2adf0433-ac1a-4ec5-98cc-e98ce9c5b642 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A S Administracinė byla Nr. eI-772-342/2017   Teisminio proceso Nr. 3-63-3- 00237-2017-7                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.3.8; 55.1.3 (S)               KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

K. ir jo atstovui advokatui Mariui Navickui,atsakovo atstovams Aidui Å lečkui ir Andriui Balsiui,2017 m. gegužės 18 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grÄ Å¾inimo į tarnybÄ ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. K. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymÄ , kuriuo buvo atleistas iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) ir grÄ Å¾inti jį į buvusias pareigas; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas skunde vadovaujasi LR VRM 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) nuostatomis ir teigia, kad nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad Å¡ių nuostatų, apibrėžiančių tarnybinio patikrinimo atlikimo pradžiÄ , nebuvo laikomasi.

Argumentuoja, kad terminas tirti tarnybinį nusižengimÄ baigėsi 2016-11-28, ir remiantis tarnybinio patikrinimo medžiaga nebuvo pratęstas. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra tik 2016-12-16 datuotas praÅ¡ymas dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo Nr. 30-PR2-23447, o 2016-12-15 buvo duotas sutikimas pratęsti terminÄ praÅ¡omam 30 dienų laikotarpiui. Pažymi, kad praÅ¡yme nėra nurodyta priežasčių, kokiu pagrindu ir kokių aplinkybių iÅ¡tyrimui ar kokių veiksmų atlikimui, turėtų bÅ«ti pratęsiamas patikrinimo terminas.

Mano, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje buvo siekiama pateisinti Å¡io tarnybinio patikrinimo termino praleidimo priežastis, nurodant, jog tikrinamas pareigÅ«nas nuo 2016-10-14 iki 2016-11-17 nebuvo darbe dėl ligos. Pažymi ir tai, kad nors iÅ¡vadoje nurodoma, jog ligos laikotarpis neįskaitomas į tarnybinio patikrinimo laikotarpį, pareiÅ¡kėjo ligos metu buvo atliekami tarnybinio patikrinimo veiksmai. Atkreipia dėmesį į tai, kad praÅ¡ymo pratęsti tarnybinį patikrinimÄ data nurodyta 2016-12-16, o rezoliucija tenkinti praÅ¡ymÄ priimta 2016-12-15.

Akcentuoja, kad tarnybinis patikrinimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas 2016-10-27, todėl tarnybinio patikrinimo terminas baigėsi 2016-11-27. Pažymi, kad ir nuo praÅ¡ymo pratęsti terminus skaičiuojamas 30 dienų terminas baigėsi 2017-01-15. Nurodo, kad inkriminuoti drausminiai nusižengimai yra grindžiami operatyviniu bÅ«du gautais duomenimis, todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus tokių įrodymų leistinumo administracinėje byloje klausimas. Teigia, kad bylos medžiagoje matoma, jog tarnybinį patikrinimÄ Å¡ioje byloje atliekantis KAVPK Vidaus tyrimų poskyris 2016-10-28 raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorÄ su praÅ¡ymu leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o 2016-10-28 buvo gautas Å¡iam ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sutikimas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis.

Pažymi, kad Išvadoje jokių duomenų kada, iš kur ir kokiu pagrindu, kokia apimtimi bei prijungimui prie kokios bylos buvo išslaptinta operatyviniu būdu gauta medžiaga. Teigia, kad ant minėtų dokumentų yra tik grafa išslaptinta, tačiau nėra jokių duomenų, kad šioje byloje būtų kreiptasi dėl tokių duomenų išslaptinimo, o taip pat konkrečiai kokių dokumentų išslaptinimo bei rašto, kad iš tiesų tokie dokumentai buvo išslaptinti bei atsiųsti prijungimui prie nagrinėjamos tarnybinio patikrinimo išvados.

Taip pat teigia, kad tarnybinį patikrinimÄ atliekantis pareigÅ«nas dėl papildomai tyrimo metu gautų duomenų į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorÄ nesikreipė, o tuo metu, kai buvo duotas prokuroro sutikimas „leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga” tokių duomenų ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo. Mano, kad net ir pakartotinis vykimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei naujų duomenų kopijavimas buvo atliktas be prokuroro įstatyme nustatyta tvarka įforminto leidimo.Teigia, kad nutarimas sutrumpinti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į nuobaudÄ paskyrusios institucijos įtvirtintÄ diskrecija tenkinti tokį praÅ¡ymÄ , dėl ko teiginys, jog pareiÅ¡kėjo neteisėtÄ Ä¯takÄ pagrindžia tai, jog dažniausiai/paprastai nesilaikoma tokios praktikos atmestini kaip itin abstraktÅ«s bei nepagrįsti.

Mano, jog pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas minėtais veiksmais apskritai pažeidė kokių nors teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad teiginys, jog pažeidimas padarytas pasinaudojant užimamomis pareigomis, neatitinka tikrovės, nes nurodyti pareigÅ«nai buvo pareiÅ¡kėjui nepavaldÅ«s (nei pagal kompetencijÄ , nei pagal teritorijÄ ). Pažymi, kad iÅ¡ apklausto M. D. paaiÅ¡kinimų matyti, jog jam paskambinęs pareiÅ¡kėjas jokio konkretaus reikalavimo nereiÅ¡kė, o jis jam nieko nežadėjęs.Mano, kad kadangi inkriminuoti praneÅ¡imai apie nusižengimÄ yra iÅ¡ esmės identiÅ¡ki ikiteisminio tyrimo metu suformuluotuose ir įteiktuose praneÅ¡imuose apie įtarimus, ir jokių savarankiÅ¡kų nusižengimų pareiÅ¡kėjui tarnybinio patikrinimo metu nebuvo inkriminuota, todėl taikytinos Tvarkos 12 punkto nuostatos.

PaaiÅ¡kina, kad savarankiÅ¡kai turi teisę keisti automobilio VW Caddy dislokacijos vietÄ . Atkreipia dėmesį, jog teiginį dėl didesnio automobilių srauto ir kontrolės reikalingumo patvirtina Žurnale užfiksuoti duomenys, t. y., stovint Kontininkų g. užfiksuoti 22 administraciniai teisės pažeidimai, kai tuo tarpu kitose stovėjimo vietose, kurios numatytos Užduotyje, bendrai užfiksuoti tik 7 pažeidimai. Teigia, jog tarnybinio tyrimo metu nebuvo surinkta apskritai jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas nesilaikė Policijos įstatyme keliamų uždavinių, bet, prieÅ¡ingai, operatyviai reagavo į susidariusiÄ situacijÄ , informavo Palangos AVPK PK VPS PB vadÄ , ir nurodė atitinkamai reaguoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ , tinkamai iÅ¡spręsti konfliktÄ bei, esant bÅ«tinumui, spręsti dėl automobilio VW Caddy dislokacijos vietos pakeitimo į kitÄ gatvę, kurioje didelis automobilių srautas taip pat reikalavo kontrolės ir saugumo užtikrinimo.

Daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡vadoje yra pateikta tik galima Å¡io telefoninio pokalbio interpretavimo versija, kurios nepatvirtina jokie kiti į bylÄ pateikti įrodymai.Taip pat nurodo, jog J. T. Ž. apklausos metu užfiksuota, kad liudytojas nurodė, jog į pareiÅ¡kėjÄ kreipėsi praÅ¡ydamas suteikti informacijÄ ar pagalbÄ apie eismo reguliavimÄ mieste, naujų gatvių įrengimo klausimais. Pažymi, kad telefoninio pokalbio metu pareiÅ¡kėjas budėtojui J. K. nurodė „pasakyk, kad Å¡itÄ jie iÅ¡siaiÅ¡kins ir tegu paleidžia”, t. y., iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes ir tai, kad jie kaip, turintys leidimus prekybai, turi teisę privažiuoti prie savo prekybos taÅ¡kų ir juos surinkti, o ne, kaip nurodo atsakovas, davė nurodymÄ paleisti pažeidimÄ padariusius asmenis.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, iÅ¡ medžiagoje pateiktų raÅ¡tų/praÅ¡ymų Palangos miesto savivaldybei matyti, jog iÅ¡ tiesų buvo derinamas ir sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo prie prekybos objektų prekybos leidimus turintiems asmenims. Atkreipia dėmesį į tai, jog specialistas 2016-07-22 surašė administracinio pažeidimo protokolus su administraciniais nurodymais. Daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pateikdamas savotiÅ¡kÄ buvusių įvykių versijÄ , nepagrįstai pareiÅ¡kėjo veiksmus traktuoja kaip neteisėtus.Nurodo, kad iÅ¡ skundžiamo įsakymo matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pareigų buvo atleistas nuo 2017-01-16, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymo dienos.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas iÅ¡ esmės skundÄ palaiko jame iÅ¡dėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nuo atleidimo dienos niekur nedirba.Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) atsiliepimu su skundu nesutinka ir mano, kad 2017-01-16 Klaipėdos AVPK tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 30-IS-4 ir jos pagrindu priimtas Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko įsakymas Nr. 30-TE-39 yra teisėti ir pagrįsti, o skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepagrįsti.Nurodo, kad Å¡ios bylos atveju tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkui 2016-10-28 užraÅ¡ius rezoliucijÄ â€žatlikti tarnybinį patikrinimÄ â€ ant 2016-10-27 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-19973 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo”.

Pažymi, kad Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio virÅ¡ininkas pavedė Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresniajai tyrėjai tikrintojai „vykdyti virÅ¡ininko rezoliucijÄ â€. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2016-10-14 iki 2016-11-17 nebuvo darbe dėl ligos. Argumentuoja, kad tikrintoja 2016-12-16 tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 30-PR2-23447 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo” pratęsė tarnybinio patikrinimo terminÄ dar 30 dienų. Taip pat nurodo, kad 2016-11-10 pareiÅ¡kėjui buvo teikiamas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-117, kurį pareiÅ¡kėjas atsisakė paimti, 2016-11-11 praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-117 buvo iÅ¡siųstas paÅ¡tu ir įteiktas gavėjui 2016-11-17.

Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu paaiÅ¡kėjus, kad pareiÅ¡kėjas nėra pilnai supažindintas su jam reiÅ¡kiamais kaltinimais, tikrintojas 2016-12-23 surašė patikslintÄ praneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-123, kuris pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas registruotu laiÅ¡ku; 2017-01-12 Klaipėdos AVPK užregistruotas Nr. 30-AP-273 pareiÅ¡kėjo atsakymas. Nurodo, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus informacijÄ , kad Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos m.

PK) (duomenys neskelbtini) A. K. yra įteiktas praneÅ¡imas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teigia, kad pradėjus tarnybinį patikrinimÄ , 2016-10-28 raÅ¡tu Nr. 30-S-82325(4.13) paprašė ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojantį prokurorÄ leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23567-16 medžiaga bei pasidaryti tyrimui reikÅ¡mingos medžiagos kopijas, sutikimas buvo gautas. Pažymi, jog vėliau, siekiant susipažinti su papildomais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kadangi pasikeitė tyrimui vadovaujantis bei organizuojantis prokuroras, buvo kreiptasi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorÄ , kuris leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis pagal ankstesnio prokuroro leidimÄ .

Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tame tarpe ir su iÅ¡slaptinta bei naudojama baudžiamajame procese kaip to reikalauja teisės aktai. Mano, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyti duomenys įrodo, kad S. L., S. P. papraÅ¡ytas, kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ ne kaip į Klaipėdos AVPK darbuotojÄ atsakingÄ už informacijos (apie vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimo tvarkÄ ) suteikimÄ , bet kaip į asmeniÅ¡kai pažįstamÄ policijos pareigÅ«nÄ .

Pažymi, kad S. L. už Å¡iÄ paslaugÄ iÅ¡ S. P. gavo 60,00 eurų atlygį, tokiu bÅ«du sudarydamas įspÅ«dį, kad už pinigus asmeniÅ¡kai pažįstant policijos pareigÅ«nÄ (pareiÅ¡kėjÄ ) gali gauti palankų sprendimÄ . Mano, jog telefoninių pokalbių analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas derino S. P. atvykimo į policijos laikÄ , kad bÅ«tų priimtas palankus sprendimas – tai įrodo nurodymas S. P., kad Å¡is be komandos niekur neitų, reikia laukti, nes gali bÅ«ti blogai ir paaiÅ¡kina, kad žmogaus kurio reikia Å¡iuo metu nėra.

Neneigia, jog sprendimas grÄ Å¾inti S. P. teises vairuoti transporto priemones anksčiau laiko, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tačiau, pagal tyrimo metu surinktus duomenis, akivaizdu, jog toks sprendimas yra Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, priimtas įtakojus pareiÅ¡kėjui.Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėjas pavaldžiam pareigÅ«nui A. J. davė nurodymÄ transporto priemonę VW CADDY su įmontuotu stacionariu greičio matavimo prietaisu MULTI RADAR C perstatyti į kitÄ vietÄ , kad Kretingos g. nebÅ«tų fiksuojamas virÅ¡ijamas automobilių greitis, kur važinėjo „1000 km lenktynių” organizatoriai bei kiti su Å¡iomis lenktynėmis susiję asmenys, o R.

A. vykdydamas vadovo nurodymÄ tarnybinę transporto priemonę perstatė į kitÄ gatvę. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas pats nurodė, jog žino, kad per „1000 km lenktynių” atidarymÄ renginio organizatoriai, dalyviai bei atvykę į renginį asmenys, važiuoja Kretingos g. Pažymi, jog iÅ¡ telefoninių pokalbių turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas, akivaizdžiai pasidavė D. J. įtakai ir siekiui, kad nebÅ«tų fiksuojami administraciniai teisės pažeidimai, pavaldžių pareigÅ«nų (policijos pajėgų) darbÄ (tarnybÄ ) organizavo ne įstaigos (policijos) uždaviniams vykdyti, bet tenkinti jo pažįstamų asmenų įgeidžius.

Taip pat nurodo, jog pareiÅ¡kėjas, gavęs J. T. Ž. netiesioginį praÅ¡ymÄ , nesiėmė priemonių, jog bÅ«tų įforminami jau užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, tačiau, naudodamasis policijos struktÅ«rinio padalinio vadovo statusu, davė savo pavaldžiam pareigÅ«nui nurodymÄ , kad imtųsi priemonių, jog pareigÅ«nai, kurie Meilės alėjoje nustatė administracinius teisės pažeidimus, jų neįformintų. Pažymi, jog iÅ¡ surinktos medžiagos matyti, jog 2016-07-22 18.50 val.

Palangos m., Meilės al., užfiksuoti trys administraciniai teisės pažeisimai buvo įforminti ir pažeidėjams paskirtos administracinės nuobaudos. Akcentuoja, jog minėti teisės pažeidimai buvo užfiksuoti ne dėl pareiÅ¡kėjo pasikeitusių veiksmų (pozicijos), o dėl patrulio principingumo. Argumentuoja, jog tai patvirtina techninėmis priemonėmis gauti įrodymai. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu buvo gauti iÅ¡ Palangos m. savivaldybės UAB „Timotis” 2015-06-18 raÅ¡tas Palangos m. savivaldybės eismo saugumo komisijai Nr. 15/06/18 „Dėl įvažiavimo prie prekybos vietų” ir UAB „Ginmita” 2015-06- 17 raÅ¡tas Palangos m. savivaldybės eismo saugumo komisijai Nr. 15/06/17 „Dėl įvažiavimo prie prekybos vietų”, tačiau Palangos m. savivaldybė apie Å¡ių praÅ¡ymų patenkinimÄ /iÅ¡sprendimÄ ar atsakymų pareiÅ¡kėjams nepateikė.

Daro iÅ¡vadÄ , kad nei 2015, nei 2016 metais leidimų įvažiuoti į draudžiamaisiais kelio ženklais saugomas teritorijas J. T. Ž. atstovaujama įmonė iÅ¡ Palangos miesto savivaldybės neturėjo. Vadovaujasi Tvarkos apraÅ¡o 12 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A2840-575-2017) ir teigia, jog bylos atveju tarnybinio patikrinimo procedÅ«ros stabdyti nebuvo pagrindo.Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai teismo posėdžio metu praÅ¡o skundÄ atmesti atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.

Papildomai nurodo, kad R. D. ir M. D. paskirtos tarnybinės nuobaudos: R. D. – pastaba, o M. D. - papeikimas. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos AVPK 2017-01-16 įsakymo Nr. 30-TE-39 „Dėl vyresniojo komisaro A. K. atleidimo” teisėtumo ir pagrįstumo. Å iuo įsakymu pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , kai savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ , atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2016-01-16 iÅ¡vadoje Nr. 30-IS-4 nustatytas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti įsakymÄ bei grÄ Å¾inti jį į ankstesnes pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos.Vidaus tarnybos pareigÅ«nų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Ginčo teisiniams santykiams aktualios kelios įstatymo redakcijos: tarnybinio patikrinimo ir atlikimo metu galiojo 2015-06-25 Vidaus tarnybos statuto redakcija (įsigaliojo nuo 2016-07-01); pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos metu – 2016-11-03 Vidaus tarnybos statuto redakcija (įsigaliojo nuo 2017-01-01).

Redakcijomis buvo pakeistas Vidaus tarnybos statutas inter alia kai kurios jo nuostatos, reglamentuojančios pareigÅ«nų atsakomybę, tačiau esminių teisinio reguliavimo pakeitimų nagrinėjamai bylai aktualiais klausimais nebuvo padaryta. Konkrečias teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui sukėlė atsakovo sprendimas atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos, todėl toliau Å¡iame procesiniame sprendime atskirai nenurodant bus minima bÅ«tent pareiÅ¡kėjo atleidimo momentu galiojusi įstatymo redakcija – 2016-11-03 redakcija.Pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ , atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ , taip pat sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 12 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01).

ApraÅ¡e reglamentuojami konkretÅ«s kompetentingų subjektų procedÅ«riniai veiksmai pradedant, atliekant ir užbaigiant tarnybinį patikrinimÄ , skiriant tarnybinę nuobaudÄ , Å¡ių veiksmų atlikimo terminai. Taigi, nagrinėjant administracinę bylÄ , kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ , laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedÅ«rų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobÅ«dį ir įtakÄ priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nustatyti, ar skundžiamu įsakymu nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Dėl tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedÅ«rų Liudytoja G. N., atlikusi tarnybinį patikrinimÄ , teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytų tarnybinių patikrinimų atlikimo terminų ir taisyklių. PareiÅ¡kėjas skundu teigia, jog priimant įsakymÄ atleisti jį iÅ¡ tarnybos buvo praleisti tarnybinio patikrinimo pradžios bei tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Vidaus tarnybos statuto nuostatos senaties termino, kuriam suėjus asmens atsakomybė už pareigÅ«no vardo diskreditavimÄ nebÅ«tų galima, tiesiogiai neįtvirtina.

Statuto 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus (Statuto 33 straipsnio 4 dalis). Aprašo 11 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas taip pat gali būti neatliekamas, o pradėtas – gali būti nutrauktas, jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš 1 metus.

Darytina iÅ¡vada, kad nei Statuto, nei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos senaties termino, kuriam suėjus asmens atsakomybė už pareigÅ«no vardo diskreditavimÄ nebÅ«tų galima, expressis verbis neįtvirtina, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje konstatuojama, jog įvertinus pareigÅ«no vardo pažeminimo instituto sampratÄ ir tokios teisei prieÅ¡ingos veikos pobÅ«dį, tikslinga taikyti terminÄ , numatytÄ tarnybinių nuobaudų skyrimui, todėl vienerių metų naikinamasis terminas, taikytinas ir sprendžiant klausimÄ - pareigÅ«no atleidimÄ iÅ¡ tarnybos dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo (žr., pvz., LVAT 2015-06-09 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A1554-662/2015 ir kt.). 2016-10-27 tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 30-PR2 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo” Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio virÅ¡ininkas Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkui pranešė, jog yra gautas Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad A.

K. yra įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , todėl vadovaujantis ApraÅ¡o nuostatomis reikalinga pradėti tarnybinį patikrinimÄ . Nustatyta, jog minėti veiksmai buvo atlikti 2016 metų birželio - liepos mėnesiais. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog 2016-10-28 Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko pavedimu (rezoliucija ant 2016-10-27 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-19973 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo”), pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. K. veiksmų. 2017-01-16 suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 30-IS-4 „Dėl A.

K. veiksmų”, o 2017-01-16 įsakymu Nr. 30-TE-39 „Dėl vyresniojo komisaro A. K. atleidimo” pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vidaus tarnybos atleistas 2017-01-16 įsakymu Nr. 30-TE-39, o pareiÅ¡kėjo veiksmai, kurie, atsakovo vertinimu, pažemino tarnybos pareigÅ«no vardÄ ir sudarė pagrindÄ pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, įvyko 2016 metų birželio – liepos mėnesiais, todėl, darytina iÅ¡vada, jog ginčijamas Ä®sakymas priimtas nepasibaigus naikinamajam vienerių metų terminui.

Teismas atkreipia dėmesį, jog ApraÅ¡o 25 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimÄ gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimÄ gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigÅ«nas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminÄ dar iki 30 dienų. ApraÅ¡o 26 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas. Kaip jau buvo minėta, 2016-10-28 Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko pavedimu vyresniajai tyrėjai G.

N. buvo pavesta atlikti A. K. veiksmų tarnybinį patikrinimÄ . Tokiu atveju 2017-11-27 turėjo sueiti ApraÅ¡o 25 punkte nustatytas tyrimo atlikimo terminas. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2016-10-14 iki 2016-11-17 nebuvo darbe dėl ligos. 2016-12-15 Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko rezoliucija leista tarnybinio patikrinimo terminÄ pratęsti 30 dienų (tarnybinio patikrinimo terminas turėjo sueiti 2016-12-17). Tokiu atveju 2017-01-16 suėjo galutinis terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti.

Kadangi tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 30-IS-4 „Dėl A. K. veiksmų ” buvo suraÅ¡yta 2017-01-16, tai ApraÅ¡o 26 punkte nustatyti terminai Å¡io tyrimo metu nebuvo pažeisti. Pagal ApraÅ¡o 35 punktÄ tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, t. y. nuo vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, iÅ¡vados patvirtinimo dienos. Taigi minėtoje nuostatoje įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai yra nustatęs 30 dienų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminÄ , kurį siejama su nusižengimo iÅ¡aiÅ¡kėjimo diena (t. y. tinkamo pareigÅ«no tarnybinės iÅ¡vados patvirtinimo ar jos gavimo diena).

Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta 2017-01-16, o įsakymas atleisti iÅ¡ pareigų priimtas 2017-01-16 (tÄ pačiÄ dienÄ ). Tokiu atveju, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ nebuvo suėjęs. PareiÅ¡kėjas skundu taip pat pažymi, kad pratęsiant tarnybinio patikrinimo terminÄ , rezoliucija leisti terminÄ pratęsti nurodyta diena anksčiau nei suraÅ¡ytas pats praÅ¡ymas. Taip pat teigia, kad atsakovas pažeidė ApraÅ¡o 25 punkte nustatytus reikalavimus, kadangi negalėjo atlikti tarnybinio patikrinimo veiksmų jam nesant darbe dėl ligos, tačiau kai kuriuos veiksmus atliko.Teismo vertinimu, ApraÅ¡o 25 punkte įtvirtinta nuostata į tarnybinio patikrinimo terminÄ neįskaityti laiko, per kurį tikrinamas pareigÅ«nas nebuvo darbe dėl ligos, skirta iÅ¡ esmės termino skaičiavimui, tačiau ne procedÅ«rų sustabdymui (neatlikimui).

Kalbant apie rezoliucijÄ atgaline data, pažymėtina, jog tai savaime nesudaro pagrindo įsakymo dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos naikinimui, nes tai yra labiau techninio pobÅ«džio klaida nei tyrimo procedÅ«rų pažeidimas, todėl ir laikytina tik formalia, nesudarančia pagrindo pripažinti skundžiamo Ä®sakymo neteisėtumÄ ir nelaikytina priežastimi, sÄ lygojančia reikalavimo dėl nuobaudos panaikinimo tenkinimÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, jog inkriminuoti drausminiai nusižengimai yra grindžiami operatyviniu bÅ«du gautais duomenimis, todėl nagrinėjamai bylai aktualus tokių įrodymų leistinumo administracinėje byloje klausimas.Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas, yra grindžiama tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis - protokolais, garso įraÅ¡ais, paaiÅ¡kinimais ir pan., kurie buvo panaudoti 2016-05-19 Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga - liudytojų apklausomis ir pan.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pradėtas gavus duomenų, kad jam yra įteiktas praneÅ¡imas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsakovas 2016-10-28 raÅ¡tu Nr. 30-S-82325(4.13) kreipėsi į ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojantį prokurorÄ leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23567-16 medžiaga bei padaryti tyrimui reikiamos medžiagos kopijas. Sutikimas gautas 2016-10-28. Vėliau, siekiant susipažinti su papildomais ikiteisminio tyrimo duomenimis, pasikeitus ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojančiam prokurorui, buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ankstesnio leidimo pagrindu.

Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ , prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarkÄ nustato generalinis prokuroras.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiÅ¡kėjo padarytas veikas, buvo iÅ¡slaptinti bei naudojami ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16. Å ios aplinkybės patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys apie pareiÅ¡kėjo padarytas veikas, buvo naudojami sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , dėl kurio ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo drausminės atsakomybės klausimÄ buvo remtasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tokia medžiaga kaip leistinais ir teisėtais įrodymais, gali bÅ«ti remiamasi sprendžiant pareiÅ¡kėjo drausminės atsakomybės klausimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas vėliau nei buvo priimtas ginčijamas įsakymas. PareiÅ¡kėjas mano, kad tarnybinis patikrinimas turėjo bÅ«ti sustabdytas iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime.Teismas nesutinka su nurodytu pareiÅ¡kėjo argumentu ir pažymi, jog ApraÅ¡o 12 punkte nustatyta, kad nustačius, jog dėl pareigÅ«no veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÅ«no veikoje yra savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ ; tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra Å¡ioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis ApraÅ¡o reikalavimų.

Nagrinėjamos bylos atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo, o ne dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų vertinimo baudžiamojo kodekso prasme. Tarnybinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės tikslai skiriasi, tarnybinio nusižengimo ir nusikaltimo sudėčių objektai ir pasekmės skiriasi, byloje nėra duomenų, kad baudžiamosios bylos baigtis kaip nors galėjo daryti įtakÄ tarnybinei atsakomybei - tarnybinio patikrinimo procedÅ«ros stabdyti nebuvo pagrindo, todėl teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad atsakovas nesustabdęs tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidė pareiÅ¡kėjo teises.

Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2017-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2840-575/2017 ir kt.).Taigi teismas, atsižvelgęs į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedÅ«rų pažeidimų. Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ .

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rÅ«Å¡is, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. IÅ¡ statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla Å¡ie jai bÅ«dingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems bÅ«dingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigÅ«nų karjerÄ ir vietÄ statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialÅ«s reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigÅ«nams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, iÅ¡silavinimu, amžiumi, sveikatos bÅ«kle ir pan.), specifiniai Å¡ių pareigÅ«nų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2012-02-27 nutarimai).Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalis).

Tarnybinis nusižengimas – tai Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis).LVAT, aiÅ¡kindamas tarnybinio nusižengimo sampratÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalimi, pareigÅ«nui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ .

Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ . PareigÅ«no vardo pažeminimas – tai pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojanti (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalis).

LVAT yra pažymėjęs, kad tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ (žr., pvz., LVAT 2012-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012, 2013-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).Apibendrinus iÅ¡dėstytas nuostatas, pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statutÄ pagrindas – tarnybinis nusižengimas ar kiti veiksmai, kuriais pažeminamas pareigÅ«no vardas.

Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikÅ¡mę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo ar kitos veikos, kuria pažeminamas pareigÅ«no vardas, sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigÅ«no kaltė, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ ar inter alia atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ .

Esminis elementas, suponuojantis atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo taikymÄ , yra visuomenės požiÅ«ris į atitinkamÄ pareigÅ«no veikimÄ ar neveikimÄ tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lÅ«kesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. PareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pareigÅ«no kalte dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybÄ , kaip institucijÄ , ir (ar) jos pareigÅ«nus sudarymu (žr., pvz., LVAT 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).Taigi tarnybinė atsakomybė pareigÅ«nui pagal Vidaus tarnybos statutÄ gali bÅ«ti pritaikyta, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareigÅ«no pareigas vidaus tarnybos sistemoje, kurios nustatytos vidaus tarnybos veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir detalizuotas pareigÅ«no pareigybės apraÅ¡ymuose ir instrukcijose, taip pat tarnybinės etikos normų reikalavimai.

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tarnybinės atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statutÄ paskirtis – užtikrinti tvarkÄ vidaus tarnybos sistemoje ir visuomenės pagarbÄ Å¡iai sistemai. Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

ApraÅ¡o 26 punkte nustatyta, kad konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Ä®sakymu, nesutinka ir su jo veiksmų teisiniu įvertinimu kaip pareigÅ«no vardo pažeminimu. Taigi, pareiÅ¡kėjas kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo. Tokiu atveju, Å¡ioje byloje nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ , pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta ir įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė iÅ¡vadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiÅ¡kėjas padarė Å¡iuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobÅ«džio pažeidimai traktuotini kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas, t. y. ar pareiÅ¡kėjo, kaip pareigÅ«no, elgesys akivaizdžiai pažemino policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigÄ užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymÄ si tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetÄ bei prieÅ¡taravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lÅ«kesčių, kurių ji tikisi iÅ¡ policijos pareigÅ«nų.

PareiÅ¡kėjui inkriminuotÄ tarnybinį nusižengimÄ , už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda, iÅ¡ esmės sudaro trys epizodai:

1) teisės vairuoti transporto priemones anksčiau termino grÄ Å¾inimas S. P. – pareiÅ¡kėjas 2016 m. birželio mėn. pažadėjo įtakoti ir turėjo įtakos policijos pareigÅ«nams priimant sprendimÄ â€“ anksčiau laiko sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ (grÄ Å¾inant vairuotojo pažymėjimÄ );

2) papraÅ¡ytas D. J., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, nurodė patraukti tarnybinę transporto priemonę iÅ¡ tarnybos užduoties patruliui nurodytos vietos į kitÄ vietÄ ;

3) nurodė neįforminti nustatytų administracinės teisės pažeidimų. Vertinant tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis pagrįstumo ir teisėtumo požiÅ«riu, teismas toliau atskirai pasisako dėl kiekvieno pareiÅ¡kėjo veiksmų epizodo, iÅ¡skirto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje. Dėl pirmojo tarnybinio nusižengimo epizodo Pirmame tarnybinės iÅ¡vados epizode nurodyta, jog A. K., siekdamas asmeninės naudos, tikslu padėti pažįstamam asmeniui, įtakojo pareigÅ«nus, kad administracinio pažeidimo byloje bÅ«tų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas ir S. P. bÅ«tų grÄ Å¾intas vairuotojo pažymėjimas.

IÅ¡ elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad M. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje parodė, kad jam 2016 m birželio mėn. į tarnybinį telefonÄ paskambino A. K., kuris pasakė, jog ateis vienas asmuo, kuriam reikėtų sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę terminÄ . Nurodė, jog suprato, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įtakoti pareigÅ«no priimamÄ sprendimÄ nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimo anksčiau termino. Pažymėjo, kad gerbdamas savo buvusį virÅ¡ininkÄ , neatsisakė jam padėti, nors pokalbio metu nieko nežadėjo.

Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino anksčiau nurodytas aplinkybes bei atkreipė dėmesį į tai, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra skambučio tarp jo ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡klotinės.IÅ¡ R. D. parodymų matyti, kad M. D. jam pasakė, kad atvestas asmuo (t. y. S. P.) yra A. K. pažįstamas ir, jei yra galimybė, reikia jam grÄ Å¾inti vairuotojo pažymėjimÄ anksčiau laiko. NurodymÄ suprato kaip reikalavimÄ , todėl neprieÅ¡taravo ir nors pats nebÅ«tų priėmęs palankaus sprendimo Å¡iam asmeniu, tačiau priėmė sprendimÄ grÄ Å¾inti vairuotojo pažymėjimÄ anksčiau laiko.

Liudytojas R. D. minėtas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu bei akcentavo, kad S. P. vairuotojo pažymėjimas anksčiau laiko grÄ Å¾intas teisėtai.S. P. apklausa patvirtina, kad 2016 m. birželio mėn. jo vardu S. L. paprašė A. K. pagalbos dėl vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimo anksčiau laiko. IÅ¡ S. L. apklausos matyti, kad jis paprašė A. K., kad Å¡is padėtų S. P. anksčiau laiko grÄ Å¾inti vairuotojo pažymėjimÄ bei teisę vairuoti transporto priemones. A. K. pažadėjo pabandyti padėti, o vėliau nurodė S. P. nueiti kitÄ dienÄ 10.00 val. pas M.

D. Tai, kad pareiÅ¡kėjas padėjo S. L. pažįstamam asmeniui S. P. anksčiau laiko atgauti vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡ esmės patvirtina ir telefoninių pokalbių suvestinės tarp S. L. ir A. K. bei S. P. ir S. L. Be to, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23567-16 metu taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, kreipėsi į pažįstamÄ M. D. dėl asmens, kuriam laikinai buvo atimta speciali teisė vairuoti transporto priemonę. Apie vykusį telefoninį pokalbį dėl vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimo teismo posėdžio metu paliudijo ir liudytojas A.

P.Teismo vertinimu, anksčiau aptartas pareiÅ¡kėjo elgesys pagrįstai tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje buvo įvertintas kaip pareiÅ¡kėjui suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimas, nederamas ir neatsakingas pareigÅ«no elgesys, kuris neatitiko pavyzdingo, teisingo, padoraus ir moralaus pareigÅ«no elgesio standartų (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintų Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 4.20, 12.10, 14.1 punktų pažeidimas).Tačiau, iÅ¡ Å¡io epizodo Å¡alintinos kaltinimo dalys dėl to, kad paslauga (pagalba dėl vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimo) buvo atliekama už paslaugÄ (margarinÄ ir grÅ«dus) (IÅ¡vados 9 puslapis).

IÅ¡ įtariamojo S. P. apklausos matyti, kad jis nurodo, jog policijos pareigÅ«nams už suteiktÄ paslaugÄ nei pinigais, nei kitais daiktais, nei paslaugomis neatsidėkojo. Ä®tariamasis S. L. apklausoje parodė, kad pareiÅ¡kėjui už suteiktÄ paslaugÄ neatsiskaitė, nes jam retkarčiais nuveždavo su pasibaigusiu galiojimo terminu margarino ir grÅ«dų atliekų, kuriuos vežė iki 2016 m., ir už kuriuos pareiÅ¡kėjas kartais S. L. pavaiÅ¡indavo žvėriena. IÅ¡ kriminalinės žvalgybos bylos iÅ¡slaptintų 2016-11-21 pokalbių suvestinės turinio matyti, kad S. L. ir pareiÅ¡kėjas tarėsi dėl minėtų produktų perdavimo pareiÅ¡kėjui, tačiau nė viena pokalbio detalė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog tai buvo daroma tam, kad pareiÅ¡kėjas įtakotų policijos pareigÅ«nus atlikti tam tikrus veiksmus.

Taigi, atlikto tarnybinio patikrinimo metu nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas atliktus veiksmus bÅ«tų daręs už atlygį. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų priėmęs kokį nors atlygį, byloje nėra. Dėl antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo Antrame tarnybinės iÅ¡vados epizode, konstatuota, jog A. K. davė pavaldžiam pareigÅ«nui A. J. neteisėtÄ nurodymÄ perstatyti transporto priemonę VW CADDY su įmontuotu stacionariu greičio matavimo prietaisu MULTI RADAR C į kitÄ vietÄ tam, kad nebÅ«tų fiksuojamas virÅ¡ijamas automobilių greitis.

Teismas iš elektroninės bylos medžiagos nustatė, kad 2016-11-02 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16 liudytoju apklaustas A. J. parodė, jog greičio kontrolė su nežymėtu automobiliu VW CADDY atliekama labai retai, tačiau 2016 m. liepos mėn. jo aptarnaujamoje teritorijoje buvo nustatytas didesnis automobilių srautas ir didesnis kiekis masinių renginių, todėl jis pasiūlė pasinaudoti policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtu automobiliu VW CADDY. Pažymėjo, jog jam paskambinęs A.

K., kuris paklausė, kur stovi VW CADDY, atsakius, kad ties Kretingos g. 49 namu, pareiÅ¡kė, kad „ten nebÅ«tina, netikslinga, praÅ¡au patraukti automobilį VW CADDY į kitÄ vietÄ â€. Suprato, jog įrenginys fiksuos greičio virÅ¡ijimus ir tų automobilių, kurie važiuoja į lenktynių trasÄ , o dalis lenktynėms skirtų automobilių yra be valstybinių numerių, todėl užfiksavus greičio virÅ¡ijimÄ , nebus galimybės identifikuoti automobilio. IÅ¡ 2016-11-25 D. J. apklausos turinio matyti, kad prieÅ¡ lenktynes organizatoriai kalbėjo su Policijos departamento vadovybe bei Kelių policijos tarnybos vadu V.

G. apie tai, kad atsižvelgiant į tai, kad vairuotojams ir taip nepatogu dėl kelių užkardymo suintensyvėjant eismui ir atsirandant problemoms ties Nemirsetos sankryža, policija padėtų vairuotojams susiorientuoti apylankose, o ne prie užkardymo ženklų pastatytų greičio matuoklius bei stabdytų galimus pažeidėjus ir raÅ¡ytų protokolus, taip didindami spÅ«stis. Teigia, jog jam buvo atsakyta, kad bus atkreiptas dėmesys ir pareigÅ«nai stengsis prižiÅ«rėti eismo tvarkÄ . Pažymi, kad uždarius keliÄ kelio ruože ties Nemirseta buvo pastatytas automobilis VW CADDY lenktynių trasose tarp degalinės ir lenktynių trasos, kuris pradėjo fotografuoti lenktynių dalyvius, važiuojančius ir grįžtančius iÅ¡ automobilių parado (trasa buvo laikinas kelio ženklas dėl apylankų – 30 km/h).

Teigia, kad lenktyninis automobilis, važiuodamas 30 km/h greičiu, užgęsta dėl techninių savybių, todėl nėra galimybės važiuoti tokiu greičiu. Nurodo, kad dėl minėtų aplinkybių skambino tiek A. K., tiek V. G., kuriems pasakė, jog baigtų tyčiotis, nes fotografuoti policijos vedamÄ kolonÄ â€“ sportinius automobilius, kurie negali važiuoti tokiu greičiu, yra negražu. Akcentuoja, kad skambučio tikslas buvo iÅ¡reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ ir neviltį, nes apie tai labai daug kalbėjo prieÅ¡ renginį, tačiau skambučio metu nieko neprašė ir nereikalavo.

A. K. 2016-11-25 parodymuos prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-2357-16 nurodo, kad susisiekė su A. J. ir paprašė esant būtinumui spręsti dėl tarnybinio policijos automobilio dislokacijos vietos pakeitimo į Klaipėdos gatvę, kur dėl didelio automobilių srauto eismo situacija taip pat reikalavo kontrolės. Nurodo, kad jam nereaguojant į konfliktines situacijas, galėtų susilaukti pastabų dėl neveiklumo ir nesugebėjimo užtikrinti tvarkos tiek iš aukštesnių policijos vadovų, tiek iš politikų ar mero, kaip jau yra buvę.

Pažymi, kad nežinojo apie tai, kad buvo užfiksuota kažkokia greitį virÅ¡ijusi transporto priemonė, kad galimai vyko konfliktas prie VW CADDY automobilio. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje bei atsiliepime į skundÄ , vertinant aptartas aplinkybes, nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, patvirtina tai, kad „1000 kilometrų lenktynių” organizatoriaus D. J. papraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjas davė nurodymÄ A. J. perstatyti transporto priemonę su įmontuotu stacionariu greičio matavimo prietaisu į kitÄ vietÄ tam, kad nebÅ«tų fiksuojamas virÅ¡ijamas automobilių greitis, kur važinėjo lenktynių organizatoriai bei kiti su Å¡iomis lenktynėmis susiję asmenys.

Pažymėta, jog pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai pasidavė D. J. įtakai ir siekiui, kad nebÅ«tų fiksuojami administraciniai teisės pažeidimai, įtakotas D. J., pavaldžių pareigÅ«nų (policijos pajėgų) darbÄ (tarnybÄ ) organizavo ne įstaigos (policijos) uždaviniams vykdyti, bet tenkinti jo pažįstamų asmenų įgeidžius. Padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo atliktų veiksmų pobÅ«dis rodo, kad jam privatÅ«s interesai buvo svarbesni, nei vieÅ¡ieji, nes jis veikė ne tarnybos interesais, o pažįstamo asmens interesais, taip pat pareiÅ¡kėjo elgesys jo pažįstamiems asmenims neabejotinai sudarė įspÅ«dį, jog pareiÅ¡kėjo, kaip pareigÅ«no, ir jam pavaldžių kitų pareigÅ«nų atliekami veiksmai dėl turimos pažinties yra jiems palankÅ«s ir su policijos veikla nesusiję asmenys gali daryti įtakÄ policijos, kaip valstybės valdžios institucijos, vykdomai veiklai.

Minėti veiksmai įvertinti kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 – 6 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad policijos uždaviniai yra: nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiÅ«ra; bei Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintų Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 12.10, 14.1 punktų reikalavimus, kurie numato, kad pareigÅ«nas turi vadovautis Å¡iomis nuostatomis: saugoti profesinę garbę, savo gerÄ vardÄ ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigÅ«no vardo; bÅ«ti teisingam, neÅ¡aliÅ¡kam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai bÅ«tų teisėti ir objektyvÅ«s, be savanaudiÅ¡kų paskatų; nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigÅ«nų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai; bÅ«ti reikliam pavaldiniams ir visiems vienodai teisingam, visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu jis rodo jiems pavyzdį; elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus.Teismas mano, jog iÅ¡ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turinio nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog pareiÅ¡kėjas nesilaikė Policijos įstatyme keliamų uždavinių, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai buvo atlikti ne tarnybos interesais, o pažįstamo asmens interesais, taip pat, kad jo elgesys pažįstamiems asmenims neabejotinai sudarė įspÅ«dį, jog pareiÅ¡kėjo, kaip pareigÅ«no, ir jam pavaldžių kitų pareigÅ«nų atliekami veiksmai dėl turimos pažinties yra jiems palankÅ«s ir su policijos veikla nesusiję asmenys gali daryti įtakÄ policijos, kaip valstybės valdžios institucijos, vykdomai veiklai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis tiek telefoninių pokalbių turiniu, tiek apklausų protokolais, paneigtini atsakovo argumentai, kad pareiÅ¡kėjas aptariamus veiksmus atliko D. J. papraÅ¡ytas ar pareikalautas - prieÅ¡ingai, tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad D. J. telefoninio pokalbio metu tik iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ susidariusia situacija. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių kokius nors pareiÅ¡kėjo asmeninius ryÅ¡ius su D.

J. - byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. J. kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ tik kaip lenktynių organizatorius. Pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ elektroninės bylos medžiagoje esančio registracijos žurnalo matyti, kad pagal įraÅ¡Ä Nr. 456 VW CADDY automobilis nuo 13.00 stovėjo Kretingos g. 49, užfiksuoti pažeidimai – 5, pagal įraÅ¡Ä Nr. 457 nuo 14.10 stovėjo Kontininkų g., užfiksuoti pažeidimai – 14. Darytina iÅ¡vada, kad perstačius VW CADDY automobilį į kitÄ vietÄ nenukentėjo policijos uždaviniai (nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiÅ«ra), kadangi Kontingų g. pažeidimai taip pat buvo fiksuojami.

Å ios bylos atveju, nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas pagal užimtas pareigas turėjo teisę keisti automobilio VW Caddy dislokacijos vietÄ atsižvelgiant į reikalingumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nedavė neteisėtų nurodymų jam pavaldiems pareigÅ«nams. Taip pat nebuvo niekam sukeltos neigiamos pasekmės.Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiÅ¡kinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobÅ«dį, Å¡ios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyti įstatyme.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi bÅ«ti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2011-11-14 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA1180-756/2015 ir kt.).

Tarnybinės atsakomybės principų kontekste pastebėtina, kad taikant tarnybinę atsakomybę ir jÄ apibrėžiančias normas svarbus ne tik atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas, bet ir tokie principai, kaip, pavyzdžiui, non reformatio in peius (liet. draudimo keisti į blogÄ jÄ pusę) principas (žr., pvz., LVAT 2008-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008, 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA1180-756/2015 ir kt.), draudimo teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, aiÅ¡kinti plečiamai principas, imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2007-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-281/2007, 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA1180-756/2015 ir kt.).Pažymėtina ir tai, kad 2017-02-15 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 30-IS-17 dėl A.

J. veiksmų buvo konstatuota, kad A. J. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymiai, tačiau atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį bei charakteristikoje nurodytus duomenis, pasiÅ«lyta jo tarnybinėn atsakomybėn netraukti. Patikrinimo iÅ¡vadoje dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų į minėtas aplinkybes (pažeidimo pobÅ«dį bei pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojančias aplinkybes) nebuvo atsižvelgta.Teismo vertinimu, Å¡iame epizode pareiÅ¡kėjui suformuluotas kaltinimas nekonkretus bei kyla abejonių, ar tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiÅ¡kėjo veiksmai pažeidžia Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 - 6 punktuose keliamus uždavinius, bei Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 12.10, 14.1 punktų reikalavimus, todėl, kaip keliantis abejonių, iÅ¡ tarnybinio nusižengimo sudėties Å¡alintinas.

Dėl trečiojo tarnybinio nusižengimo epizodo Trečiame tarnybinės iÅ¡vados epizode, konstatuota, jog A. K. 2016-07-22 savo pavaldžiam pareigÅ«nui J. K. davė neteisėtÄ nurodymÄ susisiekti su Meilės alėjoje, Palangoje, KET pažeidimÄ nustačiusiais pareigÅ«nais ir liepti neraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Teismas iÅ¡ 2016-11-10 J. T. Ž. apklausos protokolo nustatė, kad J. T. Ž. kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ dėl to, kad pareigÅ«nai sustabdė ledus iÅ¡vežiojantį automobilį dėl galimų KET pažeidimų.

Pokalbio metu paklausė, kokia yra dabartiniu metu galiojanti tvarka dėl transporto priemonių, pažeidusių KET reikalavimus prekybinėje zonoje, paklausė kÄ daryti, kokia tvarka, ar reikės mokėti baudÄ , paprašė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡siaiÅ¡kintų ir perskambintų. Vėliau pareiÅ¡kėjas pranešė, kad į įvykio vietÄ nuvyko ekipažas, kuris viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins.IÅ¡ 2016-11-09 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad J. K. parodė, jog telefonu gavo pareiÅ¡kėjo nurodymÄ ledus vežiojantį automobilį paleisti, nes jie toje vietoje gali važiuoti.

Pažymi, kad anksčiau tokių nurodymų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nėra gavęs. Minėtas aplinkybes liudytojas J. K. patvirtino ir teismo posėdžio metu.Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjas gavęs J. T. Ž. netiesioginį praÅ¡ymÄ , nesiėmė priemonių, jog bÅ«tų laikomasi teisės aktų reikalavimų, t. y. įforminami jau užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, tačiau, naudodamasis policijos struktÅ«rinio padalinio vadovo statusu, davė savo pavaldžiam pareigÅ«nui nurodymÄ , kad imtųsi priemonių, jog pareigÅ«nai, kurie Meilės alėjoje nustatė administracinius teisės pažeidimus, jų neįformintų.

Mano, kad užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai buvo įforminti dėl patrulio principingumo. Argumentuoja, jog tai patvirtina techninėmis priemonėmis gauti įrodymai, t. y. telefoniniai pokalbiai. Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad A. R. 2016-07-22 N. S., G. G., S. J. surašė administracinio pažeidimo protokolus su administraciniais nurodymais. Byloje nėra ginčo, kad pažeidėjai buvo nubausti. Iš 2016-07-22 pokalbių suvestinės matyti, kad pareiškėjas nurodo: „<...> bet tai ten supranti, mes paskui su jais dar šnekėsimės, dabar iš tų ten, žinai, savininkų skambina, ten tas yra aptartas klausimas, žinai su visais ledininkais, tuo laiku privažiuoja susirenka tuos savo kioskus <...>”, taip pat:

„tai ten, ten, sakyk, iÅ¡siaiÅ¡kinsim mes visa kita, su vadovais”, taip pat: „pasakyk, kad Å¡itÄ jie iÅ¡siaiÅ¡kins ir tegu paleidžia.”. 2016-07-22 pokalbio su J. T. Ž. metu nurodo: „ne, spec. jokio leidimo nereikia, gerai, aÅ¡ paÅ¡nekėsiu.”. Apibendrinęs anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas mano, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad tik dėl pareigÅ«nų principingumo buvo suraÅ¡yti administracinės teisės pažeidimų protokolai, t. y., nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstai leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, iÅ¡siaiÅ¡kinęs situacijÄ , nebÅ«tų ėmęsis teisėtų priemonių, jog administracinės teisės pažeidimai bÅ«tų įforminti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas be kita ko siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusios situacijos aplinkybes - tai, kas turi teisę privažiuoti prie savo prekybos taÅ¡kų. IÅ¡ bylos medžiagos negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjas davė nurodymÄ paleisti pažeidimÄ padariusius asmenis, ir vėliau iÅ¡siaiÅ¡kinęs situacijÄ , nebÅ«tų jų nubaudęs.Pažymėtina, jog pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ , sprendžiant ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui.

Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ , turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigÅ«no atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. PareigÅ«no vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTÄ® 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., LVAT 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014). LVAT praktika rodo, jog konstatavus, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada iÅ¡ esmės grindžiama tik prielaidomis, bendro pobÅ«džio teiginiais, kurie nėra tinkamai individualizuojami, trÅ«ksta inkriminuojamų veikų aiÅ¡kaus ir konkretaus pagrįstumo, daroma iÅ¡vada, jog tarnybinė atsakomybė vidaus tarnybos pareigÅ«nui taikyta nepagrįstai (žr., pvz., LVAT 2013-02-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-437/2013, 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA1180-756/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju atliko kaltus veiksmus, kuriais akivaizdžiai pažemino pareigÅ«no vardÄ .Taigi, nepaÅ¡alinus visų abejonių, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas siekdamas asmeninės naudos, tikslu padėti pažįstamam asmeniui, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigÅ«nui, pavestų pareigų. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų siekė, kad nebÅ«tų suraÅ¡yti administracinės teisės pažeidimų protokolai už padarytus nusižengimus, nėra.

Tokių aplinkybių iÅ¡ esmės nenurodo ir atsakovas. Taigi, iÅ¡vada, jog minėtais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ , nėra pagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad 2017-02-15 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 30-IS-17 dėl J. K. veiksmų buvo konstatuota, kad J. K. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymiai, tačiau atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį bei charakteristikoje nurodytus duomenis, pasiÅ«lyta jo tarnybinėn atsakomybėn netraukti. Kaip jau buvo minėta, vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus į minėtas aplinkybes neatsižvelgta.

Dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų vertinimo Remdamasis LVAT formuojama praktika, aiÅ¡kindamas Å¡iai bylai reikÅ¡mingas Statuto nuostatas, teismas pažymi, kad ne bet koks valstybės tarnautojo elgesys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ . Veiksmai, diskredituojantis valstybės tarnybÄ , žeminantys žmogaus orumÄ yra siejami su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti valstybės tarnybos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ savivaldybės įstaiga arba jÄ kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Taigi ir ginčo atveju, pareiÅ¡kėjo veiksmų vertinimas pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 buvo galimas tik nustačius visumÄ minėtų aplinkybių. Reikalavimas nustatyti akivaizdų valstybės tarnybos diskreditavimÄ , pasitikėjimo savivaldybės įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu.

Minėtos pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi bÅ«ti įvertinama, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.Å ios bylos atveju, pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad S. P. vairuotojo pažymėjimas bei teisė vairuoti anksčiau laiko grÄ Å¾inta laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl buvo teisėta.

Tokiu atveju, pareiÅ¡kėjas įtakodamas pareigÅ«nus priimti palankų sprendimÄ S. P. atžvilgiu, iÅ¡ esmės neįtakojo pareigÅ«nų atlikti neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai buvo atlikti už tam tikrÄ atlygį. Pažymėtina ir tai, kad 2017-03-10 nutarime „Nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dėl nusikalstamos veikos” ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16 konstatuota, kad iÅ¡tyrus ir įvertinus surinktus duomenis nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjo veiksmais buvo sumenkintas Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato ir jo vadovo, Lietuvos policijos autoritetas bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas tokia apimtimi, kad tai bÅ«tų galima traktuoti kaip didelę neturtinę žalÄ .

Nurodyta, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo nustatyti ne dėl skundų ar dėl pranešimų, tačiau atliekamo tyrimo metu (vidinės kontrolės priemonėmis), o pareiškėjo veiksmais kaip nors ypatingai nebuvo pakenkta Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato ir jo vadovo, Lietuvos policijos autoritetui, sutrikdytas pareiškėjo vadovaujamos įstaigos ir jos padalinių darbas, įstaigai ir jos darbuotojams sukliudyta atlikti funkcijas, visuomenėje nebuvo sukeltas rezonansas, nebuvo padaryta turtinė žala.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. D. dėl aptarto tarnybinio nusižengimo epizodo paskirtas tik papeikimas, o L. D. – pastaba.Ä®vertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , A. K. padarytÄ pažeidimÄ jo sunkumo, pavojingumo visuomenei aspektais, su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį, tai, kad pažeidimu reali žala padaryta nebuvo, kad institucijos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nėra akivaizdÅ«s, taip pat vadovaujantis taisykle, kad abejonės aiÅ¡kintinos pažeidėjo naudai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjas savo veiksmais akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnybÄ , visuomenės požiÅ«riu neigiamai paveikė pasitikėjimÄ Policijos departamentu ar jį sukompromitavo.

Byloje nesurinkta objektyvių duomenų ir dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų, žeminančių žmogaus orumÄ , ar kitų jo veiksmų, kuriais tiesiogiai pažeistos žmonių konstitucinės teisės. Todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu, jie nepripažintini Å¡iurkščiais, t. y. tokio pobÅ«džio, už kuriuos taikytinos Vidaus tarnybos statuto numatytos pasekmės – atleidimas iÅ¡ pareigų. Taigi, teismas, patikrinęs bylÄ , vertina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje neatskleista, kas konkrečiai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo A.

K., kaip statutinio pareigÅ«no, elgesys akivaizdžiai žemina institucijos autoritetÄ bei prieÅ¡tarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisina teisėtų visuomenės lÅ«kesčių, kurių ji tikisi iÅ¡ statutinių pareigÅ«nų. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju nėra pareigÅ«no vardo pažeminimÄ charakterizuojančio požymio – akivaizdaus institucijos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo bausmių vykdymo sistemos įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo.

Vien tik teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis institucijos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ Ä¯staiga arba jÄ kompromituojantis. Dėl įsakymo dalies panaikinimo ir pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į tarnybÄ Teismas patikrinęs tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytus įrodymus, juos įvertinęs pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ bei byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad ginčijamame įsakyme nepagrįstai nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo veiksmuose egzistuoja sÄ lygos, dėl kurių yra teisėtas pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, todėl yra naikintinas ir pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾inamas į ankstesnes pareigas, t. y. į Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas. Pripažinus, kad pareiÅ¡kėjas savo poelgiais nepažemino pareigÅ«no vardo, tačiau atsižvelgus į A. K. veiksmus, kai pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, įtakojo pareigÅ«nus, kad administracinio pažeidimo byloje bÅ«tų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas ir S. P. bÅ«tų grÄ Å¾intas vairuotojo pažymėjimas, darytina iÅ¡vada, jog nurodyti veiksmai neatitiko pavyzdingo, teisingo, padoraus ir moralaus pareigÅ«no elgesio standartų (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintų Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 4.20, 12.10, 14.1 punktų pažeidimas).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012 konstatavo, jog tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) yra padaręs tarnybinį nusižengimÄ , tačiau jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba, nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡ies skyrimo privalomosios sÄ lygos, teismas privalo spręsti klausimÄ dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo Å¡velnesne.

PrieÅ¡ingas vertinimas, t. y., kad teismui panaikinus, o ne pakeitus paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sÄ lygų atitinkamai nuobaudai skirti, kai tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sÄ lygos Å¡velnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimÄ padariusiems valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) nepagrįstai iÅ¡vengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimÄ ar netinkamÄ jų atlikimÄ , t. y. valstybės tarnautojui (pareigÅ«nui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių.Teismas taip pat pažymi, jog vidaus tarnyba grindžiama, be kita ko, įstatymo virÅ¡enybės, lygiateisiÅ¡kumo, pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigÅ«no pareigų vykdymo principais (Statuto 3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog statutinės tarnybos pareigÅ«nams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaiÅ¡tingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis (žr., pvz., LVAT 2011-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-77/2011 ir kt.). Pabrėžtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas, įtakodamas pareigÅ«nus, elgėsi prieÅ¡ingai nustatytiems statutinio valstybės tarnautojo elgesio standartams. Taigi, įvertinus minėtų aplinkybių visumÄ , taip pat pareiÅ¡kėjo padaryto nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo priežastis ir aplinkybes, realios žalos nebuvimÄ , pareiÅ¡kėjo, kaip pareigÅ«no statusÄ ir jo tarnybinę veiklÄ , charakterizuojančiÄ medžiagÄ , teismas sprendžia, jog už padarytÄ nusižengimÄ tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ naikintina ir skirtinas griežtas papeikimas (Valstybės tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kuris, teismo nuomone, adekvatus jo padaryto pažeidimo pobÅ«džiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu grÄ Å¾inus neteisėtai atleistÄ pareigÅ«nÄ Ä¯ ankstesnes pareigas, atlyginama už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; 2 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu grÄ Å¾inus neteisėtai atleistÄ pareigÅ«nÄ Ä¯ ankstesnes pareigas, pareigÅ«no grÄ Å¾inimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jeigu tos pareigos panaikintos, pareigÅ«nas skiriamas į lygiavertes pareigas.

Jeigu ir Å¡ių pareigų nėra arba pareigÅ«nas atsisako eiti pasiÅ«lytas pareigas, jis atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Å¡io statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ .Kadangi tiek Statutas, tiek Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja kaip turi bÅ«ti kompensuojama vidaus tarnybos pareigÅ«nui, kai jo atleidimas iÅ¡ pareigų pripažįstamas neteisėtu ir pareigÅ«nas yra atleidžiamas teismo sprendimu, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatomis. DK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu darbuotojas nesutinka su nuÅ¡alinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ .

DK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.IÅ¡ į bylÄ pateikto Klaipėdos AVPK 2017-01-16 įsakymo Nr. 30-TE-39 „Dėl vyresniojo komisaro A.

K. atleidimo” matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017-01-17 atleistas iÅ¡ darbo. PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos (2017-01-16) iki sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymo dienos. Vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais bei atsižvelgus į tai, jog nėra aiÅ¡ku kada įsiteisės Å¡is sprendimas, teismas įpareigoja atsakovÄ Ä¯siteisėjus teismo sprendimui apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos (2017-01-16) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, jog mėnesio vidutinio darbo užmokesčio suma nurodoma neatskaičius mokesčių, todėl atsakovas taip pat įpareigojamas juos apskaičiuoti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi iÅ¡laidų priskiriamos: sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme); kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu praÅ¡o atlyginti 1200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas advokatui. Su praÅ¡ymu atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjas pateikia pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. 804271, t. y. raÅ¡ytinį įrodymÄ , patvirtinantį duomenis apie tai, už kokius konkrečius atstovavimo veiksmus praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidas ir kokia bendra suma susidaro. Administracinėse bylose atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos). Teismas sprendžia, jog yra pagrindas pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti iÅ¡laidas už skundo suraÅ¡ymÄ â€“ 950,00 Eur.

Pagal bylos duomenis skundÄ 2017-02-20 pareiÅ¡kėjo vardu surašė ir per Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO pateikė pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Marius Navickas, veikiantis pagal 2017-02-20 atstovavimo sutartį. Pateiktas į bylÄ pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas atstovui sumokėjo 950,00 Eur už skundo suraÅ¡ymÄ . Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog taikant Rekomendacijų reglamentavimÄ , susipažinimas su bylos medžiaga, medžiagos rengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, konsultavimas ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr., pvz., LVAT 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008; 2011-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/201; 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

PraÅ¡yme nurodyta, kad už teisinių paslaugų teikimÄ , konsultavimÄ , susipažinimÄ su medžiaga buvo patirta 150,00 Eur (100+50) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo vertinimu Å¡ios iÅ¡laidos yra atstovavimo sudedamieji elementai, todėl nepriteistinos. IÅ¡ praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos 1200 Eur minusavus nepriteistinÄ sumÄ 150 Eur sumÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 1050 Eur.Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimÄ (skundo suraÅ¡ymÄ ) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai (skundo suraÅ¡ymas) buvo atliekami 2017 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2016 m. III ketvirčio rodikliai. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2016 m. III ketvirtį buvo 793,3 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo suraÅ¡ymÄ yra 1983,25 Eur (793,3 *2,5). IÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sÄ vokas, jis atitinka Å¡io dokumento esmę.

PraÅ¡omas priteisti 950,00 Eur dydis už skundo suraÅ¡ymÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti 100,00 Eur iÅ¡laidų, patirtų už atstovavimÄ teisme 2017-04-20 teismo posėdyje.Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ , rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio.

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas). IÅ¡ Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-04-20 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo interesus atstovavo advokatas Marius Navickas, posėdžio pradžia – 09:04 val., pabaiga – 11:54 val., trukmė – 178 min.

Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktÄ apvalinama iki 3 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimÄ teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2017 II ketvirtį, tai imamas 2016 IV ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje rodiklis, kuris buvo tuo metu buvo 822,8 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už 3 val. atstovavimo teismo posėdyje gali bÅ«ti 246,84 Eur (822,8*0,1*3). PraÅ¡oma priteisti 100,00 Eur suma nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Pabrėžtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteisiamos pareiÅ¡kėjo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos patenkintų reikalavimų apimtyje. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkina iÅ¡ dalies (t. y., 2 iÅ¡ 3 reikalavimai patenkinti), proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai ir iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priteisia 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾intinos pareiÅ¡kėjui A. K. įmokėtos lėšos 500,00 Eur į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ liudytojų iÅ¡mokoms, kadangi liudytojai nepateikė praÅ¡ymų apmokėti jų turėtas iÅ¡laidas (ABTÄ® 39 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalys). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2017 m. sausio 16 d.

įsakymÄ Nr. 30-TE-39 „Dėl vyresniojo komisaro A. K. atleidimo”, panaikinti pareiÅ¡kėjui A. K. paskirtÄ nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ (kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ ) ir skirti pareiÅ¡kėjui A. K. tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .GrÄ Å¾inti A. K. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas.

Priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiÅ¡kėjui A. K. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos (2017-01-16) iki sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymo dienos.Priteisti A. K. iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 700,00 Eur (septyni Å¡imtai eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui A. K. 500,00 Eur (penki Å¡imtai eurų), įmokėtus 2017-04-26 į Klaipėdos apygardos administracinio teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , sprendimui įsiteisėjus.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                                 Aušrelė Mažrimienė