2ae7e262-daf2-4005-b72f-c3b71a2f324f · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2A-343-372/2023

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02616-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8.;

3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.;

3.4.5.2.; 3.4.5.15.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-250-1008/2023 pagal pareiÅ¡kėjo A. G. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė „Turto bankas“, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismo prašė nustatyti faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog daug metų gyveno (duomenys neskelbtini), kur verčiasi Å«kine veikla. Pastaruoju metu pareiÅ¡kėjas persikėlė gyventi į netoliese esantį (duomenys neskelbtini). Ūkinės veiklos vystymui pareiÅ¡kėjas nuo 1991-12-12 deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), o 1992-04-03 Mažeikių rajono P. V. daržininkystės Å«kio vadovo V. K. įsakymu Nr. 38 pareiÅ¡kėjui buvo paskirtas posodybinis 0,25 ha žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). Minėtu įsakymu pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė nusipirkti nebaigtÄ statyti Å«kinį pastatÄ tame pačiame sklype (duomenys neskelbtini).

3. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å«kinį pastatÄ , kurį sudaro tvartas 111/p ir daržinė 211/ž, įsigijo 1992 metais, sumokėdamas už pastatus grynaisiais pinigais (rubliais). PareiÅ¡kėjas abu pastatus užbaigė statyti, nes jie buvo reikalingi Å«kininkavimo veiklai vykdyti. Å ių pastatų baigtumas yra 100 proc.

4. 2022-09-23 pareiÅ¡kėjo iniciatyva ir už jo lėšas buvo užsakyta statinių, kuriuos sudaro tvartas 111/p ir daržinė 211/ž, kadastrinių matavimų byla. Atlikus kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), suteikti unikalÅ«s numeriai (tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-10-21 statiniams (tvartui ir daržinei) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

5. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad VÄ® Registrų centras atsisako įregistruoti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisę į minėtus statinius, kadangi pareiÅ¡kėjas negali pateikti statinių įsigijimo dokumentų. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad statiniais sÄ Å¾iningai naudojasi nuo 1992 m. ir valdo statinius kaip savus. PareiÅ¡kėjas visÄ valdymo laikotarpį ne tik naudojosi statiniais, bet ir rÅ«pinasi jais, savo lėšomis atlieka bÅ«tinuosius remonto darbus. Kadangi pareiÅ¡kėjas Å«kininkauja, jis pastatus naudoja Å¡ieno, skirto gyvuliams maitinti, ir žemės Å«kio technikos laikymui.

6. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pradėdamas valdyti statinius, žinojo, kad niekas neturi daugiau teisių į Å¡iuos statinius, per visÄ valdymo laikotarpį kiti asmenys jokių pretenzijų į statinius nėra pareiÅ¡kę. Valdymo faktÄ patvirtina Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas rÅ«pinasi pastatų bÅ«kle ir jais naudojasi. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į statinius, tačiau jis pradėjo juos valdyti sÄ Å¾iningai, nusipirkdamas juos iÅ¡ Mažeikių rajono P. V. daržininkystės Å«kio už grynuosius pinigus. Pastatai nėra įregistruoti kito asmens vardu, jie visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomi teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, o valdymas tęsiasi daugiau kaip 10 metų.

7. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“ atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad byloje svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumÄ valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjui įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes Å¡iais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties bÅ«du. IÅ¡kilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties bÅ«du, teismas taip pat turėtų nustatyti Å¡io turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Taip pat turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kokios institucijos sprendimu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyti 1985 metų statybos nekilnojamojo turto objektai, į kuriuos jis ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, buvo galutinai suformuoti.

