2ac8fd77-ecd6-400a-ba10-1d39b37cdd20 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-576-381/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01195-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ligamis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl mažos vertės vieÅ¡ojo pirkimo nutraukimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ligamis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti 2019 m. liepos 28 d. atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – Ligoninė) sprendimÄ nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „Mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos“ (toliau – Pirkimas) procedÅ«ras ir įpareigoti atsakovę tęsti PirkimÄ bei sudaryti vieÅ¡Ä jÄ paslaugų teikimo sutartį su ieÅ¡kove kaip Pirkimo laimėtoja, o naujo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras stabdyti bei nutraukti.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad buvo pateikusi pasiÅ«lymÄ atsakovės organizuotame mažos vertės Pirkime, tačiau atsakovė 2019 m. liepos 28 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ nutraukti PirkimÄ dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių, t. y. dėl to, kad perkančioji organizacija nebuvo numačiusi situacijos, jog visi tiekėjai pasiÅ«lys paslaugas teikti neatlygintinai, be to, pirkimo sutarties sÄ lygose bei sutarties projekte nebuvo numatyta galimybė vykdyti mokėjimus perkančiajai organizacijai (ieÅ¡kovė pateikė atsakovei pasiÅ«lymÄ su minusine paslaugų kaina).

Nutraukdama PirkimÄ , atsakovė taip pat nurodė, kad pasiÅ«lymas su minusine kaina apskritai turi bÅ«ti laikomas alternatyviu ir atmetamas. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nėra ir negali bÅ«ti laikomos nenumatytomis bei negali bÅ«ti pagrindu nutraukti PirkimÄ , nes atsakovė buvo ir vis dar yra sudariusi paslaugų sutartį su UAB „Vilniaus laidojimo rÅ«mai „Ritualas“, kurios vertė nuo 2019 m. gegužės mėn. iki pat dabar yra 0,00 Eur, be to, ne tik atsakovės vykdomuose mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugų vieÅ¡uosiuose pirkimuose, bet ir kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose paslaugų teikimo modelis, kuomet už paslaugų suteikimÄ siÅ«loma 0,00 Eur, yra ne naujiena.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPÄ®) nedraudžia siÅ«lyti nulinės kainos, todėl tam tikrais atvejais, kuomet pirkimo objekto ypatumai sÄ lygoja objektyviÄ ir pagrįstÄ galimybę tiekėjams pateikti nulines arba minusines kainas, tokie pasiÅ«lymai turėtų bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti bei nepažeidžiantys viešųjų pirkimų principų. Å iuo atveju atsakovė nenagrinėjo ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kaip alternatyvaus ir nepriėmė sprendimo jį atmesti, todėl tai nėra ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu nutraukti pirkimÄ , esant nenumatytoms aplinkybėms.

Ieškovės pateiktas pasiūlymas su minusine kaina būtų padėjęs atsakovei maksimaliai racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, nes lėšos, skirtos šiam Pirkimui, net nebūtų panaudotos, o paslaugos būtų suteiktos laiku, kokybiškai ir tinkamai.

3. IeÅ¡kovė taip pat atkreipė dėmesį, jog net ir nutraukus PirkimÄ , atsakovės suinteresuotumas pirkimo objektu iÅ¡liko, nes nutraukusi PirkimÄ atsakovė iÅ¡kart iÅ¡siuntė kvietimÄ tiekėjams dalyvauti neskelbiamoje apklausoje dėl tų pačių paslaugų pirkimo. Nors atsakovė teigia, kad neatlygintinis tokių paslaugų teikimas yra negalimas, tačiau naujame pirkime pati nurodė paslaugų pasiÅ«lymo kainÄ â€“ 0,00 Eur. Tokiu bÅ«du atsakovė pati paneigė savo argumentus, jog tiekėjai negali varžytis dėl nulinės kainos, nes tai neva pažeidžia viešųjų pirkimų principus.

Toks atsakovės elgesys yra nesuderinamas su skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningos ir laisvos tiekėjų konkurencijos principais. IeÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, kad ginčyti antrojo pirkimo sÄ lygų neturėjo galimybės dėl laiko stokos, nes kvietimÄ pateikti pasiÅ«lymÄ gavo 2019 m. liepos 28 d. (sekmadienį) vakare, o naujo pasiÅ«lymo pateikimo terminas buvo 2019 m. liepos 31 d. 13 val.

4. Atsakovė Ligoninė su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė paaiÅ¡kino, jog susidÅ«rusi su neįprasta ir VPÄ® nereglamentuota situacija (gavo 5 pasiÅ«lymus – 4 su nuline ir 1 (ieÅ¡kovės) pasiÅ«lymÄ su minusine kaina), kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybÄ klausdama, ar paaiÅ¡kėjus duomenims, kad tiekėjai gauna didelę ekonominę naudÄ iÅ¡ sutarties vykdymo, ženkliai virÅ¡ijančiÄ tarptautinio pirkimo vertės ribÄ , bÅ«tina mažos vertės pirkimÄ nutraukti ir vykdyti tarptautinį pirkimÄ .

Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas nurodė, kad situacija, kai už mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos teikimÄ tiekėjas teikia neigiamas kainas (sumoka perkančiajai organizacijai), apskritai yra ydinga, siÅ«lė surengti diskusijÄ ne tik tarp atsakovės ir Viešųjų pirkimų tarnybos, bet ir kitų atsakingų institucijų. Diskusijos dalyviai vieningos iÅ¡vados ir (ar) siÅ«lymų dėl vykdomo Pirkimo nepriėmė, tačiau buvo prieita vieningos nuomonės Å¡iais aspektais:

1) vykdant mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ itin sudėtinga nustatyti kitus objektyvius pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus nei kaina;

2) neigiamo įkainio taikymas apskritai yra ydingas;

3) vadovautis vieÅ¡ojo pirkimo konkurso rezultatais, kurio metu tiekėjai pateikė 0,00 Eur paslaugos teikimo įkainius, taip pat yra ydinga, nes vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygos leidžia tiekėjams varžytis tik dėl to, kuris pirmas pateiks pasiÅ«lymÄ , t. y. tokios sÄ lygos turi bÅ«ti laikomos neteisėtomis. IÅ¡nagrinėjusi visas vykdyto Pirkimo metu naujai atsiradusias reikÅ¡mingas nenumatytas aplinkybes, Ligoninė priėmė sprendimÄ PirkimÄ nutraukti. Å ių aplinkybių visumos iki Pirkimo paskelbimo atsakovė nenumatė, nes iki Å¡iol Å¡ių paslaugų pirkimuose tiekėjai siÅ«lė paslaugas teikti atlygintinai.

Pirkimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad buvo sulaukta nulinių, minusinių pasiÅ«lymų, o dėl to, kad naujai iÅ¡aiÅ¡kėjusi padėtis rinkoje lėmė, jog atsakovės parengtos konkurso sÄ lygos sudarė prielaidas tiekėjams pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis tokiomis aplinkybėmis vyksta tik dėl pasiÅ«lymų pateikimo momento, kas iÅ¡ esmės yra ydinga. Alternatyviu galimas laikyti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas nebuvo atmestas ir tai nebuvo Pirkimo nutraukimo pagrindas. Nutraukus PirkimÄ , ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas nebuvo baigtas vertinti.

Atsakovė Pirkimo sÄ lygose bei Pirkimo sutarties projekte nebuvo numačiusi galimybės vykdyti mokėjimus perkančiajai organizacijai, be to, atsakovė yra vieÅ¡oji įstaiga, jos gaunamos pajamos yra griežtai reglamentuotos ir apskaitomos teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Atsakovė taip pat nurodė, kad, siekdama įgyvendinti lygiateisiÅ¡kumo principÄ , vykdydama naujÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl to paties pirkimo objekto neskelbiamos apklausos bÅ«du, priėmė sprendimÄ kviesti visus teikėjus, kurie pateikė pasiÅ«lymus skelbtame Pirkime ir kurie atitinka nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, nes nebuvo įmanoma nustatyti objektyvių pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų, kuriais remiantis galėtų bÅ«ti nustatytas mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos teikėjas. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovė nepateikė pretenzijos dėl naujojo pirkimo, taigi ji nesilaikė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedÅ«ros ir jos ieÅ¡kinys dėl neskelbiamos apklausos bÅ«du vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo turi bÅ«ti atmestas.

6. VPT iÅ¡vadoje nurodė, kad situacija, kuomet pirkimo laimėtojas nustatomas tik pagal pasiÅ«lymų pateikimo momentÄ , yra ydinga ir lemianti, kad tiekėjai pirkime konkuruoja ne savo pasiÅ«lymais, o tik pasiÅ«lymų pateikimo momentu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Ligoninę stabdyti bei nutraukti naujo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nutraukė, nes ieÅ¡kovė nepasinaudojo VPÄ® numatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, o kitÄ UAB „Ligamis“ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

8. Teismas sprendė, kad atsakovės sprendimo nutraukti PirkimÄ pagrindu nurodytų aplinkybių (visi tiekėjai siÅ«lo teikti paslaugas už nulines kainas (neatlygintinai) arba už neigiamÄ (minusinę) kainÄ ) Ligoninė negalėjo numatyti, nes vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta galimybė tiekėjams teikti, o perkančiajai organizacijai įsigyti paslaugas neatlygintinai ar gaunant už tai priemokÄ . Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė minėtas aplinkybes galėjo nustatyti atlikusi rinkos tyrimÄ ir patikrindama centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) duomenis, kuriuose nurodytos nulinės kainos paslaugų teikimo sutartys.

