2013-12-10 Nr. AB-9829-3-61-3-02957-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ skundą atsakovui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2013-12-10 Nr. AB-9829-3-61-3-02957-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Saldainis“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Saldainis“) 2012 m. lapkričio 22 d. (pagal gavimo datą) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas; Inspekcija) 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1NJ-182; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. A602-1901/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02957-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ skundą atsakovui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Saldainis“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Saldainis“) 2012 m. lapkričio 22 d. (pagal gavimo datą) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas; Inspekcija) 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1NJ-182; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Inspekcija 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 1NJ-182 uždraudė teikti žaislą „PULL BACK FISH“ į Europos Sąjungos bei Lietuvos rinką. Šis sprendimas paremtas tuo, kad ant prekės ženklo etiketės, atsakovo nuomone, netinkamai nurodoma vaikų, kuriems skirtas žaislas, amžiaus grupė, be to, pateiktuose dokumentuose (TEST REPORT Commercial Invoice) žaislai pavadinti „PULL BACK FISH“; prikabintoje ženklinimo etiketėje – „CANDY KEY CHAIN FISH“. Atsakovas teigė, jog atitinkamas žaislas yra tinkamas naudoti vaikams iki 36 mėnesių amžiaus, tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad gamintojas ir importuotojas, ženklindami prekę, nurodė žaislo naudojimo tinkamumą vaikams nuo 3 metų amžiaus, atitinkamai paženklindamas prekę.
Gamintojo nurodytas žymėjimas, pagal kurį žaislai netinka naudoti vaikams iki 3 metų amžiaus, atitinka visus žaislų saugumo reikalavimus. Tai, kad gamintojas ir importuotojas nurodo, kad žaislas netinkamas vaikų grupei iki 36 mėnesių, nereiškia, kad juo saugiai negalės naudotis vaikai, kurių amžius yra daugiau kaip 36 mėnesiai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. 1NJ-182 nėra nurodoma, kodėl atitinkamas žaislas nėra saugus vartoti vyresniems nei 3 metų vaikams. Manė, kad Inspekcijos sprendimu Nr. 1NJ-182 pareiškėjas baudžiamas už tai, kad laikosi aukštesnių nei minimalūs saugumo standartų.
Pažymėjo, kad pareiškėjo pridėtame pardavėjo rašte nurodyta, kad apie tai, jog „šis žaislas yra nurodytas kaip YT08039 PULL BACK FISH pagal EC HS kodavimo sistemos reikalavimą, kuris reikalauja suklasifikuoti žaislus pagal panašumą į tikrus gyvūnus arba žuvis (šiuo atveju tai yra ŽUVIS („FISH“)) bei variklio buvimą ar nebuvimą (šiuo atveju tai yra mažas mechaninis variklis ir jį nurodė kaip „PULL BACK“ mechanizmą)“. Nurodė, kad „CANDY KEY CHAIN FISH“ yra prekės pavadinimas, kuris nėra siejamas su žaislo funkcinėmis savybėmis, t. y. atitinkamas pavadinimas naudojamas kaip prekės ženklas.
Joks teisės aktas nenumato reikalavimo, kad panaudojant žaislą komplekte su kitomis prekėmis, turi būti iš naujo vertinamas žaislo atitikimas teisės aktų reikalavimams (įskaitant Žaislų saugos techninį reglamentą), manė, kad nurodymas, jog žaislo, panaudoto komplekte su kita preke ir nekeičiant jokių žaislo savybių, atitiktį vartojimo saugumo reikalavimams būtina vertinti iš naujo, yra neteisėtas bei nepagrįstas.
Rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 80–83) pareiškėjas papildomai nurodė Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnį, kuriame numatyta, kad Lietuvos standartai ir kiti leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus ir kitus leidinius. Atsakovas vadovavosi Žaislų saugos techniniu reglamentu, kuris nepateikia išskirtinės nuorodos į standartą LST CR 14379 „Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos“, todėl teigė, kad jo nuostatomis pareiškėjas vadovautis (ir jame nurodyto klasifikavimo taikyti) neprivalo. Tvirtino, kad standartas LST CR 14379 „Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos“ yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra žaislo saugos standartas. Pažymėjo, jog nuoroda į LST CR 14379 standartą kuri pateikiama standarte LST EN 71-1 „Žaislų sauga. 1- oji dalis. Mechaninės ir fizinės savybės“ nėra išskirtinė, kadangi šioje nuorodoje aiškiai pasakoma, kad nustatant amžiaus grupę, šiuo standartu galima vadovautis, be to, šis standartas pateikiamas kaip pavyzdys, be to pats standartas neatitinka teisės akto reikalavimo, jis nėra paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Rėmėsi Žaislų sagos techninio reglamento VI, VII skyriumi ir pažymėjo, kad atsakovas Nacionalinio akreditacijos biuro nėra nurodytas kaip notifikuota įstaiga, todėl laikė, kad atsakovas neturėjo galimybės atlikti teisinę reikšmę turinčios žaislo analizės. Pažymėjo, jog atsakovas nei sprendime, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą nenurodė, kad žaislas yra pavojingas naudoti vyresniam kaip 3 metų vaikui. Atkreipė dėmesį, jog Patikrinimo aktas Nr. 1NJ-189 buvo priimtas po skundžiamo sprendimo priėmimo. Pačiam atsakovui pripažįstant, kad sprendimas turėjo būti priimtas patikrinimo akto pagrindu, laikė sprendimą nemotyvuotu.
Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atsiliepime (b. l. 40–42) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė, vadovaudamasi Žaislų saugos techninio reglamento, patvirtinto ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174 (toliau – ir Žaislų saugos techninis reglamentas; Reglamentas) ir LST CR 14379 Žaislų klasifikacija įvertino žaislo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nustatytas aplinkybes bei išvadas 2012 m. lapkričio 8 d. surašė patikrinimo akte Nr. 1NJ-189, kurio pagrindu 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 1NJ-182.
Pažymėjo, kad vadovaujantis Reglamento 9.2, 14.6 ir 21 punktų reikalavimais, prieš pateikdamas žaislą į rinką, pareiškėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, parengė techninius dokumentus, kad žaislas paženklintas reikiamu atitikties ženklu (CE ženklu), kad prie žaislo pridėti reikiami dokumentai, ir kad gamintojas įvykdė Reglamento 7.5 ir 7.6 punktuose nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju žaislo ženklinimo etiketėje buvo neteisingai nurodytas vaikų, kuriems skirtas žaislas, amžiaus grupės įspėjamasis ženklas bei įspėjimas „Netinka jaunesniems nei 3 metų vaikams“, pateiktuose dokumentuose (TEST REPORT Commercial Invoice) žaislai pavadinti „PULL BACK FISH“; prikabintoje ženklinimo etiketėje – „CANDY KEY CHAIN FISH“.
Žaislo ženklinimo etiketėje neteisingai nurodyta vaikų, kuriems skirtas žaislas amžiaus grupė. Reglamento 6 punktas nustato, kad žaislai gali būti pateikti į rinką, jeigu jie, naudojami pagal paskirtį arba kitu vaikų elgsenai įprastu būdu, nekelia pavojaus vartotojų ar trečiųjų asmenų saugai ir (arba) sveikatai. Kadangi žaislas pagal savo funkcijas ir charakteristikas – paprasta žaislo konstrukcija, žaislą lengva apimti ir pagriebti, žaislą valdyti reikia nedaug įgūdžių, žaislo lėtas judėjimas – yra skirtas vaikams iki 3 metų, todėl žaislas gamintojo privalėjo būti išbandytas pagal reikalavimus, keliamus žaislams, kurie skirti vaikams iki 3 metų.
Pareiškėjo pateiktuose saugą patvirtinančiuose dokumentuose nebuvo įvertintos žaislo, atsižvelgiant į jo funkcijas, masę, dydį, dalių pasiekiamumas, galimybė čiulpti, laižyti ir nuryti arba užspringti. Teigė, kad žaislas kelia įtarimą, jog jis yra pavojingas, nes konstrukcijoje yra mažų dalių, kuriomis gali užspringti vaikai iki 3 metų. Šioms savybėms įvertinti gamintojas žaislo nebandė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime (b. l. 65–67) nurodė, kad Tarnyba teisės aktų neįgaliota tikrinti Inspekcijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šis klausimas paliktinas spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad vadovaujantis Žaislų saugos techninio reglamento 13 punktu, į rinką pateikti žaislai turi atitikti esminius saugos reikalavimus, nustatytus šiame punkte, per jų numatomą ir logiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį. Lietuvos rinkai negalima pateikti žaislų, jeigu jie neatitinka esminių saugos reikalavimų: Reglamento 13.2, 13.3, 13.4 punktuose nustatyto bendrojo saugos reikalavimo ir Reglamento 2 priede nustatytų specialių saugos reikalavimų. Nurodė, kad Žaislų saugos techninio reglamento 62 punkte yra nustatyta, jog jei Inspekcija ėmėsi veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 20 straipsnį arba ji turi pakankamo pagrindo manyti, kad žaislas, kuriam taikomas šis Reglamentas, kelia riziką asmenų sveikatai ar saugai arba kitiems su visuomenės interesų apsauga susijusiems aspektams, kuriems taikomas šis Reglamentas, ji atlieka vertinimą, susijusį su atitinkamu žaislu ir apimantį visus šiame Reglamente nustatytus reikalavimus. Jei, atlikdama šį vertinimą Inspekcija nustato, kad žaislas neatitinka šiame Reglamente nustatytų reikalavimų, ji reikalauja, kad atitinkamas ūkinės veiklos vykdytojas nedelsdamas imtųsi reikiamų atitinkamų priemonių, kad žaislas atitiktų tuos reikalavimus, arba pašalintų žaislą iš rinkos, arba jį susigrąžintų per pagrįstą laikotarpį, kurį ji nustato atsižvelgdama į rizikos pobūdį.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu (b. l. 94–98) pareiškėjo UAB „Saldainis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija 2012 m. lapkričio 7 d. gavo Vilniaus teritorinės muitinės Panerių posto pranešimą apie sulaikytas ne maisto prekes, importuojamas iš Kinijos gamintojo „Shantou Strong Trading Company LTD, Zhujing Industrial Zone Taishan Road Shantou China“ pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą faktūrą Commercial Invoice NO:ST212054-1 (b. l. 85-88), 2012 m. lapkričio 6 d. Deklaracijos reg. Nr. 12LT1264040930512254 plastikinius žaislus „PULL BACK FISH“ (b. l. 43–49). Inspekcijos 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu Nr. 5VS-1761 įvertinti pareiškėjo importuotų žaislų atitiktį reikalavimams buvo pavesta inspektorei N. J. (b. l. 44). Inspektorė 2012 m. lapkričio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1NJ-189 ir sprendimą Nr. 1NJ-182, kuriuose konstatavo, kad plastikinis žaislas „PULL BACK FISH“ neatitinka produkto saugos reikalavimų, uždraudė teikti šį žaislą į Lietuvos rinką (b. l. 3–4).
Teismas rėmėsi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais Produktų saugos įstatymu (toliau – ir PSĮ), Reglamentu, LST CR 14379 Žaislų klasifikacija. Apžvelgė PSĮ 3 straipsnio, numatančio, kas yra pavojingas produktas ir saugus gaminys bei 9 straipsnio, įtvirtinančio platintojo pareigą užtikrinti gaminių saugą, nuostatas. Pažymėjo, kad pagal Žaislų saugos techninio reglamento nuostatas visi į Lietuvos rinką teikiami žaislai, kuriems taikomas Reglamentas, turi būti saugūs ir atitikti jo reikalavimus. Šiuo Reglamentu įteisinami reikalavimai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus. Nurodė šiame Reglamente vartojamas pagrindines sąvokas: CE – ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad žaislas atitinka taikytinus reikalavimus, nurodytus tiesiogiai taikomuose derinamuosiuose Sąjungos teisės aktuose bei juos įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nustatančiuose ženklinimą šiuo ženklu; Rinkos priežiūra – valstybės institucijų vykdoma veikla ir taikomos priemonės, kurių jos ėmėsi, siekdamos užtikrinti, kad žaislai atitiktų tiesiogiai taikomuose derinamuosiuose Sąjungos teisės aktuose bei derinamuosius Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nekeltų pavojaus sveikatai, saugai ar kitam visuomenės interesų apsaugos aspektui. Šio Reglamento 9.2 punktas imperatyviai numato, kad prieš pateikdami žaislą į rinką, importuotojai patikrina ir prireikus pateikia dokumentus, įrodančius, kad gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, parengė techninius dokumentus, kad žaislas paženklintas reikiamu atitikties ženklu, kad prie žaislo pridėti reikiami dokumentai ir kad gamintojas įvykdė Reglamento 7.5 ir 7.6 punktuose nustatytus reikalavimus.
Teismas sprendė, jog šioje byloje turėjo būti sprendžiamas ginčas dėl 2012 m. lapkričio 8 d. Inspekcijos sprendimo Nr. 1NJ-182, kuriuo pareiškėjui uždrausta tiekti į Lietuvos rinką plastikinį žaislą, prisukamą žuvelę su saldainiais „PULL BACK FISH“, kaip neatitinkantį produkto saugos reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 46–47, 89).
Pareiškėjas skunde teigė, kad joks teisės aktas nenumato reikalavimo, jog panaudojant žaislą komplekte su kitomis prekėmis, turi būti iš naujo vertinamas žaislo atitikimas teisės aktų reikalavimams (įskaitant Reglamentą). Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiko, nes teisės aktai, reglamentuojantys žaislų saugos reikalavimus, imperatyviai numato, kad prieš pateikdama žaislą į rinką, pareiškėjas UAB „Saldainis“ turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad gamintojas (Kinijos bendrovė) atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, parengė techninius dokumentus, kad žaislas paženklintas reikiamu atitikties ženklu (CE ženklu), kad prie žaislo pridėti reikiami dokumentai, ir kad gamintojas įvykdė Reglamento 7.5 ir 7.6 punktuose nustatytus reikalavimus.
Šiuo atveju Inspekcijos vyriausioji valstybinė inspektorė N. J., vykdydama Inspekcijos vedėjo pavedimą (b. l. 44), nustatė, kad žaislo ženklinimo etiketėje buvo neteisingai nurodytas vaikų, kuriems skirtas žaislas, amžiaus grupės įspėjamasis ženklas bei įspėjimas „Netinka jaunesniems nei 3 metų vaikams“, pateiktuose dokumentuose (TEST REPORT Commercial Invoice) žaislai pavadinti „PULL BACK FISH“, tačiau prikabintoje ženklinimo etiketėje – „CANDY KEY CHAIN FISH“. Žaislo ženklinimo etiketėje neteisingai nurodyta vaikų, kuriems skirtas žaislas amžiaus grupė. Pažymėjo, jog Reglamento 6 punktas aiškiai nustato, kad žaislai gali būti pateikti į rinką, jeigu jie, naudojami pagal paskirtį arba kitų vaikų elgsenai įprastu būdu, nekelia pavojaus vartotojų ar trečiųjų asmenų saugai ir (arba) sveikatai. Teiktas į rinką žaislas pagal savo funkcijas ir charakteristikas yra paprasta žaislo konstrukcija, žaislą lengva apimti ir pagriebti, žaislą valdyti reikia nedaug įgūdžių, žaislo lėtas judėjimas skirtas vaikams iki 3 metų, todėl žaislas gamintojo privalėjo būti išbandytas pagal reikalavimus, keliamus žaislams, kurie skirti vaikams iki 3 metų. Todėl sprendė, kad UAB „Saldainis“ pateiktuose saugą patvirtinančiuose dokumentuose nebuvo įvertintos žaislo funkcijos (masė, dydis, dalių pasiekiamumas, galimybė čiulpti, laižyti, nuryti arba užspringti), nebuvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai (bandymo protokolas), šioms savybėms įvertinti gamintojas žaislo nebandė.
Teismas vertino, kad toks žaislas kelia pagrįstus įtarimus dėl jo pavojingumo, nes konstrukcijoje yra mažų dalių, kuriomis gali užspringti vaikai iki 3 metų. Atkreipė dėmesį, kad žaislai, įskaitant juose esančias chemines medžiagas, neturi kelti pavojaus naudotojų ar trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitu numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną, turi būti atsižvelgiama į naudotojų (vaikų), prireikus į jų prižiūrėtojų (vaikus prižiūrinčių suaugusiųjų) gebėjimus, visų pirma, kai naudojami vaikams iki 36 mėnesių ar kitoms tiksliai apibrėžtoms amžiaus grupėms skirti žaislai. Etiketės, pritvirtintos laikantis Reglamento 14.4, 14.5 ir 14.6 punktų, ir prie žaislų pridedamos naudojimo instrukcijos turi atkreipti naudotojų arba jų prižiūrėtojų dėmesį į būdingus pavojus ir riziką patirti žalą naudojant žaislus, taip pat į būdus jų išvengti.
Konstatavo, jog pareiškėjo argumentas, kad gamintojo (Kinijos bendrovės) nurodytas žymėjimas, nurodantis, jog žaislai netinka naudoti vaikams iki 3 metų amžiaus, atitinka visus žaislų saugumo reikalavimus, neatitinka tikrovės. Pagal Reglamento imperatyvias nuostatas UAB „Saldainis“ privalėjo pateikti dokumentus, įrodančius Kinijos gamintojo atlikto atitinkamo atitikties vertinimo procedūrą, parengti techninius dokumentus, kad žaislas paženklintas reikiamu atitikties ženklu (CE ženklu), kad prie žaislo pridėti reikiami dokumentai, ir kad gamintojas įvykdė Reglamento 7.5 ir 7.6 punktuose nustatytus reikalavimus, tačiau tai nebuvo padaryta.
Teismas darė išvadą, kad Inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 1NJ-182 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Inspekcija pagrįstai ginčo sprendimu uždraudė tiekti į Lietuvos rinką plastikinį žaislą, prisukamą žuvelę su saldainiais „PULL BACK FISH“, kaip neatitinkantį produkto saugos reikalavimų. Teismo vertinimu, Inspekcija, turėdama pakankamą pagrindą manyti, kad žaislas, kuriam taikomas šis Žaislų saugos techninis Reglamentas, kelia riziką asmenų sveikatai ar saugai arba kitiems su visuomenės interesų apsauga susijusiems aspektams, turėjo teisinį pagrindą imtis veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 20 straipsnio nuostatas, t. y. atlikti vertinimą, susijusį su šiuo žaislu („PULL BACK FISH“) pagal Reglamento reikalavimus, reikalauti atitinkamo ūkinės veiklos vykdytojo nedelsiant imtis priemonių, kad žaislas atitiktų visus reikalavimus, uždrausti tiekti žaislą į Lietuvos rinką, pašalinti žaislą iš rinkos, atsižvelgdama į rizikos pobūdį.
Pažymėjo, jog kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nebuvo reikšmingi kilusio ginčo išsprendimui, nes teismas pripažino ginčo sprendimą teisėtu ir pagrįstu.
Teismui nepatenkinus pareiškėjo skundo, konstatavo, jog nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str.).
III. Pareiškėjas UAB „Saldainis“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 102–105), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1NJ-182. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo teikiamų teisinių argumentų dėl Lietuvos standarto LST CR 14379 netaikymo. 2013 m. balandžio 3 d. paaiškinimuose pareiškėjas aiškiai nurodė, kodėl standartas LST CR 14379 negali būti pagrindu nustatyti vartotojų amžiaus grupę šioje byloje. Teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog žaislas skirtas vaikams iki 36 mėnesių amžiaus. Neaptardamas atitinkamų argumentų, teismas priėmė sprendimą be motyvų (ABTĮ 87 str. 4 d.), kas laikytina teismo sprendimo panaikinimo pagrindu (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.).
Pažymi, jog Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnis nurodo, kad Lietuvos standartai ir kiti leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus ir kitus leidinius. Priimdamas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1NJ-182 atsakovas vadovavosi Reglamentu, kuris išskirtinės nuorodos į standartą LST CR 14379 „Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos“ nepateikia, todėl jo nuostatomis pareiškėjas vadovautis (ir jame nurodyto klasifikavimo taikyti) neprivalo. Tam, kad įgyventų Reglamento 30 punkto reikalavimus, taikytini žaislų saugos standartai, tačiau netaikomas standartas dėl naudotojo amžiaus nustatymo. Atsakovo taikytas standartas LST CR 14379 yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra žaislo saugos standartas. Pareiškėjas pažymi, kad nuorodos į šį standartą nepateikia joks teisės aktas, įskaitant ir Reglamentą.
Nuoroda į LST CR 14379 standartą, kuri pateikiama standarte LST EN 71-1 „Žaislų sauga. 1-oji dalis. Mechaninės ir fizinės savybės“ nėra išskirtinė, kadangi 1) šioje nuorodoje (pateikiamoje LST EN 71-1 standarto A.341 dalyje) aiškiai pasakoma, kad nustatant amžiaus grupę, šiuo standartu galima vadovautis, be to, šis standartas pateikiamas kaip pavyzdys; 2) pats standartas neatitinka teisės akto reikalavimo (o toks atitikimas būtinas pagal Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 str.), kadangi jis nėra teisės aktu; standartas nėra paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (3 str. 2 d.) nustatyta tvarka.
Teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo vadovautis atitinkamu standartu, jo pagrindu atlikti teisinių išvadų, kadangi pareiškėjo atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsnio 2 dalimi, šis standartas negali būti taikomas. Šiuo atveju nei gamintojas, nei pareiškėjas neprivalėjo vadovautis atitinkamu standartu, šiems asmenims yra palikta diskrecija spręsti dėl to, kokiai amžiaus grupei, jų manymu atitinkamas žaislas yra skirtas. Jie neturi diskrecijos dėl saugaus naudojimo tyrimo, tačiau žaislas šiuo atveju ir buvo pažymėtas kaip pavojingas vaikui iki 3 metų.
Atkreipia dėmesį, kad ginčo dėl žaislo pavojingumo vaikams iki 3 metų amžiaus tarp šalių nėra. Nepaisant to, teismas sprendime nurodo, kad žaislų savybėms įvertinti (dėl pavojaus vaikams iki 3 metų amžiaus) ieškovas turėjo atlikti žaislo bandymus. Teigia, kad toks teismo nurodymas yra nelogiškas ir perteklinis. Apie žaislo tyrimą dėl jo tinkamumo naudoti vaikams iki 3 metų galima būtų kalbėti tuo atveju, jeigu pareiškėjas teigtų, kad žaislas tinkamas naudoti vaikams iki 3 metų amžiaus. Pažymi, jog atitinkama teismo išvada kyla iš to, kad teismas laikė pagrįstais atsakovo argumentus dėl vaikų, kuriems žaislas skirtas, amžiaus grupės. Tačiau teismo išvados dėl vartotojų amžiaus grupės nustatymo, remiantis atsakovo sprendime nurodytu standartu, yra nepagrįstos, dėl ko yra nepagrįsta ir teismo sprendimo dalis dėl vaiko amžiaus grupės nustatymo.
Pabrėžia, kad teismas sprendime įvardina dar vieną papildomą trūkumą, kuris nebuvo nurodytas atsakovo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. 1NJ-182: prie žaislo pateikti reikiami dokumentai, ir žaislas turi būti paženklintas reikiamu atitikties ženklu. Pažymi, jog žaislo etiketėje buvo nurodytas CE ženklas, nurodyti kiti rekvizitai, todėl teismo sprendime nurodyti trūkumai yra menami bei nebuvo nurodyti atsakovo sprendime, todėl negali būti pagrindu atmesti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas mano, kad teismas išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų (ABTĮ 82 str. 6 d.) ir priėmė sprendimą, nepagrįstą byloje nagrinėtomis aplinkybėmis. Bylos metu nebuvo tiriamas klausimas, ar prekė pažymėta CE ženklu, to nebuvo nurodyta ir atsakovo sprendime, todėl neaišku, kokiais kriterijais teismas padarė išvadą dėl prekės ženklo žymėjimo. Dėl šių priežasčių, teismo sprendimą laiko nemotyvuotu (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.), nepagrįstu byloje esančiais įrodymais. Teismo sprendime neaptarti jokie įrodymai ar argumentai, kuriais remdamasis teismas padarė atitinkamas išvadas dėl žaislo žymėjimo CE ženklu.
Paaiškina, kad žaislo žymėjimą reglamentuoja Žaislų saugos techninis reglamentas, o tiksliau – Reglamento 8 priedas „Įspėjimų, nurodytų žaislų saugos techninio reglamento 14 punkte, aprašas“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3.1 punktas nurodo, kad „ant žaislų, kurie galėtų būti pavojingi vaikams iki 36 mėnesių turi būti nurodytas įspėjimas: „Netinka vaikams iki 36 mėnesių“ arba „Netinka vaikams iki 3 metų“, arba [...] paveiksliuko formos įspėjimas“. Taigi, žaislo žymėjimas yra siejamas su pavojingumu vaikui, o ne su tuo, kokio amžiaus vaikams, subjektyvia atsakovo nuomone, atitinkamas žaislas skiriamas. Remdamasis Aprašo 3.3 punktu tvirtina, kad žaislo žymėjimas yra reikalingas tais atvejais, kai nėra akivaizdaus netinkamumo žaislą vartoti vaikui iki 3 metų amžiaus. Atsižvelgęs į atsakovo sprendimą Nr. 1NJ-182, tvirtina, jog žaislų žymėjimas atitinkamu žymėjimu buvo visiškai pagrįstas, kad žaislas nebūtų įsigyjamas vaikams iki 3 metų amžiaus. Atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas nurodo, kad žaislas yra pavojingas naudoti vaikams iki 3 metų amžiaus.
Teigia, jog žaislo žymėjimas negali būti laikomas klaidinančiu, kadangi žaislo žymėjimas yra skirtas ne žaislo tikslinei grupei, o jo pavojingumui atskleisti (Aprašo 3.1 p.).
Tvirtina, kad teismas netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113–116) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad Inspekcija įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (toliau – ir Reglamentas Nr. 765/2008), nuostatas, susijusias su iš trečiųjų šalių importuojamų produktų tikrinimu saugos požiūriu. Siekiant įgyvendinti Reglamento Nr. 765/2008 reikalavimus ir nustatyti, ar importuojami iš trečiųjų šalių produktai atitinka produktų saugos reikalavimus, nustatytus Europos bendrijos ir Lietuvos nacionalinių teisės aktų, Inspekcija su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 15 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad muitinės teritorinis padalinys informuoja Inspekciją apie iš trečiųjų šalių importuojamas ne maisto prekes, kurių išleidimas į laisvą apyvartą buvo sustabdytas ir sudaro sąlygas Inspekcijai atlikti ne maisto prekių patikrinimą, pateikia prekių dokumentus, duoda leidimą imti prekių pavyzdžius tyrimams bei suteikia kitą reikalingą pagalbą.
Nurodo, jog 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. 1NJ-182 Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė konstatavo, kad žaislai atitinka Lietuvos standarto LST CR 14379:2005 Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos 13 lentelės grafoje „Funkcijos ir charakteristikos“ nurodytą aprašymą: „Paprasta konstrukcija. Lengva apimti ir pagriebti. Valdyti reikia nedaug įgūdžių. Lėtas judėjimas“, t. y. žaislai priskiriami žaislams, skirtiems iki 36 mėnesių amžiaus vaikams. Todėl, vadovaujantis Reglamento 9.2, 14.6 ir 21 punktų reikalavimais, prieš pateikdamas žaislus į rinką, pareiškėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, parengė techninius dokumentus, kad žaislai paženklinti reikiamu atitikties ženklu (CE ženklu), kad prie žaislų pridėti reikiami dokumentai ir kad gamintojas įvykdė Reglamento 7.5 ir 7.6 punktuose nustatytus reikalavimus. Inspektorė taip pat konstatavo, kad žaislų ženklinimo etiketėse neteisingai nurodytas vaikų, kuriems skirtas žaislai, amžiaus grupės įspėjamasis ženklas bei įspėjimas „Netinka jaunesniems nei 3 metų vaikams“. Pateiktuose dokumentuose žaislai neįvertinti kaip žaislai, skirti iki 36 mėnesių amžiaus vaikams. Inspektorė, vadovaudamasi Reglamento Nr. 765/2008 29 straipsniu, nurodė, kad draudžia produktą – žaislą – tiekti į rinką.
Pažymi, kad nėra ir negali būti standarto, kuris nurodytų, kuriuos konkrečiai žaislus, kuriai amžiaus grupei priskirti. LST CR 14379:2005 Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos yra rekomendacinis ir naudojamas kartu su darniaisiais standartais. LST CR 14379:2005 Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos. Taikymo sritis nurodyta, kad šis dokumentas skirtas naudoti kartu su žaislų saugos standartais. Jame pateikiamos rekomendacijos, padedančios nuspręsti, kokie žaislai skirti jaunesniems kaip 36 mėn. amžiaus vaikams ir kokie žaislai nėra skirti tokiems vaikams.
Teigia, kad Reglamento 4 ir 28 punktai įpareigoja gamintoją pagal žaislo funkcijas, matmenis ir savybes nustatyti, kokiai amžiaus grupei skirtas žaislas. Nuspręsti, kokie žaislai skirti vaikams iki 36 mėn. ir kurie virš 36 mėn. padeda LST CR 14379:2005 Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos.
Remiasi Žaislų saugos techninio reglamento 7.1, 29 ir 30 punktais. Teigia, kad gamintojas taikė darniuosius standartus (pateikė bandymų protokolus (TEST REAPORT 2008-08-18 NO: 143068182a001), iš kurių matyti, kad žaislas išbandytas pagal EN 71 serijos standartus. Tačiau gamintojas priskyrė žaislą vaikams virš 3 metų ir todėl neišbandė žaislo pagal EN 71-1 Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikines savybės. 5 skyriaus reikalavimus kurie privalomi žaislams, skirtiems vaikams iki 3 metų.
Nurodo, kad LST EN 71-1 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“ A priede yra pateiktas standarto pagrindimas ir loginis išdėstymas. A.34 punktas paaiškina, kaip ir kada naudoti įspėjimą apie žaislus, neskirtus vaikams iki 36 mėnesių (7.2 p.). Žaislai, skirti vaikams iki 36 mėnesių amžiaus, turi atitikti LST EN 71-1 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“ 5 straipsnio reikalavimus (smulkios dalys, smulkūs rutuliukai, aštrios briaunos, aštrūs kampai ir t. t.). Įspėjimas neatleidžia gamintojo, šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjo – nuo pareigos įvykdyti šiuos reikalavimus.
Vadovaujasi Žaislų saugos techninio reglamento 14.3 punktu bei nurodo, jog pareiškėjas nevykdė Reglamento 9.1 punkto reikalavimo, kuris nustato kad „importuotojai į Lietuvos rinką pateikia tik šiame Reglamente ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančius žaislus“ ir 9.2 punkto, kuris nustato, kad „prieš pateikdami žaislą į rinką, importuotojai patikrina ir prireikus pateikia dokumentus, įrodančius, kad gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, parengė techninius dokumentus, įrodančius, kad žaislas paženklintas reikiamu atitikties ženklu, kad prie žaislo pridėti reikiami dokumentai ir kad gamintojas įvykdė Reglamento 7.5 ir 7.6 punktuose nustatytus reikalavimus“. Teigia, kad žaislas akivaizdžiai pavojingas, nes jame yra detalių (ratukai, uodega, pelekai) tokių matmenų, kad nuplėšus jas (atliekant tempimo, sukimo bandymus) jos tilps į „mažų dalių cilindrą“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 117) nurodo, kad Tarnyba 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. 4-302 pateikė nuomonę Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir palaiko šiame rašte išdėstytą poziciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 1NJ-182, kuriuo neleista teikti į Lietuvos rinką plastikinį žaislą, prisukamą žuvelę su saldainiais „PULL BACK FISH“, teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad Inspekcijos 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu Nr. 5VS-1761 buvo pavesta inspektorei N. J. įvertinti pareiškėjo importuotų žaislų, tarp jų ir plastikinio žaislo „PULL BACK FISH“, atitiktį saugos, ženklinimo ir norminių dokumentų reikalavimams. Inspektorė 2012 m. lapkričio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1NJ-189 ir sprendimą Nr. 1NJ-182, kuriuose konstatavo, kad plastikinis žaislas „PULL BACK FISH“ neatitinka produkto saugos reikalavimų, uždraudė teikti į Lietuvos rinką šį žaislą. Inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas pagrįstas tuo, kad ant prekės ženklo etiketės netinkamai nurodomas amžiaus grupės įspėjamasis ženklas bei įspėjimas „Netinka jaunesniems nei 3 metų vaikams“, be to, pateiktuose dokumentuose (TEST REPORT Commercial Invoice) žaislai pavadinti „PULL BACK FISH“; prikabintoje ženklinimo etiketėje – „CANDY KEY CHAIN FISH“. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti tokį Inspekcijos sprendimą Nr. 1NJ-182. Pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aprašomojoje skundžiamo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalyje pažymėta, jog prie plastikinio žaislo be kita ko yra prikabinta etiketė su ženklinimo informacija: CE ženklas, amžiaus grupės įspėjamasis ženklas „Netinka vaikams iki 3 metų“. Ši informacija suponuoja išvadą, kad importuojamas žaislas buvo orientuotas į vaikų amžiaus grupę nuo 36 mėnesių.
Motyvuojamoje to paties subjekto 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalyje yra vadovaujamasi Žaislų klasifikacija, Rekomendacijos (LST CR 14379) 13 lentele, pagal kurią Valstybinė ne maisto produktų inspekcija savo valiniu sprendimu importuojamą žaislą priskiria žaislams, skirtiems iki 36 mėnesių amžiaus vaikams. Taigi Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, tikrindama sustabdytą rinkai tiektiną produktą, savarankiškai apibrėžia jo priskirtinumą atitinkamai vaikų amžiaus grupei bei iš čia kildina reikalavimus, išdėstytus Žaislų saugos techniniame reglamente.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1704/2013, kurioje buvo nagrinėta iš esmės panaši situacija, darytina išvada, jog neatsakius į klausimą, ar viešojo administravimo subjektas turėjo teisę priimti sprendimą dėl žaislo priskirtinumo tam tikrai vaikų amžiaus grupei, t. y. jo paskirties, nepaisant importuotojo deklaruojamo daikto-žaislo priskirtinumo vaikų amžiaus grupei nuo 36 mėnesių, nebūtų galima tolimesnė skundžiamo teismo sprendimo analizė.
Žaislų saugos techninis reglamentas, patvirtintas ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174, buvo priimtas įgyvendinant 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL 2009 L 170, p. 1; toliau – ir Direktyva).
Direktyvos preambulės 30 punkte nurodyta, jog siekiant išvengti piktnaudžiavimo įspėjimais, kuriais siekiama apeiti taikomus saugumo reikalavimus (tokių piktnaudžiavimų būna ypač tais atvejais, kai įspėjama, jog žaislas netinkamas jaunesniems kaip 36 mėnesių amžiaus vaikams), būtina aiškiai numatyti, kad kai kurių tam tikroms žaislų kategorijoms taikomų įspėjimų negalima naudoti, jeigu jie prieštarauja numatytai žaislo paskirčiai.
Iš esmės analogiška nuostata ir buvo perkelta į Žaislų saugos techninį reglamentą, kur pastarojo 14.3 punkte nurodyta, kad ant žaislų neturi būti nurodomas vienas ar daugiau specialių įspėjimų, nurodytų Reglamento 8 priedo II dalyje, jei jie prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai.
Šių nuostatų pagrindu būtų galima teigti, kad žaislų saugą užtikrinanti institucija atitinkamais atvejais turi diskreciją nepaisyti deklaruojamo žaislo paskirties bei reikalauti įvykdyti reikalavimus, numatytus Žaislų saugos techniniame reglamente pagal kitą žaislo paskirtį, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju toks sprendimas turi būti pagrįstai motyvuotas. Žaislų saugos techninio reglamento 62 punkte pirmoje įtraukoje sakoma, kad, jei inspekcija ėmėsi veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 20 straipsnį arba ji turi pakankamo pagrindo manyti, kad žaislas, kuriam taikomas šis Žaislų saugos techninis reglamentas, kelia riziką asmenų sveikatai ar saugai arba kitiems su visuomenės interesų apsauga susijusiems aspektams, kuriems taikomas šis Reglamentas, ji atlieka vertinimą, susijusį su atitinkamu žaislu ir apimantį visus Žaislų saugos techniniame reglamente nustatytus reikalavimus.
Taigi, nepaneigiant žaislų saugą kontroliuojančios institucijos teisės apibrėžti daikto paskirtį, siekiant priimti sprendimą dėl importuojamo žaislo draudimo tiekimo į Lietuvos rinką ar siekiant pritaikyti kitokio pobūdžio apribojimus, vis dėlto buvo reikalingas atskiras vertinimas, kurio metu būtų buvę konstatuota apie ginčo žaislo paskirtį vaikams iki 36 mėnesių amžiaus, kaip ir nurodyta 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime, bei importuotojo pareigos laikytis iš čia kylančių reikalavimų.
Kaip matyti iš apskųsto Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos sprendimo Nr. 1NJ-182 turinio, apie tokį vertinimą neužsimenama. Inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. 1NJ-189 taip pat nėra pateiktas vertinimas, kodėl žaislo paskirtis turėtų būti pakeista ir žaislas „PULL BACK FISH“ turėtų būti priskirtas vaikams iki 36 mėnesių. Negana to, darytina išvada, jog Inspekcijos patikrinimo aktas Nr. 1NJ-189 buvo surašytas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apie tai byloja dokumentų numeracija: patikrinimo akto numeris 1NJ-189, o sprendimo numeris – 1NJ-182, be to, pačiame patikrinimo akte nurodoma, kad prie jo pridedamas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 1NJ-182. Tai leidžia konstatuoti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymą (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis). Visa tai pakankamas pagrindas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Valstybines ne maisto produktų inspekcijos sprendimų naikinimui bei bylos grąžinimui žaislų saugą kontroliuojančiai institucijai nagrinėti iš naujo. Teisinė galimybė vadovautis dokumentu, kuriuo nebuvo grįstas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas, visiškai paneigtina, o tai reiškia reikalaujamo vertinimo dėl žaislo paskirties apskritai nebuvo atlikta. Taigi, konstatuotina, kad skundžiamame Inspekcijos sprendime nėra pateiktas pagrindas, dėl ko žaislo paskirtis turėtų būti pakeista kaip vaikams iki 36 mėnesių amžiaus.
Be to, skundžiamame Inspekcijos sprendime Nr. 1NJ-182 nurodyta, kad pateiktuose dokumentuose (TEST REPORT Commercial Invoice) žaislai pavadinti „PULL BACK FISH“; prikabintoje ženklinimo etiketėje – „CANDY KEY CHAIN FISH“. Šiuo klausimu pažymėtina, kad byloje esančiame Shantou strong trading company Ltd rašte (b. l. 34) nurodyta, kad šis žaislas yra nurodytas kaip YT08039 PULL BACK FISH pagal EC HS kodavimo sistemos reikalavimą, kuris reikalauja suklasifikuoti žaislus pagal panašumą į tikrus gyvūnus arba žuvis (šiuo atveju tai yra ŽUVIS („FISH“)) bei variklio buvimą ar nebuvimą (šiuo atveju tai yra mažas mechaninis variklis ir jį nurodė kaip „PULL BACK“ mechanizmą)“. Taigi, yra pagrįstas skirtumas tarp pavadinimo, esančio dokumentuose ir etiketėje.
Dėl išdėstytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1NJ-182 ir perduoti bylą Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius