2ac9dcaf-c521-4dfd-9c1b-2de6b03c6f74 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-593/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03893-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam V.

K., jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, nukentėjusiesiems M. M., N. V., civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų L. K., M. M. ir N. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje, 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtos bausmės: pagal BK 281 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 1811 straipsnio 1 dalį – 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡tas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V.

K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas L. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1092,70 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt du eurai 70 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta. Nukentėjusiosios N. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 264,49 Eur (du šimtai šešiasdešimt keturi eurai 49 ct) turtinei žalai atlyginti.

Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta. Nukentėjusiojo L. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 94,50 Eur (devyniasdešimt keturi eurai 50 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta. Nukentėjusiojo L. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta. M. M. turėtos 840 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų) išlaidos teisinėms ir atstovavimo paslaugoms apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta jas išieškoti M. M. naudai iš V. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. sausio 26 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) 5,42 kilometre, vairuodamas L. M. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės ir bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,88 promilių etilo alkoholio koncentracija, taip pat neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas bei eismo intensyvumÄ , savalaikiai nesulėtino greičio, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, dėl ko atsitrenkęs į priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį automobilį „Volkswagen Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡inga kryptimi važiuoti skirtÄ kelio pusę ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ai važiavusiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sužaloti automobilyje „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavę asmenys: vairuotojas M. M., kuriam dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, keleivis L. K., kuriam dėl nubrozdinimo kaktoje, kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje, kraujosruvos deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairės pusės XII Å¡onkaulio lūžio, žaizdos kairėje blauzdoje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivė N. V., kuriai dėl kairio raktikaulio ir dubens kaulų lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o taip pat automobilio „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis L. M., kuriam dėl nubrozdinimo kaktos dešinėje, žaizdos dešinio antakio srityje, kraujosruvos su nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje, abipusio šonkaulių lūžių buvo padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas.

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji M. M., L. K. ir N. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti, paskiriant V. K. griežtesnę bausmę dėl padarytų nusikalstamų veikų, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo, bei pilna apimtimi tenkinti jų – nukentėjusiųjų – civilinius ieškinius, priteisiant juos solidariai iš AB „(duomenys neskelbtini)“, V. K. ir L. M., t. y. M. M. priteisti 26 691,50 Eur turtinės žalos ir 23 930 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

N. V. – 264,49 Eur turtinės žalos ir 3 358 Eur neturtinės žalos atlyginimo; L. K. – 308,18 Eur turtinės žalos ir 2 572 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat apeliantai praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo V. K. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ â€“ M. M. naudai 400 Eur, o N. V. naudai 600 Eur. 2.1. Skunde apeliantai nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo kaltinamojo įvykdytas nusikalstamas veikas, tačiau, skiriant bausmę bei atidedant jos vykdymÄ , netinkamai vertino arba iÅ¡ viso neįvertino Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nepagrįstai nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neteisingai vertino jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ ir nepagrįstai, nesant tam jokių pagrindų ir sÄ lygų, paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, kas neatitinka formuojamos teisminės praktikos Å¡iais klausimais.

Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, nepagrįstai civiliniu atsakovu neįtraukė L. M., kuris savo valia perdavė akivaizdžiai neblaiviam kaltinamajam, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės, jam priklausantį automobilį ir leido jį vairuoti. Taip pat teismas, nukrypdamas nuo teisminės praktikos, nustatė nukentėjusiesiems atlygintinos žalos dydžius. 2.2. Apeliantų teigimu, kaltinamajam už įvykdytas nusikalstamas veikas parskirta tik 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atidedant, yra per Å¡velni, neproporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, paskirta nevertinant atsakomybę sunkinančios aplinkybės – sukeltų sunkių padarinių, netinkamai įvertinant kaltinamojo asmenybę, tokiu bÅ«du pažeidžiant BK 60 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies ir 75 straipsnio nuostatas.

Už V. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo iki Å¡eÅ¡erių metų bausmę, Å¡ios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas kaltinamajam paskyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Skundo autorių vertinimu, tam nėra jokio pagrindo. 2.3. Skunde pažymima, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei.

Nors apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad dėl V. K. padarytų nusikalstamų veikų kilo labai skaudžios pasekmės – jo sukelto eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. M. sveikata, tačiau teismas akivaizdžiai neįvertino kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarinių masto. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl kaltinamojo padaryto eismo įvykio buvo sužalota net keturių asmenų sveikata, iš kurių vieno sunkiai, t. y. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo M.

M. padarytas sunkus sveikatas sutrikdymas. L. K., N. V. ir L. M. konstatuoti nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai. Taigi dėl V. K. nerÅ«pestingo elgesio – neatsargaus vairavimo, esant neblaiviam ir neturint tokios teisės, buvo sužalota net keturių asmenų sveikata, tokie padariniai vertintini kaip sunkÅ«s nusikalstamos veikos padariniai, kas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatÄ . Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra tik kaltinamojo atsakomybę Å¡velninanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. 2.4.

Apeliantai skunde atkreipia dėmesį, kad V. K. ankstesni teistumai, jo charakterio savybės bei pažeidimų pobÅ«dis, patvirtina, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsninga jo neatsargaus elgesio, susijusio su įstatymų nesilaikymu, pasekmė, kas turi bÅ«ti įvertinta parenkant jam bausmės dydį. Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino V. K. baustumo administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemokėjimo ir įstatymų nepaisymo. Kaltinamojo padaryto pažeidimo pobÅ«dis patvirtina, jog jis sÄ moningai ir tyčia nesilaiko įstatymų, daro nusikaltimus, nepaisant labai tikėtinų pasekmių, t. y. kaltinamasis suvokė, kad yra neblaivus, jam buvo nustatytas mažiausiai 1,88 promilių neblaivumas, kurio nejausti yra neįmanoma; taip pat kaltinamasis akivaizdžiai žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės; jam, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, turėjo bÅ«ti suprantama, kad vairavimas, bÅ«nant neblaiviam ir tokios teisės neturint, itin padidina rizikÄ padaryti eismo įvykį, kurio metu gali bÅ«ti sugadintas ne tik turtas, bet ir sužalota kitų žmonių sveikata.

Tokie kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jis suvokė, jog daro itin pavojingas nusikalstamas veikas, tačiau buvo abejingas tiek įstatymams, tiek kitų asmenų sveikatai, kas laikytina ne atsitiktiniu, bet dėsningu jo elgesiu. Be to, nors teismas nuosprendyje formaliai nurodė, kad V. K. yra nevedęs ir nedirbantis, tačiau neįvertino, jog minėtos aplinkybės rodo, kad jis po anksčiau padarytų nusikalstamų veikų nesistengė pasitaisyti, susirasti darbÄ ir gyventi laikantis įstatymų, kas jį charakterizuoja neigiamai. 2.5.

Aukščiau iÅ¡dėstyti motyvai patvirtina, jog bylÄ nagrinėjusio teismo atliktas tendencingas ir nenuoseklus įrodymų vertinimas lėmė per Å¡velnios bausmės, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, paskyrimÄ kaltinamajam. Pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Å iuo atveju bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių nuoseklus vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas taikė netinkamai, dėl ko V.

K. paskyrė per Å¡velniÄ ir neteisingÄ bausmę. Siekiant pasiekti bausmės tikslus, kaltinamajam turi bÅ«ti paskirta didesnė bausmė nei BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatytas bausmės vidurkis. 2.6. Apeliantų teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo kaltinamajam nustatytos bausmės vykdymÄ , tokiu bÅ«du leidžiant iÅ¡vengti realios atsakomybės. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).

V. K. prieš padarant nusikalstamas veikas jau buvo teistas tris kartus. Nors teismas konstatavo, kad jo anksčiau padaryti nusikaltimai nėra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog kaltinamasis yra eilę kartų teistas. V. K. yra linkęs sistemingai ir piktybiškai pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Kaltinamojo įžūlus, priešingas teisei elgesys nėra koreguojamas. Be to, V. K. nedirba ir neturi jokių stabilių pajamų.

Jis yra abejingas kitų asmenų saugumui ir sveikatai, dėl ko taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir tokiu bÅ«du leidžiant kaltinamajam iÅ¡vengti realios atsakomybės, nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai. Nukentėjusiųjų vertinimu, V. K. atgaila dėl padarytų nusikaltimų nebuvo nuoÅ¡irdi, jÄ lėmė tik Å¡velnesnės bausmės siekis. Todėl BK 75 straipsnio taikymas Å¡ioje situacijoje formuotų nebaudžiamumo nuotaikas, kas yra ydinga praktika. 2.7. Apeliantai skunde pažymi, jog apylinkės teismas netinkamai, nukrypstant nuo formuojamos teisminės praktikos, taikė žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas, dėl ko neteisingai nustatė civilinius atsakovus ir nukentėjusiųjų naudai iÅ¡ kaltinamojo priteistinus žalos dydžius.

Å ioje byloje neginčytinai nustatytina, kad L. M. leido, t. y. savo valia perdavė transporto priemonę kaltinamajam, kuris buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai Å¡is ir didesnio pavojaus Å¡altinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, o atlyginęs žalÄ valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iÅ¡ neteisėtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusio asmens.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad transporto priemonės savininko solidarioji atsakomybė už transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ gali kilti ir tais atvejais, kai transporto priemonės valdymÄ jis savo valia perdavė kitam asmeniui, tačiau kito asmens valdymas pripažintinas neteisėtu dėl priežasčių, nesusijusiÄ su neteisėtu transporto priemonės užvaldymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad tokiu atveju neteisėtas transporto priemonės valdytojas atsako be kaltės pagal CK 6.270 straipsnį, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, o valdymÄ neteisėtai perleidusiam asmeniui (savininkui ar valdytojui) solidarioji atsakomybė gali kilti tik bendraisiais pagrindais, nustačius visas jo deliktinės atsakomybės sÄ lygas, įskaitant kaltę, už imperatyviųjų teisės normų, draudžiančių leisti vairuoti transporto priemones tokios teisės neturintiems asmenims, pažeidimÄ . 2.8.

Å iuo atveju L. M. savo valia perdavė transporto priemonę kaltinamajam, kuris buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Davimas vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturintiems ir/arba neblaiviems asmenims pažeidžia imperatyviÄ sias vieÅ¡osios teisės normas, Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, todėl yra neteisėtas, civilinės atsakomybės požiÅ«riu tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi neteisėti veiksmai, kurie su eismo įvykio metu padaryta žala susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu, buvo atlikti tiek asmens, leidusio vairuoti transporto priemonę (L.

M.), tiek neteisėtai transporto priemonę vairavusio asmens (V. K.), dėl ko nustatytina, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir užtraukia solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę. 2.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo M. M. naudai priteisė neproporcingai maÅ¾Ä neturtinės ir turtinės žalos dydį, kuris neatitinka Å¡iuo metu formuojamos teisminės praktikos. Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad M. M. dėl įvykusio eismo įvykio buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl patirtų sužalojimų jam buvo atlikta eilė operacijų, jis ilgÄ laikÄ buvo visiÅ¡kai nedarbingas, negalėjo vaikščioti, po autoįvykio neprigirdi deÅ¡ine ausimi, jam sutriko atmintis, be to, jis nuolat jaučia dilgčiojančius galvos skausmus, skauda deÅ¡inę kojÄ , kuriÄ sunku valdyti. Nors iki eismo įvykio M. M. buvo sveikas asmuo, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jo sveikata buvo negrįžtamai sutrikdyta, t. y. lūžo kaukolė, po kietuoju galvos smegenų dangalu iÅ¡siliejo kraujas, kas neabejotinai turi ir turės žymias liekamÄ sias pasekmes, su kuriomis jis turės gyventi visÄ gyvenimÄ , jau nekalbant apie patirtus didelius skausmus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, atsiradusiÄ baimę bÅ«ti transporto priemonėje. 2.10.

Apelianto vertinimu, apylinkės teismas nuosprendyje nurodė eilę kasacinio teismo bylų, konstatuodamas, kad tokiose bylose asmenims, patyrusiems panašius sužalojimus, priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 4 000 Eur iki 26 315 Eur sumos, vidurkis yra apie 15 157,50 Eur, tačiau svarbu tai, kad teismas vadovavosi didele dalimi kasacinio teismo sprendimų, priimtų bylose, kurių faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamu atveju, dėl ko buvo neteisingai nustatytas tokiose bylose priteistinos neturtinės žalos vidurkis.

Toliau skunde aptariama, kuo skiriasi Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo nurodytų kasacinių bylų fabulos. Daugumoje teismo cituotų bylų eismo įvykį sukėlęs asmuo, prieÅ¡ingai nei analizuojamoje situacijoje, vairavo bÅ«damas blaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Nukentėjusiojo vertinimu, analizuojant pirmosios instancijos teismo nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ panaÅ¡iose byloje, nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , yra priteisiama nuo 14 481 Eur iki 26 065,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, dėl ko tokiose bylose priteistinos neturtinės žalos vidurkis sudaro apie 20 000 Eur.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje M. M. prašė priteisti 23 930 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kas tik Å¡iek tiek virÅ¡ija tokiose bylose nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos vidurkį. 2.11. Skunde pažymima, jog apylinkės teismo buvo praÅ¡oma M. M. atlyginti 26 691,50 Eur turtinę žalÄ , tačiau teismas šį reikalavimÄ patenkino tik iÅ¡ dalies, t. y. tik dėl 1092,70 Eur sumos, kuri buvo negauta iÅ¡ Užimtumo tarnybos, kitÄ reikalavimo dalį atmetė. Tokiu bÅ«du teismas netinkamai vertino bylos duomenis bei nustatytinas reikÅ¡mingas aplinkybes.

M. M. turtinę žalÄ , kurios bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepriteisė, sudaro: tiesioginiai nuostoliai – iÅ¡laidos, kurias jis patyrė dėl eismo įvykio metu sugadinto telefono, elektrinio suktuko, ir kurios buvo patirtos gydant eismo įvykio metu sužalotÄ augintinį, bei negautos pajamos – pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų įvykę eismo įvykio. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje buvo pateiktas statybinio suktuko įsigijimo kvitas (jo sugyventinės vardu).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad autoįvykio metu minėti daiktai buvo sugadinti ir pateikti tyrimui, akivaizdu, kad jam buvo padaryta žala, kuri yra įrodyta ir atlygintina. Byloje nėra ginčo, kad autoįvykio metu transporto priemonėje buvo veislinis Å¡uo, kuris taip pat patyrė sužalojimus. Jo augintinio gydymo kvitas buvo pateiktas į bylÄ . Todėl Å¡i žala yra taip pat įrodyta ir atlygintina. 2.12. Pirmosios instancijos teismas dėl praÅ¡omos priteisti 25 000 Eur sumos negautų pajamų dėl negalėjimo dirbti nurodė, kad tai tik spėjamos pajamos, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais.

Tačiau su šiuo teiginiu nukentėjusysis nesutinka ir pažymi, kad tarp jo, M. M., ir UAB „T.“ iki eismo įvykio buvo sudarytas konkretus susitarimas dėl įdarbinimo nuo 2020 m. birželio 1 d. tolimųjų reisų vairuotoju, taip pat buvo sutartas jam mokėtinas atlyginimas, t. y. 1 700 Eur per mėnesį. Darbo sutartis su UAB „T.“ iki eismo įvykio nebuvo sudaryta tik todėl, kad jis, nors ir lankė kursus, tačiau dar nebuvo išlaikęs vairavimo egzamino, kuris buvo reikalingas šiai darbo funkcijai atlikti.

Tačiau, jei nebÅ«tų įvykęs eismo įvykis, jis bÅ«tų galėjęs tęsti kursus, iÅ¡laikyti vairavimo egzaminÄ ir įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju UAB „T.“, gaunant 1 700 Eur per mėnesį atlyginimÄ , kadangi visos darbo sutarties sudarymo sÄ lygos su darbdaviu jau buvo sutartos iki eismo įvykio kilimo. Å iuo atveju 25 000 Eur pajamos buvo ne tikėtinos, bet numatytos gauti iÅ¡ anksto, o įsidarbinti jis negalėjo tik dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, dėl ko buvo sukeltas eismo įvykis ir sunkiai sutrikdyta jo sveikata. 2.13.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas L. K. ir N. V. naudai priteisė neturinės žalos dydžius, kurie yra neproporcingi jų patirtai žalai bei neatitinkantys teisminės praktikos, formuojamos Å¡iuo klausimu. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas, atsižvelgiant į N. V. patirtų sužalojimų mastÄ , netinkamai vertino bylos medžiagÄ . Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad N. V. autoįvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Jai buvo atlikta kairiojo raktikaulio asteositezė „rakinamais“ implantais. Byloje esantys medicininiai duomenys (2020 m. liepos 20 d. ambulatorinio apsilankymo apyraÅ¡as, 2020 m. liepos 27 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, 2020 m. liepos 27 d. pažyma reabilitacijos paslaugai gauti Nr. 2020/037648, 2020 m. rugpjūčio 18 d. VÄ® „Ortopedijos servisas“ iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakymas į siuntimÄ ) patvirtina, jog dėl patirtų sužalojimų jai du mėnesius buvo skirtas gulimas lovos režimas, ji iÅ¡ viso negalėjo judėti, buvo taikyta ambulatorinė reabilitacija, ji ilgÄ laikÄ buvo nedarbinga, negalėjo pati apsitarnauti ir Å¡iuo metu jai yra reikalinga pagalba, atliekant įvairius įprastus veiksmus, jos judėjimas sutrikęs, nukentėjusioji nuolat jaučia deÅ¡iniojo peties sÄ nario ir deÅ¡iniojo klubo sÄ nario skausmÄ .

Tačiau apylinkės teismas dėl Å¡ių iÅ¡rašų nuosprendyje iÅ¡ viso nepasisakė ir Å¡ių aplinkybių nevertino. Dėl sužalojimo jai yra nustatytas invalidumas, ji darbinga tik 55 procentus. Teismas nevertino, kad dėl patirtų sužalojimų ji patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dėl ko jai buvo paskirta psichologo konsultacija (2020 m. rugpjūčio 18 d. VÄ® „Ortopedijos servisas“ iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų). Taigi, teismas tik formaliai vertino jos sužalojimų liekamÄ sias pasekmes, jų neanalizuojant.

Å iuo metu ji negali dirbti jokio darbo, susijusio su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, ar nuolat pasikartojančiais pečių juostos judesiais, negali dirbti virÅ¡valandžių, darbo aplinkoje privalo bÅ«ti pakankamai Å¡ilta, kas akivaizdžiai apriboja jos galimybes dirbti; jai vis dar yra reikalinga kito asmens pagalba, ji negali bÅ«ti savarankiÅ¡ka, reikalingos techninės priemonės mobilumui didinti (2020 m. rugsėjo 9 d. rekomendacija dėl pagalbos poreikio Nr. RPP-2258). Teismas neįvertino liekamųjų pasekmių masto, t. y. kad ji, N. V., iki eismo įvykio buvusi sveika ir darbinga moteris, dėl patirtų sužalojimų tapo neįgalia, savimi negalinčia pasirÅ«pinti moterimi, kurios galimybės dirbti yra labai ribotos, dėl ko sveikatos sužalojimai jai ne tik, kad sukėlė didelius fizinius skausmus, tačiau ir emocinį Å¡okÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurį jaučia ir Å¡iuo metu, dėl ko teismas nustatė akivaizdžiai per maÅ¾Ä neturtinės žalos dydį. 2.14.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad neteisingas neturtinės žalos atlyginimas buvo nustatytas ir nukentėjusiojo L. K. naudai. Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad jam dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors teismas nuosprendyje konstatavo, jog dėl patirtų lūžių jis gali jausti liekamÄ sias pasekmes, tačiau nevertino liekamųjų pasekmių masto. Dėl patirtų lūžių jis kentė ir tebekenčia didelius skausmus, ilgÄ laikÄ negalėjo savimi pasirÅ«pinti, jautė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , Å¡iuo metu einant ar kitaip judant jam skauda Å¡onkaulius, su kuo turės gyventi ilgÄ laikÄ ir kas neigiamai veikia jo kasdienę veiklÄ .

Skausmai dėl patirtų sužalojimų yra dažni ir jaučiami iki Å¡ios dienos, dėl ko nuosprendžiu buvo priteistas per mažas neturtinės žalos dydis. Be to, teismas nepagrįstai sumažino jo reikalavimÄ dėl negautų pajamų priteisimo. Draudimo bendrovė jam iÅ¡mokėjo tik dalį jo negautų pajamų, jeigu jis bÅ«tų dirbęs, bÅ«tų gavęs 213,68 Eur didesnę sumÄ . Apylinkės teismas nepagrįstai jo praÅ¡omÄ atlyginti negautų pajamų sumÄ sutapatino su AB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėta suma. 2.15.

Teismas nuosprendyje nurodo, jog paprastai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra priteisiama iki 3 000 Eur suma, o likus liekamųjų reiÅ¡kinių Å¡i suma yra padvigubinama, tačiau teismas akivaizdžiai netinkamai taikė kasacinio teismo praktikÄ . Pagal teisminę praktikÄ asmenims, patyrusiems dėl eismo įvykio nesunkų sveikatos sutrukdymÄ , yra priteistina nuo 4 300 Eur iki 12 000 Eur neturtinė žala, o bÅ«tent: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008 nukentėjusiam asmeniui priteista 40 000 Lt/11 584 Eur suma; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013 priteista 17 000 Lt/4 923 Eur suma; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013 priteista 15 000 Lt/4 344 Eur suma; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503-511/2015 priteista 15 000 Lt/4 344 Eur suma.

Todėl nukentėjusieji N. V. ir L. K. prašo pilnai tenkinti jų pareikštus civilinius ieškinius.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusieji prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nuteistasis ir jo gynėja prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nukentėjusiųjų M. M. ir N. V. apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo L. K. – tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliantai neginčija V. K. nuteisimo pagrįstumo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, taip pat praÅ¡o padidinti jiems priteistus turtinės bei neturtinės žalos dydžius. Taigi, Å¡iuos aspektus teisėjų kolegija iÅ¡samiai aptaria Å¡ioje nutartyje. Dėl bausmės V. K. individualizavimo 5.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

6. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę.

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Kaltininko asmenybė – viena iÅ¡ BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kuriÄ teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Ä®statymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibÅ«dina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sÄ moningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė.

7. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiųjų teigimu, nuteistojo atgaila nebuvo nuoširdi, be to, apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytos kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Šiems teiginiams teisėjų kolegija nepritaria ir pažymi, kad V.

K. savo kaltę dėl 2020 m. sausio 26 d. eismo įvykio, kurį sukėlė vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, pilnai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jis neteisino savo prieÅ¡ingo teisei elgesio ir jo neminimizavo, t. y. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios V. K. bendradarbiavo su tyrimÄ atliekančiais pareigÅ«nais ir papasakojo jam žinomas aplinkybes apie eismo įvykio kilimÄ bei jo vartotÄ alkoholį iki pažįstamui priklausančio automobilio vairavimo momento.

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų ir pažymėjo, kad sutinka pilna apimtimi atlyginti jiems padarytÄ Å¾alÄ (3 t., b. l. 156-157). Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręsti, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nustatyta nepagrįstai, nėra pagrindo.

8. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte yra įtvirtinta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri taikoma tuomet, kai dėl padarytos veikos atsiranda sunkių padarinių arba kyla reali grėsmė nukentėjusio asmens sveikatai. BK 60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla asmeniui, kuris, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Taigi, sunkÅ«s padariniai yra iÅ¡ esmės numatyti kaip inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis, todėl į šį kriterijų pagrįstai neatsižvelgta. Be to, nors nukentėjusiajam M. M. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad jo gyvybei bÅ«tų grėsęs realus pavojus. Pažymėtina ir tai, kad sÄ voka „sunkÅ«s padariniai“ yra platesnė nei „sunkus sveikatos sutrikdymas“.

SunkÅ«s padariniai dažniausiai bÅ«na materialÅ«s, pavyzdžiui, asmeniui padaroma didelė turtinė žala arba fizinė žala (sunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau jie gali bÅ«ti ir nesusiję su materialiÄ ja sritimi, pavyzdžiui, kai atsiranda padarinių valstybės politikai, vieÅ¡iesiems interesams ir pan. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali bÅ«ti pripažįstami tik tie sunkÅ«s padariniai, kurie gerokai virÅ¡ijo įstatymo numatytus kaip neiÅ¡vengiamus nusikalstamos veikos padarinius. Nagrinėjamu atveju tokių sunkių padarinių, kurie bÅ«tų peržengę nukentėjusiesiems sukeltos fizinės žalos mastÄ , nenustatyta, todėl aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai nuteistajam V.

K. neinkriminuota.

9. Esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nė vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, apylinkės teismas, V. K. paskirdamas mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijos vidurkis, BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Be to, paskirtoji dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra ženkliai mažesnė nei sankcijos vidurkis (treji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų), todėl didinti šios bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo.

Kadangi nuteistasis savo kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl pagrįstai buvo pritaikytos ir BK 641 straipsnio nuostatos bei paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Galutinė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nukentėjusieji, nėra pernelyg švelni ir neproporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, kurių viena yra tyčinė, o kita – neatsargi.

10. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti V. K. netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėjo dvejiems metams. Nors, nukentėjusiųjų nuomone, Å¡is straipsnis pritaikytas netinkamai, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, tačiau teisėjų kolegija bausmės vykdymo atidėjimo instituto netinkamo bei nepagrįsto taikymo nenustatė.

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra tokia bausmės įgyvendinimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

12. Apeliantai prašo įvertinti V. K. ankstesnius teistumus, baustumus administracine tvarka, taip pat jo nusikalstamų veikų sukeltus padarinius – iš viso sužaloti net keturi nukentėjusieji, kurių vienam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, likusiems – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, nuteistasis transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas specialiosios teisės tai daryti, todėl jo veika buvo itin pavojinga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad šis susidūrimas su teisėsaugos institucijomis V.

K. iÅ¡ tiesų nėra pirmasis (anksčiau teistas keturis kartus), vis dėlto, nuo paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio (2006 m. balandžio 25 d.) iki nusikaltimų, už kurių padarymÄ yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra praėję beveik keturiolika metų, todėl teigti, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nėra pagrindo. Be to, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog V. K. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos nėra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, vairavimu esant neblaiviam ir pan. (ankstesnės veikos yra turtinio pobÅ«džio – vagystės, plėšimas), t. y.

Å¡ioje byloje inkriminuotus nusikaltimus jis padarė pirmÄ kartÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ankstesni teistumai nėra iÅ¡nykę, vis dėlto, Å¡i aplinkybė neturėtų bÅ«ti sureikÅ¡minama, o kaltininkui skiriama pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmės atlikimo forma – realus jos atlikimas pataisos įstaigoje. Vien formalus asmens teistumų skaičiavimas, nesigilinant į padarytų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę, negali lemti tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

13. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo turimi keli baustumai administracine tvarka. Padarytų nusižengimų pobūdis (alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje, nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas ir kt.) liudija, kad V. K. nesaikingai vartoja svaigiuosius gėrimus, kas turi įtakos jo priešingam teisei elgesiui. Vis dėlto, vien priklausomybės alkoholiui turėjimas negali lemti BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis pripažįsta, jog piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir stengiasi kovoti su turima priklausomybe. 2020 m. liepos 21 d.

– 2020 m. rugpjūčio 4 d. jis gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo stacionariniame Priklausomybės ligų skyriuje (3 t., b. l. 152), baigė psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinės terapijos) programÄ (3 t., b. l. 151), iÅ¡raÅ¡ytas geroje somatinėje bei psichinėje bÅ«klėje tolimesniam stebėjimui ir gydymui dėl atkritimo prevencijos. Skirtas medikamentinis gydymas (3 t., b. l. 153-154). Nors Å¡is gydymas ilgalaikio poveikio neturėjo (V. K. į 2020 m. lapkričio 12 d. teisiamÄ jį posėdį atvyko bÅ«damas neblaivus, nustatytas 2,57 promilių girtumas), tačiau priklausomybės ligos gydymas yra ilgÄ laikÄ trunkantis bei daug valios pastangų reikalaujantis procesas, todėl visiÅ¡kai normalu, jog gali pasitaikyti ir atkritimo atvejų.

Svarbu tai, kad asmuo iÅ¡laikytų motyvacijÄ tęsti gydymÄ , tuo tarpu duomenų, kad V. K. nebesiektų iÅ¡sigyti turimos priklausomybės, bylos medžiagoje nėra. Nuo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo (2020 m. lapkričio 18 d.) iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (2021 m. kovo 17 d.) nuteistasis nebuvo baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje ar dėl kitų nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio (Administracinių nusižengimų registro duomenys).

14. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo teiginiams, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, tačiau paskirtoji bausmė bei jos atlikimo forma taip pat negali virsti ir keršto priemone. Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. iš įvykio vietos nepasišalino, t. y. jis nebandė bėgti ir slėptis nuo gresiančios atsakomybės, palikęs nukentėjusiuosius likimo valiai.

Jau minėta, kad savo neteisėtus veiksmus jis vertina kritiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl jomis sukeltų padarinių – nukentėjusiesiems sutrikdytos sveikatos. Å ie duomenys sudaro prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be to, V. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytas pakankamai ilgam dvejų metų laikotarpiui. Ä®vertinama ir tai, kad minėtu laikotarpiu jam uždrausta vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas, jis taip pat įpareigotas pradėti dirbti.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Taigi, nuteistajam yra nustatyti konkretūs tarpusavyje suderinti įpareigojimai, kurių nevykdymo atveju jam grėstų realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

15. Aptarti duomenys patvirtina, jog nuteistasis stengiasi susitvarkyti gyvenimÄ , jokių naujų teisės pažeidimų nėra užfiksuota, todėl realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra reikalingas resocializacijai vykdyti. V. K. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam bÅ«tų reikalinga taikyti griežčiausiÄ bausmės atlikimo formÄ . Turimas problemas jis identifikuoja ir stengiasi spręsti, padarytų nusikalstamų veiksmų nemenkina ir nesiteisina. Teisėjų kolegijos vertinimu, probacijos tarnybos priežiÅ«ra, baudžiamojo poveikio priemonės bei kitų įpareigojimų skyrimas Å¡iuo metu yra pakankamos priemonės tolesniam nuteistojo elgesio koregavimui pozityvia linkme. Daryti iÅ¡vadÄ , kad V. K. skirtos bausmės individualizavimas buvo atliktas netinkamai, nėra pagrįsta. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. M.

16. Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis M. M. prašė priteisti jam 26 850,36 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 115-117), patikslintame ieÅ¡kinyje savo reikalavimÄ sumažino ir prašė priteisti 26 691,50 Eur turtinės ir 23 930 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 74). Apylinkės teismas, įvertinęs, jog dalį žalos jau yra atlyginęs AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 97), papildomai iÅ¡ Å¡io civilinio atsakovo priteisė M. M. 3 000 Eur neturtinei žalai ir 1 092,70 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis netenkinta. Taigi, iÅ¡ viso nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų ir dvasinių kančių turi bÅ«ti sumokėta 9 070 Eur neturtinės ir 1 228,58 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, Å¡ios sumos yra per mažos ir neatitinka formuojamos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos skriaudos, neretai apskritai niekaip (jokia materialia kompensacija) negalima atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia (visų pirma) materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ <...>.

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriamas vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas).

18. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.

a) neturtinės žalos pasekmes;

b) žalÄ padariusio asmens kaltę;

c) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

d) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

e) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios turi įtakos žalos dydžio nustatymui, bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

19. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 499/2020 (02) nustatyta, kad M. M. eismo įvykio metu buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: kraujosruva deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inės ausies landos apatinės sienos nubrozdinimas, deÅ¡inio smilkinkaulio ir deÅ¡inio kulnakaulio lūžimai, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. M. M. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 32-33). Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis aÅ¡tuoniolika dienų gydėsi stacionariai, toliau tęsė gydymÄ ambulatoriÅ¡kai.

Nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 30 d. (keturias dienas) jis praleido Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyriuje, o nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. vasario 13 d. (keturiolika dienų) gydytas Ortopedijos traumatologijos klinikos Ortopedijos traumatologijos skyriuje. M. M. koja buvo imobilizuota gipso longete, 2020 m. vasario 5 d. atlikta atvira dešinio kulnakaulio lūžio repozicija bei osteosintezė plokštele ir sraigtais. Operacijos metu panaudotas donorinis kaulas kauliniam defektui užpildyti.

Dėl galvos smegenų traumos jis gydytas konservatyviai, t. y. operacija neatlikta (1 t., b. l. 126). 2020 m. vasario 20 d. M. M. konstatuotas mišrus kondukcinis ir neurosensorinis vienpusis prikurtimas, kai nepablogėjusi klausa kita ausimi (H90.7) (1 t., b. l. 127). Stebint pooperacinę kojos būklę, nurodyta, jog imobilizacija yra tvarkinga, lūžgalių būklė patenkinama, perrišant žaizdos gyja pirminiu būdu, tačiau yra pablogėjusi klausa dešine ausimi (1 t., b. l. 129, 3 t., b. l. 118). Pirmosios instancijos teisme buvo pateikti papildomi medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, jog liekamuosius sveikatos padarinius nukentėjusysis jaučia ir praėjus pusmečiui po eismo įvykio, t. y. vis dar išlieka skausmas, patinimas operuotoje dešinėje kojoje, dėl ko yra apribotos jo darbingumo ir judėjimo funkcijos.

Rekomenduota reabilitologo konsultacija dėl reabilitacinio gydymo taktikos (3 t., b. l. 51). Dėl prikurtimo dešine ausimi rekomenduota ūžesio terapija, taip pat numatytas stebėjimas (klausos kontrolė po vienerių metų) (3 t., b. l. 121).

20. Apibendrinus Å¡iuos duomenis, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog M. M. iÅ¡ tiesų pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ juto nuteistojo V. K. sukelto eismo įvykio padarinius savo sveikatai. Vis dėlto, dėl sunkiausio sužalojimo – patirtos galvos traumos – nebuvo atliekamos jokios intervencinės operacijos, nukentėjusysis nebuvo ilgÄ laikÄ nesÄ moningas, dėl Å¡ios traumos jis buvo gydytas tik keturias dienas. Vienintelis paÅ¡alinis Å¡ios traumos padarinys yra prikurtimas deÅ¡ine ausimi, tačiau duomenų, kad Å¡i bÅ«sena (deÅ¡inės ausies klausos susilpnėjimas) liktų visam gyvenimui, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra.

Kur kas ilgiau gydymas tęsėsi dėl kulnakaulio lūžio, t. y. po operacijos koja buvo imobilizuota, kurį laikÄ nukentėjusiajam teko vaikščioti su ramentais, be to, atsirado komplikacijų, dėl kurių buvo reikalinga tolimesnė reabilitacija. Vis dėlto, gydymas buvo pakankamai sėkmingas, 2020 m. liepos 3 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad M. M. bendra bÅ«klė yra pagerėjusi – sustiprėjo deÅ¡inės kojos raumenų jėga, padidėjo judesių amplitudė per deÅ¡inį čiurnos sÄ narį, sumažėjo deÅ¡inės čiurnos patinimas (3 t., b. l. 123).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis ir be eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo/turi sveikatos problemų. Jam diagnozuotas antro tipo cukrinis diabetas su nepatikslinta komplikacija (E11.8), lėtinis virusinis hepatitas C (B18.2), hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (I11.9), tirotoksikozė, nepatikslinta (E05.9), leukocitų sutrikimas, nepatikslintas (D72.9), bambos išvarža be nepraeinamumo ar gangrenos (K42.9) (3 t., b. l. 51, 124). Pažymėtina, jog minėtos ligos taip pat gali sukelti įvairių sveikatos komplikacijų, nerimo bei streso dėl tolimesnės šių ligų eigos, todėl visus negalavimus vertinti kaip 2020 m. sausio 26 d. įvykusio eismo įvykio pasekmes nėra objektyvaus pagrindo.

22. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi kasacinio teismo sprendimais, kuriuose faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamu atveju, t. y. daugumoje cituotų bylų eismo įvykį sukėlęs asmuo, prieÅ¡ingai nei Å¡iuo atveju, automobilį vairavo blaivus ir turėdamas teisę vairuoti kelių transporto priemones. M. M. vertinimu, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, paprastai priteisiama nuo 14 481 Eur iki 26 065,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, taigi vidurkis sudaro apie 20 000 Eur, tuo tarpu jis praÅ¡o priteisti tik kiek didesnę sumÄ â€“ 23 930 Eur.

Teisėjų kolegija tokiam neturtinės žalos dydžio apskaičiavimui nepritaria ir dar kartÄ pažymi, jog identiÅ¡kų dviejų bylų niekada nebÅ«na – faktinės aplinkybės gali bÅ«ti panaÅ¡ios, taip pat nukentėjusiems asmenims gali bÅ«ti konstatuotas tapatus sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau konkretÅ«s sužalojimai bei gydymo eiga visada skiriasi. Todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ne kuria nors viena ar keliomis aukÅ¡tesnės instancijos teismo priimtomis nutartimis, tačiau analizavo jų visumÄ .

Pažymėtina, jog didesnės sumos (10 000 Eur ir daugiau), konstatavus sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , priteisiamos tuomet, kai nukentėjusiajam yra nustatomi daugybiniai kaulų lūžiai, gyvybiÅ¡kai svarbių organų pažeidimai arba lieka visam gyvenimui itin skaudžių padarinių (pavyzdžiui, asmuo nebegali vaikščioti, visiÅ¡kai apanka ar apkursta ir pan.). Tai atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, nustačius odos nubrozdinimus pilve, stiprų abiejų kojų ir dubens sumuÅ¡imÄ -suspaudimÄ , tris plėštines žaizdas deÅ¡inės Å¡launies srityje, masyviÄ plėštinę žaizdÄ deÅ¡inės blauzdos srityje, masyvias poodines kraujosruvos abiejose kojose, pilvo ir stuburo sumuÅ¡imÄ , kairio gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžį, deÅ¡inio Å¡launikaulio pogÅ«brinį lūžį, abiejų blauzdikaulių virÅ¡utinių galų lūžius, sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ , nukentėjusiajai priteista 17 377,20 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013); dėl Å«maus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, deÅ¡inio smilkinkaulio įspaustinio lūžio, kaukolės pamato kaulų lūžių, galvos smegenų deÅ¡inės smilkininės skilties sumuÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio pusrutulio ir į abu galvos smegenų Å¡oninius skilvelius, deÅ¡inės akiduobės lūžių, deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžio, abiejų gūžduobių lūžių, kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžio nepilnametei nukentėjusiai priteista 29 500 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018) ir kt.

23. Be abejo, visais atvejais atsižvelgiama ne tik į konkrečius sužalojimus bei nukentėjusiojo patirtas fizines bei dvasines kančias, tačiau ir į kaltininko veiksmus. Vien aplinkybės, jog V. K. vairavo būdamas neblaivus bei neturėdamas specialiosios teisės tai daryti, negali lemti ženkliai didesnės neturtinės žalos priteisimo. Šioje nutartyje jau minėta, kad iš įvykio vietos jis nebandė pasišalinti, savo kaltę pripažino ir nukentėjusiųjų atsiprašė. Tuo tarpu M.

M., nors ir buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau reali grėsmė jo gyvybei nekilo, jis nebuvo komos būsenos, jam nenustatyti daugybiniai kaulų lūžiai, jis neliko neįgalus ar nepataisomai subjaurotas, todėl teigti, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas, nėra pagrįsta. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-239-628/2019 nukentėjusiajam dėl kaukolės skliauto bei pamato dešinės pusės kaulų (dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio) linijinio lūžio, kraujo išsiliejimo virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimo, trauminio povoratinklinio pakraujavimo abiejų smilkininių ir dešinės kaktinės skilčių srityje priteista 10 000 Eur suma.

Nors šis sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne eismo įvykio metu (kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusįjį), tačiau šios veikos pavojingumas yra netgi didesnis nei analizuojamu atveju, nes BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikalstamų veikų. Kitoje byloje dėl patirtos galvos smegenų traumos nukentėjusiajam liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai bei išsivystė potrauminė demencija, jis prarado didelę dalį darbingumo – nustatytas 70 procentų netektas darbingumas, dėl šių sužalojimų priteista 10 000 Eur suma.

Å ioje byloje kaltininkas taip pat veikė tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-628/2018). M. M. nenustačius jokių rimtų liekamųjų sveikatos sutrikdymo padarinių, priteisti jo praÅ¡omÄ 23 930 Eur sumÄ nebÅ«tų teisinga. Pažymėtina, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų paisymo turi bÅ«ti iÅ¡laikyta protinga pusiausvyra. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (9 070 Eur) neprasilenkia su aktualia teismų praktika, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais.

24. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad apylinkės teismas jam taip pat priteisė nepagrįstai maÅ¾Ä turtinės žalos atlyginimÄ , t. y. nepriteisė tiesioginių nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl eismo įvykio metu sugadinto telefono, elektrinio suktuko, taip pat sužaloto augintinio, be to, nepriteistos ir jo negautos pajamos dėl negalėjimo dirbti. Patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį Å¡iuo aspektu, teisėjų kolegija netinkamo faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo nenustatė.

25. Dėl sugadinto telefono, elektrinio suktuko bei sužaloto augintinio pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų ne tik apie minėtų daiktų sugadinimÄ bei gyvÅ«no sužalojimÄ , tačiau apskritai nėra užfiksuota, jog pastarieji įvykio metu buvo transporto priemonėje. Nei kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, nei pareigÅ«nų tarnybiniuose parneÅ¡imuose nėra nurodyta, jog įvykio metu buvo sužalotas ir Å¡uo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis M.

M. nurodė, kad automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis vežėsi ir savo Å i-cu veislės Å¡unį, tačiau apie Å¡iam padarytus sužalojimus nieko neminėjo (1 t., b. l. 24). Pirminiame civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡laidos dėl Å¡uns gydymo nebuvo nurodytos, tik patikslintame ieÅ¡kinyje, pateiktame apylinkės teismui, atsirado sakinys dėl 52 Eur atlyginimo už augintiniui suteiktas veterinaro paslaugas, tačiau duomenų, pagrindžiančių kokios konkrečiai paslaugos buvo atliktos, nepateikta, taip pat nepateiktas ir pinigų sumokėjimÄ patvirtinantis dokumentas.

Esant tokiai situacijai, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog 52 Eur išlaidos nėra pagrįstos ir įrodytos. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde taip pat nėra įvardyta, kokius sužalojimus patyrė nukentėjusiojo šiuo, kokioje veterinarijos klinikoje jis buvo gydomas ir pan., todėl tenkinti šio M. M. turtinio reikalavimo nėra pagrindo.

26. Analogiškai vertinamas ir mobilaus ryšio telefono bei elektrinio suktuko sugadinimas. Byloje esantys duomenys neįrodo, jog minėti daiktai iš tiesų buvo negrįžtamai sunaikinti ar sugadinti. Byloje esantis telefono „Samsung Galaxy A7“ pirkimo kvitas (1 t., b. l. 123) patvirtina tik tai, kad telefonas buvo pirktas „Topo centras“ parduotuvėje 2019 m. vasario 28 d. Už jį sumokėta 259 Eur, taip pat 5,25 Eur – valstybės nustatytas laikmenos mokestis ir 77,70 Eur – telefono draudimo įmoka.

Pirkinys apdraustas UAB „G.“, draudimas galioja iki 2021 m. vasario 27 d. (1 t., b. l. 124). Duomenų, kokie konkrečiai apgadinimai eismo įvykio metu Å¡iam telefonui buvo padaryti, nėra, t. y. nukentėjusysis nenufotografavo sudaužyto telefono ar kitaip neužfiksavo jo apgadinimų. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis yra nebeveikiantis. Be to, kaip pagrįstai nurodė civilinio atsakovo atstovas, nėra aiÅ¡ku, ar M. M. nesikreipė į telefonÄ apdraudusiÄ draudimo bendrovę ir negavo draudimo iÅ¡mokos.

27. SmÅ«ginis suktuvas, 200 Eur vertės, pirktas 2016 m. spalio 17 d., pirkėja – I. Č. (1 t., b. l. 125). Taigi, Å¡is statybinis įrankis pirktas ne nukentėjusiojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡is jam priklauso nuosavybės teise, be to, nėra aiÅ¡ku, kokie apgadinimai įrankiui buvo padaryti. Sugadintas suktuvas nebuvo nufotografuotas, taip pat neaiÅ¡ku, kokia jo bÅ«klė buvo iki eismo įvykio. Ä®vertinus suktuvo pirkimo datÄ , akivaizdu, kad jis iki įvykio buvo naudojamas beveik ketverius metus, todėl galimai jau buvo nusidėvėjęs. Jokių naujų duomenų dėl Å¡io įrankio sugadinimo pobÅ«džio bei masto M. M. nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog 200 Eur turtinė žala nėra įrodyta.

28. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti jam 25 000 Eur negautų pajamų, kadangi tarp jo ir UAB „T.“ iki eismo įvykio buvo sudarytas susitarimas dėl jo įdarbinimo minėtoje įmonėje nuo 2020 m. birželio 1 d. tolimųjų reisų vairuotoju, taip pat buvo sutartas 1 700 Eur per mėnesį atlyginimas. Darbo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl to, kad jis tuo metu dar nebuvo iÅ¡laikęs vairavimo egzamino, tačiau lankė kursus ir, jei nebÅ«tų įvykęs eismo įvykis, jis bÅ«tų įgijęs tolimųjų reisų vairuotojui reikiamÄ vairuotojo kategorijÄ .

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 8 punktÄ nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo.

Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡raÅ¡us apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡duotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

Pažymėtina ir tai, jog nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

29. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2020 m. sausio 9 d. tarp M. M. ir Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus buvo sudaryta dviÅ¡alė sutartis (1 t., b. l. 131-135) dėl kvalifikacijos arba (ir) kompetencijos įgijimo, pagal kuriÄ M. M. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. turėjo įgyti vairuotojo pradinę profesinę kvalifikacijÄ vežti krovinius komerciniais tikslais arba (ir) įgyti C ir CE transporto priemonių vairavimo kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, jog sutartyje buvo pabrėžta, kad užimtumo dalyvis įsipareigoja dirbti savarankiÅ¡kai pagal individualios veiklos pažymÄ , t. y. joks preliminarus darbo pasiÅ«lymas jam nebuvo pateiktas.

M. M. nepateikė jokios sutarties ar susitarimo su UAB „T.“ dėl bÅ«simo jo įdarbinimo, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis realiai bÅ«tų įsidarbinęs Å¡ioje įmonėje, juo labiau, nėra tikslinga svarstyti, koks atlyginimas jam galėjo bÅ«ti mokamas. Pažymėtina, kad pirminiame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis 1700 Eur sumÄ (neaiÅ¡ku, ar tai atlyginimas bruto ar neto) įvardijo kaip vidutinį tolimųjų reisų vairuotojo darbo užmokestį ir pateikė kelis portalo www.skelbiu.lt darbo skelbimus, kuriuose nurodomas galimas darbo užmokestis nuo 1 500 iki 2 300 Eur (1 t., b. l. 139-141).

Tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, jog 1 700 Eur suma yra ne apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, o konkrečiai jo sutartas atlyginimas (kodėl pasikeitė nukentėjusiojo pozicija, nepaaiškinta). Tačiau, jau minėta, kad jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikta. Pirmosios instancijos teismas 25 000 Eur negautas pajamas teisingai vertino tik kaip spėjamojo pobūdžio ir pagrįstai jų nepriteisė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra aišku netgi tai, ar M. M. būtų pavykę iš karto po mokymo kursų užbaigimo išlaikyti C ir CE kategorijas, juo labiau, nėra aišku, ar jis būtų įsidarbinęs pagal įgytas kompetencijas.

Šiuo atveju nukentėjusysis tik tikėjosi įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau vien noro užimti tam tikras pareigas nepakanka negautoms pajamoms pagrįsti. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. V.

30. Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji N. V. prašė priteisti jai 576,68 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 115-117), patikslintame ieÅ¡kinyje savo reikalavimÄ sumažino ir prašė priteisti 364,49 Eur turtinės ir 3 358 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 74). Apylinkės teismas, įvertinęs, jog dalį žalos jau yra atlyginęs AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 97, 98), papildomai iÅ¡ Å¡io civilinio atsakovo priteisė N. V. 450 Eur neturtinei žalai ir 264,49 Eur turtinei žalai atlyginti.

Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta. Taigi, iš viso nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų ir dvasinių kančių turi būti sumokėta 5 002,50 Eur neturtinės ir 413,73 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliantės nuomone, šios sumos yra per mažos ir neatitinka formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Visų pirma, pažymėtina, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas pilna apimtimi, t. y.

N. V. priteista 182,49 Eur už vaistų įsigijimÄ , 40 Eur už odontologo paslaugas ir 42 Eur už ortopedo paslaugas – iÅ¡ viso 264,49 Eur (tiek, kiek ir nurodyta patikslintame ieÅ¡kinyje), todėl plačiau dėl turtinės žalos atlyginimo nepasisakoma.

31. Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiajai yra konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 500/2020 (02) nustatyta, kad N. V. padaryti kairio raktikaulio ir dubens kaulų lūžiai (1 t., b. l. 68-69). Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio pristačius nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę ir apžiÅ«rėjus jos bÅ«klę, skubus chirurginis gydymas neindikuotas, nors N. V. skundėsi kairio peties bei deÅ¡inio dubens sparno skausmu, tačiau vaistų nuo skausmo atsisakė.

Atlikus reikiamus tyrimus, ji buvo stacionarizuota tolimesniam gydymui (2 t., b. l. 32-33). 2020 m. sausio 30 d. gydytojo ortopedo-traumatologo E. K. raÅ¡te nurodyta, kad pacientę planuojama iÅ¡raÅ¡yti iÅ¡ klinikos kitÄ savaitę ambulatoriniam gydymui (2 t., b. l. 35). Stacionarus gydymas truko nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2020 m. vasario 5 d., t. y. pusantros savaitės. Tuo tarpu ambulatorinis gydymas truko kur kas ilgiau, liekamuosius sutrikdytos sveikatos padarinius N. V. jautė daugiau nei pusmetį laiko. Nukentėjusiajai buvo atlikta kairiojo raktikaulio osteosintezė rakinamais implantais.

Skirta imobilizacija, kuri truko du mėnesius, taip pat dėl gūžduobės lūžimo taikytas dviejų mėnesių gulimas režimas. 2020 m. rugpjūčio 18 d. išraše iš medicininių dokumentų (3 t., b. l.

55) nurodyta, kad nukentėjusiÄ jÄ , kuriai pravestas I reabilitacijos etapas, vis dar vargina sutrikęs judėjimas ir apsitarnavimas, deÅ¡inio klubo ir peties skausmai, silpna galÅ«nių jėga. Ä®vertinus bendrÄ ir funkcinę bÅ«klę, sudaryta ambulatorinės reabilitacijos II programa. Po taikytų reabilitacijos procedÅ«rų pacientės bÅ«klė pagerėjo. Kairio peties sÄ nario ir deÅ¡inio klubo sÄ nario judesiai yra laisvesni, tačiau paslankumas pilnai neatsistatęs. Pagerėjo biosocialinės funkcijos. Rekomenduota laikytis tinkamo judėjimo, darbo ir poilsio režimo, savarankiÅ¡kai tęsti iÅ¡moktus kineziterapijos ir ergoterapijos pratimus, esant galimybei, taikyti fizioterapines priemones.

32. Byloje esanti darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2097 (3 t., b. l.

89) liudija, kad N. V. terminuotai, nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. kovo 8 d., yra nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. IÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyta, jog nukentėjusioji negali kelti daugiau nei 10 kg svorio, dirbti virÅ¡valandžių, taip pat dirbti darbÄ , susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, nuolat pasikartojančiais pečių juostos judesiais, be to, patalpoje turi bÅ«ti pakankamai Å¡ilta. Esant Å¡iems duomenims, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jos darbo galimybės yra apribotos, tačiau duomenų, jog N. V. negalėtų dirbti pagal turimÄ profesijÄ ar įgytas kompetencijas, bylos medžiagoje nėra. Sodros duomenimis nukentėjusioji nuo 2005 m. dirba UAB „L.“, t. y. Å¡ioje įmonėje ji dirbo iki eismo įvykio ir toliau dirba joje po eismo įvykio kilimo. Duomenų, kad jos darbo funkcijos bÅ«tų sumažintos ar kitaip apribotos dėl suprastėjusios sveikatos, nepateikta.

33. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kai nukentėjusiajam nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagrįstai sprendė, jog paprastai priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai nukentėjusiam asmeniui atliekama daug sudėtingų operacijų, jis ilgai gydomas stacionare, po ko vis tiek iÅ¡lieka neigiamų padarinių, Å¡i suma gali bÅ«ti didinama. Pavyzdžiui, dėl kairiojo čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imo ir vidinės kulkÅ¡nies lūžio priteista 579,24 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2010); 5 792,40 Eur priteista dėl muÅ¡tinės-plėštinės žaizdos apatinėje lÅ«pos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio kraÅ¡to skeveldrinio lūžio su poslinkiu, kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimo, kairės kryžkaulio pusės linijinio lūžio be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiÅ«ta lÅ«pos žaizda, nukentėjusysis dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius ir dabar jam sunku vaikščioti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2009); 4 344,30 Eur priteista dėl sulaužytų abiejų žandikaulių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503-511/2015); 6 000 Eur priteista nukentėjusiajam, kuris patyrė deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ir deÅ¡inio stipinkaulio iÅ¡nirimus ties deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nariu, deÅ¡inio stipinkaulio tolimojo galo priekinio iÅ¡orinio kraÅ¡to persÄ narinį lūžį su poslinkiu, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ylinės ataugos lūžį, deÅ¡inės plaÅ¡takos I delnakaulio pamatinio galo persÄ narinį lūžį su poslinkiu, deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no vidurinio trečdalio skeveldrinį lūžį su poslinkiu, kairio Å¡launikaulio galvos iÅ¡nirimÄ su kairiosios gūžduobės užpakalinio kraÅ¡to atskilimu ir kairio Å¡launikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sÄ nario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, iÅ¡orinio ir vidinio Å¡oninių raiščių dalinius plyÅ¡imus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018) ir kt.

34. Teisėjų kolegija neabejoja, jog N. V. pirmuosius du sutrikdytos sveikatos gydymo mėnesius, kai jai buvo taikytas lovos režimas, patyrė didelius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, ji negalėjo savimi tinkamai pasirūpinti, jai reikėjo nuolatinės trečiųjų asmenų pagalbos. Vis dėlto, tolimesnė jos reabilitacija vertinama kaip pakankamai sėkminga. Duomenų, kad terminuotai netektas darbingumas visiškai neatsistatys arba bent jau ženkliai nepagerės, bylos medžiagoje nėra. Taigi, jos sveikata ateities perspektyvoje vertinama kaip gera.

Nukentėjusiajai iÅ¡ esmės buvo atlikta tik viena operacija, stacionariai ji gydėsi vos pusantros savaitės, kas nelaikytina ilgu laikotarpiu. Todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad priteistoji 5 002,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma akivaizdžiai prasilenkia su teismų praktikoje nustatytais dydžiais, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo V. K. materialinė padėtis nėra gera, tuo tarpu draudimo bendrovė, atlyginusi nukentėjusiesiems priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ kaltininko grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos nukentėjusiai pusei iÅ¡mokėtas sumas.

Be abejo, kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Vis dėlto, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, į tokias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi bÅ«ti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma bÅ«tina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo N. V. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka jai padarytos žalos ypatumus ir bendruosius sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. K.

35. Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis L. K. prašė priteisti jam 822,63 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 115-117), patikslintame ieÅ¡kinyje savo reikalavimÄ sumažino ir prašė priteisti 308,18 Eur turtinės ir 2 572 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 74). Apylinkės teismas, įvertinęs, jog dalį žalos jau yra atlyginęs AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 97), papildomai iÅ¡ Å¡io civilinio atsakovo priteisė L. K. 600 Eur neturtinei žalai ir 94,50 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis netenkinta. Taigi, iÅ¡ viso nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų ir dvasinių kančių turi bÅ«ti sumokėta 3 028 Eur neturtinės ir 319,80 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, Å¡ios sumos yra per mažos ir neatitinka formuojamos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

36. Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiajam yra konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada Nr. G 501/2020 (02) nustatyta, kad L. K. padaryti šie sužalojimai: nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairės pusės XII šonkaulio lūžis, žaizda kairėje blauzdoje (1 t., b. l. 53-54). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis paaiškino, kad po eismo įvykio pirmoji medicininė pagalba jam buvo suteikta Kauno klinikose, po ko jis buvo išleistas gydytis į namus (1 t., b. l. 40-41).

Taigi, L. K. nebuvo gydomas stacionariai, vienintelis rimtesnis jam padarytas sveikatos sužalojimas yra XII Å¡onkaulio lūžis. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad iki Å¡iol jam skauda Å¡onkaulius, kas neigiamai veikia jo kasdienę veiklÄ , tačiau jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų nėra pateikta. Duomenų, kad lūžęs Å¡onkaulis bÅ«tų nesugijęs ar bÅ«tų likę kokių nors liekamųjų sveikatai padarinių, taip pat nėra, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog L.

K. patyrė itin didelius nepatogumus ar kitus dvasinius išgyvenimus.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl panaÅ¡aus pobÅ«džio sužalojimų nukentėjusiesiems yra priteisiamas netgi ir mažesnis neturtinės žalos dydis, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2010 nukentėjusiajam, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairės pusės 5-8 Å¡onkaulių lūžiais, priteista 868,86 Eur; dėl deÅ¡inės pusės IX Å¡onkaulio lūžio nukentėjusiajam priteista 1 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-139/2016); dėl Å¡onkaulio ir delnakaulio lūžimų priteista 2 652,92 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2012); dėl plėštinės deÅ¡inio kelio žaizdos su sÄ nario kapsulės bei Å¡eivikaulio Å¡oninių raiščių plyÅ¡imu bei deÅ¡inio Å¡launikaulio iÅ¡orinio gumburo atplyÅ¡imu, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo, deÅ¡inės pusės 8 Å¡onkaulio lūžio, deÅ¡inio plaučio plyÅ¡imo su kraujo ir oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, muÅ¡tinės žaizdos kairio peties srityje, odos nubrozdinimų abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse nukentėjusiajam priteista 2 896,20 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-511/2015) ir kt.

Ä®vertinus augančiÄ Å¡alies ekonomikÄ , o kartu ir bendrÄ pragyvenimo lygį, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog neturtinės žalos atlyginimo sumos pamažu didėja, tačiau spręsti, kad L. K. priteista kiek daugiau nei 3 000 Eur suma yra per maža ir neatitinka teismų praktikos, jam padarytų sužalojimų masto ar patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų, nėra pagrįsta.

38. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusysis L. K. teigia, kad draudimo bendrovė jam iÅ¡mokėjo tik dalį jo negautų pajamų, o apylinkės teismas nepagrįstai jo praÅ¡omÄ atlyginti pajamų sumÄ sutapatino su draudimo iÅ¡mokėta suma. Å iuo aspektu pažymėtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vyresnioji ekspertė L.

Z. apskaičiavo L. K. negautas pajamas nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 26 d. (2 t., b. l. 153), tačiau nukentėjusysis buvo nedarbingas ilgesnį laikotarpį, t. y. iki 2020 m. kovo 10 d. Civiliniam atsakovui Å¡i aplinkybė buvo žinoma, nes į jÄ buvo atsižvelgta apskaičiuojant neturtinės (moralinės) žalos dydį (2 t., b. l. 154). Vadinasi, draudimo bendrovė nepagrįstai neapskaičiavo ir neatlygino L. K. negautų pajamų nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 10 d.

įskaitytinai. Pirmosios instancijos teismas į minėtÄ aplinkybę neatsižvelgė ir nepagrįstai pripažino, jog draudimo bendrovė tinkamai apskaičiavo visas nukentėjusiojo negautas pajamas.

39. Sodros duomenimis L. K. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. vasario 29 d. gavo 23,19 Eur, o laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 10 d. – 81,17 Eur. Taigi, iÅ¡ viso nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 10 d. jis realiai iÅ¡ Sodros gavo 104,36 Eur (23,19 + 81,17 = 104,36 Eur). Draudimo bendrovės vyresniosios ekspertės paskaičiuota, jog vidutinės nukentėjusiojo pajamos per dienÄ yra 21,77 Eur (2 t., b. l. 153). Vadinasi, dirbdamas per minėtÄ laikotarpį L. K. galėjo gauti 195,93 Eur (21,77 (vidutinės pajamos per dienÄ ) x 9 (darbo dienų skaičius) = 195,93).

Iš šios sumos atėmus Sodros išmokėtas nedarbingumo išmokas, gaunama nukentėjusiojo negautų pajamų suma, kuri sudaro 91,57 Eur (195,93 – 104,36 = 91,57). Kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ šios sumos L. K. neatlygino, todėl ji papildomai priteisiama iš civilinio atsakovo. Dėl to apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl solidariosios atsakomybės 40. Nukentėjusieji M. M., N. V. ir L. K. jų pareikštus civilinius ieškinius prašo priteisti solidariai iš AB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistojo V.

K. ir L. M., kuris perdavė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, žinodamas apie Å¡iÄ aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimÄ priteisė tik iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju civilinis atsakovas buvo nustatytas tinkamai ir įstatymo taikymo klaidos nepadaryta.

41. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojančio naujos redakcijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 11 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyta 5 000 000 Eur suma apima tiek neturtinės, tiek ir turtinės žalos atlyginimÄ , o taip pat yra dalijama atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, kurių gali bÅ«ti ir žymiai daugiau nei vienas asmuo.

Jeigu padarytos žalos sumos virÅ¡ija minėtas ribas, likusiÄ dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Pagal Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalį iÅ¡moka Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiesiems priteistų sumų dydžių, jie nevirÅ¡ija Ä®statyme nustatytų ribų, todėl Å¡ias sumas pilna apimtimi privalo padengti draudimo bendrovė.

Apeliantų nurodytoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad transporto priemonės savininkas, savo valia perdavęs transporto priemonės valdymÄ neblaiviam asmeniui, kartu su pastaruoju gali solidariai atsakyti už tretiesiems asmenims eismo įvykio metu sukeltÄ Å¾alÄ . Taigi, V. K. ir L. M. solidariosios atsakomybės klausimas Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik tuo atveju, jei nukentėjusiesiems bendrai priteistų sumų dydis virÅ¡ytų 5 000 000 Eur.

Å iuo atveju taip nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatytas atlygintinas turtinės ir neturtinės žalos sumas priteisė tik iÅ¡ draudimo bendrovės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 42. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ .

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020).

Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų pateiktÄ apeliacinį skundÄ , kuris M. M. ir N. V. atžvilgiu yra pilna apimtimi atmestas, o L. K. atžvilgiu tenkintas iÅ¡ dalies. Kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidas (už apeliacinio skundo parengimÄ ) praÅ¡oma priteisti tik M. M. ir N. V. naudai (iÅ¡ viso 1 000 Eur), tam nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu duomenų, kad už suteiktas teisines paslaugas bÅ«tų mokėjęs ir L. K., bylos medžiagoje nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nukentėjusiųjų M.

M. ir N. V. apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo L. K. – tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti. IÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam L. K. papildomai priteisti 91,57 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ penkiasdeÅ¡imt septynis centus) turtinės žalos atlyginimo. KitÄ 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė