2adecf2b-ec4b-476b-8e94-b5a52f984da2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3761-554/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00155-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; (S) 20.2.3; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui O. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2021 m. sausio 25 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–4) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo atliktas greitasis Å¡lapimo testas, kuris parodė, jog pareiÅ¡kėjas vartojo psichotropinę medžiagÄ - metadonÄ . PareiÅ¡kėjas su testo rezultatais nesutiko, tačiau 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0040-ANR_N-257-2020 (toliau – ir Nutarimas) jam buvo paskirta 30 Eur bauda.

NutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-189-610/2020 pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino ir panaikino NutarimÄ kaip neteisėtÄ . NutarimÄ pareiÅ¡kėjas buvo apskundęs teismui, jis dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau Marijampolės PN atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ . Be to, nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. administracija pervedė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ drausmės grupę. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. parašė Marijampolės PN direktoriui paaiÅ¡kinimÄ , kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė, jog pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti taikomas pervedimas į drausmės grupę, tačiau į paaiÅ¡kinimÄ nebuvo kreipiama dėmesio.

Tada pareiÅ¡kėjas įteikė Marijampolės PN direktoriui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo informavo, kad dėl neteisėto nubaudimo skelbia bado akcijÄ . Taip pat nebuvo reaguojama į pareiÅ¡kėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. praÅ¡ymÄ . Nurodė, jog neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad buvo nubaustas ir taikytos drausminio poveikio priemonės anksčiau laiko. Nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. turėjo bÅ«ti paleistas į laisvę, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, tačiau to nebuvo padaryta dėl atsakovo kaltės. Dėl to pareiÅ¡kėjas iÅ¡gyveno didelį dvasinį skausmÄ , kančiÄ , sukrėtimÄ , pažeminimÄ , nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais.

Atsakovas neteisėtai pervedė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ drausmės grupę, kurioje buvo nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. Drausmės grupėje pareiÅ¡kėjui buvo taikomi žymiai didesni apribojimai ir draudimai nei paprastoje grupėje. Pasivaikščioti iÅ¡leidžiama 1 valanda trumpiau, o pareiÅ¡kėjui, sergančiam astma, tai buvo labai juntama. Kameroje teko kalėti užrakintam 22 valandas per parÄ . Nebuvo galima turėti savo radijo imtuvo, televizoriaus. PareiÅ¡kėjas nebuvo vedamas į sporto aikÅ¡tynÄ , negalėjo žaisti sportinių žaidimų.

Nebuvo vykdomos jokios programos, užsiėmimai, profesinio rengimo mokymas, atimta galimybė mokytis. Nebuvo galimybės susitikti su dvasininku, atlikti religines apeigas. Buvo labai apriboti pasimatymai, skambinti telefonu buvo galima tik du kartus per mėnesį, nebuvo galima gauti siuntinių. Nebuvo galima turėti savo virdulio, buvo draudžiama pirktis maistÄ , gaiviuosius gėrimus, kavÄ , arbatÄ , vaistažoles, saldumynus. Atsakovo kaltę sunkino tai, kad atsakovas žinojo sukeltų pasekmių pareiÅ¡kėjui sunkumÄ , be to, pareiÅ¡kėjas atsakovÄ laiku informavo, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti raÅ¡ydamas skundus, praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, paskelbdamas bado akcijÄ .

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas iÅ¡gyveno begalinį dvasinį skausmÄ ir kančiÄ , diskomfortÄ , atsirado depresija, buvo emociÅ¡kai prislėgtas, sugniuždytas, palaužtas, teko gydytis depresijÄ . Atsakovo atstovas Marijampolės PN prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 15–21) nurodė, jog įtarus, kad pareiÅ¡kėjas yra galimai vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas, jis buvo sulaikytas ir nuvestas į Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus patalpas medikų apžiÅ«rai ir atlikti testÄ dėl narkotinių medžiagų vartojimo.

