2adcbbf5-d7c8-48cb-a586-c4cd144de4eb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1525-343/2012(Proceso Nr. 2-05-3-04925-2012-5)                          Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Palubinskaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8169-192/2012 pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio akto pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-130 2 punktÄ , kuriuo nutarta perimti iÅ¡ ieÅ¡kovės pastarosios panaudos tvarka valdomas patalpas, kurios yra reikalingos Aleksoto seniÅ«nijai ir Aleksoto policijos nuovadai. Kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateiktas ir praÅ¡ymas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - laikinÄ ginčijamos administracinio akto dalies galiojimo sustabdymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė              Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-130 2 punkto galiojimÄ . Teismas nurodė, kad ginčijamo administracinio akto galiojimo sustabdymas, kaip prevencinė priemonė, yra įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte.

Kadangi ginčijamu administraciniu aktu perimtas patalpas ketinama perduoti tretiesiems asmenims, skubus skundžiamos sprendimo dalies galiojimo sustabdymas užkirstų keliÄ galimam tolimesniam ieÅ¡kovės teisių pažeidimui bei galimiems naujiems teisiniams ginčams atsirasti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu atsakovė praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Savo pozicijÄ apeliantė grindžia Å¡iais argumentais:              1. Ginčijamu administraciniu aktu perimtos patalpos yra bÅ«tinos tretiesiems asmenims, kurie faktiÅ¡kai patalpomis ir naudojasi. IeÅ¡kovei Å¡ios patalpos nėra reikalingos, patalpos bÅ«tinos tretiesiems asmenims siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir tenkinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl ieÅ¡kinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nesant pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , negali bÅ«ti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės.             2.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apeliantės, trečiųjų asmenų, o kartu ir visos visuomenės interesai pažeidžiami labiau, nei būtų pažeidžiami ieškovės interesai laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius. Laikinosios apsaugos priemonės neapsunkins galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, kadangi patalpomis ir taip naudojasi tretieji asmenys, kuriems patalpas ketina perduoti apeliantė.              3. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytus nepranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, nors tokia teismo teisė yra ribojama CPK 148 straipsnio 1 dalyje aptartais išimtinais atvejais, dėl kurių egzistavimo nutartyje nepasisakoma.

             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundÄ atmesti, nutartį palikti nepakeistÄ ir nurodo, kad ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas gali bÅ«ti įvertintas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, bet ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, kiltų pareiga ieÅ¡kovei vykdyti ginčijamÄ administracinį aktÄ , galimai nulemtų papildomas iÅ¡laidas, susijusias tiek su ginčijamo akto vykdymu ar sankcijų už jo nevykdymÄ taikymu, tiek ir su galimu vykdymo atgręžimu galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

Atskirojo skundo argumentas dėl teismo pareigos informuoti proceso dalyvius apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra paremtas jau negaliojančia procesine teisės norma. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo vertinimo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymu taiko laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡is asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiÅ¡kiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, jog jÄ su ieÅ¡kove sieja sutartiniai teisiniai santykiai, jog ginčijamu administraciniu aktu buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsta tuos santykius pakoreguoti, atimant iÅ¡ ieÅ¡kovės teisę naudotis tam tikromis patalpomis.

Pastarosios aplinkybės pačios savaime leidžia spręsti, jog ieÅ¡kinio reikalavimas yra susijęs su ieÅ¡kovės siekiu apginti savo teises nuo galimo pažeidimo, dėl ko pradinėje proceso stadijoje, neiÅ¡tyrus ir neįvertinus į bylÄ pateiktų įrodymų, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kų iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo. Kaip teisingai atsiliepime į skundÄ nurodo ieÅ¡kovė, atsakovės veiksmų teisėtumas bus įvertintas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui kaip nepagrįstÄ atmesti atskirojo skundo motyvÄ , jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo bÅ«ti taikomos dėl akivaizdaus, ieÅ¡kinio reikalavimo nepagrįstumo.

Dėl proporcingumo principo taikant laikinÄ sias apsaugos priemones Proporcingumo principas reikalauja, jog bÅ«tų taikomi tik tie suvaržymai, kurių taikymas sukurs didesnę naudÄ , nei žala, kuri galėtų atsirasti suvaržymų nepritaikius. Tokiu bÅ«du užtikrinama Å¡alių interesų pusiausvyra. Apeliantė savo skunde nurodo, jog, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, kadangi perimamos patalpos reikalingos vieÅ¡ajai tvarkai užtikrinti, vieÅ¡osioms paslaugoms teikti.

Tačiau tame pačiame skunde apeliantė nurodo, jog tretieji asmenys ginčo patalpomis naudojosi ir iki ginčijamo administracinio akto priėmimo, naudojasi jomis ir dabar. Pastaroji aplinkybė paneigia apeliantės argumentÄ , jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi kokiÄ nors įtakÄ viešųjų paslaugų teikimo apimčiai, t.y., kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas. Tai, jog ginčijamo administracinio akto priėmimu užtikrinama vieÅ¡ojo intereso apsauga, gali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kinio reikalavimui atmesti iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, tačiau negali įtakoti ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ kitos pusės, kaip teisingai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo ieÅ¡kovė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji prarastų turimas sutartines teises į ginčo patalpas, bÅ«tų priversta vykdyti galimai neteisėtÄ administracinį aktÄ , kas yra nesuderinama su pasekmėmis, kurios atsirastų ieÅ¡kinio patenkinimo atveju. Ä®vertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindÄ laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti - grėsmę, jog suvaržymų nepritaikius bus sunku įvykdyti galimai ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ .

Dėl teismo pareigos praneÅ¡ti dalyvaujantiems byloje asmenims apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK 148 straipsnio 1 dalyje buvo nuostata, jog laikinosios apsaugos priemonės nepraneÅ¡us atsakovui gali bÅ«ti taikomos tik iÅ¡imtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ ar padarytų jį neįmanomÄ . Nuo 2011 m. spalio 1 d. klausimo nagrinėjimo tvarka detalizuojama CPK 147 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, jog apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ teismas atsakovui praneÅ¡a tik tuo atveju, kai mano, kad tai bÅ«tina.

Toks įstatyminio reglamentavimo pakeitimas yra susijęs su Å¡io klausimo nagrinėjimo specifika - imperatyvia bÅ«tinybe klausimÄ iÅ¡spręsti operatyviai. Manydamas, jog nėra bÅ«tina apie klausimo nagrinėjimÄ praneÅ¡ti atsakovui, teismas neprivalo savo pozicijos pagrįsti motyvais nutartyje, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Kadangi atskirojo skundo argumentas paremtas nebegaliojančia procesine nuostata, jis negali turėti įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui. Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 151 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                           RÅ«ta Palubinskaitė