2ac9749e-9cc5-449c-bf22-9bd1e659bf23 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-7739-1032/2016                                                                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-05405-2016-4)Procesinio sprendimo kategorija2.5.1.5.; 2.5.1.3.6.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 10 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Zubrickaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios R.

S. komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens P. P., ieÅ¡kinį atsakovams R. S. ir S. S. dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 30236,50 Eur žalÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas 2015-05-16 pareiÅ¡kime patikslino praÅ¡omos priteisti žalos dydį – 25263,07 Eur.

Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių. Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovai atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis)IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Formaliai įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-05 nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ R.

S. komercinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ (c. b. Nr. eB2-1609-524/2015), bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos įgaliotas asmuo P. P.. Nutartis įsiteisėjo 2015-11-17 (b.l. 10, 11). VĮ Registrų centro duomenimis nuo 1993-04-21 įmonės vadovu buvo atsakovas R. S. (b.l. 23). Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas konstatavo, kad iš įmonės 2015-09-30 balanso matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (14 394 Eur) viršija pusę į įmonės balanso įrašyto turto vertės (0 Eur);

įmonė neturi darbuotojų, nemoka privalomųjų mokesčių, visiÅ¡kai neturi turto. Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms yra pagrindas įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl nemokumo (b.l. 10). Tai rodo, kad bankroto byla R. S. komercinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ yra iÅ¡kelta tik 2015 metų pabaigoje pagal vieno iÅ¡ įmonės kreditoriaus paduotÄ pareiÅ¡kimÄ . Tuo tarpu visos galiojusios Ä®monių bankroto įstatymo (toliau Ä®BÄ®) redakcijos įtvirtino įmonės administracijos vadovo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokia, o to nepadarius padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Ä®monės vadovo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo įstatymas siejo ne vien su formaliu įmonės nemokumo statuso konstatavimu. Pagal Å¡io straipsnio formuluotę, pareigÄ inicijuoti įmonei bankroto bylÄ Ä¯monės vadovas (savininkas) įgyja įvertinęs tolimesnes įmonės veiklos perspektyvas ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Toks įmonės vadovo atliekamas įmonės veiklos perspektyvų vertinimas turi atitikti rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Ä®monės vadovo elgesys tęsiant bendrovės veiklÄ esant formaliam įmonės nemokumo statusui, neatitinkantis protingos verslo rizikos ir prieÅ¡taraujantis geriems verslo standartams, teismo bÅ«tų įvertintas kaip neteisėtas elgesys, kuriuo daroma žala įmonei ir jos kreditoriams. Kita vertus, protingos, atsižvelgiant į konkrečiÄ faktinę situacijÄ , įmonės vadovo ar savininko pastangos atgaivinti įmonės veiklÄ prieÅ¡ inicijuojant įmonės bankroto procedÅ«ras, negali bÅ«ti vertinamos kaip neteisėtos, kadangi verslas visuomet yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedÅ«ros pagal jų tikslÄ ir prigimtį yra kraÅ¡tutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė.

Nustačius, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėdamas pakankamÄ pagrindÄ (atsižvelgiant į rÅ«pestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiÅ¡komis aplinkybėmis, elgesio standartÄ ) manyti, jog įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie įmonės vadovo (savininko) veiksmai neturėtų bÅ«ti vertinami kaip Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio numatytos pareigos pažeidimas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso 6.2 straipsnis).

Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami. Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).PareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“.

R. S. komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui nepateikė. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Už pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymÄ buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnis). Taigi nėra abejonių, kad įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas (2013-03-22 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-617-115/2013). Nesikreipdamas į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , atsakovas prisiėmė rizikÄ dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams.

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis).2015 m. spalio 23 d. atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra nurodyta, kad R.

S. komercinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2009 metais Å¡alyje kilusios ekonominės krizės susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, veikla pradėjo strigti, o nuo 2012 metų veiklos nebevykdė, todėl neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais (b.l. 20). Atsakovas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nesikreipė, nors jau nuo 2009 metų vidurio įmonės veikla pradėjo strigti, o nuo 2012 metų veiklos nebevykdė. Tuo atsakovas faktiÅ¡kai pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas (37 ir kt. straipsniai) bei Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalis.Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija pagal kuriÄ visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis). Individuali įmonė, nors ir registruota vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ pripažįstama bendrÄ ja jungtine nuosavybe. IÅ¡ individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi bÅ«ti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi bÅ«ti tenkinamos iÅ¡ sutuoktinių bendro turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnis).Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas buvo įgijęs pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos jo vadovaujamai R.

S. komercinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė ir privalo atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ (Civilinio kodekso 6.245, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovai atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡prieÅ¡inių įrodymų teismui nepateikė, o byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo įmonės kreditoriams faktÄ , todėl konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 25263,07 Eur žala (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 3.109 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimoIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodo, jog atsakovas yra verslininkas, todėl jam taikoma 6 procentų dydžio palÅ«kanų norma. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å iuo atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl padarytos žalos priteisimo fizinių asmenų atžvilgiu, kurie nėra verslininkai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųBylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonės (įstaigos), kurioms iÅ¡kelta bankroto byla yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio).

Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 758,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Ieškovo ieškinį patenkinus iš atsakovų valstybei priteistina 758,00 Eur žyminio mokesčio lygiomis dalimis po 379,00 Eur (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųJeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, 2016-05-17 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 285 – 287, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį patenkinti iš dalies.Priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir S. S. 25263,07 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 25263,07 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo bankrutavusios R.

S. komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ naudai.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. 379,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.Priteisti iÅ¡ atsakovės S. S. 379,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.2016-05-17 teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.IÅ¡aiÅ¡kintina, jog atsakovai negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.Sprendimas už akių įsiteisėja po dvideÅ¡imties dienų nuo jo priėmimo dienos.

Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiÅ¡kimas dėl Å¡io sprendimo peržiÅ«rėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiÅ«rėjimo procedÅ«rÄ , jeigu pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkinamas.IeÅ¡kovas per trisdeÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                    RÅ«ta Zubrickaitė