2adba0fc-c039-4286-adda-e6af1a8ee2c8 · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-320-898/2023

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00036-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.16.; 21.11.10.; 21.11.11.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. (D. K.) atstovo advokato Telesforo Urbaičio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. vasario 10 d. nutarimas, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 125 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bauda, paliktas galioti, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-226-2023 D. K. buvo nubaustas pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį – 440 Eur bauda dėl to, kad jis importavo neteisėtai svetimu prekių ženklu pažymėtas prekes (2930 kg saldainių ledinukų „L. L.“), turėdamas tikslÄ jas parduoti.

2. 2023 m. kovo 14 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimÄ D. K. apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mams. Skundžiama 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas ir skundžiamas institucijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog skunde nurodyti galimi terminų pažeidimai nustatyta tvarka buvo paÅ¡alinti, dėl ko plačiau nepasisakė, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad jie neturi esminės reikÅ¡mės D. K. veiksmų kvalifikacijai. Taip pat apylinkės teismas pabrėžė, kad įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, specialisto pateiktus paaiÅ¡kinimus bei kitus skundžiamoje nutartyje aptartus įrodymus, D. K. kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 125 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta, be to, jam pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bauda su turto konfiskavimu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu D. K. atstovas advokatas praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. vasario 10 d. nutarimÄ bei administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo pateiktais argumentais ir motyvais, nes teismas neįvykdė ANK 641 straipsnyje nustatytos pareigos, o bÅ«tent nagrinėjant bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teigiama, jog teismas, priimdamas sprendimÄ rėmėsi vien tik nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje priėmusios Vilniaus teritorinės muitinės argumentais, nesigilino į atvejo specifiÅ¡kumÄ , susijusį su tiesiogiai taikytinu Europos sÄ jungos teisės aktu ir nepagrįstai priskyrė civilinės teisės (Prekių ženklų įstatymo) reguliuojamus santykius administracinio nusižengimo dalykui.

3.2. Pažymėta, kad 2022 m. balandžio 21 d. muitinė sulaikė UAB „P.“ (ne fizinio asmens D. K.) importuojamas prekes, (293 dėžes) saldainių ledinukų „L. L.“, įtariant, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Teismui tikrinant priimto muitinės nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ buvo ignoruotas 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 „Dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo“, kuriuo panaikintas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (toliau – ir Reglamentas 608/2013), taikymas. Muitinė, vadovaudamasi Å¡iuo tiesioginio taikymo Europos SÄ jungos teisės aktu (17 straipsnis), sulaikė importuotojo UAB „P.“ prekes, įtariant, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises (tai nurodyta muitinės suraÅ¡ytame 2022 m. balandžio 21 d. prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini).

3.3. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis Reglamentu Nr. 608/2013 muitinės pradėta importuotojo UAB „P.“, o ne D. K. importuotų prekių sulaikymo procedÅ«ra, privalėjo bÅ«ti vykdoma tinkamai ir užbaigta griežtai laikantis Reglamente nurodytų procedÅ«rinių veiksmų eiliÅ¡kumo, nustatytų trumpų procedÅ«rinių terminų. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog muitinės 2023 m. birželio 12 d. atsiliepime nurodyti teiginiai buvo perkelti į skundžiamos nutarties 2 puslapio 2 pastraipÄ , tačiau jie nėra teisiÅ¡kai pagrįsti, nes juose nėra logikos (skunde pacituota minėta pastraipa). Jokios kritikos neatlaiko ir minėtame atsiliepime nurodytas teiginys, kurį apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kaip teisingÄ , o bÅ«tent, kad Reglamente Nr. 608/2013 numatyti muitinės veiksmai „pasibaigė, priėmus 2022-05-09 sprendimÄ dėl prekių, sulaikytų prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimo, kuris muitinės departamento sprendimu buvo panaikintas, nustačius procedÅ«rinius pažeidimus“.

3.4. Pabrėžta, jog normalioje Reglamento Nr. 608/2013 nustatytos procedÅ«ros vykdymo eigoje su sulaikytomis prekėmis (importuojančio juridinio asmens nuosavybės objektu) susiję muitinės veiksmai niekaip negali pasibaigti priėmimus neteisėtÄ sprendimÄ dėl prekių sunaikinimo supaprastinta tvarka, jeigu nėra Reglamento 23 straipsnio 1 dalies teisės normoje (a)-(c) punktuose numatytų trijų sÄ lygų privalomos visumos. Nagrinėjamu atveju muitinė, nepagrįstai traktuodama, kad buvo visos trys sÄ lygos sulaikytų prekių naikinimui supaprastinta tvarka 2022 m. gegužės 9 d. priėmė neteisėtÄ sprendimÄ Nr. 6PR-15-308 dėl prekių sunaikinimo, tačiau dėl to negalima teigti, jog baigėsi Reglamento Nr. 608/2013 nustatytos muitinės teisės ir pareigos. Pabrėžta, jog muitinės departamentas 2022 m. liepos 5 d., iÅ¡nagrinėjęs prekių savininko UAB „P.“ 2022 m. gegužės 26 d. skundÄ , 2022 m. gegužės 9 d. sprendimÄ Nr. 6PR-15-308 dėl aukščiau nurodytos priežasties, panaikino. Todėl skunde keliamas klausimas dėl tolimesnių muitinės veiksmų (muitinė savo nuožiÅ«ra negali neterminuotai sulaikyti svetimus daiktus), nes procedÅ«riniai pažeidimai, taikant Reglamento Nr. 608/2013 nuostatas reikÅ¡mingi ne tik dėl prekių neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu sunaikinimo Reglamento Nr. 608/2013 nustatyta supaprastinta tvarka, todėl muitinė, nurodydama prieÅ¡ingai, tyčia klaidina teismÄ .

3.5. Reglamentas, be kita ko, nustato muitinės pareigÄ skubiai (prekių sulaikymo dienÄ ) informuoti intelektinių teisių savininkÄ ar jo atstovus apie sulaikymÄ prekių, įtariamų pažeidžiant tokio savininko teises, privalomai nurodydama informacijÄ apie Reglamento 23 straipsnyje nustatyta procedÅ«rÄ (Reglamento 17 straipsnio 3 dalies 3-4 pastraipos). Minėtas straipsnis nustato dvi veikimo alternatyvas, todėl apylinkės teismÄ suklaidinę aukščiau minėti muitinės samprotavimai paneigiami. Pirmoji alternatyva dėl sulaikytų prekių supaprastinto sunaikinimo numatyta 23 straipsnio 1 dalyje, tačiau jos taikymui privalo egzistuoti visos trys 1 dalies (a)-(c) punktuose numatytos sÄ lygos: a) sprendimo adresatas (intelektinių teisių, įtariamų esant pažeidžiamomis savininkas ar jo atstovas) per 10 darbo dienų, o jei prekės yra greitai gendančios – per tris darbo dienas nuo praneÅ¡imo apie prekių neiÅ¡leidimÄ arba jų sulaikymÄ dienos raÅ¡tu patvirtino muitinei, kad, jo įsitikinimu, buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė; b) sprendimo adresatas per 10 darbo dienų, o jei prekės yra greitai gendančios – per tris darbo dienas nuo praneÅ¡imo apie prekių neiÅ¡leidimÄ arba jų sulaikymÄ dienos raÅ¡tu patvirtino muitinei savo sutikimÄ sunaikinti prekes; c) deklarantas arba prekių turėtojas per 10 darbo dienų, o jei prekės yra greitai gendančios – per tris dienas nuo praneÅ¡imo apie prekių neiÅ¡leidimÄ arba jų sulaikymÄ raÅ¡tu patvirtino muitinei savo sutikimÄ sunaikinti prekes. Kai deklarantas arba prekių turėtojas per tÄ laikotarpį nepatvirtino savo sutikimo sunaikinti prekes, tačiau ir nepranešė muitinei, kad prieÅ¡tarauja, ji gali laikyti, kad deklarantas arba prekių turėtojas patvirtino savo sutikimÄ sunaikinti tas prekes. Taigi, skunde nesutinkama su muitinės ir apylinkės teismo pozicija, kad tarpiniai procesiniai pažeidimai (terminų nepaisymai) yra nereikÅ¡mingi. Be to, keliamas klausimas ar tas pažeidimas buvo paÅ¡alintas, ar pasibaigusio naikinamojo termino neįmanoma paÅ¡alinti (pratęsti).

3.6. Pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalį apie prekių sulaikymÄ muitinė privalo praneÅ¡ti deklarantui arba prekių turėtojui (savininkui) per vienÄ darbo dienÄ nuo sulaikymo dienos, o sprendimo adresatui (intelektinių teisių savininkui) tÄ pačiÄ dienÄ arba nedelsiant po to, kai apie tai praneÅ¡ta deklarantui arba prekių turėtojui (17 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa). IÅ¡ byloje esančio Muitinės departamento 2022 m. liepos 5 d. sprendimo matyti, kad muitinė klaidingai traktavo prekių sulaikymo protokolo suraÅ¡ymu 2022 m. balandžio 21 d. praneÅ¡usi prekių savininkui UAB „P.“ apie prekių sulaikymÄ . Skunde akcentuota, kad prekių sulaikymo protokolas ir praneÅ¡imas prekių turėtojui yra du skirtingi procedÅ«riniai dokumentai. BÅ«tent su praneÅ¡imu, kuris suraÅ¡omas tik po prekių sulaikymo, Reglamento 23 straipsnis sieja pirmÄ jÄ iÅ¡ dviejų alternatyvių veikimo galimybių muitinei. Negavęs praneÅ¡imo prekių turėtojas (savininkas) iÅ¡vis neturi pareigos pagal Reglamento procedÅ«rinio 23 straipsnio 1 dalies (c) punktÄ raÅ¡tu pareikÅ¡ti sutikimÄ dėl prekių sunaikinimo supaprastinta tvarka ar konkliudentiÅ¡kai tylėti. Todėl apelianto ir jo atstovo nuomone, muitinė, net ir klaidingai manydama dėl praneÅ¡imo, privalėjo tÄ pačiÄ 2022 m. balandžio 21 d. praneÅ¡ti apie prekių sulaikymÄ sprendimo adresatui (intelektinių teisių savininkui ar jo atstovui). 2022 m. balandžio 21 d. buvo ketvirtadienis, todėl nedelsiant po to, kai 15.18 val. suraÅ¡ytu prekių sulaikymo protokolu muitinė laikė praneÅ¡usi prekių turėtojui UAB „P.“ (jo deklarantui D. J.), muitinė iki dienos pabaigos turėjo pakankamai laiko iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ intelektinių teisių savininkui.

3.7. Skundžiamoje nutartyje yra užfiksuotas ir antrasis muitinės įvykdytas procedÅ«rinis pažeidimas. Skunde pateikta citata iÅ¡ teismo posėdžio „Tais atvejais, kai muitinė sustabdo prekes galimai pagamintas pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, informuoja asociacijÄ atstovÄ , remiantis teisių turėtojo praÅ¡ymu apie prekių sulaikymÄ , nurodo kiekį, pateikia nuotraukas, papildomÄ informacijÄ . Å iuo atveju praneÅ¡imÄ apie prekių sulaikymÄ gavo 2022 m. balandžio 26 d.“, nors kaip jau paminėta, praneÅ¡imas turėjo bÅ«ti gautas 2022 m. balandžio 21 d. Pažymėta, jog Reglamento Nr. 608/2013 23 straipsnis imperatyviai nustato, kad nuo praneÅ¡imo įteikimo intelektinių teisių savininkui prasideda 10 darbo dienų terminas jo 1 dalies (a) ir (b) punktuose nustatytų procedÅ«rinių teisių ir pareigų vykdymui, o prekių turėtojui (savininkui) atitinkamai prasideda tas pats 10 darbo dienų terminas valiai dėl sulaikytų prekių sunaikinimo pareikÅ¡ti. Taigi, net du muitinės procedÅ«riniai pažeidimai, apelianto ir jo atstovo advokato įsitikinimu, turėjo įtakos abiejų subjektų teisėms ir pareigoms.

3.8. Antroji muitinės veiksmų alternatyva, įtvirtinta Reglamento 23 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje po (a) ir (c) punktu: „IÅ¡ karto po to, kai užbaigiami visi muitinės formalumai, muitinė iÅ¡leidžia prekes arba nutraukia jų sulaikymÄ , jei per pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus laikotarpius ji negavo sprendimo adresato patvirtinimo raÅ¡tu, kad, jo įsitikimu, buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė, ir jo sutikimo sunaikinti prekes, iÅ¡skyrus atvejus, kai muitinei buvo tinkamai praneÅ¡ta apie tai, jog inicijuota procedÅ«ra siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė“. IÅ¡ tokios Reglamento 23 straipsnio teisės normos formuluotės seka iÅ¡vada, kad nesant visų straipsnio 1 dalies numatytų sÄ lygų visumos, tampa neįmanoma iÅ¡vis taikyti supaprastinto prekių sunaikinimo procedÅ«ros, prarandama teisinė reikÅ¡mė net jeigu muitinės gauti intelektinių teisių savininko praneÅ¡imai ar patvirtinimai pagal (a) ir (b) punktus, o muitinė tokiu atveju privalo nedelsiant iÅ¡leisti prekes arba nutraukti jų sulaikymÄ , iÅ¡skyrus tÄ atvejį, jeigu intelektinių teisių savininkas greta praneÅ¡imų/patvirtinimų muitinei pagal (a) ir (b) punktus arba vietoj jų tinkamai praneÅ¡a apie jau pradėtÄ (inicijuotÄ ) procedÅ«rÄ , siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė.

3.9. Muitinės procedÅ«riniai pažeidimai nuo pat prekių sulaikymo dienos yra teisiÅ¡kai svarbÅ«s, nes muitinei tinkamai vykdant Reglamento reikalavimus, dėl 2022 m. balandžio 21 d. sulaikytų prekių, pažymėtų ne tapačiais žymenimis su intelektinių teisių savininko prekių ženklais, muitinė iÅ¡vis neturėjo teisės 2022 m. rugsėjo mėn. pradėti administracinio nusižengimo procedÅ«ros. Apie prekių turėtojui UAB „P.“ 2022 m. balandžio 21 d. neiÅ¡siųstÄ procedÅ«rinį praneÅ¡imÄ muitinė žinojo (privalėjo žinoti), todėl netgi su penkių dienų vėlavimu intelektinių teisių savininkui siunčiamu praneÅ¡imu sukÅ«rė neteisėtÄ situacijÄ , kai netgi nuo 5 dienas praleisto procedÅ«rinio termino skaičiuojant 10 darbo dienų, intelektinių teisių savininkas ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 10 d. imtinai, turėjo teisę ir privalėjo, nes kitaip Reglamento 23 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa nustato muitinės pareigÄ paleisti sulaikytas prekes, inicijuoti teismo procedÅ«rÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar buvo pažeistos jo intelektinės teisės. Tačiau muitinė nelaukdama nurodyto termino pabaigos 2022 m. gegužės 9 d. suskubo priiminėti sprendimÄ dėl prekių naikinimo.

Prekių savininko nesutikimo atvejui Reglamento 23 straipsnio 3 dalis nustato muitinės pareigÄ praneÅ¡ti apie tai intelektinių teisių savininkui (sprendimo adresatui), o pastarasis įgyja teisę (ir pareigÄ ) per papildomas 10 darbo dienų inicijuoti procedÅ«rÄ , siekiant nustatyti, ar pažeista jo intelektinės nuosavybės teisė. Ginčo atveju klausimÄ dėl teisių pažeidimo sprendžia tik teismas. Bet kuriuo iÅ¡ dviejų aptartų atvejų intelektinių teisių savininkas „I.“ vėliausiai 2022 m. gegužės mėn., pabaigoje privalėjo informuoti muitinę apie pradėtÄ procedÅ«rÄ teisme.

Muitinės departamentui 2022 m. liepos 5 d. sprendimu panaikinus neteisėtÄ muitinės 2022 m. gegužės 9 d. sprendimÄ dėl prekių naikinimo supaprastinta tvarka, terminai intelektinių teisių savininko inicijavimui teisminės procedÅ«ros dėl jo teisių pažeidimo baigėsi 2022 m. liepos mėn. To nepadarius muitinė privalėjo vėliausiai 2022 m. liepos mėn. pabaigoje paleisti iÅ¡ sulaikymo UAB „P.“ prekes.

3.10. Skunde minimas Lietuvos Respublikos konstitucijos 109 straipsnis bei ANK 641 straipsnio nuostatos. Pažymėta, jog kaip matyti iÅ¡ Reglamento Nr. 608/2013 preambulės 4 punkto, Reglamentas suteikia muitinei kompetencijÄ atlikti intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimÄ prekių, kurioms pagal Europos SÄ jungos muitų teisės aktus taikoma muitinės priežiÅ«ra arba muitinis tikrinimas, atžvilgiu ir vykdyti tinkamus tokių prekių patikrinimus siekiant užkirsti keliÄ operacijoms, kuriomis pažeidžiami intelektinės nuosavybės teises reglamentuojantys aktai. IÅ¡ tokios formuluotės matyti, jog muitinės kompetencija apsiriboja pagalbinėmis priežiÅ«rinėmis funkcijomis „siekiant užkirsti keliÄ operacijoms, kuriomis pažeidžiami intelektinės nuosavybės teises reglamentuojantys aktai“. Reglamento 17-23 straipsniai suteikia muitinei teisę naudojantis atitinkamomis duomenų bazėmis, įtarti galimus intelektinių teisių pažeidimus, sulaikyti tokiais pažeidimais įtariamas prekes, pareigÄ tiksliai laikantis procedÅ«rinių terminų ir tvarkos informuoti prekių savininkÄ (deklarantÄ ) ir intelektinių teisių savininkÄ apie sulaikytas prekes, iÅ¡aiÅ¡kinant intelektinių teisių savininkui Reglamento 17 ir 23 straipsniuose numatytas jo teises ir pareigas, įskaitant pareigÄ tiksliai nustatytais terminais inicijuoti procedÅ«rÄ nustatymui ar nepažeistos intelektinės teisės, tačiau Reglamente muitinei nepavesta priimti sprendimus ar pažeisti intelektinės nuosavybės teises reglamentuojantys aktai, t. y. ji įgalinta tik prižiÅ«rėti, kad bÅ«tų užkirstas kelias jų pažeidimui. IÅ¡imtinis pažeidimÄ pareziumuojantis atvejis yra numatytas tik minėtoje Reglamento 23 straipsnio prekių supaprastinto naikinimo procedÅ«roje.

3.11. Be kita ko, Reglamento 24 straipsnio 2 dalies (b) punktas nurodo atvejį, kai institucija, kompetentinga nustatyti, ar pažeista intelektinės nuosavybės teisė, neleido taikyti apsaugos priemonių. Skunde teigiama, kad iÅ¡ to yra akivaizdu, kad ne muitinė, o kita institucija yra kompetentinga spręsti ar pažeista teisė. Intelektinių teisių savininkui (jo atstovams) Reglamentu taip pat nesuteikta teisė spręsti ar pažeisti intelektinės nuosavybės teises reglamentuojantys aktai, ir ar pažeistos jų subjektinės intelektinės nuosavybės teisės. Reglamento 23 straipsnio 1 dalies (a) punkte numatyta intelektinių teisių savininko pareiga per 10 darbo dienų nuo praneÅ¡imo apie prekių sulaikymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti muitinei „kad, jo įsitikinimu, buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė“, t. y. tik subjektyvi prekių ženklų savininko nuomonė, dėl jo subjektinių teisių pažeidimo.

3.12. Intelektinės veiklos rezultatai yra civilinių teisių objektai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1.97 straipsnio 1 dalis). Taip pat skunde minimas CK 1.111 straipsnis, CK 1.112 straipsnio 1 dalis, CK 1.136 straipsnio 1 dalis, CK 1.136 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CK 1.138 straipsnis. Pažymėta, jog civilines teises į prekių ženklus reglamentuoja – Prekių ženklų įstatymas (toliau – ir PŽĮ). Nurodomos PŽĮ 1 straipsnio 1-2 dalys, 14 straipsnis, 69 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Muitinės 2022 m. rugsėjo 6 d. administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta kokiu konkrečiai pažeidimu yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas netinkamas subjektas D. K., nes PŽĮ 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ginčus dėl ženklo savininko teisių pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo objektu yra Lietuvoje registruotas prekių ženklas, ar ženklas, kuris buvo registruotas Europos SÄ jungoje pagal Europos SÄ jungos prekių ženklų reglamentÄ (PŽĮ 69 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai) nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

3.13. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) inter alia reglamentuoja intelektinės nuosavybės bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo tvarkÄ (CPK 1 straipsnis), o CPK 28 straipsnio 2 punktas nustato iÅ¡imtinį, Vilniaus apygardos teismo teismingumÄ dėl ginčų, numatytų PŽĮ. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nepagrįstai pasikliovė muitinės atstovės sÄ moningu ir teismÄ klaidinančiu sutapatinimu dviejų skirtingų prekių ženklų teisės sÄ vokų. „Nustatyta, kad prekės importuotos UAB „P.“, kurios direktorius yra D. K., buvo pažymėtos svetimu prekių ženklu (žymenimis klaidinančiai panaÅ¡iais į įmonės „I.“ priklausančius prekių ženklus)“. Žymėjimas svetimu ženklu, sudarantis ANK 125 administracinio nusižengimo objektyvųjį požymį apima tik žymėjimÄ (ir kitus dispozicijoje iÅ¡vardintus susijusius veiksmus) žymeniu, tapačių intelektinių teisių savininko ženklui.

3.14. Skliausteliuose po teiginio apie tapatumÄ (žymėjimÄ svetimu ženklu) teismo nutartyje nurodytas žymėjimas žymenimis, klaidinančiai panaÅ¡iais (panaÅ¡us niekaip nereiÅ¡kia tapatus) į įmonės „I.“ priklausančius prekių ženklus, reiÅ¡kia tik žymens panaÅ¡umÄ su prekių ženklu, bet ne jo tapatumÄ (svetimo ženklo objektyvųjį požymį pagal ANK 125 straipsnį). Muitinės sulaikytos UAB „P.“, bet, ne D. K. importuotos prekės nėra pažymėtos tapačiais svetimam prekių ženklui žymenimis. Nors „I.“ atstovas, apelianto ir jo atstovo advokato įsitikinimu, negalėjo bÅ«ti specialistu savo atstovaujamojo byloje, bet netgi intelektinių teisių savininkui atstovaujantis ir jo teisių gynimu suinteresuotas asmuo K. S. raÅ¡ytinėje iÅ¡vadoje ir apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „P.“ prekės buvo pažymėtos ne tapačiais (reiÅ¡kia nėra „svetimo ženklo“ objektyviojo požymio), o tik klaidinančiai panaÅ¡iais žymėjimais. Todėl ar žymens panaÅ¡umas į kieno nors prekių ženklÄ yra vartotojus klaidinantis ar ne, sprendžia ne suinteresuotas prekių ženklo savininkas ir ne jo atstovas, o Vilniaus apygardos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000). Prekių savininkui neiÅ¡reiÅ¡kus sutikimo muitinei naikinti prekes supaprastinta tvarka, nebuvo administracinio nusižengimo pripažinimo, o ginčas dėl ANK 125 straipsnio objektyviai „svetimo ženklo“ požymio nesudarančio žymenų ant prekių panaÅ¡umo, bet ne tapatumo, galėjo bÅ«ti sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teisme. Intelektinių teisių savininkas į teismÄ tikslu, kaip nustato Europos Reglamentas Nr. 608/2013, inicijuoti procedÅ«rÄ siekiant nustatyti ar pažeista intelektinės nuosavybės teisė nesikreipė. O muitinė priimdama nutarimÄ dėl ne jos kompetencijos dalyko veikė ultra vires.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Vilniaus teritorinės muitinės atstovas praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeista ir D. K. atstovo advokato T. Urbaičio skundo netenkinti.

4.1. Institucijos vertinimu, didžiÄ jÄ dalį apeliacinio skundo sudaro Reglamento Nr. 608/2013, kuriuo buvo panaikintas Tarybos Reglamentas Nr. 1383/2003 analizė, tokiu bÅ«du nukreipiant dėmesį nuo bylos esmės. Muitinės veiksmai su prekėmis, kurios kaip įtariama, pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, atliekami vadovaujantis Reglamentu 608/2023, nėra susiję su administracinio nusižengimo byla, kurioje UAB „P.“ direktorius Vilniaus muitinės nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį.

4.2. Atsiliepime pažymėta, jog viena iÅ¡ muitinės funkcijų yra užtikrinti, kad prekės, pažeidžiančios intelektinės nuosavybės teises ir darančios didelę žalÄ teisių turėtojams ir naudotojams, bei galinčios klaidinti vartotojus ir kelti pavojų jų sveikatai bei saugai, nepatektų į SÄ jungos rinkÄ ir įgyvendindama Å¡iÄ funkcijÄ institucija vadovaujasi minėto Reglamento nuostatomis. Be to, vadovaujantis ANK 589 straipsniu, muitinei pavesta pradėti administracinių nusižengimų teisenÄ , atlikti tyrimÄ , suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 125 straipsnį. PareiÅ¡kėjas buvo patrauktas muitinės priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimo, numatyto ANK 125 straipsnio 1 dalyje padarymo, nustačius dispozicijoje numatytus nusižengimo požymius, todėl institucijos vertinimu, Å¡iuo atveju svarbu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas ir, ar pastarasis kaltas dėl jo padarymo.

4.3. Atsiliepime teigiama, jog ANK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta neteisėta veika pasireiÅ¡kia vienu ar keliais alternatyviais bÅ«dais. Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad UAB „P.“, kuri užsiima didmenine prekyba internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), importavo prekes, kurios buvo neteisėtai pažymėtos svetimu prekių ženklu (žymenimis, klaidinančiai panaÅ¡iais į įmonės „I.“ priklausančius prekių ženklus) be prekių ženklo savininko leidimo, jos buvo atgabentos (importuotos) iÅ¡ Kinijos į LietuvÄ . IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad yra nustatyti neteisėti veiksmai – svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių gabenimas komerciniais tikslais, numatyti ANK 125 straipsnio 1 dalyje.

4.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad „Žymėjimas svetimu ženklu, sudarantis ANK 125 administracinio nusižengimo objektyvų požymį apima tik žymėjimÄ (ir kitus dispozicijoje iÅ¡vardintus susijusius veiksmus) žymeniu tapačiu intelektinių teisių savininko ženklui <...>“, tačiau su Å¡iuo deklaratyviu teiginiu muitinė nesutinka, kadangi analizuojant teisės aktuose, reglamentuojančiuose prekių ženklų apsaugÄ , numatytas prekių ženklų savininkų ginamas teises, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad be prekių ženklo savininko leidimo negalima naudoti tiek tapataus prekių ženklo, tiek klaidinamai panaÅ¡aus ženklo (pvz. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos SÄ jungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 dalies b) punktas, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). ANK 125 straipsnio 1 dalies dispozicijoje – vartojamas žodis „svetimas“, reiÅ¡kiantis priklausantį kitam, ne savas. BÅ«tent importuotų prekių žymėjimui buvo panaudoti ne prekių siuntėjui ar gavėjui, o kitam, nuosavybės teisę į prekės ženklÄ turinčiam, subjektui priklausančio registruoto prekių ženklo esminiai elementai.

4.5. Tai, kad prekės – saldainiai „C. L. L.“, yra be prekių ženklų savininko įmonės „I.“ leidimo pažymėtos žymenimis, klaidinančiai panaÅ¡iais į įmonei priklausančius registruotus prekių ženklus, patvirtina 2023 m. sausio 12 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 22-502997-LT-GMA. Specialisto iÅ¡vados Priede Nr. 2 nurodyti „I.“ priklausantys registruoti prekių ženklai (registracijos Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybos prekių ženklų registre Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pridėtos registruotų figÅ«rinių prekių ženklų „O.“ nuotraukos, o Priede Nr. 1 pateiktos tirtų objektų (byloje sulaikytų prekių) nuotraukos, kur vaizdžiai matyti, kad registruoti figÅ«riniai prekių ženklai „O.“ buvo panaudoti kitam žymeniui sukurti, t. y. panaudoti pagrindiniai registruotų prekių ženklų elementai. Be to, registruotų prekių ženklų elementai panaudoti taip smulkmeniÅ¡kai, kad visiÅ¡kai atitinka taÅ¡kelių, brÅ«kÅ¡nelių ir stilizuotų gėlių skaičių bei iÅ¡dėstymÄ .

4.6. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma atriboti įmonę UAB „P.“, kuri importavo prekes ir užsiima tokių prekių internetine prekyba, ir jos direktorių D. K., teigiant, kad UAB „P.“, o ne D. K., kaip fizinis asmuo, importavo prekes. Muitinė pažymi, kad įmonių vardu visuomet veikia fiziniai asmenys. D. K. yra UAB „P.“ direktorius. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu, o pagal to paties straipsnio 12 dalies 1 punktÄ , bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-497-497/2018). UAB „P.“ direktorius D. K. nėra nurodęs kito įmonės darbuotojo, kuriam direktoriaus įsakymu ar pareigybės apraÅ¡ymu bÅ«tų pavesta bÅ«ti atsakingu ir kontroliuoti tai, kad užsakomos ir į Lietuvos RespublikÄ gabenamos prekės nebÅ«tų pažymėtos svetimais prekių ženklais ir nebÅ«tų pažeidžiamos prekių ženklų savininkų intelektinės nuosavybės teisės. Be to, vadovaujantis ANK 2 straipsnio 1 dalimi, pagal ANK atsako fiziniai asmenys, todėl UAB „P.“, kaip juridinis asmuo, negali bÅ«ti administracinės atsakomybės subjektas, t. y. už įmonės veikloje padarytus nusižengimus atsakomybėn yra traukiamas fizinis asmuo, atsakingas už įmonės veiklÄ ir turėjęs pareigÄ užtikrinti, kad įmonė veiktų nepažeisdama teisės aktų. Atsiliepime pabrėžta, kad apeliantas, kaip juridinių asmenų vadovas, už analogiÅ¡kus nusižengimus jau ne kartÄ buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi, UAB „P.“ direktorius D. K., bÅ«damas atsakingu už UAB „P.“ veiklÄ , yra pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį.

4.7. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad asociacijos „S.“ filialo Lietuvos Respublikoje vadovas, prekių ženklų specialistas K. S. jokiais pagrindais neatstovavo administracinio nusižengimo byloje, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Vilniaus teritorinė muitinė, į „S.“ filialÄ Lietuvoje kreipėsi dėl specialisto iÅ¡vados administracinio nusižengimo byloje. Atsiliepime minima ANK 569 straipsnio 1 dalis bei pažymėta, jog nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė muitinė, nustatydama, ar prekės yra neteisėtai pažymėtos svetimu prekių ženklu, rėmėsi asociacijos „S.“ filialo Lietuvos Respublikoje vadovo, prekių ženklų specialisto K. S. 2023 m. sausio 12 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 22-502997-LT-GMA, kadangi administracinių nusižengimų bylos imperatyviu reglamentavimo metodu, pobÅ«džiu ir specifika yra panaÅ¡ios į baudžiamÄ sias bylas, kuriose „S.“, kurios filialo Lietuvoje specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , yra suteikiamas specialisto statusas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89 straipsnį (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-449/2019).

4.8. Taigi, Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, byloje yra nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 125 straipsnio 1 dalyje, požymiai, o tiriant administracinį nusižengimÄ bei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų rinkimas bei vertinimas buvo atlikti vadovaujantis ANK nuostatomis.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebÅ«tų pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantas ir jo atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais bei daryti iÅ¡vadÄ , jog D. K. nubaustas nepagrįstai. Todėl apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti; Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

7. Apygardos teismas, patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas ir jo atstovas advokatas apeliaciniame skunde, apylinkės teismas aptartų ANK 641 nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs D. K. skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptarė įrodymus, juos sugretino, iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

8. Apeliantas ir jo atstovas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė D. K. veika, kaltės turinys. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas, o sprendimuose padarytos iÅ¡vados, kad pastarojo veikoje nustatyti objektyvÅ«s nusižengimo požymiai yra netinkamos. Taipogi, skunde nurodyta, kad muitinė neturėjo teisės patraukti apelianto administracinėn atsakomybėn (spręsti ar intelektinės nuosavybės teisė pažeista). Apygardos teismas, susipažinęs tokiais apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, pažymi, kad neturi pagrindo jais sutikti bei juos atmeta kaip nepagrįstus. D. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ atsakomybę už neteisėtÄ prekių žymėjimÄ svetimu prekių ženklu ar svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių pateikimÄ realizuoti, įgijimÄ , laikymÄ ar gabenimÄ komerciniais tikslais, taip pat neteisėtÄ pasinaudojimÄ svetimu paslaugų ženklu. Å io straipsnio nuostatų pažeidimas užtraukia baudÄ nuo 300 (trijų Å¡imtų) iki 3 000 (trijų tÅ«kstančių) Eur. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog atsiliepime institucija, paneigdama atstovo advokato argumentus (dėl teisės suraÅ¡yti nutarimÄ ), pagrįstai nurodė ANK 589 straipsnį, kuriame numatyta, kad administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda, administracinių nusižengimų tyrimÄ atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus suraÅ¡o Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nai, ir dėl Å¡io kodekso 125 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (ANK 589 straipsnio 40 punktas), todėl nesutikti su nurodytų teisiniu reglamentavimu bei vertinti prieÅ¡ingai nėra pagrindo.

9. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 125 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia vienu ar keliais iÅ¡ aukščiau nurodytų alternatyvių bÅ«dų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prekes, neteisėtai pažymėtas svetimu prekių ženklu, importavo (gabeno) įmonė, prekių savininkė – UAB „P.“, kurios direktorius yra D. K., kuri vykdo internetinę prekybÄ (http://(duomenys neskelbtini)/) saldumynais, todėl pastarasis saldainius „L. L.“, importavo (atgabeno) iÅ¡ Kinijos į Lietuvos RespublikÄ siekdamas turtinės naudos, t. y. turėdamas tikslÄ juos parduoti. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos galima pagrįstai spręsti, jog apeliantas supranta, dėl kokio ir kaip pasireiÅ¡kusio nusižengimo jis yra traukiamas atsakomybėn, kadangi kaip matyti iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o bei atsiliepime nurodytų duomenų, D. K., kaip UAB „P.“ direktorius buvo ne kartÄ baustas už analogiÅ¡kus ANK 125 straipsnio 1 dalyje numatytus, administracinius nusižengimus, tačiau jis pasirinko gynybinę taktikÄ nesutikti su jam inkriminuotu nusižengimu, kaip jau paminėta teigiant, jog apeliantas nėra tinkamas subjektas bei Å¡iuo atveju nėra ANK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių.

10. Å iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog klausimas dėl to ar fizinis asmuo, t. y. D. K., kaip UAB „P.“ direktorius galėjo bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn, buvo iÅ¡nagrinėtas apylinkės teisme. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Su Å¡ia teismo iÅ¡vada apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų UAB „P.“ direktorius D. K. nėra nurodęs kito įmonės darbuotojo, kuriam direktoriaus įsakymu ar pareigybės apraÅ¡ymu bÅ«tų pavesta bÅ«ti atsakingu ir kontroliuoti įmonės užsakomas ir įvežamas prekes į Lietuvos RespublikÄ , todėl apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad administracinėn atsakomybėn turėtų bÅ«ti traukiamas ne D. K., o UAB „P.“ negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais. Be to, kaip nurodyta ir atsiliepime, ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fiziniai asmenys, t. y. ANK juridinio asmens atsakomybės nenumato, dėl ko vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu pagrįstai pripažinta, jog UAB „P.“ negali bÅ«ti administracinės atsakomybės subjektas. Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytÄ aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad D. K. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jis yra tinkamas subjektas.

11. Pažymėtina, jog iÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad UAB „P.“ iÅ¡ tiesų siuntėsi prekes (saldainius „L. L.“, 293 dėžes) iÅ¡ Kinijos, tai patvirtina byloje surinkta raÅ¡ytinė medžiaga, t. y. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis, sÄ skaita faktÅ«ra, prekių sulaikymo protokolas (b. l. 57, 60, 61-65), turėdama tikslÄ jas parduoti. Taigi, Å¡iuo atveju apeliantas neginčija to fakto, jog aukščiau nurodytos prekės buvo gabenamos, tačiau kaip jau paminėta, D. K. nesutinka, kad jo veiksmuose yra nustatytas vienas iÅ¡ ANK 125 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, o bÅ«tent, jog iÅ¡ Kinijos į Lietuvos RespublikÄ atgabenti ir muitinės sulaikyti saldainiai „L. L.“ buvo neteisėtai pažymėti svetimu prekės ženklu, t. y. įmonei „I.“ priklausančiu prekių ženklu „O.“.

12. AukÅ¡tesnysis teismas Å¡iame kontekste akcentuoja, jog tai, kad sulaikyti saldainiai „L. L.“ buvo pažymėti svetimu prekės ženklu, patvirtina „S.“ specialistės V. G. raÅ¡tas bei byloje pateikta 2023 m. sausio 12 d. specialisto iÅ¡vada. Asociacijos „S.“ specialistė V. G. 2022 m. gegužės 6 d. raÅ¡tu patvirtino, jog 2021 m. balandžio 21 d. sulaikytos prekės „L. L.“ nėra originalios „I.“ prekės bei jos yra pagamintos pažeidžiant prekių savininkės „I.“ intelektinės nuosavybės teises. Taip pat 2023 m. sausio 12 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 22-502997-LT-GMA apžiÅ«rėjus tyrimui pateiktas prekes buvo padaryta iÅ¡vada, jog saldainiai su žymenimis „C. L. L.“ – 2 930 vnt., yra pažymėti žymenimis, klaidinančiai panaÅ¡iais į Jungtinės Karalystės įmonei „I.“ priklausančius registruotus prekių ženklus. Nors apeliaciniame skunde apelianto atstovas advokatas nurodo, kad jo nuomone, specialistu negalėjo bÅ«ti „I.“ atstovas, kadangi jis teikia iÅ¡vadÄ savo atstovaujamojo byloje, tačiau apygardos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , pažymi, kad iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas K. S., apklaustas apylinkės teisme, ne tik patvirtino savo teiktÄ iÅ¡vadÄ , tačiau ir plačiai paaiÅ¡kino susiklosčiusiÄ situacijÄ , tiek dėl pačios iÅ¡vados turinio, tiek dėl jo kompetencijos bei neÅ¡aliÅ¡kumo jÄ teikiant. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialistas K. S. yra asociacijos „S.“ filialo Lietuvos Respublikoje vadovas, o ne iÅ¡skirtinai „I.“ atstovas, vienasmeniÅ¡kai atstovaujantis Å¡ios prekių ženklo savininkės interesus. Pažymėtina, jog Å¡iam klausimui iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai daug dėmesio bei pagrįstai skundžiamoje nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo abejoti specialisto kompetencija, neÅ¡aliÅ¡kumu, pateiktos iÅ¡vados teisingumu, todėl Å¡ioje byloje nesivadovauti tiek specialistės V. G. raÅ¡tu, tiek specialisto K. S. pateikta minėta iÅ¡vada nėra pagrindo.

13. Taigi, kaip jau paminėta, Å¡iuo atveju specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad saldainiai su žymenimis „C. L. L.“ (2 930 vnt.) yra pažymėti žymenimis, klaidinančiai panaÅ¡iais į Jungtinės Karalystės įmonei „I.“ priklausančius registruotus prekių ženklus. Tačiau apeliaciniame skunde nurodyta, kad klaidinančiai panaÅ¡ios prekės negali bÅ«ti prilygintos ANK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sÄ vokai „svetimas“ (apelianto teigimu, net pats K. S. raÅ¡ytinėje iÅ¡vadoje ir apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „P.“ prekės buvo pažymėtos ne tapačiais (reiÅ¡kia nėra „svetimo ženklo“ objektyviojo požymio), o tik klaidinančiai panaÅ¡iais žymėjimais).

AukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, toks apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas teiginys nėra pagrįstas. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju į sÄ vokÄ â€žsvetimas“ negalima vertinti tik iÅ¡skirtinai gramatiÅ¡kai, kadangi svarbu iÅ¡analizuoti ir minėtos sÄ vokos turinį, esmę. Institucija atsiliepime pabrėžė, jog pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos SÄ jungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 dalies b) punktÄ , ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms Å¡alims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklÄ naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panaÅ¡us ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, arba į jas panaÅ¡ios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu.

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai nustato, kad įregistruoto ženklo savininkas turi iÅ¡imtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu.

Å is teisinis reglamentavimas parodo, kad sÄ voka „svetimas“ yra platesnė ir nereiÅ¡kia, jog prekės turi bÅ«ti pažymėtos tik tapačiu žymėjimu.

14. Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog saldainiai „C. L. L.“ yra klaidinančiai panaÅ¡Å«s į „I.“ priklausančius registruotus prekių ženklus dėl savo spalvos, geometrinių formų, siluetų, kontÅ«rų, linijų bei paskirties, žymenys naudojami žymėti taip pačiai prekių klasei, kaip ir registruoti „I.“. Be to, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su atsiliepime nurodytais teiginiais, kad minėtos prekės „C. L. L.“ elementai panaudoti taip smulkmeniÅ¡kai, kad visiÅ¡kai atitinka sausainių „O.“ taÅ¡kelių, brÅ«kÅ¡nelių ir stilizuotų gėlių skaičių bei iÅ¡dėstymÄ , tačiau yra be minėto pavadinimo. Å iuo atveju specialisto iÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai suformuluojama, pagal kÄ sprendžiama, jog saldainių „C. L. L.“ apipavidalinimas neatitinka gamintojo reikalavimų ir dėl to yra tikimybė suklaidinti visuomenę (pasinaudojant „I.“ registruoto ženklo žinomumu, populiarumu). Dėl Å¡ios priežasties apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu ir pripažinti, kad ANK 125 straipsnio 1 dalis taikytina tik tuomet, kai gabenamos prekės pažymėtos tapačiais svetimam prekių ženklui žymenimis. Å iame kontekste apygardos teismas akcentuoja ir Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 10 straipsnį, kuriame numatyta, jog platintojas privalo rÅ«pintis, kad rinkai bÅ«tų tiekiami tik saugÅ«s gaminiai; tiekti rinkai teisės aktų nustatyta tvarka paženklintÄ gaminį ir taip užtikrinti jo atsekamumÄ , prieÅ¡ perduodamas gaminį vartotojams. Kaip jau paminėta prekė, t. y. saldainiai „L. L.“ nagrinėjamu atveju buvo gabenami iÅ¡ Kinijos. UAB „P.“ direktorius pats iniciavo Å¡ių prekių siuntimÄ (gabenimÄ ) iÅ¡ „F.“, turėdamas tikslÄ minėtus saldainius platinti, o bÅ«tent parduoti savo internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), tačiau neįsitikinęs tuo, jog prekė yra originali, o „C. L. L.“ gamintojas turi leidimÄ Å¾ymėti prekes atitinkamu įmonės „I.“ priklausančiu prekių ženklu ar žymenimis, užsakė ne teisės aktų nustatyta tvarka paženklintÄ gaminį bei tokiu bÅ«du pažeidė intelektinių teisių nuosavybės savininko teises.

15. Ä®vertinęs aukščiau nurodytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas nepagrįstais laiko ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentais, jog Å¡iuo atveju apylinkės teismas bei muitinė, priimdama sprendimÄ turėjo vadovautis tiesiogiai taikytinu Europos sÄ jungos teisės aktu, t. y. Reglamentu Nr. 608/2023. Sutiktina tiek su skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstyta pozicija, tiek su muitinės apylinkės teisme iÅ¡sakyta pozicija, kad ANK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nėra blanketinė. Be to, apylinkės teisme posėdžio metu muitinės atstovė, atsakydama į apelianto atstovo advokato klausimÄ dėl minėto Reglamento nuostatų tiesioginio taikymo, pažymėjo, jog institucijos 2023 m. vasario 10 d. priimtame nutarime, Reglamentas buvo nurodytas tam, kad nuosekliau bÅ«tų atvaizduota pažeidimo esmė, bet asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas, bÅ«tent už ANK 125 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ , todėl vadovautis iÅ¡skirtinai tik minėto Reglamento nuostatomis nėra pagrindo.

16. Taipogi, aukÅ¡tesnysis teismas iÅ¡analizavęs bylos duomenis sutinka su institucijos pozicija, jog Reglamento Nr. 608/2023 nuostatos buvo taikomas, siekiant iÅ¡spręsti klausimÄ dėl sulaikytų 2022 m. balandžio 21 d. prekių sunaikinimo supaprastinta tvarka. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2022 m. gegužės 9 d. muitinės priimtas sprendimas Nr. 6PR-15-308 dėl sulaikytų prekių sunaikinimo supaprastinta tvarka, 2022 m. liepos 5 d. muitinės departamento sprendimu buvo panaikintas dėl nustatytų procedÅ«rinių pažeidimų. Dėl ko UAB „P.“ iÅ¡ Kinijos į Lietuvos RespublikÄ gabenamos prekės, kurios buvo sulaikytos, sunaikintos nebuvo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog panaikinus 2022 m. gegužės 9 d. muitinės sprendimÄ , pagal Reglamento Nr. 608/2023 atitinkamus straipsnius, minėtos prekės turėjo bÅ«ti paleistos iÅ¡ sulaikymo, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su tokia skunde iÅ¡dėstyta pozicija bei pažymi, jog nustačius, kad muitinėje sulaikytos prekės galimai gali pažeisti intelektinės nuosavybės teises ir paleidžiant jas į rinkÄ (akcentuotina, jog UAB „P.“ gabeno prekes komerciniais tikslais) bÅ«tų padaryta didelė žala teisių turėtojams ir naudotojams, klaidinami vartotojai ir keliamas pavojus jų sveikatai bei saugai (Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 10 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, galimai nustačius ANK 125 straipsnio 1 dalyje numatytus objektyviuosius požymius, institucija turėjo imtis atitinkamų priemonių tam, kad iÅ¡saugoti sulaikytas prekes iki klausimo dėl prekių konfiskavimo iÅ¡sprendimo (ANK 125 straipsnio 4 dalis).

17. Apygardos teismo įsitikinimu, skunde nurodytas argumentas, jog Å¡iuo konkrečiu atveju muitinė, nagrinėdama susiklosčiusiÄ situacijÄ , nepagrįstai priskyrė civilinės teisės reguliuojamus santykius administracinio nusižengimo dalykui, taip pat pripažintinas nepagrįstu. Nors skunde gausiai cituojamos CK įtvirtintos normos dėl intelektinės nuosavybės teisių, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad UAB „P.“ gabeno minėtas prekes, klaidinančiai panaÅ¡ias į Jungtinės Karalystės įmonei „I.“ priklausančius registruotus prekių ženklus, tačiau pati jų negamino, t. y. turėjo tikslÄ tik prekiauti jau pagaminta preke. Kaip jau paminėta, specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog „I.“ jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui nėra suteikusi leidimo naudoti jų registruotus prekių ženklus ir/ar žymenis, todėl minėtas klausimas civilio proceso tvarka galėtų bÅ«ti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei UAB „P.“ pagaminusi saldainius „C. L. L.“, pati komerciniais tikslais, naudotų klaidinančius visuomenę „I.“ priklausančius prekių ženklus ir/ar žymenimis.

18. Atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D. K. kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ 125 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta, dėl ko jam pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bauda su turto konfiskavimu. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde apelianto atstovas advokatas neginčija D. K. paskirtos administracinės nuobaudos, todėl apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako, tačiau pažymi, jog atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliantui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų. Ä®vertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, D. K. atstovo advokato T. Urbaičio apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. vasario 10 d. nutarimas, paliktas galioti, paliekama galioti nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. (D. K.) atstovo advokato Telesforo Urbaičio skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Jurgita Kolyčienė