Nors tokios sutartys yra skelbiamos vieÅ¡ai, tačiau jos nėra tapačios ieÅ¡kovės vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo objektui, nes ieÅ¡kovė siekė įsigyti iÅ¡ karto teikiamas kelias paslaugas, jų grupę (palaikų paėmimÄ , pervežimÄ , saugojimÄ ), o ieÅ¡kovės nurodytos nulinės kainos sutartys buvo sudarytos tik dėl pavienių tokių paslaugų suteikimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ pradėjo vykdyti 2019 m. kovo 29 d. ir tuo metu neatlygintinų sutarčių ji nebuvo sudariusi, taigi atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog tiekėjai nesiÅ«lys teikti paslaugas nulinėmis arba neigiamomis kainomis.

9. Pirmosios instancijos teismas nepritarė ieÅ¡kovės pozicijai, kad, nutraukus PirkimÄ ir paskelbus naujÄ pirkimÄ dėl to paties pirkimo objekto, ieÅ¡kovės interesai buvo pažeisti. IeÅ¡kovė nenurodė, kokiu pagrindu ji sprendė, jog atsakovė, nenutraukdama vieÅ¡ojo pirkimo, bÅ«tų sudariusi vieÅ¡ojo pirkimo sutartį su ieÅ¡kove. Nutraukus PirkimÄ , ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas nebuvo baigtas vertinti, todėl vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros atnaujinimas nereikÅ¡tų ieÅ¡kovės besÄ lyginės galimybės sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Be to, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties projekte nenustatyta galimybė, jog pagal Å¡iÄ sutartį tiekėjas atliktų mokėjimus perkančiajai organizacijai, todėl tokia sutartis negalėtų bÅ«ti pasiraÅ¡yta ir vykdoma.

10. Teismas pažymėjo, kad neatlygintinai paslaugas teikti pasiÅ«lę tiekėjai nekonkuruoja ekonominiu naudingumu, kuris atsakovės buvo nustatomas pagal pasirinktÄ kainos kriterijų, todėl sutiko su atsakovės argumentais, jog vienodos kainos pateikimas neužtikrina vieÅ¡ojo pirkimo konkurso dalyvių varžymosi konkurencijos prasme. Tiekėjams pasiÅ«lius neatlygintinÄ paslaugų teikimÄ , tiekėjų konkurencija kainos prasme nevyksta. Tai laikytina ydinga situacija, kÄ patvirtina ir VPT iÅ¡vada. Teismas konstatavo, kad atsakovės nustatytos vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos sudarė prielaidas tiekėjams pateikti vienodas kainas, t. y., kai perkančioji organizacija neturi mokėti už suteikiamas paslaugas.

Perkančioji organizacija neturi galimybės keisti savo pačios parengtų ir paskelbtų vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų ir privalo laikytis viešųjų pirkimų teisės normų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis kasacinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 ir 2017 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, nustačiusi, jog jos vieÅ¡ai paskelbti vieÅ¡ojo pirkimo dokumentai sudaro prielaidÄ tiekėjams teikti pasiÅ«lymus dėl neatlygintino paslaugų teikimo ir tokiu bÅ«du atsirado aplinkybės, kurių ji negalėjo numatyti, o vieÅ¡ai paskelbtų ydingų vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų keisti nėra galimybės, tinkamai įgyvendino VPÄ® 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ imperatyviÄ nuostatÄ bei pagrįstai ir teisėtai nutraukė vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ , kuris neatitiko skaidrumo principo (VPÄ® 17 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė UAB „Ligamis“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Jokių nenumatytų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nutraukti PirkimÄ , Å¡iuo atveju nėra. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nesuderinamos su kasacinio teismo praktika, nes tiek nulinių, tiek neigiamų (minusinių) kainų pateikimas vieÅ¡uosiuose pirkimuose yra ne tik leistinas ir teisėtas, bet ir yra pagrindas konstatuoti, kad konkurencija tarp tiekėjų tikrai vyko ir ji buvo sÄ Å¾ininga.

Nulinių arba minusinių kainų pateikimas vieÅ¡uosiuose pirkimuose pats savaime negali bÅ«ti laikytinas nenumatyta aplinkybe ir bÅ«ti traktuojamas kaip pagrindas nutraukti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , nes tai nesuderinama nei su racionaliu lėšų naudojimu, nei su teisiniu reglamentavimu, nei su laisva rinka ar tiekėjų konkurencija. Pagal teismų praktikÄ tam, kad vienodų kainų pateikimas bÅ«tų pripažintas kaip ribojantis konkurencijÄ , turi bÅ«ti nustatytos pirkimo sÄ lygos, sudarančios prielaidas tokioms kainoms atsirasti.

Be to, atlikus CVP IS vieÅ¡ai prieinamos informacijos apie vieÅ¡ojo pirkimo sutartis analizę matyti, kad ne viena perkančioji organizacija yra arba buvo sudariusi neatlygintinas mirusiųjų paslaugų transportavimo (pervežimo) bei laikino laikymo (saugojimo) paslaugų sutartis, įskaitant ir pačiÄ atsakovę. 11.2. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į faktines bylos aplinkybes, pirkimo objekto specifikÄ , jo kompleksiÅ¡kumÄ , neanalizavo pirkimo sÄ lygų turinio ir sprendimÄ grindė netinkama kasacinio teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės ne tik neatitinka Å¡ios bylos nagrinėjimo aplinkybių, bet yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingos.

Teismo sprendime bei VPT iÅ¡vadoje nurodytoje Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 ginčas kilo dėl to, kad pati perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė fiksuotÄ tiesioginių maisto gaminimo iÅ¡laidų dydį, nepateikė patikimo ir įtikinamo tokių reikalavimų nustatymo pagrindimo, todėl Å¡i priemonė kasacinio teismo vertinimu buvo pripažinta neproporcinga, varžančia tiekėjų konkuravimÄ ir neatitinkančia racionalaus pirkimo lėšų naudojimo.

BÅ«tent Å¡ios aplinkybės sudarė pagrindÄ pirkimo dokumentuose nurodytÄ sÄ lygÄ dėl nurodytų fiksuotų maisto produktų įsigijimo ir tiesioginių iÅ¡laidų maisto gaminimui kainų pripažinti neteisėta bei panaikinti. Be to, kasacinis teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad tiekėjų pasiÅ«lymuose nurodytos vienodos kainos savaime nereiÅ¡kia jų tarpusavio konkurencijos dalyvaujant vieÅ¡ajame pirkime apribojimo. Toks apribojimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai pati perkančioji organizacija savo nustatytomis pirkimo sÄ lygomis sudaro prielaidas tiekėjams pateikti vienodas pasiÅ«lymų kainas.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ne pirkimo sÄ lygos pačios savaime, o bÅ«tent pirkimo objekto ypatumai, jų teikimo specifika ir kompleksiÅ¡kumas, taip pat situacija rinkoje ir nemaža dalyvių konkurencija leido visiems tiekėjams pateikti nulinius arba minusinius kainos pasiÅ«lymus. 11.3. Tai, kad Pirkime pasiÅ«lymus pateikė 5 tiekėjai, kurie pasiÅ«lė nulines ar minusines kainas, be to, du dalyviai teikė pretenzijas dėl Pirkimo nutraukimo, patvirtina, jog tiekėjų konkurencija egzistavo. Nulinių ar minusinių kainų pateikimas tik užtikrina racionalų lėšų panaudojimÄ nesuvaržytos konkurencijos sÄ lygomis kaip to reikalaujama pagal teismo nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų racionalaus lėšų panaudojimo bei nesuvaržytos tiekėjų konkurencijos aspektu. 11.4.

IeÅ¡kovė yra visas laidojimo paslaugas teikianti įmonė, todėl pajamas gauna ne tik iÅ¡ mirusiųjų laikino laikymo (saugojimo) paslaugų, bet ir iÅ¡ kitų laidojimo paslaugų, kurias užsako mirusiųjų Å¡eimos nariai ar kiti atstovai. Atsakovė perka tik maÅ¾Ä dalį sudedamųjų laidojimo paslaugų, t. y. tik mirusiųjų transportavimo bei laikino laikymo (saugojimo) nuo 1 paros iki 4 parų paslaugas, o kitas paslaugas, kurios neatsiejamai susiję su bÅ«tent Å¡iuo pirkimo objektu, įsigyja fiziniai asmenys, t. y. transportuojamų mirusiųjų asmenų artimieji ar giminaičiai, kadangi be tų paslaugų jie negali iÅ¡siversti ar patys negali pasirÅ«pinti.

Keturi gauti tiekėjų pasiÅ«lymai su nulinėmis kainomis bei ieÅ¡kovės pateiktas pasiÅ«lymas su minusine kaina tik parodo, kad tiek kiti rinkos dalyviai, tiek ir pati ieÅ¡kovė gali teikti tokias paslaugas, neimdami atlygio iÅ¡ atsakovės ar kitos perkančiosios organizacijos, kuri taip pat vykdo tokių ar panaÅ¡ių paslaugų vieÅ¡uosius pirkimus. IeÅ¡kovė, teikdama neįprastai mažos kainos pagrindimÄ atsakovei, įsivertino visus kaÅ¡tus, nurodė visas iÅ¡laidas bei pagrindė galimybę teikti tokias paslaugas neatlygintinai.

Vadovaujantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikÅ¡ti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iÅ¡ trečiųjų asmenų. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tiekėjas vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslÄ didinti konkurencingumÄ ir savo žinomumÄ , iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų. Taigi tiekėjai tam tikrų paslaugų pirkimuose, priklausomai nuo perkamo objekto specifikos, kompleksiÅ¡kumo ir kitų kainodaros skaičiavimo ypatumų, gali visiÅ¡kai pagrįstai pasiÅ«lyti nulines arba netgi minusines kainas perkančiosioms organizacijoms.

Lietuvos teismų praktikoje yra nagrinėtų bylų, kuomet buvo siÅ«loma neigiama (minusinė) paslaugų kaina ir tokia kaina teismo buvo pripažinta kaip tinkama bei neprieÅ¡taraujanti teisiniam reglamentavimui ir netraktuojama kaip nenumatytos aplinkybės. 11.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi byloje Nr. e3K-3-2-248/2017, kurioje Å¡alys nesutarė, ar perkančioji organizacija turėjo teisę nustatyti tokias konkurso nuostatas, pagal kurias, pirma, tiekėjai varžosi, kas atsakovei pasiÅ«lys mažiausiÄ tik aptarnavimo paslaugų kainÄ , t. y. nevertinamos kitos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kainos sudėtinės dalys, antra, konkurso dalyviai turėjo teisę perkančiajai organizacijai pateikti nulinės kainos pasiÅ«lymus, kur vertinamas tik aptarnavimo paslaugų įkainis, sudarantis mažiausiÄ dalį visame paslaugų kontekste.

Byloje pirkimo objektas buvo ne laidojimo paslaugos, o kelionių organizavimo paslaugos, kurios absoliučiai skiriasi savo paslaugų teikimo specifika, apimtimi bei sÄ lygomis. Be to, nurodytoje byloje konkurso sÄ lygos buvo pripažintos neteisėtomis, nes perkančioji organizacija, nors ir nenurodė konkrečių fiksuotų įkainių pirkimo dokumentuose, bet techninės specifikacijos nuostatų visuma ir pasiÅ«lymo formoje keliami reikalavimai siÅ«lyti tik aptarnavimo įkainį, sudarė sÄ lygas teikėjams nekonkuruoti dėl realių lėktuvo bilietų, vieÅ¡bučių ir kitų kainų.

Å i kasacinio teismo nutartis tik dar kartÄ pakartojo ir patvirtino kasacinio teismo pozicijÄ , kad:

1) vienodos tiekėjų kainos pačios savaime nereiškia tiekėjų tarpusavio konkurencijos apribojimo dalyvaujant viešajame pirkime;

2) tokį apribojimÄ galima konstatuoti tik tada, kai pati perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygomis sudaro prielaidas tiekėjams nustatyti vienodÄ pasiÅ«lymo kainÄ ir varžytis tik dėl pasiÅ«lymo pateikimo momento;

3) toks apribojimas turi bÅ«ti konstatuotas kiekvieno pirkimo atveju individualiai, t. y. įvertinus pirkimo sÄ lygų visumÄ , pirkimo objektÄ ir visas faktines aplinkybes. 11.6. Å iuo atveju Pirkimo sÄ lygose yra tiesiog įvardinta, kokios paslaugos jai yra bÅ«tinos, daugiau jokių kitų sÄ lygų nėra nustatyta, todėl tokios Pirkimo sÄ lygos negali bÅ«ti traktuojamos kaip prielaida arba ydinga praktika vienodoms kainoms pateikti, ypač kai tai nėra draudžiama vieÅ¡uosiuose pirkimuose, t. y. VPÄ® 55 straipsnio 8 dalyje yra sureglamentuota tokia situacija, kuomet tiekėjai pateikia vienodas kainas.

Be to, nei VPÄ®, nei kiti teisės aktai nedraudžia tiekėjams siÅ«lyti nulinių ar minusinių kainų. 11.7. IeÅ¡kovė negavo atsakovės sprendimo, kad ji nepagrindė neįprastai mažos kainos, ar sprendimo, kad jos pasiÅ«lymas netinkamas ir yra atmetamas, prieÅ¡ingai – gavo atsakovės praÅ¡ymÄ pratęsti pasiÅ«lymų galiojimo terminÄ iki 2019 m. spalio 31 d. Å iuo atveju ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta minusinė kaina buvo geriausia iÅ¡ visų tiekėjų pasiÅ«lytų kainų, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, kad bÅ«tent su ja bus sudaroma vieÅ¡ojo pirkimo sutartis.

Tai, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties projekte nebuvo nustatyta galimybė, jog pagal Å¡iÄ sutartį tiekėjas atliktų mokėjimus perkančiajai organizacijai, nereiÅ¡kia, jog sutartis su ieÅ¡kove negalėtų bÅ«ti pasiraÅ¡yta ir vykdoma ir dėl to Pirkimas turi bÅ«ti nutrauktas. VieÅ¡ojo pirkimo sutarties keitimas Å¡iuo atveju nebÅ«tų laikytinas esminiu, kadangi neatitiktų nė vienos iÅ¡ sÄ lygų, numatytų VPÄ® 89 straipsnio 4 dalyje. 11.8. Buvo pažeisti teisinio tikrumo ir lygybės įstatymui principai, nes analogiÅ¡koje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. priėmė prieÅ¡ingÄ sprendimÄ (civilinės bylos Nr. e2-4469-340/2018), t. y. sprendė, jog neatlygintinis mirusių pacientų palaikų pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimas yra galimas, teisėtas, pagrįstas ir nepažeidžiantis VPÄ® 57 straipsnio nuostatų bei pirkimui skirtų lėšų racionalaus panaudojimo principo.

12. Atsakovė Ligoninė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Nutraukus pirmÄ jį pirkimÄ , nebuvo surasta pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų Å¡iam perkamam pirkimo objektui, kurių pagrindu, laikantis viešųjų pirkimų principų, galima bÅ«tų atrinkti laimėtojÄ vykdant skelbiamÄ pirkimo procedÅ«rÄ , todėl, siekiant įsigyti paslaugas vieninteliu sÄ Å¾iningu bÅ«du, atlikti 5 atskiri pirkimai neskelbiamos apklausos bÅ«du.

Å iuo atveju pirkimo objektÄ nuspręsta padalinti į dalis ir pasiÅ«lyti pirkimo sutartis sudaryti visiems pirmajame pirkime dalyvavusiems tiekėjams. Pirkimo objektas pirmajame pirkime buvo paslaugų teikimas 36 mėn. laikotarpiu. Vykdant neskelbiamas apklausas nuspręsta šį terminÄ padalinti į penkis atskirus laikotarpius ir dėl kiekvieno laikotarpio vykdyti atskirÄ pirkimÄ , kviečiant tiekėjus eilės tvarka pagal tiekėjo pasiÅ«lymo pateikimo datÄ ir laikÄ pirmajame pirkime. Visi pirkimai buvo pabaigti, t. y. sudarytos viešųjų pirkimų sutartys, tarp kurių ir sutartis su ieÅ¡kove.

Taigi apeliacinio skundo objektas yra nebeaktualus. 12.2. IeÅ¡kovė reikalauja nesivadovauti nei viešųjų pirkimų principais, nei pirkimo sÄ lygomis, bet pripažinti jo pasiÅ«lymÄ laimėjusiu tik todėl, kad ji pasiÅ«lė minusinę kainÄ , kuri yra mažesnė už visų kitų tiekėjų pateiktas nulines kainas. Toks reikalavimas nepagrįstas jokiais logiÅ¡kais argumentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

15. Apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui skundžia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimÄ . Kaip minėta, nurodytu sprendimu bylos dalis dėl reikalavimo nutraukti naujo atsakovės vykdomo pirkimo procedÅ«ras buvo nutraukta, o kita ieÅ¡kinio dalis (dėl reikalavimų panaikinti Ligoninės sprendimÄ nutraukti PirkimÄ ir įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedÅ«ras ir sudaryti sutartį su ieÅ¡kove) buvo atmesta. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinti jos ieÅ¡kinį visa apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalies, kuria dalis bylos buvo nutraukta, nepagrįstumo.

BÅ«tent apelianto suformuluoti apeliacinio skundo argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas ir sudaro prielaidas kitai ginčo Å¡aliai tinkamai atsikirsti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria dalis bylos nutraukta, pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos dalykÄ Å¡iuo atveju sudaro tik Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalies, kuria atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai panaikinti Ligoninės sprendimÄ nutraukti PirkimÄ ir įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedÅ«ras bei sudaryti sutartį su ieÅ¡kove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Pirkimo nutraukimo 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ligoninė skundžiamÄ sprendimÄ nutraukti mažos vertės PirkimÄ motyvavo naujai paaiÅ¡kėjusiomis nenumatytomis aplinkybėmis. Nenumatytomis aplinkybėmis atsakovė laikė tai, kad visi 5 pasiÅ«lymus pateikę tiekėjai siÅ«lė paslaugas teikti neatlygintinai, o vienas iÅ¡ jų siÅ«lė netgi primokėti. Ligoninės nuomone, nenutraukus Pirkimo esant tokiai situacijai, bÅ«tų pažeisti VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai.

17. Vadovaujantis VPÄ® 25 straipsnio 2 dalimi atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos Å¡io įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraÅ¡e nustatytos taisyklės. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 10 punktÄ perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedÅ«ras.

Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pirkimo procedūras nutraukti privaloma, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Pažymėtina, kad analogiški pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindai įtvirtinti ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje.

18. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedÅ«ras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobÅ«džio ginÄÄ , pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo iÅ¡imtinį (lot. ultima ratio) pobÅ«dį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimÄ ) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas iÅ¡saugoti atitinkamo vieÅ¡ojo pirkimo teisinius santykius. Å is vertinimas atliekamas visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iÅ¡ jo turinio iÅ¡plaukiančių tiekėjų teisių bei peržiÅ«ros institucijų pareigų kontekste.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras yra apribotas svarbiomis bei iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis ir privalo bÅ«ti pagrįstas svariais argumentais (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso ir Leitschutz, C-27/98). Tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu iÅ¡liko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

19. VPĮ neatskleidžia viešojo pirkimo nutraukimo dėl nenumatytų aplinkybių taikymo kriterijų, taigi nenumatytos aplinkybės, kaip pagrindas viešajam pirkimui nutraukti, vertinamos teismo konkrečioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės – vienodų (nulinių / minusinių) kainų tiekėjų pasiÅ«lymuose pateikimas – nelaikytinos nenumatytomis aplinkybėmis ApraÅ¡o 10 punkto prasme. Visų pirma, dėl tokių tiekėjų pasiÅ«lymų pateikimo pirkimas netapo nebegalimas, be to, neiÅ¡nyko ir pirkimo poreikis, kÄ , be kita ko, patvirtina aplinkybė, kad atsakovė, nutraukusi PirkimÄ , nedelsdama tam pačiam pirkimo objektui organizavo naujÄ pirkimÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis sÄ lygomis.

21. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės bei pirmosios instancijos nurodomose kasacinio teismo nutartyse nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nutraukti PirkimÄ . Pažymėtina, kad tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, tiek pagal 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 tiekėjų varžymasis tik pagal pasiÅ«lymo pateikimo momentÄ , visiems tiekėjams pateikus vienodos kainos pasiÅ«lymus, pripažintinas netinkamu, pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus, tik tokiu atveju, jei vienodos kainos siÅ«lomos dėl perkančiosios organizacijos suformuluotų pirkimo sÄ lygų (pavyzdžiui pirkimo sÄ lygose aiÅ¡kiai arba netiesiogiai nustatomas visiÅ¡kas ar dalinis pasiÅ«lymų kainų fiksavimas).

Tiekėjų pasiÅ«lymuose nurodytos vienodos kainos savaime nereiÅ¡kia konkurencijos dalyvaujant vieÅ¡ajame pirkime apribojimo. Tokį apribojimÄ galima konstatuoti tada, kai perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygomis sudaro prielaidas tiekėjams nustatyti vienodÄ pasiÅ«lymo kainÄ ir varžytis tik dėl pasiÅ«lymo pateikimo momento.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju anksčiau aptarta situacija nenustatyta. Vienodos kainos pasiÅ«lymų pateikimÄ Å¡iuo atveju lėmė ne netinkama pirkimo sÄ lygų formuluotė, bet perkamų paslaugų apimtis, pobÅ«dis bei padėtis rinkoje. Pati atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, jog naujai iÅ¡aiÅ¡kėjusi padėtis rinkoje lėmė, kad jos parengtos konkurso sÄ lygos sudarė prielaidas teikėjams pateikti vienodas kainas; rinkos situacija yra tiek pasikeitusi, kad rinkos dalyviai gali paslaugas teikti neatlygintinai. Pažymėtina, kad jokių tiekėjų konkurencijÄ varžančių, racionalaus lėšų panaudojimo principo neatitinkančių Pirkimo sÄ lygų Å¡iuo atveju nenustatyta. Atsakovė Pirkimo sÄ lygose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatė jokio tiekėjų pasiÅ«lymų kainų fiksavimo.

23. Pagal Pirkimo sÄ lygų 13.1 punktÄ perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainÄ . EkonomiÅ¡kai naudingiausiu pasiÅ«lymu laikomas mažiausios kainos pasiÅ«lymas. Situacija, kai tiekėjai pasiÅ«lo vienodas kainas yra reglamentuota VPÄ® 55 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad, tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiÅ«lymų eilę, pirmesnis į Å¡iÄ eilę įraÅ¡omas tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas pateiktas anksčiausiai.

Taigi vienodos kainos pasiÅ«lymų pateikimas pats savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos, pažeidžiančios VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad perkančioji organizacija parengė netinkamas pirkimo sÄ lygas, netinkamų pirkimo sÄ lygų suformulavimas pagal kasacinio teismo praktikÄ negalėtų bÅ«ti laikomas nenumatyta aplinkybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Pirkimo sÄ lygas rengia ir pagal jas Pirkimo procedÅ«ras planuoja pati perkančioji organizacija, todėl Pirkimo sÄ lygų netinkamas parengimas negali bÅ«ti laikomas netikėtu perkančiajai organizacijai, atsiradusiu kaip aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti VPÄ® 7 straipsnio prasme (galiojančios redakcijos VPÄ® – 26-27 straipsnių prasme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nulinių ir minusinių kainų pasiÅ«lymai vieÅ¡uosiuose pirkimuose yra galimi ir patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Neįprastai maža pasiÅ«lyta kaina savaime nėra kliÅ«tis vieÅ¡ojo pirkimo sutarčiai sudaryti – tik tokia kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad už pasiÅ«lytÄ kainÄ jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindÄ perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiÅ«lymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010 yra pasisakęs, jog vieÅ¡uosiuose pirkimuose iÅ¡ esmės galima ir minusinė siÅ«loma pirkimo kaina. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslÄ didinti konkurencingumÄ ir savo žinomumÄ , iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014).

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali bÅ«ti ne tik mokėjimas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. VieÅ¡ojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikÅ¡ti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iÅ¡ trečiųjų asmenų (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Ordine degli Architetti delle Province di Milano, C-399/98, 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Jean Auroux, C-220/05).

25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Pirkimas nutrauktas pagrįstai. Å iuo atveju nenustatytos ApraÅ¡o 10 punkte nurodytos aplinkybės, suteikiančios perkančiajai organizacijai teisę arba pareigÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras. Taigi 2019 m. liepos 28 d. Ligoninės sprendimas nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „Mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos“ procedÅ«ras pripažįstamas neteisėtu ir yra naikintinas.

Dėl procesinės bylos baigties 26. Konstatavus, kad Pirkimas nutrauktas nepagrįstai, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimÄ nutraukti Pirkimo procedÅ«ras, naikintina ir dėl Å¡ios ginčo dalies priimtinas naujas sprendimas – minėtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas tenkinamas ir atsakovės 2019 m. liepos 28 d. sprendimas nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „Mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos“ procedÅ«ras panaikinamas.

27. Å iame kontekste kasacinio teismo ne kartÄ konstatuota, kad teismai, iÅ¡sprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus ir pripažinę ieÅ¡kovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumÄ , ne visada turėtų juos tenkinti iÅ¡ esmės, nes taip bÅ«tų veikiama už pačiÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ , kompetentingÄ ir atsakingÄ už konkretų pirkimÄ , susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jos poreikių ir galimybių; dėl Å¡ių priežasčių kasacinio teismo spręsta dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų Å¡alis grÄ Å¾inti į pirminę prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, kad bÅ«tų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedÅ«ros; atsižvelgiant į tai, teismai, nustatę VPÄ® pažeidimÄ , turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pvz., iÅ¡ naujo įvertinti pasiÅ«lymÄ ) de facto (faktiÅ¡kai) tenkintų pačios perkančiosios organizacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018).

Taigi, nors Ligoninės sprendimas nutraukti PirkimÄ naikinamas, tačiau sutiktina su atsakove, kad, nutraukus PirkimÄ , pasiÅ«lymų vertinimas nebuvo pabaigtas, todėl net ir pripažinus sprendimÄ nutraukti PirkimÄ neteisėtu, tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas iÅ¡ karto tampa laimėjusiu. BÅ«tent perkančioji organizacija, o ne teismas, yra atsakinga už tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimÄ , pasiÅ«lymų eilės sudarymÄ , laimėtojo nustatymÄ ir pirkimo sutarties su juo sudarymÄ , todėl atsakovei nebaigus pasiÅ«lymų vertinimo procedÅ«ros, teismui nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę sudaryti paslaugų teikimo sutartį su ieÅ¡kove kaip Pirkimo laimėtoja.

Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios ieškinio dalies paliekamas nepakeistas.

28. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jei iÅ¡nyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui, tais atvejais, kai perkančioji organizacija pagal teismo sprendimÄ , kuriuo jos sprendimai buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, grįžta į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, perkančioji organizacija turėtų atnaujinti pirkimo procedÅ«ras, atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus, be kita ko, įvertinti tiekėjų pasiÅ«lymus ir tik po to priimti atitinkamus teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

29. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Ligoninę stabdyti bei nutraukti naujo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, lieka nepakeista, nes, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 15 punkte, nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nepatenka į apeliacijos ribas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tampa patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. iÅ¡ trijų ieÅ¡kovės keliamų reikalavimų yra tenkinamas vienas. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė turi teisę į 1/3 bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .

32. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme sudaro 1 677 Eur, t. y. 225 Eur iÅ¡laidos žyminiam mokesčiui ir 1 452 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ kurių 484 Eur už dubliko ir 968 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ . IeÅ¡kovės iÅ¡laidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti, nevirÅ¡ija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2 ir 8.3 punktus apskaičiuotų maksimalių už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas galimų priteisti sumų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 559 Eur (1 677 Eur / 3) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

33. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 951 Eur, iÅ¡ kurių 225 Eur iÅ¡laidos žyminiam mokesčiui ir 726 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimÄ . IeÅ¡kovės iÅ¡laidos, patirtos advokato pagalbai už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ apmokėti, nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.10 punktus apskaičiuotos maksimalios už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas galimos priteisti sumos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo teikiamas iÅ¡ esmės tik dėl 2 ieÅ¡kinio reikalavimų (Å¡ios nutarties 15 punktas), vienas iÅ¡ kurių buvo tenkintas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 50 procentų, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 475,50 Eur (951 Eur / 2) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

34. Atsakovė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimÄ pakeisti. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimÄ nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „Mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos“ procedÅ«ras, panaikinti ir dėl Å¡ios ginčo dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti ir panaikinti vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. liepos 28 d. sprendimÄ nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „Mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos“ procedÅ«ras.

KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (juridinio asmens kodas 124243848) ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ (juridinio asmens kodas 181684849) naudai 559 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (juridinio asmens kodas 124243848) ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ (juridinio asmens kodas 181684849) naudai 475,50 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus ir penkiasdeÅ¡imt euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Artūras Driukas Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė