2acc435b-e36b-4775-96c3-d17246bc6ab8 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4109-283/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00757-2020-7 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 25 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant per vaizdo konferencijÄ pareiÅ¡kėjui M.

Å ., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas M. Å . (toliau – ir M. Å ., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN, atlyginti už 2018 m. gegužės 5 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpį (toliau – ginčo laikotarpis).

M. Å . skunde nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. kovo 1 d. buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad gyveno 1-ame ir 5-ame bÅ«riuose, kurių gyvenamosiose patalpose buvo apgyvendinta nuo 8 iki 12 nuteistųjų, todėl jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Tvirtino, kad gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų danga buvo atsilupusi, baldai - lova, stalas ir spintelės - buvo neremontuojami, todėl neturėjo kur pasidėti daiktų.

Pareiškėjas teigė, kad lovos buvo surūdijusios; minkštasis inventorius senas, suplyšęs, dėmėtas ir dvokiantis; sanitarinis mazgas per mažo ploto, jame esantys unitazai ir praustuvės buvo techniškai netvarkingi; bendro naudojimo dušuose dušų galvutės buvo surūdijusios, dušo patalpos netvarkingos, nuo lubų byrėjo tinkas ir veisėsi pelėsis, grindys slidžios, dušo patalpoje įrengtas tik vienas veidrodis, duše visada bėgdavo karštas vanduo; dušuose neužtikrinamas privatumas.

Nurodė, kad nakčiai bÅ«riai buvo užrakinami, taip suvaržant judėjimo laisvę, be to, užrakinus bÅ«rių patalpas, nuteistieji rÅ«kydavo koridoriuose, prausyklose, tualetuose bei kambariuose. Teigė, kad jis nerÅ«ko, todėl buvo priverstas kvėpuoti dÅ«mais užterÅ¡tu oru, o tai kenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai. Nurodė, kad dėl sugedusios skalbimo maÅ¡inos tam tikrÄ laikÄ negalėjo iÅ¡siskalbti drabužių, virtuvėje neatsidarydavo langas. Tvirtino, kad patalpose buvo prastos higienos sÄ lygos, nebuvo atliekama jų dezinfekcija bei deratizacija.

Teigė, kad bÅ«riuose nebuvo užtikrinta tvarka ir režimo laikymasis, trÅ«ko bÅ«riuose tvarkÄ prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus ir nuteistųjų neskirstymo pagal jų padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jautėsi nesaugus, patyrė daug sunkių iÅ¡gyvenimų, dėl tarp nuteistųjų egzistuojančios subkultÅ«ros nesilaikymo buvo užgauliojamas, žeminamas, nuolat jautė įtampÄ , todėl neiÅ¡tvėręs tokių sÄ lygų atsisakė toliau atlikti bausmę, o už tai buvo baudžiamas ( 1 t., b. l. 1-6).

PareiÅ¡kėjas 2020 m. birželio 22 d. pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus (originale - atsikirtimas į atsakovės atstovo atsiliepimÄ ) ir teigė, kad kamerų tipo patalpose į minimalų vienam nuteistajam tenkantį plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuojamas sanitarinis mazgas, kadangi tai atskira patalpa, nesusijusi su galimybe judėti ar leisti laikÄ . Pažymėjo, kad skaičiuojant minimalų vienam nuteistajam tenkantį plotÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Europos SÄ jungos teisės aktais. Nurodė, kad bendrabučio tipo patalpos buvo atrakinamos 4 valandoms, todėl nuteistieji buvo priversti rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose (2 t., b. l. 86-87).

Teismo posėdyje M. Å . prašė tenkinti skundÄ , remiantis jame nurodytomis aplinkybėms, iÅ¡dėstytais motyvais ir argumentais. PareiÅ¡kėjas, teikdamas paaiÅ¡kinimus, pažymėjo, kad jis pataisos įstaigos patalpos apie metus laiko buvo nedezinfekuojamos; įstaigoje nebuvo įrengta rÅ«kymo patalpa, dėl draudimų rÅ«kyti bendrose patalpose nesilaikymo pareiÅ¡kėjas rašė skundus administracijai; prausyklos patalpos ir jų įrenginiai netvarkingi, duÅ¡e neužtikrinamas privatumas, nes nėra pertvarų; patalpos ilgÄ laikÄ , apie metus, buvo nedezinfekuojamos.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantiems Marijampolės PN apie teismo posėdį praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka. Marijampolės PN atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (1 t., b. l. 25). Marijampolės PN atsiliepimu prašė M. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Marijampolės PN nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ploto normos pažeidimo, jau yra pateikęs skundÄ administracinėje byloje Nr. I1-3410-413/2020, todėl Å¡iame skunde nurodytas ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. vasario 25 d.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d. laikotarpiu bausmę atliko 1-ojo būrio 124-ojoje patalpoje; 2018 m. birželio 10 d. - 2019 m. balandžio 4 d. – kamerų tipo patalpose; 2019 m. balandžio 4 d. - 2019 m. balandžio 30 d. – 2-ojo būrio 220-ojoje patalpoje; 2019 m. balandžio 30 d. - 2019 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu - kamerų tipo patalpose; 2019 m. rugsėjo 17 d. - 2019 m. rugsėjo 27 d. laikotarpiu – 5-ojo būrio 521-ojoje patalpoje; 2019 m. rugsėjo 27 d. - 2019 m. spalio 1 d. laikotarpiu – kamerų tipo patalpose; 2019 m. spalio 1 d. - 2019 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu –1-ojo nuteistųjų būrio 122-ojoje ir 124-ojoje patalpose, 2019 m. lapkričio 6 d. - 2019 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu – kamerų tipo patalpose; 2019 m. gruodžio 17 d. - 2020 m. kovo 1 d.

– 6-ojo bÅ«rio 126-ojoje patalpoje. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. minimalus gyvenamųjų patalpų plotas kamerų tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau vertino, kad Å¡is pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų ir pan.), kurias bÅ«tų galima vertinti kaip neturtinę žalÄ .

Nurodė, kad kitais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio ar kamerų tipo patalpose ploto norma buvo užtikrinama tinkamai. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog sienų ir lubų vaizdas yra trumpalaikiai ir nereikÅ¡mingi poveikiai, kadangi gyvenamųjų patalpų einamieji remontai atliekami nuolat. Patalpų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Marijampolės PN nesutiko su pareiÅ¡kėjo teiginiu dėl netvarkingo kietojo inventoriaus ir teigė, kad sulūžęs inventorius buvo pakeičiamas nauju arba sutaisomas; kamerose ir bendrabučio tipo patalpose inventorius visada buvo techniÅ¡kai tvarkingas, o metalinės lovos keičiamos pagal poreikį, atlikus metinę turto inventorizacijÄ bei pagal nuteistųjų praÅ¡ymus; lovos yra techniÅ¡kai tvarkingos bei tinkamos eksploatacijai. Tvirtino, kad minkÅ¡tasis inventorius nuteistiesiems yra iÅ¡duodamas naujas arba dezinfekuotas.

Nurodė, kad Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį dėl nuolatinės kenkėjų kontrolės su Å¡iÄ veiklÄ vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimÄ . Tvirtino, kad nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose rÅ«kyti griežtai draudžiama ir yra nuolat kontroliuojama, kaip Å¡io draudimo laikomasi. Pabrėžė, kad visuose nuteistųjų bendrabučio aukÅ¡tuose (bÅ«riuose) 2017 metais buvo atnaujintos nuteistųjų rÅ«kymo patalpos, įrengiant mechaninę iÅ¡traukiamÄ jÄ ventiliacijÄ , analogiÅ¡kas remontas atliktas ir 2020 metais.

Nurodė, kad būriuose, kuriuose bausmę ginčo laikotarpiu atliko pareiškėjas, įrengtos 8 praustuvės ir 4 pusvonės, prausykla yra suremontuota; tualeto patalpose įrengti 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis; kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti kamerų patalpose, atskiriant juos nuo bendrų kameros patalpų, visi sanitariniuose mazguose esantys įrenginiai yra techniškai tvarkingi, o esant reikalui remontuojami arba keičiami naujais. Teigė, kad dušo patalpos įrengtos, vadovaujantis patalpų aprūpinimo normomis, dušo patalpos prieškambaris aprūpintas suolu, kilimėliu, veidrodžiu bei sienine pakaba drabužiams, o dušo patalpa - dušo sieteliais, lentynėle higienos priemonėmis bei guminiais kilimėliais, į dušo patalpas užtikrinamas karšto vandens tiekimas.

Patvirtino, kad katilinės avarijų ir remontų atvejais nuteistiesiems bÅ«na sudaryta galimybė praustis duÅ¡e iÅ¡ karto po sutrikimų paÅ¡alinimo. Teigė, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinamos tinkamos sÄ lygos naudotis duÅ¡u. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, jog nuteistieji gyvenamosiose patalpose rakinami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeidžiamos. Nurodė, jog Kybartų sektoriaus kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka; tÄ dienÄ , kai pagal patvirtintÄ grafikÄ nuteistiesiems suteikiamas duÅ¡as, skalbiama ir patalynė bei drabužiai.

Teigė, kad bendrabučio tipo patalpose, kiekviename aukÅ¡te yra įrengta skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji gali patys skalbti ir džiovinti skalbinius. Tvirtino, kad duomenų apie ginčo laikotarpiu sugedusiÄ skalbimo maÅ¡inÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs iÅ¡siskalbti savo rÅ«bų, įstaiga neturi. Nurodė, jog virtuvės patalpose langai yra remontuojami nuolat, kadangi juos patys nuteistieji dažnai sulaužo. Be to, Marijampolės PN nurodė, kad pareiÅ¡kėjas sistemingai pažeidinėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimus, ne kartÄ buvo atlikti tarnybiniai tyrimai dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo atlikti bausmę jam paskirtuose bÅ«ryje, o nustačius pareiÅ¡kėjui gresiantį realų pavojų, jam bÅ«davo užtikrinamas atskiras laikymas nuo kitų nuteistųjų (1 t., b. l. 14-25).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, patirtÄ pataisos įstaigoje dėl netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisti dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 2018 m. gegužės 5 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiu.

ABTÄ® 103 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo) atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-4836-422/2019 pagal pareiÅ¡kėjo M.

Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN. Å ioje byloje paduotu skundu pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma; nuo gyvenamųjų patalpų sienų luposi dažai; nebuvo naikinami kenkėjai; duÅ¡o kabinose ne visada bėgdavo Å¡iltas vanduo ir duÅ¡o patalpose nebuvo užtikrintas privatumas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 16 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Nurodytas sprendimas ABTÄ® nustatytu terminu ir tvarka nebuvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, todėl yra įsiteisėjęs. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos, kilusios dėl minimalaus ploto normos pažeidimo, tinkamos gyvenamųjų patalpų bÅ«klės neužtikrinimo, nevykdytÄ kenkėjų naikinimÄ ;

Å¡ilto vandens duÅ¡o kabinose ir privatumo duÅ¡o patalpose neužtikrinimÄ 2018 m. birželio 11 d.- 2019 m. balandžio 1 d. laikotarpiu patenka į administracinėje byloje Nr. I1-4109-283/2020 nagrinėjimo ginčo apimtį ir Å¡is reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodytoje dalyje jau įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. PaaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, administracinės bylos Nr. I1-4109-283/2020 dalis dėl skundo reikalavimų priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl minimalaus ploto normos pažeidimo, netinkamos gyvenamųjų patalpų bÅ«klės, kenkėjų buvimo patalpose, Å¡ilto vandens duÅ¡o kabinose ir privatumo duÅ¡o patalpose neužtikrinimo 2018 m. birželio 11 d.- 2019 m. balandžio 1 d. laikotarpiu, atlyginimÄ nutraukiama.

Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rÅ«mai iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I1-3410-423/2020 pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo skundu prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už 2019 m. balandžio 4 d.-2020 m. vasario 25 d. laikotarpį.

PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad jam atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma; jis buvo kalinamas su rÅ«kančiais asmenimis; maudantis duÅ¡e ne visÄ laikÄ bėgdavo Å¡iltas vanduo ir duÅ¡o patalpose nebuvo užtikrintas privatumas. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. birželio 11 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Nurodytas sprendimas ABTÄ® nustatytu terminu ir tvarka nebuvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, todėl yra įsiteisėjęs. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nustatytos minimalaus ploto normos pažeidimÄ , kalinimÄ kartu su rÅ«kančiais asmenimis, Å¡ilto vandens ir privatumo duÅ¡o patalpose neužtikrinimÄ 2019 m. balandžio 4 d.- 2020 m. vasario 25 d. laikotarpiu patenka į administracinės bylos Nr. I1-4109-283/2020 nagrinėjimo apimtį ir Å¡i reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ dalis yra įvertinta įsitesėjusiu teismo sprendimu.

Paaiškėjus aplinkybei, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, administracinės bylos Nr. I1-4109-283/2020 dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl minimalaus ploto normos pažeidimo, pareiškėjo kalinimo kartu su rūkančiais asmenimis, šilto vandens bei privatumo dušo patalpose neužtikrinimo, 2019 m. balandžio 4 d.- 2020 m. vasario 25 d. laikotarpiu, atlyginimo nutraukiama.

BylÄ Å¡ioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTÄ® 104 straipsnio 3 dalis). Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad byloje nagrinėjama Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis: dėl minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d., 2019 m. balandžio 2 d. - 2019 m. balandžio 3 d., 2020 m. vasario 26 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais; dėl netinkamos patalpų bÅ«klės 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d., 2019 m. balandžio 2 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais; dėl patalpose neatliekamų deratizacijos, dezinfekcijos 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d., 2019 m. balandžio 2 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais; dėl Å¡ilto vandens bei privatumo nebuvimo duÅ¡o patalpose 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d., 2019 m. balandžio 2 d. - 2019 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. vasario 26 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais; dėl kalinimo kartu su rÅ«kančiais nuteistaisiais 2018 m. gegužės 5 d.- 2019 m. balandžio 3 d., 2020 m. vasario 26 d.- 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais; dėl netvarkingo kietojo inventoriaus, netinkamo minkÅ¡tojo inventoriaus, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo bei techniÅ¡kai netvarkingų unitazų ir pisuarų, netinkamo duÅ¡o patalpos įrengimo, bÅ«rių patalpų užrakinimo, negalėjimo iÅ¡siskalbti drabužių, virtuvėje neatsidarančio lango, neužtikrinimo pareiÅ¡kėjui saugumo ir izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, bÅ«riuose neužtikrinamo nuteistųjų režimo laikymosi, atsisakymo atlikti bausmę netinkamose sÄ lygose 2018 m. gegužės 5 d.- 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiu.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos teisės aktais nustatytos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Be to, sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių pateiktų paaiÅ¡kinimų, argumentų, teiginių pagrįstumo, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ , kad valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (žr. pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjui galimai neužtikrinus minimalios gyvenamojo ploto normos 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d., 2019 m. balandžio 2 d. - 2019 m. balandžio 3 d., 2020 m. vasario 26 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), galiojusios iki 2020 m. sausio 22 d. Šių taisyklių 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte - kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymui Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam žmogui, nesikeitė ir toliau iÅ¡liko 3,1 kv. m vienam asmeniui įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.1 ir 2.2 punktai). Taikomas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, plotÄ , atsižvelgiama į tai, kad pareiÅ¡kėjas objektyvių įrodymų savo argumentams dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo patalpose pagrįsti nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamosios patalpos, į kuriÄ ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, plotÄ , joje apgyvendintų asmenų skaičių, todėl darydamas iÅ¡vadas, jais remiasi.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d. laikotarpiu bausmę atliko Kybartų sektoriaus 1-ojo nuteistųjų bÅ«rio 124-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,82 kv. m; Å¡ioje patalpoje bausmę atliko iki 11 nuteistųjų; vienam asmeniui teko beveik 3,26 kv. m. ploto (1 t., b. l. 15, 44-47). Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d. laikotarpiu atliko bendrabučio tipo patalpoje, daroma iÅ¡vada, kad jis neprivalėjo visÄ dienÄ bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po sektorių, užsiimti leistina veikla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017).

PareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 2 d.- 2019 m. balandžio 3 d. laikotarpiu bausmę atliko Kybartų sektoriaus 7-oje kameroje, kurios plotas 7,75 kv. m., joje bausmę atliko 2 nuteistieji, vienam asmeniui teko 3,88 kv. m. ploto (1 t., b. l. 15); 2020 m. vasario 26 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bausmę atliko Kybartų sektoriaus 6-ojo nuteistųjų bÅ«rio 126-oje kameroje, kurios plotas 11,22 kv. m., joje bausmę atliko 2 nuteistieji, vienam asmeniui teko 5,61 kv. m. ploto (1 t., b. l. 17). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad vertinant gyvenamojo ploto dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ bei vadovaujamasi Europos SÄ jungos teisės aktais, atsižvelgiama į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms.

Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., ieÅ¡kinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan.), o pats EŽTT suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimÄ si konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimÄ ir taikymÄ (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017, 2019 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018); pati Konvencija nenumato nei konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, nei ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos, tai numato tik kiekvienos valstybės narės, Konvencijos dalyvės nacionalinės teisės aktai (žr., pvz., 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017).

Taigi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ aiÅ¡kinimÄ , Konvencija nenumato konkrečių ploto normų gyvenamosiose patalpose, tai numato nacionalinės teisės aktai. Be to, teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , nacionaliniai teisės aktai nenumato reikalavimo iÅ¡skaičiuoti kameroje laikomų baldų, inventoriaus, sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Atsižvelgus į ginčo teisiniams santykiams taikomÄ teisinį reglamentavimÄ , suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ bei nustatytas faktines aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ Marijampolės PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir kamerose nebuvo pažeista. Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ netinkamų gyvenamųjų patalpų bÅ«klės, tvirtindamas, kad sienų ir lubų danga buvo atsilupusi, patalpoms buvo reikalingas remontas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 11.4, 13.4 punktuose įtvirtinti lengvajai, paprastajai ir drausmės grupėms priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai, nustatantys, kad gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui.

AnalogiÅ¡ki reikalavimai įtvirtinti ir Eksploatavimo taisyklių 16.4. punkte, reguliuojančiame kamerų įrengimÄ . Marijampolės PN atsiliepime nurodė, pataisos įstaigoje gyvenamųjų patalpų einamieji remontai atliekami nuolat, patalpų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgus į ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ skundais, kuriuose nurodė, kad kameroje nėra langų, jose esančios rozetės atviros, tačiau atsakovės atstovo parengti atsakymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tokie pareiÅ¡kėjo skundai nepasitvirtino (2 t., b. l. 68).

Išanalizavus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimų aktų duomenis, daroma išvada, kad ši kontroliuojanti institucija netinkamų patalpų būklės ginčo laikotarpiu nebuvo nustačiusi. Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamos patalpų būklės 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d., 2019 m. balandžio 2 d. – 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetami.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ to, kad 2018 m. gegužės 5 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiu kietasis inventorius (lovos, stalai, spintelės) buvo sulūžęs ir netinkamas naudojimui. Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Patalpų aprÅ«pinimo normos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d.

įsakymo Nr. 1R-132 redakcija), numatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė ir/arba kėdė ir/arba suolai (pagal poreikį), stalas, šiukšlių dėžė, sieninė pakaba arba spinta; kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi būti metalinė lova, stalas, taburetė ir/ arba kėdė, ir/arba suolai (1 sėdima vieta 1 asmeniui), klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė, sieninė viršutinių drabužių pakaba (2 kabliukai vienam asmeniui), sieninė lentyna tualeto reikmenims, šiukšlių dėžė, valymo inventorius (vienas komplektas), elektrinis virdulys 1 vnt. nereglamentuoja Kietojo inventoriaus naudojimo laiko Patalpų aprūpinimo normos nereglamentuoja.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau - HN 134:2015) 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu tinkama kietojo inventoriaus bÅ«klė buvo užtikrinama, inventorius buvo tvarkingos, nesulaužytas ir tinkamas naudojimui. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad metalinės lovos keičiamos pagal poreikį, atlikus metinę turto inventorizacijÄ , pagal nuteistųjų praÅ¡ymus, kai nuteistieji sulaužydavo inventorių, jis buvo pakeičiamas nauju arba sutaisomas, todėl kamerose bei bendrabučio tipo patalpose visada buvo techniÅ¡kai tvarkingas inventorius.

Teismas neturi pagrindo abejoti Marijampolės PN pateiktų paaiÅ¡kinimų teisingumu ir jais abejoti, todėl jais remdamasis, sprendžia, kad kietasis inventorius buvo tinkamas naudojimui. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas teikė praÅ¡ymus Marijampolės PN administracijÄ pakeisti ar sutaisyti jo naudojamÄ kietÄ jį inventorių ir kad bÅ«tų atsisakyta tenkinti tokius jo praÅ¡ymus. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai apie ginčo laikotarpiu buvusį netinkamÄ naudoti kietÄ jį inventorių vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.

Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad 2018 m. gegužės 5 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiu buvo netinkamas jam iÅ¡duotas minkÅ¡tasis inventorius: jis buvo pasenęs, suplyšęs, dvokiantis. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (taikomis akto redakcijos, galiojusios 2017 m. rugpjūčio 31 d. - 2020 sausio 11 d. laikotarpiu ir nuo 2020 m. sausio 11 d.), 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, be to, papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Marijampolės PN paaiÅ¡kino, jog pataisos įstaigoje laikomasi aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų: minkÅ¡tasis inventorius nuteistiesiems yra iÅ¡duodamas naujas arba dezinfekuotas; nuteistųjų patalynė ir drabužiai skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintÄ tvarkÄ . Byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ skundais dėl jam iÅ¡duoto netinkamo minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klės, nėra pateikta.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas nedezinfekuotas, suplyšęs ar dėl kitokių priežasčių netinkamas naudoti minkÅ¡tasis inventorius. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, jog atliekant bausmę bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, jose esančio sanitarinio mazgo plotas buvo mažas, praustuvės ir unitazai - techniÅ¡kai netvarkingi. Eksploatavimo taisyklių 5.7 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam bÅ«riui įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems.

Pagal Å¡ių taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d. laikotarpiu bausmę atliko 1-ojo bÅ«rio 124-ojoje patalpoje; 2019 m. balandžio 4 d. - 2019 m. balandžio 30 d. laikotarpiu – 2-ojo bÅ«rio 220-ojoje patalpoje; 2019 m. rugsėjo 17 d. -2019 m. rugsėjo 27 d. laikotarpiu – 5-ojo bÅ«rio 521-ojoje patalpoje; 2019 m. spalio 1 d. - 2019 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu – 1-ojo nuteistųjų bÅ«rio 122-ojoje ir 124-joje patalpose.

Atsakovės atstovas nurodė, kad bÅ«riams, į kuriuos buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengtos 8 praustuvės ir 4 pusvonės, o tualeto patalpose įrengti 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad visi sanitariniuose mazguose esantys įrenginiai techniÅ¡kai tvarkingi, o esant reikalui, remontuojami arba keičiami naujais. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina pateikta lokalinė sÄ mata (1 t., b. l. 61), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento VilkaviÅ¡kio skyriaus 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr. (4-21 4.80)PA-208, kuriame nurodyta, jog sanitarinių mazgų įrenginiai techniÅ¡kai tvarkingi (1 t., b. l. 63).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie per maÅ¾Ä sanitarinį mazgÄ ir netvarkingus sanitarinių įrenginius atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis. PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neturtinę žalÄ 2018 m. gegužės 5 d. -2018 m. birželio 10 d., 2019 m. balandžio 2 d. -2019 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. vasario 26 d. -2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais patyrė dėl to, kad duÅ¡o patalpose veisėsi pelėsis, krito tinkas, grindys buvo slidžios, teko naudotis vienu veidrodžiu, duÅ¡e nebuvo Å¡ilto vandens, duÅ¡o patalpose nebuvo užtikrinamas privatumas.

Minėta, kad pataisos įstaigų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, laisvės atėmimo vietų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato HN 134:2015. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punktas nustato laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi;

HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi, o Å¡ios normos 39 punktas - kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Marijampolės PN pateiktos lokalinės sÄ matos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Kybartų sektoriuje prausimosi patalpos yra suremontuotos, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento VilkaviÅ¡kio skyriaus 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo akto Nr. (4-21 4.80)PA-208 duomenys patvirtina, kad vizualiai matomų pelėsių patikrinimo metu nebuvo rasta (1 t., b. l. 63).

Teismas pažymi, kad Å¡ios kontroliuojančios institucijos specialistai, ne kartÄ tikrinę Kybartų sektoriaus patalpų, tarp jų – ir duÅ¡o patalpos, įrengimo, Å¡varos atitiktį teisės aktų reikalavimams, pažeidimų nenustatydavo. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodyti duÅ¡o patalpai minimaliai bÅ«tini baldai ir kitas inventorius. Å ių normų 13.3 ir 13.4 punktuose nurodyta, kad duÅ¡o patalpoje turi bÅ«ti kilimėlis arba grotelės (1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos) ir veidrodis, detalesnio duÅ¡o patalpos įrengimo Å¡is teisės aktas nereglamentuoja.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigoje duÅ¡o patalpos įrengtos, laikantis teisės aktų reikalavimų, jose buvo kilimėliai ir veidrodis. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neneigė, jog duÅ¡o patalpose buvo veidrodis, todėl teigti, kad atsakovės atstovas pažeidė nustatytus reikalavimus nėra pagrindo. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl susidarančių eilių prie duÅ¡o patalpoje įrengto veidrodžio pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigÄ .

Ä®vertinus tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas teiginiai apie netvarkingas duÅ¡o patalpas, slidžias grindis, veidrodžių trÅ«kumÄ deklaratyvÅ«s, jų byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, todėl atmetami. Be to, pareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas neturtinės žalos atsiradimÄ , teigė, jog dėl duÅ¡e neįrengtų pertvarų buvo neužtikrintas privatumas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, galiojusiose iki 2020 m. sausio 21 d., ir nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančiose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse reikalavimų duÅ¡o patalpose įrengti pertvaras nebuvo ir nėra įtvirtinta.

Pertvarų duÅ¡o patalpoje, atskirų persirengimo kabinų įrengimo nenumato ir HN 134:2015 normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo, todėl nustačius ypač prastas kitas kalinimo sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas turi bÅ«ti vertinami kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, sprendžiama, kad nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , sukėlusį neturtinę žalÄ . HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusi redakcija) 258 punktas numatė, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte numatyta, kad iÅ¡ užrakintų gyvenamųjų aukÅ¡tų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) iÅ¡leidžiami į duÅ¡Ä : ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kÅ«rybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovės atstovas nurodė, kad Marijampolės PN aukščiau iÅ¡vardintų reikalavimų yra laikomasi, nuteistiesiems yra sudaromos sÄ lygos vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Be to, Marijampolės PN paaiÅ¡kino, kad katilinės avarijų ir remontų atvejais nuteistiesiems bÅ«na sudaryta galimybė praustis duÅ¡e iÅ¡ karto po sutrikimų paÅ¡alinimo.

Byloje pareiÅ¡kėjas neneigė, kad jam galimybė nusiprausti po duÅ¡u kartÄ per savaitę buvo suteikiama, tačiau tvirtino, kad ne visada bėgo karÅ¡tas vanduo. Vertinant šį teiginį, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotu aiÅ¡kinimu, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas neneigia, jog pataisos namų administracija buvo sudariusi galimybes bent vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, konstatuojama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas nepažeidė teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-188-556/2019 ir kt.).

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui teisė pasinaudoti duÅ¡u nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas teigė, jog neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad bÅ«rių patalpos buvo rakinamos, taip pažeidžiant judėjimo laisvę. BVK 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose užrakinami pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte buvo nurodyta, jog nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio (731.1 punktas); kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus 731.2 punktas).

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15.1 ir 15.2 punktuose. Taigi, nurodytos teisės normos įtvirtina reikalavimÄ rakinti nuteistuosius kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose. Teismas sprendžia, kad tai, jog nuteistieji buvo užrakinami savo bÅ«riuose, nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių ir negalėjo jam sukelti neigiamų padarinių, kadangi tai buvo atliekama, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl to, kad bÅ«rių patalpos buvo rakinamos, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog 2018 m. gegužės 5 d. - 2019 m. balandžio 3 d., 2020 m. vasario 26 d.- 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais buvo kalinamas kartu su rÅ«kančiais nuteistaisiais. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos namų gyvenamosiose patalpose rÅ«kyti griežtai draudžiama. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino draudimÄ rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose (1 punktas), bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (3 punktas).

Å io straipsnio 4 dalis įtvirtina pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. HN 134:2015 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Taigi, Marijampolės PN administracija turėjo pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji nuteistieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ konstatavęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į pataisos įstaigÄ raÅ¡tiÅ¡ku skundu, pareiÅ¡kimu dėl to, kad kameroje (pasivaikščiojimo kiemelyje, kitoje bendroje patalpoje ) rÅ«koma, nesikreipė, nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, atsižvelgiama į tai, kad jis nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kokiose patalpose ir vietose, kada ir kokie konkretÅ«s nuteistieji rÅ«kė, taip pažeisdami jo teisę į sveikatai saugiÄ aplinkÄ . Byloje nėra pateikta tarnybinių praneÅ¡imų, kitokių abejonių nekeliančių įrodymų apie nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. kad patalpose, į kurias buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, buvo rÅ«koma. Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN neužtikrino Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintų draudimų ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę kvėpuoti tabako dÅ«mais neužterÅ¡tu oru.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog dėl sugedusios skalbimo maÅ¡inos negalėjo iÅ¡siskalbti drabužių. HN 134:2015 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Atsakovės atstovas nurodė, kad Kybartų sektoriaus kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka; tÄ pačiÄ dienÄ , kai nuteistiesiems pagal patvirtintÄ grafikÄ suteikiamas duÅ¡as, skalbiama ir patalynė bei drabužiai; bendrabučio tipo patalpose kiekviename aukÅ¡te yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji, naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali patys skalbti ir džiovinti skalbinius.

Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ skundais, kad dėl sugedusios skalbimo maÅ¡inos jis negali iÅ¡siskalbti savo drabužių. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie dėl sugedusios skalbimo maÅ¡inos kilusiÄ neturtinę žalÄ atmetami kaip nepatvirtinti bylos duomenimis. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad nebuvo galima atidaryti virtuvės langų, nes juose nebuvo rankenėlių.

Eksploatavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – esant techninėms galimybėms, ir virtuvėlė (kiekvienam būriui). Atsakovės atstovas nurodė, kad virtuvės patalpose esantys langai yra nuolat remontuojami, nes juos nuteistieji dažnai sulaužo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. sausio 28 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 4.80)PA-208, kuriame užfiksuoti operatyviosios kontrolės rezultatai, nurodyta, kad, patikrinus 5-ojo ir 3-ojo aukštų koridorius, tualetus, prausyklas, virtuvėles, buvo nustatyta, jog patalpos ir jose esantys įrenginiai techniškai tvarkingi ir atitinka HN 134:2015 12 punkto reikalavimus.

Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu dėl neatidaromo virtuvės lango pareiÅ¡kėjas bÅ«tų raÅ¡tu kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ir kad bÅ«tų atsisakyta jį remontuoti, nenustatyta. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai apie neatsidarančius virtuvės langus yra deklaratyvÅ«s, neapibÅ«dinti konkrečiomis laiko aplinkybėmis, be to, jų nepatvirtino byloje nustatyti įrodymai. Dėl Å¡ios priežasties skundo teiginys apie neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl neatidaromo virtuvės lango, atmetamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog pataisos namų pareigÅ«nai neužtikrino jo saugumo ir izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, o už atsisakymÄ atlikti bausmę paskirtuose bÅ«riuose jam buvo nepagrįstai skiriamos nuobaudos. Pagal BVK 10 straipsnį, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bendrosios nuteistųjų teisės reglamentuojamos BVK 11 straipsnio 1 dalyje, o BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtina, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Specialiosios nuteistųjų pareigos ir draudimai įtvirtinti BVK 110 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Teisės normos nustatytos pareigos neatlikimas arba netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir sudaro drausminės atsakomybės vykdymo pagrindÄ . Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas yra motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ . Ä®statymų nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu nustatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - nuobaudomis.

Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , vadovaujantis BVK 142 straipsnio nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos Å¡iame straipsnyje nurodytos nuobaudos. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ ginčo laikotarpiu nustatė Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362. Teismas vertina, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus ne tik siekiant užkirsti keliÄ neigiamai įtakai, kuriÄ tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems nuteistiesiems, bet ir įgyvendinant BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ nuteistųjų atskyrimo tikslÄ â€“ padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ . Vienas iÅ¡ atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų yra apsaugoti atitinkamÄ asmenų grupę nuo kitų asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatÄ , dėl Å¡ių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei.

Nuteistieji į vienÄ ar kitÄ Ä¯staigos sektorių ar bÅ«rį skiriami įstaigos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, elgesį, kriminalinės subkultÅ«ros laikymÄ si ar nesilaikymÄ , norÄ ar nenorÄ dirbti, mokytis ir kitas bausmės vykdymui svarbias aplinkybes. Atsakovės atstovė nurodė, jog pareiÅ¡kėjas sistemingai daro bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus - atsisako atlikti bausmę jam paskirtuose bÅ«riuose ir tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidžia BVK 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nustatančius, jog nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus, bei BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kuriame numatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

BVK 70 straipsnio 6 dalis nustato, jog jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijÄ dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais; laikÄ , kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius, o toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Marijampolės PN buvo atliekami tarnybiniai tyrimai dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo atlikti bausmę jam paskirtuose bÅ«riuose: 1) 2018 m. birželio 11 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 10/23-136 konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas atsisako bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, teigdamas, kad jam gresia pavojus, tačiau keliančių grėsmę konkrečių asmenų ir kitų priežasčių nenurodė; pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis yra vartoja narkotines medžiagas ir turi skolų, kurių nenori atiduoti, tačiau konkrečių asmenų, kuriems jis yra skolingas, nenurodė; 1-ojo bÅ«rio nuteistieji paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«ryje gali bÅ«ti (1 t., b. l. 84); 2) 2018 m. liepos 20 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 10/23-183 nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas teigė, kad jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus ir įvardino kartu bausmę atliekantį konkretų nuteistÄ jį, kurį pareiÅ¡kėjas yra sumušęs, todėl bijo Å¡io asmens kerÅ¡to ir nė viename bÅ«ryje negali atlikti bausmės (1 t., b. l. 115).

Marijampolės PN įvertino, kad pastaruoju atveju pareiÅ¡kėjas pateikė konkrečius duomenis, patvirtinančius, jog tarp nuteistųjų turi priešų, kurie jam sukelia pavojų, t. y. nurodė svarbiÄ priežastį, dėl kurios jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatas, be to, buvo surinkta duomenų, jog tuo metu pareiÅ¡kėjui grėsė realus pavojus, kadangi dalis nuteistųjų nebuvo patenkinti jo veiksmais. Pataisos įstaiga, įvertinus nustatytus duomenis, vadovaudamasi BVK 70 straipsnio 6 dalimi, patenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo kitų nuteistųjų (1 t., b. l. 115); 3) 2019 m. sausio 21 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 10/23-25 duomenimis, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas laikyti jį atskirai nuo kitų nuteistųjų, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, irgi buvo tenkintas (1 t., b. l. 118); 4) 2019 m. balandžio 30 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 10/23-95 konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas savo atsisakymus atlikti bausmę jam paskirtame bÅ«riuose grindžia tuo, kad jis yra kalinamas pažeidžiant Europos SÄ jungos teisės aktuose numatytas kalinimo taisykles, kitų paaiÅ¡kinimų ir priežasčių nenurodė.

Tyrimo metu apklausti 2-ojo bÅ«rio nuteistieji nurodė, jog pareiÅ¡kėjo asmeniÅ¡kai nepažįsta, pareiÅ¡kėjas niekam iÅ¡ bÅ«rio nuteistųjų nėra skolingas, su pareiÅ¡kėju konfliktų nėra turėję. Tarnybinio tyrimo metu padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atlikti 2-Ä jame bÅ«ryje galėjo, todėl už atsisakymÄ atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje jam paskirta drausminė nuobauda (1 t., b. l. 144). Apibendrinus nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Marijampolės PN, siekdami užtikrinti pareiÅ¡kėjui tinkamas kalinimo sÄ lygas, atlikdavo tarnybinius tyrimus, kurių metu iÅ¡siaiÅ¡kindavo priežastis, dėl kurių pareiÅ¡kėjas atsisakydavo atlikti bausmę paskirtuose bÅ«riuose; nustačius pareiÅ¡kėjui gresiantį pavojų, jam buvo užtikrinamas atskiras laikymas nuo kitų nuteistųjų, tačiau pareiÅ¡kėjui nenurodžius konkrečių aplinkybių, kodėl jam gali grėsti pavojus, ir pataisos įstaigai nenustačius realios grėsmės pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjo atsisakymas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus buvo vertinamas kaip nepagrįstas ir už tai jam buvo skiriamos nuobaudos.

Be to, atsižvelgiama, kad, pagal BVK 183 straipsnį, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (2 dalis), o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad drausminės nuobaudos paskyrimo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos bei dėl nuobaudos paskyrimo pagrįstumo sprendžiama, pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatytÄ tvarka apskundus pataisos įstaigos nutarimÄ , kuriuo jam drausminė nuobauda buvo paskirta. Nagrinėjant bylÄ , duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos teisės aktų nustatyta tvarka panaikintos, nenustatyta. PareiÅ¡kėjui BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka nenuginčijus pataisos namų direktoriaus nutarimų, kuriais jam paskirtos drausminės nuobaudos, jo teikiami argumentai dėl drausminių nuobaudų nepagrįstumo, atmetami.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie ginčo laikotarpiu neužtikrinamÄ jo saugumÄ ir neizoliavimÄ nuo kitų nuteistųjų bei ne pagrindo skiriamas nuobaudas atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis . Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog 2018 m. gegužės 5 d.- 2018 m. birželio 10 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais gyvenamosiose patalpose nebuvo atliekama deratizacija ir dezinfekcija. Pagal HN 134:2015 20 punktÄ , laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).

Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie buitinių parazitų, kenkėjų veisimÄ si patalpose, nepateikė. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN yra periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, ir pateikė duomenis apie 2019 m. rugsėjo 24 d. tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa“ sudarytÄ Paslaugų teikimo sutartį (2 t., b. l. 90-94). Nagrinėjant bylÄ , duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog UAB „Dezinfa“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nenustatyta.

Atsakovės atstovas pateikė Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo iÅ¡raÅ¡us, kurių duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN patalpose kenkėjai buvo naikinami (2 t. b. l. 95-99). Duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ praneÅ¡imais apie gyvenamosiose patalpose pasirodžiusius kenkėjus, praÅ¡ymais suteikti papildomas jų naikinimo paslaugas, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl HN 134:2015 20 punkto pažeidimo vertinami kaip deklaratyvÅ«s, nepagrįsti byloje nustatytais duomenimis ir atmetami. Minėta, kad valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nurodytų CK 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, buvimo; nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjant bylÄ Marijampolės PN ir jų pareigÅ«nų neteisėtos veikos (neveikimo) nenustatyta. Nenustačius vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo M.

Å . skundo reikalavimų priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už kalinimÄ pažeidžiant minimalaus ploto normÄ , netinkamos bÅ«klės ir nuo kenkėjų neiÅ¡naikintose gyvenamosiose patalpose, neužtikrinus Å¡ilto vandens duÅ¡o kabinose ir privatumo duÅ¡o patalpose 2018 m. birželio 11 d.- 2019 m. balandžio 1 d. laikotarpiais bei už kalinimÄ pažeidžiant minimalaus ploto normÄ ir kartu su rÅ«kančiais asmenimis, neužtikrinus Å¡ilto vandens duÅ¡o kabinose ir privatumo duÅ¡o patalpose 2019 m. balandžio 4 d. - 2020 m. vasario 25 d. laikotarpiu.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. KitÄ pareiÅ¡kėjo M. Å . skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė