Legislator Case Law & Legislation
2ae06e66-138d-4b2d-89a5-bbf2f2030872 AI generated

2ae06e66-138d-4b2d-89a5-bbf2f2030872 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2ae06e66-138d-4b2d-89a5-bbf2f2030872
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-1655-595/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04892-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2ae06e66-138d-4b2d-89a5-bbf2f2030872 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Jeigu Å iaulių TI-K pareigÅ«nai vadovaudamiesi Tabako kontrolės 19 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis bÅ«tų kalinę jį su nerÅ«kančiaisiais asmenimis, nebÅ«tų priverstas kvėpuoti dÅ«mais užterÅ¡tu oru, bÅ«tų nepatyręs dusulio priepuolių, bÅ«tų galėjęs tinkamai iÅ¡simiegoti. NebÅ«tų patyręs didžiulio psichologinio sukrėtimo, bÅ«tų nepablogėjusi sveikata, savijauta. Nekiltų emocinė depresija, neiÅ¡kiltų kitos problemos. Todėl mano, yra visos sÄ lygos kilti neturtinės žalos atsiradimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-1655-595/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04892-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslinęs, praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2022-04-15 nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-166-966/2020 buvo nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Institucija, vykdydama nuosprendį, paskyrė atlikti bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atviroje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK). Pradėjus atlikinėti bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, administracija dėl jam nežinomų priežasčių, pažeisdama teisės aktus, nutarė perkelti jį tolimesniam bausmės atlikimui į Å iaulių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ (toliau – ir Å iaulių TI-K). Perkėlus neteisėtai į kalėjimÄ , jo gyvenimo sÄ lygos gerokai pablogėjo.

Prarado teisę daugiau kartų paskambinti telefonu, daugiau gauti pasimatymų, ilgiau pasivaikščioti gryname ore. Be to, atlikinėjant bausmę pataisos namuose, galėdavo naudotis virtuvėle, kurioje galėjo virti valgyti. Galėjo eiti į įvairius užsiėmimas be pareigÅ«nų palydos. Nereikėjo bÅ«ti kameroje uždarytam visÄ parÄ . Be to, jis nerÅ«kantis. Tik atvykęs į Å iaulių TI-K, informavo pareigÅ«nus, kad yra nerÅ«kantis ir prašė, kad jį laikytų su nerÅ«kančiaisiais asmenimis.

Tačiau į praÅ¡ymus nebuvo reaguojama. Buvo laikomas su rÅ«kančiaisiais ir priverstas kvėpuoti dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Skundžiamu laikotarpiu buvo kankinamas, negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti, kankino dusulys, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija. Kilo kitos problemos. Nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė L. e. PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus pareigas G. Å . tarnybiniu praneÅ¡imu (praneÅ¡imas suraÅ¡ytas 2021-10-10, registruotas Nr. 47-10378) pranešė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistais V.

A., kuris nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 83 straipsnio nuostatomis paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę turi atlikti kalėjime. Nurodė, kad Å¡iuo metu Ä®staigoje nepakanka vietų (kamerų tipo patalpų) Å¡ios kategorijos asmenims, todėl naujai atvykusiems nuteistiesiems, kuriems paskirta atlikti bausmę kalėjime, nėra galimybės užtikrinti Ä®statyme nustatytų laikymo sÄ lygų. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡tu Nr. 1S-1344 „Dėl kalėjimo režimo sÄ lygomis laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų“ kalėjimo režimo nuteistieji gali bÅ«ti paskirti bausmės atlikimui į Å iaulių TI-K bei Marijampolės pataisos namus.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis bei siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ rekomendavo jį perkelti tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯ Å iaulių TI-K. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (dokumentas registruotas 2021-10-15 Nr. NN-491), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 str. 1 d. 3 p. 6 dalimi, Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o 5 punktu, 7 punktu, atsižvelgus į 2021-10-10 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 41-10977 nurodytas aplinkybes bei siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo V.

A. priežiÅ«rÄ ir saugumÄ buvo nutarta jį perkelti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI-K tęsti bausmės atlikimo. Nesutikdamas su Departamento nutarimu perkelti iÅ¡ pataisos namų į tardymo izoliatorių kreipėsi su skundu į Å iaulių TI-K direktorių, kuriame nurodė, jog neteisėtai yra perkeltas, kadangi teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Å iaulių TI-K kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , kad iÅ¡aiÅ¡kintų, ar teisėtai jį laiko tardymo izoliatoriuje, kalėjimo sÄ lygomis.

Kauno apygardos teismas (byla Nr. T-64-966/2022 (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41634-2019-3) iÅ¡nagrinėjęs Å iaulių TI-K Saugumo valdymo skyriaus patarėjo teikimÄ dėl nuteistojo V. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos patikslinimo nustatė, kad jis bausmę turi atlikti pataisos namuose. Departamentas, vykdydamas teismo nutartį, nutarimu vadovaujantis BVK 69 str. 1 d. 3 p. 6 d. ir Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V- 208 3, 7 punktais perkėlė jį iÅ¡ Å iaulių TI-K į PravieniÅ¡kių PN-AK.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2021-11-25 iki 2022-05-11 Å iaulių TI-K buvo laikomas neteisėtai. Teigia, kad iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK negalėjo net siÅ«lyti jį perkelti iÅ¡ pataisos namų įstaigos į kalėjimÄ atlikti tolimesnės laisvės atėmimo bausmės. Dėl PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtų veiksmų buvo perkeltas iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ , kur patyrė neigiamas pasekmes. Nurodo, kad Departamentas, žinodamas, jog nurodydamas perkelti jį iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ pažeidžia baudžiamojo kodekso nuostatas, privertė jį bÅ«nant kalėjime kęsti minėtas pasekmes.

Å iaulių TI-K priimdamas jį į Å iaulių TI-K atlikti tolimesnės laisvės atėmimo bausmės pažeidė BK nuostatas. Å iaulių TI-K turėjo kreiptis į DepartamentÄ su praÅ¡ymu atÅ¡aukti nutarimÄ perkelti jį iÅ¡ pataisos įstaigos į kalėjimÄ . Tačiau to nepadarė. Kalino, kol jis pats neiÅ¡sireikalavo kreiptis administracijÄ Ä¯ teismÄ , kad grÄ Å¾intų toliau atlikti bausmės pataisos namuose. Dėl tokio Å iaulių TI-K neveikimo ir laikymo jo kalėjime patyrė neigiamas pasekmes.

Nurodo, kad atsakovės atsovai nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos. Dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI-K pablogėjo sveikata, emocinė bÅ«klė. Å ios įstaigos ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino jo teisės aktais reglamentuotų kalinimo sÄ lygų. Å iaulių TI-K neužtikrino, jog nebÅ«tų priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais. Jeigu atsakovės atstovai bÅ«tų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nebÅ«tų kalinamas žymiai blogesnėmis sÄ lygomis, negu reglamentuoja įstatymai.

Jeigu Å iaulių TI-K pareigÅ«nai vadovaudamiesi Tabako kontrolės 19 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis bÅ«tų kalinę jį su nerÅ«kančiaisiais asmenimis, nebÅ«tų priverstas kvėpuoti dÅ«mais užterÅ¡tu oru, bÅ«tų nepatyręs dusulio priepuolių, bÅ«tų galėjęs tinkamai iÅ¡simiegoti. NebÅ«tų patyręs didžiulio psichologinio sukrėtimo, bÅ«tų nepablogėjusi sveikata, savijauta. Nekiltų emocinė depresija, neiÅ¡kiltų kitos problemos. Todėl mano, yra visos sÄ lygos kilti neturtinės žalos atsiradimui.

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde yra nurodęs, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK buvo pažeista jo teisė į orumÄ , neturint galimybių prausiantis prisidengti savo kÅ«no nuo kitų asmenų. Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo perkėlimas buvo inicijuotas atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-01 nutartimi iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2020-10-07 nuosprendžio paÅ¡alinta nuoroda dėl bausmės atlikimo įstaigos, taip pat nutartyje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

PareiÅ¡kėjas yra baustas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , todėl vadovaujantis BVK 83 straipsnio nuostatomis, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę turi atlikti kalėjime. Ä®staigoje nepakako vietų tokios kategorijos nuteistajam, kuriam Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi paÅ¡alino nuorodÄ dėl bausmės atlikimo pataisos įstaigoje, todėl vadovaujantis BVK 83 straipsnio nuostatomis bausmę turi atlikti kalėjime. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę pareiÅ¡kėjo priežiÅ«rÄ bei saugumÄ , atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Departamento direktoriaus 2021-10-15 nutarimu Nr. NN-491, pareiÅ¡kėjÄ buvo nuspręsta perkelti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI-K tęsti bausmės atlikimo.

Nurodo, kad pataisos įstaiga, vykdydama minėtÄ Departamento direktoriaus nutarimÄ Nr. NN-491 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, pareiÅ¡kėjÄ tolimesniam bausmės atlikimui perkėlė į Å iaulių TI-K. 2022-03-29 Å iaulių TI-K teikimu Nr. 14-3090 kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl nuosprendžio vykdymo metu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, kuriame prašė patikslinti pareiÅ¡kėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ . Kauno apygardos teismas 2022-04-15 nutartimi, nutarė Kauno apygardos teismo 2020-10-07 nuosprendžiu V.

A. paskirtÄ galutinę subendrintÄ 11 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Atsižvelgiant į BVK 69 str. 1 d. 1, 3 p., 6 d. ir Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208 3, 7 punktais bei atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2022-04-15 nutartį, pareiÅ¡kėjas Departamento direktoriaus 2022-05-04 nutarimu Nr. NN-121 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ buvo perkeltas iÅ¡ Å iaulių TI-K į PravieniÅ¡kių PN-AK tęsti bausmės atlikimÄ .

Teigia, kad atsakovės atstovas laikėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-01 nutartyje nurodytų veiksmų pataisos įstaigai ir tokiais veiksmais neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nuo 2020-07-01 50 straipsnio 3 dalis buvo panaikinta (neteko galios, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263). Pasikeitus reglamentavimui nustatant bausmės atlikimo vietÄ , taikytinos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, pagal kurias bausmės atlikimo vieta nustatoma bausmę vykdančios institucijos.

Atsižvelgiant į perkėlimo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ (kuomet pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į Å iaulių TI, t. y. 2021-10-20) jis atitiko kodekso 83 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ bei paskirta laisvės atėmimo bausmė virÅ¡ijo 10 metų. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde deklaratyviai nurodo, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose buvo pažeista jo teisė į orumÄ , neturint galimybių prausiantis prisidengti savo kÅ«no nuo kitų asmenų.

PareiÅ¡kėjas neįvardina jokių faktinių aplinkybių, kada tiksliai buvo pažeista jo teisė, kokiomis aplinkybėmis, neįvardina, kokius galimai neteisėtus veiksmus pataisos namų administracija atliko ar neveikė. Nepateikia duomenų, ar buvo kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl galimos teisės pažeidimo. PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai įvardina, jog buvo tokia teisė pažeista, todėl atsakovo nuomone, tokie deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kėjo argumentai turėtų bÅ«ti atmestini.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nenumato pertvarų įrengimo. Ä®staigos Pirmojo sektoriaus bendro Pirmojo sektoriaus bendro naudojimo duÅ¡o patalpose 2022 vasario mėn. pertvaros įrengtos, nuteistiesiems iÅ¡spręstas privatumo užtikrinimo klausimas bendro naudojimo duÅ¡inėse. Teisės aktai nenumato Ä®staigai prievolės įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų duÅ¡inėse.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymas Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato duÅ¡o kabinų įrengimÄ tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų duÅ¡inėms ir bÅ«riuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (LVAT 2015-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, LVAT 2016-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, LVAT 2016-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Atkreipia dėmesį, jog dušų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiÅ¡kas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrÄ sias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. PravieniÅ¡kių PN-AK Å¡iuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos iÅ¡imtinai kitokios (blogesnės) sÄ lygos, negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui.

Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos iÅ¡skirtinės jo garbę ir orumÄ Å¾eminančios sÄ lygos. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo konsultuotas dėl gyvenimo sÄ lygų pablogėjimo, patirto psichologinio sukrėtimo, kuriuos galėjo sukelti galimai neteisėtas jo perkėlimas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI. PareiÅ¡kėjas planuodamas kreiptis su skundu į teismÄ , kreipėsi į pataisos namų psichologus, vien tam, jog bÅ«tų užfiksuotas toks kreipimasis ir tokį įrodymÄ galėtų pateikti nagrinėjant bylÄ ir tokiu bÅ«du pasipelnyti iÅ¡ Lietuvos valstybės. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina bÅ«tent iÅ¡ jo neperkėlimo į kitus pataisos namus, o Å¡iuo atveju nustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Be to, pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė tik bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytÄ asmens teisę į žalos atlyginimÄ .

Atsakovės atstovas Å iaulių TI-K atsiliepime nurodo, kad su skundu netutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir, vadovaudamiesi gauta informacija, sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ . Pasikeitus situacijai, o bÅ«tent asmeniui nustojus rÅ«kyti arba kaip tik pradėjus rÅ«kyti, asmuo apie norÄ bÅ«ti laikomam kito tipo kamerose (su rÅ«kančiais arba nerÅ«kančiais) gali pateikti praÅ¡ymÄ dėl perkėlimo.

PareiÅ¡kėjui 2021-10-20 atvykus į Å iaulių TI, buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjo žalingi įpročiai ir Å¡is Asmenų, atvykusių pirmÄ kartÄ Ä¯ Å iaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketoje Nr. 116-1699, nurodė, kad yra rÅ«kantis. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ . Jokių praÅ¡ymų bÅ«ti perkeltam su nerÅ«kančiais pareiÅ¡kėjas neteikė. Visa tai įvertinus, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis (arba neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes), o melagingÄ skundÄ teismui teikia siekdamas turtinės naudos.

Ä®gyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimÄ , nuo 2019-10-01 buvęs Å iaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyrius reorganizuotas ir prijungtas prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos, taigi, Å iaulių TI negali bÅ«ti atsakingas už kitÄ juridinį asmenį. Taip pat nurodo, kad Å iaulių TI nepriima sprendimų dėl asmenų perkėlimo iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ , o Å iaulių TI laikomiems asmenims taiko tokius reikalavimus ir suteikia tokias teises, kokie įstatymų leidėjo įtvirtinti teisės aktuose.

Už paskyrimÄ Ä¯ kamerÄ yra atsakingi ne Å iaulių TI darbuotojai, tačiau iÅ¡ turimos medžiagos aiÅ¡ku, kad Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojai iÅ¡siaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjo žalingų įpročių buvimÄ ir, atsižvelgiant į tai, paskyrė jį į rÅ«kančiųjų kamerÄ . Taigi, veikė teisėtai ir pagrįstai. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Å iuo atveju matyti, kad pareiÅ¡kėjas į kamerÄ buvo paskirtas atsižvelgiant į jo nurodytÄ informacijÄ , todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nesant vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, visiÅ¡kai nepagrįstas. Atsakovės atstovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. eI1-1341-983/2022 (proc. Nr. 3-61-3-03753-2021-6) priėmė sprendimÄ ir panaikino Kalėjimų departamento NutarimÄ . Nutarimo teisėtumas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eTA-1422-1047/2022).

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas dėl skunde minimų aplinkybių nėra kreipęsis į DepartamentÄ , kaip tai numatyta BVK 183 str., todėl neturi informacijos dėl pareiÅ¡kėjo skunde minimų netinkamų kalinimo sÄ lygų. Atsižvelgiant į tai, Departamentas plačiau nepasisako dėl pareiÅ¡kėjo skundžiamų aplinkybių. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. PareiÅ¡kėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalÄ , todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Departamento nuomone, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti atsakovės atstovų atsakomybei – įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kuo grindė praÅ¡omos sumos apskaičiavimÄ , skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi bÅ«ti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimÄ . Atsižvelgiant į paminėtÄ , pareiÅ¡kėjo skundas turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas 2023-01-10 pateikė raÅ¡ytinius paiÅ¡kinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad Å iaulių TI administracija priimdama nuteistÄ jį atlikti tolimesnės laisvės atėmimo bausmės, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teisingai asmuo yra perkeltas į Å iaulių TI.

Nustačius, kad asmuo yra neteisėtai perkeltas iÅ¡ karto turėjo kreiptis į kompetentingus asmenis dėl neteisėto perkėlimo į kitÄ kalinimo įstaigÄ ir papraÅ¡yti nustatyti perkėlimo iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI teisėtumÄ . Gavus nutartį, kad netesėtai yra perkeltas, iÅ¡ karto imtis priemonių grÄ Å¾inti jį į tÄ Ä¯staigÄ , iÅ¡ kurios atvyko, t.y. į PravieniÅ¡kių PN-AK. Tačiau to nepadarė, taip sukeldami jam neigiamas pasekmes. Dėl Å¡ios priežasties ir yra atsakingas Å iaulių TI.

Nurodo, kad niekada gyvenime nerÅ«kė ir dabar nerÅ«ko. Paprasčiausiai buvo pakiÅ¡ti jam dokumentai, kuriuos pasirašė neperskaitęs, kad gali bÅ«ti su rÅ«kančiaisiais, todėl pretenzijų dėl laikymo su rÅ«kančiaisiais asmenimis negali pareikÅ¡ti. Pats kaltas, kad per neapsižiÅ«rėjimÄ pasirašė dokumentus. Teigia, kad su visomis kitomis pretenzijomis, kurias aprašė skunde atsakovės atstovas sutinka, kad jo kalinimo sÄ lygos buvo pablogintos atvykus iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI.

Kad neteisėtai buvo perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Ä® Å iaulių TI pasisakė Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eTA-1422-1047/2022 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03753-2021-6). Tai reiÅ¡kia, kad buvo perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI neteisėtai ir dėl to mano, bÅ«tų teisinga priteisti jo naudai neturtinę žalÄ . Jeigu Departamentas nebÅ«tų priėmęs neteisėto nutarimo, nebÅ«tų jautęs dvasinės skriaudos, dvasinio iÅ¡gyvenimo, nepablogėtų savijauta, nepasikeistų į blogÄ pusę gyvenimo sÄ lygos, nekiltų kitų problemų.

Taigi, pareiÅ¡kėjo manymu, yra visos sÄ lygos neturtinei žalai atsirasti. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas V. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos už laikotarpį nuo 2021-11-25 iki 2022-05-11 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturinę žalÄ kildina dėl neteisėtų institucijų veiksmų dėl įvykdyto neteisėto jo perkėlimo iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę, dėl ko gyvenimo sÄ lygos gerokai pablogėjo, patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija ir kitos problemos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ proceso Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tÄ proceso Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju.

Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetine įstaigas“ nuo 2023 m. sausio 1 d.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos reorganizuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybÄ . Å iaulių tardymo izoliatorius, PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo Lietuvos kalėjimų tarnybos administraciniais padaliniais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovu Å¡ioje byloje laikytina Lietuvos kalėjimų tarnyba. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuteistas Kauno apygardos teismo 2020-10-07 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje bei 253 straipsnio 1 dalyje, už kurias paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-01 nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-101-487/2021) iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2020-10-07 nuosprendžio paÅ¡alinta nuoroda dėl bausmės atlikimo įstaigos. PravieniÅ¡kių PN-AK administracija, 2021-10-10 Departamentui pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 41-10977, kuriame rekomendavo nuteistÄ jį V. A. perkelti tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯ Å iaulių tardymo izoliatorių. 2021-10-15 Departamento nutarimu Nr. NN-491 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ V. A. tolimesniam bausmės atlikimui nuo 2021-10-20 buvo perkeltas į Å iaulių TI.

Taip pat nustatyta, kad 2022-03-29 Å iaulių TI teikimu Nr. 14-3090 kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl nuosprendžio vykdymo metu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, kuriame prašė patikslinti pareiÅ¡kėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ . Kauno apygardos teismas 2022-04-15 nutartimi, nutarė Kauno apygardos teismo 2020-10-07 nuosprendžiu V. A. paskirtÄ galutinę subendrintÄ 11 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. PareiÅ¡kėjas Departamento 2022-05-04 nutarimu Nr. NN-121 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ buvo perkeltas nuo 2022-05-11 iÅ¡ Å iaulių TI į PravieniÅ¡kių PN-AK tęsti bausmės atlikimÄ .

Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2021-10-20 iki 2022-05-11 buvo laikomas Å iaulių TI (2022-11-17 Pažyma dėl V. A.). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-01-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-1341-983/2022 panaikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-10-15 nutarimÄ Nr. NN-491 „Dėl nuteistojo perkėlimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-12-21 nutartimi sprendimÄ paliko galioti. Taigi, sprendimas įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra akcentavęs jog tam, kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009).

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019). Dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo bausmės atlikimui iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ laikotarpiu nuo 2021-11-25 iki 2022-05-11 teisėtumo.

Kaip nustatyta, Departamento 2021-10-15 nutarimas, kuriuo pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2021-10-20 iki 2022-05-11 buvo perkeltas atlikti bausmę Å iaulių TI, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-01-20 sprendimu yra panaikintas, pripažintas neteisėtu. Vykdant šį teismo sprendimÄ , Departamentas 2022-05-04 nutarimu Nr. NN-121 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ nutarė perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Å iaulių TI į PravieniÅ¡kių PN-AK tęsti bausmės atlikimÄ . Todėl teismo vertinimu, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo perkėlimas atlikti bausmę kalėjime yra laikytinas Departamento neteisėtu veiksmu.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o 3 punkto nuostatomis, nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkeliamas KD direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo (toliau – nutarimas) arba KD direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 881 straipsnio 4 dalies pagrindui); 7 punkto nuostatomis, nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ pataisos įstaigÄ galimas siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems arba palengvinti socialinę reabilitacijÄ , arba užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ ; bei ApraÅ¡o 17 punkto nuostatomis, perkeliančioji įstaiga, gavusi pasiraÅ¡ytÄ Â nutarimÄ ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymÄ dėl nuteistojo perkėlimo, organizuoja nuteistojo perkėlimÄ iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ .

Teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog PravieniÅ¡kių PN-AK teikė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kalėjimÄ , tai nėra pagrindas konstatuoti PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtų veiksmų, kadangi toks teikimas jokių teisių ir pareigų dar nesukuria, kadangi sprendimÄ dėl nuteistojo perkėlimo į kitÄ laisvės atėmimo bausmę vykdančiÄ intitucijÄ priima Departametas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ir Å iaulių TI neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad Å¡i įstaiga nesiėmė veiksmų aiÅ¡kintis aplinkybes dėl jo perkėlimo, tokiu bÅ«du atliko neteisėtus veiksmus, yra nepagrįsti. Teisės aktai nustato pareiÅ¡kėjui pareigÄ ginti savo teises, skųsti jo atžvilgiu priimtus sprendimus dėl bausmės atlikimo vykdymo (BVK 183 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Å iaulių TI 2022-03-29 teikimu Nr. 14-3090 kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl nuosprendžio vykdymo metu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, kuriame prašė patikslinti pareiÅ¡kėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ .

Todėl įvertinus nurodytus argumentus, teimas konstatuoja, kad dėl neteisėto pareiÅ¡kėjo perkėlimo ginčo laikotarpiu nuo 2021-11-25 iki 2022-05-11 atlikti bausmės atlikimÄ Ä¯ Å iaulių TI Departamentas atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko pareiÅ¡kėjui kilo neigiamos pasekmės (CK 6.246 str. - 6.247 str., 6.249 str). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl neteisėto jo perkėlimo į kalėjimÄ , jo gyvenimo sÄ lygos gerokai pablogėjo. Prarado teisę daugiau kartų paskambinti telefonu, daugiau gauti pasimatymų, ilgiau pasivaikščioti gryname ore.

Be to, atlikinėjant bausmę pataisos namuose, galėdavo naudotis virtuvėle, kurioje galėjo virti valgyti. Galėjo eiti į įvairius užsiėmimas be pareigÅ«nų palydos. Nereikėjo bÅ«ti kameroje uždarytam visÄ parÄ . Teigia, kad dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija. Kilo kitos problemos. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo kilusias jam neigiamas pasekmes, t. y. negalėjimÄ daugiau kartų paskambinti telefonu, gauti daugiau pasimatymų, ilgiau pasivaikščioti gryname ore, naudotis savarankiÅ¡kai virtuvėle ir kt., tačiau Å¡ioms konkrečioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių detalesnių paaiÅ¡kinimų bei įrodymų.

Ä® bylÄ pateikta 2022-11-25 PravieniÅ¡kių PN-AK Resocializacijos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021-11-25 iki 2022-05-11 pareiÅ¡kėjas buvo konsultuotas Resocializacijos skyriaus psichologų dėl gyvenimo sÄ lygų pablogėjimo, patirto didelio psichologinio sukrėtimo, emocinės depresijos, kuriuos galėjo sukelti neteisėtas jo perkėlimas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį);

į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Departamento 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra žymiai per didelė, neprotinga, neproporcinga ir neteisinga, neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų dėl nustatyto pažeidimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytus Departamento neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ , į pažeidimo trukmę, vadovaudamasis aktualia teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 500 Eur.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, neturtinei žalai atlyginti priteisiant 500 Eur sumÄ . PareiÅ¡kėjas skunde buvo nurodęs, kad jis neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir dėl to, kad buvo patalpintas Å iaulių TI kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Tačiau 2023-01-10 pateikęs raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad atvykus jam buvo duoti dokumentai, kuriuos pasirašė neperskaitęs, kad gali bÅ«ti su rÅ«kančiaisiais, todėl pretenzijų dėl laikymo su rÅ«kančiaisiais asmenimis negali pareikÅ¡ti.

Pats kaltas, kad per neapsižiÅ«rėjimÄ pasirašė dokumentus. Ä® bylÄ pateikta pareiÅ¡kėjo apklausos anketa Nr. 116-1699, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis. Todėl įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės dėl to pretenzijų nereiÅ¡kia, teismas plačiau apie tai nepasisako. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo ir tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose buvo pažeista jo teisė į orumÄ , neturint galimybių prausiantis prisidengti savo kÅ«no nuo kitų asmenų.

Nagrinėjamu atveju teismas visiÅ¡kai sutinka su PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime nurodytais argumentais dėl minimo pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose buvo pažeista jo teisė į orumÄ , neturint galimybių prausiantis prisidengti savo kÅ«no nuo kitų asmenų. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių detalių iÅ¡samių ir pagrįstų konkrečių Å¡io neva jo teisių pažeidimo aplinkybių, t.y. kada tiksliai buvo pažeista jo teisė, kokiomis aplinkybėmis, neįvardina kokius galimai neteisėtus veiksmus pataisos namų administracija atliko ar neveikė, nėra ir duomenų, kad su atitinkamo turinio skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetetingas įstaigas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Pagal BVK 10 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad dėl minėtų pažeidimų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos iÅ¡skirtinės jo garbę ir orumÄ Å¾eminančios sÄ lygos. Todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 107-108 straipsniais, 152 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui V. A.. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Vita Valeckaitė