Atliekant vizualinę apžiÅ«rÄ ir panaudojant vienkartinį poli testÄ buvo nustatyta, kad testas yra teigimas. PareiÅ¡kėjui buvo duotas nurodymas pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu. PareiÅ¡kėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. paaiÅ¡kinime Nr. 60/05-2593 nurodė, jog kategoriÅ¡kai nesutinka su testo rezultatu ir teigė, kad nevartojo jokių narkotinių medžiagų, vartojo tik gydytojo paskirtus vaistus. Dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas 2020 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas, kuriuo pareiÅ¡kėjui skirta 30 Eur bauda.

Vadovaujantis BVK 68 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai už administracinį nusižengimÄ , padarytÄ bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda. Dėl nurodytų aplinkybių Marijampolės PN direktorius 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 7/07-899 pareiÅ¡kėjÄ perkėlė iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę. PareiÅ¡kėjas 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus praÅ¡ydamas panaikinti 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis palikta nepakeistÄ . Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjui 2017 m. birželio 27 d. įvertinus nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal OASys metodikÄ , nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamumo rizika. PeržiÅ«rėjus turimus duomenis, nuteistojo asmens bylÄ , įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nebuvo nustatyti pokyčiai, kurie mažintų nuteistojo su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

Todėl pareiškėjui nebuvo taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. Nurodė, kad pareiškėjui būnant drausmės grupėje jis naudojosi teise susirašinėti, taip pat turėjo galimybę skambinti telefonu. Dėl paskelbto karantino visose įkalinimo įstaigose yra sustabdyti trumpalaikiai pasimatymai. Įstaigos administracija nuteistiesiems skiria papildomus telefoninius pokalbius palaikyti socialiniams ryšiams su artimaisiais, pareiškėjas jais naudojosi. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo naudotis parduotuve.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 11 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 13.10 punkte nurodyta, jog drausmės grupėje priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengime turi bÅ«ti radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Å io teisinio reguliavimo Marijampolės PN laikosi, todėl pareiÅ¡kėjui nėra reikalo turėti asmeninį radijo imtuvÄ , kadangi radijo taÅ¡kas yra įrengtas.

Taip pat Marijampolės PN direktoriaus yra patvirtintas bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikas, atliekant bausmę drausmės grupėje nuteistiesiems antradieniais atneÅ¡amos knygos, kurias skaitymui gali pasirinkti patys. Nurodė, jog dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino grupiniai užsiėmimai drausmės grupėje nevykdomi, tačiau esant nuteistųjų praÅ¡ymui, Marijampolės PN psichologės vykdo individualius užsiėmimus. Patikrinus Marijampolės PN esančiÄ pareiÅ¡kėjo bylÄ , praÅ¡ymų, susijusių su galimybe įsidarbinti ar mokytis, kurie bÅ«tų adresuoti įstaigos administracijai, nėra.

PareiÅ¡kėjas 2020 - 2021 metais į Marijampolės profesinio rengimo centro pataisos namų skyrių priimtas nebuvo. PareiÅ¡kėjui esant drausmes grupėje, jam nebuvo užkirstas kelias įgyti profesijos ir mokytis. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administracijÄ dėl poreikio iÅ¡pažinti religijÄ , neteikė praÅ¡ymo iÅ¡kviesti dvasininkÄ . Esant drausmės grupėje pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos. PareiÅ¡kėjas savo skunde praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau nenurodo, kokių iÅ¡gyvenimų jis asmeniÅ¡kai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiÅ¡kė ir kaip pasireiÅ¡kė priežastims ryÅ¡ys tarp atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos.

Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN veiksmais. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad Marijampolės PN specialistės 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 0040-ANR­ N-257-2020 pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 71 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 Eur bauda, už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 17 val. 10 min., atlikdamas bausmę Marijampolės PN, be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę, psichikÄ veikiančiÄ medžiagÄ - tai yra jis buvo sulaikytas Marijampolės PN, adresu:

Marijampolės m., Sporto g. 7, Marijampolės PN saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto, kadangi buvo kilęs įtarimas, jog nuteistasis galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir Marijampolės PN sveikatos priežiÅ«ros skyriuje jam buvo atliktas narkotikų testas vienkartiniu narkotinių medžiagų testu, naudojamu pataisos namuose. Atlikus tyrimÄ testu, tyrimo rezultatas buvo teigiamas metadonui (MTD) (b. l. 60–63). Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mams.

Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino, panaikino Marijampolės PN 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukė (b. l. 64–68). Marijampolės PN pateikė apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimÄ panaikinti. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ (b. l. 69–73, TIS Liteko duomenys).

PareiÅ¡kėjas jam kilusiÄ neturtinę žalÄ sieja su tuo, jog Marijampolės PN, nesant įsiteisėjusiam 2020 m. gruodžio 7 d. Nutarimui, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , perkėlė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ drausmės grupę, kurioje jis buvo nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d., bei nepagrįstai netaikė pareiÅ¡kėjui lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų. Kaip jau buvo paminėta, vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – neteisėtumas.

Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, - ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų.

VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos T. R. Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo atstovui neabejotinai buvo žinoma apie tai, kad pareiÅ¡kėjas NutarimÄ apskundė Marijampolės apylinkės teismui. Apie tai pareiÅ¡kėjas atsakovÄ informavo 2020 m. rugpjūčio 29 d. pareiÅ¡kimu (b. l. 7). Be to, iÅ¡ Marijampolės PN 2020 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡to matyti, kad bÅ«tent atsakovo atstovas 2020 m. rugpjūčio 19 d. persiuntė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Nutarimo panaikinimo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mams (b. l. 8).

Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog vadovaudamasis BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais Marijampolės PN direktorius 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 7/07-899 pareiÅ¡kėjÄ perkėlė iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę (b. l. 53). BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistasis iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai už administracinį nusižengimÄ , padarytÄ bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda.

Kalėjimų departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2020 m. lapkričio 2 d. skundÄ , kuriame jis kėlė ginÄÄ dėl jo perkėlimo į drausmės grupę, 2021 m. sausio 5 d. sprendime Nr. 2S-23 konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo perkėlimas į drausmės grupę grindžiamas tuo, kad už administracinį nusižengimÄ , padarytÄ bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskirta administracinė nuobauda (b. l. 74–76). Be to, Marijampolės PN 2020 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu Nr. 20/07-1255 pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, jog jis yra nubaustas administracine nuobauda už bausmės atlikimo metu padarytÄ teisės pažeidimÄ 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad iki lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pareiÅ¡kėjas yra neatlikęs nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , todėl lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo (b. l. 10). Pažymėtina, jog pagal ANK 2 straipsnio 7 dalį asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimÄ tik įvykdęs administracinį nurodymÄ arba Å¡io kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusius administracinį nusižengimÄ .

Taigi, nei 2020 m. rugsėjo 8 d., kuomet pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, nei 2020 m. rugpjūčio 13 d., kai Marijampolės PN sprendė dėl galimybės taikyti pareiÅ¡kėjui lygtinį paleidimÄ , Nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo bÅ«ti laikomas padariusiu administracinį nusižengimÄ . Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog atsakovo atstovas perkeldamas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ drausmės grupę ir kaip lygtinio paleidimo netaikymo priežastį nurodydamas pareiÅ¡kėjo padarytÄ administracinį nusižengimÄ , nesielgė taip kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai nevykdė jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrindas konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

Nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, spręstina dėl neturtinės žalos padarymo pareiÅ¡kėjui fakto. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, ko pasėkoje nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais, teko iÅ¡gyventi dvasinį skausmÄ ir kančiÄ , diskomfortÄ , atsirado depresija ir kt. Pažymėtina, jog pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį nuteistieji, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukÅ¡ta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iÅ¡ pataisos įstaigų taikant jiems intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2021 m. vasario 12 d. pažymoje Nr. 14107-461 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ buvo atliktas 2017 m. birželio 27 d. ir nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamumo rizika, 112 svertinių taÅ¡kų. PeržiÅ«rėjus turimus duomenis, nuteistojo asmens bylÄ , įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu nebuvo nustatyti iki Å¡iol neįvertinti objektyvÅ«s pokyčiai, kurie mažintų nuteistojo su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

