2ae8c6ca-e42f-456c-a736-37bab915059d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-329-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34350-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.6.37.;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui N. F. dėl avanso priteisimo, ir             n u s t a t ė :                                                                     I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo N. F. 9763,45 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinį grindė tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d.

Å¡alys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė sukurti statybos darbų administravimo Tlist programÄ , jÄ administruoti ir parduoti. Pagal sutartį ieÅ¡kovo įnaÅ¡Ä Ä¯ bendrÄ veiklÄ sudarė piniginis indėlis – 35 000 Lt, taip pat projekto idėja, organizacinės žinios ir pan. Atsakovo įnaÅ¡Ä Ä¯ bendrÄ veiklÄ sudarė efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai bei sÄ sÄ jų kÅ«rimas, duomenų bazių kÅ«rimas, dizaino, ikonų kÅ«rimas, talpinimas serveryje, projekto programos parengimas, testatavimas bei administravimas. 2014 m. rugpjūčio 16 d. ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 4923,54 Eur avansÄ bei suformulavo konkrečias užduotis tikslui įgyvendinti, Å¡alys žodžiu sutarė, jog likusi suma bus sumokėta po programos sukÅ«rimo.

Tikslai turėjo bÅ«ti įgyvendinti per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo momento. Dalis programos buvo sukurta, tačiau programa turėjo daug trÅ«kumų ir tinkamai ja naudotis nebuvo jokių galimybių. Å alys, nepaisant to, kad programa nebuvo sukurta per sutartyje nurodytÄ terminÄ , tęsė bendradarbiavimÄ . Siekdamas pabaigti darbus, ieÅ¡kovas pervedė papildomÄ 4840 Eur sumÄ UAB „SBS Group“ pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , taip mokėti jam nurodė atsakovas, tačiau atsakovas nepateikė tinkamo darbo rezultato.

IeÅ¡kovas kartu su neatliktų darbų sÄ raÅ¡u iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ , kurioje reikalavo iÅ¡taisyti trÅ«kumus, tačiau nors bendradarbiavimas ir buvo tęsiamas, programa vis tiek turėjo daugybę trÅ«kumų. IeÅ¡kovui iÅ¡siuntus pakartotinę pretenzijÄ , atsakovas pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ , jog programa veikia puikiai, taip pat pareikalavo papildomų lėšų – 35875 Eur bei atsisakė programÄ perduoti. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas sumokėjęs 9763,45 Eur negavo to, ko tikėjosi, t. y. nesukurtas prognozuotas darbų rezultatas, o piniginės lėšos nebuvo grÄ Å¾intos.Atsakovas N. F. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad programos kÅ«rimui buvo pasitelkta iÅ¡ anksto su ieÅ¡kovu suderinta bendrovė UAB „SBS Group“.

Atsakovas kÅ«rė programÄ , tačiau 2014 m. spalio – 2015 m. lapkričio mėn. darbai vyko lėtai, nes ieÅ¡kovas neturėjo finansinių galimybių sumokėti likusio piniginio įnaÅ¡o į jungtinę veiklÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių bendru sutarimu, buvo pratęstas programos kÅ«rimo terminas nenustatytam laikotarpiui. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. programa buvo perduota naudotis ieÅ¡kovo valdomos bendrovės UAB „Aura Group“ darbuotojams, atliekantiems programos įdiegimo funkcijas, tačiau ieÅ¡kovas pranešė atsakovui, jog Å¡is neturi finansinių galimybių sumokėti likusio piniginio įnaÅ¡o į jungtinę veiklÄ .

Dėl ieÅ¡kovo sudėtingos finansinės situacijos ir lėšų programos administravimui trÅ«kumo, UAB „SBS Group“ sustabdė galimybę naudotis programa. IeÅ¡kovas sumokėjo 4840 Eur dydžio dalį piniginio įnaÅ¡o į jungtinę veiklÄ , padengdamas UAB „SBS Group“ iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ už programavimo darbus ir programos sistemų veikimo palaikymÄ ir pareikalavo perduoti programÄ ieÅ¡kovo valdymui, su kuo atsakovas nesutiko. Ä®naÅ¡as buvo skirtas jungtinei veiklai, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti piniginių įnašų, kurie buvo panaudoti pagal paskirtį.

Be to, ieÅ¡kovas delsė sumokėti įnaÅ¡Ä , dalis įnaÅ¡o - 373,16 Eur iki Å¡iol nėra sumokėta. UAB „SBS Group“ duomenimis, per 2015 m. rugpjūčio – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpį, įdiegta programa buvo administruoti 30 projektų su 19 aktyviais programos vartotojais, naudotoje programoje užfiksuotas 2240 vnt. atliktų darbų faktas. Be to, ieÅ¡kovas el. paÅ¡tu irgi patvirtino, jog į paruoÅ¡tÄ programÄ yra perkelta visa UAB „Aura Group“ projektų administracija, kad programa naudojama, kad jos naudojimas yra svarbus užtikrinant įprastinę kasdienę įmonės veiklÄ .II.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. atsakovo N. F. naudai 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. Å¡alys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kuriÄ kaip partneriai susitarė parengti, administruoti ir parduoti statybos darbų administravimo programÄ Tlist (Sutarties 2.1. punktas). Nuo to momento, kai programa bus pilnai sukurta, įsteigti pardavimo proceso organizavimui bei programos administravimui Å«kinę bendrijÄ ar uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, kurioje akcijos bei pelnas bÅ«tų padalinamas proporcijomis, partneris 1 (ieÅ¡kovas) gautų 60 procentų, ir partneris 2 (atsakovas) gautų 40 procentų (Sutarties 2.2. punktas).

Å alys susitarė, jog projektas bus įgyvendintas per 3 mėnesius nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos (Sutarties 2.3. punktas), abi Å¡alys patvirtino, jog Å¡is terminas jų žodiniu sutarimu (siekiant tęsti bendradarbiavimÄ ) buvo pratęstas neapibrėžtam laikui, tam, kad bÅ«tų pabaigtas programos kÅ«rimas. Sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo į bendrÄ veiklÄ Ä¯neÅ¡ti 35 000 Lt indėlį (Sutarties 3.2.1.1. punktas), taip pat jo įnaÅ¡u susitarta laikyti projekto idėjÄ , organizacinį darbÄ , profesines žinias ir dalykinius ryÅ¡ius, kurie bus reikalingi, kad bÅ«tų parengtas projektas (Sutarties 3.2.1.2. punktas).

Sutartimi taip pat susitarė, kad atsakovo įnaÅ¡Ä sudaro: efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai, pagal projektinius brėžinius ir struktÅ«rÄ , sÄ sajų kÅ«rimas, duomenų bazių kÅ«rimas, ikonų kÅ«rimas, talpinimas serveryje bei projekto programos parengimas, testavimas bei administravimas (Sutarties 3.2.2.1.- 3.2.2.2 punktai). Sutarties 4.2. punkte Å¡alys susitarė, kad už Å¡ios sutarties tikslų pasiekimÄ yra atsakingas atsakovas. Sutarties 7.3. punkte Å¡alys susitarė, kad neatlikus (netinkamai atlikus) prievoles, kurios Å¡ia sutartimi, jos priedais ar kitais susitarimais buvo priskirtos konkrečiam partneriui, partneris privalo nedelsdamas atlyginti kitam partneriui jo patirtus nuostolius.

Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. atliko pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä 4923,54 Eur (17 000 Lt) sumai, kuri sumokėta atsakovui projekto įgyvendinimo tikslu; 2015 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovas atliko antrÄ jį įnaÅ¡Ä 4840 Eur sumai, pinigus pervedė į UAB „SBS Group“ sÄ skaitÄ . Atsakovas patvirtino, kad Å¡iuos pinigus realiai jis gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo programos kÅ«rimui. IÅ¡ viso projekto įgyvendinimui ieÅ¡kovas įnešė 9763,54 Eur piniginių lėšų sumÄ .Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad jungtinės veiklos sutartyje sulygtas ieÅ¡kovo mokėtinas indėlis, sudarantis 35 000 Lt, nebuvo įneÅ¡tas, kad antrosios 4840 Eur dydžio sumos pervedimas buvo atliktas suėjus numatyto pasiekti tikslo laikui, nes pastaroji suma sumokėta praėjus daugiau nei metams po sutarties sudarymo, kai sutartimi numatyti projekto įgyvendinimo tikslai turėjo bÅ«ti pasiekti per 3 mėnesius.

Abi Å¡alys patvirtino, jog sutarties 2.3. punkte, numatytas programos sukÅ«rimo terminas abiejų Å¡alių žodiniu sutarimu buvo pratęstas neapibrėžtam laikui tam, kad bÅ«tų baigtas programos kÅ«rimas. Tai, kad pasibaigus sutartyje numatyto tikslo įgyvendinimo laikui Å¡alys ir toliau vykdė bendradarbiavimÄ jų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasak teismo, patvirtina į bylÄ pateikta Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga. IÅ¡ Å¡ios medžiagos matyti, kad Å¡alys toliau bendradarbiavo, susiraÅ¡inėjo programos tobulinimo, trÅ«kumų Å¡alinimo, pastebėjimų, idėjų ir apmokėjimo už programos kÅ«rimÄ klausimais.

FaktiÅ¡kai Å¡alių bendradarbiavimas nutrÅ«ko prasidėjus tarp jų įvairiems nesutarimams, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo teiktos atsakovui pretenzijos. IÅ¡ jų matyti, kad 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijas, kuriomis siÅ«lė iÅ¡taisyti programos trÅ«kumus, įgyvendinti sutarties įsipareigojimus, arba perduoti neužbaigtÄ programÄ ir grÄ Å¾inti dalį sumokėtų lėšų – 3750 Eur, kartu įspėjo, kad Å¡alių sudaryta jungtinės veiklos sutartis gali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.Teismas nustatė, kad atsakovas 2016 m. sausio 15 d. ieÅ¡kovui perdavė sistemos programÄ , atiduodamas kodinį raktÄ , leidžiantį prisijungti prie sukurtos programos ir jÄ naudoti, kad taip perduota sukurta programa leido ieÅ¡kovui naudotis duomenų bazės architektÅ«ra, turėti prieigÄ ir gauti realius veikiančios programos sistemos duomenis.

Tai, kad atsakovas perdavė programÄ , patvirtino ir liudytoja B. K.. IeÅ¡kovas byloje Å¡ių paaiÅ¡kinimų nepaneigė, t. y. kad turi ir gali naudotis programa, turi prieigÄ prie Å¡ios programos. Perdavęs sukurtÄ programÄ , atsakovas atsiliepė į ieÅ¡kovo pretenzijÄ ir nurodė, kad nesutinka su nurodomais programos trÅ«kumais, praÅ¡o mokėti įsiskolinimÄ , nurodė, kad per jo nurodytÄ terminÄ nepadengus įsiskolinimo, atsakovas laikys tokius ieÅ¡kovo veiksmus vienaÅ¡aliu sutarties nutraukimu. Byloje nėra duomenų apie visos jungtinės veiklos sutartimi įsipareigotos sumokėti sumos mokėjimÄ , ginčo dėl to nėra.

IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo teismas manė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas keldami vienas kitam reikalavimus, jų netenkinimo atveju nurodė vienodas pasekmes – vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Â jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ , jo nutraukimo raÅ¡ytine forma neįformino, negavę pretenzinio reikalavimo patenkinimo neinformavo viena kitÄ , jog žadėta sankcija – sutarties nutraukimas yra įgyvendinama, nepranešė viena kitai, kad nutraukia sutartį. Jų bendradarbiavimo santykiai nutrÅ«ko įspėjimais apie sutarties nutraukimÄ duotais viena kitai, jos toliau pagal jungtinę veiklos sutartį nebebendravo, nekÅ«rė bendrovės, kuri aptarnautų programÄ , netaisė galimų jos trÅ«kumų, neįvardijo viena kitai nustatytų trÅ«kumų pobÅ«džio, galimybės juos taisyti ar tobulinti, t. y. sprendimo priėmimo dienai abi bylos Å¡alys nesikooperuoja, nebederina bendrų interesų, realiai yra nutraukusios bendrÄ jungtinę veiklÄ .Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas asmeniÅ¡kai ir per jo valdomÄ bendrovę gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus nieko nedarė, neatliko jokių veiksmų reikalaujančių piniginių sÄ naudų pagal jungtinės veiklos sutartį.

Tai, kad atsakovas atliko programos kÅ«rimo veiksmus patvirtino ir ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo ruoÅ¡ta ginčo programa buvo parengta netinkamai, vien ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad paruoÅ¡ta programa netinkama, nėra pakankamu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti, kad ieÅ¡kovo investuoti ir reikalaujami grÄ Å¾inti pinigai buvo sunaudoti ne bendram sutartiniam tikslui pasiekti, o vien tik atsakovo interesų patenkinimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutartyje nebuvo aptartos sÄ lygos numatančios pagrindus, bÅ«dus ir formas, kurioms esant programa laikoma netinkamai parengta, nenumatytos sÄ lygos, kurioms esant konstatuotinas programos neparuoÅ¡imo ar netinkamo paruoÅ¡imo faktas, nenumatyta ir atsakomybė.

Sutartimi Å¡alys nesusitarė dėl ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«do tuo atveju, kai vienas bendrosios jungtinės veiklos dalyvis teigia, jog programa veikia tinkamai, o kita Å¡alis tai neigia, nenustatė sÄ lygos kas, kaip ir kokiais bÅ«dais nustatys sutartos programos tinkamumÄ . Teismo vertinimu, bylos įrodymai labiau tikėtinai įrodo, kad programos ruoÅ¡ime dalyvavo abi Å¡alys, kad ieÅ¡kovo dalyvavimas ruoÅ¡iant programÄ neapsiribojo vien tik piniginio įnaÅ¡o sumokėjimu, tačiau jis buvo aktyvus ir programos kÅ«rimo procese, nurodydamas gaires, siekius, reikalingus tobulinimus, kad programa pasiektų siekiamÄ tikslÄ .

IÅ¡ teisme duotų liudytojos B. K. paaiÅ¡kinimų ir ieÅ¡kovo neginčytų aplinkybių nustatyta, kad ieÅ¡kovui perduotas paruoÅ¡tos programos programinis kodinis raktas, leidžiantis prisijungti ir veikti su paruoÅ¡ta programa, kad ieÅ¡kovas savo žinioje turi prieigÄ prie realių paruoÅ¡tos programinės sistemos duomenų. Pats ieÅ¡kovas patvirtino, jog pusmetį jis naudojosi Å¡ia programa savo valdomoje įmonėje UAB „Aura Group“, ja buvo įgyvendinami projektai, kad prie Å¡ios programos galėjo prisijungti darbuotojai, kurie galėjo programa naudotis, jÄ testuoti ir administruoti.

Todėl iš esmės ieškovo teiginius apie tai, kad programa neveikia, teismas laikė prieštaringais, nepatvirtintais rašytiniais įrodymais. Neįrodyta, kad programa turi esminių trūkumų dėl kurių ji toliau negali būti naudojama sutarties tikslui pasiekti. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas neįgyvendino sutarties įsipareigojimų, nes neparengė ginčo programos, tačiau to nepagrindė pakankamais įrodymais. Teiktos pretenzijos neįrodo, jog programa turi trūkumų dėl kurių jos naudojimas yra negalimas ar netinkamas.

Tokiu bÅ«du teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas neįvykdė savo pareigų pagal jungtinės veiklos sutartį ir dėl to privalo visa apimtimi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumokėto įnaÅ¡o dalį. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimų nenuoseklumÄ patvirtina ir tai, kad reikÅ¡tose atsakovui pretenzijose jis reikalauja grÄ Å¾inti mažesnio dydžio įnaÅ¡Ä , už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo dydį. Jungtinės veiklos sutartyje numatyto tikslo ieÅ¡kovas ir atsakovas siekė bendrai. Siekdamas Å¡io tikslo, ieÅ¡kovas, kaip vienas iÅ¡Â jungtinės veiklos dalyvių neužtikrino sutarto programos kÅ«rimo finansavimo.

Ä® sutartÄ programos sukÅ«rimÄ buvo numatyta investuoti 35 000 Lt suma. IlgÄ laikÄ programai įgyvendinti tebuvo skirta 17 000 Lt suma. Tai tik patvirtina, kad vykdant jungtinės veiklos sutartį ieÅ¡kovas kaip Å¡ios sutarties Å¡alis, nebuvo pakankamai atsakinga, tinkamai ir laiku nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, iÅ¡ sudarytos sutarties kilusiÄ prievolę užtikrinti finanasavimÄ vykdė su trÅ«kumais. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog realiai vykdė sutartos programos kÅ«rimo darbus, Å¡ios programos kÅ«rimas buvo patikėtas UAB „SBS Group“ darbuotojams (programuotojams), kurie atlygintinai vykdė atitinkamus darbus, kad sukurta programa daugiau nei pusmetį buvo testuojama ieÅ¡kovo valdomoje įmonė, prižiÅ«rima UAB „SBS Group“ darbuotojų, t. y. realiai buvo atlikti programos sukÅ«rimo darbai.

Atsakovo teigimu, ši programa yra tinkama ir pabaigta, rezultatas pasiektas. Iš ieškovo 2015 m. lapkričio 25 d. 13:34 elektroninio laiško atsakovui, iš jo paties teismui duotų paaiškinimų matyti, kad programa paruošta ir veikia, kad be programos jo valdoma įmonė patiria kaštus ir išlaidas. Nežiūrint to, ieškovas nurodo atsakovui įvairius programos trūkumus. Byloje nėra įrodymų, kad atsiradę trūkumai yra esminiai, kad dėl nustatytų trūkumų paruošta programa laikoma kaip visiškai netinkama.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad vienintelio atsakovo kaltė sÄ lygojo tai, kad nebuvo pasiektas galutinis jungtinės veiklos tikslas, kad atsakovas jokiu indėliu neprisidėjo norimam tikslui pasiekti, kad tik atsakovo kaltė sÄ lygojo tai, kad nebuvo sukurta bendrovė, aptarnaujanti sukurtos programos įdiegimÄ . Teismas programos kokybės klausimo nevertino, nes pagal ieÅ¡kinio reikalavimo ribas, yra nesusijęs su ginču, kuriuo reikalaujamas priteisti iÅ¡ atsakovo sumokėtÄ avansÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo investuotas į programos kÅ«rimÄ lėšas.

IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovo visas jo turėtas iÅ¡laidas, kurias patyrė projekto kÅ«rime, visa atsakomybę vykdant ginčo sutartį perkelti atsakovui. Pasak teismo, tuo jis neatsižvelgė į sudarytos jungtinės veiklos sutarties specifikÄ ir neįrodė, kad sukurta programa visa apimtimi netinkama, kad ja negalima pasiekti jokių sutarties tikslų tik dėl vieno iÅ¡ sutartinių partnerių, atsakovo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs kokias nors savo, kaip jungtinės veiklos dalyvio pareigas, todėl ir reikalauti nuostolių atlyginimo taip kaip ginčo atveju yra suformuluotas reikalavimas - avanso grÄ Å¾inimo forma nėra pagrindo.

Teismas pripažino, kad vykdydamos ginčo jungtinę veiklÄ abi bylos Å¡alys padarė savo įnaÅ¡us, konkrečiai ieÅ¡kovas investavo tam tikrÄ pinigų sumÄ , atliko kitus veiksmus, o atsakovas realiai kÅ«rė ginčo programÄ . Pažymėjo, kad Å¡alys nebuvo numačiusios sutartyje, kokios pasekmės iÅ¡tinka jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus abiejų veiklos dalyvių pageidavimu, nes tiek ieÅ¡kovas siuntė praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, jei atsakovas neįvykdys reikalaujamų sÄ lygų, ir taip pat nurodė atsakovas siųsdamas atsakymÄ ieÅ¡kovui, jeigu nebus vykdomos jo sÄ lygos.

IeÅ¡kovo sumokėtus pinigus už programos kÅ«rimÄ teismas laikė Å¡alių įnaÅ¡ais į bendrÄ jÄ veiklÄ , kurie ginčo sutartyje nenumačius kitaip, pagal CK 6.970 str. nuostatas, laikytini lygiais. Teismas labiau tikėtinai nustatė, kad atsakovas visus ieÅ¡kovo įneÅ¡tus pinigus panaudojo pagal paskirtį, nes byloje neįrodyta, jog ieÅ¡kovo įneÅ¡ti į bendrÄ jungtinę veiklÄ pinigai buvo panaudoti kitais tikslais ar buvo panaudoti visiÅ¡kai netinkamai. Todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , atsakovas neprivalo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti jo sumokėto indėlio į bendrÄ Å¡alių veiklÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas ieÅ¡kinį dėl į jungtinę veiklÄ Ä¯neÅ¡tų pinigų grÄ Å¾inimo atmetė.Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ bei apimtį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikė, kad Å¡iuo atveju nurodytos 2398,83 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės, todėl mažino iki 1000 Eur sumos, kuriÄ teismas vertino kaip protingÄ ir atitinkančiÄ realumo kriterijus.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A.

P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Programos perdavimo faktas nebuvo įforminamas perdavimo-priėmimo aktu, kuris yra svarbus įrodymas kilus ginčui tarp Å¡alių dėl darbų atlikimo, jų kokybės ir trÅ«kumų. Atsakovas niekada net nepateikė pasiÅ«lymo priimti atliktus darbus, tuo tarpu Programos testavimo metu nustatęs darbų atlikimo akivaizdžius trÅ«kumus, ieÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ su aiÅ¡kiai nurodytais darbų trÅ«kumais.

Å ių trÅ«kumų atsakovas neÅ¡alino. Nuo pat ieÅ¡kinio pateikimo momento ieÅ¡kovas teigė, jog atsakovas neperduoda jam programos, suteikta galimybė ieÅ¡kovui prisijungti prie programos negali bÅ«ti traktuojama kaip programos perdavimas. Atsakovas ilgÄ laikÄ buvo suteikęs galimybę testuoti ProgramÄ , tačiau 2015 m. lapkričio mėn. atjungė ieÅ¡kovÄ nuo Programos. IeÅ¡kovas pateikė atsakovui siųstas pretenzijas, kuriose yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti Programos trÅ«kumai, taip pat el. laiÅ¡kuose ieÅ¡kovas nuolat pažymi kuriamos trÅ«kumus.

Liudytoja taip pat patvirtino, kad programoje buvo aptikta klaidų, o dalies funkcijų net nebuvo įdiegta. IeÅ¡kovas atsakovui sumokėjo 9763,45 Eur. 2016 m. vasario 15 d. pretenzijoje ieÅ¡kovas nurodė, jog jei atsakovas perduos ieÅ¡kovui ProgramÄ tokios bÅ«senos, kokios ji yra (t.y. su visais esamais trÅ«kumais), tai ieÅ¡kovas ProgramÄ priims bei tvarkys savarankiÅ¡kai. Tačiau programos taisymui atsakovas turi grÄ Å¾inti 2000 Eur, todėl pretenzijoje ieÅ¡kovas reikalavo grÄ Å¾inti 2000 Eur sumÄ kartu perduodant tinkamai nesukurtÄ programÄ .

Kadangi atsakovas neperdavė nei programos, nei gautų lėšų, atsakovas ieÅ¡kiniu reikalauja grÄ Å¾inti visÄ už programÄ sumokėtÄ pinigų sumÄ . Å alys aiÅ¡kiai susitarė, kad tai, kÄ jos įneÅ¡a į bendrÄ jungtinę veiklÄ , netampa bendrÄ ja daline nuosavybe. Tokiu bÅ«du pasibaigus sutarčiai, nepasiekus numatyto tikslo bei Å¡alims nebeturint galimybių toliau tęsti bendradarbiavimÄ , atsakovas privalo grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ jis gavo pagal sutartį.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas N. F. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas neįrodė nei atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, nei atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės teisinių/faktinių pagrindų egzistavimo. Apeliantas sprendimo neteisėtumÄ iÅ¡ esmės grindžia paties raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir nenurodo nė vieno objektyvaus dokumento (raÅ¡ytinio įrodymo), kuriame bÅ«tų užfiksuota neva neveikianti Programa ar kokios Programos klaidos. Pats apeliantas 2015 m. lapkričio 25 d. el. laiÅ¡ku patvirtino, jog į ProgramÄ yra perkelta visa jo valdomos bendrovės projektų administracija, ir kad Programa ir jos naudojimas yra ypač svarbÅ«s užtikrinant įprastinę kasdienę bendrovės veiklÄ .

AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ jis patvirtino ir posėdžio metu. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja B. K.. Apeliantas laisva valia pasirinko prisijungti prie jungtinės veiklos su atsakovu įneÅ¡damas savo įnaÅ¡Ä , iÅ¡reikÅ¡tÄ pinigine verte. Tarp Sutarties Å¡alių nėra ginčo, kad įneÅ¡tos piniginės lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį t. y. kaip jungtinės bendros veiklos vykdymo sÄ naudos, dengiant dalį Programos kÅ«rimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kinio pateikimo dienai jungtinėje veikloje nebuvo likę jokių piniginių lėšų, visas apelianto piniginis įnaÅ¡as yra buvo sunaudotas.

Apeliantui neįrodžius, kad atsakovas pažeidė Sutartį ir neginčijant aplinkybės dėl pagal paskirtį panaudotų piniginių lėšų – atsakovas su apeliantu laikytini kartu prisiėmę bendrÄ rizikÄ dėl jungtinės veiklos vykdymo ir dėl jos sÄ naudų, todėl Å¡alys neturi teisės vienas iÅ¡ kito reikalauti kompensuoti jų patirtas iÅ¡laidas. Apeliantas nėra įvykdęs įsipareigojimo sumokėti visÄ piniginį įnaÅ¡Ä Ä¯ jungtinę veiklÄ , todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti visiÅ¡ko Atsakovo įsipareigojimų įvykdymo.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. Å¡alys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kuriÄ kaip partneriai susitarė parengti, administruoti ir parduoti statybos darbų administravimo programÄ Tlist (Sutarties 2.1. punktas).

Å alys susitarė, jog projektas bus įgyvendintas per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (Sutarties 2.3. punktas), abi Å¡alys patvirtino, jog Å¡is terminas jų žodiniu sutarimu (siekiant tęsti bendradarbiavimÄ ) buvo pratęstas neapibrėžtam laikui, tam, kad bÅ«tų pabaigtas programos kÅ«rimas. Sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo į bendrÄ veiklÄ Ä¯neÅ¡ti 35 000 Lt indėlį (Sutarties 3.2.1.1. punktas), taip pat jo įnaÅ¡u susitarta laikyti projekto idėjÄ , organizacinį darbÄ , profesines žinias ir dalykinius ryÅ¡ius, kurie bus reikalingi, kad bÅ«tų parengtas projektas (Sutarties 3.2.1.2. punktas).

Sutartimi Å¡alys taip pat susitarė, kad atsakovo įnaÅ¡Ä sudaro: efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai, pagal projektinius brėžinius ir struktÅ«rÄ , sÄ sajų kÅ«rimas, duomenų bazių kÅ«rimas, ikonų kÅ«rimas, talpinimas serveryje bei projekto programos parengimas, testavimas bei administravimas (Sutarties 3.2.2.1.- 3.2.2.2 punktai). Sutarties 4.2. punkte Å¡alys susitarė, kad už Å¡ios sutarties tikslų pasiekimÄ yra atsakingas atsakovas. Sutarties 7.3. punkte Å¡alys susitarė, kad neatlikus (netinkamai atlikus) prievoles, kurios Å¡ia sutartimi, jos priedais ar kitais susitarimais buvo priskirtos konkrečiam partneriui, partneris privalo nedelsdamas atlyginti kitam partneriui jo patirtus nuostolius.

IeÅ¡kovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. įnešė 4923,54 Eur (17 000 Lt) sumÄ ; 2015 m. lapkričio 25 d. - 4840 Eur sumÄ , pinigus pervesdamas į UAB „SBS Group“ sÄ skaitÄ ; iÅ¡ viso projekto įgyvendinimui ieÅ¡kovas įnešė 9763,54 Eur piniginių lėšų sumÄ .Vertindama Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bendras sutarties tikslas, kuriuo Å¡alys siekė abipusiÅ¡kai naudingomis sÄ lygomis, panaudojant atsakovo profesinių žinių iÅ¡teklius ir ieÅ¡kovo finansinius iÅ¡teklius bendrai parengti, administruoti ir parduoti statybos darbų administravimo programÄ Tlist, atitinka esminius jungtinės veiklos sutarties požymius.

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Pasak apelianto, atsakovas nesukÅ«rė tinkamai veikiančios Tlist programos, todėl reikalauja grÄ Å¾inti sumokėtÄ 9763,54 Eur įnaÅ¡Ä .CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai, o įnaÅ¡ai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis.

Partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad ieÅ¡kovas įsipareigojo į bendrÄ veiklÄ Ä¯neÅ¡ti 35 000 Lt indėlį (Sutarties 3.2.1.1. punktas), taip pat jo įnaÅ¡u susitarta laikyti projekto idėjÄ , organizacinį darbÄ , profesines žinias ir dalykinius ryÅ¡ius, kurie bus reikalingi, kad bÅ«tų parengtas projektas, o atsakovo įnaÅ¡Ä sudaro efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai, pagal projektinius brėžinius ir struktÅ«rÄ , sÄ sajų kÅ«rimas, duomenų bazių kÅ«rimas, ikonų kÅ«rimas, talpinimas serveryje bei projekto programos parengimas, testavimas bei administravimas.Pagal CK 6.978 straipsnio 4 dalį turtas, esantis bendrÄ ja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.

IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde akcentuojamas Jungtinės veiklos sutarties 4.3 punktas numato, kad kiekvieno iÅ¡ partnerių įneÅ¡tas turtas sutarties galiojimo metu ir po jos nutraukimo lieka kiekvieno iÅ¡ partnerių asmenine nuosavybe.Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios sutartinės nuostatos taikymas galėtų bÅ«ti aktualus tuo atveju, jeigu jungtinė veikla nebÅ«tų net pradėta vykdyti, o ieÅ¡kovo piniginis įnaÅ¡as joje nepanaudotas. Tuo tarpu Å¡ioje byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad jungtinės veiklos sutartis buvo vykdoma ilgiau nei metus laiko (Sutarties 2.3. punkte numatyta, kad projektas turi bÅ«ti įgyvendintas per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo, tačiau Å¡alys žodiniu sutarimu pratęsė bendradarbiavimÄ neapibrėžtam laikui) ir kad ieÅ¡kovo reikalaujamas grÄ Å¾inti įnaÅ¡as buvo panaudotas jos veikloje.

Pažymėtina, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jo piniginis įnaÅ¡as į jungtinę veiklÄ nebuvo panaudotas pagal paskirtį, t. y. siekiant sutartyje numatyto tikslo – sukurti ir tobulinti statybos darbų administravimo programÄ Tlist, ar, kad įnaÅ¡as buvo panaudotas kitais tikslais ar buvo panaudotas visiÅ¡kai netinkamai. Todėl aukščiau aptartos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti visas į jungtinę veiklÄ jo įneÅ¡tas lėšas.

PrieÅ¡ingas Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimas neatitiktų jungtinės veiklos esmės bei tikslų, prieÅ¡tarautų jungtinės veiklos teisiniam reguliavimui.Taigi, pagrindinis jungtinės veiklos sutarties vykdymo procese tikslas – parengti statybos darbų administravimo programÄ Tlist – buvo pasiektas. Tiek atsakovas, tiek ir liudytoja B. K. patvirtino, kad ieÅ¡kovui buvo perduotas sistemos programos kodinis raktas, leidžiantis prisijungti prie programos ir jÄ naudoti. Nors apeliantas teigia, kad prisijungimas prie programos negali bÅ«ti traktuojamas kaip programos perdavimas, tačiau tiek iÅ¡ byloje esančio Å¡alių susiraÅ¡inėjimo, tiek ir iÅ¡ pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovas naudojosi programa, ja buvo įgyvendinami ieÅ¡kovo įmonės projektai, prie programos galėjo prisijungti įmonės darbuotojai, kurie ja naudojosi, testavo ir administravo.

Pats ieÅ¡kovas 2015 m. lapkričio 25 d. elektroniniame laiÅ¡ke, raÅ¡ytame atsakovui, be kita ko, patvirtino, jog visa UAB „Aura Group“ administracijos veikla buvo perkelta į ProgramÄ ir ji yra bÅ«tina bendrovės įprastinei veiklai. Å ias aplinkybes apeliantas patvirtino ir teismo posėdyje, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje ginčo dėl to, kad programos naudojimo eigoje pasitaikydavo įvairių klaidų, nėra, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto teiktos pretenzijos atsakovui neįrodo, jog programa turi trÅ«kumų dėl kurių jos naudojimas apskritai yra negalimas ar netinkamas, byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsiradę trÅ«kumai yra esminiai, kad dėl nustatytų trÅ«kumų paruoÅ¡ta programa laikoma kaip visiÅ¡kai netinkama.

Be to, teisėjų kolegija, atmesdama apelianto argumentus dėl programos perdavimo fakto neįforminimo perdavimo-priėmimo aktu, papildomai pažymi ir tai, kad vien tai, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas tarpusavyje nėra sudarę programos perdavimo-priėmimo akto, nereiÅ¡kia, kad programa ieÅ¡kovui nėra perduota. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklÄ , todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atsakovas N. F. prašė jo naudai priteisti 1101,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , ir pateikė praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo atstovo byloje parengto procesinio dokumento apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumÄ bei teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡iais klausimais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad atsakovo atstovo darbo laiko sÄ naudos neturėjo bÅ«ti didesnės nei įprastinės tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimui, bei remdamasi 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius 2 p., 8.11 p., sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi iÅ¡laidas mažinti, priteisiant iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) atsakovo naudai 550,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 550,55 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjos                                                                    Loreta Bujokaitė                                                                     Asta Radzevičienė                                                                     Rūta Veniulytė-Jankūnienė