2adb3df2-4bce-44bb-92c9-0ae3f0e6a9ff · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-943-603/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10277-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Royal Caviar“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Royal Caviar“, atstovaujamo bankroto administratoriaus N. M., ieÅ¡kinį atsakovui Gurmant Russ KFT dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 2 2934,64 Eur skolÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad bankroto administratorius pagal buhalterinius dokumentus nustatė, jog atsakovas yra ieÅ¡kovo debitorius 22 934,64 Eur sumai, pagal nurodomas sÄ skaitas-faktÅ«ras. IÅ¡ viso neapmokėta suma nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. spalio 14 d. sudaro 22 934,64 Eur už ieÅ¡kovo pateiktus maisto produktus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo reiÅ¡kia Vengrijoje registruotam juridiniam asmeniui, todėl pirmiausia turi bÅ«ti įvertinama, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikcijÄ Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovas nurodo, kad pagal Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) 6 straipsnį jurisdikcijÄ nagrinėti visus tiesiogiai iÅ¡ nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieÅ¡kinius, pavyzdžiui ieÅ¡kinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iÅ¡kelta nemokumo byla.

3. Pažymėjo, kad Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) įžanginės dalies 35 punkte numatyta, jog ieÅ¡kiniai dėl prievolių vykdymo pagal iki nemokumo bylos iÅ¡kėlimo sudarytÄ sutartį nėra laikomi tiesiogiai kylančiais iÅ¡ nemokumo bylos. IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovui bankroto byla iÅ¡kelta 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, o ieÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovui kildina iÅ¡ 2015 m. sausio 5 d. – 2016 m. spalio 14 d. nepamokėtų sÄ skaitų-faktÅ«rų. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nėra laikomas tiesiogiai su nemokumo byla susijusiu ieÅ¡kiniu Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 prasme, todėl turi bÅ«ti taikomos bendrosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės.

4. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant nurodyto reglamento II skyriaus 2 – 7 skirsniuose nustatytas taisykles.

Ä®vertinus pateikto ieÅ¡kinio pobÅ«dį, nenustatyta, jog bÅ«tų pagrindas spręsti, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikcijÄ Å¡ioje byloje. Byloje nėra pateikta duomenų, jog tarp Å¡alių sudarytas raÅ¡ytinis susitarimas spręsti ginčus Lietuvos Respublikos teismuose. III. Atskirojo skundo argumentai 5. IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodė, kad ieÅ¡kovo manymu, teikiamas ieÅ¡kinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. IeÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas bankroto administratoriaus po to, kuomet įmonei iÅ¡kelta bankroto byla.

IeÅ¡kovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo mokus, tačiau turėjo finansinių įsipareigojimų, tačiau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ko priežastimi tapo atsakovo neatsikaitymas su ieÅ¡kovu, įmonės vardu pradėjo veikti bankroto administratorius. IeÅ¡kinys grindžiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis – Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, kuriame numatyta, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka bÅ«tinus bankroto proceso darbus.

Reikalavimas atsakovui atsirado ir siejamas iÅ¡imtinai su bankroto bylos iÅ¡kėlimu, kadangi atsakovo veiksmai sukėlė ieÅ¡kovo bankroto situacijÄ . Priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , bÅ«tų galimybė patenkinti ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimus, kurie bankroto byloje sudaro 506 409,24 Eur sumÄ . IeÅ¡kinys pateiktas iÅ¡imtinai siekiant apginti bankrutuojančios įmonės interesus, atgauti jai priklausančiÄ skolos sumÄ bei iÅ¡ Å¡ios sumos padengti kreditorių įsiskolinimus.

6. IeÅ¡kovas pažymi ir tai, kad jo reikalavimas gražinti debitorinį įsiskolinimÄ pareikÅ¡tas bankroto administratoriui vadovaujantis nemokumo teise bei vykdant specialiuosiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugÄ . Dėl Å¡ios priežasties jie laikytini tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovo bankroto byla. Atitinkamai, bankroto administratoriaus reiÅ¡kiami ieÅ¡kiniai, kuriais siekiama padidinti bankrutuojančios įmonės aktyvus bankrutuojančios įmonės skolininkams turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip glaudžiai susiję su bankroto procesu, todėl ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.

7. Atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei priimti nagrinėti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Atskirajame skunde iÅ¡ esmės nurodoma, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys laikytinas tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kovo bankroto byla. Teigia, kad reikalavimas atsakovui atsirado ir siejamas iÅ¡imtinai su bankroto bylos iÅ¡kėlimu, kadangi atsakovo veiksmai sukėlė ieÅ¡kovo bankroto situacijÄ . Bankroto administratoriaus reiÅ¡kiami ieÅ¡kiniai, kuriais siekiama padidinti bankrutuojančios įmonės aktyvus bankrutuojančios įmonės skolininkams turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip glaudžiai susiję su bankroto procesu, todėl ieÅ¡kinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

11. Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintÄ bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, ieÅ¡kinys juridiniam asmeniui pareiÅ¡kiamas teismui pagal juridinio asmens buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre. Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kad ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ .

12. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl nemokumo bylų Nr. 2015/848, 6 straipsnyje yra numatyta jurisdikcija tiesiogiai iÅ¡ nemokumo bylos kylančių ir glaudžiai su ja susijusių ieÅ¡kinių atžvilgiu. Å iame straipsnyje įtvirtinama, jog jurisdikcijÄ nagrinėti visus tiesiogiai iÅ¡ nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieÅ¡kinius, pavyzdžiui, ieÅ¡kinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iÅ¡kelta nemokumo byla, teismai.

13. Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) įžanginės dalies 35 punkte nustatyta, kad valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta nemokumo byla, teismai taip pat turėtų turėti jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kinius, tiesiogiai kylančius iÅ¡ nemokumo bylos ir glaudžiai su ja susijusius. Tokie ieÅ¡kiniai turėtų apimti ieÅ¡kinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovams kitose valstybėse narėse ir ieÅ¡kinius dėl prievolių, kylančių nemokumo bylos nagrinėjimo metu, pavyzdžiui, iÅ¡ankstinio byloje patirtų iÅ¡laidų apmokėjimo. Tačiau ieÅ¡kiniai dėl prievolių vykdymo pagal iki bylos iÅ¡kėlimo skolininko sudarytÄ sutartį nėra laikomi tiesiogiai kylančiais iÅ¡ bylos.

14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovui kildina iÅ¡ 2015 m. sausio 5 d. – 2016 m. spalio 14 d. nepamokėtų sÄ skaitų-faktÅ«rų. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nėra laikomas tiesiogiai su nemokumo byla susijusiu ieÅ¡kiniu Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 prasme, todėl turi bÅ«ti taikomos bendrosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės. IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad reikalavimas atsakovui atsirado ir siejamas iÅ¡imtinai su bankroto bylos iÅ¡kėlimu, kadangi atsakovo veiksmai sukėlė ieÅ¡kovo bankroto situacijÄ , nėra pagrindas teigti, jog reikalavimai atsakovui glaudžiai susiję su nemokumo (bankroto) byla.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinį būtų galima laikyti glaudžiai susijusiu su bankroto byla, jeigu ieškinys būtų reiškiamas bankrutavusios įmonės valdymo organams, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau iš sutartinių santykių nevykdymo kilę reikalavimai užsienio juridiniams asmeniui, ypač atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo, nelaikyti glaudžiai susijusiais su bankroto byla, nors ir turėjo įtakos bankrutavusios įmonės nemokumui.

15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovo ieškinys nėra laikomas tiesiogiai su nemokumo byla susijusiu ieškiniu Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 prasme, todėl turi būti taikomos bendrosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės.

16. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms dėl ieÅ¡kinio teismingumo. IeÅ¡kovas turėtų kreiptis su ieÅ¡kiniu į kompetentingÄ Vengrijos teismÄ pagal atsakovo buveinės vietÄ . Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos teismingumÄ , pagrįstai pripažino ginÄÄ neteismingu Lietuvos Respublikos teismams, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15744-918/2019 palikti nepakeistÄ . Teisėja Loreta Bujokaitė