2024-03-20 Nr. AB-4741-3-62-3-01912-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-63-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01912-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atstovas, iki reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN), 31 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. pagal įsiteisėjusį Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-238-482/2020, (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendis) pareiškėjas bausmę turėjo atlikti atvirojoje kolonijoje. Tačiau pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 30 d. buvo etapuotas į Marijampolės PN;

2.2. pareiškėjas, nesulaukęs, kada atsiras vietų atviroje kolonijoje, kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl jo perkėlimo į atvirąją koloniją. Marijampolės PN administracija paaiškino pareiškėjui, kad nėra laisvų vietų atviroje kolonijoje. Pareiškėjas tokį atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Departamentas, po reorganizacijos – Tarnyba), kuris 2020 m. spalio 22 d. rašte Nr. 2S-3790 „Dėl E. V. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 22 d. raštas) nurodė Marijampolės PN, kad pareiškėjas be jokių išlygų turi būti perkeltas į atvirąją koloniją. Nepaisant to, Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. (105 paras) pareiškėjo neperkėlė į atvirąją koloniją;

2.3. aptartu neveikimu Marijampolės PN pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apribojo pareiškėjo teisę į pasimatymus su šeimos nariais, giminaičiais, draugais, skambinti telefonu (per savaitę buvo leidžiama paskambinti tik 2 kartus po 15 minučių), apsipirkti parduotuvėje (buvo nustatytas limitas apsipirkti per mėnesį už 114 Eur, prekių asortimentas apribotas), pareiškėjui nurodytu laikotarpiu nebuvo suteiktas darbas dėl pareiškėjui paskirtos per trumpos terminuotos laisvės atėmimo bausmės;

2.4. pareiškėjas dėl aptarto Marijampolės PN neveikimo patyrė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atstovas laikėsi pozicijos, kad laisvų vietų atvirojoje kolonijoje nebuvimas nepriklausė nuo Marijampolės PN valios, todėl Marijampolės PN neveikimas šiuo aspektu negali būti pagrindas atsakomybei kilti. Atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo teisės bendrauti su artimaisiais, gauti pasimatymų, apsipirkti ar skambinti ginčo laikotarpiu nebuvo ribojamos. Pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN ginčo laikotarpiu, dėl jo neperkėlimo į atvirąją koloniją, pasimatymų skambinimo bei apsipirkimo ribojimo, į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei jo įvardytas kilusios neturtinės žalos dydis neturi realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendime nusprendė iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą, pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, atmesti pareiškėjo reikalavimą priteisti 31 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis (6.246–6.249 str., 6.250 str., 6.271 str.), BVK normomis (5 str. 3 d., 90 str. 1 d.), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, šio teismo praktika, formuojamą panašaus pobūdžio bylose (2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-520-629/2023), bei Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualia praktika.

6. Teismas, nustatęs, kad įsiteisėjusiame Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendyje [Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo], nuspręsta, be kita ko, pareiškėją nubausti 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, padarė išvadą, kad pareiškėjas jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę turėjo atlikti atvirose kolonijose.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. pareiškėjas, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymu, prašydamas paaiškinti, kodėl jis atlieka jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę ne atviroje kolonijoje;

7.2. Marijampolės PN direktorius 2020 m. spalio 9 d. rašte Nr. 20/07-1935 „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 9 d. raštas) nurodė, kad 2020 m. liepos 17 d. oficialiai užklausė apie tokį poreikį Pravieniškių pataisos namų, tačiau 2020 m. liepos 30 d. gavo atsakymą, kad laisvų vietų nėra, todėl pareiškėjas nebuvo perkeltas į atvirąją koloniją;

7.3. pareiškėjas apskundė šį atsakymą Departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nurodė Marijampolės PN pareiškėją be jokių išlygų perkelti į atvirąją koloniją [Departamento 2020 m. spalio 22 d. raštas];

7.4. pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės PN, nes atvirojoje kolonijoje nebuvo laisvų vietų.

8. Teismas, įvertinęs tai, ką nustatė, padarė išvadą, kad Marijampolės PN nesiėmė visų įmanomų veiksmų perkelti pareiškėją į atvirąją koloniją ir todėl pažeidė BVK 90 straipsnio 1 dalį, t. y. Marijampolės PN, nepaisydami teisės aktų reikalavimų ir Departamento nurodymo, ginčo laikotarpiu pareiškėją kalino Marijampolės PN ir neperkėlė jo į atvirąją koloniją.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė dėl nustatyto Marijampolės PN neveikimo jam kilusią neturtinę žalą, konstatavo, kad pareiškėjas, šiuo atveju tik abstrakčiai nurodęs, kad buvo apriboti jo socialiniai ryšiai, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad iki jam patenkant į Marijampolės PN, jis palaikė artimus socialinius ryšius su šeimos nariais, giminaičiais, draugais.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu niekam neskambino, Marijampolės PN neribojo pareiškėjo teisės paskambinti, bendrauti su artimaisiais, gauti pasimatymų ir apsipirkti. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į psichologą dėl jo neperkėlimo į atvirąją koloniją, jo teisių gauti pasimatymus, skambinti ir apsipirkti [Tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 16 d. pažyma Nr. RV-20-6395 „Dėl nuteistojo E. V. kreipimosi“].

11. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis [Tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. pažyma „Dėl duomenų apie nuteistojo E. V. sveikatos būklę“], nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kelis kartus kreipėsi į psichiatrą, pareiškėjui buvo skirtas gydymas dėl nemigos, blogos nuotaikos, nerimo. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų patyręs kokius nors neigiamus išgyvenimus dėl jo neperkėlimo į atvirąją koloniją.

12. Teismas, įvertinęs tai, ką nustatė, ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Marijampolės PN buvo laikomasi kitokiomis sąlygomis, nei būtų buvęs laikomas atvirojoje kolonijoje, taip pat į pareiškėjo patirtus nepatogumus, suvaržymus, konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

13. Teismas, be to nenustatęs, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju konstatuotas pažeidimas nebuvo intensyvus. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo neperkėlimo į atvirąją koloniją faktas, net ir tuo atveju, jei toks faktas sukūrė neigiamas emocijas, pats savaime negali būti pripažintas sukeliančiu turtinę ar neturtinę žalą.

14. Teismas sutiko, kad dėl pareiškėjo neperkėlimo iš Marijampolės PN į atvirąją koloniją, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo patirti nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad sudarytų pagrindą juos įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl jo neperkėlimo į atvirąją koloniją jis būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų ir kad dėl to jam kilo neištaisomos pasekmės. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikata sutriko būtent dėl jo neperkėlimo į atvirąją koloniją.

15. Teismas, nenustatęs visų būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei kilti, t. y. tiesioginio priežastinio ryšio tarp Marijampolės PN neteisėtų veiksmų [neveikimo] ir pareiškėjui kilusių pasekmių, taip pat įvertinęs bylos aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygsta Konvencijos 3 straipsnyje draudžiamam elgesiui.

16. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo atstovo (iki reorganizacijos – Marijampolės PN), 31 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas, kartodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo teiginius ir byloje esančius įrodymus ir todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kaip buvo apriboti jo socialiniai ryšiai, ir neįrodė jam kilusių neigiamų pasekmių, dėl kurių teismas nepagrįstai nusprendė atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN jam buvo sudarytos sąlygos paskambinti telefonu tik 2 kartus per savaitę po 15 minučių, o atviroje kolonijoje jam būtų leista turėti mobilųjį telefoną. Pareiškėjas, būdamas Marijampolės PN, neskambino ir nesiuntė laiškų dėl brangių tarifų. Pareiškėjui šios paslaugos būtų suteikto nemokamai atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN jis negalėjo įsidarbinti, nevaržomai apsipirkti, o atviroje kolonijoje jam būtų leista savaitgaliais grįžti į namus, kas neleidžiama, atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Pareiškėjas detaliai nurodė, kad dėl nemigos, blogos nuotaikos ir nerimo, kas kilo dėl jo neperkėlimo į atvirąją koloniją, turėjo kreiptis į psichiatrą.

19. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atstovas, kartodamas ginčo faktines aplinkybes, argumentus ir aplinkybes, išdėstytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir pareiškėjui tariamai kilusios neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie sveikatos būklę, nenurodo kitų fizinių ir psichinių savybių, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant dėl nustatytų pažeidimų poveikio masto, intensyvumo. Atstovo vertinimu, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai atsakė į pareiškėjo reikalavimą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

20. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą į apeliacinį skundą nesutinka su atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kartodamas tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti pareiškėjo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Marijampolės PN neteisėtais veiksmais, dėl kurių terminuoto laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas atliko ne atvirojoje kolonijoje, o Marijampolės PN, pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Marijampolės PN, nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. neperkėlęs pareiškėjo į atvirąją koloniją čia atlikti jam paskirtą 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, pažeidė BVK 90 straipsnio 1 dalį, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nors ir nenustatęs tiesioginio priežastinio ryšio tarp nustatytų Marijampolės PN neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios neturtinės žalos (neigiamų pasekmių), skundą tenkino iš dalies ir pripažino, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Teismas nurodė, kad pareiškėjo patirti nepatogumai dėl jo neperkėlimo į atvirąją koloniją nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad sudarytų pagrindą juos įvertinti pinigais, atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, dėl kurių atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

24. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo išvadų.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pareiškėjui skirta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Pareiškėjas šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę pradėjo atlikti 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 30 d. buvo atgabentas į Marijampolės PN, kur buvo paskirtas į paprastąją grupę, o 2020 m. lapkričio 11 d., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas.

26. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos BVK 90 straipsnyje, nustatantis atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, be kita ko, nurodoma, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Tačiau 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 39 straipsnis, kuriuo pakeistas BVK 90 straipsnis, nustatantis, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog įsigaliojus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems straipsniams, iš jų – ir 39, kuriuo pakeistas BVK 90 straipsnis, Departamentas ir pataisos įstaigos per tris mėnesius perkelia nuteistuosius į atvirąsias kolonijas, kuriose jie privalo atlikti bausmę pagal BVK 90 straipsnio nuostatas. Pakeitimo įstatyme nenustatytos jokios išimtys, dėl kurių nuo 2020 m. spalio 1 d. nuteistieji, kurie pagal nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusį pakeistą BVK 90 straipsnį turi atlikti jiems paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose, galėtų būti neperkeliami į atviras kolonijas, ką pažymėjo ir Departamentas, 2020 m. spalio 22 d. rašte nurodęs Marijampolės PN „be jokių išlygų“ perkelti pareiškėją į atvirą koloniją.

27. Taigi, atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, Marijampolės PN, į kuriuos 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo atgabentas, vykdydami Pakeitimo įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, turėjo iki 2020 m. spalio 1 d. perkelti pareiškėją į atvirąją koloniją atlikti jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o to nepadarę, elgėsi neteisėtai.

28. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teismą parinkus netinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo analizuotina konkreti situacija, konkrečiu atveju nustatytas (-i) pažeidimas (-ai), skundą padavusio asmens sveikatos būklė, vertinama, ar konkrečiu atveju tokio asmens teisei (-ėms) apginti pakanka tik pažeistos (-ų) jo teisės (-ių) pripažinimo, ar visgi buvo padaryta didesnė neturtinė žala, kurios atlyginimas priteistinas pinigais (žr., pvz., 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018); neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas pinigais, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės (-ių) pažeidimo (-ų) pripažinimo nepakanka pažeistai (-oms) teisei (-ėms) apginti (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią skundą padavusio asmens situaciją, neturtinės žalos atlyginimas nepriteisiamas pinigais, pripažįstant teisės (-ių) pažeidimą (-us) (žr., pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018); paprastai asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

29. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad vien dėl to, jog buvo laikomas Marijampolės PN (pataisos namuose), o ne atviroje kolonijoje, jis buvo atribotas nuo visuomenės, apribotos jo teisės pasimatyti su šeimos nariais, giminaičiais, draugais, skambinti telefonu, gauti darbą, apsipirkti.

30. BVK 73 straipsnis (redakcija, galiojusi pareiškėjui atliekant 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, t. y. nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatė pataisos namų paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teises: 1) įsigyti BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų (t. y. maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus); 2) per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat BVK 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu (t. y. vieną kartą per šešis mėnesius) gauti perduodamų daiktų; 4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti tris valandas.

31. BVK 91 straipsnis (redakcija, galiojusi pareiškėjui atliekant 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) reglamentavo laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumus, t. y. atvirose kolonijose nuteistieji: 1) laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi; 2) nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; 3) gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; 4) gali be apribojimų gauti pasimatymus, perduodamus daiktus, gauti ir siųsti laiškus, turėti ir naudotis telefonu; 5) jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis; 6) atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki keturiolikos valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio ar darbo paieškos, gydymosi, mokymosi arba jeigu rengiantis nuteistąjį paleisti iš atviros kolonijos jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar pasinaudojimo kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus; 7) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba kiti jų nurodyti asmenys; 8) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Ši išvyka suteikiama atviros kolonijos direktoriaus nutarimu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba kiti jų nurodyti asmenys; 9) gali tęsti darbą, kurį dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo atviroje kolonijoje pradžios; 10) atviros kolonijos direktoriaus leidimu gali likusius tris mėnesius iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose.

32. Taigi, teisių, kuriomis gali naudotis nuteistieji, laikomi atviroje kolonijoje, apimtis yra reikšmingai didesnė nei nuteistųjų, laikomų pataisos namuose paprastos grupės sąlygomis. Todėl nustačius, kad pareiškėjas neteisėtai nebuvo perkeltas į apskritai mažiau jo teises apribojančią įstaigą, teisėjų kolegijos vertinimu, teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas nėra pakankamas jo pažeistų teisių gynimo būdas, o pareiškėjo patirta neturtinė žala atlygintina pinigais.

33. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių reikšmingų kriterijų sąrašas, t. y. žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi patikrinti reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais pagrįstumą, nuspręsti, kokia suma gali būti teisinga ir protinga padarytai neturtinei žalai atlyginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, dėl šio pažeidimo pareiškėjo patirto diskomforto lygį, byloje pateiktus pareiškėjo medicininius sveikatos duomenis, atsižvelgusi į aptartus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

35. Nors pareiškėjas prašo priteisti 31 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų ar kitų išskirtinių ir reikšmingų aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui priteisti būtent jo prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

36. Pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsižvelgus į tai, kas nustatyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo, atstovaujamo Tarnybos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai), 1 000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė