2acf828b-1cc6-4bd0-9dc6-935ebe753532 · Å irvintų rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. N1-63-984/2015                                                                                                (Teisminio proceso Nr.1-95-1-00321-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.;1.2.26.2.1.2.1.7.4.;1.1.11.10.;1.1.8.10.1.1.10.1.;1.1.11.9.; NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d. Å irvintos              Širvintų rajono apylinkÄs teismo teisÄja Asta KatinienÄ,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai PeÄiulienei, nukentÄjusiajam A.
Legislator headnote
AI generated2acf828b-1cc6-4bd0-9dc6-935ebe753532 · Å irvintų rajono apylinkÄs teismas: TÄ vakarÄ , su A. P. toliau atsitraukÄ nuo suoliuko, o atÄjusi trijulÄ praÅ¡Ä jiems nupirkti degtinÄs butelį, taÄiau jis su draugu tai padaryti atsisakÄ. Kilo konfliktas, nuketÄjusysis atsistojo, norÄdamas iÅ¡eiti, o kaltinamasis su J. M. âÅ¡okoâ prie jo. Kaltinamojo žodžiais, jis dar nebaigÄ âbazaroâ, reikalavo nupirkti degtinÄs. Tai buvo jau beveik prie minÄtos parduotuvÄs. Tada iÅ¡ paskos priÄjo A. P., kaltinamÄ jį ir nukentÄjusįjį iÅ¡skyrÄ. NukentÄjusysis buvo nusisukÄs, o kai atsisuko pajuto stiprų smÅ«gį į veidÄ , daugiau nieko nepamena, prarodo sÄ monÄ, ir jokių voliojimųsi nugriuvus ant žemÄs nebuvo.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
Baudžiamoji byla Nr. N1-63-984/2015                                                                                                (Teisminio proceso Nr.1-95-1-00321-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.;1.2.26.2.1.2.1.7.4.;1.1.11.10.;1.1.8.10.1.1.10.1.;1.1.11.9.; NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d. Å irvintos              Širvintų rajono apylinkÄs teismo teisÄja Asta KatinienÄ,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai PeÄiulienei, nukentÄjusiajam A.
B., kaltinamajam A. Ž. ir jo gynÄjui advokatui Äeslovui BakasÄnui, kaltinamojo atstovei pagal įstatymÄ J. Ž., Å irvintų rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:             A. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimÄs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedÄs, turintis 9 klasių iÅ¡simokslinimÄ , nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis(duomenys neskelbtini), 8 kartus baustas administracine tvarka, turintis teistumÄ , teistas:
             1) 2013-10-17 Å irvintų rajono apylinkÄs teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir LR BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvÄs apribojimu 1 metams;              2) 2013-11-26 Å irvintų rajono apylinkÄs teismo, pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant LR BK 64 straipsnį ir subendrinus su Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2013-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinÄ bausmÄ â laisvÄs apribojimas 1 m. 4 mÄn.;
Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2014-01-15 nutartimi patikslinus Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2013-11-26 nuosprendį ir A. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ , skirtas 4 mÄn. laisvÄs apribojimas, įpareigojant jį per šį laikotarpį lankyti mokyklÄ ir nuo 21 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose;              3) 2014-04-11 Å irvintų rajono apylinkÄs teismo, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, ir subendrinus su Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2013-11-26 nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausme, galutinÄ bausmÄ A.
Ž. paskyrÄ laisvÄs apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmÄs laikÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, mokytis, gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos; į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013-10-05 iki 2013-10-07 ir bausmÄ visiÅ¡kai atliktÄ pagal Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2013-11-26 nuosprendį;             4) 2015-01-19 Å irvintų rajono apylinkÄs teismo, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant LR BK 64 straipsnį ir subendrinus su Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2014-04-11 nuosprendžiu, paskirtos neatliktos bausmÄs dalį iÅ¡ dalies sudÄjus ir paskyrÄ galutinÄ 9 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, bausmÄs vykdymÄ atidÄjo vieneriems metams, įpareigojant per bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, mokytis ir nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų,              kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir LR BK 138 straipsnio 2 dalį 8 punktÄ .
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä:              A. Ž. kaltinamas tuo, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ ir dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent:2014 m. spalio 18 d. apie 21 val. A. Ž., bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) namu, aplinkinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, elgdamasis įžūliai, tyÄia vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu trenkÄ A.
B. į nosį. Nuo smÅ«gio A. B. nugriuvo ant žemÄs, dÄl to jam buvo padarytas nosies ir aplinkinių audinių patinimas, nosikaulių lūžis, poodinÄs kraujosruvos paakių, nosies srityje, kraujosruvos akių gleivinÄse. Tokiais veiksmais A. Ž. vieÅ¡oje vietoje iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu smurto vartojimu prieÅ¡ A. B., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , bei A. B. nesunkiai sutrikdÄ sveikatÄ .             Šiais veiksmais A.
Ž. padarÄ nusikaltimus, numatytus LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. Ž. savo kaltÄs nepripažino. PosÄdžio metu nurodÄ, kad 2014 m. spalio mÄn., tiksliai dienos pasakyti negali, vakare susitiko su J. M. ir L. G.. Jie nuÄjo prie (duomenys neskelbtini), prie kieme esanÄio suoliuko, gÄrÄ alkoholinius gÄrimus. Jiems atÄjus, prie to paties suoliuko jau buvo du vyriÅ¡kiai, iÅ¡ kurių tik vienÄ iÅ¡ matymo pažinojo, nukentÄjusiojo nepažinojo. Su nukentÄjusiuoju įvyko žodinis konfliktas, kaltinamasis su nukentÄjusiuoju susistumdÄ ir abu nugriuvo ant žolÄs. Nežino, ar nukentÄjusysis, ar kaltinamasis užkliuvo, bet nugriuvo abudu ant žolÄs ir nežino kiek laiko voliojosi.
Kaip nukentÄjusiajam buvo sužalota nosis, negali pasakyti, bet yra tikras, kad jam į nosį nesudavÄ. NukentÄjusysis buvo neblaivus, gal susižalojo nosį, kai pats nugriuvo. DÄl ko kilo ginÄas, taip pat pasakyti negali, nes buvo neblaivus. J. M. norÄjo juos iÅ¡skirti. AtitraukÄ abu vienas nuo kito, per vidurį atsistojo ir rankomis skyrÄ. Kaltinamasis stovÄjo, kai J. M. skyrÄ, jam pavyko iÅ¡skirti, tada vÄl abu susistumdÄ su nukentÄjusiuoju. VÄliau J. M. atsisÄdo ant suoliuko ir užmigo, kadangi buvo neblaivus.
L. G. sÄdÄjo ant suoliuko, o A. P., kuris buvo su nukentÄjusiuoju, stovÄjo Å¡alia suoliuko. VÄliau nukentÄjusysis pasiÄmÄ skardinÄ alaus ir iÅ¡Äjo namo, o jie visi liko. VÄliau, kaltinamasis vienas baigÄ gerti alų ir aÅ¡ iÅ¡Äjo namo. Tik kitÄ dienÄ jam J. M. jam papasakojo, kad vienas iÅ¡ tų dviejų vyrų, atÄjusių ne su jais kartu, užkliuvo už suoliuko ir nugriuvo. Daugiau jis nieko nežino ir paaiÅ¡kinti negalintis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltÄ taip pat neigÄ, taÄiau įvykio aplinkybes iÅ¡dÄstÄ kitaip, t. y., kad kaltinamasis su J.
M. ir L. G. nuÄjo prie minÄto suoliuko. Prie to suoliuko jau buvo du vyrai, vienÄ iÅ¡ matymo jis pažino, o kito, ne. Jis su savo pažįstamu pasisveikino, o vÄliau tiesiog sÄdÄjo ant suoliuko ir kalbÄjosi, nieko negÄrÄ. Kaltinamasis po kokių 15-20 minuÄių iÅ¡ ten iÅ¡Äjo ir jokio konflikto su ant suoliuko sÄdÄjusiais vyrukais nebuvo. Tik kitÄ dienÄ jam J. M. papasakojo, kad vienas iÅ¡ tų dviejų vyrų užkliuvo už suoliuko ir nugriuvo. Daugiau jis nieko nežino. Kadangi jis vienas iÅ¡Äjo namo, o visi kiti liko, tai jis nežino, kas tarp jų įvyko ( 37, 47 b. l.).
             NukentÄjusysis A. B. bylos nagrinÄjimo metu parodÄ, kad 2014 m. spalio 18 d. buvo Å¡eÅ¡tadienis, vakare susitiko su senu pažįstamu A. P., su juo bendravo prie minÄto suoliuko, iÅ¡gÄrÄ po skardinÄ alaus, atÄjo prie Å¡io suoliuko trijulÄ su degtinÄs buteliu, atsisÄdo Å¡alia, garsiai rÄkavo, ypaÄ kaltinamasis âkaliniųâ kalba â âbazarasâ, âar tu sÄdÄjai?â klausÄ. NukentÄjusysis į tokius dalykus paprastai nekreipia dÄmesio, nÄra konfliktiÅ¡kas, stengia atsiriboti, nes turi sveiktos sutrikimų ir stengiasi iÅ¡vengti muÅ¡tynių.
TÄ vakarÄ , su A. P. toliau atsitraukÄ nuo suoliuko, o atÄjusi trijulÄ praÅ¡Ä jiems nupirkti degtinÄs butelį, taÄiau jis su draugu tai padaryti atsisakÄ. Kilo konfliktas, nuketÄjusysis atsistojo, norÄdamas iÅ¡eiti, o kaltinamasis su J. M. âÅ¡okoâ prie jo. Kaltinamojo žodžiais, jis dar nebaigÄ âbazaroâ, reikalavo nupirkti degtinÄs. Tai buvo jau beveik prie minÄtos parduotuvÄs. Tada iÅ¡ paskos priÄjo A. P., kaltinamÄ jį ir nukentÄjusįjį iÅ¡skyrÄ. NukentÄjusysis buvo nusisukÄs, o kai atsisuko pajuto stiprų smÅ«gį į veidÄ , daugiau nieko nepamena, prarodo sÄ monÄ, ir jokių voliojimųsi nugriuvus ant žemÄs nebuvo.
Kas sudavÄ smÅ«gį, nežino. Po smÅ«gio nieko neprisimena, atsikÄlÄs pamatÄ, jog likÄs vienas, buvo visai tamsu, atsistojo ir parÄjo namo, o mama iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ , iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninÄ, kur buvo konstatuotas nosies lūžis, lengvas smegenų sutrenkimas. Buvo sužalota ir koja, taÄiau ji galÄjo bÅ«ti sužalota ir griÅ«nant. Griuvo ant žolÄs, buvo ruduo, bet pavirÅ¡ius nekietas. SekanÄiÄ dienÄ mÄgino aiÅ¡kintis, kas jam sudavÄ smÅ«gį į veidÄ , nuÄjo pas J.
M. į darbÄ , o pastarasis kategoriÅ¡kai pasakÄ, kad ne jis smogÄ, o smogÄ A. Ž.. Be to, ir nesimatÄ, kad J. M. rankos bÅ«tų sužalotos nuo muÅ¡tynių. AnalogiÅ¡kus parodymus nukentÄjusysis davÄ ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas L. G. bylos nagrinÄjimo metu parodÄ, kad minÄtÄ vakaro nukentÄjusįjį su kitu vyru sutiko prie minÄto suoliuko, jie iÅ¡gÄrinÄjo. L. G., J. M. ir A. Ž., taip pat prie to paties suoliuko gÄrÄ. NukentÄjusysis su kaltinamuoju susilažino, vÄliau susiginÄijo, o vÄliau susistumdÄ.
Visi buvÄ prie to paties suoliuko juos skyrÄ. TaÄiau jie nerimtai buvo susikibÄ. VÄliau ramiai sÄdÄjo. J. M. vÄliau užmigo, kadangi buvo neblaivus, o nukentÄjusysis norÄjo iÅ¡eiti, o kaltinamasis priÄjo prie jo ir jie apsikabino, o vÄliau nugriuvo. L. G. prikÄlÄ J. M. ir iÅ¡ iÅ¡Äjo namo. NukentÄjusiojo veidas buvo kruvinas, todÄl kad jis pargriuvo, buvo asfaltuota danga. Kaltinamojo ir nukentÄjusiojo muÅ¡tynių jis nematÄ. Ikiteisminio tyrimo metu L. G. teigÄ, kad kaltinamasi su nukentÄjusiuoju buvo pargriuvÄ, voliojosi, o J.
M. miegojo. Kai su A. P. kaltinamÄ jį su nukentÄjusiuoju pakÄlÄ nuo žemÄs ir iÅ¡skyrÄ, nukentÄjusysis jau buvo kruvinas. Jokio kito asmens prie nukentÄjusiojo nebuvo, arÄiausiai prie jo buvo A. Ž..              Liudytojas J. M. bylos nagrinÄjimo metu parodÄ, kad jis su L. G. iÅ¡Äjo iÅ¡ draugo, eidami namo sutiko A. Ž., kuris buvo netoli parduotuvÄs, (duomenys neskelbtini). NukentÄjusysis A. P. paklausÄ ar galima prisijungti, prisijungÄ, o vÄliau nukentÄjusysis su kaltinamuoju susilažino dÄl butelio, nepamena, vienÄ kartÄ prie jo buvo susistumdymas, ar keli, o vÄliau jis užmigo.
NukentÄjusysis pas jį buvo atÄjÄs kitÄ dienÄ Ä¯ darbÄ aiÅ¡kintis, kas jam sudavÄ Ä¯ veidÄ . Å io liudytojo nuomone, kaltinamasis galÄjo suduoti nukentÄjusiajam, nes L. G. buvo blaivus, todÄl negalÄjo. Bylos nagrinÄjimo metu taip pat pažymÄjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigÄ, kad kaltinamasis su nukentÄjusiuoju konfliktavo, buvo pargriuvÄ ir voliojosi, taÄiau pats Å¡ito nematÄ, ir tokius parodymus davÄ perpasakodamas, kÄ jam pasakojo apie tÄ vakarÄ L. G.. Liudytojas A. P. parodÄ, kad 2014 m. spalio mÄn., dienos tiksliai nepamena, vakare, prie (duomenys neskelbtini), netoli G. parduotuvÄs, susitiko su nukentÄjusiuoju ir nuÄjo prie (duomenys neskelbtini), namo kampo bei atsisÄdo ant suoliuko.
VÄliau prie jų atÄjo dar trys vaikinai, kuriuos jis pažinojo iÅ¡ matymo, bet vardų nežinojo. Pastarieji taip pat gÄrÄ. VÄliau tarp nukentÄjusiojo ir vieno iÅ¡ tų trijų vaikinų kilo žodinis konfliktas. Jis tam vaikinui pasakÄ, kad jis âatsikabintųâ. Ar kaltinamasis su nukentÄjusiuoju buvo susikibÄ ar susimuÅ¡Ä, neprisimena, kadangi jis buvo gerokai iÅ¡gÄrÄs, visÄ minÄtÄ dienÄ gÄrÄ alkoholinius gÄrimus. MinÄtÄ vakarÄ jokių sužalojimų nukentÄjusiojo veide nematÄ, nežino, ar pats jis nukrito.
IÅ¡ ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2014-12-12 â2 015-01-12 specialisto iÅ¡vados Nr. G3945/14(01) matyti, kad A. B. konstatuoti nosies ir aplinkinių audinių patinimas, nosikaulių lūžis, poodinÄs kraujosruvos paakių, nosies srityje, kraujosrÅ«vos akių gleivinÄse padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi, prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ . DeÅ¡inio kelio sÄ nario sumuÅ¡imo diagnozÄ nÄra pagrįsta objektyvias duomenimis, todÄl, kaip sužalojimai nevertinamas.
Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dÄl nosies kalų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (14-16 b. l.). Byloje buvo pateikta papildoma ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-03-06 â 215-03-17, specialisto iÅ¡vada Nr. G819/15(1), kurioje konstatuota, kad pirmoje iÅ¡vadoje nustatyti nukentÄjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, taip pat neatmetama galimybÄ, kad A. B. nosies ir aplinkinių audinių patinimas, nosikaulių lūžis, poodinÄs kraujosruvos paakių, nosies, kraujosruvos akių gleivinÄse galÄjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant.
 Įrodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados           Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklÄmis. Remiantis BPK 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, LR BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato LR BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ Â teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esanÄius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susijÄ, iÅ¡ jų analizÄs turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltÄ bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinanÄios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.
Visi prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonÄs dÄl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai.LR BPK normos, reglamentuojanÄios įrodinÄjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinÄ baudžiamojo proceso teisÄs dalį. Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį â ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Teismas įvertinÄs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A.
Ž. vieÅ¡oje vietoje demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sukÄlÄ konfliktÄ su nukentÄjusiuoju A. B., tyÄia panaudojo prieÅ¡ nukentÄjusįjį fizinį smurtÄ , t. y. sudavÄ smÅ«gį į veido sritį ir taip padarÄ Å¡iam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo nukentÄjusįjį A. B. ir įžūliu elgesiu bei demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį bei tvarkÄ . TokiÄ tiesÄ byloje patvirtina nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų duomenų visumos analizÄ.
Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyÄiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje visuomenÄs rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dÄl to pasijunta Å¡iurkÅ¡Äiai pažeminti ar Å¡okiruoti ar pan. Taikant Å¡iÄ normÄ , be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje, ir kad dÄl jų kilo neigiami padariniai â visuomenÄs rimties ar tvarkos sutrikdymas.
VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyÄia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dÄl to bus sutrikdyta visuomenÄs rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norÄtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyÄia gali bÅ«ti tiek apibrÄžta, tiek neapibrÄžta. Esant neapibrÄžtai tyÄiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidÄjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turÄs jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenÄs rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus LR BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikÄ be aiÅ¡kios asmeninÄs motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todÄl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. Taigi norint nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , bÅ«tina nustatyti jos motyvÄ â chuliganiÅ¡kas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenÄs negerbimo, elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį.
IÅ¡nagrinÄjus bylÄ nustatyta, kad A. Ž. iÅ¡provokavo tarp nukentÄjusiojo ir jo konfliktÄ , kabinÄjosi prie nukentÄjusiojo žodžiais, stumdÄsi, neleido iÅ¡eiti nukentÄjusiajam, kadangi jis dar nebaigÄ âbazaroâ, reikalavo nupirkti degtinÄs, keikÄsi. Visi byloje apklausti liudytojai mÄgino kaltinamÄ jį su nukentÄjusiuoju iÅ¡skirti. NÄ vienas liudytojas neparodÄ, kad konfliktÄ iniciavo nukentÄjusysis, be to, visi liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinÄjimo metu patvirtino, kad tarp nukentÄjusiojo ir kaltinamojo vyko konfliktas, kurio metu jie buvo nugriuvÄ ant žemÄs ir voliojosi.
Su kaltinamuoju minÄtÄ vakarÄ leidÄs liudytojas L. G. bylos nagrinÄjimo metu parodÄ, kad minÄtÄ vakarÄ nukentÄjusysis su kaltinamuoju susilažino, vÄliau susiginÄijo, o vÄliau susistumdÄ. Visiems byloje apklaustiems liudytojams teko nukentÄjusįjį ir kaltinamÄ jį skirti. Po Å¡ito konflikto liudytojas L. G. matÄ nukentÄjusįjį kruvinÄ . Å io liudytojo teigimu, konflikto metu, arÄiausiai nukentÄjusiojo buvo kaltinamasis, todÄl jis ir galÄjo sužaloti nukentÄjusįjį.
Ikiteisminio tyrimo metu, Å¡is liudytojas parodÄ, kad bÅ«tent A. Ž. su nukentÄjusiuoju pradÄjo konfliktuoti, stumdytis, keiktis, abu ant žemÄs voliojosi, o vÄliau pamatÄ, kad nukentÄjusiojo kruvina nosis (27-28 b. l.). AnalogiÅ¡kus parodymus davÄ ir akistatos su kaltinamuoju metu (39-40 b. l.). Bylos nagrinÄjimo metu liudytojas J. M. taip pat parodÄ, kad jis tÄ vakarÄ tarp nukentÄjusiojo ir kaltinamojo vyko susistumdymas. NukentÄjusysis pas jį buvo atÄjÄs kitÄ dienÄ Ä¯ darbÄ aiÅ¡kintis, kas jam sudavÄ Ä¯ veidÄ .
Å io liudytojo nuomone, kaltinamasis galÄjo suduoti nukentÄjusiajam, nes L. G. buvo blaivus, todÄl jo nuomone, negalÄjo nukentÄjusiojo sužaloti. Be to, jo teigimu, L. G., sekanÄiÄ dienÄ jam papasakojo, kad po nukentÄjusiojo ir kaltinamojo konflikto, nukentÄjusysis buvo kruvinas. AnalogiÅ¡kus parodymas Å¡is liudytojas davÄ ir akistatos su kaltinamuoju metu (42-43 b. l.), kurių kaltinamasis, kaip ir kitų liudytojų parodymų, akistatos metu, nepripažino. Be to, nukentÄjusysis teigÄ, kad atvykÄs pas liudytojÄ sekanÄiÄ dienÄ Ä¯ darbÄ , nematÄ ant J.
M. rankų jokių sužalojimų nuo muÅ¡tynių, todÄl jo įsitikinimu, jį sužalojo bÅ«tent kaltinamasis. Bylos nagrinÄjimo metu liudytojas A. P. taip pat patvirtino, kad minÄtÄ vakarÄ , tarp nukentÄjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad kitÄ dienÄ matÄ sužalotÄ nukentÄjusįjį ir suprato, kad jį sumuÅ¡Ä kažkuris iÅ¡ minÄto vakaro dalyvių (29-30 b. l.). Nors visi liudytojai ir kategoriÅ¡kai nenurodÄ, jog matÄ, kaip kaltinamasis smogÄ nukentÄjusiajam į veidÄ , taÄiau visų liudytojų parodymai akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog nukentÄjusysis buvo sužalotas bÅ«tent su kaltinamuoju konflikto ir fizinio kontakto metu, kurį iÅ¡provokavo bÅ«tent kaltinamasis savo įžūliu elgesiu.
Tuo tarpu, kaltinamasis, apie minÄto vakaro aplinkybes, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo metu davÄ skirtingus parodymus, painiojosi, buvo nenuoseklus. IÅ¡ pradžių iÅ¡ viso neigÄ buvusį konfliktÄ su nukentÄjusiuoju ir susikibimÄ , vÄliau, bylos nagrinÄjimo metu teigÄ, kad vistik konfliktas tarp jų vyko, jie stumdÄsi, nugriuvo. Nei minÄti liudytojai, nei kaltinamasis nekÄlÄ versijos, kad kitas to vakaro dalyvis galÄjo sužaloti nukentÄjusįjį. Nors papildomoje ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-03-06 âS 2015-03-17 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G819/15(1), teigiama, kad neatmetama galimybÄ, kad A.
B. nosies ir aplinkinių audinių patinimas, nosikaulių lūžis, poodinÄs kraujosruvos paakių, nosies, kraujosruvos akių gleivinÄse galÄjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant, taÄiau tiek nukentÄjusysis, tiek ir visi liudytojai parodÄ, kad konflikto ir muÅ¡tynių vietoje buvo žolÄ, t. y. minkÅ¡ta danga. Be to, tokiu atveju nukentÄjusysis turÄjo griÅ«ti ant žemÄs veidu, o tokiu atveju turÄjo bÅ«ti visiÅ¡ko nesvarumo ar neblaivumo bÅ«senoje, taÄiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta, nors konfliktuojanÄios Å¡alys ir buvo iÅ¡gÄrusios.
Be to, ir nÄ vienas liudytojas kategoriÅ¡kai nenurodÄ tokių aplinkybių, jog nukentÄjusysis buvo tiek neblaivus, kad krito tiesiogiai veidu ant žemÄs ir tokiu bÅ«du pats susižalojo. Remdamasis iÅ¡dÄstytų duomenų visuma teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiojo ir minÄtų liudytojų parodymuose užfiksuotos kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybÄs atitinka, tiek nukentÄjusiojo pareiÅ¡kimÄ policijai apie nusikaltimo įvykį, tiek medicinos specialisto iÅ¡vadas apie jam padaryto kÅ«no sužalojimo mechanizmÄ , lokalizacijÄ , sunkumo laipsnį, sužalojimo įrankio apibÅ«dinimÄ , t. y.
Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ar bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro pagrindÄ vieningai iÅ¡vadai, kad bÅ«tent kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje iÅ¡provokavo konfliktÄ , stumdÄsi, neleido iÅ¡eiti nukentÄjusiajam (kadangi jis dar nebaigÄ âbazaroâ), keikÄsi necenzÅ«riniais žodžiais, matant kitiems asmenims, be jokios dingsties sudavÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam į veidÄ , taip sulaužydamas pastarajam nosies kaulus. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentÄjusiojo ir kaltinamojo anksÄiau nesiejo jokie santykiai, jie nebuvo pažįstami.
Taigi, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo elgesio įvykio metu, pastarasis demonstravo niekinamÄ požiÅ«rį į nukentÄjusįjį, aiÅ¡kiai rodÄ nepagarbÄ Å¾monÄms, nes be jokios dingsties smurtavo prieÅ¡ A. B.. Taigi kaltinamasis suvokÄ, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, didžiavosi teistumais, reikalavimo nupirkti alkoholio, provokavo, stumdÄsi, ir akivaizdu, jog numatÄ, kad dÄl to bus sutrikdyta visuomenÄs rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norÄjo. TodÄl konstatuotina, jog A.
Ž. nusikalstamus veiksmus nulÄmÄ chuliganiÅ¡kos paskatos, ir jo veika kvalifikuotina teisingai, pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2014-06-12 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 104MS-205/2014, nurodyta, kad A. Ž. diagnozuotas socializuotas elgesio veiksmų sutrikimasF91.2, žymesnÄs įtakos (esminÄs) įtakos jo sugebÄjimui suvokti savo veiksmų esmÄ bei valdyti savo veiksmus neturÄjo ir neturi (60 -61 b. l.).
DÄl bausmÄs skyrimo Skirdamas bausmÄ kaltinamajam A. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ , veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybÄ. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyÄia. Ä®statymas priskiria jas prie nesunkių (LR BK 284 straipsnio 1 dalį) ir apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 straipsnio 3 dalies, 4 dalį).          Skiriant bausmÄ kaltinamajam turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmÄs tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybÄ daryti naujas veikas, paveikti bausmÄ atliekanÄius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Šių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmÄs paskirtį.
Taigi vienas pagrindinių bausmÄs skyrimo principų, įtvirtintų LR BK 41 straipsnyje, yra bausmÄs teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimÄ tokios tinkamai individualizuotos bausmÄs, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintÄ bausmÄs paskirtį.Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybÄ: jis teistas 4 kartus (pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį), turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (48-58 b. l.); administracine tvarka baustas 8 kartus (71-75 b. l.), už smulkaus turto vagystÄ, pasirodymÄ girto vieÅ¡oje vietoje, be gydytojo paskyrimo, narkotinių medžiagų vartojimÄ , ir kt.;
įraÅ¡ytas į priklausomybÄs ligų ir psichiatrijos kabineto dispanserinÄ Ä¯skaitÄ (59 b. l.); (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje charakteristikoje raÅ¡oma, kad A. Ž. be pateisinamos priežasties praleidinÄja pamokas, nÄra atsakingas ir stropus, turi žalingų įproÄių (63 b. l.), 2015-04-20 minÄtos gimnazijos pažymoje nurodyta, kad mokytojų sprendimu ir minÄtos gimnazijos direktoriaus 2015-02-27 įsakymu Nr. M-18, A. Ž. buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ mokinių sÄ rašų (117 b. l.);
Vilniaus apskrities VPK Å irvintų RPK VPS Prevencijos poskyrio specialistÄs pateiktame tarnybiniame praneÅ¡ime raÅ¡oma, kad A. Ž. į policijÄ dominanÄių vaikų įskaitÄ Ä¯raÅ¡ytas 2013-04-16 (69-70 b. l.); nedirba, registruojasi darbo biržoje (76-77 b. l.); Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2015-04-24 pažymoje nurodoma, kad A. Ž. pažeidinÄja Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2015-01-19 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-14-880/2015, skirtų įpareigojimų vykdymÄ , bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu (118 b. l.).
Teismas, skirdamas bausmÄ taip pat atsižvelgia, ir į tai, kad A. Ž. nusikaltimus įvykdÄ bÅ«damas nepilnametis, yra atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ â nusikalstamas veikas įvykdÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamų veikų padarymÄ ir nÄra atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, savo kaltÄ jis visiÅ¡kai neigÄ, neigÄ kad žalojo nukentÄjusįjį, neigÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nors byloje tiek liudytojų, tiek nukentÄjusiųjų parodymais, nustatyta prieÅ¡ingai.
Å ios iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam turi bÅ«ti skirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jos vykdymÄ atidedant. Nors tokios rūšie bausmÄs kaltinamajam jau buvo skirtos ir jų vykdymo laikotarpiu A. Ž. iÅ¡ naujo darÄ nusikaltimus, taÄiau teismas dar kartÄ atideda bausmÄs vykdymÄ , suteikdamas galimybÄ A. Ž. pasitaisyti, kadangi nusikaltimai padaryti nepilnameÄio asmens. BausmÄs, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje bendrintinos bausmių apÄmimo bÅ«du, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapÄiai (LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas)Taigi, teismas kaltinamÄ jį A.
Ž. pripažįsta kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir skiria jam 1 metus laisvÄs atÄmimo bausmÄ; pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, skiria 4 mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmÄ subendrinamos, skiriant 1 metus laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, Å¡i bausmÄ subendrinama su Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2015-01-19 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-14-880/2015, paskirta bausme, skiriant kaltinamajam A.
Ž. 1 metų 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, Å¡ios bausmÄs vykdymÄ , remiantis LR BK 92 straipsniu, atidedant 2 metams ir apribojant jo elgesį (LR BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas), t. y., įpareigojant vienerius metus bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusijÄ su darbu ar mokslu (LR BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tÄsti mokslÄ arba dirbti ir visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikÄ nevartoti psichikÄ veikianÄias medžiagų (LR BK 87 straipsnio 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 304 â 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :
A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmÄ â 4 mÄnesių laisvÄs apribojimÄ , įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusijÄ su darbu, mokymusi.A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 straipsnyje 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam bausmÄ â 1 metų laisvÄs atÄmimÄ .Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du ir A. Ž. paskirti galutinÄ bausmÄ â1 metų laisvÄs atÄmimÄ .
Remiantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmÄ dalinio sudÄjimo bÅ«du subendrinti su Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2015-01-19 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-14-880/2015, paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti A. Ž. galutinÄ, subendrintÄ bausmÄ â1 metų 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis LR BK 92 straipsnio 1 dalimi, A. Ž. bausmÄs vykdymÄ atidÄti dvejiems metams. A. Ž. paskirti auklÄjamojo poveikio priemonÄ: elgesio apribojimÄ , įpareigojant jį per visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusijÄ su darbu ar mokslu, tÄsti mokslÄ arba dirbti ir visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikÄ be gydytojo paskyrimo nevartoti psichikÄ veikianÄias medžiagų.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Å irvintų rajono apylinkÄs teismÄ .
                                                                              TeisÄja                                                                                      Asta KatinienÄ