2acec9d6-941b-4181-b3ee-072ed8da4bb7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2A-1145-585/2014                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-08114-2013-9             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gegužės 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Neringos Å vedienės ir Onos Gasiulytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jotvitas“ apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ScanOil LT ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jotvitas“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:

             ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 24 836,44 Lt skolÄ , 15 001,06 Lt palÅ«kanas, 8,35 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 506,93 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pasak ieÅ¡kovės, atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų.              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. preliminariu sprendimu patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

             Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo, praÅ¡ydama pakeisti preliminaraus teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistos 15 001,06 Lt palÅ«kanos, ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 702,57 Lt palÅ«kanas bei iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ dvejiems metams. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė privertė atsakovę pasiraÅ¡yti 2012 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RD/70, pagal kuriÄ atsakovė inter alia įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 0,5 procento dydžio palÅ«kanas už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ .

Atsakovės vertinimu, palÅ«kanos, kurias ieÅ¡kovė prašė priteisti ir pirmosios instancijos teismas priteisė preliminariu sprendimu, yra neproporcingai didelės, virÅ¡ija pusę skolos sumos, kas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.             IeÅ¡kovė, atsiliepdama į atsakovės prieÅ¡taravimus, pareiÅ¡kė, jog nesutinka su atsakovės prieÅ¡taravimais, prašė palikti preliminarų teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir atmesti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo.             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pakeitė preliminarų teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimÄ ir, ieÅ¡kinį tenkindamas iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 24 336,44 Lt skolÄ , 15 001,06 Lt palÅ«kanas, 8,35 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 39 337,50 Lt sumÄ nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 706,93 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

             Pirmosios instancijos teismas inter alia nustatė, jog Å¡alys 2012 m. spalio 24 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SC/68 (toliau tekste – ir sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo parduoti atsakovei automobilinius produktus, automobilių plovyklos paslaugas ir kitas paslaugas bei prekes atsiskaitant degalinėse ieÅ¡kovės iÅ¡duotomis debetinėmis kortelėmis, o atsakovė įsipareigojo pirkti prekes ir atsiskaityti už jas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tarpininkavo atsakovei įsigyjant degalus, o atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir 2013 m. gegužės 13 d. buvo skolinga ieÅ¡kovei pagal sutartį 24 836,44 Lt.

Pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovė neneigė preliminariu teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu nustatyto skolos fakto, o bylÄ nagrinėjant teisme pateikė 2013 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymÄ , bylojantį, kad atsakovė po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo sumokėjo ieÅ¡kovei 500 Lt pagal 2012 m. gruodžio 7 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kas, pirmosios instancijos vertinimu, sudaro pagrindÄ pakeisti preliminaraus teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 24 836,44 Lt skola, ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 24 336,44 Lt skolÄ .              Pirmosios instancijos teismas inter alia nustatė, jog Å¡alys sutartimi sulygo, kad, atsakovei pavėlavus sutarties nustatyta tvarka atsiskaityti už prekes, ieÅ¡kovė gali reikalauti, jog atsakovė sumokėtų 0,5 procento dydžio palÅ«kanas, skaičiuotinas už laiku nesumokėtÄ sumÄ , už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ .

Pirmosios instancijos teismo teigimu, abi Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, paprastai laikomi turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas. Viena vertus, pasak atsakovės, sutarties sÄ lyga, suteikianti teisę ieÅ¡kovei reikalauti aukščiau įvardytų palÅ«kanų, buvo įtvirtinta ieÅ¡kovei Å¡antažuojant atsakovę, kita vertus, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įvardytÄ aplinkybę.

Pasak pirmosios instancijos teismo, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog, pirma, atsakovė, pasiraÅ¡ydama sutartį, veikė ne laisva valia, neturėjo galimybių daryti įtakÄ sutarties sÄ lygoms, antra, atsakovei nebuvo aiÅ¡kios sutarties sÄ lygos, kas sudarytų pagrindÄ teigti, jog atsakovė negalėjo numatyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo padarinių, prieÅ¡ingai, sutarties turinys byloja, kad Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos sutartį, derėjosi ir aptarė sutarties sÄ lygas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė bylÄ nagrinėjant teisme paaiÅ¡kino, kad atsakovė (jos direktorius) apskritai neskaitė sutarties teksto, iki procesinių dokumentų gavimo momento nežinojo, jog Å¡alys sulygo dėl aukščiau įvardyto palÅ«kanų dydžio. Teismo manymu, toks atsakovės elgesys negali bÅ«ti vertinamas ieÅ¡kovės nenaudai, prieÅ¡ingai, Å¡is atsakovės elgesys vertintinas kaip besÄ lygiÅ¡kas rizikos prisiėmimas, todėl, atsiradus pagrindui taikyti vienÄ iÅ¡ sutartyje aptartų atsakomybės formų, atsakovė neturi pagrindo neigti atsakomybę kaip nesulygtÄ ar nesÄ Å¾iningÄ .

Atsakovė, praÅ¡ydama mažinti palÅ«kanas kaip neprotingai dideles, iÅ¡ esmės apeliuoja tik į praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarantį daugiau nei pusę skolos sumos, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo mažinti palÅ«kanas. Sutarties sÄ lygų visuma byloja, kad savalaikis atsakovės atsiskaitymas buvo esminė Å¡ios sutarties sÄ lyga, kas, teismo vertinimu, pagrindžia ieÅ¡kovės pozicijÄ , jog ginčo palÅ«kanos buvo įtvirtintos tikslingai ir valingai, siekiant užtikrinti tikslų ir savalaikį atsakovės įsipareigojimų vykdymÄ .

Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatavo nesant pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti ir preliminariu teismo sprendimu priteistos palÅ«kanos yra neprotingai didelės, suteikiančios ieÅ¡kovei nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ir pažeidžiančios protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, ir pripažino, kad nėra pagrindo mažinti ginčo palÅ«kanas.              Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, pažymėjo, jog, viena vertus, atsakovė bylÄ nagrinėjant teisme paaiÅ¡kino, kad ji neturės galimybių iÅ¡ karto visa apimtimi įvykdyti teismo sprendimÄ , kita vertus, atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami įvardytos aplinkybės pagrindimui ir teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymui.             Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 24 336,44 Lt skolÄ , 702,57 Lt palÅ«kanas, 8,35 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko įvykdymo ir patenkintiems reikalavimams proporcingÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ bei iÅ¡dėstyti skolos ir palÅ«kanų (25 039,01 Lt) mokėjimÄ dvejiems metams, nustatant, jog atsakovė privalo mokėti ieÅ¡kovei po 1 043,29 Lt kas mėnesį, o paskutinįjį mokėjimo mėnesį – 1 043,34 Lt.

             Atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas inter alia šiais argumentais:pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nėra pagrindo mažinti ginčo palūkanas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovės teigimu, tokia palūkanų norma, kokia yra nustatyta šalių sutartyje, Lietuvos verslo santykiuose nebevyrauja nuo praėjusio šimtmečio devyniasdešimtųjų metų, kas, pasak atsakovės, yra visiems žinoma aplinkybė (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 punktas).

Anot atsakovės, Lietuvos verslo santykiuose vyrauja 0,02 procento palÅ«kanų norma, todėl sutarties sÄ lyga, nustatanti ginčo palÅ«kanų normÄ , kuri yra daugiau nei dvideÅ¡imt kartų didesnė už įprastÄ palÅ«kanų normÄ , kvalifikuotina ne, kaip skundžiamu sprendimu konstatavo pirmosios instancijos teismas, savalaikio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemone, o lupikavimo ir kartu nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovės elgesio iÅ¡raiÅ¡ka;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo.

Pasak atsakovės, jos pateikti duomenys – 2013 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir 2013 m. birželio 6 d. buhalterinė pažyma – patvirtina, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. patyrė 32 914 Lt nuostolius, atsakovės turtinė padėtis gerėja, bet dar nepakankamai stabilizavosi ir atsakovė neturi galimybės iÅ¡ karto visa apimtimi įvykdyti teismo sprendimÄ , nes privalo vykdyti mokėjimus pagal priimtus teismų sprendimus ir kitus atsakovės veiklai bÅ«tinus mokėjimus, be kurių atsakovės veikla nutrÅ«ktų.

Atsakovė Å¡iame kontekste pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, jo vertinimu aukščiau įvardytiems duomenims esant nepakankamiems, galėjo pasiÅ«lyti atsakovei pateikti papildomus duomenis, be to, atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjant teisme (atsakovės teigimu, nepagrįstai) atsisakė priimti atsakovės pateiktus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, bylojančius apie atsakovės turtinę padėtį.             IeÅ¡kovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kė, jog nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Ieškovės vertinimu, atsakovė tinkamai nesuformulavo apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų. Pasak ieškovės, apeliacinis skundas yra grindžiamas deklaratyviais samprotavimais, kurie yra analogiški tiems samprotavimams, kuriais atsakovė pirmosios instancijos teisme grindė atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu Å¡ios bylos medžiagos ir skundžiamo teismo sprendimo analize, nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apibrėžtas atsakovės apeliaciniu skundu, todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindÄ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrinti pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagÄ ir Å¡ios bylos apeliaciniame procese skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, jog neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantė, kÄ patvirtina jos skundo analizė, materialinės teisės prasme skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės buvo priteistos 15 001,06 Lt palÅ«kanos, o procesinės teisės prasme apeliuoja į pirmosios instancijos teismo atsisakymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ .

Dėl palÅ«kanųBylos duomenimis (b. l. 34-38) nustatyta, jog Å¡alys 2012 m. spalio 24 d. sudarė sutartį, įvardytÄ pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau tekste – ir Sutartis), kurios 3.7 punktu sulygo, kad, apeliantei pavėlavus atsiskaityti Sutarties 3.6 punkte numatyta tvarka, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, jog apeliantė mokėtų ieÅ¡kovei 0,5 procento dydžio palÅ«kanas, skaičiuotinas už kiekvienÄ pavėluotÄ atsiskaityti dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. Tokios sutartimi nustatytos palÅ«kanos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir, savo prigimtimi bÅ«damos kartu ir civilinės atsakomybės forma, yra artimos netesyboms.

Apeliantė, kaip jau buvo nustatyta, neginčija to fakto, jog ji tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų piniginių prievolių sumokėti ieÅ¡kovei už įsigytas prekes. Å ios bylos apeliaciniame procese, kaip ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra keliamas ieÅ¡kovės reikalaujamų palÅ«kanų ir kartu palÅ«kanų normos, įtvirtintos Sutarties 3.7 punkte, atitikties protingumo kriterijui klausimas. Kaip jau buvo aukščiau įvardyta, Sutarties 3.7 punkto nuostata – bylos Å¡alių susitarimo dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų iÅ¡raiÅ¡ka.

Civilinio kodekso 6.261 straipsnyje nustatyta, jog, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Viena vertus, Civilinis kodeksas expressis verbis nereguliuoja kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo klausimo, kita vertus, galimybė ir teisė mažinti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas kyla iÅ¡ Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalies. Å ioje materialiojo įstatymo normoje inter alia nustatyta, jog, kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

Kasacinio teismo praktika, suformuota aiÅ¡kinant įvardytos materialiojo įstatymo normos esmę ir prasmę, byloja, jog, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palÅ«kanas, antra, sutartinės palÅ«kanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo principams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-1085/2002).

Sutarties 3.7 punkte įtvirtinta palūkanų norma (metinės išraiškos prasme) yra didesnė negu materialiojo įstatymo nustatyta palūkanų norma (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis), kita vertus, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, šis aspektas per se nėra pakankamas sutartinių palūkanų mažinimui, nes materialusis įstatymas leidžia šalims susitarti ir dėl didesnių palūkanų. Civilinis kodeksas nereguliuoja, kokia yra maksimali palūkanų norma, kurios negalėtų viršyti šalių susitarimu nustatyta palūkanų norma.

PalÅ«kanų dydis – vertinamoji kategorija, todėl, prieÅ¡ingai negu Å¡ios bylos apeliaciniame procese teigia apeliantė, nėra pagrindo a priori teigti, jog palÅ«kanų norma, įtvirtinta Sutarties 3.7 punkte, yra neprotingai didelė, juo labiau nėra pagrindo teigti, kad apeliantės ginčijamos palÅ«kanų normos neatitiktis protingumo kriterijui nagrinėjamu atveju yra visiems žinoma aplinkybė (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 punktas), kurios nereikia įrodinėti ir įrodyti proceso įstatymo nustatyta tvarka ir priemonėmis.Sprendžiant Å¡ios bylos apeliaciniame procese iÅ¡keltÄ klausimÄ , bÅ«tina akcentuoti, jog apeliantė yra privatus juridinis asmuo, kitaip tariant, verslo subjektas, kuriam tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sutartiniuose santykiuose yra keliami gana dideli rÅ«pestingumo, apdairumo ir atidumo standartai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pasiÅ«lė Sutarties 3.7 punktÄ ir jos iniciatyva Å¡i sutartinė nuostata buvo įtraukta į Sutarties turinį, kita vertus, apeliantės direktorius, kÄ patvirtina Sutarties analizė, be iÅ¡lygų pasirašė Sutartį, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog apeliantė, bÅ«dama lygiaverte ieÅ¡kovei Sutarties Å¡alimi ir turėdama galimybę derėtis dėl Sutarties sÄ lygų, inter alia palÅ«kanų normos, besÄ lygiÅ¡kai akceptavo aukščiau įvardytÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , ir kartu pripažinti, kad ginčijama palÅ«kanų norma – bylos Å¡alių laisvos ir suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Viena vertus, apeliantės direktorius bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, jog, pirma, iki pasiraÅ¡ant Sutartį, nevyko Å¡alių derybos dėl Sutarties sÄ lygų, antra, jis, iki pasiraÅ¡ydamas Sutartį, neskaitė Sutarties sÄ lygų ir nežinojo, jog Sutartyje yra nustatyta ginčijama palÅ«kanų norma (b. l. 102), kita vertus, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių įvardytus teiginius ir kartu paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina Sutarties pasiraÅ¡ymo faktas (Sutarties 7.3 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, juridinio asmens vadovui keliami rÅ«pestingumo, apdairumo ir atidumo standartai įpareigoja jį, iki juridinio asmens vardu ir interesais pasiraÅ¡ant tam tikrÄ sutartį ir prisiimant atitinkamus sutartinius įsipareigojimus, perskaityti ir žinoti sutarties tekstÄ , todėl, net ir pasitvirtinus aukščiau įvardytiems apeliantės direktoriaus teiginiams, apeliantei vis vien tektų prisiimti neigiamus padarinius, kurie bÅ«tų apeliantės direktoriaus nepakankamo rÅ«pestingumo, apdairumo ir atidumo rezultatas.

Sprendžiant, ieÅ¡kovės reikalaujamų palÅ«kanų dydis yra protingas ar ne, bÅ«tina akcentuoti, jog ginčo palÅ«kanos – trunkamojo apeliantės neteisėto neveikimo (prievolės sumokėti ieÅ¡kovei už įsigytas prekes nevykdymo) rezultatas (b. l. 53). Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu apeliantė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi Sutartimi prisiimtas prievoles, ieÅ¡kovė apskritai nebÅ«tų įgijusi materialinės subjektinės teisės reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų. Sutarties pažeidimai, į kÄ pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, trunka pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , ieÅ¡kovė, kÄ patvirtina bylos faktiniai duomenys (b. l. 49-52), ne vienÄ kartÄ ragino apeliantę gera valia vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o apeliantė nereagavo į įvardytus ieÅ¡kovės raginimus ir nebendradarbiavo su ieÅ¡kove (viena vertus, apeliantė prieÅ¡taravimuose dėl ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo įvardijo, jog tarp bylos Å¡alių vyko bendradarbiavimas atsiskaitymo ir skolos grÄ Å¾inimo klausimais (b. l. 75), kita vertus, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių įvardytÄ teiginį).

Bylos faktiniais duomenimis (b. l. 10-14, 39-43) nustatyta, jog apeliantė, pagal 2012 m. gruodžio 7 d., 2012 m. gruodžio 15 d., 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. sausio 15 d. sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios, kaip yra nustatyta Sutarties 3.6 punkte, turėjo bÅ«ti apmokėtos per tris darbo dienas, skaičiuotinas nuo jų gavimo dienos, turėjusi sumokėti ieÅ¡kovei 26 979,73 Lt, ikiteisminėje Å¡alių santykių stadijoje (iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme momento) tesumokėjo ieÅ¡kovei 2 143,29 Lt. Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog apeliantė, kuri nuo pat Å¡io teisminio proceso pradžios momento neneigė ir neginčijo skolos fakto ir dydžio, teisminio proceso, vykusio pirmosios instancijos teisme, stadijoje tesumokėjo ieÅ¡kovei 500 Lt (b. l. 100), vadinasi, apeliantės, pripažinusios skolos faktÄ ir dydį, laikotarpiu nuo pirminio Sutarties pažeidimo momento iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momento įvykdytų prievolių vertė tesudarė 10 (deÅ¡imt) procentų bendros pagal Sutartį vykdytinų prievolių vertės. Viena vertus, apeliantės į bylÄ pateiktų duomenų – 2013 m. birželio 6 d. buhalterinės pažymos (b. l.

79) ir 2013 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 80) – analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog apeliantės turtinė padėtis yra (buvo) pakankamai sunki (apeliantės nuostoliai, apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., sudarė 32 914 Lt), kita vertus, turtinės padėties aspektas netrukdė apeliantei bendradarbiauti su ieÅ¡kove, siekti konsensuso dėl prievolių vykdymo iÅ¡dėstymo ir ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip operatyviau įvykdyti Sutartimi prisiimtas pinigines prievoles.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu nustatytų ir aukščiau įvardytų faktinių aplinkybių analize, apeliantė laikotarpiu nuo pirminio Sutarties pažeidimo momento iki pat skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momento nebuvo tokia rÅ«pestinga, apdairi ir atidi, kokia galėjo ir turėjo bÅ«ti, ir elgėsi ne taip, kaip analogiÅ¡koje faktinėje situacijoje bÅ«tų elgęsis vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas, apdairus ir atidus verslo subjektas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus aspektus, pritaria pirmosios instancijos teismui ir konstatuoja, jog ad hoc nėra teisinio pagrindo ignoruoti ir paneigti Å¡alių valiÄ ir susitarimÄ dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų normos, kartu pripažindama, jog nėra pagrindo teigti, kad apeliantės ginčijama palÅ«kanų norma ir drauge ieÅ¡kovės reikalaujamos kompensuojamosios palÅ«kanos yra neprotingai didelės ir prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijams.Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylos dalį pagal ieÅ¡kovės materialinį subjektinį reikalavimÄ dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo.Dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymoCivilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ .

Pažymėtina, jog teismo procesinio sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas – iÅ¡imtinė (iÅ¡skirtinė) procesinė priemonė, kuri gali bÅ«ti taikoma tik tais procesiniais atvejais, kai, pirma, konkretaus teismo procesinio sprendimo visa apimtimi įvykdymas iÅ¡ esmės pablogintų asmens, turinčio atsakyti pagal teismo procesinį sprendimÄ , turtinę padėtį, antra, tuo momentu, kai ex lege gali bÅ«ti pradedamas teismo procesinio sprendimo vykdymas (Civilinio proceso kodekso 281 straipsnis, 588 straipsnio 1 dalis), yra susidariusios iÅ¡skirtinės (labai nepalankios) aplinkybės, kliudančios asmeniui, turinčiam atsakyti pagal konkretų teismo procesinį sprendimÄ , bendrÄ ja procesine tvarka (į)vykdyti teismo procesinį sprendimÄ .

Apeliantė prie pareikÅ¡to skundo pridėjo įrodymus – apeliantės 2013 m. spalio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ , 2013 m. spalio 31 d. buhalterinę pažymÄ ir 2013 m. lapkričio 18 d. pelno ataskaitÄ , kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliantės teikiami raÅ¡ytiniai dokumentai buvo parengti vėliau, negu buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, vadinasi, Å¡ie dokumentai ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Aukščiau nurodyti įrodymai, bylojantys apie apeliantės finansinius rodiklius bei Å¡ių rodiklių dinamikÄ ir kartu apeliantės turtinę padėtį, yra reikÅ¡mingi sprendžiant, yra ar ne pagrindas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ ir pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ (pažymėtina, jog apeliantė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus įrodymus (pasak apeliantės, ji bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė įrodymus, bylojančius apie finansinius rodiklius, buvusius 2013 metų sausio – rugsėjo mėnesiais) teikė pirmosios instancijos teisme, bet teismas, kÄ patvirtina teismo posėdžio, vykusio 2013 m. spalio 3 d., protokolas (b. l. 101-103), atsisakė priimti apeliantės teiktus įrodymus), todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindÄ priimti apeliantės teikiamus įrodymus.

Apeliantės finansinės atskaitomybės dokumentų – 2013 m. gegužės 31 d. ir 2013 m. spalio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitų (b. l. 80, 121) – analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog apeliantės finansiniai rodikliai yra (buvo) neigiami, apeliantės vykdoma Å«kinė komercinė veikla yra (buvo) nuostolinga (kaip jau buvo aukščiau nurodyta Å¡io procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, apeliantės nuostoliai, apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., sudarė 32 914 Lt, o, kÄ patvirtina apeliantės 2013 m. spalio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, apeliantės nuostoliai, apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 30 d., sudarė 40 059 Lt), kita vertus, apeliantės 2013 m. lapkričio 18 d. pelno ataskaita (b. l. 122) byloja, jog apeliantės finansiniams rodikliams bÅ«dingi svyravimai (apeliantės veikla 2013 metų sausio, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais buvo pelninga, o 2013 metų vasario – gegužės, rugpjūčio ir spalio mėnesiais – nuostolinga).

Apeliantės 2013 m. birželio 6 d. buhalterinė pažyma (b. l.

79) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog apeliantė turi kreditorinių įsipareigojimų ne tik ieÅ¡kovei, bet ir tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu nustatytų ir įvardytų faktinių aplinkybių analize, apeliantės turtinė padėtis yra gana sunki, o teismo sprendimo, pagal kurį apeliantė turi sumokėti ieÅ¡kovei bent jau 39 337,50 Lt, visa apimtimi (į)vykdymas iÅ¡ esmės apsunkintų Å«kinės komercinės veiklos vykdymÄ (tikėtina, jog apeliantė neturėtų galimybės visa apimtimi įvykdyti teismo sprendimÄ , todėl, pradėjus priverstinio teismo sprendimo vykdymo procesÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas į apeliantės nuosavybės teise valdomas transporto priemones, kurios yra neatskiriama apeliantės vykdomos Å«kinės komercinės veiklos dalis) ir pablogintų apeliantės turtinę padėtį.

Kita vertus, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, sprendžiant teismo procesinio sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę, patvirtintÄ konkrečiu teismo procesiniu sprendimu, interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminis ieÅ¡kovės, kaip apeliantės kreditorės, interesas – kuo operatyviau bei ekonomiÅ¡kiau ir kuo paprastesnėmis priemonėmis gauti visų materialinių subjektinių reikalavimų, patvirtintų teismo sprendimu, patenkinimÄ .

Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, apeliantės turtinė padėtis yra gana sunki, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kyla pagrįsta abejonė, ar, teismo sprendimÄ vykdant bendrÄ ja procesine tvarka, bus užtikrintas aukščiau įvardytas ieÅ¡kovės interesas. Viena vertus, sutiktina su ieÅ¡kove, jog, teismo sprendimo įvykdymÄ iÅ¡dėsčius taip, kaip bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė ir Å¡ios bylos apeliaciniame procese praÅ¡o apeliantė, bÅ«tų pernelyg suabsoliutinti apeliantės interesai ir iÅ¡kreipta Å¡alių interesų pusiausvyra, kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡dėsčius teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteista skola ir palÅ«kanos, įvykdymÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant apeliantę per 12 (dvylika) mėnesių nuo Å¡io apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį ir ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktÄ jÄ ) dienÄ , įvykdyti įvardytÄ teismo sprendimo dalį, nebus iÅ¡ esmės pažeisti ieÅ¡kovės interesai ir kartu bus užtikrinta abiejų bylos Å¡alių interesų pusiausvyra.

Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, yra ar ne pagrindas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , netinkamai vertino bylos faktinius duomenis, netinkamai kvalifikavo įvardyto procesinio klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir neteisingai iÅ¡sprendė šį procesinį klausimÄ , kita vertus, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta Å¡io procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylos dalį pagal ieÅ¡kovės materialinį subjektinį reikalavimÄ dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo, todėl, atsižvelgiant į nurodytus aspektus, konstatuotina esant pagrindÄ palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), aukščiau Å¡io procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytu bÅ«du iÅ¡dėstant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteistos skola ir palÅ«kanos, įvykdymÄ .Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡ios bylos apeliaciniame procese, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas, priimdamas šį procesinį sprendimÄ , nevertina kitų argumentų, kurie yra suformuluoti apeliantės skunde.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių Å¡ios bylos apeliaciniame proceseSprendžiamo procesinio klausimo kontekste bÅ«tina pažymėti, jog apeliantė materialiuoju teisiniu atžvilgiu pralaimėjo Å¡ios bylos apeliacinį procesÄ , kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad apeliantė neįgijo, o ieÅ¡kovė įgijo, procesinę teisę reikalauti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡ios bylos apeliaciniame procese, atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).IeÅ¡kovės pateikti įrodymai (b. l. 135-136) patvirtina, jog ji Å¡ios bylos apeliaciniame procese patyrė 2 299 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su advokato teisinės pagalbos suteikimu.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – ir Rekomendacijos).Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį dalyvavimÄ toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio (atlyginimo) dydis – 1,5 minimaliosios mėnesinės algos, pagal Rekomendacijų 8.15 punktÄ už atskirojo skundo ar kito dokumento, kuriame raÅ¡ytinio proceso metu pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, parengimÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio (atlyginimo) dydis – 0,5 minimaliosios mėnesinės algos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tuos aspektus, jog, pirma, kÄ patvirtina bylos medžiaga (b. l. 127-128, 131-135), teisinės pagalbos ieÅ¡kovei teikimas pasireiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu, antra, Å¡i apeliacinė byla yra nesudėtinga, trečia, Å¡ios bylos apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir aukščiau įvardytų procesinių dokumentų parengimui nereikėjo specialių žinių, ketvirta, advokatas Mindaugas Badaras atstovavo ieÅ¡kovei ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11 ir 8.15 punktuose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčių (atlyginimų) dydžius, konstatuoja esant pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos ieÅ¡kovei suteikimu, atlyginimÄ .Pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b. l. 124) buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, todėl, apeliantei materialiniu teisiniu atžvilgiu pralaimėjus Å¡ios bylos apeliacinį procesÄ , iÅ¡ apeliantės į valstybės biudžetÄ priteistinas 429 Lt žyminis mokestis.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusių Å¡ios bylos apeliaciniame procese, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl, esant nurodytam aspektui, Å¡ios bylos apeliaciniame procese nespręstini aukščiau įvardytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir atlyginimo klausimai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ .              IÅ¡dėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalies, kuria uždarajai akcinei bendrovei ScanOil LT iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Jotvitas“ priteista 24 336,44 Lt skola ir 15 001,06 Lt palÅ«kanos, įvykdymÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Jotvitas“ įvardytÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo Å¡io apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2014 m. gegužės 20 d., mokant uždarajai akcinei bendrovei ScanOil LT ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktÄ jÄ ) dienÄ po 3 278,13 Lt, kartu nurodant, jog uždaroji akcinė bendrovė „Jotvitas“ turi teisę didesnėmis dalimis ir trumpesniu terminu įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kurios įvykdymas yra iÅ¡dėstytas Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu.             Priteisti uždarajai akcinei bendrovei ScanOil LT iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Jotvitas“ 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimÄ .             Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Jotvitas“ į valstybės biudžetÄ 429 Lt žyminį mokestį.

                                       Kolegijos pirmininkas                                      Vytautas Zelianka                       Kolegijos teisėjos                                                            Neringa Švedienė                                                                          Ona Gasiulytė