Legislator Case Law & Legislation
2ae24975-0564-4ab0-9b5b-deefcb2366cf AI generated

2ae24975-0564-4ab0-9b5b-deefcb2366cf · Kauno apygardos teismas

Case Number 2ae24975-0564-4ab0-9b5b-deefcb2366cf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nutraukti tarp atsakovo R. Č. ir ieÅ¡kovo L. Å . 2019 m. spalio 22 d. sudarytÄ automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 7 800 Eur sumokėtÄ sumÄ už automobilį, tuo pačiu metu įpareigojant ieÅ¡kovÄ gražinti atsakovui automobilį;

Legislator headnote

AI generated

2ae24975-0564-4ab0-9b5b-deefcb2366cf · Kauno apygardos teismas: Automobilių meistras rekomendavo automobilį gražinti pardavėjui, kadangi tokio remonto kaina yra apie 1 600 Eur. IeÅ¡kovas skambino atsakovui, kuris nesutiko nei kompensuoti remonto iÅ¡laidų, nei gražinti už automobilį sumokėtos 7 800 Eur sumos. Atsakovas nurodė, kad gražins tik 5 000 Eur, tačiau su tokiu atsakovo pasiÅ«lymu ieÅ¡kovas sutikti negalėjo, kadangi už automobilį sumokėjo 7 800 Eur. IeÅ¡kovas 2019 m. lapkričio 12 d. nuvežė automobilį patikrai į autorizuotÄ BMW servisÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-37-480/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00351-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3703-921/2020 pagal ieÅ¡kovo L. Å . ieÅ¡kinį atsakovui R. Č. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas L. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) nutraukti tarp atsakovo R. Č. ir ieÅ¡kovo L. Å . 2019 m. spalio 22 d. sudarytÄ automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį;

2) taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 7 800 Eur sumokėtÄ sumÄ už automobilį, tuo pačiu metu įpareigojant ieÅ¡kovÄ gražinti atsakovui automobilį;

3) priteisti iš atsakovo 474,42 Eur žalos;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 22 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas R. Č. pirkėjui L. Å . pardavė automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nors sutartyje nurodyta, kad automobilio kaina yra 5 000 Eur, tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo 7 800 Eur kainÄ . Apie automobilį ieÅ¡kovas 2019 m. spalio 22 d. sužinojo internetiniame skelbime, kuris buvo patalpintas 2019 m. spalio 21 d., ir kuriame nurodoma, kad automobilis yra be defektų, taip pat pagamintas 2008 metais.

Skelbime vieninteliai nurodyti automobilio defektai – kėbulo pabraižymai. Ieškovui paskambinus automobilio skelbime nurodytu telefonu pardavėjas teigė, kad automobilis yra labai geros būklės ir nėra nei vieno trūkumo, išskyrus kėbulo pabraižymus. Pokalbio metu ieškovas detaliai išklausinėjo apie visus automobilio įrenginius, pardavėjas patikino, kad variklis dirba tolygiai, kuriasi puikiai, greičių dėžė veikia sklandžiai, sutvarkyta važiuoklė ir automobilis neturi jokių elektrinės dalies gedimų.

Pasiteiravus kokia yra galutinė automobilio kaina, pardavėjas įvardino 8 000 Eur sumÄ . Automobilio apžiÅ«ra įvyko parduotuvės „Maxima“ aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dviem liudininkais. ApžiÅ«rėjus automobilį buvo pastebėta, kad galiniai sparnai ir galinės durelės yra nekokybiÅ¡kai nudažytos, tai pat buvo pastebėta, kad nėra automobilio galinio vaizdo kameros. Daugiau gedimų ir trÅ«kumų apžiÅ«rint nebuvo pastebėta. Atlikus automobilio bandomÄ jį važiavimÄ nebuvo pastebėta daugiau jokių gedimų.

Atsižvelgiant į pardavėjo skelbimÄ ir teigimÄ , jog automobilis yra tvarkingas ir prižiÅ«rėtas ir jokių gedimų neturi, pasitikint pardavėju ieÅ¡kovas nusprendė nesikreipti į automobilių servisÄ dėl automobilio patikros. Pažymėjo, kad automobilis buvo apžiÅ«rinėjamas parduotuvės aikÅ¡telėje, sutemus vakare, o ne automobilių servise. Ä®vertinus Å¡iuos trÅ«kumus, kuriems paÅ¡alinti reikėtų apie 500 Eur, ieÅ¡kovas atsakovui pasiÅ«lė atitinkamai sumažinti automobilio kainÄ .

Kai atsakovas nesutiko, ieÅ¡kovas pasiÅ«lė sumažinti kainÄ 250 Eur. Ä®vertinus kėbulo defektus ir tai, kad automobilis neturi galinės kameros, buvo sutarta 7 800 Eur automobilio kaina. Sutartyje atsakovas nurodė, kad automobilis „turi trÅ«kumų“, tačiau nėra nurodyta kokius konkrečiai trÅ«kumus. IeÅ¡kovas sutarties sudarymo metu plačiau dėl Å¡io įraÅ¡o su atsakovu nesiaiÅ¡kino, kadangi galvojo, jog atsakovas taip apibrėžia kėbulo trÅ«kumus. 2019 m. spalio 24 d. ryte automobilio variklis sunkiai kÅ«rėsi, užsivedė ne iÅ¡ karto.

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su G. M. nuvyko į automobilių kėbulo remonto servisÄ pas meistrÄ D. Č., adresu (duomenys neskelbtini), automobilio kėbulo trÅ«kumų paÅ¡alinimui. Kėbulo specialistas detaliai apžiÅ«rėjo automobilį ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad automobilis yra netinkamai suvirintas iÅ¡ dviejų skirtingų automobilių ir per suvirinimo vietas atsirado kėbulo įtrÅ«kimai, todėl automobiliu važinėti yra nesaugu. Taip pat specialistas nesutiko automobilio remontuoti, kadangi tai sudėtinga remonto technologija ir tokio pobÅ«džio remontui reikalinga skirti daug laiko ir reikia turėti specialiÄ Ä¯rangÄ .

Automobilių meistras rekomendavo automobilį gražinti pardavėjui, kadangi tokio remonto kaina yra apie 1 600 Eur. IeÅ¡kovas skambino atsakovui, kuris nesutiko nei kompensuoti remonto iÅ¡laidų, nei gražinti už automobilį sumokėtos 7 800 Eur sumos. Atsakovas nurodė, kad gražins tik 5 000 Eur, tačiau su tokiu atsakovo pasiÅ«lymu ieÅ¡kovas sutikti negalėjo, kadangi už automobilį sumokėjo 7 800 Eur. IeÅ¡kovas 2019 m. lapkričio 12 d. nuvežė automobilį patikrai į autorizuotÄ BMW servisÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

Automobilį pristačius į servisÄ , buvo fiksuota jo rida – 227 951 km, todėl nuo sutarties sudarymo iki automobilio pristatymo į servisÄ ieÅ¡kovas automobiliu nuvažiavo tik 457 km. Servisas pateikė pažymÄ dėl automobilio techninės patikros, kurioje nurodoma, kad eksploatuoti automobilio nerekomenduojama, automobiliui reikia atlikti Å¡iuos darbus: perdažyti, pakeisti stogÄ , pakeisti kėbulo dalis, patikrinti diagnostikos aparatu, pakeisti variklį, pakeisti katalizatorius, pakeisti pavarų dėžę, programuoti.

Viso serviso pasiÅ«lyme nurodytų darbų kaina – 49 081,17 Eur. Už apžiÅ«rÄ servise ieÅ¡kovas sumokėjo 202,14 Eur. IeÅ¡kovas, siekdamas su atsakovu kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, 2019 m. lapkričio 19 d. iÅ¡siuntė pretenzijÄ , kuria reikalavo grÄ Å¾inti už automobilį sumokėtÄ kainÄ â€“ 7 800 Eur bei atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius – 594,42 Eur. Atsakovo atstovas advokatas D. V. į pretenzijÄ atsakė 2019 m. gruodžio 3 d., nurodydamas, kad ieÅ¡kovo pretenzijÄ tenkinti atsisako.

Ieškovo prašomus priteisti nuostolius sudaro: automobilio apžiūra – 202,14 Eur, automobilio registracija – 11,30 Eur, draudimas (privalomasis civilinis ir dėl vagystės / suniokojimo) – 230,98 Eur, įrodymų rinkimas šiai bylai – 30,25 Eur išlaidų.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas R. Č. prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodoma, jog ieÅ¡kovui parduotas ginčo automobilis buvo neeksploatuojamas ir kainavo neva 7 800 Eur, o ne 5 000 Eur. Automobilis ieÅ¡kovui buvo parduotas nenaujas, su trÅ«kumais, kuriuos Å¡alys pastebėjo ir aptarė sutartyje („turi trÅ«kumų“) iki sutarties sudarymo, dėl to jo kaina ir buvo sumažinta, ieÅ¡kovui derantis dėl minėtų trÅ«kumų, tačiau iÅ¡ esmės automobilis ieÅ¡kovui tiko ir patiko, jam taip pat tiko jo nusiderėta galutinė 5 000 Eur kaina, kuriÄ jis sumokėjo nesant jokių liudytojų – tai patvirtina ir pati sutartis, ir faktas, kad ieÅ¡kovas gavo pardavimo sutarties egzempliorių, automobilio dokumentus (techninį pasÄ su apžiÅ«ros), patį automobilį su rakteliais bei neseniai automobiliui atliktų važiuoklės remonto darbų 2019 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. atlikimo dokumentus su Å¡ių darbų raÅ¡ytinėmis garantijomis.

IeÅ¡kovas automobiliu gana didelį laiko tarpÄ naudojosi ir po sutarties sudarymo iki pretenzijos pareiÅ¡kimo. Automobilis 2019 m. spalio 22 d. apžiÅ«rėjimo, Å¡alių derybų ir sutarties sudarymo metu užsivedė, važiavo, jokių esminių defektų, kurie trukdytų ieÅ¡kovui naudotis automobiliu pagal jo tiesioginę paskirtį tuo metu nebuvo, nepastebėta ir neįraÅ¡yta į pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas iki pirkdamas automobilį apžiÅ«rėjo ne tik pats, bet ir su kitų trijų asmenų pagalba.

Atsakovas siūlė ieškovui pasinaudoti bet kokio autoserviso specialistų paslaugomis, apžiūrėti automobilį profesionaliai. Buvo galima pasinaudoti ir tos pačios (duomenys neskelbtini) paslaugomis, kurios buveinė ginčo automobilio apžiūros ir pirkimo metu buvo vos už 40–60 m nuo ginčo automobilio. Ieškovas to atsisakė ir tai padarė savo rizika. Po to ieškovas ginčo automobiliu nedaug pavažiavo patikrinimo tikslu dalyvaujant tik atsakovui (visi trys ieškovo pažįstami asmenys jau buvo išvykę), po to paaiškino atsakovui apie ieškovui kylančius klausimus dėl automobilinio trūkumų.

Visų trÅ«kumų atskirai Å¡alys nepageidavo įvardinti sutartyje, tiesiog bendrai nurodydamos joje trÅ«kumų visumÄ , t. y. kad automobilis „turi trÅ«kumų“. IeÅ¡kovas apie juos žinojo, suprato ir visa automobilio bÅ«klė jam tiko, sutartį sudarė savo valia, nesant jokios skubos, prievartos ar esminių aplinkybių nežinojimo. IeÅ¡kovas prideda duomenis apie 2014–2015 m. buvusius eismo įvykius, su kuriais ginčo automobilis buvo susijęs, tačiau atsakovas tuo laikotarpiu ginčo automobilio pats dar nebuvo įsigijęs (pirko jį maždaug 2018 m. gruodį) ir nieko apie tokius įvykius nežino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai; nutraukė 2019 m. spalio 22 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ transporto priemonės BMW X5 pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigojo atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui sumokėtus 7 800 Eur, o ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojo grÄ Å¾inti atsakovui transporto priemonę BMW X5; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 474,72 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 113,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl: transporto priemonės pirkimo–pardavimo kainos; atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybės už parduodamo daikto (šiuo atveju – automobilio) kokybę.

6. Teismas sprendė, jog ieškovas (pirkėjas) šiuo atveju įrodė, kad atsakovo (pardavėjo) parduota prekė (automobilis) buvo ir yra su trūkumais, t. y. nekokybiška, kad atsakovas, apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį, neinformavo jo apie visus automobilio trūkumus, kuriuos žinant ieškovas nebūtų sudaręs sutarties, ir konstatavo, jog šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovo paaiškinimai, tiek bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai ir kiti įrodymai.

7. Teismas konstatavo, jog tiek (duomenys neskelbtini) pažyma, tiek vaizdo įraišai patvirtina, kad ieškovas ir kartu dalyvavę apžiūroje liudytojai, neturėdami specialių žinių ir apžiūrėdami automobilį tik iš išorės vakare, užfiksuotų defektų patys neturėjo galimybės nustatyti ir įvertinti.

8. Teismas nustatė, jog tai, kad automobilis turi trÅ«kumų ir juo nėra saugu važinėti, paaiÅ¡kėjo 2020 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovui su liudytoju G. M. nuvykus į autoservisÄ , t. y. praėjus vos dviem dienoms po automobilio įsigijimo, o kiti automobilio trÅ«kumai, kurių ieÅ¡kovas įsigydamas automobilį nepastebėjo ir negalėjo pastebėti, buvo užfiksuoti 2019 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini).

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodymų, paneigiančių (duomenys neskelbtini) padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl tolimesnio automobilio eksploatavimo, bylos nagrinėjimo metu nepateikė.

10. Teismas sprendė, kad negalima vertinti, jog ieÅ¡kovas (pirkėjas) praleido protingÄ terminÄ Ä¯sitikinti įsigyto daikto kokybe ir pareikÅ¡ti dėl to pretenzijÄ atsakovui (pardavėjui), o tai, kad daikto trÅ«kumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepaÅ¡alina atsakovo (pardavėjo) atsakomybės už parduoto daikto kokybę.

11. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieÅ¡kovas pirko ne naujÄ , o naudotÄ , automobilį, tačiau nurodė, jog vien tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas automobilį pirko savo rizika, ir nesutiko su atsakovu, jog ieÅ¡kovas, nepatikrindamas automobilio specializuotame servize, prisiėmė rizikÄ , bei pažymėjo, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, jog parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigÄ bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę.

12. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju negalima daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas, įsigydamas netinkamÄ eksploatuoti automobilį prieÅ¡ tai jo nepatikrinęs specializuotame servise, turi prisiimti iÅ¡ to kylančias neigiamas pasekmes ir finansinius nuostolius.

13. Teismas pažymėjo ir tai, kad automobilio techninės apžiÅ«ros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys bei mechanizmai, todėl net ir atlikus techninę apžiÅ«rÄ , negalima teigti, kad jokie trÅ«kumai neegzistavo.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovo versijÄ , jog automobilis yra eksploatuojamas ieÅ¡kovo, todėl yra tinkamas naudoti.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, jog jis sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovÄ informavo apie visus automobilio trÅ«kumus, kurie buvo užfiksuoti (duomenys neskelbtini), kad automobilio trÅ«kumai atsirado po automobilio perdavimo ieÅ¡kovui dėl to, jog ieÅ¡kovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis. PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo įsigijo automobilį, kuris dėl sutarties sudarymo metu buvusių techninių trÅ«kumų negali bÅ«ti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal tikslinę paskirtį.

16. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra tinkamas, nes:

1) ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieÅ¡kovas tikėjosi įsigyti automobilį, kurį galės eksploatuoti, tačiau to daryti dėl užfiksuotų automobilio trÅ«kumų negali; 2) (duomenys neskelbtini) pateiktame pasiÅ«lyme nurodytų trÅ«kumų paÅ¡alinimas kelis kartus virÅ¡ija įsigyto automobilio kainÄ ;

3) ieÅ¡kovas siÅ«lė atsakovui iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, tačiau atsakovas nesutiko, nebendradarbiavo, atsisakė sumokėti 2019 m. spalio mėn. ieÅ¡kovo nurodytÄ remonto iÅ¡laidų sumÄ , o vėliau atsisakė ir grÄ Å¾inti visÄ už automobilį faktiÅ¡kai sumokėtÄ kainÄ .

17. Teismas vertino, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad ieškovas automobilį įsigijo už 7 800 Eur, o ne 5 000 Eur, kaip nurodyta sutartyje.

18. Teismas abejojo, kad atsakovas bÅ«tų padaręs 3 000 Eur nuolaidÄ nuo skelbime nurodytos kainos, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas automobilį pardavinėjo už 8 000 Eur sumÄ ir kad pačiame skelbime buvo nurodyta, jog automobilis jokių defektų neturi.

19. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieÅ¡kovas atsakovui už ginčo automobilį sumokėjo 7 800 Eur, ir įpareigojo atsakovÄ ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti faktiÅ¡kai už automobilį sumokėtÄ kainÄ â€“ 7 800 Eur.

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir dviÅ¡alės restitucijos taikymo, sprendė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 474,42 Eur nuostolių atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 21. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Č. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1.

IeÅ¡kovas neįvykdė savo pareigos įrodinėti kitokiÄ nei sutartyje nurodyto 5 000 Eur dydžio kainos sumos susitarimÄ bei sumokėjimÄ . Teismas padarė įrodymų vertinimo klaidÄ konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas atsakovui už ginčo automobilį sumokėjo 7 800 Eur. 21.2. Teismas neatkreipė dėmesio, kad liudytojų parodymai skiriasi. 21.3. Teismas turėjo vadovautis Å¡iomis byloje nustatytomis ir Å¡alių neginčijamomis aplinkybėmis bei įrodymais (2018 m. gruodžio 20 d. sutartimi, ieÅ¡kovo padarytu faktų pripažinimu apie jam atsakovo perduotus ginčo automobilio pagerinimo dokumentus), tačiau Å¡ių įrodymų visapusiÅ¡kai ir objektyviai nevertino ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalyje bei 263 straipsnyje įtvirtintas taisykles. 21.4.

Teismas sprendimu nepagrįstai sprendė, kad ginčo automobilio 2019 m. kovo 22 d. atliktos techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡ios apžiÅ«ros galiojimas dar nepatvirtina aplinkybės, kad ir toliau ginčo automobilis yra eksploatuojamas ir tinkamas naudoti. 21.5. Teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklę ir privataus juridinio asmens 2019 m. lapkričio 12 d. pažymai suteikė didesnę ir lemiamÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, neatsižvelgdamas į byloje esančiÄ kitÄ oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais patvirtintÄ informacijÄ , kad ginčo automobilis dar ir ieÅ¡kinio padavimo dienÄ , ir baigiant bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės yra įregistruotas Lietuvoje ir gali dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, o tuo labiau, yra techniÅ¡kai tvarkingas, praėjęs techninę apžiÅ«rÄ , kuri yra nepanaikinta bei galiojanti iki Å¡iol, bei aktyviais ieÅ¡kovo veiksmais yra draudžiamas tiek privalomuoju ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės, tiek ir savanoriÅ¡kuoju Kasko draudimu, nuvažiavęs mažiausiai papildomus 671 km po 2019 m. spalio 22 d. sutarties sudarymo ir automobilio ieÅ¡kovui perdavimo. 21.6.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas 2020 m. liepos 20 d. pateikė nežinia kokio automobilio odometro nuotraukÄ su matoma 228 058 km rida, tačiau nepateikė kitų bÅ«tinų ginčo automobilio „esamai“ ridai patikimai nustatyti įrodymų (antstolio konstatuotų aplinkybių protokolo ar bent ieÅ¡kovo padaryto vaizdo įraÅ¡o, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima įsitikinti duomenų fiksavimo tikslia data), laikytina, kad ieÅ¡kovas net neįrodė aplinkybės, jog ginčo automobilio toliau nebeeksploatuoja ar kad jis nėra tinkamas eksploatavimui. 21.7.

Teismas perkėlė atsakovui tiek papildomo ir begalinio įrodinėjimo pareigÄ , kuriÄ protinga bei pakankama apimtimi atsakovas jau buvo įvykdęs pateikdamas atitinkamÄ atsiliepimo priedÄ â€“ oficialų raÅ¡ytinį įrodymÄ apie techninę apžiÅ«rÄ bei jos nepanaikinimÄ dar 2020 m. liepos 14 d., turinčius didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tiek ir nepagrįstai rėmėsi vien ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, su kuriais atsakovas niekada nesutiko (tokiu atveju ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį turėjo pagrįsti kitais leistinais ir patikimais įrodymais). 21.8.

Teismas netinkamai taikė pagrindines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, suteikdamas prioritetÄ tik ieÅ¡kovo nepagrįstiems teiginiams bei su Å¡ia byla nesusijusiems teismų precedentams, ir visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į atsakovo paaiÅ¡kinimus, argumentus, įrodymus bei atsiliepime bei apeliaciniame skunde nurodytÄ vienodÄ teismų praktikÄ . 21.9. Teismas nepanaikino sutarties ir jos nenutraukė, taikydamas teismų praktikoje plačiai iÅ¡plėtotÄ favor contractus principÄ . IeÅ¡kovas Å¡io principo nesilaikė, o teismas jo pageidavimus patenkino visiÅ¡kai nepagrįstai. 21.10.

Nepagrįstas ieškinio reikalavimas ir dėl 424,72 Eur žalos priteisimo, kadangi ieškovui atsakovas jokios žalos nepadarė. Duomenis iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kitų įmonių bei draudimo įmonių rinko ieškovas savo rizika ir nuožiūra. Netenkinus kitų ieškinio reikalavimų, šios sumos priteisimo išvestinis reikalavimas taip pat turi būti netenkinamas.

22. IeÅ¡kovas L. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o netenkinti apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 22.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė 7 800 Eur kainos sumokėjimo už automobilį. Šį faktÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojų paaiÅ¡kinimai. 22.2. Apelianto pozicija dėl ieÅ¡kovo sumokėtos automobilio kainos prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms, todėl teismas jÄ teisingai vertino kritiÅ¡kai. 22.3.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl automobilio trÅ«kumų. Teismas sprendime tinkamai įvertino, kad automobilis yra netinkamas naudojimui pagal paskirtį, todėl automobilis neatitiko sutarties sÄ lygų. 22.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, teisingai nustatė, kad Å¡alys atskirai neaptarė parduodamos transporto priemonės (automobilio) kokybės reikalavimų, bet abi sutarties Å¡alys laikė, kad transporto priemonė yra techniÅ¡kai tvarkinga ir, kad ji gali bÅ«ti naudojama vieÅ¡ame eisme. 22.5.

Pirmosios instancijos teismas šį faktÄ , t. y. galiojantį techninės apžiÅ«ros talonÄ , teisingai vertino kaip apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl kokybės, bet ne kaip parduodamos transporto priemonės realios techninės bÅ«klės įrodymÄ . 22.6. Teismas teisingai įvertino, kad automobilio defektai yra kilę dėl iki automobilio perdavimo ieÅ¡kovui atsiradusių priežasčių. Apeliantas byloje net neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovas netinkamai eksploatavo automobilį ir dėl to automobilio bÅ«klė suprastėjo. 22.7.

Teismas pagrįstai įvertino, kad apelianto nurodytos aplinkybės (jog automobilis yra eksploatuojamas ir tinkamas naudoti), nepatvirtina ir negali patvirtinti tai, kad automobilis turi galiojančiÄ techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę ir yra draustas. Teismas sprendime teisingai ir pagrįstai nustatė, kad automobilio techninės apžiÅ«ros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys bei mechanizmai, todėl net ir atlikus techninę apžiÅ«rÄ , negalima teigti, kad jokie trÅ«kumai neegzistavo. 22.8.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas ir toliau naudoja ginčo automobilį, todėl automobilis, pasak apelianto, yra tinkamos techninės bÅ«klės. 22.9. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad negali prisiimti rizikos už automobilio bÅ«klę. Teismas sprendime teisingai vertino, kad apeliantas yra atsakingas už parduodamo daikto – automobilio, kokybę. Apeliantas byloje net neįrodinėjo, kad dėl automobilio trÅ«kumų yra kaltas ieÅ¡kovas. 22.10. IeÅ¡kovas tinkamai įgyvendino savo, kaip pirkėjo, teisių gynimÄ .

Automobilio trÅ«kumai yra esminiai, automobilis visiÅ¡kai netinkamas eksploatacijai, todėl vienintelė ieÅ¡kovo, kaip pirkėjo, teisinius interesus užtikrinanti priemonė – sutarties nutraukimas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

24. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

25. Atsakovas R. Č. apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2020 m. birželio 27 d. ieÅ¡kovo sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį. PraÅ¡ydama prijungti naujus įrodymus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos atsakovui ieÅ¡kovo prieÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdį įteikto jo sudaryto kitos transporto priemonės įsigijimo sandorio, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas pirko kitÄ 233 153 km ridos automobilį Audi A4 už 2 700 Eur tik 2020 m. birželio 27 d., t. y. naudojosi ginčo automobiliu BMW X5 mažiausiai 8 mėnesius nuo 2019 m. spalio 22 d.

Pažymėjo, kad pateikiamos Å¡ios 2020 m. birželio 27 d. Audi A4 pirkimo–pardavimo sutarties prijungimas prie bylos 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje bÅ«tų papildomai pagrindęs atsakovo atsikirtimus į ieÅ¡kinį bei baigiamosios kalbos argumentus, tačiau teismas jos nemotyvuotai ir nepagrįstai neprijungė prie bylos, o 2019 m. sausio 9 d. sudarytos sutarties dėl Audi A4 įsigijimo nuoraÅ¡Ä prijungė, nors jis patvirtina tik tai, kad ieÅ¡kovas per 1 metus net pirko 2 automobilius savo paties naudojimuisi. 26. 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ prie nagrinėjamos bylos prijungti naujus įrodymus: 2020 m. spalio 8 d. paklausimÄ Lietuvos techninės apžiÅ«ros įmonių asociacijai „Transeka“ ir Å¡ios bendrovės 2020 m. lapkričio 26 d. atsakymÄ Ä¯ minėtÄ paklausimÄ , 2020 m. lapkričio 30 d. advokato el. laiÅ¡kÄ minėtai bendrovei.

Teigia, kad naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo siekiant užtikrinti visapusiÅ¡ko ir objektyvaus sprendimo priėmimÄ .

27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo R. Č. kartu su apeliaciniu skundu pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad naujuose įrodymuose užfiksuoti duomenys nėra akivaizdžiai būtini ir reikšmingi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamų klausimų teisingam ir pagrįstam išsprendimui, todėl atsisako atsakovo pateiktus naujus įrodymus priimti (CPK 314, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2020 m. gruodžio 16 d. naujai pateiktų įrodymų pobūdį bei jų reikšmę pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, siekdama, kad nebūtų pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, įrodymus atsisako priimti. Pastebėtina, kad atsakovas įrodymus pradėjo rinkti po jam nepalankaus sprendimo priėmimo.

29. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas L. Å . (toliau – ieÅ¡kovas) prašė jam taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , nutraukti sutartį, grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ už automobilį, o taip pat priteisti nuostolių atlyginimÄ . Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

30. Apeliacinis procesas vyksta dėl automobilio pardavėjo atsakomybės už po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus, automobilio kainos.

31. Atsakovo R. Č. (toliau – atsakovas arba apeliantas) apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo klaidÄ konstatuodamas, jog ieÅ¡kovas atsakovui už ginčo automobilį sumokėjo 7 800 Eur ir netinkamai įvertino įrodymus dėl automobilio trÅ«kumų; teismas nepanaikino sutarties ir jos nenutraukė. Apeliantas teigia, kad automobilis yra tinkamos techninės bÅ«klės, ieÅ¡kovo eksploatuojamas ir jis (t. y. apeliantas) negali prisiimti rizikos už automobilio bÅ«klę.

32. Pažymėtina, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Ä®statymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigÄ garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trÅ«kumų, dėl kurio daikto nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų to daikto pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trÅ«kumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdÅ«s, kad bet koks atidus pirkėjas bÅ«tų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

33. Parduodamas naudotas daiktas dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sÄ lygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi bÅ«ti įvertinta, ar parduotÄ naudotÄ daiktÄ buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrÄ laikÄ po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas iÅ¡ryÅ¡kėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trÅ«kumus.

35. Pažymėtina, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trÅ«kumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog Å¡ie trÅ«kumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trÅ«kumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

36. Vienas iÅ¡ netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo bÅ«dų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ joje nurodytu bÅ«du pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trÅ«kumai yra tokie reikÅ¡mingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

37. Pastabėtina, CK 6.4311 straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kuriÄ pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o 2 punkte nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodomi Å¡ie trÅ«kumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apÅ¡vietimo ir Å¡viesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų iÅ¡metimo sistemos.

38. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas (pirkėjas) pareiÅ¡kė reikalavimÄ nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurį grindė įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trÅ«kumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Å iam pirkėjo reikalavimui patenkinti turi bÅ«ti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trÅ«kumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikÅ¡mingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį.

39. Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį – juo važinėti asmeninių poreikių tenkinimui, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Skelbime internetiniame portale www.autoplius.lt buvo nurodyta, kad automobilis turi tik kėbulo pabraižymų. Tokiu būdu pardavėjas deklaravo, jog nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, teisingai nustatė, kad šalys pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, jog automobilis turi trūkumų, tačiau atskirai konkrečiai neaptarė parduodamos transporto priemonės kokybės reikalavimų.

Tiek ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, tiek liudytojo G. M. parodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas su G. M. įsigytu automobiliu praėjus dviem dienoms po sutartie sudarymo, t. y. 2019 m. spalio 24 d., nuvyko į automobilių kėbulo remonto servisÄ . Meistras, apžiÅ«rėjęs automobilį, nurodė, kad: automobilis yra netinkamai suvirintas iÅ¡ dviejų skirtingų automobilių ir per suvirinimo vietas atsirado kėbulo įtrÅ«kimai; tokiu automobiliu važinėti nėra saugu. Meistras D. Č., apžiÅ«rėjęs automobilį, atsisakė jį remontuoti, tačiau nurodė, kad apytiksli remonto kaina bÅ«tų apie 1 600 Eur.

IeÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ prie liudytojo G. M. skambino atsakovui, kuris nesutiko nei sumokėti už automobilio remontÄ 1 600 Eur, nei grÄ Å¾inti už automobilį faktiÅ¡kai sumokėtÄ kainÄ . IeÅ¡kovas, atsakovui atsisakius sumokėti už nustatytų automobilio trÅ«kumų Å¡alinimÄ , taip pat atsisakius grÄ Å¾inti visÄ už automobilį faktiÅ¡kai sumokėtÄ kainÄ , 2019 m. lapkričio 12 d. automobilį pristatė į (duomenys neskelbtini) techninei apžiÅ«rai. ApžiÅ«ros metu buvo nustatyta dar daugiau transporto priemonės trÅ«kumų.

Å ias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio techninės patikros, kurioje nurodyta, kad esant tokiai automobilio bÅ«klei, jį eksploatuoti nerekomenduojama. Kartu su pažyma pateiktame (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lyme nurodyta, kad automobiliui reikia atlikti Å¡iuos darbus: perdažyti, pakeisti stogÄ , pakeisti kėbulo dalis, pakeisti variklį, pakeisti katalizatorių, pavarų dėžę ir kt. Viso, kaip nurodyta minėtame pasiÅ«lyme, defektų paÅ¡alinimo kaina sudaro – 49 081,17 Eur.

Nėra įrodymų apie tai, kad pardavėjas (atsakovas) būtų atskleidęs pirkėjui (ieškovui) esminius transporto priemonės kokybės trūkumus, t. y. tuos defektus, kuriuos nurodė automobilių serviso meistras, nustatė (duomenys neskelbtini).

40. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad automobilio kokybės trÅ«kumai iÅ¡ryÅ¡kėjo praėjus itin trumpam laiko tarpui po automobilio įsigijimo – praėjus 2 dienoms po sutarties sudarymo, o atsakovui atsisakius sumokėti už nustatytų automobilio trÅ«kumų Å¡alinimÄ , taip pat atsisakius grÄ Å¾inti visÄ už automobilį faktiÅ¡kai sumokėtÄ kainÄ , ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų dėl detalesnės automobilio diagnostikos – kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur buvo atlikta automobilio techninė apžiÅ«ra.

Nors nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai buvo užfiksuota automobilio rida (227 494 km) iki atlikto ginčo automobilio įvertinimo autoservise (2019 m. lapkričio 12 d. – 227 951 km), pateiktų duomenų bylos nagrinėjimo metu (2020 m. liepos 20 d. – 228 058 km) automobilio rida pakito, tačiau tai savaime nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, kadangi nupirkto automobilio trÅ«kumai pradėjo aiÅ¡kėti netrukus po automobilio įsigijimo. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas, įsigijęs automobilį, atliko automobilio mechanizmų remonto darbus, patyrė eismo įvykį, netinkamai automobilį eksploatavo, kitaip jį apgadino, nuvažiavo neįprastai didelį atstumÄ .

Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atliktos techninės apžiūros (duomenys neskelbtini) metu užfiksuoti trūkumai galėjo būti kaip ieškovo nuvažiuotų kilometrų pasekmė.

41. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovo versijÄ , jog automobilis yra eksploatuojamas ieÅ¡kovo, todėl yra tinkamas naudoti. Aplinkybė, kad automobilis gali važiuoti, nereiÅ¡kia, kad jis yra techniÅ¡kai tvarkingas ir jį galima eksploatuoti. Teismo vertinimu, Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skelbimas, kuriame buvo nurodyta, jog automobilis yra be defektų, patvirtina tai, kad atsakovas garantavo parduodamo daikto kokybę, t. y., kad automobilis yra be trÅ«kumų.

Tačiau, priešingai, nei teigia atsakovas, ji nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovo parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trūkumų, užfiksuotų (duomenys neskelbtini). Atsakovo argumentus, kad automobilis techniškai tvarkingas, paneigia prieš tai minėto serviso pažyma ir pasiūlymas, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, kurių įprastai apžiūrint automobilį nebuvo galima pastebėti, todėl ieškovas apie juos negalėjo žinoti.

42. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigÄ bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimÄ (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡minga, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ sutarties sudarymÄ nesikreipė į (specializuotÄ ) servisÄ .

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas atvyko automobilio apžiÅ«rėti su dviem asmenimis (byloje jie apklausti liudytojais); kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiÅ«rėjo automobilį, atliko bandomÄ jį važiavimÄ ; atsakovas be automobilio apžiÅ«ros metu pastebėtos prastai nudažytos automobilio kėbulo detalės, kėbulo pabraižymo, nesamos galinio vaizdo kameros, jokių kitų automobilio trÅ«kumų nenurodė, ir, kaip minėta, sutartyje bendrais bruožais pažymėjo, kad automobilis turi trÅ«kumų, jų nekonkretizuodamas.

Sutiktina, kad ieÅ¡kovas, pirkdamas naudotÄ automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo kaip ir naujo automobilio savininkas, tačiau ir naudotas daiktas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį. IeÅ¡kovas tikėjosi, kad nusipirks tvarkingÄ , be trÅ«kumų automobilį, kurį galės naudoti pagal paskirtį, tačiau, patikrinus automobilį (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kėjo, kad defektuotas yra automobilio variklis, važiuoklė, pavarų dėžė, stabdžiai, iÅ¡metimo sistema, kėbulas, o patį automobilį nerekomenduojama eksploatuoti.

44. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informacijÄ apie daikto bÅ«klę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto bÅ«klę. Kadangi automobilio trÅ«kumai, neleidžiantys automobilio eksploatuoti, iÅ¡aiÅ¡kėjo tik po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į autoservisus, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdÅ«s naudoto automobilio trÅ«kumai, ieÅ¡kovas nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti.

45. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas įvykdė jam tenkančiÄ pareigÄ Ä¯rodyti transporto priemonės defektus. Tuo tarpu atsakovas (pardavėjas) neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs pirkėjÄ apie tokius automobilio trÅ«kumus, kuriuos konstatavo (duomenys neskelbtini) pažymoje ir pasiÅ«lyme, dėl kurių jo nebÅ«tų galima eksploatuoti, ar kad Å¡ie trÅ«kumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės. Atsakovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad ieÅ¡kovas net neįrodė aplinkybės, jog ginčo automobilio toliau nebeeksploatuoja ar kad jis nėra tinkamas eksploatavimui; pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai nevertino byloje esančių įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais ir juos detalizuojančiais apelianto (atsakovo) argumentais.

46. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodinėjimas vyksta, vadovaujantis dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12, 178 straipsniai).

Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, kuriame yra nurodoma, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Ä®rodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, yra Å¡alių pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokiÄ teisę.

Nagrinėjamu atveju kilęs civilinis teisinis ginčas nesuteikia pirmosios instancijos teismui teisės veikti aktyviai ir įrodymus rinkti savo iniciatyva, nes Å¡alių ginčas nepatenka nė į vienÄ iÅ¡ bylos kategorijų, kuriose pagal CPK nuostatas teismui teisė rinkti įrodymus yra suteikta.

47. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡us ir įvertinusi vykusį civilinį procesÄ , nustatė, kad viso bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei jo atstovas, nesutikdami su ieÅ¡kovo dar ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais, kad po servise atliktos automobilio techninės patikros automobilio eksploatuoti nerekomenduojama, su serviso pasiÅ«lyme nurodytais reikiamais atlikti darbais, teismui patys neteikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieÅ¡kovo nurodytus automobilio trÅ«kumus, o tai pat neteikė praÅ¡ymo dėl teismo ekspertizės paskyrimo byloje, siekiant nustatyti automobilio techninę bÅ«klę, ar automobilio trÅ«kumai atsirado iki automobilio perdavimo ieÅ¡kovui, ar jie atsirado ieÅ¡kovui eksploatuojant automobilį ir kita.

Teikdamas, kad automobilis buvo parduotas techniÅ¡kai tvarkingas ir yra tinkamas naudoti, atsakovas remiasi tuo, kad automobilis turi galiojančiÄ Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę ir yra draustas. Teisėjų kolegijos vertinimu, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iki 2021 m. kovo 24 d. galiojanti automobilio Techninė apžiÅ«ra nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovo parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trÅ«kumų, užfiksuotų (duomenys neskelbtini).

Nors atsakovas iš esmės yra teisus teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) pasiūlyme nurodyta defektų pašalinimo kaina 49 081,17 Eur, yra naujam, bet ne naudotam automobiliui, tačiau jis nereiškė prieštaravimų ir neginčijo serviso patikros išvados, kurioje nurodomi visi automobilio trūkumai. Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys liudija, kad 2019 m. kovo 16 d. techninės apžiūros metu transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų ir tik pakartotinės apžiūros metu 2019 m. kovo 22 d. buvo nustatyta, kad transporto priemonė tokius reikalavimus atitinka.

IÅ¡ minėtų Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelių matyti, kad buvo atliekamas techninių reikalavimų įvertinimas: stabdžių bandymas, bandant stabdžių stendu, iÅ¡metamų terÅ¡alų kiekis, žibintų Å¡viesos matavimai. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad techninės apžiÅ«ros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys ir mechanizmai. Todėl net ir esant galiojančiai techninei apžiÅ«rai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jokie automobilio trÅ«kumai neegzistavo jo pardavimo metu, tuo labiau įvertinus tai, jog automobilio apžiÅ«ra buvo atlikta prieÅ¡ 7 mėnesius iki sutarties sudarymo ir tÄ laikotarpį atsakovas automobilį eksploatavo.

Be to, pastebėtina, biuro DB duomenimis Å¡i transporto priemonė laikotarpiu iki 2019 m. spalio 22 d. yra susijusi su keturiais eismo įvykiais. Pažymėtina, nors Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (CPK 197 straipsnio 1 dalis), tačiau galutinė teismo iÅ¡vada turi bÅ«ti daroma nustačius ir įvertinus iÅ¡ įvairių įrodinėjimo priemonių gautÄ informacijÄ .

Aplinkybė, kad automobilis yra draustas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas ir toliau naudojasi automobiliu, todėl automobilis yra tinkamos techninės bÅ«klės. Sutiktina su ieÅ¡kovo dėstyta pozicija, kad jis nenutraukė draudimo sutarties dėl to, jog draudimas yra skirtas apsaugoti automobilį nuo vagystės ar žuvimo. Transporto priemonių draudimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad transporto priemonė papildomai apdrausta nuo jos sunaikinimo dėl ugnies arba visos transporto priemonės vagystės (draudimo liudijimo priedo 1.1 punktas), o draudimo apsauga galioja tik jei įvykio metu draudėjas turėjo galiojančiÄ AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutartį nukentėjusiajai transporto priemonei (draudimo liudijimo priedo 1.3 punktas), kuria nagrinėjamu atveju ir yra 2019 m. spalio 24 d.

įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

48. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡vadas grindė ne vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir pateiktų įrodymų, o visų byloje esančių įrodymų pagrindu, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ . Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis.

50. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trÅ«kumams iÅ¡aiÅ¡kėjus tik po atliktos automobilio techninės apžiÅ«ros autoservise, pirkėjas iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , nustatytÄ CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

51. Vertindama, ar galima taikyti šį iÅ¡imtinį pirkėjo teisių gynimo bÅ«dÄ teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad parduotas automobilis su daug trÅ«kumų, dalis jų yra esminiai, parduotas automobilis su trÅ«kumais, dėl kurių ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės negali automobilio eksploatuoti, t. y. ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties (įgyti tvarkingÄ važiuojantį automobilį), kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu.

52. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiÅ¡kino ir taikė reikalavimus parduodamo daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybės trÅ«kumus nustatančias teisės normas (CK 6.333 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl parduoto daikto kokybės, pagrįstai ir teisėtai nutraukė sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 185 straipsnis).

53. Narinėjamoje byloje ieÅ¡kovas (pirkėjas) pareiÅ¡kė teisme reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovo (pardavėjo) už automobilį sumokėtÄ kainÄ â€“7 800 Eur , o atsakovui – grÄ Å¾inti automobilį.

54. Minėta, jog pirkimo–pardavimo sutartyje šalys nurodė, kad transporto priemonės kaina yra 5 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju labiau tikėtina, jog ieškovas automobilį įsigijo už 7 800 Eur, o ne 5 000 Eur, kaip nurodyta sutartyje.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies normos suteikia bylÄ nagrinėjančiam teismui diskrecijÄ leisti ar neleisti privalomosios raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo Å¡alims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui absoliučiÄ sprendimo laisvę. Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyminio aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų virÅ¡yti.

56. Byloje nepateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad ieÅ¡kovas automobilį įsigijo už 7 800 Eur. IeÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes įrodinėjo asmeniniu liudijimu ir liudytojų G. M. bei K. Å . parodymais. Liudytojais buvo asmenys, su kuriais ieÅ¡kovas pažįstamas. Tokie asmenys gali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoti Å¡alies naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieÅ¡kovas įrodė savo reikalavimÄ , jog už automobilį sumokėjo 7 800 Eur, netinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas: rėmėsi subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuotais pagal bylos aplinkybes liudytojų parodymais bei suinteresuotos Å¡alies aiÅ¡kinimu.

57. Kita vertus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su automobilio pardavimo kaina, nagrinėjamoje situacijoje yra pakankami įtikinamas ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimas, kad sutartyje nurodyta automobilio kaina 5 000 Eur atsakovo praÅ¡ymu, nes atsakovas automobilį turėjo apie metus laiko, todėl norėjo iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, o automobilį jis įsigijo už 7 800 Eur. Tokiu atveju susidaro faktinė situacija, kad Å¡alių ginÄÄ lėmė abiejų Å¡alių, t. y. tiek atsakovo, tiek ir paties ieÅ¡kovo, nesÄ Å¾iningi veiksmai.

Bylos duomenimis, atsakovas ginčo automobilį buvo įsigijęs 2018 m. gruodžio 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ir ieÅ¡kovui pardavė 2019 m. spalio 22 d. Todėl atsakovui pardavus ginčo automobilį už didesnę sumÄ , nei nurodyta 2018 m. gruodžio 20 d. sutartyje, bÅ«tų reikėję mokėti teisės aktuose įtvirtinto dydžio gyventojų pajamų mokestį (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 17 straipsnio 28 punktas). Todėl akivaizdu, kad atsakovui siekiant naudos sau, buvo bandoma apeiti valstybės institucijas (iÅ¡vengti galimų mokestinių prievolių), o tai žinodamas ieÅ¡kovas, tam pritarė, sutikdamas sutartyje nurodyti 5 000 Eur automobilio kainÄ , todėl turi prisiimti iÅ¡ to kilusius padarinius ir rizikÄ .

58. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens vidinę bÅ«klę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamÄ subjektÄ individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, iÅ¡simokslinimo, praktinių įgÅ«džių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobÅ«džio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

59. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad sÄ Å¾iningumas (bona fides) – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu kriterijus, t. y. asmuo bus sÄ Å¾iningas tik jeigu jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių (pavyzdžiui, CK 4.96 straipsnio 1 dalis), t. y. privalu aiÅ¡kintis, ar asmuo tinkamai įvykdė savo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikras aplinkybes (žr. Mikelėnas, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001, p. 77).

60. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 2.4 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ viena iÅ¡ fizinių asmenų civilinio teisnumo turinį sudarančių teisių yra „vadovaujantis įstatymais turėti turtÄ , kaip privačios nuosavybės objektÄ â€œ, ieÅ¡kovas siekė įgyti ir įgyvendinti Å¡iÄ Ä¯statymo nustatytÄ teisę, tik Å¡iÄ teisę siekė turėti ne vadovaudamasis įstatymais, bet pažeisdamas juos.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jį teisės principÄ ex iniuria ius non oritur (iÅ¡ lot. iÅ¡ neteisės teisė nekyla), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iÅ¡ teisės pažeidimo.

62. Ä®vertinusi pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas R. Č. įpareigotas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui L. Å . sumokėtus 7 800 Eur, pakeičia, nurodytÄ 7 800 Eur sumÄ sumažinant iki sutartyje nurodytos 5 000 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

63. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista 424,72 Eur nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginiai Å¡iuo aspektu yra deklaratyvÅ«s ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių pagrįstumo.

64. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

65. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas 11 procentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pareikštas ieškinys yra tenkinamas 89 procentus.

67. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 113,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 186 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 927,50 Eur iÅ¡laidų už atstovavimÄ . Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 2 000 Eur už advokato pagalbÄ . Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 991,02 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui – 220 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Ä®vertinus ieÅ¡kovo ir atsakovo vienas kitam mokėtinas sumas bei atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 771,02 Eur. Tokiu atveju skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistos 1 113,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 771,02 Eur.

68. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 025 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos iÅ¡laidų dalies nepriteisia. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ; 3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis priimta byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus kriterijus nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo visa apimtimi, o praÅ¡omos priteisti advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos mažintinos iki Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio – 1 818,05 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas, 1 398,5 x 1,3 = 1 818,05), ir nuo Å¡io dydžio skaičiuojama jų priteistina suma.

Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 886 Eur, kurias sudaro 186 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur už advokato pagalbÄ . Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nevirÅ¡ijant Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto jų maksimalaus dydžio, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 1 618,06 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui – 97,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, bei atlikus Å¡alių mokėtinų sumų įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 1 520,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ pakeisti: - įpareigotÄ atsakovÄ R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui L. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtÄ 7 800 Eur (septynių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) sumÄ sumažinti iki 5 000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) sumos; - priteistas ieÅ¡kovui L.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 113,50 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto trylikos eurų ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 771,02 Eur (septynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt vieno euro 2 ct). KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui L. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 520,60 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė