2ad804cb-4c4c-4575-95cc-f70530e349de · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?PraneÅ¡Äja Edita LapinskienÄ Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-606/2022 TeisÄja Irena Å eÅ¡kauskienÄ Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21202-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkriÄio 17 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Daivos JazbutienÄs, Editos LapinskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Lino PauliukÄno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, nuteistajam A.
Legislator headnote
AI generated2ad804cb-4c4c-4575-95cc-f70530e349de · KlaipÄdos apygardos teismas: TodÄl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad atsitrenkimas į baldÄ nebuvo skausmingas bei fizinis skausmas nebuvo tikras ir stiprus. Apelianto tvirtinimu, teismas nevertino fakto, kad R. J. po to, kai jai neva buvo laužiami pirÅ¡tai, grumtynių metu savo rankomis tempÄ už jo (nuteistojo) grandinÄlÄs, buvusios ant nuteistojo kaklo. Pagal policijos pareigÅ«nų darytas nuotraukas matyti, jog ant jo (nuteistojo) kaklo yra aiÅ¡ki raudona žymÄ, kuriÄ paliko tempiama grandinÄlÄ. Teisminio nagrinÄjimo metu R. J. atsakydama į klausimus pripažino faktÄ , jog grumtynių tarp nuteistojo ir jos brolio R.
Full text
?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?PraneÅ¡Äja Edita LapinskienÄ Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-606/2022 TeisÄja Irena Å eÅ¡kauskienÄ Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21202-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkriÄio 17 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Daivos JazbutienÄs, Editos LapinskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Lino PauliukÄno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, nuteistajam A.
J., gynÄjui advokatui Maurui UrbonaviÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. (A. J.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvÄs apribojimo bausme be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ â visÄ bausmÄs atlikimo laikÄ dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytÄ draudimÄ â uždrausti visÄ bausmÄs laikÄ vartoti psichikÄ veikianÄias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, įpareigotas Å¡eÅ¡is mÄnesius dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose. IÅ¡ A. J. priteista nukentÄjusiajai R. J. 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur iÅ¡laidų, turÄtų advokato padÄjÄjo, atstovavusio byloje nukentÄjusiosios interesus, paslaugoms apmokÄti, 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos už priteistÄ atlyginti 2 500 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , skaiÄiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. A. J. nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužÄs 29 d., apie 3.30 val., sveÄiuojantis pas žmonos R. J. TÄvus (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir žmonos R. J., paÄmÄs pastarajai už rankų peÄių srityje jÄ nustÅ«mÄ Ä¯ spintelÄ, kur jai atsitrenkus, sudužo veidrodis, po to suÄmÄs žmonai už rankų pirÅ¡tų juos spaudÄ ir lauÅ¾Ä bei stÅ«mÄ jÄ Ä¯ durų staktÄ , taip sukÄlÄ fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui â žmonai R.
J.. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. praÅ¡o panaikinti PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendį ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nukentÄjusiosios R. J. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ . 2.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje konstatuotomis faktinÄmis aplinkybÄmis, kad ,,<...> kilus žodiniam konfliktui tarp jo (nuteistojo) ir žmonos R. J., jis paÄmÄ pastarajai už rankų peÄių srityje, jÄ nustÅ«mÄ Ä¯ spintelÄ, kur jai atsitrenkus, sudužo veidrodis, po to suÄmÄs žmonai už rankų pirÅ¡tų juos spaudÄ ir lauÅ¾Ä bei stÅ«mÄ jÄ Ä¯ durų staktÄ <...>â, teigia, kad konstatuotos faktinÄs aplinkybÄs neatitinka nei nukentÄjusiosios, nei liudytojų, nei nuteistojo duotų parodymų, kadangi tiek 2021 m. birželio 28 d. liudytojo apklausos metu, tiek teisminio nagrinÄjimo metu nukentÄjusioji R.
J. parodÄ, kad bÅ«tent ji pirma siekÄ fiziniais veiksmais nuraminti nuteistÄ jį, t. y. atsikÄlusi pribÄgo prie A. J. ir, bÅ«dama supykusi dÄl tokio jo elgesio, užsimojo delnu, kad suduotų vyrui per veidÄ . TaÄiau suduoti jai nepavyko, jis paÄmÄs abiem rankomis jos abi rankas ties pirÅ¡tais, juos užlenkÄ, spaudÄ ir laužÄ. Apelianto teigimu, Å¡ioje situacijoje bÅ«tent jis gynÄsi nuo R. J. užpuolimo ir bÅ«tinoji gintis nebuvo peržengta. 2.2. Apelianto, teigimu, liudytojas A. Ä. parodÄ, kad bÅ«tent R.
J., siekdama nuraminti nuteistÄ jį, smÅ«giavo A. J.. Ir tik dÄl to, jog nuteistasis pagavo žmonos rankÄ , nepatyrÄ smÅ«gio į veidÄ . Tiek V. J., tiek R. J., tiek A. D., tiek R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, jog R. J., bandydama vyrÄ A. J. nuraminti, užsimojo ranka, kad suduotų jam į veidÄ . Teisminio nagrinÄjimo metu minÄti liudytojai siekÄ iÅ¡vengti Å¡io fakto patvirtinimo aiÅ¡kindami, jog neva R. J. siekÄ supurtyti nuteistÄ jį arba neatsiminÄ Å¡io fakto, taÄiau liudytojų apklausos protokole aiÅ¡kiai visi nurodÄ, jog bÅ«tent R.
J. pirmoji siekÄ sukelti fizinį skausmÄ ir / ar sužaloti nuteistÄ jį. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino to fakto, kad iki muÅ¡tynių (fizinio smurto protrÅ«kių) nuteistasis siekÄ iÅ¡vykti iÅ¡ uoÅ¡vio namų bei užbaigti kilusius ginÄus. TaÄiau dÄl paÄios R. J. veiksmų nuteistajam nepavyko tai padaryti. Pati R. J. patvirtino, jog ji atÄmÄ iÅ¡ nuteistojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir taksistui praneÅ¡Ä, jog nevažiuotų pagal iÅ¡kvietimÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir A.
D.. Teismas nevertino svarbių faktų, kad jis (nuteistasis) siekÄ iÅ¡vengti tolimesnÄs konflikto eskalacijos, nebedalyvauti ginÄuose su R. J. giminaiÄiais, jis nesiekÄ pavojingos nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo apkaltintas, nenorÄjo jokių neigiamų padarinių bei aktyviais veiksmais siekÄ jų iÅ¡vengti. Tik dÄl paÄios R. J. aktyvių veiksmų (draudimo iÅ¡vykti iÅ¡ uoÅ¡vių namų, siekio suduoti per veidÄ ), jis (nuteistasis) buvo priverstas gintis ir atlikti aktyvius gynybos veiksmus (nustumti nuo savÄs užpuolusiÄ R.
J., sulaikyti rankÄ , su kuria R. J. siekÄ smÅ«giuoti nuteistajam per veidÄ ). Teismas visiÅ¡kai nevertino fakto, jog konflikto metu R. J. kartu su broliu R. J., tÄvu R. J., mama V. J., A. D. ir A. Ä. sumuÅ¡Ä nuteistÄ jį, t. y. sudavÄ daug smÅ«gių pastarajam į galvÄ ir veidÄ , padarÄ daugybines kraujosruvas veide, o dÄl patirtų sužalojimų jis (nuteistasis) kreipÄsi į KlaipÄdos miesto PK. Konflikto metu prieÅ¡ jį (nuteistÄ jį) smurtavo net trys vyrai ir trys moterys. Jis (nuteistasis) niekaip negalÄjo pasiprieÅ¡inti ir / ar sužaloti 6 suaugusių asmenų.
Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į jo patirtus sužalojimus, bÅ«tent jis tapo buvusio konflikto nukentÄjusysis, o tiek R. J., tiek kiti konflikto dalyviai yra atsakingi už jo sumuÅ¡imÄ . Å iuo atveju bÅ«tent R. J. iniciavo konfliktÄ , o jis (nuteistasis) gynÄsi nuo nukentÄjusios sukelto fizinio smurto. TaÄiau Å¡ios faktinÄs aplinkybÄs nebuvo įvertintos, dÄl jų teismas visiÅ¡kai nepasisakÄ. 2.3. Apelianto teigimu, byloje nÄra jokių medicininių duomenų apie tai, kad nukentÄjusioji bÅ«tų patyrusi kokius nors sužalojimus ir / ar patyrusi skausmÄ .
Pirmosios instancijos teismas nukentÄjusiosios patirtÄ skausmÄ konstatavo tik pagal paÄios nukentÄjusiosios ir liudytojų duotus parodymus. TaÄiau teismas nevertino Å¡ių svarbių faktinių aplinkybių, kurios paneigia R. J. patirto skausmo faktÄ , t. y. kad po atsitrenkimo į spintelÄ R. J. neiÅ¡reiÅ¡kÄ jokių emocijų dÄl neva patirto skausmo, nepraÅ¡Ä aplinkinių pagalbos, o iÅ¡kart pribÄgo prie jo (nuteistojo), siekdama jam smÅ«giuoti per veidÄ . Å ias aplinkybes nukentÄjusioji yra patvirtinusi apklausos metu.
TodÄl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad atsitrenkimas į baldÄ nebuvo skausmingas bei fizinis skausmas nebuvo tikras ir stiprus. Apelianto tvirtinimu, teismas nevertino fakto, kad R. J. po to, kai jai neva buvo laužiami pirÅ¡tai, grumtynių metu savo rankomis tempÄ už jo (nuteistojo) grandinÄlÄs, buvusios ant nuteistojo kaklo. Pagal policijos pareigÅ«nų darytas nuotraukas matyti, jog ant jo (nuteistojo) kaklo yra aiÅ¡ki raudona žymÄ, kuriÄ paliko tempiama grandinÄlÄ. Teisminio nagrinÄjimo metu R. J. atsakydama į klausimus pripažino faktÄ , jog grumtynių tarp nuteistojo ir jos brolio R.
J. metu, ji siekÄ padÄti broliui bei, paÄmusi ant nuteistojo kaklo buvusiÄ grandinÄlÄ, jÄ tempÄ. Policijos padaryta nuotrauka ir R. J. prisipažinimas, kad ji plÄÅ¡Ä nuo nuteistojo grandinÄlÄ, teismui turÄjo sukelti abejonių, kad R. J. patirtas skausmas dÄl pirÅ¡tų laužimo egzistavo. PrieÅ¡ingu atveju asmuo, patyrÄs didelį skausmÄ , nebÅ«tų sugebÄjÄs padaryti sužalojimus kitam asmeniui, traukdamas grandinÄlÄ ant kaklo. Be to, jeigu R. J. tikrai bÅ«tų atlikti jos nurodyti veiksmai, po to, pagal jos žodžius, ji net kelias savaites jautÄ pasekmes, ant jos kÅ«no turÄjo likti ir objektyvių tokių sužalojimų žymių, bent jau kraujosruvų ir patinimų, kurias bÅ«tų pastebÄjÄ darbe kolegos.
TaÄiau byloje nÄra nei vieno objektyvaus liudytojo, kuris bÅ«tų patvirtinÄs tokius R. J. sužalojimus. DÄl nurodytų priežasÄių R. J. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir besÄ lygiÅ¡kai patikimi, ji buvo suinteresuota bylos baigtimi. Taip pat jos parodymų nepatvirtina jokie kiti tiesioginiai ar netiesioginiai objektyvÅ«s įrodymai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino nukentÄjusios reakcijos po įvykio. NukentÄjusioji nepraÅ¡Ä niekieno pagalbos, po muÅ¡tynių nuÄjo miegoti.
Taip pat nei kitÄ dienÄ , nei vÄliau nukentÄjusieji nesikreipÄ nei į medikus, nei į policijÄ . Ir tik po to, kai buvo pradÄtas tyrimas dÄl jo (nuteistojo) sumuÅ¡imo, R. J. pareiÅ¡kÄ, kad įvykio metu ji patyrÄ skausmÄ . TodÄl, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ tiek BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatų, tiek teismų praktikos reikalavimų, kurioje nustatyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyÄio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad fizinis skausmas tikras ir stiprus, padarytas muÅ¡ant ar kitaip smurtaujant, taip pat įvertinant nukentÄjusiojo amžių, fizinÄ ir sveikatos bÅ«klÄ, jo sveikatai sukeltÄ pavojų, reakcijÄ po įvykio, kreipimosi į policijÄ ir medikus laikÄ bei faktus, fizinį poveikį daranÄio asmens tikslus ir kitas aplinkybes, rodanÄias atliktų veiksmų pavojingumÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). 2.4.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dÄl liudytojų V. J. ir R. J. parodymų, kad jų parodymai iÅ¡ esmÄs atitinka nukentÄjusiosios ir liudytojų A. Ä., A. D. bei R. J. parodymus, kadangi R. J. parodÄ, jog po muÅ¡tynių apie pusÄ valandos sÄdÄjo pirmajame namo aukÅ¡te ir žiÅ«rÄjo pro langÄ , kÄ daro nuteistasis, ar negadina automobilio, o liudytoja V. J. parodÄ, jog po muÅ¡tynių sÅ«nus R. J. nedelsdamas nuÄjo į antrÄ aukÅ¡tÄ miegoti bei automobiliu nesirÅ«pino.
R.·J. parodÄ, kad po muÅ¡tynių nuteistasis ieÅ¡kojo savo telefono (praÅ¡Ä jį paduoti), o kiti liudytojai teigÄ, jog nuteistasis neieÅ¡kojo savo telefono. Teisminio nagrinÄjimo metu A. Ä. teigÄ, jog konflikto metu R. J. pribÄgo prie R. J. ir tuomet R. J. užpuolÄ nuteistasis. TaÄiau ikiteisminio tyrimo metu (2021-06-29 apklausos protokolas) A. Ä. teigÄ, kad R. J. pribÄgo prie nuteistojo, o R. J. teigÄ, kad atsikÄlusi nuo žemÄs, ji pamatÄ, kaip muÅ¡asi R. J. ir nuteistasis. Visi liudytojai ir nukentÄjusioji teigÄ, jog niekas smÅ«gių nuteistajam nesudavÄ.
TaÄiau liudytoja V. K. parodÄ, kad naktį sutiko pagalbos praÅ¡antį nuteistÄ jį, jis (nuteistasis) buvo sumuÅ¡tas. Taip pat tÄ paÄiÄ dienÄ policijos atliktose fotonuotraukose aiÅ¡kiai matyti, kad jis (nuteistasis) yra stipriai sumuÅ¡tas, o policijos pareigÅ«nai po apžiÅ«ros jam (nuteistajam) iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicininÄ pagalbÄ . 2.5. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad vertindamas nukentÄjusiajam artimų liudytojų parodymus, teismas privalo atsižvelgti į jų galimÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, galimÄ palankumÄ nukentÄjusiajai.
Å ie parodymai pripažįstami patikimais, tik įvertinus kitus byloje esanÄius duomenis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gegužÄs 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2020, 18 punktas). NagrinÄjamu atveju nÄra jokių kitų kaltinimÄ pagrindžianÄių įrodymų, iÅ¡skyrus nukentÄjusiosios ir su ja susijusių asmenų parodymų. Nors teismas teigia, jog A. Ä. nÄra giminaitis, taÄiau jis artimas nukentÄjusiosios brolio R. J. draugas, su kuriuo bendrauja jau daug metų.
Akivaizdu, jog konflikto dalyviai R. J., brolis R. J., tÄvas R. J., mama V. J., R. J. sugyventinÄ A. D. ir R. J. ilgametis draugas A. Ä. tarpusavyje palaiko giminiÅ¡kus ir draugiÅ¡kus santykius, todÄl Å¡ių asmenų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir patikimi. Pareiga įrodinÄti baudžiamojoje byloje tenka valstybÄs institucijoms ir pareigÅ«nams, kurie privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybÄs byloje. Jeigu pareigÄ Ä¯rodinÄti turintys valstybÄs pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltÄs įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieÅ¡taringi, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dÄl svarbių bylos aplinkybių, ir yra iÅ¡naudotos visos galimybÄs paÅ¡alinti abejones dÄl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.
Apelianto teigimu, iÅ¡analizavus visų liudytojų parodymus, palyginus vienus su kitais bei bylos medžiaga, galima padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog liudytojų parodymai nepatvirtina jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad jis (nuteistasis) atliko jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai, bÅ«tent liudytojų parodymai įrodo, jog jis (nuteistasis) neatliko jokių nusikalstamų veikų. 2.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus, greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio l dalis).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus â vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginÄijamai iÅ¡vadai dÄl patraukto baudžiamojon atsakomybÄn asmens kaltumo.
Pagal BPK 305 straipsnio l dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali bÅ«ti laikomas tik toks argumentavimas, kai iÅ¡ teismo baigiamojo akto turinio yra aiÅ¡ku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinÄjimo priemonÄmis teismas nustatÄ, prieÅ¡ padarydamas iÅ¡vadas dÄl konkreÄioje byloje sprendžiamų klausimų.
NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetÄ nuteistojo parodymus, o vertindamas nukentÄjusiajai artimų liudytojų parodymus, neatsižvelgÄ Ä¯ jų galimÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, galimÄ palankumÄ nukentÄjusiajai. 2.7. Taip pat nurodoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ .
Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dÄl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdanÄioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinÄti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barbera, MesseguÄ and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988;
Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisÄs Å¡akų normų draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nÄra nustatyta tvarka ir neginÄytinai įrodyti. KasacinÄs instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartÄ yra konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiomis kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
In dubio pro reo principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonÄms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybÄn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-510l2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013). NagrinÄjamu atveju nesant objektyvių įrodymų, pirmosios instancijos teismas tik prielaidomis konstatavo nukentÄjusios patirtÄ skausmÄ , neatsižvelgÄ Ä¯ paÄios nukentÄjusios elgesį po neva patirto skausmo. 2.8.
Atsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014) aptariama BK 140 straipsnio dispozicija, teigiama, kad nusikalstamos veikos motyvas nors ir nÄra BK 140 straipsnio l dalyje numatytos veikos bÅ«tinasis požymis, taÄiau jÄ kvalifikuojant yra svarbus, aiÅ¡kinantis tyÄios kryptingumÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyÄinis ir laikomas padarytu tyÄia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norÄjo (tiesioginÄ tyÄia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginÄ tyÄia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).
Apelianto tvirtinimu, nagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrindÄ fakto, jog jis (nuteistasis) siekÄ sukelti skausmÄ nukentÄjusiajai, neatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybes, jog jis siekÄ iÅ¡vengti konflikto, nenorÄjo jokių neigiamų padarinių. Byloje esantys duomenys neatitinka kvalifikuojamos veikos dispozicijoje privalomųjų elementų buvimo, o tai sÄ lygojo netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymÄ ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimÄ jam bei nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ . 2.9.
Apeliantas nesutinka ir su nukentÄjusiajai priteistu neturtinÄs žalos dydžiu. Nurodo, kad teismai, sprÄsdami dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Teigia, kad, jei laikyti, jog R. J. patyrÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , taÄiau įvertinus įvykio aplinkybes, realių sužalojimų nebuvimÄ , nÄra pagrindo manyti, kad įvykis sukÄlÄ itin didelius iÅ¡gyvenimus ir ilgalaikes neigiamas pasekmes.
Pirmosios instancijos teismo konstatuotiems nuteistojo nusikalstamiems veiksmams įtakos turÄjo paÄios nukentÄjusiosios provokuojantis elgesys. Apelianto tvirtinimu, jis pavartojo fizinį smurtÄ savigynos tikslais, spontaniÅ¡kai, kontaktas tarp konfliktuojanÄių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus. Pažymi ir tai, kad byloje nÄra pateikta jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad nukentÄjusioji patyrÄ dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, kurie tÄsÄsi ir dar kurį laikÄ po įvykio, ar net iki Å¡ios dienos, bÅ«tent nagrinÄjamo įvykio, o ne dÄl apskritai vykstanÄių tarpusavio konfliktų, sprendžiant klausimus, susijusius su bendros nuosavybÄs turto naudojimu. 2.10.
Apelianto nuomone, įvertinus aptartas neturtinei žalai ir jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgus į kasacinio teismo praktikÄ baudžiamosiose bylose, iÅ¡ kurių matyti, kad neturtinÄ Å¾ala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukÄlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, taÄiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.), pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamu atveju nukentÄjusiajai R.
J. priteistas neturtinÄs žalos dydis yra nepagrįstai per didelis. Toks neturtinÄs žalos dydis nagrinÄjamu atveju neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei jau suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose.
3. Apeliaciniame teismo posÄdyje nuteistasis, jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
5. PažymÄtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrÄžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai â jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, apeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. praÅ¡o priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje konstatuotomis faktinÄmis aplinkybÄmis, kad jis paÄmÄ pastarajai už rankų peÄių srityje, jÄ nustÅ«mÄ Ä¯ spintelÄ, kur jai atsitrenkus, sudužo veidrodis, po to suÄmÄs žmonai už rankų pirÅ¡tų juos spaudÄ ir lauÅ¾Ä bei stÅ«mÄ jÄ Ä¯ durų staktÄ , teigdamas, kad konstatuotos faktinÄs aplinkybÄs neatitinka nei nukentÄjusiosios, nei liudytojų, nei jo duotų parodymų, kadangi tiek 2021 m. birželio 28 d. liudytojo apklausos metu, tiek teisminio nagrinÄjimo metu nukentÄjusioji R.