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepime nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad teismas tenkintų pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ . Pažymėjo, jog jeigu teismas nustatys juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas teisėtai įgijo nuosavybės teisę į pastatus, ir pareiÅ¡kėjas nuosavybės teises įregistruos Nekilnojamojo turto registre, Å¡is asmuo įgis teisę į sklypo formavimÄ prie pastato, jeigu pastatas bus naudojamas ir tinkamas naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui tik tuo atveju, jei bus nustatyti visi teisės aktuose bei suformuotoje teismų praktikoje nurodyti pagrindai pareiškimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, nors ir ne pats pradėjo statybas, tačiau būtent jis, vykdydamas statybos darbus, sukūrė naujus daiktus – nuosavybės teisės objektus. Suinteresuoto asmens vertinimu, byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad pastatai pastatyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Nenustačius tokių aplinkybių, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjo pareiškimas neturėtų būti tenkinamas. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 2 d. sprendimu nuspręsta pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ patenkinti; nustatyti faktÄ , jog A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties bÅ«du yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

11. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad pastatai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo, ar, kad pastatus būtų užvaldęs kas nors kitas.

12. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad turtas buvo valdomas teisėtai, o byloje esantys įrodymai pagrindžia valdymo ir naudojimo faktÄ .

13. Teismas vertino, kad pareiškėjui perduoti statiniai faktiškai buvo užbaigti 1985 metais (pastatuose buvo neįstatytos tik durys ir langai), pastatus statė ne pats pareiškėjas, o tuometinis Mažeikių r. P. V. daržininkystės ūkis, kuris pastatus pardavė pareiškėjui. Teismas sprendė, kad keliamos abejonės dėl galimos neteisėtos statybos, neišlikus dokumentams ir nepateikus jokių abejones pagrindžiančių duomenų, laikytinos tik deklaratyviais teiginiais.

14. Teismas pažymėjo, jog nei vienas asmuo nepareiÅ¡kė pareiÅ¡kėjui jokių pretenzijų į valdomus pastatus, nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieÅ¡ kurio nors asmens valiÄ . Teismas nurodė, kad daiktas visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio l dalyje nustatytÄ terminÄ .

15. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas įrodė aplinkybes, jog visÄ laikotarpį sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė turtÄ .

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė

16. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo praÅ¡o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 2 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

16.1. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 1992 m. iÅ¡ žemės Å«kio bendrovės įsigijo pastatus, kuriuos užbaigė statyti, nes jie jam buvo reikalingi Å«kininkavimo veiklai vykdyti. Å ių pastatų baigtumas, kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, Å¡iuo metu yra 100 proc. Å ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės skiriasi nuo tų aplinkybių, kurias nustatė teismas, kad pastatus pastatė ne pats pareiÅ¡kėjas. Teismas nenurodė, kodėl atmeta Å¡ias pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes bei daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

16.2. Pastatų statybos metu bei vėliau buvo privalomi statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai, be kurių statybos objektai negali bÅ«ti vertinami kaip pastatyti teisėtai, o kartu negali bÅ«ti civilinėje apyvartoje, t. y. privačios nuosavybės teisės objektu. Teismas, priimdamas sprendimÄ , netyrė aplinkybių, ar pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyti pastatai yra pastatyti teisėtai, ar gali bÅ«ti civilinėje apyvartoje, ar galima nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo ir valdo nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ . Tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas nustatė reikalavimus gyvenamojo namo ir negyvenamųjų statinių statybai parengti projektinę dokumentacijÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , sÄ matas ir kt., tačiau byloje nėra duomenų, kad apie Å¡iuos dokumentus bÅ«tų užklausti žemės Å«kio bendrovė, archyvai, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintas Å¡ių dokumentų likimas.

16.3. Teismas visiÅ¡kai netyrė, ar pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . PareiÅ¡kėjas byloje nepateikė jokių duomenų, dokumentų apie tai, kokiais pagrindais bei tvarka pastatai buvo įsigyti, taip pat nenurodė, ar tokie dokumentai yra iÅ¡likę.

16.4. Teismas, nebÅ«damas pakankamai aktyvus, nesiėmė visų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos svarbios bylai aplinkybės, o pagal esančius byloje įrodymus nebuvo galima bei nėra galima apeliacinėje instancijoje iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesant byloje pakankamai duomenų, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų svarbių aplinkybių, teismas negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Byloje turėjo bÅ«ti surinkti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad pastatai pastatyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo patenkintas pareiÅ¡kėjo A. G. praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisės nustatymo į tvartÄ ir daržinę, panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų statinių valdymas patvirtina visas CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytas sÄ lygas nuosavybės teisei į juos įgyti, nes į bylÄ nebuvo pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtintų statinių statybos užbaigimo teisėtumÄ . Byloje nesant pakankamai įrodymų, kurių pakaktų pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam faktui konstatuoti, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo.

18. PareiÅ¡kėjas A. G. atsiliepime į suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ prašė suinteresuoto asmens skundÄ atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

18.1. Pareiškėjas abiejuose pastatuose įstatė tik langus ir duris, kad pastatais galėtų naudotis. Jokių kitų statybos darbų jis nevykdė, statinio konstrukcijų nekeitė.

18.2. PareiÅ¡kėjas yra sÄ Å¾iningas įgijėjas, nes pastatus įgijo iÅ¡ žemės Å«kio bendrovės, tačiau statinių dokumentai jam nebuvo perduoti.

18.3. Negalima sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į P. V. daržininkystės Å«kį ir nepateikė dokumentų. Daržininkystės Å«kis yra iÅ¡registruotas. PareiÅ¡kėjo Å¡eimos narys kreipėsi į Klaipėdos regiono valstybės archyvo TelÅ¡ių filialÄ , kuris pateikė tik vienintelį archyve iÅ¡likusį dokumentÄ . Kitų dokumentų archyve tiesiog nėra.

18.4. PareiÅ¡kėjas pastatais sÄ Å¾iningai naudojasi nuo 1992 m. ir valdo statinius kaip savus. Statiniams yra parengta kadastrinių matavimų byla (iki tol kadastriniai matavimai nebuvo atlikti), statiniai nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu, ir nėra pripažinta statinių savavaliÅ¡ka statyba. Be to, per visÄ statinių valdymo laikotarpį kiti asmenys jokių pretenzijų į statinius nėra pareiÅ¡kę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono P. V. daržininkystės Å«kio vadovo V. K. 1992 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 38 pareiÅ¡kėjui buvo paskirtas sodybinis žemės sklypas, bendro ploto 0,25 ha, esantis (duomenys neskelbtini), individualaus gyvenamojo namo statybai su Å«kiniu pastatu; leista nusipirkti pareiÅ¡kėjui A. G. nebaigtÄ statyti Å«kinį pastatÄ sklype (duomenys neskelbtini), apmokant faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas – 9641,22 rublius. IÅ¡ kasos pajamų orderio kvito Nr. 144846 nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas A. G. 1992 m. vasario 6 d. sumokėjo už nebaigtos statybos Å«kinį pastatÄ 9116,00 rublius. Nuo 1991 m. gruodžio 12 d. pareiÅ¡kėjas deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini).

21. Mažeikių rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2022 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (2.1. E) A1-1995 dėl adreso suteikimo Mažeikių rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini), pastatams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini).

22. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 16 d. atsakymo Nr. ŠV2-102 nustatyta, kad pastatais – tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi pareiškėjas A. G.. Nurodyta, kad pastatai yra tvarkingi, juose laikoma žemės ūkio technika bei šienas.

23. VÄ® „Registrų centras“ suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios nustatyta, kad tvarto ir daržinės statybos pradžios metai 1985, statybos pabaigos metai 1985. Abu statiniai priskirtini neypatingųjų statinių kategorijai. Tvarto sienos iÅ¡ plytų, daržinės sienos pastatytos iÅ¡ medžio su karkasu. Abiejų pastatų baigtumas 100 procentų.

Dėl suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentų

24. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pagal įgyjamÄ jÄ senatį siekė įgyti nuosavybės teisę į du objektus – tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

25. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamÄ senatį fakto nustatymo nurodė, kad 1992-04-03 Mažeikių rajono P. V. daržininkystės Å«kio vadovo V. K. įsakymu Nr. 38 pareiÅ¡kėjui buvo paskirtas posodybinis 0,25 ha žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). Minėtu įsakymu pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė nusipirkti nebaigtÄ statyti Å«kinį pastatÄ tame pačiame sklype (duomenys neskelbtini). IÅ¡ kasos pajamų orderio kvito Nr. 144846 nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas A. G. 1992 m. vasario 6 d. sumokėjo už nebaigtos statybos Å«kinį pastatÄ 9116,00 rublius. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å«kinį pastatÄ , kurį sudaro tvartas 111/p ir daržinė 211/ž, įsigijo 1992 metais, sumokėdamas už pastatus grynaisiais pinigais (rubliais). PareiÅ¡kėjas abu pastatus užbaigė statyti, nes jie buvo reikalingi Å«kininkavimo veiklai vykdyti. VÄ® „Registrų centras“ suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios nustatyta, kad tvarto ir daržinės statybos pradžios metai 1985, statybos pabaigos metai 1985. Abu statiniai priskirtini neypatingųjų statinių kategorijai. Tvarto sienos iÅ¡ plytų, daržinės sienos pastatytos iÅ¡ medžio su karkasu. Abiejų pastatų baigtumas 100 procentų.

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Å ia prasme daikto valdymas iÅ¡ esmės yra faktinė bÅ«sena, kuri gali sukelti teisės į daiktÄ atsiradimÄ â€“ nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

27. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

28. Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: 1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

29. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisių įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnis), o tam, kad nuosavybės teisė bÅ«tų įgyjama pagal įgyjamÄ jÄ senatį, bÅ«tina konstatuoti CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų sÄ lygų visumos buvimÄ .

30. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sÄ lygų, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du ir tvarka sukurtas daiktas gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

31. Kasacinis teismas ne kartÄ atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali bÅ«ti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamÄ ja senatimi (CK 4.68 straipsnio l dalis). Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normÄ savavaliÅ¡kai arba nesavavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.). Taigi, savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali bÅ«ti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį negali bÅ«ti įgyjama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

32. Nekilnojamųjų daiktų buvimÄ civilinėje apyvartoje lemia tinkamas vieÅ¡osios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , kartu taikytinos ir Å¡ios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos bÅ«du ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi į nekilnojamÄ jį daiktÄ , sukurtÄ statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi bÅ«ti konstatuojama, kad nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

33. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo akcentavo, kad VĮ Registrų centras tinklalapio duomenimis pastatų teisinė registracija buvo pradėta vykdyti 1949 m. vadovaujantis Ministrų tarybos 1949-01-15 nutarimu Nr. 14 „Dėl tvarkos Lietuvos TSR miestų, kurortų ir vasarviečių statinių teisinės registracijos“ ir RTFSR civilinio kodekso normomis. Naujai statomiems ir pradėtiems eksploatuoti pastatams registracija buvo privaloma. 1962 m. buvo sudarytas pirmasis namų fondo statistinis vadovas, atliktas pagrindinių kolūkių fondų įkainojimas, o Ministrų Tarybos 1985-02-10 nutarimu „Dėl valstybinės butų fondo apskaitos“ numatyta privaloma inventorizacija kaimo vietovėse.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, numačiusi, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo nameliai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. Lietuvos Respublikos 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus“ nurodyta, kad statinių savininkai gali įregistruoti nuosavybės teises į statinius, pastatytus kaimo vietovėse iki 1991-07-25, pateikę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvusių apylinkių tarybų arba dabar esančių seniūnijų pažymas, kad pageidaujami teisiškai registruoti statiniai yra įrašyti ūkinėse knygose.

