2022-04-06 Nr. AB-7966-4-16-3-00070-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1948-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00070-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjai N. Q. Q. Q.,

pareiškėjos N. Q. Q. Q. atstovui advokatui Ričardas Kubilius,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei G. P.,

vertėjaujant M. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Q. Q. Q. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Q. Q. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietė N. Q. Q. Q. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65294 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodoma, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jos tapatybė nustatyta, ji bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nėra davusi pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nedaro jokių pažeidimų. Jai gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – kuri atitinka žmogaus teisių apsaugos standartus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad:

3.1. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis jo priėmimo metu galiojančiomis Įstatymo nuostatomis.

3.2. Pareiškėjos atžvilgiu priėmus Sprendimą, nėra pagrindo taikyti jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nes pareiškėja nėra sulaikyta, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą jo sulaikymui (Įstatymo 113 str. 4 d. 3, 4, 5 p.).

3.3. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama pareiškėjos skunde, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirtusi sieną. Iš kilmės valstybės pareiškėja teisėtai atvyko į Baltarusijos Respubliką, tačiau Baltarusijos Respublikoje neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Apklausos metu pareiškėja nurodė, jog jos tikslas yra susivienyti su šiuo metu Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenančiu vyru. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad pareiškėja gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

II. 4. Utenos apylinkės teismas Ignalinos rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi Įstatymo 113, 1408 straipsniais.

6. Teismas nustatė šias reikšmingas aplinkybes: pareiškėja, gimusi 1999 m. sausio 1 d., 2021 m. liepos 31 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės 8 asmenų grupėje ir sulaikyta pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, priėmė 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 21S45995, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; šį sprendimą pareiškėja apskundė ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kurios metu buvo priimtas 2022 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. 6K-12, kuriuo pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas; pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl aptartų sprendimų panaikinimo, byla dar neišnagrinėta; Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje pareiškėja buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 22 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas; tyrimo metu nustatyta, jog į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pareiškėja nurodė kelias bendro pobūdžio išvykimo iš kilmės valstybės priežastis – asmeninio pobūdžio priežastys (noras susijungti su vyru, kuris gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje). Asmeniškai pareiškėjai nekyla pavojus kilmės valstybėje, ji individualiai nėra persekiojama; Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, priėmė Sprendimą, nustatęs, kad per 6 mėnesius nuo pareiškėjos užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos teisinės padėties; su Sprendimu pareiškėja supažindinta 2022 m. vasario 14 d.

7. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, jog, gavusi atsisakymą suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, pareiškėja gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas turėjo faktinį pagrindą nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytą aplinkybę, kad pareiškėja gali pasislėpti. Dėl to, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau, piktnaudžiaudama migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje, dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Tokie pareiškėjos veiksmai, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip bendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Tai nustatęs, teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą, dėl ko Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Teismas nenustatė, kad Sprendimas neproporcingai varžytų pareiškėjos teises. Pažymėjo, kad pareiškėja neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog pareiškėjai pritaikius švelnesnę priemonę, ji gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl to, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Dėl ko teismas apibendrino, kad pareiškėjos atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti pareiškėjai prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

9. Teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą, pareiškėjos skundą atmetė.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismas Ignalinos rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnybos Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, dėl ko laikosi tos pačios pozicijos, kad jos atžvilgiu gali būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė, dėl kurios bus užtikrintas pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje ir pareiškėja galės laisvai judėti.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nesutinka su juo, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

13. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus ir tą pačią teisinę informaciją, kurią išdėstė pirmosios instancijos teismui. Migracijos departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją dėl Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo patvirtinta LVAT praktikoje (žr. 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022). Pažymi, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja apgyvendinimo vietoje laikoma netinkamomis sąlygomis, kad pareiškėjos teisės būtų pernelyg suvaržytos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos apgyvendinimo Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (Tarnybos Centre), nesuteikiant pareiškėjai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo netenkino ir neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, pripažinęs, kad Migracijos departamentas, pagrįstai nustatęs, jog pareiškėja nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.), padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog pareiškėja gali pasislėpti.

16. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti pareiškėja Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (Tarnybos Centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu.

17. Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pateikusi prašymą suteikti prieglobstį, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas.

23. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad Migracijos departamentas pareiškėjos nebendradarbiavimą grindė aplinkybėmis, jog pareiškėja galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, su tokiu vertinimu sutikti negali. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėja nebendradarbiauja. Tokios pozicijos laikomasi LVAT praktikoje (žr. 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022). Todėl pareiškėjos laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant laisvės judėti, nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo pareiškėjos prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

24. Kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendimo negrindė, tokių duomenų nėra ir byloje. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai.

25. Pareiškėjos prašymas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas. Nesant pagrindo prieglobsčio prašytojo apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

26. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinimas, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant Sprendimo dėl teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos N. Q. Q. Q. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. kovo 3 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos N. Q. Q. Q. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65294 dalį dėl pareiškėjai N. Q. Q. Q. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Sprendimas neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė