2ac889cd-4bfc-489f-9705-91cbd2fb9070 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja RPranešėja Eugenija MorkÅ«nienė                                   Civilinė byla Nr. 2A-1328-159/2012             Teisėja Liucija Paulauskaitė                               (Proceso Nr. 2-10-3-00814-2011-3)     Procesinio sprendimo kategorijos (S)      38; 73.2.6.1; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija MorkÅ«nienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo S. D. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-83/2012 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui S. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas 2011-09-16 teismui pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį.

Juo teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. D. 1 386,79 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad 2008-12-27 dėl nenustatyto kaltininko, vairavusio S. D. priklausančiÄ transporto priemonę AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas G. P. priklausantis automobilis BMW 320, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu atsakovui S. D. priklausantis automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Avarijos metu nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl padarytos žalos atlyginimo. UAB DK „PZU Lietuva“ (buvusi UAB DK „Lindra“), vykdydama Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4, pasiraÅ¡ytos su ieÅ¡kovu, ir veikdama ieÅ¡kovo vardu, apskaičiavo padarytos žalos dydį ir nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo 1 386,79 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ iÅ¡mokėtÄ draudimo sumÄ ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ (b. l. 2–3).Palangos miesto apylinkės teismas 2012-03-28 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Priteisė iš atsakovo S. D. 1 386,79 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme –2011-09-23 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, 20,45 Lt korespondencijos siuntimo išlaidų į valstybės pajamas. Nurodė, kad 2008-12-27 dėl nenustatyto kaltininko, vairavusio S. D. priklausantį automobilį AUDI 100 AVANT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kaltės, Palangos mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMV 320, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini); kad eismo įvykio metu nenustatyto kaltininko civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; kad UAB DK „PZU LIETUVA“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas ir veikdama ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino nukentėjusiam asmeniui nuostolius, iÅ¡mokėdama 1 386,79 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ; kad 2008-12-27 eismo įvykyje dalyvavęs automobilis AUDI 100 AVANT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas konstatavo, kad automobilio AUDI 100 AVANT savininkas atsakovas S. D. elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, nes neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; kad atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino transporto priemone, automobilį su rakteliais ir dokumentais perdavė trečiajam asmeniui, sudarydamas sÄ lygas naudotis jo automobiliu kitiems; kad nenustačius avarijos kaltininko ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (toliau tekste TPVCAPDÄ®).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiga atlyginti neapdraustu automobiliu padarytÄ Å¾alÄ kyla automobilio savininkui atsakovui S. D. (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis) (b. l. 69–72).Apeliaciniu skundu atsakovas S. D. praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau tekste Biuras) ieÅ¡kinio netenkinti ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėtÄ 70 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieÅ¡kovo reikalavimÄ regreso tvarka atlyginti iÅ¡mokėtÄ sumÄ , nustatydamas, kad ieÅ¡kovo reikalavimas kyla iÅ¡ žalos (deliktinių) teisinių santykių. Jeigu Biuro iÅ¡moka visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, arba asmuo, neįvykdęs prievolės apdrausti transporto priemonę privalomuoju draudimu.

Apelianto nuomone, šioje byloje ieškovo reikalavimas kyla tiesiogiai iš specialiojo teisės akto – TPVCAPDĮ, kuris reguliuoja būtent draudimo teisinius santykius. Tai patvirtina ir minėto TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas kyla iš TPVCAPDĮ, jis yra tiesiogiai susijęs būtent su draudimo teisiniais santykiais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalavimas kyla iš žalos (deliktinių) teisinių santykių.

IeÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Reikalavimas dėl iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo, kurį draudikas reiÅ¡kia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui TPVCAPDÄ® 22 straipsnio pagrindu arba kurį Draudikų biuras reiÅ¡kia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui Ä®statymo 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovas pažymoje, pateiktoje kartu su ieÅ¡kiniu nurodo, kad draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovo vardu iÅ¡mokėjusiai UAB DK „PZU Lietuva“ kompensavo 2009-07-03 mokėjimo nurodymu Nr. 0953200000.

IÅ¡eitų, kad nuo draudimo iÅ¡mokos kompensavimo dienos – 2009-07-03 – ieÅ¡kovui TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsirado teisė reikalauti sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovo, t. y. iki 2010-07-03, tačiau ieÅ¡kovas tokia savo teise nepasinaudojo dėl nežinomų priežasčių (b. l. 75–77).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad atsakovas klaidingai tapatina draudikÄ ir BiurÄ . Taip pat klaidingai nurodo, kad Biuro reiÅ¡kiamam reikalavimui turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio          7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Biuras nevykdo draudimo veiklos ir nėra draudikas, t. y. nesudarinėja draudimo sutarčių, neprisiima draudimo rizikos bei už tai negauna draudimo įmokų (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 12 dalis). Biuras, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® nuostatomis, moka iÅ¡mokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims už savo civilinės atsakomybės neapsidraudusius eismo įvykių kaltininkus.

IÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , Biuras turi atgręžtino reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis), su kuriuo BiurÄ sieja ne draudimo teisiniai santykiai, bet iÅ¡ delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (b. l. 80–82). Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėtina neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad 2008-12-27 dėl nenustatyto kaltininko, vairavusio S. D. priklausantį automobilį AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, Palangos mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 15–20).

Eismo įvykio metu nenustatyto kaltininko civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl įvykio metu nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieÅ¡kovÄ (b. l. 11). UAB DK „PZU Lietuva“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 (b. l. 12–14) nuostatas ir veikdama ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino nukentėjusiam asmeniui nuostolius, iÅ¡mokėdama 1 386,79 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas, vykdydamas sutartį, kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ iÅ¡mokėtÄ 1 386,79 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 28). IeÅ¡kovas, kaip asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , kreipėsi į atsakovÄ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas S. D. padarytų nuostolių neatlygino, nors buvo raginamas įvykdyti prievolę (b. l. 24). Tiriant minėtÄ eismo įvykį kaltininkas, apgadinęs automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos nebuvo nustatytas, o administracinio teisės pažeidimo byla Ž.

K., atsakovo teigimu, vairavusiam tÄ dienÄ jam priklausantį automobilį, nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 6–9).Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros energijos naudojimas ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Atsakovas nagrinėjamos situacijos atveju yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, valdęs transporto priemonę nuosavybės teise (CK 6.270 straipsnio 2 dalis).Nutartyje minėta, kad 2008-12-27 dėl nenustatyto kaltininko, vairavusio S. D. priklausantį automobilį AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, Palangos mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiriant minėtÄ eismo įvykį kaltininkas, apgadinęs automobilį BMW 320, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, nebuvo nustatytas, o administracinio teisės pažeidimo byla Ž. K., atsakovo teigimu, vairavusiam tÄ dienÄ jam priklausantį automobilį, nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 6–9).Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas TPVCAPDÄ®. Pagal jame įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims iÅ¡moka Biuras bei atlyginęs žalÄ Ä¯gyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusius asmenis (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga, prieÅ¡ingu atveju kilusių neigiamų pasekmių padariniai tenka sutarties nesudariusiai Å¡aliai. Pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalį, Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad didesnio pavojaus Å¡altinio savininkas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas automobilį prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl už padarytÄ Å¾alÄ atsakomybė tenka jam. Pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies              1 punktÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kindamas Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ taip pat yra konstatavęs, kad TPVCAPDÄ® Biurui suteikta teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Kadangi autoįvykio metu atsakovas buvo teisėtas automobilio valdytojas ir nebuvo apdraudęs transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nors autoįvykio metu automobilį vairavo ir žalÄ padarė nenustatytas kaltininkas, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju už padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti teisėtas transporto priemonės savininkas, neapdraudęs transporto priemonės privalomuoju draudimu, yra pagrįsta.Apeliantas nurodo, kad Biuro reiÅ¡kiamam reikalavimui turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tačiau TPVCAPDÄ®            23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal minimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Å ioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai Å¡is sumoka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims.

Biuras, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustÄ transporto priemonę ir negavęs visos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija priėjo prie iÅ¡vados, kad TPVCAPDÄ® Biurui suteikta teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimas dėl iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo, kurį draudikas reiÅ¡kia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui TPVCAPDÄ® 22 straipsnio pagrindu arba kurį Biuras reiÅ¡kia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui minimo įstatymo  23 straipsnio pagrindu, yra regresinis.

Tokiam reikalavimui ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ nesieja draudimo teisiniai santykiai, todėl turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio             8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi reikalaujama padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas. Nustatęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga ieÅ¡kovui prasidėjo 2008-04-28 iÅ¡mokėjus atitinkamas sumas trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ ir kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido (kreipėsi 2011-09-16, b. l. 2), teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo tvarkÄ , nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos Å¡iuo klausimu, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo motyvais ir argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK                326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                Eugenija MorkÅ«nienė