2acffe74-6f17-4b2f-83fd-0b97589ea9ad · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1834-631/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27390-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.5.5.; 1.3.6.4.1.3.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, žodiniuose teismo posėdžiuose, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieÅ¡kovei E. V., jos atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinio kraujo centro atstovei advokatei Ievai Povilaitienei, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. V. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, ir atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinio kraujo centro prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. V. dėl žalos atlyginimo, baigė bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas N U S T A T Ė: IeÅ¡kovė E. V. kreipėsi į teismÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, nurodydama ieÅ¡kinyje, bei patvirtindama ir akcentuodama kai kurias aplinkybes žodiniais paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje, kad pas atsakovÄ pradėjusi dirbti dar 1989-08-01. Nuo 2012 m. liepos 31d. pagal darbo sutartį Nr.547 buvo įdarbinta direktoriaus pavaduotoja medicinai, be to, buvo paskirta kvalifikuotu asmeniu už gamybÄ , farmacinės veiklos vadove, atsakinga už didmeninį platinimÄ ir kvalifikuotu asmeniu, atsakingu už plazmos ruoÅ¡imÄ .

Nurodo, jog 2020 m. gegužės 6 d. gavo direktoriaus įsakymÄ Nr.B-164 dėl reikalavimo pateikti paaiÅ¡kinimus, ir 2020 m. gegužės 8 d. pateikusi direktoriui paaiÅ¡kinimÄ dėl nurodytame įsakyme tariamų jos padarytų pažeidimų. 2020 m. gegužės 12 d. jai buvo įteiktas direktoriaus įsakymas Nr.P-88, pagal kurį nuo 2020 m. gegužės 12 d. ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ pagal LR DK 58 str. 3 d. 5 ir 7 punktus. 2020 m. birželio 11d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisijÄ , kuri 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės E. V. praÅ¡ymÄ atsakovui VÅ¡Ä® Nacionalinis kraujo centras dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į buvusias pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo kaip nepagrįstÄ ir atmesti VÅ¡Ä® Nacionalinis kraujo centras praÅ¡ymÄ dėl materialinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. V., kaip nepagrįstÄ .

IeÅ¡kovė nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu. DGK apsiribojo tik formaliu teiginiu, kad ieÅ¡kovė, priimdama įsakymus, pavaduodama direktorių, siekė sau naudos, tačiau nenurodė ir neanalizavo kokiÄ naudÄ ieÅ¡kovė gavo, neanalizavo kokius neigiamus padarinius patyrė atsakovė. IeÅ¡kovės įsitikinimu, darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudÄ , pažeidė LR DK 58 str. 5 d. ir 6 d. reikalavimus, netinkamai aiÅ¡kino LR Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, taip pat darbdavys, direktorius, priėmė įsakymÄ tirti darbuotojo, kuris laikinai vykdė direktoriaus funkcijas, darbo rezultatus, nors pagal Viešųjų įstaigų įstatymÄ tokius veiksmus galėjo atlikti tik įstaigos dalininkas.

Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Darbdavys taip pat turi įrodyti, ar darbuotojas informuotas apie jo pareigas ir jam skirtus nurodymus, ar nurodymai ir reikalavimai darbuotojams buvo suformuluoti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai arba turėjo bÅ«ti jiems žinomi. IeÅ¡kovė nurodo, jog priimant 2019 m. liepos 29 d. įsakymÄ Nr.P-234 Dėl E. V. darbo sutarties pakeitimo, ji LR Sveikatos apsaugos ministro sprendimu buvau paskirta laikinai vykdyti direktoriaus funkcijas.

Todėl vadovaudamasi įstaigos įstatais bei teisės skyriaus darbuotojų patarimu, priėmusi nurodytÄ Ä¯sakymÄ , bei pasiraÅ¡iusi jam reikalingus praÅ¡ymus. Tokio įsakymo bÅ«tinumÄ ir reikalingumÄ ieÅ¡kovė nurodžiusi savo 2020-05-08 tarnybiniame paaiÅ¡kinime, tačiau darbdavys 2020-05-12 įsakyme apie atleidimÄ Ä¯ tai nekreipė dėmesio bei konstatavo, kad ieÅ¡kovė pažeidusi LR Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymÄ ir dėl to jos tariamas pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus, nors Vyriausioji tarnybos etikos komisija sprendimÄ priėmė tik 2020-06-25 tik konstatavo, kad ieÅ¡kovė pažeidė nurodytÄ Ä¯statymÄ , nenurodė apie pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumÄ .

IeÅ¡kovė pažymi, kad dėl priimto jos įsakymo įstaiga nepatyrė jokių nuostolių, pati ieÅ¡kovė jokios naudos negavo. IeÅ¡kovė taip pat pabrėžia, kad vadovui apie įsakymo priėmimÄ buvo žinoma nuo pat 2019 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau jis jokių veiksmų nesiėmė, pasiraÅ¡inėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Darbdavys ieÅ¡kovės atleidimo įsakyme taip pat pasisakė dėl to, kad ieÅ¡kovė, neva, virÅ¡ijusi savo tarnybinius įgalinimus dėl jos priimto 2018 m. liepos 13 d.

įsakymo Nr. B-247 „Dėl VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr.B-426 Dėl Nacionalinio kraujo centro darbo grupių/komisijų darbo reglamento patvirtinimo“, tačiau darbdavys taip ir nenurodė, kuo tas tarnybinių įgalinimų viršijimas pasireiškė ir kuo minėtas įsakymas yra įstaigai žalingas. Ieškovės įsitikinimu, minėtas įsakymas turėjo būti pakeistas, nes jis prieštaravo Nacionalinio kraujo centro (toliau – NKC) administracijos darbo reglamentui.

Dėl 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr.B-359, kuriuo sudaryta darbo grupė, atsakinga už strateginių pokyčių koordinavimÄ bei strateginių ir iÅ¡orės aplinkos rizikų vertinimo, ieÅ¡kovė nurodė, jog iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ yra pateikusi savo tarnybiniame paaiÅ¡kinime, pabrėžia, kad dėl Å¡io įsakymo pasiaiÅ¡kino 2019-12-31 tarnybiniame praneÅ¡ime ir jei bÅ«tų galima kalbėti apie kokį nors jos padarytÄ pažeidimÄ priimant šį įsakymÄ , tai yra praėjęs terminas nuobaudai skirti, visi dokumentai (įsakymai) buvo žinomi direktoriui nuo pat jo darbo pradžios, t.y., nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio ir tokie darbdavio veiksmai vertinami kaip nesÄ Å¾iningi darbuotojo atžvilgiu, nes dėl tariamo Å¡io pažeidimo praėjęs terminas nuobaudai skirti.

Turėjo bÅ«ti paskirta iki 2020-01-31. IeÅ¡kovė nesutinka su jos atžvilgiu reiÅ¡kiamais kaltinimais, kad nepateikusi pasiÅ«lymų dėl darbo organizavimo gerinimo, mano, jog darbdavys ignoruoja jos paaiÅ¡kinime aiÅ¡kiai nurodytas aplinkybes, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (toliau – VVKT) buvo nurodžiusi, kÄ reikia keisti ir ieÅ¡kovė mananti, jog nieko papildomai nebeturėjusi informuoti ar siÅ«lyti, taip pat iÅ¡ įsakymo neaiÅ¡ku, kodėl Å¡is tariamas pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus ir kokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ dėl to įstaiga patyrė.

Nepagrįstas teiginys, kad direktorius nebuvo informuotas apie licencijos pasikeitimus, nes dar 2019 m. spalio mėnesį ji paruošė veiksmų planÄ , kuriame buvo nurodyta ir apie pareigybės panaikinimÄ bei visi klausimai, susiję su licencijomis, todėl teiginiai dėl neinformavimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti. IeÅ¡kovė teigia, kad per visus savo darbo metus neturėjusi jokių pretenzijų darbe, buvo vien tik skatinama, jokių drausminių nuobaudų nebuvo skirta, tačiau nei darbdavys, nei darbo ginčų komisija Å¡ios aplinkybės nevertino (el.b.l. 1-7, t.I).

Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti pilnai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kartu pareiÅ¡kė ir prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje. Atsiliepime nurodė, bei teismo posėdyje atkartojo atsakovės atstovė, kad darbdavys, atleisdamas ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, laikėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos darbuotojo, padariusio Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos, t.y., tinkamai įvertino padarytų darbo pareigų pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, jų padarymo aplinkybes, kaltę, priežastinį ryšį, elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimų padarymo.

Darbuotoja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi; ieÅ¡kovė, laikinai vykdydama Nacionalinio kraujo centro direktoriaus funkcijas, priėmė strateginius sprendimus, susijusius su Nacionalinio kraujo centro veiklos vykdymu, nors tokios teisės neturėjo, taip pat vengė Nacionalinio kraujo centro direktoriui suteikti tinkamÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie vykdomus procesus, neteikė informacijos Nacionalinio kraujo centro direktoriui apie VVKT atliktÄ Nacionalinio kraujo centro gamybos licencijos pakeitimÄ , neinicijavo įstaigos struktÅ«ros pakeitimo ir perteklinės pareigybės panaikinimo.

Darbuotojos neteisėti veiksmai sukėlė neigiamų padarinių darbdaviui. Atsakovė teigia, kad darbdavys, priimdamas sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės atleidimo, laikėsi DK 58 str. nustatytų terminų ir tvarkos, turėjo teisę atlikti darbuotojos veiklos tyrimÄ . IeÅ¡kovė dėl prarasto pasitikėjimo ja darbdavio praÅ¡ymu negali bÅ«ti grÄ Å¾inta į darbÄ , o priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (ieÅ¡kinio tenkinimo atveju) turi bÅ«ti sumažintas. Atsakovė nurodo, jog naujai paskirtam Nacionalinio kraujo centro direktoriui kilus abejonių dėl ieÅ¡kovės veiklos skaidrumo, 2020 m. vasario 20 d.

Nacionalinio kraujo centro direktorius įsakymu Nr. B-68 „Dėl veiklos patikrinimo inicijavimo ir komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri atlikusi ieÅ¡kovės veiklos patikrinimÄ 2020 m. gegužės 4 d. pateikė veiklos patikrinimo aktÄ nurodant įvairius darbuotojos veiksmus ir aplinkybes, kurie gali bÅ«ti įvertinti kaip darbuotojos darbo pareigų pažeidimai. Laikinai atlikus Nacionalinio kraujo centro direktorės funkcijas, pavaduojant tuometinę laikinÄ jÄ direktorę I. K. jos kasmetinių atostogų metu, ieÅ¡kovė 2019 m. liepos 26 d. iÅ¡leido įsakymÄ Nr. B-232 „Dėl VÅ¡Ä® Nacionalinio kraujo centro įstatuose numatytų pareigybių, kurioms turi bÅ«ti organizuojamai vieÅ¡ieji konkursai, konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“, kuriuo nustatė nepagrįstÄ NKC interesų ir galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančiÄ konkursų komisijų sudarymo tvarkÄ ; 2019 m. liepos 29 d. ieÅ¡kovė, savo pačios praÅ¡ymų sau pagrindu, priėmė įsakymÄ Nr. P-234 „Dėl E. V. darbo sutarties pakeitimo“, kuriuo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pakeitė savo, kaip administracijos direktorės pavaduotojos medicinai, kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruoÅ¡imÄ , kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybÄ , bei farmacinės veiklos vadovės, atsakingos už didmeninį platinimÄ , – E. V. darbo sutarties Nr. 547 punktÄ Nr. 4 (darbo laiko norma), kuriuo pati sau nustatė lankstų darbo grafikÄ , bei pati su savimi pasirašė darbo sutarties pakeitimÄ , kuriame buvo pakartotos tos pačios nuostatos iÅ¡ priimto įsakymo dėl darbo laiko pakeitimo.

Å iuos sprendimus ieÅ¡kovė priėmė per itin trumpÄ laikotarpį, nes direktoriaus pavadavimas galiojo tik nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 31 d., o jau 2019 m. rugpjūčio 1 d. baigėsi tuometinės Nacionalinio kraujo centro vadovės atostogos, 2019 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuolatinis direktorius. IeÅ¡kovė, siekdama nepažeisti Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo, savo praÅ¡ymus, palaukusi dvi dienas, galėjo pateikti ir iÅ¡ atostogų grįžusiai laikinajai vadovei I.

K., o dar dienÄ â€“ naujai paskirtam nuolatiniam vadovui. Atsakovė pažymi, kad nei paaiÅ¡kinime darbdaviui, nei ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl sprendimÄ dėl lankstaus darbo grafiko ir darbo pobÅ«džio keitimo buvo bÅ«tina priimti jos laikino vadovavimo Nacionaliniam kraujo centrui, kuris truko tik aÅ¡tuonias dienas, metu. NKC direktoriaus sudaryta komisija tyrimo metu nustačiusi Å¡ias aplinkybes priėmė tarpinę iÅ¡vadÄ ir pasiÅ«lė Nacionalinio kraujo centro direktoriui kreiptis į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ (toliau – VTEK).

Tačiau dėl COVID-19 viruso pandemijos paskelbto karantino ir ekstremaliosios padėties VTEK nevyko bylų nagrinėjimas, todėl komisija nesulaukusi VTEK sprendimo baigė tyrimÄ savarankiÅ¡kai. Be to, 2019 m. lapkričio 19 d. ieÅ¡kovė vėl, veikdama kaip laikinai vykdanti vadovo funkcijas, priėmė įsakymÄ Nr. B-359 „Dėl darbo grupės, atsakingos už strateginių pokyčių koordinavimÄ bei strateginių ir iÅ¡orės aplinkos rizikų vertinimo, sudarymo“, kuriuo sudarė nuolat veikiančiÄ darbo grupę, atsakingÄ už strateginių pokyčių koordinavimÄ bei strateginių ir iÅ¡orės aplinkos rizikų vertinimÄ , integruojant visus Nacionalinio kraujo centro privalomai taikomus kokybės standartus.

Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju vėl priėmė sprendimÄ dėl savęs pačios ir Å¡ios darbo grupės pirmininke pasiskyrė pati save, tokiu bÅ«du dar labiau sustiprindama savo įtakÄ Ä¯staigos valdyme ir priskirdama sau galiÄ koordinuoti strateginius pokyčius. 2019 m. gruodžio 30 d. Nacionalinio kraujo centro direktorius D. G. pateikė tarnybinį pavedimÄ dėl informacijos pateikimo ir paprašė darbuotojos paaiÅ¡kinti, kokiu tikslu buvo pasiraÅ¡ytas minėtas įsakymas bei kokiais kriterijais vadovaujantis buvo sudaryta bÅ«tent tokios sudėties darbo grupė.

Darbuotoja 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė atsakymÄ , nepateikdama praÅ¡omos informacijos ir vengdama konkrečiai atsakyti į jai užduotus klausimus. Tokį elgesį darbdavio sudaryta komisija įvertino kaip nebendradarbiavimÄ , vengimÄ suteikti tikrovę atitinkančiÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ , kuria remiantis Nacionalinio kraujo centro direktorius galėtų įvertinti tikruosius sprendimo tikslus ir naudingumÄ Nacionalinio kraujo centro veiklai. Komisijai baigus tyrimÄ ir pateikus patikrinimo aktÄ Nacionalinio kraujo centro direktoriui, 2020 m. gegužės 6 d. darbuotojai buvo įteiktas Nacionalinio kraujo centro vadovo įsakymas dėl reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo.

IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 8 d. pateikė tarnybinį paaiÅ¡kinimÄ , tačiau paaiÅ¡kinimu darbuotoja nenurodė priežasčių, galinčių pateisinti Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, todėl 2020 m. gegužės 12 d. Nacionalinio kraujo centro direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovė buvo atleista už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 7 punktus. Kad darbuotoja pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, vėliau pripažino ir VTEK 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. KS-77.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad darbdavys įvertino ieÅ¡kovės padarytų darbo pareigų pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, kaltę, priežastinį ryšį, elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimų padarymo. IeÅ¡kovė pažeidė ne tik lokalinius teisės aktus, nustatančius jos darbo pareigas, bet ir Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymÄ , nevengdama interesų konflikto ir pasielgusi taip, kad sukėlė abejones dėl tokio interesų konflikto darbdaviui, naudojosi tarnybinėmis pareigomis, tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais, o to paties straipsnio 2 d. papildo – prieÅ¡ atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovÄ ar jo įgaliotÄ asmenį arba kitÄ Ä¯ pareigas priimantį ar skiriantį subjektÄ , arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybių institucijÄ (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ , ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

IeÅ¡kovė taip pat pažeidė Nacionalinio kraujo centro darbuotojų elgesio kodekso nuostatas. Pagrindinės darbuotojos pareigybės buvo direktoriaus pavaduotojos medicinai – savaitinė darbo valandų norma buvo 40 valandų, o trijų papildomų pareigybių – po 4 val. 30 min. savaitinio darbo laiko kiekvienai pareigybei. Ä®sakymu ieÅ¡kovė pati sau nusistatė lankstų darbo grafikÄ , pagal kurį darbovietėje kaip direktorės pavaduotoja medicinai ieÅ¡kovė įpareigota praleisti 28 val. 45 min. per savaitę, o kaip kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybÄ , farmacinės veiklos vadovė, atsakinga už didmeninį platinimÄ , bei kvalifikuotas asmuo, atsakingas už plazmos ruoÅ¡imÄ , – atitinkamai po 2 val. 30 min. per savaitę.

Darbo laikas buvo iÅ¡dėstomas pirmadienį–ketvirtadienį skiriant 6 val. pagrindinei pareigybei ir nuosekliai po 30 min. – trims papildomoms pareigybėms (taigi 7 val. 30 min. praleidžiant darbovietėje), o penktadienį – 4 val. 45 min. pagrindinei ir nuosekliai po 30 min. – trims papildomoms pareigybėms (taigi 6 val. 15 min. praleidžiant darbovietėje). Minėta, likusiÄ savaitinių darbo valandų dalį – viso 17,25 val., darbuotoja nusimatė dirbti ne darbovietėje bet kuriuo metu prieÅ¡ ar po darbo valandų, esant poreikiui naudojantis mobiliomis ryÅ¡io priemonėmis.

Atsakovė teigia, jog Nacionaliniam kraujo centrui nėra tikslo ir poreikio turėti vadovaujantį darbuotojÄ , kurio darbo grafikas yra lankstus ir darbuotojas gali bÅ«ti pasiekiamas kitiems NKC darbuotojams Centro patalpose ribotu laiku. Atsižvelgiant į darbuotojos papildomas pareigas, akivaizdu, kad jos įprastai negali bÅ«ti dirbamos nuotoliniu bÅ«du ar mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis. Pažymima, kad visų skirtingose ieÅ¡kovės einamose papildomose pareigybėse atliekamų funkcijų yra neįmanoma atlikti tam skiriant vos 30 minučių faktinio buvimo darbo vietoje darbo dienos metu laiko.

Be to, Å¡ių funkcijų atlikimas reikalauja fizinio asmens buvimo darbovietėje, nes kokybės rizikos vertinimo, analizės, monitoringo, sertifikavimo ir kitų iÅ¡vardytų funkcijų atlikimas mobiliosiomis ryÅ¡io priemonėmis yra sunkiai įgyvendinamas. Atitinkamai ieÅ¡kovė priimtu įsakymu siekė ne operatyviau ar produktyviau organizuoti darbÄ skirtingose pareigose, o tik naudos sau – sudaryti tokias darbo sÄ lygas, kurioms galiojant darbuotoja galėtų minimaliai fiziÅ¡kai bÅ«ti darbovietėje, o kitu laiku faktiÅ¡kai be apribojimų disponuoti ir gauti už jį pilnÄ darbo užmokestį.

Ä®sakyme ir darbo sutartyje buvo nurodyta lankstaus darbo organizavimo tvarka, kad nefiksuoto darbo valandomis bus pasiekiama mobiliomis ryÅ¡io priemonėmis. Atsakovės vertinimu tai reiÅ¡kia, kad net nebuvo susitarta, kad ieÅ¡kovė tomis valandomis dirbs nuotoliniu bÅ«du. Tokiu atveju bÅ«tų buvusi apraÅ¡yta iÅ¡sami nuotolinio darbo tvarka, nes DK 52 str. 3 d. pažymima, kad skiriant dirbti nuotoliniu bÅ«du, raÅ¡tu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprÅ«pinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktÄ darbÄ darbdavio nustatyta tvarka.

Tuo tarpu, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai net neįsipareigojo nefiksuotomis darbo valandomis dirbti nuotoliniu bÅ«du. IeÅ¡kovė įsakymu priėmė sprendimÄ savo darbo Nacionaliniame kraujo centre grafikÄ iÅ¡dėstyti taip, kad einamų keturių pareigybių sukuriamas darbo krÅ«vis ne tik kad nevirÅ¡ytų reguliarios pilno vienos pareigybės darbo krÅ«vio (40 val. savaitės), bet dar ir bÅ«tų mažesnis fiktyviai prisidengiant darbu, pasitelkiant „mobilias ryÅ¡io priemones“, kas savo esme yra pasyvus budėjimas namuose (DK 118 str. 4 d.) ir už šį laikÄ gaunant įprastinį darbo užmokestį.

Atitinkamai, ieÅ¡kovė įsakymÄ priėmė iÅ¡imtinai dėl naudos sau, sÄ moningai iÅ¡naudodama laikinai suteiktus įgaliojimus tam, kad ženkliai sumažintų faktinį darbo valandų skaičių, tačiau gautų pilnÄ darbo užmokestį. IeÅ¡kovės pažeidimas tęstinis ir tęsėsi iki darbo sutarties nutraukimo, nes ieÅ¡kovė neinicijavo tokių neteisėtų susitarimų nutraukimo, o prieÅ¡ingai – siekė juos įteisinti 2020 m. kovo 6 d. pateikdama Nacionalinio kraujo centro direktoriui tarnybinį praneÅ¡imÄ .

IeÅ¡kovės darbo sÄ lygų nustatymas neatitinka Nacionalinio kraujo centro interesų ir yra žalingas dėl neracionalaus bei nepagrįsto darbo užmokesčio mokėjimo. Darbuotoja vienaÅ¡aliÅ¡kai nusistatė palankesnes darbo sÄ lygas sau, t.y. ji pati rašė praÅ¡ymus sau dėl lankstaus darbo grafiko, pati sau juos tenkino, taigi pasirašė dokumentus tiek darbdavio, tiek darbuotojo vardu. Darbuotoja veikė piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama visokeriopos naudos sau, nepaisydama turimų įgaliojimų ir Lietuvos Respublikos įstatymų, veikė virÅ¡ savo kompetencijos ir prieÅ¡ingai Nacionalinio kraujo centro interesams.

Darbdavys įvertino ieÅ¡kovės padarytÄ Å¾alÄ 6 326,34 eurais. Tarp ieÅ¡kovės neteisėto elgesio ir kilusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, kadangi darbuotojos neteisėti veiksmai buvo vykdomi tiesiogiai jos pačios valia. Todėl toks elgesys vertintinas kaip tyčinis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas ir Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas. Darbuotoja, laikinai vykdydama direktoriaus funkcijas, priėmė strateginius sprendimus, susijusius su Nacionalinio kraujo cento veiklos vykdymu, nors tokios teisės neturėjo, taip pat vengė Nacionalinio kraujo centro direktoriui suteikti tinkamÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie vykdomus procesus.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama direktoriaus pavaduotoja medicinai ir užimdama aukÅ¡tas vadovaujančias pareigas įstaigoje, be kitų jai nustatytų pareigų, atsakė ir už racionalų įstaigos lėšų naudojimÄ . Todėl, žinodama apie įstaigai iÅ¡duotos licencijos pasikeitimus, bet nepateikdama reikiamos informacijos direktoriui apie naikintinÄ kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybÄ pareigybę, tyčia padarė įstaigai žalos, o sau naudos – be pagrindo ilgÄ laikÄ gavo darbo užmokestį, nors realiai ir nedirbo.

Atsakovė vertina, kad visais pažeidimų atvejais buvo pačios darbuotojos kaltė, nes priimdama sprendimus pati sau, priimdama įsakymus, kuriuos priimti neturėjo įgaliojimų, neteisingai atskleisdama informacijÄ ar jos nepateikdama, ji suvokė savo veiksmus ir žinojo, kokius teisinius padarinius jie sukels bei akivaizdžiai jų siekė. Darbuotoja Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas pagal DK 58 str. 3 d. 5 ir 7 p. Darbdavys laikėsi termino priimant sprendimÄ dėl atleidimo. Pažeidimui buvus tęstiniam, taikomas 2 metų pratęstas terminas, kadangi 2020 m. vasario 20 d.

Nacionalinis kraujo centras direktorius įsakymu Nr. B-68 „Dėl veiklos patikrinimo inicijavimo ir komisijos sudarymo“ sudarė komisijÄ , kuri atliko ieÅ¡kovės veiklos patikrinimÄ ir 2020 m. gegužės 4 d. pateikė veiklos patikrinimo aktÄ nurodant apie galimus ieÅ¡kovės padarytus darbo pareigų pažeidimus (el.b.l.39-56, t.I). PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė, remdamasi atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentais ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, nurodė, kad darbuotoja ne tik Å¡iurkščiai pažeidė savo darbo pareigas, bet ir padarė turtinės žalos Nacionaliniam kraujo centrui, nes dėl ieÅ¡kovės tyčinių kaltų veiksmų, pasireiÅ¡kusių neteisėtu darbo sutarties pakeitimu (įskaitant ir neteisėto Ä®sakymo priėmimu) darbuotojai buvo be pagrindo mokamas darbo užmokestis.

Darbdavys nustatė, kad ieÅ¡kovė E. V. savo neteisėtais kaltais (tyčiniais) veiksmais padarė atsakovei 6 326,34 Eur žalos. Darbuotoja, iÅ¡leisdama įsakymÄ dėl sau lankstaus darbo grafiko nustatymo, siekė ne operatyviau ar produktyviau organizuoti darbÄ skirtingose pareigose, o tik naudos sau – sudaryti tokias darbo sÄ lygas, kurioms galiojant ji galėtų minimaliai fiziÅ¡kai bÅ«ti darbovietėje, o kitu laiku faktiÅ¡kai be apribojimų disponuoti, tačiau gauti už jį pilnÄ darbo užmokestį.

IeÅ¡kovės tyčiÄ pagrindžia tas faktas, kad ji skubėjo pasinaudoti padėtimi, kol nėra nuolatinio Nacionalinio kraujo centro vadovo ir likus vos kelioms dienoms iki tokio vadovo paskyrimo susitvarkė dokumentus savo naudai ir taip nusistatė sau palankias darbo sÄ lygas. Tokių darbo sÄ lygų nustatymas neatitinka Nacionalinio kraujo centro interesų ir yra žalingas dėl neracionalaus bei nepagrįsto darbo užmokesčio mokėjimo. Darbuotoja vienaÅ¡aliÅ¡kai nusistatė palankesnes darbo sÄ lygas sau, t.y. ji pati rašė praÅ¡ymus sau dėl lankstaus darbo grafiko, pati sau juos tenkino, taigi pasirašė dokumentus tiek darbdavio, tiek darbuotojo vardu.

IeÅ¡kovė veikė piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama visokeriopos naudos sau. IeÅ¡kovė pati sau darbo sutartyje nusistatė tokį darbo laiko režimÄ , kad de facto nefiksuotas valandas ne dirbs, o užtikrins, kad tik bÅ«tų pasiekiama t.y. pasyviai budės namuose. Tokia situacija atitinka pasyvaus budėjimo namuose situacijÄ . Pasyvus budėjimas namuose į darbo laikÄ neįeina ir yra apmokamas dvideÅ¡imt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį tarifu. Nors už pasyvų budėjimÄ namuose darbuotojui turi bÅ«ti mokama dvideÅ¡imt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, darbuotoja savo iniciatyva sau sudarė situacijÄ , kad gautų pilnÄ darbo užmokestį už laikÄ , kuriuo tik turėjo užtikrinti pasiekiamumÄ mobiliomis ryÅ¡io priemonėmis.

Atitinkamai, mokant visÄ darbo užmokestį už laikÄ , kuris nėra darbo laikas, Nacionalinis kraujo centras patyrė žalos ir iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalauja Å¡iÄ dėl nepagrįsto darbo užmokesčio mokėjimo patirtÄ Å¾alÄ atlyginti. Atsakovė remiasi Darbo kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo klausimus. Atsakovė žalos dydį apskaičiavo, pagrindu imdama ieÅ¡kovės darbo užmokesčius skirtingose pareigybėse, ir sumoje gavo, kad iÅ¡ viso darbuotojai nuo jos priimto įsakymo buvo priskaičiuota 7 907,92 Eur darbo užmokesčio, tačiau ieÅ¡kovei pasyviai budint namie priklausė tik 1 581,58 Eur, t.y. 20 proc. nurodytos sumos, todėl darbuotoja privalo atlyginti Nacionaliniam kraujo centrui nepagrįstai patirtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovės darbo užmokesčiui, iÅ¡ viso 6 326,34 Eur.

O kadangi žala padaryta tyčia, atlygintinos iÅ¡ darbuotojos žalos dydis neturi bÅ«ti ribojamas. Kartu, atsakovė praÅ¡o priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistinos sumos, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (el.b.l.10-20, t.I). Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodė, kad su juo nesutinka, kad jis yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. IeÅ¡kovė nesutinka su tuo, kad jos veiksmai, priimant 2019 m. liepos 29 d. įsakymÄ , ir darbo sutarties pakeitimo pasiraÅ¡ymas, laikytinas kaip Å¡iurkÅ¡tus tyčinis darbo drausmės pažeidimas, nes įstaigos teisės skyriaus darbuotojai parengė įsakymo ir sutarčių pakeitimo projektus ir ne tik dėl ieÅ¡kovės, o ieÅ¡kovė, pasitikėdama teisės skyriaus darbuotojais, tik padėjo paraÅ¡us ir visiÅ¡kai nesuprato, kad tai prieÅ¡tarauja teisei.

Sutarties pakeitimai negali bÅ«ti vertinami kaip budėjimas namuose, nes ieÅ¡kovė ne tik atsakinėjo į laiÅ¡kus, telefonų skambučius, bet ir tuo metu, kai buvo nustatytas laisvas darbo laikas, fiziÅ¡kai bÅ«davo darbe. Darbuotojai buvo suteikta diskrecijos teisė bÅ«ti darbo vietoje įstaigoje ar kitoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurie, tikėtina, buvo pasiraÅ¡yti įstaigos vadovo, reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ darbo užmokestį nėra jokio teisinio pagrindo.

Ieškovė 2019 m. rugpjūčio - 2020 m. gegužės mėn. atliko tam tikras darbo funkcijas po fiksuoto darbo laiko pabaigos, ir nors darbdavio teigimu, E. V. darbinis aktyvumas po 17 valandos buvo itin mažas (vidutiniškai 4,27 laiško per savaitę), tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad buvo vykdomos darbo funkcijos, o dėl E. V. neatliktų darbų ar nebuvimo darbe, įstaiga jokių skundų (nei viduje, nei iš išorinių kontaktų) nesulaukė, duomenų apie jos neįvykdytus darbus neturi.

Nepagrįstu turi bÅ«ti laikomas NKC pateiktas žalos dydžio paskaičiavimas. NKC neįrodžius patirtos žalos dydžio objektyviais įrodymais, nėra pagrindo iÅ¡ieÅ¡koti praÅ¡omos sumos iÅ¡ E. V.. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad E. V. nebÅ«tų iÅ¡dirbusi visų valandų pagal lankstų darbo grafikÄ , kaip ir nėra jokio pagrindo teigti, kad darbo sutarties pakeitimus reikėtų vertinti kaip susitarimÄ dėl nuotolinio darbo, nes aiÅ¡kiai nurodyta, kad nustatomas lankstus darbo grafikas darbuotojams.

Lankstų darbo laiko režimÄ reglamentuoja LR DK 116 straipsnis. Darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje. Keisti šį darbo laikÄ galima įspėjus darbuotojÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi darbuotojo darbo dienas. Nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieÅ¡ ir (arba) po fiksuotų darbo dienos (pamainos) valandų. Å iuo atveju yra svarbu tai, kad darbuotojas per darbo dienÄ iÅ¡dirbtų jam nustatytÄ darbo laiko normÄ .

Å is darbo laiko apskaitos režimas ir tinkamas jo pritaikymas sudaro sÄ lygas iÅ¡vengti virÅ¡valandinio darbo. Tarkime, jei dėl tam tikrų priežasčių darbuotojas turi atitinkamÄ dienÄ pradėti darbÄ anksčiau, tokiu atveju jam bÅ«tų galimybė, iÅ¡dirbus numatytÄ darbo valandų skaičių per tÄ dienÄ , baigti darbÄ anksčiau, nedirbant iki nustatytos darbo valandos, taip iÅ¡vengiant virÅ¡valandinio darbo. Å io darbo laiko režimas pasižymi ir tuo, kad su darbdavio sutikimu neiÅ¡dirbtos nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos gali bÅ«ti perkeltos į kitÄ darbo dienÄ , nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.

IeÅ¡kovė taip pat pažymi, kad pagal darbo kodeksÄ darbas yra suprantamas kaip bet koks darbas atliekamas darbdavio naudai, t.y., dalyvavimas pasitarimuose su darbuotojais, irgi laikomas darbu, kaip ir atsakinėjimas į telefono skambučius ar panaÅ¡iai. Remdamasi savo iÅ¡dėstytais argumentais praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (el.b.l.34-38, t.I). IeÅ¡kinys atmetamas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis atmetamas. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė E. V. nuo 2012 m. liepos 31 d. darbo sutarties Nr.547 pagrindu dirbo Nacionaliniame kraujo centre direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigose. 2014 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovei papildomai skirtas 0,25 pareigybės darbo krÅ«vis kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybÄ , pareigose.

Nuo 2014 m. liepos 22 d. papildomai skirtas 0,25 pareigybės darbo krÅ«vis farmacinės veiklos vadovės pareigose. 2018 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovės papildomų pareigybių darbo krÅ«viai sumažinti nuo 0,25 iki 0,125. Nuo 2019 m. liepos 1 d. ieÅ¡kovei priskirta dar viena pareigybė – kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruoÅ¡imÄ (0,125 darbo krÅ«vio). Taigi, ieÅ¡kovė dirbo keturiose pareigybėse (el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l.14-16). 2019 m. liepos 19 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A-91 laikinai vykdančiai Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pareigas Teisės ir valdymo skyriaus vedėjai-juristei I.

K. buvo suteiktos atostogos ir tuo pačiu įsakymu ieÅ¡kovei E. V. pavesta laikinai vykdyti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus funkcijas I. K. kasmetinių atostogų metu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (el.b.apyraÅ¡o b.l.28, t.I). Dar prieÅ¡ tai, 2019 m. liepos 15 d. sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio potvarkiu Nr.P-KK-79 I. K. buvo suteiktos papildomos poilsio dienos 2019 m. liepos 18 d. ir liepos 19 d., jų metu pavedant vėlgi E. V. laikinai vykdyti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus funkcijas (el.b.apyraÅ¡o b.l.29, t.I). 2019 m. liepos 25 d. laikinai vykdanti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus funkcijas direktoriaus pavaduotoja medicinai ieÅ¡kovė E. V. priėmė įsakymÄ Nr.B-230, kuriuo pakeitė VÅ¡Ä® nacionalinio kraujo centro skyrių vedėjų pareigoms užimti konkursų organizavimo ir vykdymo komisijos darbo reglamento ir vykdymo projektui parengti darbo grupės sudėtį, darbo grupės pirmininke paskiriant Kokybės užtikrinimo skyriaus vedėjÄ gydytojÄ L.

S. (el.b.apyraÅ¡o b.l.68, t.I). 2019 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovė priėmė įsakymÄ Nr. B-232 „Dėl VÅ¡Ä® Nacionalinio kraujo centro įstatuose numatytų pareigybių, kurioms turi bÅ«ti organizuojami vieÅ¡ieji konkursai, konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“. Å iuo įsakymu ieÅ¡kovė nustatė, kad konkursų komisijų pirmininku skiriamas Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pavaduotojas medicinai (t. y., pati ieÅ¡kovė E. V.). 2019 m. liepos 29 d. ieÅ¡kovė, remdamasi savo pačios 2019-07-26 keturiais praÅ¡ymais (el.b.apyraÅ¡o b.l.97-98, t.I), priėmė įsakymÄ Nr. P-234 „Dėl E. V. darbo sutarties pakeitimo“, kuriuo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pakeitė direktoriaus pavaduotojos medicinai, kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruoÅ¡imÄ , kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybÄ , farmacinės veiklos vadovės, atsakingos už didmeninį platinimÄ , t.y.

E. V., darbo sutarties Nr. 547 4 punktÄ â€“ nustatytÄ darbo laiko normÄ â€“ naujai iÅ¡dėstant ieÅ¡kovės darbo laiko normas: - direktorės pavaduotoja medicinai – 40 val. per savaitę, dirbant pagal lankstų darbo grafikÄ , t.y. fiksuotas darbo laikas privalomas darbovietėje: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 8.15 val. iki 14.45 val., penktadienį – nuo 8.15 val. iki 13.30 val.; - kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybÄ â€“ 4,5 val. per savaitę, dirbant pagal lankstų darbo grafikÄ , t.y. fiksuotas darbo laikas privalomas darbovietėje: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 15.15 val. iki 15.45 val., penktadienį – nuo 14.00 val. iki 14.30 val.; - farmacinės veiklos vadovas, atsakingas už didmeninį platinimÄ â€“ 4,5 val. per savaitę, dirbant pagal lankstų darbo grafikÄ , t.y. fiksuotas darbo laikas privalomas darbovietėje: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 15.45 val. iki 16.15 val., penktadienį – nuo 14.30 val. iki 15.00 val. - kvalifikuotas asmuo, atsakingas už plazmos ruoÅ¡imÄ â€“ 4,5 val. per savaitę, dirbant pagal lankstų darbo grafikÄ , t.y. fiksuotas darbo laikas privalomas darbovietėje: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 14.45 val. iki 15.15 val., penktadienį – nuo 13.30 val. iki 14.00 val.

Ä®sakyme nustatyta, kad nefiksuotos darbo dienos valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieÅ¡ ir (arba) po fiksuotų darbo dienos valandų, užtikrinant pasiekiamumÄ mobiliomis ryÅ¡io priemonėmis (el.b.apyraÅ¡o b.l.64, t.I). Å io įsakymo pagrindu ieÅ¡kovė, veikdama kaip laikinai einanti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pareigas, pati su savimi pasirašė darbo sutarties pakeitimÄ , kuriame buvo pakartotos tos pačios nuostatos, kaip ir minėtame 2019 m. liepos 29 d. įsakyme dėl darbo laiko normos ( el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l.96).

Nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Nacionaliniam kraujo centrui pradėjo vadovauti nuolatinis direktorius D. G.. Jau vadovaujant Centrui nuolatiniam direktoriui, ieÅ¡kovė dar kelis kartus laikinai ėjo centro direktoriaus pareigas, jo teisėto trumpalaikio nebuvimo darbe metu, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti sveikatos apsaugos ministro įsakymai (el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l.26-28). Laikinai vykdydama NKC direktoriaus pareigas ieÅ¡kovė 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė įsakymÄ Nr.B-359 „Dėl darbo grupės, atsakingos už strateginių pokyčių koordinavimÄ bei strateginių ir iÅ¡orės aplinkos rizikų vertinimo, sudarymo“.

Å iuo įsakymu ieÅ¡kovė sudarė nuolat veikiančiÄ darbo grupę, atsakingÄ už strateginių pokyčių koordinavimÄ bei strateginių ir iÅ¡orės aplinkos rizikų vertinimÄ , integruojant visus Nacionalinio kraujo centro privalomai taikomus kokybės standartus. IeÅ¡kovė minimos darbo grupės pirmininke pasiskyrė pati save (el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l.62). 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. B-68 „Dėl veiklos patikrinimo inicijavimo ir komisijos sudarymo“ Nacionalinio kraujo centro direktorius sudarė komisijÄ ieÅ¡kovės veiklos patikrinimui, komisijos pirmininke paskyrė Teisės ir valdymo skyriaus juristę A.

K. (el.b.apyraÅ¡o t.II, b.l. 15). Komisija 2020 m. gegužės 4 d. pateikė veiklos patikrinimo aktÄ , jame nurodydama iÅ¡tirtas aplinkybes ir galimus ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimus, konstatuodama, kad ieÅ¡kovė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, laikinai vykdydama direktoriaus funkcijas, priėmė strateginius sprendimus, susijusius su NKC veiklos vykdymu, vengė NKC direktoriui suteikti tinkamÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie vykdomus procesus, netinkamai vykdė savo, kaip kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruoÅ¡imÄ , darbo pareigas, neteikė NKC direktoriui informacijos apie VVKT atliktÄ Ä¯staigos gamybos licencijos pakeitimÄ .

Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad E. V. savo tyčiniais veiksmais galimai padarė Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, veikė piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama visokeriopos naudos sau, nepaisydama turimų įgaliojimų, veikė virÅ¡ savo kompetencijos ir prieÅ¡ingai NKC interesams. Komisija pripažino, kad E. V. tyčia nebendradarbiavo su naujuoju NKC vadovu. Komisija pripažino, kad Centras dėl E. V. veiksmų patyrė neigiamų padarinių – dėl papildomo atitinkamų NKC darbuotojų darbo laiko reikalingumo, žmogiÅ¡kųjų resursų neefektyvaus paskirstymo, dėl nepatiektos informacijos apie NKC Gamybos licencijos pakeitimus nebuvo inicijuoti NKC struktÅ«riniai pakeitimai, naikinama pareigybė, dėl ko buvo galimai be pagrindo m mokėtas darbo užmokestis ieÅ¡kovei.

Komisija atlikusi tyrimÄ pasiÅ«lė NKC direktoriui įvertinti E. V. veiksmus kaip Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus ir svarstyti galimybę ir tikslingumÄ nutraukti su ja darbo sutartį (el.b.apyraÅ¡o b.l. 90-95, t.I). 2020 m. gegužės 6 d. NKC direktorius įsakymu Nr. B-164 nurodė E. V. iki 2020 m. gegužės 8 d. 09.00 val. pateikti paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu dėl tame pačiame įsakyme nurodytų pažeidimų. E. V. Å¡is įsakymas įteiktas pasiraÅ¡ytinai tÄ pačiÄ dienÄ 2021-05-06 (el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l. 99).

IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 8 d. pateikė direktoriui tarnybinį paaiÅ¡kinimÄ , paaiÅ¡kindama, kad jai ir dar trims darbuotojoms lankstus darbo grafikas buvo nustatytas dėl darbo ir poilsio laiko optimizavimo, o paskyrus naujÄ jį direktorių į pareigas jam buvo pateikta visa dokumentacija ir jis turėjęs galimybę susipažinti su ja bei pasinaudoti teise panaikinti tokį lokalinį tesiės aktÄ , tačiau vadovas jokių naujų sprendimų nesuformulavęs. Dėl geros gamybos praktikos patikrinimo pažymos nurodė, kad NKC 2019-10-21veiksmų plano-grafiko laikomasi, veiksmai ir terminai yra tinkami ir kad įstaiga yra pasirengusi vykdyti farmacinę veiklÄ naujomis sÄ lygomis, turi galiojančiÄ gamybos licencijÄ , nėra veikla sustabdyta, dėl kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybÄ situacijos nurodė, kad VVKT pažyma dėl to yra NKC oficialiai įregistruota ir bÅ«tent įstaigos direktorius turėjo priimti sprendimÄ panaikinti kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybÄ , pareigybę, nes buvo susipažinęs su pateikta pažyma.

Apibendrindama NKC direktoriaus įsakyme jai nurodomus pažeidimus, ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad tariami pažeidimai niekuo nepagrįsti, nes sprendimai buvo priimti NKC direktoriaus, įstaigos įstatų ir įstaigos vadovui suteiktos kompetencijos pagrindu, net ir laikinai vykdant direktoriaus funkcijas, o dėl tariamų pažeidimų sprendimus galėtų priimti tik įstaigos dalininkas, jei asmuo, einantis laikinai direktoriaus pareigas, padarytų darbo drausmės pažeidimÄ (el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l. 100-101). 2020-05-12 atsakovės direktorius įsakymu Nr. P-88 „Dėl darbuotojos atleidimo už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus“ atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo LR DK 58 str. 3 d. 5 ir 7 p. pagrindu.

Įsakyme nurodyta, kas buvo nustatyta 2020-05-04 veiklos patikrinimo aktu ir kad ieškovė atleidžiama iš darbo už nurodomus jos padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus:

1. Pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatas ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi pati sau, laikinai eidama įstaigos vadovo pareigas, nusistatydama palankias darbo sÄ lygas ir taip sau siekdama materialios naudos, neinicijuodama tokių neteisėtų susitarimų nutraukimo, o prieÅ¡ingai – siekdama juos įteisinti.

2. Laikinai eidama įstaigos vadovo pareigas, virÅ¡ydama įgaliojimus priėmė strateginius ir įstaigai nepalankius sprendimus įstaigos veiklos klausimais, taip pat vengė įstaigos direktoriui suteikti tinkamÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie vykdomus procesus.

3. Nepateikė informacijos įstaigos direktoriui apie VVKT atliktÄ Ä¯staigos gamybos licencijos pakeitimÄ , neinicijavo įstaigos struktÅ«rinių pakeitimų ir perteklinės pareigybės panaikinimo, tyčia padarant turtinės žalos darbdaviui (el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l.24-25). IeÅ¡kovė, nesutikdama su darbdavio sprendimu dėl jos atleidimo drausminės atsakomybės pagrindu, 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grÄ Å¾inti į darbÄ , priteisti kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (el.b.apyraÅ¡o b.l.140, t.I).

Darbo ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi E. V. praÅ¡ymÄ , 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr.DGKS-242 darbo byloje Nr.APS-131-15018, jį atmetė, kartu atmetė ir VÅ¡Ä® Nacionalinio kraujo centro praÅ¡ymÄ dėl materialinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. V. (el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l.136-139). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 1 d., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti:

1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;

2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Vadovaujantis LR DK 58 str. 3 d., reglamentuojančia atvejus, kurie laikomi šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, vienu iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų gali būti laikoma: tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (5 punktas); kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (7 punktas).

SprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (LR DK 58 str. 5 d.). SprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo ir ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo padarymo dienos.

Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiÅ¡kėja atlikus auditÄ , inventorizacijÄ ar veiklos patikrinimÄ (LR DK 58 str. 6 d.). Pasisakant dėl nurodyto termino, per kurį darbdavys turi priimti sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo su Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ padariusiu darbuotoju, vertintina, kad nagrinėjamu atveju, naujai pareigas pradėjusiam eiti NKC direktoriui nebuvo galimybės nustatyti tikrosios padėties dėl ieÅ¡kovės atliktų visų veiksmų jai laikinai einant vadovo pareigas trumpais laikotarpiais, todėl pagrįstai buvo sudaryta komisija ieÅ¡kovės veiklai tirti, ir tai yra objektyvi ir pateisinama priežastis, jog sprendimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo buvo priimtas vėliau nei per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo pažeidimo padarymo.

Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad direktoriui pradėjus eiti pareigas, jam buvo pateikta visa įstaigos dokumentacija ir jis galėjo sprendimus priimti operatyviai, jei būtų laikęs, jog ji atliko kokius nors nenaudingus įstaigai ar neteisėtus veiksmus. Akivaizdu, jog NKC veiklos sritis apima su medicina, kraujo komponentais susijusias veiklas, pati įstaiga turi daug dokumentacijos, susipažinimui su kuria naujam NKC vadovui reikėjo ilgesnio laiko tarpo. Be to, ieškovė, eidama direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas, buvo tas asmuo, kuris ir turėjo naujam direktoriui išsamiai pristatyti įstaigos veiklos sritis, savo priimtus įsakymus, pradėtus ar rekomenduojamus pertvarkymus ir pan.

IÅ¡ surinktos byloje medžiagos, pačios ieÅ¡kovės tarnybinių praneÅ¡imų matyti, jog ieÅ¡kovė Å¡ios pareigos neatliko, vien formaliai nurodė, kad pats direktorius pagal savo pareigas turėjo žinoti vienÄ ar kitÄ priimtÄ Ä¯sakymÄ ar Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teikiamas iÅ¡vadas ir nurodymus. Vertintina, jog pusės metų nuo darbo pradžios terminas naujam atsakovės vadovui suprasti, jog ne visi laikinai ėjusios direktoriaus pareigas ieÅ¡kovės E. V. priimti įsakymai, atlikti veiksmai gali bÅ«ti teisėti ir pagrįsti yra protingas, kÄ rodo 2020 m. vasario 20 d.

įsakymas dėl ieÅ¡kovės veiklos tyrimo. Kaip nustatyta byloje, atsakovės komisija, atlikusi ieÅ¡kovės veiklos patikrinimÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovė 2019-07-29, laikinai vykdydama direktoriaus funkcijas (pagal 2019-07-19 laikinai einančio pareigas sveikatos apsaugos ministro įsakymÄ I. K. kasmetinių atostogų metu), pati sau pateikė praÅ¡ymus dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, ir pasirašė įsakymÄ bei savo darbo sutarties pakeitimÄ , kuriame pasirašė ir kaip darbdavio atstovė, ir kaip darbuotoja.

Minėtu darbo sutarties pakeitimu ieÅ¡kovei buvo nustatytas lankstus darbo grafikas: fiksuoto darbo dienos laiko trukmė privaloma darbovietėje nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 7 val. 30 min., o penktadienį – 6 val. 15 min.; nefiksuotos darbo dienos valandos (18 val. per savaitę) dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieÅ¡ ir (arba) po fiksuotų darbo dienos valandų, užtikrinant pasiekiamumÄ mobiliosiomis ryÅ¡io priemonėmis. IeÅ¡kovė tiek pasiaiÅ¡kinime darbdaviui, tiek darbo ginčų komisijai, tiek teismui paaiÅ¡kino, kad minėtus savo darbo sutarties pakeitimus pasirašė kartu su kitais dokumentais, kuriuos parengė įstaigos Teisės ir valdymo skyriaus specialistai.

Ji, nebÅ«dama teisininke, neabejojo tos srities specialistų parengtų dokumentų teisingumu. Jos darbo sutarties pakeitimai buvo atlikti ruoÅ¡iantis Valstybinės vaistų kontrolės geros gamybos praktikos patikrinimui, kuris atliekamas periodiÅ¡kai kas trejus metus ir buvo suplanuotas atlikti 2019 m. rugsėjo mėn. Kadangi tai yra itin didelės apimties patikrinimas, iki jo skubama pasiruoÅ¡ti, įgyvendinti po ankstesnio geros gamybos praktinio patikrinimo parengtÄ veiksmų planÄ , tinkamai įforminti lokalinius dokumentus.

IeÅ¡kovė nuo 2019-07-01 buvo pradėjusi eiti ketvirtas pareigas pas atsakovę, jos darbo krÅ«vis padidėjo, todėl iÅ¡kilo poreikis tinkamai įforminti jos darbo laiko struktÅ«rÄ . Darbo sutarties pakeitimas buvo tiesiog rutininis sprendimas, aptartas kolegialiai su Teisės ir valdymo skyriaus specialistais, neturint ketinimo nusistatyti sau palankesnes darbo sÄ lygas. IÅ¡ savo darbo sutarties pakeitimo asmeniÅ¡kai jokios naudos negavusi. Be to, tuo pačiu metu buvo atlikti analogiÅ¡ki dar kelių darbuotojų darbo sutarčių pakeitimai.

Teismas pažymi, jog nenagrinėja kitų darbuotojų atliktų darbo sutarčių pakeitimų dėl darbo laiko pakeistos apskaitos. Darbdavys patvirtino, jog kitų trijų darbuotojų atžvilgiu įsakymai dėl pakeisto darbo laiko yra panaikinti. Teismui nėra pagrindo analizuoti jų darbo laiko pakeitimų, tam nesudarant ginčo esmės, nes ginčas yra dėl to, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė darbo laiko režimÄ pakeitė pati sau, atstovaudama viename asmenyje darbuotojÄ ir darbdavį. Atsakovė ieÅ¡kovės veiksmus dėl savo pačios darbo sutarties pakeitimo įvertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , laikydama, kad ieÅ¡kovė pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatas, Nacionalinio kraujo centro darbuotojų elgesio kodeksÄ , piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi bei padarė atsakovei turtinės žalos, nes darbo sutarties pakeitimu faktiÅ¡kai susitrumpino savo darbo laikÄ , tačiau pasiliko pilnÄ darbo užmokestį.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovės veiksmus tyrusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. KS-77 pripažino, kad ieÅ¡kovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bei 11 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatas (el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l.17-23). Pažymėtina, kad VTEK sprendimas priimtas po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo, nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla Å¡iuo metu neiÅ¡nagrinėta (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Teismas detaliau VTEK sprendimo iÅ¡vadų neanalizuoja. Teismas vertina, kad atsakovė, darbdavys NKC, nepadarė jokio teisės pažeidimo, nelaukdama VTEK sprendimo priėmimo, pati, po atlikto komisijos tyrimo priėmusi sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo. Dėl paskelbto karantino dėl Covid-19 infekcijos plitimo valdymo, stringant įstaigų darbui, VTEK kurį laikÄ neposėdžiavo. Darbdavys, po komisijos atlikto tyrimo, turėjo teisę priimti savo sprendimÄ dėl darbuotojos veiksmų įvertinimo, kartu ir pripažinti, kad ji pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatas.

IeÅ¡kovė įsakyme nurodomus neteisėtus veiksmus atliko laikinai vykdydama vieÅ¡osios įstaigos vadovo funkcijas. Sutiktina su darbo ginčų komisijos iÅ¡vadomis, kurios atitinka formuojamÄ teisminę praktikÄ , kad vadovaujančias pareigas einantiems asmenims yra taikomi aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. Neįtikima ieÅ¡kovės pozicija, kad ji nesuprato pačios raÅ¡ytų praÅ¡ymų dėl darbo laiko pakeitimų, darytų savo pačios darbo sutarties pakeitimų ir nesugebėjo jų įvertinti kaip ydingų, prieÅ¡taraujančių viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo principams.

Ä®staigoje dirbdama trisdeÅ¡imt metų, nuo 2012 metų ėjusi vadovaujančias pareigas, ne vienÄ kartÄ pasiraÅ¡iusi kaip darbuotoja savo darbo sutarties pakeitimus, tÄ darydama pati su savimi kaip darbuotoja ir darbdavys viename asmenyje, trumpalaikio nebuvimo anksčiau paskirtos laikinai ėjusios direktoriaus pareigas I. K. atostogų metu, ieÅ¡kovė privalėjo suvokti, kad veikia interesų konflikte ir daro Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . IeÅ¡kovė be pagrindo perkelia atsakomybę atitinkamus pakeitimus ruoÅ¡usiems darbuotojams.

Nėra jokių įrodymų byloje, jog atitinkami lankstaus darbo laiko nustatymo pakeitimai būtų įstaigoje svarstyti, derinti ir būtų buvusi tokia neatidėliotina būtinybė juos įforminti būtent likus vos kiek daugiau kaip vienai savaitei iki naujojo nuolatinio Nacionalinio kraujo centro direktoriaus paskyrimo. Ne tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, bet ir Darbo kodekso 24 straipsnio 5 dalis numato, jog kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

Nacionalinio kraujo centro darbuotojų elgesio kodeksas nurodo, kad darbuotojas privalo:

1) priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus ir veikti, vadovaujantis tik viešaisiais interesais (4.2.1 p.);

2) einant pareigas, nepažeisti įstatymų, kitų teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus (4.2.2 p.);

3) darbinėje veikloje teikti prioritetÄ vieÅ¡iesiems interesams, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto (4.3.3 p.);

4) nesiekti naudos sau vykdant darbines pareigas (4.3.4 p.);

5) atlikti savo pareigas vadovaujantis etiško elgesio normomis (4.4.4 p.);

6) užtikrinti teisės aktų nustatytÄ savo veiksmų ir sprendimų vieÅ¡umÄ , prireikus pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus (4.6.1 p.);

7) teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis teikti reikiamÄ informacijÄ kitiems NKC darbuotojams ir kitiems asmenims (4.6.2 p.);

8) priimant sprendimus ir kitoje darbinėje veikloje vadovautis tik viešaisiais interesais, einamų pareigų ir įtakos nenaudoti privatiems interesams tenkinti, taip pat esamiems ir buvusiems NKC darbuotojams proteguoti (4.8.1 p.);

9) nesudaryti sÄ lygų viešųjų ir privačių interesų konfliktui kilti, o jam kilus, imtis priemonių tokiam konfliktui paÅ¡alinti (4.8.2 p.);

10) nenaudoti darbuotojo veiklai nustatyto laiko, NKC darbo priemonių, finansinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių ne NKC poreikiams tenkinti (4.9.3 p.);

11) nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir turima galia, neviršyti savo kompetencijos ir veikti pagal suteiktus įgaliojimus (4.10.1 p.);

12) tinkamai suvokti NKC veiklos tikslus ir siekius ir deramai juos įgyvendinti (4.11.2 p.). IeÅ¡kovė, kaip atsakovės darbuotoja, nebuvo sÄ Å¾ininga ir nebendradarbiavo su darbdaviu kaip Å¡alimi, kÄ patvirtina byloje surinkti įrodymai apie ieÅ¡kovės elgesį pareigas pradėjus eiti nuolatiniam direktoriui, vengimÄ bendradarbiauti su juo ir teikti vadovui reikalingÄ informacijÄ . Pripažintina, kad atsakovė tinkamai įvertino ieÅ¡kovės veiksmus dėl jos darbo sutarties 2019-07-29 pakeitimo, kaip darbo drausmės pažeidimÄ .

IeÅ¡kovė neįrodė, kad toks jos darbo sutarties pakeitimas buvo bÅ«tinas ir turėjo bÅ«ti skubiai atliktas jos vadovavimo įstaigai laikotarpiu, trukusiu deÅ¡imt dienų pavaduojant atostogaujančiÄ laikinai pareigas ėjusiÄ direktorę I. K. Be to, atlikusi ieÅ¡kovės veiklos patikrinimÄ , NKC sudaryta komisija nustatė ne tik nurodytÄ pažeidimÄ dėl darbo laiko normos pakeitimo, bet ir tai, kad ieÅ¡kovė, laikinai vykdydama direktoriaus funkcijas, priėmė strateginius sprendimus, susijusius su NKC veiklos vykdymu, nors tokios teisės neturėjo.

Å ie pažeidimai įvardinti ir ieÅ¡kovės atleidimo įsakyme. IeÅ¡kovės pažeidimai pasireiÅ¡kė tuo, kad: 1) 2018 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovė priėmė įsakymÄ Nr. B-247 „Dėl VÅ¡Ä® Nacionalinio kraujo centro direktoriaus 2007 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. B-426 „Dėl VÅ¡Ä® Nacionalinio kraujo centro darbo grupių/komisijų darbo reglamento patvirtinimo“ pripažinimo netekusio galios“. Å iuo sprendimu buvo panaikintas reikalavimas privalomai protokoluoti darbo grupių/komisijų posėdžius.

Laikytina pagrįstu ir NKC svarbiu atsakovės argumentu, kad tai turi neigiamos įtakos NKC viduje priimamų sprendimų ir svarstomų klausimų atsekamumui bei iÅ¡liekamumui; 2) 2019 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovė priėmė įsakymÄ Nr. B-232 „Dėl VÅ¡Ä® Nacionalinio kraujo centro įstatuose numatytų pareigybių, kurioms turi bÅ«ti organizuojami vieÅ¡ieji konkursai, konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“, kuriuo nustatė nepagrįstÄ , NKC interesų ir galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančiÄ konkursų komisijų sudarymo tvarkÄ ; ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama nuostatus, jais suteikė sau sprendžiamÄ ja galiÄ , priimant įstaigos vadovaujantį personalÄ ; vertintina, kad ieÅ¡kovė priėmė strateginį sprendimÄ , galėjusį turėti įtakÄ visos įstaigos veiklai. 3) 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė įsakymÄ Nr. B-359 „Dėl darbo grupės, atsakingos už strateginių pokyčių koordinavimÄ bei strateginių ir iÅ¡orės aplinkos rizikų vertinimo, sudarymo“, kuriuo sudarė nuolat veikiančiÄ darbo grupę, atsakingÄ už strateginių pokyčių koordinavimÄ bei strateginių ir iÅ¡orės aplinkos rizikų vertinimÄ , integruojant visus NKC privalomai taikomus kokybės standartus (Å¡ios darbo grupės pirmininke pasiskyrė pati save) (el.b.apyraÅ¡o b.l.24, t.I).

Pačios ieškovės vertinimu, jos priimti įsakymai nebuvo strateginio pobūdžio NKC veikloje, o buvo įprasti darbai, sprendimai, kurie jos einamų direktoriaus pareigų metu buvo išspręsti eilės tvarka, projektai parengti kitų įstaigos specialistų. Pažymėjo, kad visi įstaigos lokaliniai aktai turėjo būti peržiūrėti įgyvendinant dar 2018-06-05 vidaus audito ataskaitoje numatytas priemones ir rekomendacijas, todėl pastaraisiais metais buvo keičiami, atnaujinami dauguma lokalinių teisės aktų.

Tai buvo nuolatinis procesas, vykstantis ne jos asmenine iniciatyva. Teismas, pagal byloje ištirtus visus įrodymus, vertina, kad ieškovė viršijo savo įgaliojimus, priimdama atleidimo iš pareigų įsakyme nurodytus lokalinius aktus. Akivaizdu, jog ieškovės priimti sprendimai turėjo įtakos atsakovės veiklos organizavimui, vadovaujančio, sprendžiamojo personalo pasirinkimui, kontrolei, galių jiems suteikimui. Įsakymuose, kuriais ieškovė buvo paskirta laikinai vykdyti įstaigos vadovo funkcijas, nebuvo atskirai individualizuotos ieškovės kompetencijos ribos, tačiau įprasta, kas matyti iš ieškovės pareigų aprašymo, kad darbuotojas, pavaduojantis direktorių (ypač tik jo atostogų, trumpalaikio nedarbingumo ar komandiruočių metu), atlieka ir vykdo tik su kasdienine įstaigos veikla susijusias funkcijas ir negali spręsti svarbių strateginių, plėtros klausimų, kaip ir negali nuspręsti save skirti į atitinkamas kontroliuojančias pareigas.

Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovės priimtų įsakymų temų klausimais bÅ«tų vykę pasitarimai prieÅ¡ tai (prieÅ¡ I. K. atostogas), ar kad atitinkami sprendimai bÅ«tinai ir neatidėliotinai turėjo bÅ«ti priimti tuo trumpu periodu, kol E. V. ėjo NKC direktoriaus pareigas, ar kad priimami sprendimai buvo suderinti su naujai paskirtu vadovu prieÅ¡ jo trumpalaikį nebuvimÄ darbe. 2019 m. lapkričio 13 d. VVKT pateiktoje NKC geros gamybos praktikos patikrinimo pažymos iÅ¡vadose nurodyta, kad NKC nebevykdant kraujo vaistinių preparatų sertifikavimo veiklos, E. V. turi bÅ«ti iÅ¡braukta iÅ¡ gamybos licencijos atitinkamo priedo, kaip kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybÄ (el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l.2-9, pažymos 15 psl.).

Kaip matyti iÅ¡ spaudo, pažyma gauta NKC 2019 m. lapkričio 19 d. Pažymos gavimo dienÄ NKC direktoriaus funkcijas laikinai vykdė ieÅ¡kovė (sveikatos apsaugos ministro 2019-11-13 įsakymas Nr. KK-359). IeÅ¡kovė buvo vienintelis asmuo, turintis prieigÄ prie VAPRIS sistemos ir ji, kaip laikinai ėjusi direktoriaus funkcijas, susipažino su VVKT atlikto patikrinimo iÅ¡vada. Ä®staiga apie pasikeitusias licencijos sÄ lygas kitais bÅ«dais nebuvo informuota. IeÅ¡kovė neįrodė, kad apie pasikeitusias licencijos sÄ lygas ir jos pačios, kaip kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybÄ , iÅ¡braukimÄ iÅ¡ licencijos ji informavo įstaigos vadovÄ .

Atsakovė, atlikusi ieÅ¡kovės veiklos patikrinimÄ , konstatvo, kad ieÅ¡kovė nepateikė informacijos įstaigos direktoriui apie VVKT atliktÄ Ä¯staigos gamybos licencijos pakeitimÄ , neinicijavo įstaigos struktÅ«rinių pakeitimų ir perteklinės pareigybės panaikinimo, tyčia padarant turtinės žalos darbdaviui. DK 58 str. 3 d. 5 p. įtvirtintas Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo atvejis - tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų įrodymų konstatavimui, kad ieÅ¡kovė tyčiniais veiksmais padarė konkrečiÄ materialinę žalÄ darbdaviui.

Pripažintina, kad ieÅ¡kovės veiksmai sukėlė reputacinę žalÄ atsakovei kaip vieÅ¡ajai įstaigai, tačiau teigti, kad dėl ieÅ¡kovės neveikimo ar neteisėto veikimo įstaiga patyrė realius nuostolius, nėra pagrindo. Bandymas padaryti materialinės žalos buvo, tačiau darbdavys, ėmęsis tirti ieÅ¡kovės veiklÄ , ir jÄ atleidęs iÅ¡ pareigų už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, tam užkirto keliÄ . Pažymėtina, kad įstaigos licencijos pasikeitimas iÅ¡ jos iÅ¡braukiant ieÅ¡kovę, kaip kvalifikuotÄ asmenį, atsakingÄ už gamybÄ , yra susijęs tiesiogiai su ieÅ¡kovės teisine padėtimi – darbo sutarties pakeitimu, naikinant vienas iÅ¡ jos eitų pareigybių ir atitinkamai sumažinant darbo užmokestį.

Taigi, ieÅ¡kovė buvo suinteresuota neteikti turimos informacijos direktoriui ir neinicijuoti darbo organizavimo pakeitimų. IeÅ¡kovė, bÅ«dama NKC direktoriaus pavaduotoja medicinai, t. y. užimdama vadovaujančias pareigas įstaigoje, be kitų jai nustatytų pareigų, atsako ir už racionalų įstaigos lėšų naudojimÄ . Žinodama apie įstaigai iÅ¡duotos licencijos pasikeitimus, nepateikė reikiamos informacijos direktoriui apie naikintinÄ kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybÄ pareigybę.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad licencijos duomenys yra skelbiami vieÅ¡ai ir atsakovės direktorius ar kiti specialistai galėjo juos patikrinti, teismo atmetami kaip nepagrįsti. VisiÅ¡kai negali bÅ«ti pateisinama įstaigos veikloje situacija, kai trumpam laikinai paskyrus pavaduotojÄ eiti direktoriaus pareigas, bÅ«tent tos dienos įstaigoje gauta informacija vadovui nesuteikiama. IÅ¡ esmės, tai taip pat reiÅ¡kia ieÅ¡kovės veikimÄ tyčia savanaudiÅ¡kais tikslais, kad jos pareigybės nebÅ«tų keičiamos ir pati ieÅ¡kovė spręstų dėl to, naikintina ar ne jos viena iÅ¡ pareigybių.

Vertinant visa, kas iÅ¡dėstyta ir surinkta bylos medžiagoje, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovės veiksmus neteikiant įstaigos direktoriui aktualios ir esminės informacijos vertinti kaip darbo drausmės pažeidimÄ . Vadovaujantis LR DK 58 str. 6 d., sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo ir ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo padarymo dienos.

Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiÅ¡kėja atlikus auditÄ , inventorizacijÄ ar veiklos patikrinimÄ . Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ yra reikÅ¡minga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiÅ¡kėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimas, nuo kurio prasideda vieno mėnesio terminas, reiÅ¡kia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens.

Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ . Nepagrįstas delsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiÅ¡kintis ir tirti darbo drausmės pažeidimÄ , negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti.

Tyrimo organizavimas turint tikslÄ nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžiÄ vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi bÅ«ti atliekamas operatyviai, per protingai trumpÄ laikÄ . Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimÄ , turi Å¡iÄ aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, iÅ¡vados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimÄ egzistavimÄ (2016 m. kovo 4 d.

LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Atsakovės direktorius 2020 m. vasario 20 d. sudarė komisijÄ ieÅ¡kovės veiklai tirti. Patikrinimas baigtas ir veiklos patikrinimo aktas NKC direktoriui pateiktas 2020 m. gegužės 4 d., taigi veiklos tyrimas užtruko kiek daugiau nei du mėnesius. Pagal komisijos suraÅ¡ytÄ veiklos patikrinimo aktÄ , taip pat remiantis liudytoja apklaustos komisijos pirmininkės A. K. parodymais, teismas vertina, kad ieÅ¡kovės veiklos tyrimas vyko protingÄ terminÄ .

Komisija tyrė ieÅ¡kovės veiklÄ už dvejus darbo metus, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti sprendimo priėmimui reikÅ¡mingas aplinkybes kreipėsi į VVKT bei E. B. nėra įrodymų, kad darbdavys tyrimÄ bÅ«tų vilkinęs, ar kitaip kenkęs darbuotojai. Ä®vertintina ir tai, kad tyrimo metu ieÅ¡kovė nebuvo nuÅ¡alinta nuo pareigų, jai visÄ laikÄ buvo mokamas darbo užmokestis. Taigi, drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rose ieÅ¡kovės teisės pažeistos nebuvo. IeÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo dėl darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo iÅ¡aiÅ¡kintas darbdaviui atlikus iÅ¡samų tyrimÄ dėl jos veiklos.

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės ir jos atstovo argumentus dėl darbdavio nepagrįstai pradėto ieÅ¡kovės veiklos tyrimo, atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė buvo ilgametė ir svarios patirties turinti atsakovės darbuotoja, kuria buvo pasitikima, byloje nėra jokių duomenų ir abejonių, kad darbdavys, atstovaujamas naujo direktoriaus, dėl kokių nors subjektyvių priežasčių galėjo imtis priemonių dėl ieÅ¡kovės diskriminavimo sukuriant pagrindÄ jos atleidimui. Vertinant visÄ bylos medžiagÄ ir darbdavio argumentus, taip pat ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kuriais ji iÅ¡ esmės nepaneigė darbdavio nustatytų faktų tiriant pažeidimus, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadoms apie kokį nors darbdavio prieÅ¡iÅ¡kÄ nusistatymÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo sunkumÄ ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pažeidė atsakovės darbo tvarkÄ ir drausmę, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , privačius interesus iÅ¡kėlė aukščiau įstaigos, juos supainiojo, priiminėdama iÅ¡imtinai sau naudingus sprendimus ir savo veiksmais suteikė pagrindÄ darbdaviui ja nepasitikėti, kÄ patvirtina faktas dėl inicijuoto ieÅ¡kovės veiklos tyrimo ir jo metu nustatyti pažeidimai.

Atitinkamai, tokios darbuotojos, užimančios atsakingas vadovaujančias pareigas vieÅ¡ojoje įstaigoje, elgesys negali bÅ«ti toleruojamas. IeÅ¡kovas, padarydamas darbo pareigų pažeidimÄ , sukėlė neigiamų pasekmių bendrovei, kÄ ir patvirtina vykstantis ikiteisminis tyrimas. Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, rašytinių ieškovės pranešimų direktoriui, pasiaiškinimų, ieškovė visiškai nepripažino savo veiksmų neteisėtumo, priimtų sprendimų ydingumo. Teismas pripažįsta, kad atsakovė tinkamai vertino ieškovės veiksmus dėl jos atlikto savo pačios darbo sutarties pakeitimo darbuotojo ir darbdavio viename asmenyje, nuostatų patvirtinimo, direktoriaus neinformavimo apie licencijos pasikeitimus, kaip darbo drausmės pažeidimus. Šie pažeidimai padaryti aukštas pareigas įstaigoje ėjusio asmens, pasitikėjimas kuriuo yra itin svarbus įstaigos vadovui.

Pripažintina, kad ieÅ¡kovės padaryti pažeidimai laikytini Å¡iurkščiais, kadangi visi ieÅ¡kovės pažeidimai padaryti siekiant materialinės arba nematerialinės (turėti didesnę įtakÄ visiems darbuotojams) naudos sau. Darytina iÅ¡vada, jog atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ieÅ¡kovės padarytiems pažeidimams priemonė. Ji taikyta įvertinus pažeidimų padarymo aplinkybes, jų sunkumÄ ir padarinius, darbuotojos kaltę ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, teismui konstatavus, kad darbdavys turėjo teisę ir faktinį bei teisinį pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę dėl padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, ir atleidimo procedÅ«roje darbdavys Darbo kodekso normų nepažeidė. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų Byloje kartu su ieÅ¡kovės reikalavimu iÅ¡nagrinėtas ir atsakovės vieÅ¡osios įstaigos nacionalinis kraujo centras ieÅ¡kinio reikalavimas E. V. dėl įstaigai padarytos 6 326,34 Eur žalos atlyginimo, kartu praÅ¡ant priteisti procesines 5 procentų palÅ«kanas nuo priteistos sumos.

NKC, reikalaudamas iÅ¡ ieÅ¡kovės žalos atlyginimo savo ieÅ¡kinyje remiasi tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi atsiliepime, nesutikdamas su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, nurodydamas, kad darbuotoja padarė tyčinį darbo pareigų pažeidimÄ , ir jos neteisėti veiksmai sukėlė žalos Nacionaliniam kraujo centrui. IeÅ¡kovė, laikinai eidama įstaigos direktorės pareigas, pakeitė savo pačios darbo sutartį, susitrumpino faktiÅ¡kai įstaigoje dirbamÄ laikÄ , o dalį darbo valandų numatė leisti sau dirbti ne darbovietėje bet kuriuo metu prieÅ¡ ar po darbo valandų, esant poreikiui naudojantis mobiliomis ryÅ¡io priemonėmis.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nusistatė sau 16 valandų per savaitę trukmės pasyvų budėjimÄ namuose, kuris į darbo laikÄ neįeina ir yra apmokamas dvideÅ¡imt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį tarifu, tačiau ieÅ¡kovei už tÄ laikÄ buvo mokamas pilnas darbo užmokestis. NKC, mokėdamas ieÅ¡kovei už jos faktiÅ¡kai nedirbtÄ laikÄ , patyrė žalÄ . IeÅ¡kovė E. V. prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo nepripažino, nurodė, kad jos darbo sutarties pakeitimai buvo atlikti siekiant tinkamai įforminti keturiose pareigybėse dirbamÄ darbo laikÄ , iÅ¡ Å¡io pakeitimo ji neturėjo jokios naudos, visus jai pavestus darbus atliko tinkamai ir laiku, nesutinka su atsakovės vertinimu, kad ji iÅ¡siuntė tik atsakovės nurodomus elektroninius laiÅ¡kus, o daugiau jokių darbo funkcijų nevykdė, nurodo, kad buvo dirbama ir tokių darbų, kurie neatsispindi bylos medžiagoje, tai ir komunikacija telefonu, ir susitikimai su kitais asmenimis įstaigos reikalais.

Kaip numato Lietuvos respublikos darbo kodekso 151 straipsnis, kiekviena darbo sutartis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai darbo sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovės veiksmai buvo tyčiniai, nes ji pati sau sÄ moningai nusistatė pasyvų budėjimÄ namuose (nespręsdama klausimo dėl ne viso darbo laiko pagrindinėse pareigose nustatymo ir esamų darbo laiko normų papildomose pareigose sumažinimo), tačiau už šį laikÄ gaudama visÄ darbo užmokestį, o ne 20 procentų atlyginimo per savaitę, kaip nustato Darbo kodeksas.

Atsakovės pateikė skaičiavimus dėl ieÅ¡kovės pa(si)keisto darbo laiko keturiose pareigybėse, nurodo, jog kaip pavaduotoja medicinai ieÅ¡kovė Nacionaliniame kraujo centre dirbo 28,75 val., ir 11,25 val. per savaitę tekdavo darbui mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis. Dirbant tokiu bÅ«du nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. balandžio mėnesio darbuotojai priskaičiuota 5 724,12 Eur; kaip kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmÄ pareigose – ieÅ¡kovė Nacionaliniame kraujo centre dirbo 2,5 val., ir 2 val. per savaitę – darbui mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis.

IeÅ¡kovei priskaičiuota 906,59 Eur. Kaip farmacinės veiklos vadovė, atsakinga už platinimÄ , ieÅ¡kovė dirbo 2,5 val., ir 2 val. per savaitę tekdavo darbui mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, ieÅ¡kovei už minėta laikÄ priskaičiuota 906,59 Eur. Kaip kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybÄ ieÅ¡kovei skirta NKC darbo laiko 2,5 val., o 2 val. per savaitę pasiekiamumui mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, priskaičiuota ieÅ¡kovei 370,62 Eur darbo užmokesčio. IÅ¡ viso darbuotojai buvo priskaičiuota darbo užmokesčio: 7 907,92 eur (neatskaičius mokesčių), tačiau už visus Å¡iuos laikotarpius, darbuotojai pasyviai budint namie priklausė tik 1 581,58 EUR, t.y. 20 proc. nurodytos sumos.

Todėl darbuotoja privalo atlyginti Nacionaliniam kraujo centrui Å¡io nepagrįstai patirtas iÅ¡laidas darbuotojos darbo užmokesčiui, iÅ¡ viso 6 326,34 Eur. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais ir pateiktais skaičiavimais, vertindamas, jog atsakovė nepagrįstai ieÅ¡kovės pakeistÄ lankstų darbo grafikÄ prilygina pasyviam budėjimui. Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalis numato, jog darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus bÅ«tinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, iÅ¡skyrus faktiÅ¡kai atliktų veiksmų laikÄ .

Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamÄ vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi bÅ«ti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvideÅ¡imt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvienÄ budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiÅ¡kai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ , tačiau nevirÅ¡ijantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt valandų per savaitę.

Asmuo negali bÅ«ti skiriamas pasyviam budėjimui namie tÄ dienÄ , kuriÄ jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iÅ¡ eilės. IeÅ¡kovės gi pakeistoje darbo sutartyje nustatyta, kad darbo laiko norma nustatoma pagal lankstų darbo grafikÄ . Nefiksuotos darbo dienos valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieÅ¡ arba po fiksuotų darbo dienos valandų, užtikrinant pasiekiamumÄ mobiliomis ryÅ¡io priemonėmis (el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l.96). Visų pirma, kaip numatyta DK 118 str. 4 d., pasyvusis budėjimas nelaikomas darbo laiku, o apmokama pasyviojo budėjimo atveju už faktiÅ¡kai atliktus veiksmus kaip už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ .

Atsakovės byloje surinkti, pateikti ieÅ¡kovės siųsti elektroniniai laiÅ¡kai, jų skaičius visiÅ¡kai neįrodo ieÅ¡kovės faktinio darbo po fiksuotų darbo valandų. Nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė tik tokius veiksmus, susijusius su savo darbo funkcijomis, ir atliko. Kaip žinia, ji dirbo keturiose pareigybėse, todėl teigti, kad nefiksuotomis darbo valandomis, galimai nebÅ«dama fiziÅ¡kai NKC patalpose, ji neatliko savo darbo funkcijų ir jai neturėjo bÅ«ti mokama už darbÄ , nėra jokio pagrindo.

Kaip nustatyta iš ieškovės atsiskaitymo lapelių, darbdavys jai skirdavo priedus, o už 2019 metų pabaigoje ieškovei buvo išmokėta ir premija. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų naudodamasi lanksčiu darbo grafiku dirbusi akivaizdžiai mažiau ir padariusi atsakovei žalos. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Civiliniame procese kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.). Teismas, įrodymus vertindamas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu (CPK 185 str.) pripažįsta, jog atsakovė neįrodė ieÅ¡kovės kaltės ir įstaigai padarytos žalos, kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl žalos atlyginimo atmetamas.

Teismas pažymi, kad kiti ieÅ¡kovės, jos atstovo, atsakovės atstovės iÅ¡dėstyti teiginiai ir argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės ginčo ir priimto teismo sprendimo iÅ¡vadoms bei esmei, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti jos patirtas 1 452 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ byloje ir 120 Eur, patirtų už dokumentų vertimÄ (el.b. apyraÅ¡o psl. 11-13, 96-98, t.II). Atsakovė praÅ¡o atlyginti jos patirtas 5 269,97 Eur iÅ¡laidas už advokatų teisinę pagalbÄ byloje (el.b.apyraÅ¡o psl. 6-9 100-103, t.II).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismui atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, ir atmetus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos lieka Å¡alims, jų nepaskirstant. Byla yra elektroninė, todėl byloje nesusidarė procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259-260, 263-265, 268-270, 279, 307, 410 straipsniais, teismas N U S P R E N D Ž I A: E. V. ieÅ¡kinį atmesti. VieÅ¡osios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ Nr. DGKS-242 darbo byloje Nr. APS-131-15018 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gitana Butrimaitė