J. parodÄ, kad bÅ«tent ji pirma siekÄ fiziniais veiksmais nuraminti nuteistÄ jį, t. y. atsikÄlusi pribÄgo prie A. J. ir, bÅ«dama supykusi dÄl tokio jo elgesio, užsimojo delnu, kad suduotų vyrui per veidÄ . TaÄiau suduoti jai nepavyko, jis paÄmÄs abiem rankomis jos abi rankas ties pirÅ¡tais, juos užlenkÄ, spaudÄ ir laužÄ. Apelianto teigimu, Å¡ioje situacijoje bÅ«tent jis gynÄsi nuo R. J. užpuolimo ir bÅ«tinoji gintis nebuvo peržengta.
7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galÄjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra konstatavÄs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens naudai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014).
Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybÄn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltÄ pagrindžianÄių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklÄmis. PažymÄtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismų nagrinÄjimo dalykas. TaisyklÄs, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1â4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse â kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais.
Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisÄ ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam paÄiam kruopÅ¡Äiai iÅ¡nagrinÄjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinÄ bylÄ nagrinÄjanÄio teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertÄ ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkreÄios nusikalstamos veikos sudÄties požymius.
Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisÄtu bÅ«du, ir nusprÄsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. KasacinÄs instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinÄms aplinkybÄms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018).
Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norÄtų proceso dalyviai, savaime nÄra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minÄta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.
8. BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybÄ už fizinio skausmo sukÄlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iame straipsnyje nurodytos veikos padarymas savo artimajam giminaiÄiui ar Å¡eimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažameÄiui â pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais â fizinio skausmo sukÄlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai â tiesiogine ar netiesiogine tyÄia â suprantant, kad dÄl konkretaus fizinio smurto â pavojingos veikos â gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkreÄių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.
9. IÅ¡ teisiamajame posÄdyje duotų nuteistojo A. J. parodymų nustatyta, kad įvykio vakarÄ jis su žmona atvažiavo pas uoÅ¡vius, ten buvo uoÅ¡viai, žmonos brolis R. J. su drauge A. D. bei R. J. draugas A. Ä.. Lauke atsigÄrÄ alaus, visi užÄjo į namo vidų, kur vartojo alkoholinius gÄrimus, bendravo. Jam žmona kelis kartus neleido pasakoti istorijų, visÄ laikÄ pertraukinÄjo, jis tuo buvo nepatenkintas ir sakÄ Å¾monai R. J. nustoti taip elgtis, leisti jam pasakyti, bet žmona nesiliovÄ, tada jis atsistojo ir prie visų iÅ¡vadino žmonÄ negražiais žodžiais.
NorÄjo iÅ¡važiuoti, bet žmona puolÄ ant jo rankomis. Jis laikÄ Å¾monos rankas ir suÅ¡uko, kad kas nors žmonÄ nuo jos paimtų. AtbÄgo A. D. ir jo žmonÄ atitraukÄ. Jis nuÄjo į kitÄ kambarį, pradÄjo skambinti taksi. AtbÄgo A. D. su jo žmona, jo žmona Å¡aukÄ, kad taksi nevažiuotų, nes vyras neblaivus, jis neturi pinigų ir nesumokÄs. Jis suprato, kad žmona nenori jo iÅ¡leisti iÅ¡ namų, tada jis norÄjo iÅ¡eiti pÄsÄias, pasiimti striukÄ, bet žmona iÅ¡ÄmÄ raktus, kad jis negalÄtų grįžti į savo namus ir numovÄ nuo jo striukÄ, sakydama, kad jis striukÄs nenusipelnÄ.
Tada jis striukÄ atidavÄ Å¾monai ir pasakÄ jai negražius žodžius, o žmona atsakÄ, kad ateityje gyvens su jo draugu G.. Jis vÄl žmonai pasakÄ negražius žodžius, o žmona jam dauÅ¾Ä du kartus į veidÄ . Bandydamas žmonÄ sustabdyti ir nuo jos apsiginti, jis susikibo su žmona rankomis, susikryžiavo pirÅ¡tais ir jÄ nustÅ«mÄ nuo savÄs, žmona atsisÄdo ant sofos. Ten baldų nebuvo, durų stakta liko toliau, spintelÄs nebuvo, ji kitoje stalo pusÄje, veidrodžio taip pat nebuvo.
Po to jis bandÄ iÅ¡eiti, bet ant jo supuolÄ visi žmonÄs, kurie dalyvavo tame vakare, įvyko konfliktas, nesusipratimas, Å¡urmulys, neaiÅ¡ku kas teisus, kas ne, įsiterpÄ Å¾monos brolis, su juo irgi kilo ginÄas, vienas kitam pasakÄ negražius žodžius ir žmonos brolis smÅ«giavo jam du kartus, bet nepataikÄ. NorÄdamas apsaugoti save nuo smurto, jis paÄmÄ Å¾monos brolį už kaklo, tada jis nebegalÄjo jam smÅ«giuoti. Tada pajuto, kad jį tempia už grandinÄlÄs, visi jį užgriuvo, visi pradÄjo smÅ«giuoti kur papuolÄ, jis atsidÅ«rÄ ant žemÄs, kur galÄjo gintis tik kojomis.
Buvo sužalotas, pradÄjo bÄgti kraujas, jis buvo sužalotas. Policijoje paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , jį nuveÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ, kur padarÄ ekspertizÄ. Jis nukentÄjusiajai fizinio skausmo nesukÄlÄ, visi liudytojai yra nukentÄjusiosios Å¡eimos nariai ir draugai, yra suinteresuoti bylos baigtimi, todÄl jį apkalba (t. 2, b. l. 42). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. J. iÅ¡ esmÄs davÄ analogiÅ¡kus parodymus (t. 1, b. l. 129â131, 142â143).
10. Kaip nustatyta, nuteistasis A. J. ir pats neneigia, kad jis iÅ¡vadino žmonÄ negražiais žodžiais, teigÄ, kad jie susikibo su žmona rankomis, kad susikryžiavo pirÅ¡tais ir jis jÄ nustÅ«mÄ nuo savÄs, jo teigimu, žmona atsisÄdo ant sofos, taÄiau jis taip pasielgÄ dÄl to, kad žmona jam dauÅ¾Ä du kartus į veidÄ , o jis bandÄ Å¾monÄ sustabdyti ir nuo jos apsiginti. Taip pat teigÄ, kad ten baldų nebuvo, durų stakta liko toliau, spintelÄs nebuvo, ji kitoje stalo pusÄje, veidrodžio taip pat nebuvo.
11. IÅ¡ teisiamajame posÄdyje duotų nukentÄjusiosios R. J. parodymų nustatyta, kad nukentÄjusioji iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kai parodÄ atvykimo pas tÄvus aplinkybes, kad bÅ«nant terasoje, kažkas atneÅ¡Ä alaus. A. J. Å¡iek tiek alaus nugÄrÄ ir įdavÄ skardinÄ jai palaikyti, o pats kažkur nuÄjo. Ji padÄjo alų terasoje. GrįžÄs A. J. pradÄjo jai priekaiÅ¡tauti, kad nelaiko skardinÄs, jÄ iÅ¡tiko Å¡okas, pasiÄmusi daiktus nuÄjo į kambarį. VÄliau A. J. iÅ¡sityÄiojo iÅ¡ A.
Ä. atsineÅ¡to konjako, visÄ vakarÄ elgÄsi nekultÅ«ringai, prie visų ieÅ¡kojo priekabių, prie stalo norÄjo vienas pats kalbÄti, nors kiti norÄjo pabendrauti tarpusavyje, jis pradÄjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , kad kiti nenori tik jo klausytis. VÄliau iÅ¡reiÅ¡kÄ nepasitenkinimÄ jos įjungta muzika, pradÄjo triukÅ¡mauti, skÄsÄioti rankomis. Ji bandÄ A. J. nuraminti. VÄliau jÄ mamos ir tÄvo akivaizdoje iÅ¡vadino kekÅ¡e. VisÄ vakarÄ vyko žodinis konfliktas. Jai dÄl tokio vyro elgesio buvo gÄda, ji norÄjo A.
J. nuraminti, paimti rankomis jam už veido, paklausti, kas darosi. Tada A. J. jÄ nutvÄrÄ ir sviedÄ, ji nugriuvo į spintelÄ, nes tame kambaryje remonto metu buvo sudÄti baldai iÅ¡ kito kambario, sudužo veidrodis. A. J. akys buvo paklaikusios, ji suprato, kad jam yra negerai su sveikata, todÄl nenorÄjo iÅ¡leisti iÅ¡važiuoti, kad kas neatsitiktų blogo. Kai A. J. skambino taksistui, ji pasakÄ, kad nevažiuotų, buvo įsitikinusi, kad A. J. nusiramins. Paskui A. J. nusiramino, vÄl susÄdo prie stalo, bet A.
J. jos tÄvui iÅ¡sakÄ negražius, įžeidžianÄius žodžius, ji pasakÄ, kaip jis drįsta taip kalbÄti su tÄÄiu, tada A. J. puolÄ jÄ , ir abiejų rankų pirÅ¡tus lauÅ¾Ä atgal, ji pradÄjo cypti, Å¡aukti, kad jÄ gelbÄtų, nes labai skaudÄjo, bijojo, kad sulaužys pirÅ¡tus. A. J. jÄ stÅ«mÄ tiesiai į duris, į staktÄ , ji nugriuvo, susidauÅ¾Ä nugarÄ . Mama pribÄgo jos gelbÄti, A. J. nustÅ«mÄ mamÄ ant sofos, tada atbÄgo R. J., varÄ A. J. lauk iÅ¡ namų.
Tada ji, pamaÄiusi, kad A. J. abiem rankomis laiko R. J. už kaklo, pradÄjo A. J. tempti už grandinÄlÄs, už rankos, už marÅ¡kinių, bandÄ tempti ir A. D. bei mama, nes bijojo, kad nepasmaugtų R. J.. A. J. R. J. paleido tik tada, kai pasirodÄ kraujas. Po Å¡io įvykio ilgai buvo sutinÄ jos pirÅ¡tai, ji negalÄjo normaliai dirbti, skaudÄjo. Ä® medikus nesikreipÄ, nes jai buvo gÄda, kad tokie įvykiai vyksta Å¡eimoje (t. 2, b. l. 43â45).
12. PažymÄtina, kad iÅ¡ nukentÄjusiosios R. J. parodymų nustatyta, kad A. J. prieÅ¡ jÄ pavartojo fizinį smurtÄ , kai ji norÄjo A. J. nuraminti, paimti rankomis jam už veido, paklausti, kas darosi, ir tada A. J. jÄ nutvÄrÄ ir sviedÄ, o ji nugriuvo į spintelÄ, nes tame kambaryje remonto metu buvo sudÄti baldai iÅ¡ kito kambario, sudužo veidrodis, bei antrÄ kartÄ , kai A. J. jos tÄvui iÅ¡sakÄ negražius, įžeidžianÄius žodžius, o ji pasakÄ, kaip jis drįsta taip kalbÄti su tÄÄiu, A.
J. vÄl puolÄ jÄ , ir abiejų rankų pirÅ¡tus lauÅ¾Ä atgal, ji pradÄjo cypti, Å¡aukti, kad jÄ gelbÄtų, nes labai skaudÄjo, bijojo, kad sulaužys pirÅ¡tus, o A. J. jÄ stÅ«mÄ tiesiai į duris, į staktÄ , ir ji nugriuvo, susidauÅ¾Ä nugarÄ . PažymÄtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. J. taip pat parodÄ, kad konfliktas tarp jo ir žmonos įvyko du kartus, taÄiau nuteistasis teigÄ, kad pirmÄ kartÄ , kai jis iÅ¡keikÄ Å¾monÄ necenzÅ«riniais žodžiais, ir ji mojavo rankomis, norÄdama jam suduoti, jis, norÄdamas iÅ¡vengti smÅ«gių, laikÄ atstumÄ nuo jos iÅ¡tiesdamas savo rankas ir suÅ¡uko, kad kas nors atitrauktų jÄ nuo jo, ir kažkas jÄ atitraukÄ.
AntrÄ kartÄ , nuteistojo tvirtinimu, vÄl žodinio konflikto metu, kai jam stovinÄiam žmona sudavÄ du kartus rankos delnu į veidÄ , tikslios vietos nurodyti negalÄjo, norÄdamas sustabdyti jos veiksmus, kad ji nebesmÅ«giuotų, paÄmÄs abu jos delnus, užlauÅ¾Ä pirÅ¡tus ir nustÅ«mÄ jÄ ant sofos. Daugiau prieÅ¡ žmonÄ nesmurtavo, smÅ«gių jai nesudavÄ, jos nestumdÄ (t. 1, b. l. 129â131, 142â143).
13. IÅ¡ teisiamajame posÄdyje duotų liudytojo A. Ä. parodymų nustatyta, kad įvykio vakarÄ A. J. elgesys buvo agresyvus. Kažkoks konfliktas buvo dÄl alaus, labai agresyviai R. J. liepÄ atneÅ¡ti alaus. Buvo replikų, kad jam nepatiko alus, vÄliau nepatiko kažkieno viskis, visÄ vakarÄ A. J. įžeidinÄjo savo žmonÄ , vadino jÄ negražiais žodžiais, siÅ«lÄ jiems eiti muÅ¡tis, buvo agresyvus. Visi jį ramino. Pirmas didesnis konfliktas buvo, kai kaltinamasis pastÅ«mÄ Å¾monÄ , ir ji trenkÄsi į staktÄ , paskui pastÅ«mÄ V.
J.. Žmona buvo sugriebusi A. J. už veido, liepÄ ramintis. Liudytojas A. Ä. negalÄjo prisiminti visų aplinkybių, patvirtino, davÄ teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todÄl teismas perskaitÄ jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 45â46). IÅ¡ jų nustatyta, kad A. J. nuo pat susitikimo pradžios elgÄsi nepagarbiai su kitais susirinkusiaisiais, reiÅ¡kÄ nepasitenkinimÄ dÄl R. J. tÄÄio nupirkto alaus, jam taip pat nepatiko ir jo atsivežtas viskis. R. J. praÅ¡Ä jo elgtis pagarbiai ir paaiÅ¡kino, kad jis neprivalo gerti tÄÄio alų ar jo atsivežtÄ viskį.
Klausantis muzikos, R. J. įsijungus jos norimÄ dainÄ , A. J. pradÄjo jai priekaiÅ¡tauti, nes jam nepatiko jos pasirinkta daina, jis rÄkavo, dauÅ¾Ä kumÅ¡Äiu stalÄ , reikalavo iÅ¡jungti minÄtÄ dainÄ . R. J. praÅ¡Ä vyro nusiraminti, jis keikÄ savo žmonÄ , vadindamas jÄ kurva, kekÅ¡e, Å¡liundra, klimaksine, teigÄ, kad jis yra dievas. MatÄsi, kad A. J. sutrikusi sveikata, nes jo elgesys buvo neadekvatus, veidas persikeitÄs, akys lyg pamiÅ¡usios, jis puolÄ ant žmonos, rÄkdamas, Å¡aukdamas, mosikavo kumÅ¡Äiais, buvo labai agresyviai nusiteikÄs. NorÄdami jį nuraminti, priÄjÄ laikÄ jį paÄmÄ rankomis ir praÅ¡Ä nusiraminti, nekelti triukÅ¡mo.
A. J. apsiraminus, jį paleido, ir jis iÅ¡Äjo į kitÄ kambarį parÅ«kyti, iÅ¡ kurio po kelių minuÄių sugrįžo. SugrįžÄs ir toliau elgÄsi agresyviai, vadino savo žmonÄ necenzÅ«riniais žodžiais, taip pat įžeidinÄjo R. J. tÄtį, po to tyÄiojosi iÅ¡ R. J. ir A. D., keletÄ kartų nusirengÄs marÅ¡kinius kvietÄ juos po vienÄ ateiti pasimuÅ¡ti. Jie visi jo ne kartÄ praÅ¡Ä nusiraminti, taÄiau jis nesiliovÄ. R. J. priÄjus ir bandant A. J. nuraminti, jis nustÅ«mÄ jÄ Ä¯ spintelÄ, kur jai atsitrenkus nugara, sudužo veidrodis.
A. J. visÄ laikÄ elgÄsi agresyviai, buvo labai piktas, viskuo nepatenkintas, ir toliau ant visų susirinkusių Å¡aukÄ. A. J., priÄjusi prie stovinÄio A. J. ir norÄdama jį nuraminti, bandÄ suduoti jam delnu per veidÄ , bet A. J. sulaikÄ jos rankas ir paÄmÄs jas spaudÄ. A. J. Å¡aukÄ, kad jai skauda pirÅ¡tai, praÅ¡Ä paleisti ir nesulaužyti pirÅ¡tų, o A. J., laikydamas jai už rankų, stÅ«mÄ jÄ Ä¯ durų staktÄ , į kuriÄ ji atsitrenkusi nugriuvo. PribÄgus R. J. mamai, A.
J. paÄmÄ jÄ už kaklo ir nustÅ«mÄ, taip nuversdamas ant netoliese buvusios lovos. Kadangi A. J. nesiliovÄ, prie jo pribÄgo R. J., o A. J. iÅ¡kart paÄmÄ pribÄgusiam R. J. už kaklo, spaudÄ jį, jam trÅ«ko oro. Besigrumdami abu iÅ¡ lovos nugriuvo ant žemÄs. Pastariesiems nugriuvus, A. J. pradÄjo bÄgti kraujas ir jis paleido R. J.. A. J. buvo suteikta pagalba, moterys jam atneÅ¡Ä rankÅ¡luostį bei Å¡alto ledo, bet jis atsisakÄ. VÄliau A. J. iÅ¡ namų pasiÅ¡alino (t. 1 , b. l. 85â87).
14. Aptarti liudytojo A. Ä. parodymai patvirtina, kad nuteistasis A. J. visÄ vakarÄ elgÄsi agresyviai, pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo žmonÄ , t. y. pirmÄ kartÄ R. J. nustÅ«mÄ Ä¯ spintelÄ, kur jai atsitrenkus nugara, sudužo veidrodis, kai ji bandÄ A. J. nuraminti, o antrÄ kartÄ jam elgiantis vÄl agresyviai ir keikiant jÄ bei kitus buvusius asmenis įvairiais įžeidžianÄiais žodžiais, R. J. vÄlgi bandant nuraminti jį ir bandant suduoti delnu per veidÄ , A. J. sugriebÄ jos rankas, lauÅ¾Ä pirÅ¡tus, o laikydamas R. J. už rankų, stÅ«mÄ jÄ Ä¯ durų staktÄ , į kuriÄ ji atsitrenkusi nugriuvo. PažymÄtina, kad visas aplinkybes dÄl A. J. elgesio ir pavartoto smurto prieÅ¡ R. J., visiÅ¡kai patvirtina ir teisiamajame posÄdyje bei ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. D., R. J., R. J. ir V. J. parodymai (t. 2, b. l. 46â47, 77â78, 94â95, 78â79, t. 1, b. l. 103â106, 110â113, 97â99, 91â93).
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. teigia, kad byloje nÄra jokių medicininių duomenų apie tai, kad nukentÄjusioji bÅ«tų patyrusi kokius nors sužalojimus ir / ar patyrusi skausmÄ . Pirmosios instancijos teismas nukentÄjusiosios patirtÄ skausmÄ konstatavo tik pagal paÄios nukentÄjusiosios ir liudytojų duotus parodymus. R. J. prisipažinimas, kad ji plÄÅ¡Ä nuo nuteistojo grandinÄlÄ, teismui turÄjo sukelti abejonių, kad R. J. patirtas skausmas dÄl pirÅ¡tų laužimo egzistavo.
16. PažymÄtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. KasacinÄs instancijos teismas yra ne kartÄ nurodÄs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyÄio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dÄl to nukentÄjÄs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kanÄias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybÄ atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentÄjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klÄ, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį daranÄio asmens tikslai ir kitos aplinkybÄs, rodanÄios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .
Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentÄjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).
17. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ aptartų nukentÄjusiosios R. J. parodymų nustatyta, kad A. J. ne tik jÄ iÅ¡ pradžių pastÅ«mÄ Ä¯ spintelÄ, ir nÄra pagrindo abejoti tuo, kad atsitrenkusi į kietÄ daiktÄ , ji turÄjo justi ir juto fizinį skausmÄ , nors jo ir nesureikÅ¡mino, bet jis ir toliau, elgdamasis agresyviai, jai lauÅ¾Ä atgal abiejų rankų pirÅ¡tus, ji pradÄjo cypti, Å¡aukti, kad jÄ gelbÄtų, nes labai skaudÄjo, bijojo, kad sulaužys pirÅ¡tus. Ir tik pribÄgus nukentÄjusiosios R.
J. mamai V. J., A. J. ne paleido nukentÄjusiÄ jÄ , bet jÄ nustÅ«mÄ Ä¯ durų staktÄ ir ji nugriuvo, susidauÅ¾Ä nugarÄ . PažymÄtina, kad aplinkybÄ, jog V. J. puolÄ gelbÄti dukros, aiÅ¡kiai parodo, kad aplinkiniai vienareikÅ¡miÅ¡kai suprato, kad prieÅ¡ R. J. ne tik vartojamas fizinis smurtas, bet dÄl tokio smurto ji patiria didelį skausmÄ . PažymÄtina, kad A. J. nustÅ«mÄ ir V. J. ant sofos, kai Å¡i bandÄ gelbÄti dukrÄ . Kadangi A. J. nesiliovÄ, prie jo pribÄgo R. J., o A.
J. iÅ¡kart paÄmÄ pribÄgusiam R. J. už kaklo, spaudÄ jį, jam trÅ«ko oro. NukentÄjusioji neneigia aplinkybÄs, kad ji, pamaÄiusi, jog A. J. abiem rankomis laiko R. J. už kaklo, pradÄjo A. J. tempti už grandinÄlÄs, už rankos, už marÅ¡kinių, jį bandÄ tempti ir A. D. bei mama, nes bijojo, kad nepasmaugtų R. J.. TaÄiau Å¡iuo atveju aplinkybÄ, jog R. J., bÅ«dama streso bÅ«senos ir bijodama dÄl A. J. veiksmų, po to, kai A. J. jai lauÅ¾Ä pirÅ¡tus, ji tempÄ A. J. už grandinÄlÄs, už rankos, už marÅ¡kinių, kai A.
J. abiem rankomis laikÄ R. J. už kaklo, visiÅ¡kai nepaneigia fakto, jog nukentÄjusioji dÄl A. J. veiksmų, kai Å¡is jai lauÅ¾Ä pirÅ¡tus, patyrÄ fizinį skausmÄ . AplinkybÄ, kad nukentÄjusioji aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ savo skausmÄ po tokių nuteistojo veiksmų, patvirtina ir liudytojų A. D., R. J., R. J. ir V. J. parodymai, iÅ¡ kurių nustatyta, kad nukentÄjusioji R. J. Å¡aukÄ, kad jai skauda pirÅ¡tai, praÅ¡Ä paleisti ir nesulaužyti pirÅ¡tų, o A. J., laikydamas jai už rankų, dar nustÅ«mÄ jÄ ir į durų staktÄ , į kuriÄ ji atsitrenkusi nugriuvo.
Kaip jau aptarta, R. J. pradÄjus Å¡aukti iÅ¡ skausmo, kai A. J. lauÅ¾Ä jai pirÅ¡tus, jÄ puolÄ gelbÄti R. J. mama V. J.. TodÄl nagrinÄjamu atveju nekyla jokios abejonÄs dÄl to, kad nukentÄjusioji R. J. dÄl tokių nuteistojo veiksmų vienareikÅ¡miÅ¡kai patyrÄ fizinį skausmÄ ir jis buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas. Kartu pažymÄtina, kad Å¡iai aplinkybei patvirtinti nebÅ«tinos medicininÄs iÅ¡vados bei užtenka, kad fizinio skausmo patyrimo faktÄ suprastų bÅ«tent aplinkiniai, o Å¡iuo atveju Å¡iÄ aplinkybÄ ir patvirtina ne tik nukentÄjusiosios, bet ir aptartų liudytojų parodymai.
18. Nors nuteistasis A. J. nurodo, kad nukentÄjusioji ir liudytojai yra vienos Å¡eimos nariai ir jį apkalba, taÄiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymÄjo, jog aplinkybÄ, kad liudytojai yra vienos Å¡eimos nariai, nereiÅ¡kia, kad jų parodymais teismas negali tikÄti. Be to, liudytojas A. Ä. nÄra Å¡eimos narys ir niekaip nÄra suinteresuotas bylos baigtimi. Nuteistasis nenurodÄ ir priežasÄių, dÄl kurių liudytojai turÄtų jį apkalbÄti, o, kaip nurodÄ liudytojai V.
J. ir R. J. bei pats nuteistasis, iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jų santykiai buvo labai geri, Å¡ilti ir draugiÅ¡ki, A. D., R. J. ir A. Ä. jokių santykių su nuteistuoju nepalaikÄ. Taip pat pažymÄtina, kad tiek nukentÄjusioji, tiek ir liudytojai davÄ parodymus bÅ«dami įspÄti dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , prisiekÄ sakyti tiesÄ , todÄl ir Å¡i aplinkybÄ sudaro pagrindo tikÄti bÅ«tent nukentÄjusiosios ir liudytojų parodymai, kurie yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s dÄl visų įvykio aplinkybių.
PažymÄtina, kad tiek nukentÄjusioji, tiek ir liudytojai davÄ vienodus parodymus ne tik apie R. J. patirtÄ fizinį skausmÄ , bet apie visas aplinkybes nuo R. J. ir A. J. atvykimo į tÄvų namus.
19. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipÄ dÄmesį į tai, kad Å¡iuo atveju ikiteisminis tyrimas apskritai buvo pradÄtas ne pagal nukentÄjusiosios pareiÅ¡kimÄ , o BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustaÄius veikos požymius kitame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradÄtas pagal nuteistojo pareiÅ¡kimÄ ir nutrauktas nustaÄius, kad R. J. nuteistÄ jį sužalojo bÅ«damas bÅ«tinosios ginties situacijoje, o Å¡is nutarimas yra įsiteisÄjÄs ir jo kvestionuoti teismas neturi teisinio pagrindo. TodÄl ir Å¡i aplinkybÄ nepaneigia to, kad nukentÄjusioji ir liudytojai neturÄjo jokio pagrindo apkalbÄti nuteistÄ jį, nes nukentÄjusioji pati net nesikreipÄ Ä¯ policijÄ .
20. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipÄ dÄmesį, kad ir pats nuteistasis parodÄ, jog buvo suÄmÄs žmonai už pirÅ¡tų ir jÄ nuo savÄs atstÅ«mÄ, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir agresyviai nusiteikÄs, o tai ir patvirtino tiek nukentÄjusioji, tiek liudytojai. Ir nagrinÄjamu atveju pats nuteistasis, bÅ«damas neblaivus, galÄjo neįvertinti savo naudojamos jÄgos, todÄl, tik jo subjektyvia nuomone, tokie jo veiksmai fizinio skausmo žmonai sukelti negalÄjo, taip pat, bÅ«damas tokios bÅ«senos, galÄjo ir neįvertinti, kad žmona atsitrenkÄ Ä¯ kietus baldus ir atsitrenkdama taip pat patyrÄ fizinį skausmÄ .
21. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. teigia, kad tik dÄl paÄios R. J. aktyvių veiksmų (draudimo iÅ¡vykti iÅ¡ uoÅ¡vių namų, siekio suduoti per veidÄ ), jis buvo priverstas gintis ir atlikti aktyvius gynybos veiksmus â nustumti nuo savÄs užpuolusiÄ R. J., sulaikyti rankÄ , su kuria R. J. siekÄ smÅ«giuoti nuteistajam per veidÄ .
22. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį; Å¡iÄ teisÄ jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Å io straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas leidžia iÅ¡skirti Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisÄtumo sÄ lygas:
1) bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kÄsinimosi;
2) kÄsinimasis turi bÅ«ti realus;
3) kÄsinimasis turi bÅ«ti akivaizdus;
4) žala padaroma besikÄsinanÄiam asmeniui;
5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-788/2015). Pagal teismų praktikÄ kÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikÄsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybÄ, sveikatÄ , lytinÄ laisvÄ ir pan.), nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus.
KÄsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje. KÄsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradÄtas ar tiesiogiai gresia besiginanÄiojo ar kito asmens teisÄms, valstybÄs ar visuomenÄs interesams. PažymÄtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopÅ¡Äiai nustatoma pavojingo kÄsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-719/2022).
Taigi, tinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes.
23. NagrinÄjamu atveju, kaip ir nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, bÅ«tent nuteistasis A. J. pats nuo pat atvykimo pas tÄvus, elgÄsi agresyviai, visus įžeidinÄjo ir keikÄ necenzÅ«riniais žodžiais, pyko ant žmonos ir jÄ keikÄ dÄl to, kad Å¡i neleido tik jam vienam kalbÄti visÄ vakarÄ , po to, kai iÅ¡girdo žmonos įjungtÄ dainÄ , kuri jam nepatiko, t. y. nuteistasis pats ieÅ¡kojo priekabių, o žmonai atsistojus, ir jos bandymas jį nuraminti, t. y. bandymas suduoti jam delnu per veidÄ , buvo tik priežastis jam tyÄia atlikti smurtinius veiksmus, nuo kurių vienareikÅ¡miÅ¡kai R.
J. patyrÄ fizinį skausmÄ . Ir Å¡iuo atveju nustatytų aplinkybių visuma nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ Å¡alinanti aplinkybÄ. PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybÄs rodo, kad nuteistajam joks pavojus negrÄsÄ ir jam gintis nereikÄjo, bet jis pats ir po to, kai lauÅ¾Ä Å¾monai pirÅ¡tus ir nustÅ«mÄ jÄ Ä¯ durų staktÄ , ir toliau elgÄsi agresyviai, jis nustÅ«mÄ ant sofos ir nukentÄjusiÄ jÄ atbÄgusiÄ gelbÄti V.
J., o vÄliau, pribÄgus ir R. J., jį iÅ¡ karto griebÄ už kaklo ir pradÄjo smaugti. Atkreiptinas dÄmesys, kad apeliaciniame skunde ir pats nuteistasis pripažįsta, kad R. J. tik bandÄ suduoti jam per veidÄ , taip pat, kaip jau aptarta, nuteistasis neginÄijo ir to fakto, kad jis su žmona elgÄsi netinkamai, jÄ Ä¯Å¾eidinÄjo. Ir Å¡iuo atveju nÄra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis smurtavo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ ir jai sukÄlÄ fizinį skausmÄ bÅ«tent tyÄia.
Kartu pažymÄtina, kad aplinkybÄ, jog nukentÄjusioji neleido nuteistajam iÅ¡vykti, rÅ«pindamasi bÅ«tent dÄl nuteistojo sveikatos, visiÅ¡kai nesudarÄ pagrindo nuteistajam elgtis nusikalstamai.
24. Ä®vertinÄs byloje surinktus ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad A. J. pagrįstai ir teisingai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. PažymÄtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kiekvieno įrodymų Å¡altinio gautÄ informacijÄ Ä¯vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, savo iÅ¡vadas pagrindÄ ne atskirais įrodymais, o jų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas tyrÄ ir analizavo visus įrodymus, nÄ vienam neteikdamas iÅ¡skirtinÄs reikÅ¡mÄs. Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklÄmis, todÄl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisÄtumu teisÄjų kolegija neturi pagrindo.
25. Apeliantas nesutinka ir su nukentÄjusiajai priteistu neturtinÄs žalos dydžiu.
26. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ A. J. priteista nukentÄjusiajai R. J. 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
27. PažymÄtina, jog BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentÄjÄs asmuo turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Vienas iÅ¡ Å¡ios teisÄs realizavimo bÅ«dų â civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.
28. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybÄms, kurios neturi piniginÄs iÅ¡raiÅ¡kos, taÄiau civilinÄ teisÄ jas gina turtiniais bÅ«dais. NeturtinÄ Å¾ala įvertinama ir atlyginama pinigais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
NeturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginÄ satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinÄs žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinÄ Å¾alÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.
SprÄsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinÄs žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinÄ Å¾alÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
29. NeturtinÄs žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. CivilinÄje atsakomybÄje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnÄ ir svarbesnÄ yra vertybÄ, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinÄ Å¾alÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyÄia, t. y. siekiant, kad nukentÄjusysis patirtų kanÄias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnÄ Å¾ala nei neatsargios kaltÄs atveju. KonkreÄios žalos padarymo aplinkybÄs turi bÅ«ti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nÄ vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama iÅ¡ankstinÄs reikÅ¡mÄs.
30. Å iuo atveju neturtinÄ Å¾ala buvo padaryta dÄl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentÄjusiajai R. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. PažymÄtina, kad Å¡iuo atveju sprendžiamas klausimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, todÄl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens iÅ¡gyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.
31. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisÄs principai, konkreÄioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. DÄl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgia ne tik į nukentÄjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). TaÄiau kartu pažymÄtina, kad atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinÄs žalos dydį.
Visada bÅ«tina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasianÄius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog neturtinÄs žalos atlyginimo funkcija nÄra nubaudimas ar nukentÄjusio asmens turtinÄs padÄties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinÄ, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ .
32. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tuo, kad dÄl nuteistojo A. J. nusikalstamos veikos nukentÄjusioji patyrÄ iÅ¡gÄ stį, fizinį skausmÄ , stresÄ , pažeminimÄ , nepatogumus dÄl nusikalstamos veikos pasekmių ir tyrimo, teko pasakoti Å¡eimoje iÅ¡kilusias problemas svetimiems žmonÄms, į tai buvo įtraukti ir Å¡eimos nariai, dÄl to nukentÄjusioji taip pat patyrÄ iÅ¡gyvenimus. (duomenys neskelbtini) pateiktas raÅ¡tas patvirtina, kad pasekmÄs tÄsiasi iki Å¡iol, nes nukentÄjusiajai teikiama psichologinÄ pagalba, kuri apima ir patirtus iÅ¡gyvenimus dÄl Å¡ios konkreÄios nusikalstamos veikos (t. 2, b. l. 62), todÄl nuteistasis turi atlyginti nukentÄjusiajai patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
NeturtinÄ Å¾ala fizinio skausmo sukÄlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, taÄiau nagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį, neatsižvelgÄ Ä¯ teismų praktikÄ , kad priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.), todÄl akivaizdžiai neteisingai nustatÄ neturtinÄs žalos dydį dÄl nukentÄjusiajai sukelto fizinio skausmo ir patirtų iÅ¡gyvenimų.
33. Siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas ir į nuteistojo finansinÄ padÄtį, kad jis Å¡iuo metu yra bedarbis, taÄiau darbingo amžiaus asmuo, jo galimybÄ atlyginti nusikaltimu padarytos ir nustatytos neturtinÄs žalos dydį, Å¡ios kategorijos bylose teismų formuojamÄ praktikÄ , apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nukentÄjusiajai R. J. iÅ¡ nuteistojo A. J. priteistos atlyginti 2 500 Eur neturtinÄs žalos dydis mažintinas iki 250 Eur. Toks neturtinÄs žalos dydis visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja kasacinÄs instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas ir dÄl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.
34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendis keistinas dÄl netinkamai nustatyto neturtinÄs žalos dydžio (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija n u t a r i a : pakeisti PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistojo A. J. nukentÄjusiajai R. J. priteista 2 500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos už priteistÄ atlyginti 2 500 eurų neturtinÄ Å¾alÄ , ir sumažinti priteistos neturtinÄs žalos dydį iki 250 (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt) eurų bei priteistas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaiÄiuoti nuo priteistos atlyginti 250 eurų neturtinÄs žalos dydžio, skaiÄiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.
KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Daiva JazbutienÄ Edita LapinskienÄ Linas PauliukÄnas