ir plaÅ¡takos. Tokiu bÅ«du, savo aktyviais veiksmais visuotinai pavojingu bÅ«du pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui A. K.; 1.2. Pagal BK 243 straipsnį už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2020 m. sausio 10 d. bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sÄ lygomis, vengė atlikti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis (įgyti) teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, t. y. 2020 m. balandžio 18 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. Å . gynėjas advokatas E. Karosas praÅ¡o : L. Å . paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu; arba taikyti jam BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymÄ atidėti. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad L. Å . sugyventinė laukiasi, ji niekur nedirba, nes mokosi, iki tol buvo iÅ¡laikoma nuteistojo. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nuteistojo jaunÄ amžių, jo prisipažinimÄ bei gailestį, gynėjo nuomone, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L.

Š. buvo paskirta per griežta bausmė.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prokuroras M. R. praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje byloje apeliantas nesutinka su nuteistajam L. Å . paskirta bausme ir nurodo, kad ji yra per griežta. Apeliantas praÅ¡o nuteistajam paskirti Å¡velnesnę bausmę arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ pagal BK 75 straipsnį. Teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.

6. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 243 straipsnį baudžiama bauda arba areÅ¡tu. Pagal BK 286 straipsnį – vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam L.

Å . už Å¡ias nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes ir Å¡ių bausmių terminus nustatė mažesnius už vidurkį, t. y. atitinkamai 20 parų areÅ¡tÄ ir 9 mėnesių laisvės atėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡ias bausmes subendrino apėmimo bÅ«du, kadangi nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ veikų sutaptį, ir paskyrė nuteistajam subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis BK 641 straipsniu, pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme sutinka, ji nėra aiÅ¡kiai per griežta.

7. Skirdamas bausmę nuteistajam L. Å ., teismas jos skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertino ir kitus bausmės skyrimui reikÅ¡mingus bylos duomenis. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ bei vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jis yra recidyvistas, nes, bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ (BK 27 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino L. Å . asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – iki naujų nusikalstamų veikų padarymo jam buvo priimti 4 apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo nuteistas iÅ¡ viso už 6 nusikalstamas veikas (transporto priemonės vairavimÄ iÅ¡gėrus, sukčiavimÄ , neteisėtÄ disponavimÄ neÅ¡aunamuoju ginklu bei kitas).

Taip pat L. Å . ne kartÄ buvo baustas ir administracine tvarka. Visa tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, ankstesniais teismų nuosprendžiais jam paskirtos valstybės poveikio priemonės (laisvės apribojimas, areÅ¡tas, laisvės atėmimas) jo tinkamai neauklėjo ir nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad L. Å . sugyventinė laukiasi ir jai bus reikalinga tiek finansinė pagalba, tiek pagalba buityje, tai nesudaro pagrindo nuteistajam Å¡velninti bausmę.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ios aplinkybės, be kita ko, lėmė ir gerokai mažesnės bausmės, negu straipsnių sankcijose numatyti vidurkiai, jam paskyrimÄ . Ä®vertinus nuteistojo sistemingai daromus teisės pažeidimus (tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus), akivaizdu, kad tai tampa jo gyvenimo dalimi, kurios jis nesistengia pakeisti. Taigi, nors L. Å . yra jauno amžiaus, jis tampa vis pavojingesnis visuomenei, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja ir jų skaičius auga. Todėl L.

Å . padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis ir jų pavojingumas, jo asmenybė, negatyvus požiÅ«ris į visuomenėje nusistovėjusias teisingo elgesio ir geros moralės normas leidžia teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirta ir subendrinta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo Å¡iÄ bausmę Å¡velninti.

8. Atmetamas apelianto praÅ¡ymas taikyti nuteistajam L. Å . BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Pažymėtina, kad, be kita ko, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam L. Å ., svarbÅ«s bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jas taikytų bausmių jam poveikis bei teismo įsitikinimas, kad nuteistojo tinkamos ir efektyvios resocializacijos procesÄ galima užtikrinti jo neizoliuojant nuo visuomenės. Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi anksčiau jau aptartus bylos duomenis, apibÅ«dinančius nuteistÄ jį bei jo padarytas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad L.

Š. bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo ir taikyti jam BK 75 straipsnį.

9. Kaip jau minėta, L. Å . ne kartÄ buvo teistas, jo teistumas neiÅ¡nykęs, naujas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus tik keliems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Å¡iÄ bausmę jis atliko 2019 m. lapkričio 17 d.). IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. L. Å . elgesio nepakeitė ir jam anksčiau taikytos poveikio priemonės – laisvės apribojimas, areÅ¡tas, laisvės atėmimas. Taigi, ir Å¡ių priemonių taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Kitaip tariant, L.

Å . yra linkęs daryti teisės pažeidimus, po anksčiau jam paskirtų bausmių atlikimo jis ir toliau elgėsi neteisėtai, kas leidžia jį charakterizuoti kaip neigiamÄ asmenybę. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas tik asmeniui, kuris iÅ¡ties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali bÅ«ti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis L. Å . nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas iÅ¡vadas iÅ¡ savo ankstesnio teistumo ir esmingai pakeitė savo gyvenimÄ pozityvia linkme. Taigi, apeliacinio skundo reikalavimas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį negali bÅ«ti tenkinamas.

10. Tačiau, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė klaidų, kurios taisomos nuosprendį koreguojant. Visų pirma, teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad nuteistasis L. Å . vengė atlikti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Tačiau iÅ¡ bylos matyti, kad L. Å . Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta ne Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, o to paties teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų jo klausimų, nurodant, kad L. Å . vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri jam buvo paskirta Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė L. Å . paskirtÄ bausmę atlikti pataisos namuose. Tačiau, BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas Å¡is įstatymo reikalavimas, buvo panaikinta 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., todėl skundžiamas nuosprendis buvo priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria vadovaujantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, bei įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d.

Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje skiriami atlikti pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija Å¡iÄ nuosprendžio dalį iÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies Å¡alina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistÄ jį L. Å . yra 91,42 Eur, kurios turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo valstybei.

13. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiÅ¡kia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokiÄ teisę.

14. Kita vertus, pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančiÄ BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimant tokį sprendimÄ galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

15. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-41-697/2021).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo teisės į gynybÄ užtikrinimas yra labiau reikÅ¡mingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieÅ¡ bÅ«tinumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Taip pat įvertinama ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo L. Å . gaunamas oficialias pajamas (bylos duomenimis, jis verčiasi individualia veikla), skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Todėl, šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, nutaria: Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodyti, kad nuteistasis L. Š. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri jam buvo paskirta Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. Å . laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo L. Å . gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo 91,42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų netenkinti. Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Algirdas Gaputis Valdas Petras Meidus