2026-03-10 Nr. AB-5082-3-62-3-01845-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2026-03-10 Nr. AB-5082-3-62-3-01845-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Pravieniškių kalėjimas) viršininko 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. NĮ-22-1976 (toliau – ir Sprendimas 2); 2) panaikinti LKT Vilniaus kalėjimo viršininko (toliau – ir Vilniaus kalėjimas) 2025 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. NĮ-22-800 (toliau – ir Sprendimas 1); 3) panaikinti LKT 2025 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 2S-7286 (toliau – ir Raštas 2); 4) panaikinti LKT 2025 m. liepos 17 d. raštą Nr. 2S-5602 (toliau – ir Raštas 1); 5) priteisti iš atsakovo LKT patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-168-629/2026
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01845-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Pravieniškių kalėjimas) viršininko 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. NĮ-22-1976 (toliau – ir Sprendimas 2); 2) panaikinti LKT Vilniaus kalėjimo viršininko (toliau – ir Vilniaus kalėjimas) 2025 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. NĮ-22-800 (toliau – ir Sprendimas 1); 3) panaikinti LKT 2025 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 2S-7286 (toliau – ir Raštas 2); 4) panaikinti LKT 2025 m. liepos 17 d. raštą Nr. 2S-5602 (toliau – ir Raštas 1); 5) priteisti iš atsakovo LKT patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus kalėjimo viršininko Sprendimu 1 pareiškėjas buvo įtrauktas į linkusių sukčiauti įskaitą, o LKT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo 1, jį pripažino nepagrįstu. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. jis buvo pervežtas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių kalėjimą, o Pravieniškių kalėjimo viršininkas Sprendimu 2 nusprendė pareiškėją palikti linkusių sukčiauti įskaitoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu 2, jį apskundė LKT, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Raštą 2, kuriuo, pareiškėjo teigimu, nusprendė nenagrinėti skundo iš esmės.
II. Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti LKT Pravieniškių kalėjimo Sprendimą 2 bei LKT Raštą 2, tačiau atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Vilniaus kalėjimo viršininko Sprendimą 1 bei LKT Raštą 1.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2025 m. spalio 3 d. (registruotu paštu išsiųstas 2025 m. spalio 1 d.), todėl praleido Sprendimo 1 ir Rašto 1 apskundimo teismui terminą, nes nuo 2025 m. liepos 17 d., kai buvo priimtas Raštas 1 iki skundo išsiuntimo teismui praėjo 75 dienos. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 2 dalimi, išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – LKT, priimtas Raštas 1 galėjo būti apskųstas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka. Teismas nurodė, kad skundą dėl LKT Rašto 1 pareiškėjas padavė tik po to, kai dėl pareiškėjo buvo priimtas vėlesnis sprendimas (Sprendimas 2), perkėlus jį į kitą kalėjimą, todėl teismas vertino, jog pareiškėjas neketino skųsti LKT Vilniaus kalėjimo Sprendimo 1, kol nebuvo priimtas vėlesnis sprendimas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neprašė atnaujinti skundo padavimo termino dėl Sprendimo 1 ir Rašto 1, taip pat nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.
Teismas konstatavo, kad dėl praleisto skundo padavimo termino ir nepareikšto prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, dalį skundo reikalavimų: dėl Sprendimo 1 ir Rašto 1 panaikinimo atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį ta apimtimi, kuria buvo atsisakyta priimti skundo reikalavimus panaikinti Sprendimą 1 ir Raštą 1, bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų priimtas visas.
Pareiškėjas pripažįsta, kad skundą teismui dėl dalies administracinių aktų panaikinimo padavė praleidęs nustatytą terminą išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimui apskųsti (dėl Sprendimo 1 ir Rašto 1) ir nepareiškė prašymo dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad Sprendimas 2 buvo priimtas anksčiau priimtų Sprendimo 1 ir Rašto 1 pagrindu, šie administraciniai aktai sudarė teisinį ir faktinį pagrindą vėlesniam Sprendimui 2 priimti, todėl yra šio sprendimo ir Rašto 2 sudedamosios (motyvuojamosios) dalys, tai aiškiai nurodyta ir pačiame Sprendime 2. Pareiškėjas nurodo, kad skųsdamas Sprendimą 2 jis kartu skundžia ir ankstesnius aktus, kurių pagrindu Sprendimas 2 buvo priimtas, o vėlesnis sprendimas negali būti tinkamai įvertintas neatsižvelgiant į jo pagrindą sudarančius ankstesnius dokumentus, kurie vertintini kaip vientisa administracinė procedūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Sprendimą 1 ir Raštą 1 ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
BVK 100 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos.
Pagal BVK 100 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2025 m. spalio 1 d. (skundo padavimo teismui diena laikytina skundo išsiuntimo paštu diena (ABTĮ 23 str. 7 d., 65 str. 6 d.). Iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentų, byloje skundžiamų administracinių aktų turinio matyti, kad pareiškėjui apie Sprendimą 1 ir Raštą 1 vėliausiai tapo žinoma 2025 m. rugpjūčio 25 d., kai jis pateikė skundą LKT dėl Sprendimo 2, kuris, kaip nurodo pats pareiškėjas, buvo priimtas Sprendimo 1 ir Rašto 1 pagrindu, be to, pats pareiškėjas sutinka, kad praleido skundo dėl šių sprendimų padavimo teismui terminą. Todėl, atsižvelgus į aptartas ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies ir BVK 100 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą teismui dėl Sprendimo 1 ir Rašto 2 panaikinimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir bylos duomenis, atsižvelgusi į Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos LKT direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070, XII skyriaus nuostatas, konstatuoja, kad Sprendimas 1 bei Raštas 2 yra savarankiški administraciniai aktai, kuriais atitinkamai nuspręsta įtraukti pareiškėją į linkusių sukčiauti įskaitą ir netenkintas pareiškėjo skundas dėl tokio sprendimo panaikinimo. Nors vėliau, atsižvelgiant į šiuos sprendimus, ir buvo priimti Sprendimas 2 ir Raštas 2, jie negali būti laikomi procedūriniais (tarpiniais) dokumentais ta prasme, kaip pareiškėjas juos interpretuoja savo atskirajame skunde.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). ABTĮ neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-502/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-756/2018; kt.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, pagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Sprendimo 1 ir Rašto 1 panaikinimo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė