2021-03-24 Nr. AB-5842-3-62-3-00794-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-201-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00794-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 15 000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų atliekant bausmę Alytaus PN nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. bausmę atliko Alytaus PN, 7-ame lokaliniame sektoriuje, 6-ame būryje, 6-ame miegamajame, teisės aktų reikalavimų netinkančiomis kalinimo sąlygomis. Vienam asmeniui nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m laisvas plotas, nebuvo tinkama dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta, neveikė ventiliacija. Pareiškėjui buvo paskirta miegamoji vieta dviaukštės lovos antrame aukšte, neatsižvelgus į tai, jog jis turi išvaržą ir negali sunkiai kelti bei pervargti. Gyvenamojoje patalpoje buvo mediniai nesandarūs langų rėmai, išlūžinėjusios medinės grindys, sanitarinio mazgo atitvėrimas neatitiko higienos normų reikalavimų, 150 žmonių naudojosi tik 6 klozetais, 1 pisuaru, todėl reikėjo laukti eilėse. 7-asis lokalinis sektorius yra viršum suvirinimo bei tekinimo cecho, todėl gyvenamosiose patalpose jautėsi didelė vibracija, pro langus skverbėsi dūmai nuo propano bei tepalų, todėl nebuvo galimybės natūraliu būdu išvėdinti kambarį. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo žeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas 7-o lokalinio sektoriaus, 6-o būrio, 6-ame miegamajame, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kur nuteistieji gali dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti įstaigos teritorijoje – tiek patalpose, tiek lauke, gali sportuoti krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pataisos namų bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja taikytinas režimas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tikrinimus, higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatė. Miegamieji vėdinami atidarius langus, juos ir kitas bendro naudojimo patalpas valo patys nuteistieji. Darbo cechai ir jų patalpos priklauso valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“. Viršum darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. 7-ame lokaliniame sektoriuje ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų, sanitariniame mazge yra įrengti 9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl jo perkėlimo į kitą būrį ar lokalinį sektorių. Jam buvo suteiktos medicininės ir psichologinės paslaugos. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo K. R. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

7. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 6-ą būrį 6-ą miegamąjį (7-asis lokalinis sektorius), kurio plotas 19,81 kv. m, yra įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,30 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas, gavęs atsiliepimą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto neginčijo, skunde tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m. laisvas plotas. Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog nustatant vienam asmeniui tekusią ploto normą turi būti skaičiuojamas tik laisvas plotas. Teismas vertino, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m), ginčui aktualiu laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo.

8. Teismas aptarė reikalavimus gyvenamųjų patalpų drėgmei, vėdinimui, apšvietimui, nustatytus Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

9. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė 2016 m. gruodžio 9 d., 2018 m. gruodžio 21 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus VSC) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) atliktų periodinių patikrinimų aktus (toliau – ir Patikrinimo aktai), taip pat Laisvės atėmimo vietos periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimyną (toliau – ir Klausimynas), kuris Alytaus VSC pareigūnų užpildytas tikrinant ir 7-o lokalinio sektoriaus patalpas. Patikrinimo aktuose ir Klausimyne konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (įrengti atidaromi langai arba mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema), ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomo pelėsio. Teismas rėmėsi minėtais pateiktais oficialiais dokumentais, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Teismas nenustatė HN 134:2015 pažeidimų dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių, patalpų vėdinimo per langus.

10. Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo aktuose ir Klausimyne konstatuojama, jog patalpų valymui skirtas inventorius, skiriamos valymo priemonės, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai, kad laisvės atėmimo vietos vadovas yra nustatęs laisvės atėmimo vietos gyvenamųjų patalpų valymo tvarką. Todėl tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Taigi pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl patalpose buvusio pelėsio negali būti pripažinta atsakovo neteisėtais veiksmais.

11. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog patalpose buvo netinkamas apšvietimas, nedetalizavo, kada konkrečiai jis jautė diskomfortą dėl nurodomų aplinkybių. Alytaus PN patvirtino, kad vadovaujasi HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx ir daugiau dirbtinę apšvietą. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai apie gyvenamųjų patalpų nepakankamą apšvietimą pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl juos atmetė kaip neįrodytus.

12. Teismas pažymėjo, kad Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo suteikiant galimybę pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog virš VĮ „Mūsų amatai“ priklausančių darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Pareiškėjas skunde nenurodė ir į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl dūmų gyvenamosiose patalpose, nesandarių langų, propano dujų balionų, išlūžinėjusių grindų jis būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas taip pat nenurodo, jog būtų prašęs perkelti jį į kitas patalpas, o pataisos namų administracija nebūtų tokio prašymo tenkinusi. Todėl teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl vibracijos, pro langus besiskverbiančių dūmų, nesandarių langų rėmai, išlūžinėjusių grindų, laikė deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis, abstrakčiomis aplinkybėmis, pagal kurias nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos pasireiškimo fakto konstatavimui.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog nei Vidaus tvarkos taisyklės, nei aprūpinimo normos nedetalizuoja lovų parametrų, t. y. nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas. Nesant teisinio reglamentavimo dėl nuteistųjų lovų tipo ir duomenų, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl miegamosios vietos pakeitimo, negali būti pripažintas teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Jeigu pareiškėjas dėl kokių nors priežasčių negalėjo užlipti į lovą antrame aukšte, jis dėl keliamų nepatogumų galėjo kreiptis į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus. Todėl teismas darė išvadą, jog gyvenimo sąlygos Alytaus PN jį tenkino, o abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti Alytaus PN pareigūnų veiksmai ir neturtinės žalos egzistavimo faktas.

15. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo taisyklės) nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Tačiau tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, konstatuojama, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų dėl nesudarytų sąlygų privatumui.

16. Pareiškėjas aplinkybės dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nedetalizavo, nėra aišku, kokį atitvėrimą jis laiko netinkamu. Teismas sprendė, kad pagal pareiškėjo pateiktus abstrakčius ir deklaratyvius argumentus nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad įvertinus tai, jog unitazai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui pripažinti.

17. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovo atstovas nurodė, kad 7-o lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai ir 1 pisuaras, ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų. Pareiškėjas nurodė, kad 6-iais klozetais ir 1-u pisuaru naudojosi 150 žmonių.

18. Teismas sprendė, kad unitazų, pisuarų skaičius neatitiko Aprūpinimo inventoriumi normoje nustatytų reikalavimų (sanitarinių įrenginių nuteistiesiems trūko), dėl to pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų. Tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovą dėl patiriamų nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu.

19. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų) ir priežastinio ryšio.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog netinkamos gyvenimo sąlygos Alytaus PN jam nesukėlė žalos, tačiau jam reikia pinigų antstoliams ir dantų taisymui. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl netinkamų jo laikymo Alytaus PN sąlygų nenustatyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl kalinimo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, siekęs išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir taip sudaryti jam teisės aktams prieštaraujančias kalinimo sąlygas. Be to, tam tikras kalinimo įstaigoje laikomų asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

21. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjas K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti jam 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą atmetė nepagrįstai, nes atsakovo atstovas nepateikė konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo laikomas, apšvietimo, vibracijos, oro temperatūros, šilumos ir drėgmės bei tai vertino atsakovo naudai, taip nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikoje įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjas teigia, kad taip pat nepateikta duomenų (pastatų planų) apie gyvenamųjų patalpų (6-o būrio) įrengimą virš VĮ „Mūsų amatai“ cechų, teismas rėmėsi tik atsakovo paaiškinimu.

24. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas žinojo apie pareiškėjo negalią, tačiau vis tiek jį apgyvendino lovos antrame aukšte. Pareiškėjas teigia, kad jam turėjo būti užtikrintos tinkamos, saugios sveikatai kalinimo sąlygos, tam jis neturėjo kreiptis su skundais ar prašymais į kalinimo įstaigą. Todėl patyrė neabejotiną neturtinę žalą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino tai, kad sanitariniai mazgai buvo atitverti netinkamai. Įrengtų klozetų ir pisuarų skaičius lyginant su būryje gyvenančių asmenų skaičiumi savaime suponuoja išvadą, kad reikėjo laukti eilėse, tokie nevienadieniai pažeidimai sukėlė daug neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjo vertinimu, teismas šališkai įvertino įrodymus. Dėl pažeidimų tęstinumo neturtinės žalos atlyginimas taikant pažeidimo pripažinimą neadekvatus, todėl turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovo atstovas nurodo, kad pateikė teismui visus turimus dokumentus, susijusius su nagrinėjama byla, kurie buvo teismo tinkamai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam kilusią neturtinę žalą, rėmėsi abstrakčiais teiginiais. Nesant nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje kilo ginčas dėl 15 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas K. R. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

32. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas teisingai aiškino HN 134:2015 ir kitų teisės aktų normas dėl sanitarinių mazgų atitvėrimų, apšvietimo, vibracijos, oro temperatūros, šilumos ir drėgmės gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas aiškiai nurodė, kad pataisos įstaigoje nėra gyvenamųjų patalpų, įrengtų virš VĮ „Mūsų amatai“ dirbtuvių, dirbtuvės įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų. Be to, iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų matyti, kad darbo zonos Alytaus PN įrengtos atskirai, nuteistieji apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, pažeidimų minėtais aspektais nenustatyta.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas lovos antrame aukšte ir dėl to patyrė nepatogumų dėl sveikatos būklės, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant pareiškėjų nusiskundimus dėl to, kad lovos buvo dviaukštės, konstatuota, jog teisės aktai nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1193-552/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1077-662/2019 ir kt.). Nors iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas skundėsi (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to, kad jam nepatogu naudotis paskirta lova pataisos įstaigai nesiskundė, neprašė pakeisti jo miegojimo vietos. Todėl spręstina, kad pareiškėjui tokios kalinimo sąlygos nesukėlė tokio masto nepatogumų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jam iš tikrųjų kalinimo sąlygos nėra aktualus dalykas, o į teismą kreipėsi dėl galimybės prisiteisti pinigų, reikalingų jo reikmėms.

35. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtais aspektais nepažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ar nemotyvavo sprendimo.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad sanitariniame mazge tekusių klozetų ir pisuarų skaičius neatitiko nustatytų reikalavimų, pažymi, jog iš byloje esančių atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 19, 24) matyti, jog Alytaus PN 7 lokaliniame sektoriuje iš viso buvo apgyvendinti 156 nuteistieji, o 6 būryje – 44 asmenys. Atsakovo atstovas nurodė, kad ne visame 7 sektoriuje, o būtent 6 būryje įrengti 6 unitazai ir 1 pisuaras. Todėl padalinus 6 būryje laikytų asmenų skaičių iš 6 būryje esančių klozetų ir pisuarų skaičiaus (44 / 7 = 6,29) matyti, kad vienas klozetas (ar pisuaras) teko 6 asmenims. Taigi Galiojančios normos, numatančios, kad vienas klozetas (ar pisuaras) turi tekti 15 asmenų nebuvo pažeistos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, o skundo argumentus grindė iš esmės abstraktaus pobūdžio teiginiais. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), padarytų pareiškėjui, taip pat ir neturtinės žalos padarymo fakto (CK 6.250 str.), konstatuotina, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje.

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

V. V.