Legislator Case Law & Legislation
2acf828b-1cc6-4bd0-9dc6-935ebe753532 AI generated

2acf828b-1cc6-4bd0-9dc6-935ebe753532 · Å irvintų rajono apylinkės teismas

Case Number 2acf828b-1cc6-4bd0-9dc6-935ebe753532
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. N1-63-984/2015                                                                                                (Teisminio proceso Nr.1-95-1-00321-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.;1.2.26.2.1.2.1.7.4.;1.1.11.10.;1.1.8.10.1.1.10.1.;1.1.11.9.; NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d. Širvintos              Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei, nukentėjusiajam A.

Legislator headnote

AI generated

2acf828b-1cc6-4bd0-9dc6-935ebe753532 · Å irvintų rajono apylinkės teismas: TÄ vakarÄ , su A. P. toliau atsitraukė nuo suoliuko, o atėjusi trijulė prašė jiems nupirkti degtinės butelį, tačiau jis su draugu tai padaryti atsisakė. Kilo konfliktas, nuketėjusysis atsistojo, norėdamas iÅ¡eiti, o kaltinamasis su J. M. „šoko“ prie jo. Kaltinamojo žodžiais, jis dar nebaigė „bazaro“, reikalavo nupirkti degtinės. Tai buvo jau beveik prie minėtos parduotuvės. Tada iÅ¡ paskos priėjo A. P., kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį iÅ¡skyrė. Nukentėjusysis buvo nusisukęs, o kai atsisuko pajuto stiprų smÅ«gį į veidÄ , daugiau nieko nepamena, prarodo sÄ monę, ir jokių voliojimųsi nugriuvus ant žemės nebuvo.

Keywords

AI generated
fraudulent obtaining of a benefit allegations of abuse cause of action insufficiently substantiated grievance abusive claim by landlord breach of maintenance obligation
AI generated
68090969-58f7-4aa1-8323-bfa62e613d88
? Baudžiamoji byla Nr. 1-478-951/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35051-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.7.; 1.2.4.4.2.8; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant V. A., dalyvaujant prokurorui G. V., dalyvaujant kaltinamajam G. N., nukentėjusiajam M. I., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.
3321ca15-0828-407a-8498-98b43073853d
Baudžiamoji byla Nr. 1-112-880/2014(Proceso Nr. 1-95-1-00229-14-6)                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5, 1.1.8.1, 1.2.4.5; (S) Širvintų rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 20 d.Širvintos              Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant kaltinamajam D.
d0b97222-32f0-43c1-b293-ece13efa37c7
Lithuanian court dismisses charges for drunk assault after victim forgave and accepted compensation.
990870a2-8f72-4fa1-8510-57d0e23cfc63
Baudžiamoji byla Nr. 1-148-446/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00008-2014-0Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.13.; 1.2.14.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 13 d.    Kelmė              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Almai Švedaitei, Linai Normantaitei,  dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,kaltinamajam D.
68e25474-ddb2-4bcf-b259-624fe8565bc6
Administracinė byla Nr                                                                                   Administracinė byla Nr. A2.9-288-762/2012Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00227-2012-3     Procesinio sprendimo kategorija: 48.1;                 39.2 (N) (S) ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S2012 m. birželio 7 d.Rokiškis Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, sekretoriaujant Jurgitai Baltušienei, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. N1-63-984/2015                                                                                                (Teisminio proceso Nr.1-95-1-00321-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.;1.2.26.2.1.2.1.7.4.;1.1.11.10.;1.1.8.10.1.1.10.1.;1.1.11.9.; NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d. Širvintos              Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei, nukentėjusiajam A.

B., kaltinamajam A. Ž. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui, kaltinamojo atstovei pagal įstatymÄ J. Ž., Å irvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:             A. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 9 klasių iÅ¡simokslinimÄ , nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis(duomenys neskelbtini), 8 kartus baustas administracine tvarka, turintis teistumÄ , teistas:

             1) 2013-10-17 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;              2) 2013-11-26 Širvintų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant LR BK 64 straipsnį ir subendrinus su Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 4 mėn.;

Å irvintų rajono apylinkės teismo 2014-01-15 nutartimi patikslinus Å irvintų rajono apylinkės teismo 2013-11-26 nuosprendį ir A. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ , skirtas 4 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant jį per šį laikotarpį lankyti mokyklÄ ir nuo 21 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose;              3) 2014-04-11 Å irvintų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, ir subendrinus su Å irvintų rajono apylinkės teismo 2013-11-26 nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausme, galutinę bausmę A.

Ž. paskyrė laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės laikÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, mokytis, gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos; į bausmės laikÄ Ä¯skaitė sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013-10-05 iki 2013-10-07 ir bausmę visiÅ¡kai atliktÄ pagal Å irvintų rajono apylinkės teismo 2013-11-26 nuosprendį;             4) 2015-01-19 Å irvintų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant LR BK 64 straipsnį ir subendrinus su Å irvintų rajono apylinkės teismo 2014-04-11 nuosprendžiu, paskirtos neatliktos bausmės dalį iÅ¡ dalies sudėjus ir paskyrė galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymÄ atidėjo vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, mokytis ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų,              kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir LR BK 138 straipsnio 2 dalį 8 punktÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:              A. Ž. kaltinamas tuo, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent:2014 m. spalio 18 d. apie 21 val. A. Ž., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) namu, aplinkinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, elgdamasis įžūliai, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė A.

B. į nosį. Nuo smÅ«gio A. B. nugriuvo ant žemės, dėl to jam buvo padarytas nosies ir aplinkinių audinių patinimas, nosikaulių lūžis, poodinės kraujosruvos paakių, nosies srityje, kraujosruvos akių gleivinėse. Tokiais veiksmais A. Ž. vieÅ¡oje vietoje iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu smurto vartojimu prieÅ¡ A. B., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei A. B. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .             Šiais veiksmais A.

Ž. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. Ž. savo kaltės nepripažino. Posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. spalio mėn., tiksliai dienos pasakyti negali, vakare susitiko su J. M. ir L. G.. Jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini), prie kieme esančio suoliuko, gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems atėjus, prie to paties suoliuko jau buvo du vyriÅ¡kiai, iÅ¡ kurių tik vienÄ iÅ¡ matymo pažinojo, nukentėjusiojo nepažinojo. Su nukentėjusiuoju įvyko žodinis konfliktas, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susistumdė ir abu nugriuvo ant žolės. Nežino, ar nukentėjusysis, ar kaltinamasis užkliuvo, bet nugriuvo abudu ant žolės ir nežino kiek laiko voliojosi.

Kaip nukentėjusiajam buvo sužalota nosis, negali pasakyti, bet yra tikras, kad jam į nosį nesudavė. Nukentėjusysis buvo neblaivus, gal susižalojo nosį, kai pats nugriuvo. Dėl ko kilo ginčas, taip pat pasakyti negali, nes buvo neblaivus. J. M. norėjo juos išskirti. Atitraukė abu vienas nuo kito, per vidurį atsistojo ir rankomis skyrė. Kaltinamasis stovėjo, kai J. M. skyrė, jam pavyko išskirti, tada vėl abu susistumdė su nukentėjusiuoju. Vėliau J. M. atsisėdo ant suoliuko ir užmigo, kadangi buvo neblaivus.

L. G. sėdėjo ant suoliuko, o A. P., kuris buvo su nukentėjusiuoju, stovėjo Å¡alia suoliuko. Vėliau nukentėjusysis pasiėmė skardinę alaus ir išėjo namo, o jie visi liko. Vėliau, kaltinamasis vienas baigė gerti alų ir aÅ¡ išėjo namo. Tik kitÄ dienÄ jam J. M. jam papasakojo, kad vienas iÅ¡ tų dviejų vyrų, atėjusių ne su jais kartu, užkliuvo už suoliuko ir nugriuvo. Daugiau jis nieko nežino ir paaiÅ¡kinti negalintis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat neigė, tačiau įvykio aplinkybes iÅ¡dėstė kitaip, t. y., kad kaltinamasis su J.

M. ir L. G. nuėjo prie minėto suoliuko. Prie to suoliuko jau buvo du vyrai, vienÄ iÅ¡ matymo jis pažino, o kito, ne. Jis su savo pažįstamu pasisveikino, o vėliau tiesiog sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi, nieko negėrė. Kaltinamasis po kokių 15-20 minučių iÅ¡ ten išėjo ir jokio konflikto su ant suoliuko sėdėjusiais vyrukais nebuvo. Tik kitÄ dienÄ jam J. M. papasakojo, kad vienas iÅ¡ tų dviejų vyrų užkliuvo už suoliuko ir nugriuvo. Daugiau jis nieko nežino. Kadangi jis vienas išėjo namo, o visi kiti liko, tai jis nežino, kas tarp jų įvyko ( 37, 47 b. l.).

             Nukentėjusysis A. B. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014 m. spalio 18 d. buvo šeštadienis, vakare susitiko su senu pažįstamu A. P., su juo bendravo prie minėto suoliuko, išgėrė po skardinę alaus, atėjo prie šio suoliuko trijulė su degtinės buteliu, atsisėdo šalia, garsiai rėkavo, ypač kaltinamasis „kalinių“ kalba – „bazaras”, “ar tu sėdėjai?” klausė. Nukentėjusysis į tokius dalykus paprastai nekreipia dėmesio, nėra konfliktiškas, stengia atsiriboti, nes turi sveiktos sutrikimų ir stengiasi išvengti muštynių.

TÄ vakarÄ , su A. P. toliau atsitraukė nuo suoliuko, o atėjusi trijulė prašė jiems nupirkti degtinės butelį, tačiau jis su draugu tai padaryti atsisakė. Kilo konfliktas, nuketėjusysis atsistojo, norėdamas iÅ¡eiti, o kaltinamasis su J. M. „šoko“ prie jo. Kaltinamojo žodžiais, jis dar nebaigė „bazaro“, reikalavo nupirkti degtinės. Tai buvo jau beveik prie minėtos parduotuvės. Tada iÅ¡ paskos priėjo A. P., kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį iÅ¡skyrė. Nukentėjusysis buvo nusisukęs, o kai atsisuko pajuto stiprų smÅ«gį į veidÄ , daugiau nieko nepamena, prarodo sÄ monę, ir jokių voliojimųsi nugriuvus ant žemės nebuvo.

Kas sudavė smÅ«gį, nežino. Po smÅ«gio nieko neprisimena, atsikėlęs pamatė, jog likęs vienas, buvo visai tamsu, atsistojo ir parėjo namo, o mama iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo konstatuotas nosies lūžis, lengvas smegenų sutrenkimas. Buvo sužalota ir koja, tačiau ji galėjo bÅ«ti sužalota ir griÅ«nant. Griuvo ant žolės, buvo ruduo, bet pavirÅ¡ius nekietas. SekančiÄ dienÄ mėgino aiÅ¡kintis, kas jam sudavė smÅ«gį į veidÄ , nuėjo pas J.

M. į darbÄ , o pastarasis kategoriÅ¡kai pasakė, kad ne jis smogė, o smogė A. Ž.. Be to, ir nesimatė, kad J. M. rankos bÅ«tų sužalotos nuo muÅ¡tynių. AnalogiÅ¡kus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas L. G. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad minėtÄ vakaro nukentėjusįjį su kitu vyru sutiko prie minėto suoliuko, jie iÅ¡gėrinėjo. L. G., J. M. ir A. Ž., taip pat prie to paties suoliuko gėrė. Nukentėjusysis su kaltinamuoju susilažino, vėliau susiginčijo, o vėliau susistumdė.

Visi buvę prie to paties suoliuko juos skyrė. Tačiau jie nerimtai buvo susikibę. Vėliau ramiai sėdėjo. J. M. vėliau užmigo, kadangi buvo neblaivus, o nukentėjusysis norėjo išeiti, o kaltinamasis priėjo prie jo ir jie apsikabino, o vėliau nugriuvo. L. G. prikėlė J. M. ir iš išėjo namo. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, todėl kad jis pargriuvo, buvo asfaltuota danga. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo muštynių jis nematė. Ikiteisminio tyrimo metu L. G. teigė, kad kaltinamasi su nukentėjusiuoju buvo pargriuvę, voliojosi, o J.

M. miegojo. Kai su A. P. kaltinamÄ jį su nukentėjusiuoju pakėlė nuo žemės ir iÅ¡skyrė, nukentėjusysis jau buvo kruvinas. Jokio kito asmens prie nukentėjusiojo nebuvo, arčiausiai prie jo buvo A. Ž..              Liudytojas J. M. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis su L. G. išėjo iÅ¡ draugo, eidami namo sutiko A. Ž., kuris buvo netoli parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis A. P. paklausė ar galima prisijungti, prisijungė, o vėliau nukentėjusysis su kaltinamuoju susilažino dėl butelio, nepamena, vienÄ kartÄ prie jo buvo susistumdymas, ar keli, o vėliau jis užmigo.

Nukentėjusysis pas jį buvo atėjęs kitÄ dienÄ Ä¯ darbÄ aiÅ¡kintis, kas jam sudavė į veidÄ . Å io liudytojo nuomone, kaltinamasis galėjo suduoti nukentėjusiajam, nes L. G. buvo blaivus, todėl negalėjo. Bylos nagrinėjimo metu taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju konfliktavo, buvo pargriuvę ir voliojosi, tačiau pats Å¡ito nematė, ir tokius parodymus davė perpasakodamas, kÄ jam pasakojo apie tÄ vakarÄ L. G.. Liudytojas A. P. parodė, kad 2014 m. spalio mėn., dienos tiksliai nepamena, vakare, prie (duomenys neskelbtini), netoli G. parduotuvės, susitiko su nukentėjusiuoju ir nuėjo prie (duomenys neskelbtini), namo kampo bei atsisėdo ant suoliuko.

Vėliau prie jų atėjo dar trys vaikinai, kuriuos jis pažinojo iÅ¡ matymo, bet vardų nežinojo. Pastarieji taip pat gėrė. Vėliau tarp nukentėjusiojo ir vieno iÅ¡ tų trijų vaikinų kilo žodinis konfliktas. Jis tam vaikinui pasakė, kad jis „atsikabintų“. Ar kaltinamasis su nukentėjusiuoju buvo susikibę ar susimušę, neprisimena, kadangi jis buvo gerokai iÅ¡gėręs, visÄ minėtÄ dienÄ gėrė alkoholinius gėrimus. MinėtÄ vakarÄ jokių sužalojimų nukentėjusiojo veide nematė, nežino, ar pats jis nukrito.

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2014-12-12 –2 015-01-12 specialisto iÅ¡vados Nr. G3945/14(01) matyti, kad A. B. konstatuoti nosies ir aplinkinių audinių patinimas, nosikaulių lūžis, poodinės kraujosruvos paakių, nosies srityje, kraujosrÅ«vos akių gleivinėse padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi, prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ . DeÅ¡inio kelio sÄ nario sumuÅ¡imo diagnozė nėra pagrįsta objektyvias duomenimis, todėl, kaip sužalojimai nevertinamas.

Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kalų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (14-16 b. l.). Byloje buvo pateikta papildoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-03-06 – 215-03-17, specialisto išvada Nr. G819/15(1), kurioje konstatuota, kad pirmoje išvadoje nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, taip pat neatmetama galimybė, kad A. B. nosies ir aplinkinių audinių patinimas, nosikaulių lūžis, poodinės kraujosruvos paakių, nosies, kraujosruvos akių gleivinėse galėjo būti padaryti griūnant.

 Įrodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados           Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, LR BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato LR BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ Â teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.

Visi prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai.LR BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A.

Ž. vieÅ¡oje vietoje demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė konfliktÄ su nukentėjusiuoju A. B., tyčia panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , t. y. sudavė smÅ«gį į veido sritį ir taip padarė Å¡iam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. B. ir įžūliu elgesiu bei demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . TokiÄ tiesÄ byloje patvirtina nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų duomenų visumos analizė.

Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ar pan. Taikant Å¡iÄ normÄ , be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje, ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus LR BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Taigi norint nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , bÅ«tina nustatyti jos motyvÄ â€“ chuliganiÅ¡kas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad A. Ž. iÅ¡provokavo tarp nukentėjusiojo ir jo konfliktÄ , kabinėjosi prie nukentėjusiojo žodžiais, stumdėsi, neleido iÅ¡eiti nukentėjusiajam, kadangi jis dar nebaigė „bazaro“, reikalavo nupirkti degtinės, keikėsi. Visi byloje apklausti liudytojai mėgino kaltinamÄ jį su nukentėjusiuoju iÅ¡skirti. Nė vienas liudytojas neparodė, kad konfliktÄ iniciavo nukentėjusysis, be to, visi liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko konfliktas, kurio metu jie buvo nugriuvę ant žemės ir voliojosi.

Su kaltinamuoju minėtÄ vakarÄ leidęs liudytojas L. G. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad minėtÄ vakarÄ nukentėjusysis su kaltinamuoju susilažino, vėliau susiginčijo, o vėliau susistumdė. Visiems byloje apklaustiems liudytojams teko nukentėjusįjį ir kaltinamÄ jį skirti. Po Å¡ito konflikto liudytojas L. G. matė nukentėjusįjį kruvinÄ . Å io liudytojo teigimu, konflikto metu, arčiausiai nukentėjusiojo buvo kaltinamasis, todėl jis ir galėjo sužaloti nukentėjusįjį.

Ikiteisminio tyrimo metu, Å¡is liudytojas parodė, kad bÅ«tent A. Ž. su nukentėjusiuoju pradėjo konfliktuoti, stumdytis, keiktis, abu ant žemės voliojosi, o vėliau pamatė, kad nukentėjusiojo kruvina nosis (27-28 b. l.). AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir akistatos su kaltinamuoju metu (39-40 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu liudytojas J. M. taip pat parodė, kad jis tÄ vakarÄ tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko susistumdymas. Nukentėjusysis pas jį buvo atėjęs kitÄ dienÄ Ä¯ darbÄ aiÅ¡kintis, kas jam sudavė į veidÄ .

Å io liudytojo nuomone, kaltinamasis galėjo suduoti nukentėjusiajam, nes L. G. buvo blaivus, todėl jo nuomone, negalėjo nukentėjusiojo sužaloti. Be to, jo teigimu, L. G., sekančiÄ dienÄ jam papasakojo, kad po nukentėjusiojo ir kaltinamojo konflikto, nukentėjusysis buvo kruvinas. AnalogiÅ¡kus parodymas Å¡is liudytojas davė ir akistatos su kaltinamuoju metu (42-43 b. l.), kurių kaltinamasis, kaip ir kitų liudytojų parodymų, akistatos metu, nepripažino. Be to, nukentėjusysis teigė, kad atvykęs pas liudytojÄ sekančiÄ dienÄ Ä¯ darbÄ , nematė ant J.

M. rankų jokių sužalojimų nuo muÅ¡tynių, todėl jo įsitikinimu, jį sužalojo bÅ«tent kaltinamasis. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. P. taip pat patvirtino, kad minėtÄ vakarÄ , tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kitÄ dienÄ matė sužalotÄ nukentėjusįjį ir suprato, kad jį sumušė kažkuris iÅ¡ minėto vakaro dalyvių (29-30 b. l.). Nors visi liudytojai ir kategoriÅ¡kai nenurodė, jog matė, kaip kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į veidÄ , tačiau visų liudytojų parodymai akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog nukentėjusysis buvo sužalotas bÅ«tent su kaltinamuoju konflikto ir fizinio kontakto metu, kurį iÅ¡provokavo bÅ«tent kaltinamasis savo įžūliu elgesiu.

Tuo tarpu, kaltinamasis, apie minėto vakaro aplinkybes, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu davė skirtingus parodymus, painiojosi, buvo nenuoseklus. IÅ¡ pradžių iÅ¡ viso neigė buvusį konfliktÄ su nukentėjusiuoju ir susikibimÄ , vėliau, bylos nagrinėjimo metu teigė, kad vistik konfliktas tarp jų vyko, jie stumdėsi, nugriuvo. Nei minėti liudytojai, nei kaltinamasis nekėlė versijos, kad kitas to vakaro dalyvis galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Nors papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-03-06 –S 2015-03-17 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G819/15(1), teigiama, kad neatmetama galimybė, kad A.

B. nosies ir aplinkinių audinių patinimas, nosikaulių lūžis, poodinės kraujosruvos paakių, nosies, kraujosruvos akių gleivinėse galėjo būti padaryti griūnant, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek ir visi liudytojai parodė, kad konflikto ir muštynių vietoje buvo žolė, t. y. minkšta danga. Be to, tokiu atveju nukentėjusysis turėjo griūti ant žemės veidu, o tokiu atveju turėjo būti visiško nesvarumo ar neblaivumo būsenoje, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta, nors konfliktuojančios šalys ir buvo išgėrusios.

Be to, ir nė vienas liudytojas kategoriÅ¡kai nenurodė tokių aplinkybių, jog nukentėjusysis buvo tiek neblaivus, kad krito tiesiogiai veidu ant žemės ir tokiu bÅ«du pats susižalojo. Remdamasis iÅ¡dėstytų duomenų visuma teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymuose užfiksuotos kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės atitinka, tiek nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ policijai apie nusikaltimo įvykį, tiek medicinos specialisto iÅ¡vadas apie jam padaryto kÅ«no sužalojimo mechanizmÄ , lokalizacijÄ , sunkumo laipsnį, sužalojimo įrankio apibÅ«dinimÄ , t. y.

Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ar bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro pagrindÄ vieningai iÅ¡vadai, kad bÅ«tent kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje iÅ¡provokavo konfliktÄ , stumdėsi, neleido iÅ¡eiti nukentėjusiajam (kadangi jis dar nebaigė „bazaro“), keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, matant kitiems asmenims, be jokios dingsties sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , taip sulaužydamas pastarajam nosies kaulus. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo anksčiau nesiejo jokie santykiai, jie nebuvo pažįstami.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo elgesio įvykio metu, pastarasis demonstravo niekinamÄ požiÅ«rį į nukentėjusįjį, aiÅ¡kiai rodė nepagarbÄ Å¾monėms, nes be jokios dingsties smurtavo prieÅ¡ A. B.. Taigi kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, didžiavosi teistumais, reikalavimo nupirkti alkoholio, provokavo, stumdėsi, ir akivaizdu, jog numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėjo. Todėl konstatuotina, jog A.

Ž. nusikalstamus veiksmus nulėmė chuliganiÅ¡kos paskatos, ir jo veika kvalifikuotina teisingai, pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2014-06-12 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 104MS-205/2014, nurodyta, kad A. Ž. diagnozuotas socializuotas elgesio veiksmų sutrikimasF91.2, žymesnės įtakos (esminės) įtakos jo sugebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus neturėjo ir neturi (60 -61 b. l.).

Dėl bausmės skyrimo Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Ä®statymas priskiria jas prie nesunkių (LR BK 284 straipsnio 1 dalį) ir apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 straipsnio 3 dalies, 4 dalį).          Skiriant bausmę kaltinamajam turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Šių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.

Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimÄ tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis teistas 4 kartus (pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį), turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (48-58 b. l.); administracine tvarka baustas 8 kartus (71-75 b. l.), už smulkaus turto vagystę, pasirodymÄ girto vieÅ¡oje vietoje, be gydytojo paskyrimo, narkotinių medžiagų vartojimÄ , ir kt.;

įraÅ¡ytas į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto dispanserinę įskaitÄ (59 b. l.); (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje charakteristikoje raÅ¡oma, kad A. Ž. be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas, nėra atsakingas ir stropus, turi žalingų įpročių (63 b. l.), 2015-04-20 minėtos gimnazijos pažymoje nurodyta, kad mokytojų sprendimu ir minėtos gimnazijos direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. M-18, A. Ž. buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ mokinių sÄ rašų (117 b. l.);

Vilniaus apskrities VPK Å irvintų RPK VPS Prevencijos poskyrio specialistės pateiktame tarnybiniame praneÅ¡ime raÅ¡oma, kad A. Ž. į policijÄ dominančių vaikų įskaitÄ Ä¯raÅ¡ytas 2013-04-16 (69-70 b. l.); nedirba, registruojasi darbo biržoje (76-77 b. l.); Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2015-04-24 pažymoje nurodoma, kad A. Ž. pažeidinėja Å irvintų rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-14-880/2015, skirtų įpareigojimų vykdymÄ , bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (118 b. l.).

Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia, ir į tai, kad A. Ž. nusikaltimus įvykdė bÅ«damas nepilnametis, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamų veikų padarymÄ ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, savo kaltę jis visiÅ¡kai neigė, neigė kad žalojo nukentėjusįjį, neigė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nors byloje tiek liudytojų, tiek nukentėjusiųjų parodymais, nustatyta prieÅ¡ingai.

Å ios iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam turi bÅ«ti skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant. Nors tokios rūšie bausmės kaltinamajam jau buvo skirtos ir jų vykdymo laikotarpiu A. Ž. iÅ¡ naujo darė nusikaltimus, tačiau teismas dar kartÄ atideda bausmės vykdymÄ , suteikdamas galimybę A. Ž. pasitaisyti, kadangi nusikaltimai padaryti nepilnamečio asmens. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas)Taigi, teismas kaltinamÄ jį A.

Ž. pripažįsta kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir skiria jam 1 metus laisvės atėmimo bausmę; pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, skiria 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmė subendrinamos, skiriant 1 metus laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, Å¡i bausmė subendrinama su Å irvintų rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-14-880/2015, paskirta bausme, skiriant kaltinamajam A.

Ž. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Å¡ios bausmės vykdymÄ , remiantis LR BK 92 straipsniu, atidedant 2 metams ir apribojant jo elgesį (LR BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas), t. y., įpareigojant vienerius metus bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu (LR BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tęsti mokslÄ arba dirbti ir visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančias medžiagų (LR BK 87 straipsnio 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 4 mėnesių laisvės apribojimÄ , įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi.A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 straipsnyje 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam bausmę – 1 metų laisvės atėmimÄ .Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir A. Ž. paskirti galutinę bausmę –1 metų laisvės atėmimÄ .

Remiantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Å irvintų rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-14-880/2015, paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti A. Ž. galutinę, subendrintÄ bausmę –1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 92 straipsnio 1 dalimi, A. Ž. bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams. A. Ž. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę: elgesio apribojimÄ , įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslÄ arba dirbti ir visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ be gydytojo paskyrimo nevartoti psichikÄ veikiančias medžiagų.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Å irvintų rajono apylinkės teismÄ .

                                                                              Teisėja                                                                                      Asta Katinienė