Ministrų tarybos 1975-06-25 nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trÅ«kumams paÅ¡alinti“ leista kaimuose statyti tokio pat dydžio namus kaip miestuose, nustatyta, kad kolÅ«kiečiams žemės sklypai statybai skiriami visuotinio kolÅ«kio narių susirinkimo nutarimu – tarybiniuose ir kituose Å«kiuose bei įmonėse – vadovo įsakymu, statybÄ leista pradėti, kai rajono architektas patvirtina projektÄ ir iÅ¡duoda statybos leidimÄ , o notaras patvirtina sutartį dėl žemės sklypo perdavimo neterminuotam naudojimui (galiojo iki 1983-08-05).

Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976-12-30 įsakymu Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio objektus įforminimo tvarkos“ (galiojo iki 1995-02-01) buvo įtvirtinta, kad leidimus statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus ir civilinius pastatus išduoda miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų – kurortų vyriausieji architektai bei rajonų architektai inspektoriai.

Å iame įsakyme reglamentuota, kad leidimai registruojami specialiose registracijos knygose bei iÅ¡duodami tik pateikus parengtÄ techninį projektÄ ir darbo brėžinius, sÄ matas, pažymÄ apie lėšų skyrimÄ objekto statybai, objekto nužymėjimo statybos aikÅ¡telėje aktÄ . Ministrų tarybos 1981-03-16 nutarimu Nr. 91 „Dėl pastatytų pastatų priėmimo naudotis“ (galiojo iki 1991-03-21) įtvirtinta, kad gyvenamieji namai ir kiti civiliniai pastatai priimami naudoti, kai atlikti visi statybos darbai, sutvarkyta aplinka, sumontuoti ir iÅ¡bandyti įrengimai, parÅ«pintas inventorius pagal patvirtintus projektus ir paÅ¡alinti statybos defektai.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėta teisės normas, kasacinio teismo praktikÄ bei suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, sutinka su suinteresuoto asmens nuomone, kad tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas nustatė reikalavimus gyvenamojo namo ir negyvenamųjų statinių statybai parengti projektinę dokumentacijÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , sÄ matas ir kt. T. y., buvo privalomi statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai, be kurių statybos objektai negali bÅ«ti vertinami kaip pastatyti teisėtai, o kartu negali bÅ«ti civilinėje apyvartoje, t. y. privačios nuosavybės teisės objektu. Å iuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad apie Å¡iuos dokumentus bÅ«tų užklausta žemės Å«kio bendrovė, archyvai ar kitos institucijos, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintas Å¡ių dokumentų likimas.

35. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netyrė aplinkybių, ar pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyti pastatai yra pastatyti teisėtai, ar gali bÅ«ti civilinėje apyvartoje, ar gali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu ir atitinkamai gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu, kad bÅ«tų galima nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo ir valdo nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ .

36. Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles) (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjantis bylÄ Å¡io Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi bÅ«ti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017).

37. Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti Å¡ių bylų specifikÄ , kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai taip pat reiÅ¡kia teismo pareigÄ pasiÅ«lyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti; kai yra bÅ«tina, iÅ¡reikalauti tyrimo medžiagÄ , iÅ¡vadas, įrodymus ir kt., turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų išaiškintos visos svarbios bylai aplinkybės. Byloje turėjo būti surinkti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad pastatai buvo pastatyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, kad būtų galima spręsti dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020 pažymėta, kad pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę; 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentu, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

40. Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų, dokumentų apie tai, kokiais pagrindais bei tvarka pastatai buvo įsigyti, nenurodyta, kur tie įsigijimo dokumentai yra, ar tokie dokumentai yra iÅ¡likę. PareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad pastatus įgijo iÅ¡ žemės Å«kio bendrovės, nenurodė, kur yra pastatų įgijimo dokumentai, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į žemės Å«kio bendrovę ar į kitÄ institucijÄ dėl Å¡ių dokumentų gavimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė, ar pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Teismas nesiaiÅ¡kino, ar byloje įrodyta, kad yra CPK 445 straipsnyje nurodytos bÅ«tinos sÄ lygos juridinio fakto nustatymui – kad pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išaiškintos visos svarbios bylai aplinkybės, todėl buvo neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 2 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja

Birutė Simonaitienė