2acdd1a2-07ab-4ded-b50e-110e79462caf · Utenos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-102-356/2013Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01228-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.1; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4;113.1; 116.1  UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2013 m. vasario 18 d. Utena, Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieÅ¡kovo VÄ® Utenos miÅ¡kų urėdijos atstovei D. P. ir advokatei I. P., atsakovo UAB „Maternas“ atstovui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo VÄ® Utenos miÅ¡kų urėdijos ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Maternas“ dėl žalos atlyginimo, palÅ«kanų priteisimon u s t a t o:

IeÅ¡kovas VÄ® Utenos miÅ¡kų urėdija ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 26.726,78 Lt dydžio žalÄ , padarytÄ aplinkai, 27.007,00 Lt dydžio žalÄ , padarytÄ miÅ¡ko valdytojui, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovo atstovės, praÅ¡ydamos ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad atsakovas neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, plynai iÅ¡kirto ieÅ¡kovo valdomuose sklypuose Nr. 33 ir Nr. 34 (Kv.

Nr. 283) viso 270,07 ktm. medienos, yra dėl to kaltas, jo neteisėti veiksmai įrodyti įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje, viso žala - 53.733,78 Lt. IeÅ¡kovo kaltės dėl to, kad atsakovas per klaidÄ iÅ¡kirto ne tÄ miÅ¡ko sklypÄ , nėra, nes ne medžių ar kt. objektų pažymėjimas miÅ¡ke, o tik leidimas suteikia teisę miÅ¡kÄ kirsti. Nėra jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kovo gautų už parduotÄ medienÄ lėšų suma mažinti atlygintinos žalos dydį. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas UAB „Maternas“ nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, o atstovai, praÅ¡ydami ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino, kad atsakovo darbuotojai per klaidÄ iÅ¡kirto ne tÄ miÅ¡kÄ , kad kirto pagal taisykles, jokios tyčios padaryti žalÄ gamtai ar miÅ¡ko valdytojui neturėjo.

Mano, kad žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas arba atsakovas atleistas nuo atsakomybės, nes pats ieÅ¡kovas savo pareigas atliko aplaidžiai, t.y. nesiėmė jokių priemonių valdomame miÅ¡ke nenustatytų asmenų padarytus atžymėjimus, kurie ir suklaidino atsakovo darbuotojus, panaikinti, neatvyko, nors atsakovo darbuotojai kirto miÅ¡kÄ apie mėnesį laiko, patikrinti, ar kertama teisėtai. MiÅ¡kÄ atkurti galimybė yra. Mediena liko ieÅ¡kovui, todėl mano, kad gautų už parduotÄ medienÄ lėšų suma turėtų bÅ«ti mažinamas atlygintinos žalos dydis.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Å ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo teisės pažeidimu aplinkai ir miÅ¡ko valdytojui padarytÄ Å¾alÄ - 53.733,78 Lt, t.y. atsakovo atžvilgiu prašė taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 6.263 str.1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. LR CK 6.264 straipsnio nuostatomis samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigÄ tausoti, saugoti aplinkÄ bei gamtos iÅ¡teklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigÄ padarytÄ jÄ Å¾alÄ atlyginti (LR Aplinkos apsaugos įstatymas).Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 23 str. 1 d. nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, privalo visiÅ¡kai jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klęLR CK 6.245 str. 4d. nustato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.

Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos, padarytos aplinkai ir miÅ¡ko valdytojui atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tai atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo.

Å ios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principÄ , kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktÄ ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas nepreziumuojamas. Pagal LR CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims.

Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais įsigaliojus teismo sprendimui. Utenos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-895-921/2012 2012-11-16 buvo priimtas nutarimas, kuris yra įsiteisėjęs, juo nustatyta, kad 2011 m. liepos mėn. VĮ Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos kv. 283 skl. 33 (pribręstančiame medyne, III grupės miške) plotas 0,19 ha ir skl. Nr. 34 (brandžiame medyne, III grupės miške) plotas 1,02 ha, miške, skirtame nuosavybės teisės atkūrimui, buvo įvykdytas neteisėtas, neturint leidimo, miško kirtimas.

Kirtimo metu iÅ¡kirsta 270,07 ktm. medienos. KirtimÄ vykdė UAB „Maternas“ darbuotojai. Už įmonės vykdomų miÅ¡ko kirtimo taisyklių laikymÄ si atsakingas direktorius A. B.. IÅ¡ viso miÅ¡ke, skirtame nuosavybės teisių atkÅ«rimui, neturint leidimo kirsti miÅ¡kÄ 2011 m. liepos mėnesį nukirsta 270,07 ktm. medienos. Neteisėtu miÅ¡ko kirtimu padaryta žala urėdijai ir aplinkai. Žala urėdijai yra 27.007 Lt, o žala aplinkai – 26.726,78 Lt. Kadangi atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti minėtu įsiteisėjusiu prejudicinę reikÅ¡mę turinčiu teismo nutarimu administracinėje byloje, Å¡io fakto papildomai įrodinėti nereikia.

Žalos padarymo faktas yra nustatytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-895-921/2012 (51-52 b.l., adm./b Nr. A2.3-895-921/2012), nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (39-47 b.l.), rangos sutartimi 2011-04-01 (6 b.l.), taksoraščiu, planu, brėžiniu (7-9 b.l.), leidimu kirsti miÅ¡kÄ (6 -9, 42 b.l.).Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. numato, jog yra pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai iÅ¡laikyti rÅ«Å¡ių ar buveinių tinkamai apsaugos bÅ«klei, taip pat biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio, saugomų teritorijų bÅ«klei.

MiÅ¡kas yra ypatingas objektas, turintis svarbiÄ reikÅ¡mę visai visuomenei, atmosferai ir kitiems gyvybiniams planetos egzistavimo veiksniams. MiÅ¡kų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo apribojimai yra pateisinami, nes gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , tokiÄ teisę valstybei suteikia Konstitucijos 46 straipsnio trečioji dalis. SavavaliÅ¡ku miÅ¡ko kirtimu padaryta miÅ¡kui žala turi du aspektus: turtinį - žala padaryta miÅ¡kui ir aplinkosauginį - žala padaryta aplinkai.

Atsakovas neteisėtais veiksmais plynai iÅ¡kirsdamas miÅ¡ko, kuris buvo skirtas nuosavybės teisių atkÅ«rimui ir kurį iÅ¡kirsti numatyta nebuvo, dalį padarė žalÄ aplinkai. Kad padaryta žala ne tik miÅ¡ko valdytojui, tačiau ir aplinkai, nustatyta minėtu įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3-895-921/2012.Nuostolių apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose (MiÅ¡kų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Vyriausybė, vadovaudamasi Å¡iomis, taip pat 1992 m. sausio 21 d.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32, 33 straipsnių (1996 m. gegužės 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtino Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkÄ , Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai dydžius, taip pat Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžius.

Å io Vyriausybės nutarimo prasme miÅ¡ko valdos (sklypo) su medynais vertė nėra kriterijus, kuris taikomas apskaičiuojant tiek aplinkai, tiek miÅ¡kui, jį neteisėtai iÅ¡kirtus, padarytos žalos dydį. SavavaliÅ¡kai, taigi ir neteisėtai, iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ , aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuojamas pagal miÅ¡ko grupę, medynų brandumÄ , specialiųjų miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų miÅ¡ke nustatymÄ , paties neteisėto kirtimo pobÅ«dį (plynasis ar neplynasis kirtimas, miÅ¡kas sunaikinamas ar sužalojamas jį padegus, patvenkus ar neatsargiai elgiantis su ugnimi), neteisėtai iÅ¡kirstos medienos kiekį (Tvarkos 2–4 punktai, Žalos aplinkai dydžių 1–1.4.2 punktai).

MiÅ¡kui padarytos žalos dydį lemia neteisėtai iÅ¡kirstų medžių kiekis, jų skersmuo ir amžius, rÅ«Å¡is, neteisėtos veikos miÅ¡ke pobÅ«dis (Žalos miÅ¡kui dydžių 1–4.3 punktai). Taigi atsakovo teiginiai apie tai, kad iÅ¡ mokėtinos žalos sumos privalėtų bÅ«ti atskaičiuotos pajamos, gautos ieÅ¡kovo realizavus medienÄ (81-99 b.l.), atmestini, nes taip bÅ«tų paneigta ieÅ¡kovo teisė į žalos, padarytos neteisėtu miÅ¡ko kirtimu miÅ¡ko valdytojui, atlyginimÄ .Atsakovas plynai iÅ¡kirto ieÅ¡kovo valdomame miÅ¡ko sklype Nr. 33 (Kv.

Nr.283) 39,9 ktm. medienos, taip sunaikino pribręstantį medynÄ , III grupės miÅ¡kÄ , esantį pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonoje, tuo padarė 3.990,00 Lt dydžio žalÄ valdytojui (39,9 ktm. x 100 Lt), o aplinkai – 3.686,76 Lt dydžio žalÄ ( 39,9 x 70 x 1,2 x 1,1); sklype Nr. 34 buvo iÅ¡kirsta 230,17 ktm. medienos, sunaikintas brandus medynas, III grupės miÅ¡kas, esantis pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonoje, todėl žala valdytojui – 23.017,00 Lt (230,17 ktm. x 100 Lt), o žala aplinkai - 23.040,02 Lt (230,17 x 70 x 1,3 x 1,1).

Žala miÅ¡ko valdytojui yra 27.007 Lt, o žala aplinkai – 26.726,78 Lt. IeÅ¡kovo pateiktais jau minėtais sprendime įrodymais taip pat nustatytina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent tokio dydžio žala atsirado atsakovo neteisėtų veiksmų pasėkoje, jam neteisėtai iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ . Atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos ieÅ¡kovui atsiradimo, todėl yra pagrindas vertinti, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta.

Nustačius visas atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryÅ¡ys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.), atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Nors atsakovas nurodė, kad pats ieÅ¡kovas buvo neatsargus, aplaidžiai vykdė savo pareigas, nes nekontroliavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad panaikinti neteisėtai nenustatyto asmens atliktus žymėjimus miÅ¡ke, kurių buvimas bÅ«tent ir suklaidino atsakovÄ , tačiau Å¡ioje byloje nenustatyta teisinių pagrindų, kurie leistų taikyti teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės netaikymÄ , atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimÄ (LR CK 6.253 str., LR CK 6.282), nes atsakovo nurodyti faktai nepaÅ¡alina jo atsakomybės ir nepatvirtina buvus ieÅ¡kovo kaltę ar didelį neatsargumÄ .

LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , taip pat numato galimybę nustatyti Å¡io principo iÅ¡imtį. TokiÄ iÅ¡imtį numato LR CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Å i teisės norma gali bÅ«ti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (LR CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas per klaidÄ kirsdamas miÅ¡kÄ ne tame sklype, t.y. neteisėtai, neturint leidimo, tyčia nesiekė padaryti žalÄ aplinkai ar miÅ¡kui, jį kirto laikydamasis nustatytų reikalavimų (iÅ¡skyrus leidimo turėjimÄ to sklypo kirtimui). Nenustatyta, kad bÅ«tų kliūčių atkurti iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ , kaip aplinkos objektÄ . Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad didžiÄ jÄ iÅ¡kirstos medienos dalį sudaro malkinė mediena (81-99 b. l.). Minėta, kad sumažinti nuostolių atlyginimo dydį numatyta tik, be jau minėtų, esant dar vienai sÄ lygai, t.y. jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo (LR CPK 178 str.), kad dėl apskaičiuoto dydžio žalos atlyginimo atsakovui, jam, kaip privačiam juridiniam pelno siekiančiam asmeniui, atsirastų kokių nors nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Neįrodžius tokių aplinkybių, teismas neturi pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti LR CK 6.251 str. 2 d. nuostatų ir sumažinti atlygintinos žalos dydį.IeÅ¡kovas 2012-06-06 pretenzija Nr.SK-460 (11 b.l.) kreipėsi į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalÄ atlyginti gera valia nesutiko.IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui, ginant jo pažeistas teises ir ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai, priteistina 27.007,00 Lt žalai, padarytai miÅ¡ko valdytojui, atlyginti ir 26.726,78 Lt žalai, padarytai aplinkai atlyginti (LR CK 6.251 str.).

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Esant deliktinei civilinei atsakomybei gali bÅ«ti mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos. Å ioje byloje dėl delikto atsiradusi žala bus atlyginama pinigais, todėl atsakovui atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiÅ¡kia, kad jai bÅ«dingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi ir palÅ«kanos (LR CK 6.37 straipsnis), jos užtikrina nukentėjusiojo asmens turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti LR CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas.

Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (LR CK 6.210 str. 2 d.) nuo 53.733,78 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2012-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys patenkintas visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį apmokėjo 1.612,00 Lt žyminiu mokesčiu (21 b.l.), 592,90 Lt sumokėjo UAB „Teisinių žinių centras“ už ieÅ¡kinio parengimÄ (22-23 b.l.), t.y. turėjo kitų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iÅ¡laidų (LR CPK 88 str. 1d. 9p.), už advokatės teisinę pagalbÄ â€“ atstovavimÄ teisme (38-41, 45 b.l.) turėjo 605,00 Lt iÅ¡laidų (LR CPK 98 str.). IeÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.18p. (už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ â€“ 127,50 Lt, 150,00 Lt, posėdžių trukmė – virÅ¡ 4 val.) pripažintina, kad ieÅ¡kovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais iÅ¡laidos advokatės pagalbai apmokėti buvo bÅ«tinos, jų dydis – 605,00 Lt atitinka protingumo kriterijus.

IÅ¡laidų, susijusių su procesinio dokumento – ieÅ¡kinio parengimu, dydis taip pat atitinka protingumo kriterijus, nes už ieÅ¡kinio parengimÄ minėtame teisingumo ministro įsakyme maksimali suma yra 2.400,00 Lt (ieÅ¡kinio parengimo dienai). IÅ¡ atsakovo, atsižvelgiant, kad ieÅ¡kovo procesinis elgesys buvo tinkamas, o atsakovas be pateisinamų priežasčių vėlavo į teismo posėdžius 2012-11-23 ir 2012-12-20, o todėl, teismo vertinimu, atsakovo procesinis elgesys nebuvo visiÅ¡kai tinkamas, priteistina viso 605,00 Lt iÅ¡laidų už advokatės pagalbÄ ir 592,90 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ , 1.612,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 88 str. 1d. 9p., 93 str., 98 str.).Byloje susidarė 16,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str.).

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:             IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Maternas“, juridinio asmens kodas 133696979, ieÅ¡kovui Valstybės įmonei Utenos miÅ¡kų urėdija, juridinio asmens kodas 184088345, 27.007,00 Lt žalai, padarytai miÅ¡ko valdytojui, atlyginti ir 26.726,78 Lt žalai, padarytai aplinkai, atlyginti, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos - 53.733,78 Lt už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo, t.y. nuo 2012-08-02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1.612,00 Lt žyminio mokesčio, 1.197,90 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Maternas“, juridinio asmens kodas 133696979, į valstybės biudžetÄ 16,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ä® valstybės biudžetÄ priteistas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ( įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, arba sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymÄ pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                     Vijolė Vitienė