2ae2ade0-9002-4d86-930c-11ee8aee8f13 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-360/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01980-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.2.; 2.4.6.4.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (buvusios Baškienės) ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, nuteistojo V.

K. gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui, nukentėjusiajai R. J. ir jos atstovui advokatui Vytautui KelpÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-02-03 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ , nesilankyti R.

J. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti su ja. Nuosprendžiu iš V. K. nukentėjusiajai R. J. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 195 Eur valstybei R. J. (K.) atstovavimo išlaidų. Nuosprendžiu konfiskuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. V. K. nuteistas už tai, kad, žmonos R. K. namuose (duomenys neskelbtini), prie Å¡io namo laiptinės ir kieme, R. K. darbovietėje (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini)gatvėse ir kitose vieÅ¡osiose vietose, sistemingai baugino savo žmonÄ R. K. naudodamas psichinę prievartÄ , akivaizdžiai rodydamas savo nepasitenkinimÄ ir nepagarbÄ mažamečio vaiko ir kitų asmenų akivaizdoje, R. K. vadino necenzÅ«riniais žodžiais, nuolat skambindamas jai į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir sekdamas jÄ automobiliu bei pėsčiomis, laukdamas prie namų, tuo siekdamas besÄ lygiÅ¡ko jos paklusimo, taip sukeldamas nuolatinę baimę ir įtampÄ , t. y., nuo 2018-01-25 žmonai R.

K. praneÅ¡us apie norÄ nutraukti santuokÄ , sistemingai baugindamas siekė jÄ sulaikyti nuo tokių veiksmų, leisdamas suprasti, kad skyrybos jai gali blogai baigtis. 2018-04-22, apie 21 val. prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, matant R. K. mažamečiui sÅ«nui E. J., iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, neleido įeiti į laiptinę ir sugnybė R. K. už deÅ¡iniosios krÅ«ties; 2018-09-27, dienos metu (duomenys neskelbtini) eidamas R. K. iÅ¡ paskos, grasino jai pasakydamas, kad „tu ramiai negyvensi, tu verksi“; 2018-10-20, dienos metu, Å ilutės mieste atsekė R.

K. jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki prekybos centro (duomenys neskelbtini), ir prie prekybos centro įėjimo, girdint mažamečiui R. K. sūnui E. J., pagrasino pasakydamas jai „tu kentėsi“; 2018 m. lapkričio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, pagrasino R. K. pasakydamas, kad „neliks nei tavęs, nei manęs“; 2019-01-07, dienos metu (duomenys neskelbtini), picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, girdint pašaliniams asmenims, išvadino R.

K. necenzūriniais žodžiais; 2019-01-10, apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, pagrasino „tu ramiai negyvensi“.

2. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti, R. J. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo bei nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo valstybei. Nuosprendis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, įrodymų vertinimÄ pirmosios instancijos teismas atliko pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus. 2.1.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nukentėjusiosios parodymų nevertino BK 145 straipsnio 2 dalies prasme. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad jis turėjo kontaktų su ja. Susitikimo, telefoninio pokalbio metu buvo iÅ¡sakomi nepadorÅ«s žodžiai, kuriuos nukentėjusioji suprato kaip grasinimÄ . Tačiau nustatant grasinimo realumÄ , teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, bÅ«tinai turėjo įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Nors apkaltinamajame nuosprendyje nukentėjusiosios parodymuose nurodoma, kad ji kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius, tačiau platesnė nukentėjusiosios veiksmų analizė, inkriminuotos kaltinamajam veikos padarymo epizoduose, laiko atžvilgiu nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusioji bijojo savo buvusio sutuoktinio ar jo vengė, o net prieÅ¡ingai,- pati savo noru su juo bendravo. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad jos sutuoktinis V. K., jos pačios praÅ¡ymu, 2018 m. gegužės-birželio mėn. apie dvi savaitės jos namuose atliko buto remontÄ , o 2018 m. prieÅ¡ Kalėdas gruodžio mėn. pabaigoje kartu su juo vyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, kavinę papietauti, tuo pačiu aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi tik tomis nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kurios buvo naudingos pačiai nukentėjusiajai bei pagrindžiant kaltinamojo kaltę, tačiau teisinančių aplinkybių, kurias nurodė nukentėjusioji, teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. 2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog be teismo nuosprendyje aptartų nukentėjusiosios parodymų nukentėjusioji R. J. parodė, kad 2018 naujųjų metų sutiktuvių metu, abiem su sutuoktiniu V.

K. vieÅ¡int Anglijoje, pas nukentėjusiosios seserį, kaltinamajam prasitarė kad ji nuo jo laukiasi vaikelio. 2018 m. sausio mėnesį, sutuoktiniui V. K. nežinant, (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji pasidaro vaisiaus iÅ¡valymo operacijÄ . Nukentėjusiosios veiksmai (nepraneÅ¡us kitam sutuoktiniui) kaip kartu gyvenančių santuokoje asmenų, nėra toleruotini ir pateisinami, kitam sutuoktiniui buvo netikėti ir negalėjo bÅ«ti nepastebėti ar abejingai praleisti. Taigi jam, V. K., kaip sutuoktiniui, buvo pareiga bendrauti su sutuoktinę, aiÅ¡kintis priežastis. 2.3.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Tauragės apylinkės teisme Å ilutės rÅ«muose nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. buvo nagrinėjama civilinė byla dėl V. K. ir R. K. santuokos nutraukimo. Abu jie dalyvaudavo teismo posėdžiuose, tačiau nei viename iÅ¡ jų, nei procesiniuose dokumentuose R. K. nenurodė faktų, kad V. K. jai grasina, kad jo grasinimai yra realÅ«s, sukeliantys jei pavojų gyvybei ar sveikatai. PrieÅ¡ingai, R. K. visuose procesiniuose dokumentuose teismo prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. BÅ«tent tokiu pagrindu buvo priimtas galutinis teismo sprendimas.

Dėl Å¡ių aplinkybių visumos nėra pagrindo teigti, kad jo, V. K., elgesys galėjo kelti nukentėjusiajai pakankamÄ pagrindÄ jo bijoti. Pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad panaÅ¡ių frazių, grasinimų yra girdėjusi iÅ¡ jo ir iki santuokos bylos iÅ¡kėlimo ir nemaniusi, kad grasinimai yra realÅ«s. 2.4. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, tiek atlikus ikiteisminį tyrimÄ , tiek teisme praÅ¡yta iÅ¡reikalauti skambučių iÅ¡klotines, tačiau to nebuvo padaryta, Å¡iuo metu tokie duomenys neiÅ¡saugoti, tačiau Å¡ios iÅ¡klotinės patvirtintų, kad R.

J. pati rodydavo iniciatyvÄ kalbėtis, susitikti su juo, o vėliau realiai ir susitikdavo. 2.5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminiam tyrimui ir pirmos instancijos teismui buvo pateikta foto nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti nukentėjusiosios ir jam, V. K., priklausantys automobiliai. Apelianto teigimu, Å¡i foto nuotrauka liudija, kad nukentėjusioji 2018 m. birželio viduryje, (duomenys neskelbtini) gatvėje užblokavo jo automobilį, po ko prie jo priėjo nukentėjusiosios draugė I. P., kuri pareikalavo iÅ¡ jo nevilkinti santuokos nutraukimo proceso.

Nors nukentėjusioji paties fakto neneigė, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismas Å¡ių aplinkybių netyrė, liudytoja I. P. teisme nebuvo apklausta, foto nuotrauka nebuvo prijungta prie bylos. IÅ¡ esmės jo praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ I. P. teismo posėdyje teismas tenkino, tik įpareigojo jį nurodyti liudytojos gyvenamosios vietos adresÄ . Nepavykus sužinoti liudytojos adreso, pati nukentėjusioji, vengdama liudytojos apklausos ir žinodama liudytojos gyvenamosios vietos adresÄ , sÄ moningai teismui Å¡io nenurodė.

Tai rodo nukentėjusiosios nenorÄ byloje nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ . Å ios teismo neiÅ¡tirtos aplinkybės bÅ«tų patvirtintosios faktÄ , kad nukentėjusioji ne tik skambindavo jam, bet ir ieÅ¡kodavo provokuojančių kontaktų su juo siekdama sau palankaus sprendimo santuokos nutraukimo byloje. 2.6. Be to, apeliantas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, kad santykiai tarp nukentėjusiosios ir jo yra konfliktiÅ¡ki, susiklostę tarp dviejų besiskiriančių sutuoktinių, inkriminuotame laikotarpyje nuo 2018-01-25 iki 2019-01-10 tame pačiame teisme vyko civilinės bylos nagrinėjimas dėl santuokos nutraukimo, tarp jų buvo kilęs nesutarimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo nukentėjusiosios seseriai, dėl ko buvo panaikintas pirmos instancijos teismo sprendimas ir bylÄ gražinta nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pažymėtina, kad bylÄ iÅ¡ naujo pirmos instancijos teisme nagrinėjo tas pats teisėjas Vaclovas Jurjonas, kuriam buvo žinoma visa sutuoktinių ginčų esmė ir iÅ¡ Å¡io ginčo kylančios teisinės pasekmės. 2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas neginčija ir sutinka, kad jo galbÅ«t iÅ¡sakytos frazės ir gestai nėra pateisinami, tačiau, įvertinus Å¡ios konkrečios bylos faktines aplinkybes, tarp bylos Å¡alių susiklosčiusių konfliktinių santykių pobÅ«dį, pokalbių, kurių metu buvo iÅ¡sakytos tokio pobÅ«džio frazės, turinį, vertinti tokius jo pasisakymus kaip realius, sudarančius pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajai bijoti, kad jie gali bÅ«ti realiai įvykdyti, nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo pripažinti, jog jo veiksmai - grasinančio turinio pasisakymai ir gestai - atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. 1A-71-360/2016 pažymėta, kad konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaiÅ¡tams ir nepasitenkinimui iÅ¡reikÅ¡ti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, pasiduoda emocijoms, bet tai nereiÅ¡kia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti tarp kaimynų, juolab giminių, kilusius ginčus ir aiÅ¡kintis tarpusavio santykius; visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tada, kai visi kiti bÅ«dai yra nepakankami teisingumui atkurti.

AnalogiÅ¡kas teisinis vertinimas turėtų bÅ«ti taikomas ir nagrinėjamu atveju. 2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog jis, V. K., buvo atiduotas teismui ir nuteistas už tai, kad jis 2018-04-22, apie 21 val. prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, matant R. K. mažamečiui sÅ«nui E. J., iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, neleido įeiti i laiptinę ir sugnybė R. K. už deÅ¡iniosios krÅ«ties. Pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2018-06-15 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (dėl Å¡io epizodo).

Pasisakytina, kad dėl Å¡ių kaltinimų buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas ir Å¡i veika buvo kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal BK 140 straipsnio l dalies požymius. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nutarimu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariatui buvo pavesta spręsti klausimÄ dėl V.

K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 481 straipsnį. Apelianto teigimu, jis pagal ANK 481 straipsnį buvo nubaustas pinigine bauda. Pagal R. J. pareiÅ¡kimÄ pradėjus naujÄ ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, Å¡is epizodas, už kurį jau buvo nubaustas, buvo įtrauktas į naujÄ kaltinimÄ ir jau kvalifikuojamas kaip vienas iÅ¡ apimančių epizodų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Taigi jis už tÄ pačiÄ veikÄ , kvalifikuojamÄ pagal skirtingus BK straipsnius yra nubaudžiamas antrÄ kartÄ , todėl Å¡is epizodas apskritai turėjo bÅ«ti paÅ¡alinamas iÅ¡ kaltinimo.

AnalogiÅ¡ka teisinė situacija ir dėl inkriminuoto kito epizodo t. y. kad jis, V. K. 2018-10-20, dienos metu, Å ilutės mieste atsekė R. K. jam priklausančiu automobiliu nuo (duomenys neskelbtini), ir prie prekybos centro įėjimo, girdint mažamečiui R. K. sÅ«nui E. J., pagrasino pasakydamas jai “tu kentėsi”. Dėl Å¡io epizodo pati nukentėjusioji parodė, kad kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas paskiriant V.

K. baudÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. 2.9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinus aukščiau nurodytus epizodus, nelieka nei vieno kaltinančio epizodo, kurį jis, apeliantas, bÅ«tų padaręs pasinaudojęs automobiliu. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl automobilio konfiskavimo bÅ«tinumo.

V. K. teigimu, automobilis jam reikalingas ne tik kaip susisiekimo priemonė, bet ir kaip darbo įrankis. Todėl net ir priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių visumos nebuvo pagrindo konfiskuoti automobilio.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji R. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti nuosprendį.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovas advokatas, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad V. K. buvo nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Nors nuteistasis teigia, jog nuosprendis nemotyvuotas, pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, tačiau iÅ¡ esmės jis nesutinka su įrodymų vertinimu ir apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimu, vis dėlto nesutikimas su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, nereiÅ¡kia, jog nuosprendžio iÅ¡vados neatitinka įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ .

6. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartÄ suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , bet ir kaip kiti baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gÄ sdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutės ir pan.).

Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per tam tikrÄ , nelabai ilgÄ laiko tarpÄ ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ , o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį.

Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikÅ¡mės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018). Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-347/2014)).

Taigi, vertinant grasinimo realumÄ , svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali bÅ«ti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raÅ¡tu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais bÅ«dais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmÄ nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

7. Pažymėtina, kad Å¡is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimÄ ir nesaugumo jausmÄ , ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017).

8. Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka, jog bylos duomenimis yra nustatyta, kad V. K. persekiojo nuketėjusiÄ jÄ , sistemingai jÄ baugino. Apie tai galima spręsti iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos ir pirmiausia iÅ¡ nuoseklių nukentėjusiosios R. J., iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo parodymų. V. K. iÅ¡ esmės neneigia, jog susitiko su nukentėjusiÄ ja jos nurodytomis bei kaltinime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, skambindavo jai, tačiau taip atsitikdavo dėl atsitiktinumo, jai negrasino, norėdavo pasikalbėti dėl santuokos nutraukimo, sodo, tiesa, yra sakęs, jog neliks nei jo, nei jos, kaip pažymėjo ikiteisminio tyrimo metu, stengėsi iÅ¡saugoti santuokÄ , susigrÄ Å¾inti žmonÄ , bandė susitaikyti, tačiau nukentėjusioji sakiusi, kad jie nebus kartu, yra praÅ¡iusi palikti ramybėje.

Nors, kaip pažymima ir apeliaciniame skunde, V. K. neginčija ir sutinka, kad jo galbÅ«t iÅ¡sakytos frazės ir gestai nėra pateisinami, vis dėlto jo elgesio intensyvumas, turinys leidžia spręsti apie jo ketinimÄ gilinti tarpusavio konfliktÄ , sukelti nukentėjusiajai neigiamus iÅ¡gyvenimus, o ne susitaikyti ar susitarti.

9. Byloje apklausti skirtingi liudytojai nurodė apie persekiojantį V. K. elgesį bei sekinantį to poveikį nukentėjusiajai. Liudytoja L. T., kurį laikÄ dirbusi su nukentėjusiÄ ja ir pati mačiusi V. K. elgesį kavinėje su R. J., pastarosios reakcijas, parodė, jog nukentėjusioji jai pasakojo, kad su vyru skiriasi, tačiau jis nepalieka ramybėje, persekioja, V. K. iÅ¡ tikrųjų kasdien ateidavo į kavinę, yra girdėjusi, kaip V. K. nukentėjusiÄ jÄ yra vadinęs necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais žodžiais, R.

J. bijodavo eiti namo, jÄ ateidavo pasitikti vaikai, buvo pavargusi nuo persekiojimo, nesava, jautri. R. J. pažįstama liudytoja apklausta J. L. taip pat nurodė, jog R. J. jai pasakojo apie tai, kad vyras jÄ persekioja, kai pastaroji buvo svečiuose, yra buvęs skambinęs, girdėdavo, jog pokalbio pradžia lyg ir bÅ«davo normali, o vėliau V. K. pradėdavo įžeidinėti žmonÄ , atėjusi į svečius nukentėjusioji bÅ«davo įsitempusi, dairydavosi, ar V. K. nėra lauke, yra ne kartÄ buvę, jog kažkur susitikus su R.

J., atsirasdavo ir V. K., matydavo pravažiuojantį jo automobilį. Nukentėjusiosios name dėl darbo apsilankydavusi ir liudytoja apklausta V. U. taip pat nurodė, jog yra mačiusi, kaip V. K. apie mėnesį laiko vaikščiojo ir dairėsi į namo langus, sėdėdavo automobilyje kieme, tai atrodė nebenormalu, ji net užsirašė automobilio numerius, yra mačiusi, jog V. K. prie laiptinės neleido nukentėjusiajai praeiti, griebė už rankos, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat yra pastebėjusi, kaip mieste V.

K. griebdamas rankomis stabdė nukentėjusiÄ jÄ , be to, per langÄ yra mačiusi, kad V. K. buvo kieme užstatęs automobilį, tada lankėsi policija. Nukentėjusiosios tėvas I. J. taip nurodė, jog dukra yra pasakojusi, jog V. K. jÄ persekioja, terorizuoja, vežant dukrÄ Ä¯ oro uostÄ , jis yra juos automobiliu persekiojęs, yra dukrai sakęs, kad negyvens nei pats nuteistasis, nei ji.

10. Nors liudytojai ne visais atvejais girdėjo V. K. R. J. iÅ¡sakytus identiÅ¡kus kaip kaltinime nurodytus grasinimus, tačiau liudytojų parodymai nuosekliai atitinka nukentėjusiosios viso proceso metu dėstytas jos persekiojimo, jai iÅ¡sakomų grasinimų aplinkybes ir taip tik sustiprina R. J. parodymų patikimumÄ . Savo parodymuose ji proceso metu pasakojo apie skambučius, detalizavo, kokiu laiku ir kokioje vietoje ji sutikdavo V. K., kÄ pastarasis jai pasakydavo, apie tokius jų susitikimus ir jo iÅ¡sakytus grasinimus yra pasakojusi ir tėvui, pažįstamai J.

L.. Be kita ko, apeliaciniame skunde kaltinimo aplinkybės iÅ¡ esmės nėra neigiamos, tik manoma, jog V. K. elgesys turėtų bÅ«ti vertinamas ne BK normų kontekste, o turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į konfliktiÅ¡kus tuo metu besiskyrusių sutuoktinių santykius. Vis dėlto R. J., liudytojų, iÅ¡ dalies ir paties apelianto parodymai rodo didelį V. K. veiksmų intensyvumÄ , ne tik pačiai nukentėjusiajai, tačiau ir aplinkiniams jau buvo matoma, jog nuteistojo elgesys peržengė protingumo ribas, buvo nebeadekvatus, vargindavo ir sekindavo nukentėjusiÄ jÄ , kuri V.

K. jau bijojo. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. J. ir anksčiau (2018 metais) yra kreipųsis į pareigūnus dėl V. K., ieškojo pagalbos (duomenys neskelbtini) moterų informacijos ir mokymo centre, kuriam nurodė, jog su vyru skiriasi, tačiau jis persekioja, grasina, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, užgaulioja darbovietėje, mažamečių vaikų akivaizdoje, (b. l. 124, t. 1). Toks sistemingas apelianto elgesys, bauginimas, siekis paveikti, jog nukentėjusioji taikytųsi su juo, nebegali būti traktuojamas vien tik kaip besiskiriančių asmenų nesutarimai ir konfliktai, o vertinamas kaip psichinė prievarta, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu.

Nors apeliaciniame skunde remiamasi vienoje iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtų baudžiamųjų bylų pateiktu santykių tarp konfliktuojančių Å¡alių vertinimu, tačiau iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjus minimÄ bylÄ , nutarta, jog situacijai turėjo bÅ«ti taikomos baudžiamosios teisės normos, kadangi buvo padaryta BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika.

11. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama įrodinėjimui, jog dėl V. K. elgesio R. J. neturėjo pakankamo pagrindo bijoti, jog pasisakymai gali bÅ«ti įvykdyti, Å¡ie pasisakymai neturėtų bÅ«ti vertinami kaip realÅ«s, kadangi 2018 metų gegužės – birželio mėnesiais V. K. R. J. namuose dar atlikinėjo remontÄ , 2018 metų pabaigoje abu buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) pietauti, aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, be to, V. K. turėjo pareigÄ bendrauti su sutuoktine bei aiÅ¡kintis priežastis dėl 2018 metų sausio mėnesį dar santuokoje nutraukto nėštumo.

Kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog konfliktinė situacija tarp R. J. ir V. K. tęsėsi ilgÄ laikÄ , nuo 2018 m. sausio iki pat 2019 m. sausio kai nukentėjusioji Å¡ioje byloje kreipėsi į pareigÅ«nus ir net vėliau. Aplinkybės, jog nuteistasis nukentėjusiosios namuose atliko remonto darbus, už kuriuos, kaip teisme pažymėjo R. J. ir nuteistasis to neneigia, buvo atsiskaityta, ar kad susitiko kavinėje aptarti skyrybų klausimus, nereiÅ¡kia, jog nukentėjusioji turėjo bÅ«ti rami ir nebijoti apelianto grasinimų.

Ilgalaikis nukentėjusiosios persekiojimas, skambučiai, nesutinkant taikytis nevienkartiniai grasinimai, kad ji ramiai negyvens, verks, kentės, jų abiejų neliks, įžeidinėjimai necenzūriniais žodžiais, net girdint ir pašaliniams asmenims, negali neturėti poveikio jos psichinei būklei bei atitinka sistemingumo BK 145 straipsnio 2 dalies prasme požymį. Nors kaltinimai V. K. buvo pareikšti dėl 6 epizodų, tačiau persekiojimas buvo besitęsiančio pobūdžio, su pertraukomis kai nukentėjusioji ar, kaip galima manyti ir pats nuteistasis, buvo užsienyje.

Grasinimus jungė vieningas sumanymas susitaikyti su nukentėjusiÄ ja, o Å¡iai nesutinkant, jÄ paveikti, įbauginti psichologiÅ¡kai.

12. Nukentėjusioji turėjo pagrindÄ manyti, kad nevienkartiniai grasinimai gali bÅ«ti realÅ«s, juolab, jog nuteistasis net ir jiems skiriantis, gyvenant atskirai, jÄ persekiodavo ir prie namų, ir darbovietėje, ir kitose vieÅ¡ose vietose, vadindavo necenzÅ«riniais žodžiais, dėl ko nukentėjusiajai buvo kuriama baimės, nerimo atmosfera, nervinė įtampa, atimtas gyvenimo džiaugsmas, ji buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Apie tai, kad R. J. buvo psichologiÅ¡kai paveikta, įsitempusi, jautri, bijodavo viena vaikščioti nurodė ir teisme apklausti liudytojai.

Skyrybų metu R. J. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl su skyrybomis siejamų blogėjančios nuotaikos, didėjančio jautrumo, liÅ«desio, nepasitikėjimo savimi, pykčio, gniuždančios savijautos (b. l. 163-164, t. 1). Pats V. K. teisme nurodė, jog nukentėjusioji jam buvo sakiusi, kad jie nebus kartu, yra praÅ¡iusi palikti ramybėje, tačiau, kaip matyti, tai jo nesustabdė, inkriminuoti nusikalstamos veikos epizodai vyko iki pat Å¡io ikiteisminio tyrimo pradžios. Taigi V. K. aiÅ¡kiai suprato, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia nukentėjusiÄ jÄ , verčia jÄ patirti psichologinį diskomfortÄ ir norėjo taip elgtis.

Besitęsiantys sistemingo bauginimo veiksmai nuteistojo padaryti ne vienÄ kartÄ , sudaro tam tikrÄ neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, jog ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai. V. K. elgesys bei veiksmai parodo, kad jis piktybiÅ¡kai ignoravo pagarbÄ asmeniui, elgėsi prieÅ¡ingai visuomenės pripažintoms vertybėms, peržengė taikaus ir mandagaus bendravimo ribas ir byloje nustatytos aplinkybės lėmė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji turėjo realų pagrindÄ bijoti V.

K. sistemingų bauginimų, nes nuteistas jÄ persekiojo, įžeidinėjo, kÄ girdėdavo ir paÅ¡aliniai asmenys, grasindavo, jog ji neturės ramybės, kas iÅ¡ esmės ir buvo. Tokie nuteistojo pastovÅ«s veiksmai neabejotinai kėlė nukentėjusiajai baimę dėl savo sveikatos, vertė nukentėjusiÄ jÄ jaustis nesaugiai, dėl ko ji buvo priversta ieÅ¡koti pagalbos (teisėsaugos, specializuoto pagalbos centro, vaiko teisių tarnybos).

13. Taigi, kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka iÅ¡vadai, kad V. K. kaltinime nurodytose vietose bei nurodytu laiku, sistemingai baugino savo žmonÄ R. K. (J.) ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apie persekiojimÄ neužsiminta santuokos nutraukimo procese, nepaneigia baudžiamosios bylos duomenimis nustatytų nusikalstamos veikos požymių. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Tauragės apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo civilinėje byloje, santuoka tarp V. K. ir R. K. nutraukta bendru sutarimu, taigi nustatinėti, kurio nors iÅ¡ sutuoktinių netinkamus veiksmus nebuvo ir pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kaltinime minimo 2018-04-22 epizodo, dėl kurio vyko atskiras tyrimas bei buvo nutrauktas, o V. K. nubaustas administracine tvarka. IÅ¡ asmens baustumo iÅ¡raÅ¡o matyti, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2018-07-19 V. K. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis 2018-04-22 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), lauke prie namo laiptinės, matant mažamečiui E. J., įžeidžiamai kibdamas vienÄ kartÄ ranka sugnybė R.

K. deÅ¡inę krÅ«tį, taip pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį (b. l. 13-16, t. 2). V. K. administracinį nurodymÄ Ä¯vykdė sumokėjęs baudÄ . Taigi dėl kaltinime nurodytų 2018-04-22 įvykio bei veiksmų R. K. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl analogiÅ¡kų veiksmų įtraukimas į kaltinimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje sudaro prielaidas V. K. bausti antrÄ kartÄ , todėl Å¡is epizodas iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas. Nepaisant to, V. K. veiksmų kvalifikacija nesikeičia, kadangi lieka kaltinimas dėl kitų penkių nusikalstamos veikos epizodų.

Å velninti bausmę taip pat nėra pagrindo, kadangi nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu ir taip skirta mažesnė nei vidurkis sankcijoje numatyta bausmė. Apeliacinio skundo argumentus dėl analogiÅ¡kos situacijos su 2018-10-20 epizodu paneigia iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ registrų apie asmens patraukimÄ baudžiamojon bei administracinėn atsakomybėn.

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog nebuvo apklausta nukentėjusiosios draugė I. P.. Vis dėlto, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo argumentų, liudytoja nesusijusi su konkrečiais apeliantui inkriminuotais epizodais, todėl liudytojos apklausa nebuvo reikalinga. PraÅ¡ymo apklausti Å¡iÄ liudytojÄ nepateikta ir apygardos teismo posėdyje.

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. K., vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirtu automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimu. Bylos duomenys patvirtina, jog V. K. automobilį naudojo nukentėjusiosios persekiojimui, taigi nuteistojo automobilis pagrįstai pripažintas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog automobilis yra nuteistojo ne tik susisiekimo priemonė, bet ir darbo įrankis, tačiau nuteistasis nepateikė tokius teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų, todėl Å¡ioje dalyje keisti nuosprendį nėra jokio pagrindo. Transporto priemonė priklauso nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, buvo panaudota darant nusikaltimÄ , todėl konfiskuota pagrįstai.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog V. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei manoma apeliaciniame skunde, nereiÅ¡kia, jog toks vertinimas neteisingas. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktas, n u s p r e n d ž i a: Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-02-03 nuosprendį pakeisti: IÅ¡ kaltinimo V. K. paÅ¡alinti tai, kad jis 2018-04-22, apie 21 val. prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, matant R. K. mažamečiui sÅ«nui E. J., iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, neleido įeiti į laiptinę ir sugnybė R. K. už deÅ¡iniosios krÅ«ties. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Regina BertaÅ¡ienė Kristina Kakurinė Savinijus Katauskas