Todėl nuteistajam nebuvo taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. (b. l. 48). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog tuo atveju, jei pataisos įstaiga nebÅ«tų pareiÅ¡kėjo laikiusi padariusiu administracinį nusižengimÄ , pareiÅ¡kėjui neabejotinai bÅ«tų taikytas lygintis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Kadangi kaip matyti, iÅ¡ paminėtos Marijampolės PN resocializacijos skyriaus 2021 m. vasario 12 d. pažymos, net ir esant panaikintam Nutarimui, egzistavo aplinkybės, kurios sÄ lygojo lygtinio paleidimo pareiÅ¡kėjui netaikymÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neturtinės žalos, siejamos su lygtinio paleidimo netaikymu, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog esant drausmės grupėje jam buvo taikomi didesni apribojimai nei paprastojoje grupėje - pasivaikščioti leidžiama 1 valanda trumpiau, nebuvo galima turėti savo radijo imtuvo, televizoriaus, pareiÅ¡kėjas nebuvo vedamas į sporto aikÅ¡tynÄ , negalėjo žaisti sportinių žaidimų, nebuvo vykdomos jokios programos, užsiėmimai, atimta galimybė mokytis, nebuvo galimybės susitikti su dvasininku, atlikti religines apeigas, buvo labai apriboti pasimatymai, skambinti telefonu buvo galima tik du kartus per mėnesį, nebuvo galima gauti siuntinių, nebuvo galima turėti savo virdulio, buvo draudžiama pirktis maistÄ , gaiviuosius gėrimus, kavÄ , arbatÄ , vaistažoles, saldumynus.

Pabrėžia, kad dėl minėtų apribojimų jis iÅ¡gyveno begalinį dvasinį skausmÄ ir kančiÄ , diskomfortÄ , atsirado depresija, buvo emociÅ¡kai prislėgtas, sugniuždytas, palaužtas. Vadovaujantis BVK 73 straipsniu paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų;

2) per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ;

3) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat Å¡io Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiÅ¡kumu gauti perduodamų daiktų;

4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu;

5) kasdien pasivaikščioti tris valandas. Tuo tarpu pagal BVK 75 straipsnio 1 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę 1) įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmeninių daiktų;

2) per keturis mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ;

3) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų;

4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu;

5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Vadovaujantis BVK 75 straipsnio 2 dalimi drausmės grupei priskirti nuteistieji gali bÅ«ti laikomi užrakinti. Atsakovo pateikti įrodymai paneigė pareiÅ¡kėjo teiginius, jog jam buvo taikomas BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas apribojimas du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (b. l. 34–36), taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ atlikti religines apeigas, be to, pareiÅ¡kėjas nebuvo priimtas mokytis į Marijampolės profesinio rengimo centrÄ (b. l. 50).

Tačiau įvertinus paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ akivaizdu, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji patiria tam tikrų apribojimų lyginant su nuteistaisiais, kurie yra priskirti paprastajai grupei (trumpesnis pasivaikščiojimo laikas, ribojami leidžiami turėti ir įsigyti daiktai, maisto produktai ir kt.), todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjÄ nepagrįstai laikant drausmės grupėje nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. (daugiau kaip 3 mėnesius) jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei Marijampolės PN administracija nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų, t. y. patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotus pažeidimus, jų trukmę, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgus į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę ypač neigiamų padarinių (pavyzdžiui, iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, kurie bÅ«tų turėję įtakos tolesniam pareiÅ¡kėjo gyvenimui), kad Marijampolės PN pareigÅ«nai sÄ moningai bÅ«tų siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsi, atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 175 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Remiantis LVAT praktika tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos yra priteisiamos (žr.

LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010). Nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Procesinių palÅ«kanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IÅ¡ administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinę žalÄ , į teismÄ kreipėsi 2021 m. sausio 25 d. (b. l. 12), administracinė byla teisme buvo iÅ¡kelta 2021 m. sausio 28 d. nutartimi (b. l. 13).

Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už prievolę atlyginti neturtinę žalÄ nuo 2021 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui O. B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 175 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos - 2021 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius