2017-03-08 Nr. AB-5547-3-63-3-02944-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-222-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02944-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. N. skundą atsakovui Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūrai dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. N. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. gruodžio 23 d. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) vyriausiojo aplinkos apsaugos inspektoriaus 2016 m. lapkričio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. (10)-LT2-27, kuriuo pareiškėja įpareigota sutvarkyti naftos produktais užterštą teritoriją.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir jį su priedais grąžino pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Pareiškėja teigė apie skundžiamą privalomąjį nurodymą sužinojusi 2016 m. lapkričio 11 d. Tai patvirtino ir su skundu pateiktas privalomasis nurodymas, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėja su minėtu dokumentu susipažino pasirašytinai ir jo nuorašą gavo 2016 m. lapkričio 11 d. Šiame privalomajame nurodyme buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjai jau 2016 m. lapkričio 11 d. turėjo būti aišku, kad skundžiamas privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo įteikimo dienos privalėjo būti apskųstas ikiteismine tvarka – Agentūros vadovui. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, jog ji laikėsi įstatyme nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir buvo priimtas sprendimas dėl skundžiamo privalomojo nurodymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja R. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja paaiškina, kad ji kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu spręsti klausimą dėl tepalų, einančių iš užkonservuoto zenitinio pabūklo lizdo („dzoto“), sutvarkymo ir utilizavimo, nes šiuo metu nėra aišku, ar lizdas yra karinis objektas, ar bešeimininkis turtas. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 5 d. gavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymą, kad institucija buvo pasirengusi spręsti šią problemą tik po teismo sprendimo.

Pareiškėja teigia 2016 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Departamentas) apskundusi 2016 m. lapkričio 11 d. privalomąjį nurodymą. Atsakymas į skundą buvo gautas ne per 5 dienas, o tik 2016 m. gruodžio 6 d. Šiame atsakyme nėra konkrečiai ir aiškiai argumentuota, kad zenitinio pabūklo lizdas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai, o privalomasis nurodymas buvo teisėtas. Atsakyme taip pat nurodyta, kad asmuo, nesutinkantis su Departamento atsakymu, gali kreiptis į teismą. Pareiškėja šia teise pasinaudojo. Teismui buvo pateiktas šis Departamento atsakymas, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje jis nėra minimas, o teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Teismo nutartis yra netinkamai motyvuota, joje nurodyti klaidingi argumentai, ji priimta neįvertinus visų skunde esančių įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. N. siekė panaikinti atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiojo aplinkos apsaugos inspektoriaus 2016 m. lapkričio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. (10)-LT2-27, kuriuo pareiškėja įpareigota sutvarkyti naftos produktais užterštą teritoriją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad šis skundas buvo paduotas nesilaikant šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus pareiškėjos pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – be kita ko, įskaitant) laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-652/2014, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-502/2016). Pabrėžtina, jog asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009, 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-621/2013, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-882-492/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, šia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-602/2016).

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje expressis verbis numatyta privaloma išankstinio ginčų dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūra, t. y. kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-271/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-438/2015). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad privalomajam nurodymui apskųsti įstatymas nustatė privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, skundas turėjo būti paduotas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Tačiau, kitaip nei nurodė pirmosios instancijos teismas, privalomasis nurodymas pirmiausia turėjo būti apskųstas Departamento vadovui, o ne Agentūros vadovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-424/2011, 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-291/2013, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1149-602/2016).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Skundžiamame 2016 m. lapkričio 11 d. privalomajame nurodyme (b. l. 2) buvo pateikta jo apskundimo tvarka: „šis privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas vadovui aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios Pareigūnas davė privalomąjį nurodymą.“ Pareiškėja pasinaudojo galimybe apskųsti šį nurodymą ir 2016 m. lapkričio 15 d. Departamento direktoriui pateikė skundą (b. l. 7), kuriuo prašė šį nurodymą panaikinti. Departamentas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu (b. l. 8) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti skundžiamą privalomąjį nurodymą, taip pat paaiškino šio sprendimo apskundimo tvarką: „asmuo, nesutinkantis su departamento atsakymu į jo skundą, prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą skundo, prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.“ Pareiškėja, vadovaudamasi Departamento nurodyta tvarka, 2016 m. gruodžio 23 d. (žyma ant voko, b. l. 13) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą.

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nurodyto teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos matyti, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūra, apskundė šį nurodymą Departamentui, kuris 2016 m. gruodžio 6 d. raštu paliko privalomąjį nurodymą nepakeistą, todėl pareiškėja turėjo teisę dėl privalomojo nurodymo panaikinimo su skundu kreiptis į apygardos administracinį teismą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja skunde paaiškino, jog į administracinį teismą kreipėsi remdamasi ne tik Agentūros vyriausiojo aplinkos apsaugos inspektoriaus A. V. 2016 m. lapkričio 11 d. privalomuoju nurodymu Nr. (10)-LT2-27, bet ir Departamento direktoriaus sprendimu. Nors pareiškėja skunde aiškiai neišdėstė visų aplinkybių, susijusių su privalomojo nutarimo apskundimu išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėja nurodė prie skundo pridedanti Departamento direktoriaus atsakymą, su kuriuo pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tyrimo ir betarpiškumo principais (ABTĮ 10 str.), privalėjo susipažinti. Šis atsakymas ir pareiškėjos skundas Departamentui pirmosios instancijos teismui buvo pateikti. Vadinasi, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai susipažino su jos pateiktais įrodymais ir todėl padarė klaidingas išvadas, buvo pagrįsti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir su juo pateiktus dokumentus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos R. N. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė